2020-10-07 Nr. AB-18774-3-61-3-02807-2020-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-657-629/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02807-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. spalio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. B. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl įsakymų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja V. B. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. balandžio 24 d. įsakymą Nr. P-323 „Dėl tarnybinės nuobaudos Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus prokurorei V. B.“ (toliau – ir Įsakymas Nr. P-323); 2) panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. liepos 9 d. įsakymą Nr. 413 „Dėl tarnybinės nuobaudos Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus prokurorei V. B.“. Taip pat pareiškėja prašė atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro Įsakymo Nr. P-323 paduoti.

Pareiškėja nurodė, kad terminą skundui dėl Įsakymo Nr. P-323 paduoti praleido dėl to, kad sužinojo apie jos atžvilgiu atliekamą antrą tarnybinį patikrinimą, todėl manė, kad atlikus papildomą patikrinimą, bus surašyta nauja tarnybinio patikrinimo išvada, kuri panaikins ankstesnę išvadą ir paskirta viena tarnybinė nuobauda.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą skundui dėl Įsakymo Nr. P-323 ir šią skundo dalį atsisakė priimti kaip paduotą praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šio termino neatnaujinus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 9 p.).

Teismas nurodė, kad pareiškėja pripažįsta, jog praleido terminą skundui dėl Įsakymo Nr. P-323 paduoti, jo neskundė, nes 2020 m. gegužės 20 d. sužinojo apie jos atžvilgiu atliekamą antrą tarnybinį patikrinimą, manė, kad atlikus papildomą tarnybinį patikrinimą bus surašoma nauja motyvuota tarnybinio patikrinimo išvada, kuri panaikins ankstesnę tarnybinio patikrinimo išvadą. Tarnybinio patikrinimo nuostatų 6.3 punktas nustato, kad jei tarnybinio patikrinimo metu nustatomi keli to paties prokuroro padaryti tarnybiniai pažeidimai, skiriama viena tarnybinė nuobauda. Be to, buvo leista suprasti, kad jei apskųs šį įsakymą, jos lauks mažiausiai neeilinė atestacija su galimu atleidimu iš darbo.

Teismas nustatė, kad pagal pateiktą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – ir Prokuratūra, atsakovas) informaciją pareiškėjai tarnybiniu el. paštu 2020 m. balandžio 29 d. buvo išsiųstas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro kvalifikuotu elektroniniu parašu pasirašytas elektroninis dokumentas (Įsakymas Nr. P-323), su kuriuo pareiškėja susipažino ir apie tai pasirašė 2020 m. balandžio 29 d. Skundą teismui dėl Įsakymo Nr. P-323 pareiškėja padavė tik 2020 m. rugpjūčio 13 d. (išsiųstas paštu 2020 m. rugpjūčio 13 d.), t. y. praleidusi vieno mėnesio terminą skundui paduoti.

Teismas pažymėjo, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų, įstatymų nustatytų procesinių terminų.

Teismas vertino, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės rodo, jog ji pati pasirinko tokį elgesio modelį, nesiekė operatyviai skųsti Generalinio prokuroro 2020 m. balandžio 24 d. Įsakymo Nr. P-323, kuriuo jai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, todėl pareiškėjos nurodytos aplinkybės buvo sąlygotos jos pačios pasirinkto elgesio, išimtinai priklausė nuo jos pačios apsisprendimo, atkreipė dėmesį, kad pareiškėja turi teisinį išsilavinimą. Teismas nurodė, kad pareiškėja turėjo galimybę elgtis apdairiai, nesutikdama su Generalinio prokuroro 2020 m. balandžio 24 d. Įsakymu Nr. P-323, skųsti jį teismine tvarka. Teismas sprendė, kad pareiškėja nenurodė jokių aplinkybių, nepriklausančių nuo jos valios, dėl kurių praleido terminą skundui dėl Įsakymo Nr. P-323 paduoti, skundą teismui padavė praėjus daugiau nei trims mėnesiams nuo jo priėmimo. Teismas pareiškėjos nurodytas termino praleidimo priežastis nelaikė objektyviomis, nuo jos valios nepriklausančiomis, todėl nenustatė pagrindo jį atnaujinti.

Teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, atsisakė priimti pareiškėjos skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Generalinio prokuroro 2020 m. balandžio 24 d. Įsakymą P-323.

III. Pareiškėja V. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartį, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas atnaujinti terminą skundui dėl Generalinio prokuroro 2020 m. balandžio 24 d. Įsakymo Nr. P-323 paduoti ir skundo dalį atsisakyta priimti bei priimti naują nutartį atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Įsakymo Nr. 323 paduoti ir skundą priimti.

Pareiškėja nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiama nutartimi pernelyg formaliai išsprendė prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo neatsižvelgdamas į terminų paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Pareiškėja teigia, kad teismui atsisakius atnaujinti terminą skundui paduoti, jai buvo atimta galimybė išdėstyti savo argumentus ir įrodinėti aplinkybes, dėl kurių nesutinka su skundžiamu Generalinio prokuroro įsakymu.

Pareiškėja teigia, kad Vilniaus apygardos administraciniam teismui nurodė, jog atsakovas nuo jos nuslėpė faktą apie 2020 m. balandžio 20 d. pradėtą naują tarnybinį patikrinimą dar nebaigus pirmojo tarnybinio patikrinimo. Pirmojo tarnybinio patikrinimo medžiagą pareiškėja gavo 2020 m. balandžio 29 d. Tarnybinio patikrinimo metu neturėjo gynėjo, jos negynė profsąjungos atstovas. Apie slapta nuo 2020 m. balandžio 20 d. atliekamą tarnybinį patikrinimą sužinojo 2020 m. gegužės 20 d. iš policijos pareigūnų. Apie tarnybinio patikrinimo nuostatų 6.3 punkto nuostatą, jog tarnybinio patikrinimo metu nustačius kelis to paties prokuroro padarytus tarnybinius pažeidimus turi būti skiriama viena tarnybinė nuobauda, pareiškėja sužinojo 2020 m. rugpjūčio 12 d. rašydama skundą ir susipažinusi su 2016 m. Generalinio prokuroro įsakymu Nr. 1-181 patvirtintais Tarnybinio patikrinimo nuostatais. Būtent tuomet pareiškėja nustatė, kad buvo pažeistos jos teisės, nes visų pirma tarnybiniai patikrinimai pagal Tarnybinių patikrinimų nuostatų 27 punktą Generalinio prokuroro privalėjo būti sujungti ir apie tai pagal Tarnybinio patikrinimo nuostatų 44 punktą ji privalėjo būti informuota. Jeigu apie tai būtų buvusi informuota iki 2020 m. balandžio 29 d., būtų galėjusi prašyti tarnybinius patikrinimus sujungti, o pagal Generalinio prokuroro 2019 m. liepos 12 d. patvirtintų Tarnybinio patikrinimo nuostatų 45 punktą turėjo būti surašyta nauja motyvuota tarnybinio patikrinimo išvada bei paskirta viena nuobauda (Tarnybinio patikrinimo nuostatų 6.3 p.).

Pareiškėja akcentuoja, kad po pirmos nuobaudos jai paskyrimo ji ketino paduoti skundą, todėl Generalinės prokuratūros (duomenys neskelbtini) tyrimo skyriaus prokurorės O. Z. elektroniniu paštu prašė leisti susipažinti su tarnybinio patikrinimo medžiaga, tačiau pareiškėjai tokia teisė nebuvo suteikta.

Pareiškėja nurodo, kad 2020 m. balandžio 29 d. gavo Generalinio prokuroro Įsakymą Nr. P-323, kuris buvo nepasirašytas, dokumente nurodyta, jog parašas yra negaliojantis. Teigia, kad prašė Generalinės prokuratūros (duomenys neskelbtini) tyrimo skyriaus pateikti pasirašytą dokumentą, tačiau jai buvo paaiškinta, kad jis tikras, nors jokių įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę, negavo. Pareiškėja nebuvo susipažinusi su norminiais aktais ir teismų praktika dėl elektroninių dokumentų, o tokiais savo veiksmais atsakovas veikė klaidinančiai, pažeisdamas 2016 m. liepos 12 d. patvirtintų Tarnybinio patikrinimo nuostatų 27 punktą, naudojosi pareiškėjos neišprusimu ir psichologiškai ją trikdė.

Pareiškėja atskirajame skunde remiasi administracinėje byloje Nr. A2.6-3998-5811/2009 nurodytomis aplinkybėmis, kad jei pareiškėjas buvo suklaidintas, nes negavo reikalingos ir teisingos informacijos bei buvo pasinaudota jo neišprusimu, terminas turėtų būti atnaujintas. Teigia, kad nurodytos skundo padavimo praleidimo priežastys yra svarbios. Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiamoje nutartyje nurodė ne visas skunde išdėstytas aplinkybes, neatkreipė dėmesio į tai, kad abu tarnybiniai patikrinimai buvo labai susiję vienas su kitu, tačiau paskirtos dvi, visiškai neadekvačios nuobaudos, nes papeikimo paskyrimui turėjo įtakos po pirmojo tarnybinio patikrinimo paskirta nuobauda.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutarties, kuria teismas, netenkinęs pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą skundui dėl Įsakymo Nr. P-323 paduoti, šią pareiškėjos skundo dalį atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu, kaip paduotą praleidus apskundimo terminą, teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės, dėl kurių ji praleido skundo padavimo dėl Įsakymo Nr. P-323 panaikinimo teismui terminą, nėra svarbios ir yra subjektyvaus pobūdžio, nesudarančios pagrindo jį atnaujinti, šią pareiškėjos skundo dalį atsisakė priimti.

Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas atnaujinti terminą skundui dėl Įsakymo Nr. P-323 panaikinimo paduoti ir šią skundo dalį atsisakyta priimti, atskirajame skunde teigia, kad terminą paduoti skundą praleido dėl to, jog ji nebuvo informuota apie jos atžvilgiu pradėtą antrąjį tarnybinį patikrinimą, be to, ketino apskųsti paskirtą pirmąją nuobaudą, tačiau jai nebuvo leista susipažinti su tarnybinio tyrimo medžiaga. Atsakovas pasinaudojo pareiškėjos neišprusimu ir psichologiškai trukdė gąsdindamas neeiline atestacija bei atleidimu iš pareigų, kad pareiškėja negalėtų pateikti skundo teismui. Pareiškėjos nuomone, termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, todėl terminas turi būti atnaujintas.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, be kita ko, laikantis įstatymo numatytų skundų padavimo teismui terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015, 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016). ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta ir pareiškėja šios aplinkybės neginčija, kad su skundžiamu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2020 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. P-323 ji susipažino 2020 m. balandžio 29 d. ir apie tai pasirašė. Skundą teismui dėl šio Įsakymo panaikinimo pareiškėja padavė 2020 m. rugpjūčio 13 d. (išsiųstas paštu 2020 m. rugpjūčio 13 d.), t. y. akivaizdžiai praleidusi vieno mėnesio terminą skundui paduoti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant skundo padavimo termino praleidimo priežastis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., LVAT 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-85/2012, 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012, 2013 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-15/2013). Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., LVAT 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Administracinių teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad įstatymo nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus (žr., pvz., LVAT 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-31-756/2016). Taip pat svarbu atsižvelgti ir į tai, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013, 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-986-552/2015). Pabrėžtina, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., LVAT 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA520-70/2012, 2016 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-49-822/2016).

Pareiškėja prašymą atnaujinti terminą skundui dėl Įsakymo Nr. P-323 paduoti grindžia tuo, kad ji nebuvo informuota apie jos atžvilgiu pradėtą antrąjį tarnybinį patikrinimą, be to, ketino apskųsti paskirtą pirmąją nuobaudą, tačiau jai nebuvo leista susipažinti su tarnybinio tyrimo medžiaga. Atsakovas pasinaudojo pareiškėjos neišprusimu ir psichologiškai trukdė gąsdindamas neeiline atestacija bei atleidimu iš pareigų, kad pareiškėja negalėtų pateikti skundo teismui.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos skunde ir atskirajame skunde nurodytus argumentus konstatuoja, kad pareiškėjos nurodytos termino praleidimo priežastys, kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė ir pirmosios instancijos teismas, yra subjektyvaus pobūdžio ir nagrinėjamu atveju negali būti vertinamos kaip svarbios priežastys, objektyviai lėmusios termino paduoti skundą praleidimą. Pareiškėjos nurodytos termino praleidimo priežastys negali būti vertinamos kaip nepriklausiusios nuo pareiškėjos valios, kadangi ji pati pasirinko tokį savo elgesio modelį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino prašymo atnaujinti terminą skundui dėl Įsakymo Nr. P-323 paduoti ir atsisakė priimti skundą. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja yra profesionali teisininkė, todėl nėra pagrindo nurodytų priežasčių, tokių kaip – atsakovas pasinaudojo jos neišprusimu ir psichologiškai trukdė gąsdindamas atleisti iš pareigų ir pan., vertinti kaip svarbių ir nuo pareiškėjos valios nepriklausiusių aplinkybių, kurios sutrukdė jai laiku paduoti skundą teismui. Aplinkybė, kad atsakovas atsisakė supažindinti pareiškėją su tarnybinio tyrimo medžiaga, nagrinėjamu atveju taip pat nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą terminą, kadangi Įsakymą Nr. P-323, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, pareiškėja gavo 2020 m. balandžio 29 d. Kiti pareiškėjos atskirojo skundo argumentai taip pat nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai pareiškėjai neatnaujino termino skundui dėl Įsakymo Nr. P-323 panaikinimo paduoti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos V. B. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė