7685e4e4-b672-4e65-9201-7a1eb1316a8d · Panevėžio apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-575-828/2021 Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00502-2021-5 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 23 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Vyginto Mažuikos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Nijolės Danguolės Smetonienės, Birutės Valiulienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V. S. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2021 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo V. S. ieÅ¡kinį atsakovui G. N. dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas V. S. prašė priteisti iÅ¡ atsakovo G. N. 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, jog 2020 m. gegužės 10 d. apie 16.40 val. G. N. grasino jį užmuÅ¡ti (duomenys neskelbtini) namo kieme, tarp jo ir kaimyno įvykusio žodinio konflikto metu tyčia trenkė jam į veidÄ durimis ir stipriai sužalojo, dėl ko buvo sutrikdyta ieÅ¡kovo sveikata. Po sumuÅ¡imo buvo subjaurotas veidas (matėsi mėlynės), kelias savaites skaudėjo sumuÅ¡imo vietÄ , jautėsi silpnai. Dėl patirto sumuÅ¡imo labai pergyveno, neramiai miegojo, turėjo kviestis med. pagalbÄ Ä¯ namus 2020 m. rugpjūčio 23 d., 2020 m. spalio 29 d., 2020 m. lapkričio 4 d.

Gydėsi apie pusę metų. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2021 m. birželio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo, valstybės naudai 3 Eur žyminio mokesčio bei 42,78 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Priteisė iš ieškovo atsakovo naudai 405 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

4. Nustatė, kad 2020 m. gegužės 10 d. tarp civilinės bylos Å¡alių kilo žodinis konfliktas, kurio metu buvo sužalotas ieÅ¡kovas namo lauko durimis (Å¡arvo). Teismas sprendė, kad atsakovas neturėjo tyčios sužaloti ieÅ¡kovo. Teismas neturėjo pagrindo netikėti atsakovo aiÅ¡kinimu apie tai, kad pastarasis ėjo link ieÅ¡kovo gyvenamojo namo, ketindamas su juo pasikalbėti, kadangi prieÅ¡ vykusį žodinį konfliktÄ su ieÅ¡kovu gyvenanti I. L. su medine lazda daužė jo mamos gyvenamojo namo dalies iÅ¡orės sienos dailylentes.

Tokias teismo iÅ¡vadas visiÅ¡kai patvirtino teismo iÅ¡reikalautoje Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-18110-20 esantys surinkti duomenys. Teismas sprendė, kad atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti pakanka konstatuoti jo rÅ«pestingumo ir apdairumo nebuvimÄ susiklosčiusioje konfliktinėje situacijoje su ieÅ¡kovu, ko pasėkoje bÅ«tent dėl atsakovo atliktų nepasvertų, nerÅ«pestingų ir neapdairių, todėl neteisėtų veiksmų, ieÅ¡kovas patyrė sužalojimų, kurie 2020 m. gegužės 18 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 448/2020 (05) kvalifikuoti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Tokias iÅ¡vadas teismas darė, atsižvelgdamas į atsakovo elgesį konflikto metu, t. y. į tai, kad jis ketindamas su ieÅ¡kovu pasikalbėti, link jo artinosi paspartinęs žingsnį, vėliau paėmęs už durų rankenos duris į save traukė aiÅ¡kiai suvokdamas, kad ieÅ¡kovas Å¡ias bandė paskui save uždaryti, vengdamas kontakto su atsakovu. Tokiu bÅ«du, atsakovas, vertinant jo veiksmus pakankamai rÅ«pestingo ir apdairaus asmens požiÅ«riu, turėjo suprasti, kad traukdamas lauko duris į save galėjo jomis sužaloti ieÅ¡kovÄ , jolab, kad ieÅ¡kovas yra pakankamai senyvo amžiaus vyras, todėl akivaizdžiai silpnesnis už atsakovÄ ir negalintis jam lygiaverčiai pasiprieÅ¡inti.

5. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovo nurodomai žalai atsirasti turėjo reikÅ¡mės ir paties ieÅ¡kovo didelis neatsargumas, pasireiÅ¡kęs tuo, kad jis pats savo neteisėtais veiksmais iÅ¡provokavo kilusį konfliktÄ . Ä®vykio dienÄ 2020 m. gegužės 10 d. byloje apklausta liudytoja I. L. lazda ar Å¡aka beldė į atsakovo motinos M. N. buto sienÄ . BÅ«tent dėl ieÅ¡kovo ir kartu su juo gyvenančios I. L. netinkamų veiksmų atsakovas ėjo link ieÅ¡kovo namų ketindamas su pastaruoju pasikalbėti.

Teismas neturėjo pagrindo netikėti tokiais teisme duotais atsakovo paaiÅ¡kinimais, nes juos visiÅ¡kai patvirtino byloje pateiktas vaizdo įraÅ¡as apie atsakovo nesuprantamÄ elgesį prie atsakovo motinos namo dalies teritorijos ne konflikto metu, taip pat civilinėje byloje esantys duomenys apie V. S. administracinius nusižengimus, kurie patvirtino, kad ieÅ¡kovas nuo 2017 metų liepos mėnesio Å¡eÅ¡is kartus buvo baustas administracine tvarka dėl konfliktų su namo, esančio (duomenys neskelbtini), kaimynais, tame tarpe ir su atsakovo motina M.

N.. Taip pat baudžiamojoje byloje esantys surinkti raÅ¡ytiniai duomenys apie I. L. administracinius nusižengimus rodo, kad 2019 metų gruodžio mėnesį ji įvykdė du administracinius nusižengimus dėl konfliktų su kaimynais, gyvenančiais (duomenys neskelbtini). Tokius ieÅ¡kovo ir kartu su juo gyvenančios I. L. veiksmus teismas vertino, kaip provokuojančius, nuolat besikartojančius, todėl akivaizdžiai turėjusius įtakos atsakovo poelgiui 2020 m. gegužės 10 d. Teismui įvertinus Å¡ias aplinkybes bei pripažinus miÅ¡riÄ kaltės formÄ , taip pat nurodant, kad ieÅ¡kovas 50 procentų buvo pats kaltas dėl kilusio įvykio bei patirto sužalojimo, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principais, teismas sprendė, kad iÅ¡ atsakovo priteistina žala mažintina.

6. IeÅ¡kovo argumentus, kad dėl patirto sužalojimo paaÅ¡trėjo visos ieÅ¡kovo iki Å¡iol turėtos ligos, jo psichinė sveikata, suprastėjo bendra savijauta, teismas vertino nepagrįstais, kaip siekį pasipelnyti atsakovo sÄ skaita. Nors teismas ne kartÄ ieÅ¡kovui nurodė pateikti byloje jo savijautÄ ir sveikatos bÅ«klę po patirto sužalojimo pagrindžiančius dokumentus, ieÅ¡kovas tokių įrodymų byloje nepateikė. Byloje taip pat nėra pateikta įrodymų apie tai, kad po įvykio ieÅ¡kovui bÅ«tų iÅ¡likę kokie nors liekamieji reiÅ¡kiniai.

IeÅ¡kovo teorija apie visiÅ¡kai pablogėjusiÄ sveikatos bÅ«klę paremta tik jo paties aiÅ¡kinimais, atstovės iÅ¡sakytais argumentais, liudytojos I. L. parodymais, kurie ieÅ¡kovo blogos sveikatos bÅ«klės neįrodė. Civilinėje byloje pateikti greitosios medicininės pagalbos kvietimų V. S. iÅ¡raÅ¡ai 2020 m. rugpjūčio 23 d., 2020 m. spalio 29 d. bei 2020 m. lapkričio 4 d. patvirtino, jog ieÅ¡kovas iki 2020 m. gegužės 10 d. įvykusio konflikto su atsakovu turėjo rimtų sveikatos problemų, kadangi pačios I.

L. žodžiais tariant serga „nervų liga“, „psichine liga“, kas, teismo vertinimu, tikėtina turi įtakos ieškovo santykiams su kaiminystėje gyvenančiais asmenimis bei jo paties sunkiai prognozuojamam elgesiui.

7. Teismas įvertinęs ieÅ¡kovo sveikatai padaryto sužalojimo laipsnį (nežymus), patirtos traumos pobÅ«dį, byloje nustatytÄ miÅ¡riÄ kaltės formÄ , atsakovo turtinę padėtį bei atsižvelgdamas į lygiateisiÅ¡kumo, teisingumo bei proporcingumo principus, sprendė, kad 300 Eur neturtinė žala ieÅ¡kovui bus pakankama kompensuoti jo patirtÄ neturtinę žalÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 8. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas V. S. praÅ¡o pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų sprendimÄ 2021 m. birželio 23 d. sprendimÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovo 3 000 Eur neturtinę žalÄ .

9. Nurodo, kad žala sveikatai, kuriÄ patyrė, nėra tokia maža, kad jai atlyginti 300 Eur suma bÅ«tų teisinga. Atsakovo kaltė pasireiÅ¡kė dideliu neatsargumu, nes jis, braudamasis į apelianto bÅ«stÄ , nesilaikė elementariausių atsargumo taisyklių. Tuo tarpu, civilinėje teisėje didelis neatsargumas paprastai sukelia tas pačias teisines pasekmes kaip ir tyčia. Todėl, net ir nekonstatavus, kad atsakovas turėjo tyčiÄ apeliantÄ sužaloti, jo didelis neatsargumas neturėtų sÄ lygoti žymiai Å¡velnesnio atliktų veiksmų vertinimo.

10. Nesutinka su teismo iÅ¡vadomis dėl atsakovo turtinės padėties vertinimo, neva atsakovo turtinė padėtis yra sunki. Sutinkamai su CPK 736 str. 1 d. 1 p. (atsakovas padarė žalÄ sužalodamas sveikatÄ ), iÅ¡ atsakovo minimalaus darbo užmokesčio bÅ«tų atskaitoma trisdeÅ¡imt procentų iÅ¡ieÅ¡komai sumai padengti. Tas sudarytų 135,90 euro /mėn. Tokiu bÅ«du, visai sumai iÅ¡ieÅ¡koti užtektų tik dvideÅ¡imt dviejų mėnesių. Tenkinus ieÅ¡kinį, atsakovas neliktų be pragyvenimui bÅ«tinų lėšų, taikytis su sumažėjusiomis pajamomis turėtų nelabai ilgÄ laiko tarpÄ .

Byloje nėra duomenų apie nepilnamečius atsakovo iÅ¡laikytinius ir pan., todėl praÅ¡omos sumos priteisimas atsakovo atžvilgiu nesukeltų socialiai nepageidautinų pasekmių atsiradimo. Be to, atsakovas turi 1,10 ha ploto žemės Å«kio paskirties sklypÄ . Å io sklypo rinkos vertė, labai preliminariai, galėtų bÅ«ti keletas tÅ«kstančių eurų, ir to iÅ¡ esmės užtektų praÅ¡omai priteisti sumai iÅ¡ieÅ¡koti. Kadangi atsakovas žemės Å«kio veikla nesiverčia, iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ sklypo, sunkių pasekmių jam nekeltų.

11. Nesutinka su pirmos instancijos teismo vertinimu, kad neva tai apeliantas pats iÅ¡provokavo 2020 m. gegužės 10 d. konfliktÄ , ir todėl kompensacijos dydis mažintinas pusiau. Pažymi, kad apeliantas nėra atsakingas už jo sugyventinės I. L. veiksmus. Be to, beldimas į sienÄ , jeigu ir kelia trumpalaikių nemalonių emocijų, nėra toks veiksmas, kuris pateisintų bÅ«tinosios ginties priemonių taikymÄ . Tuo tarpu, apie jokį neleistinÄ apelianto elgesį 2020 m. gegužės 10 d. sprendime nenurodoma.

Pirmos instancijos teismas neįvertino, kad pagal CK 6.268 str. 1 d., veiksnus fizinis asmuo, padaręs žalÄ tokios bÅ«senos, kai jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų valdyti, už padarytÄ Å¾alÄ neatsako. IÅ¡ byloje esančios medžiagos matyti, kad apeliantas negali nei suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės, nei jų valdyti (ieÅ¡kovas iki 2020 m. gegužės 10 d. įvykusio konflikto su atsakovu turėjo rimtų sveikatos problemų, kadangi pačios I. L. žodžiais tariant serga „nervų liga“, „psichine liga“, kas, teismo vertinimu, tikėtina turi įtakos ieÅ¡kovo santykiams su kaiminystėje gyvenančiais asmenimis bei jo paties sunkiai prognozuojamam elgesiui).

Atsakovas negalėjo to nežinoti. Todėl, apelianto elgesys negali bÅ«ti vertinamas kaip provokuojantis, ir sudarantis pagrindÄ mažinti patirtos žalos atlyginimÄ . Tuo tarpu, atsakovas niekada nesigailėjo apeliantÄ sužalojęs, ir jo net neatsiprašė. Kaltininko visiÅ¡kas kritikos savo elgesiui nebuvimas apeliantÄ papildomai skaudina kaip nukentėjusįjį ir kaip žmogų.

12. Atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovas praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti galioti, o apeliacinį skundÄ atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, byloje nebuvo pateikta jokių objektyvių duomenų, kad apeliantas yra neveiksnus ar ribotai veiksnus ir dėl to jis negali suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti, todėl pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai nustatė, kad apelianto veiksmai buvo provokuojantys ir nuolat besikartojantys, todėl akivaizdžiai turėjo įtakos atsakovo G. N. poelgiui 2020 m. gegužės 10 d. Apeliantas nepateikė jokių raÅ¡ytinių duomenų apie jo sveikatos bÅ«klę po 2020 m. gegužės 10 d. antakio sužalojimo, taip pat nėra jokių duomenų, kad jam atsirado kokie nors neigiami padariniai susiję su sveikata.

13. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į kompensacinę neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtį, sužalojimo padarymo faktines aplinkybes, sužalojimo nesunkų pobÅ«dį, akivaizdžių neigiamų pasekmių nebuvimÄ , taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais bei atsižvelgdamas į teismų praktikÄ panaÅ¡iose bylose pagrįstai iÅ¡ atsakovo G. N. priteisė apeliantui 300 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Teismas k o n s t a t u o j a : Apeliacinis skundas netenkinamas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti Å¡ios bylos ribas, nustatytas ieÅ¡kovo V.

S. apeliacinio skundo, be to absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

15. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio.

16. Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino padarytÄ Å¾alÄ sveikatai, jos pasekmes, atsakovo kaltę, jo turtinę padėtį. Taip pat nesutinka su teismo teiginiais, kad bÅ«tent apeliantas iÅ¡provokavo konfliktÄ . Apelianto teigimu, jam padaryta žala turėjo bÅ«ti įvertinta 3 000 Eur.

17. CK 6.250 straipsnio 2 dalis nustato, jog teismas, spręsdamas dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, privalo atsižvelgti į neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.:

1) neturtinės žalos pasekmes;

2) žalÄ padariusio asmens kaltę;

3) žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį;

4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį;

5) kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus. Teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose, yra vienas iÅ¡ kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009).

18. Pažymėtina, jog pagal kasacinio teismo nuosekliai formuojamÄ praktikÄ , kriterijai, į kuriuos, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti teismas, iÅ¡vardyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tačiau Å¡ioje teisės normoje nepateiktas iÅ¡samus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sÄ raÅ¡as, nes, atsižvelgęs į bylos aplinkybes, teismas gali pripažinti reikÅ¡mingais ir kitus kriterijus. Teisingas neturtinės žalos atlyginimas numato bÅ«tinybę ne tik užtikrinti prieÅ¡ingų interesų pusiausvyrÄ ir proporcingumo principo laikymÄ si, bet ir kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesÄ , įvertinti konkretaus nukentėjusiojo situacijÄ , jei to reikia teisingumui konkrečioje byloje užtikrinti.

Taigi, esminiais neturtinės žalos nustatymo kriterijais yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifikÄ , pažeidimo pobÅ«dį ir jo aplinkybes bei sunkumÄ , o nukentėjusiojo ir žalÄ padariusio asmens asmeniniai santykiai, jų kaltės laipsnis ir kiti subjektyvÅ«s kriterijai vertintini tik tada ir tik tiek, kiek jie yra reikalingi nustatant dėl teisių pažeidimo atsiradusius akivaizdžius neigiamus individualaus nukentėjusiojo gyvenimo pokyčius konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012).

19. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2020 m. gegužės 10 d. tarp Å¡alių įvyko konfliktas, kurio metu buvo sužalotas ieÅ¡kovas V. S.. VÅ¡Ä® Respublikinės Panevėžio ligoninės 2020 m. gegužės 10 d. 17.03 val. medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡u / siuntimu patvirtinama, kad V. S. buvo pristatytas į gydymo įstaigÄ dėl to, kad buitinio konflikto metu jam buvo trenkta durimis, yra žaizda, ligonis blogai jaučiasi, svaigsta galva, pykina. Objektyvi bÅ«klė: SÄ moningas. Orientuotas. DeÅ¡inio antakio srityje apie 2 cm ilgio žaizda, nelygiais kraÅ¡tais, apimanti tik odÄ .

Taikytas gydymas: žaizda iÅ¡valyta. Užklijuotas pleistras. Rekomendacijos: neurochirurgo konsultacija dėl galimos galvos traumos, pleistrÄ paÅ¡alinti po 7 dienų. Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Panevėžio apylinkės prokuratÅ«ros 2020 m. rugsėjo 10 d. nutarimu buvo atmestas V. S. skundas ir paliktas galioti prokurorės G. P. 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutarimas, kuriuo buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-18110-20, pripažinus, kad apeliantas sužalotas dėl neatsargumo.

20. Ä®vertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį ir apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo nurodytos teismų praktikos ir, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio bei vertindamas subjektyviuosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, teisingai vertino nukentėjusiojo V. S. ir žalÄ padariusio asmens G. N. asmeninius santykius, jų kaltės laipsnį. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į vienÄ iÅ¡ esminių neturtinės žalos nustatymo kriterijų – sužalojimo padarymo aplinkybes, sunkumÄ , pasekmes.

Å iuo atveju byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad žala padaryta dėl neatsargumo, dėl atsakovo atliktų nerÅ«pestingų ir neapdairių veiksmų. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovo nurodomai žalai atsirasti taip pat turėjo reikÅ¡mės ir paties ieÅ¡kovo didelis neatsargumas, pasireiÅ¡kęs tuo, kad jis pats iÅ¡provokavo kilusį konfliktÄ . Tai pagrįstai pripažinta pagrindu mažinti atlygintinos žalos dydį.

21. Kolegijos vertinimu, svarbios yra ir kitos pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažintos esminėmis žalos dydžiui nagrinėjamu atveju nustatyti aplinkybės – sveikatos sužalojimo pobÅ«dis, sunkumas, pasekmės. Bylos duomenimis apeliantui padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas - deÅ¡inio antakio srityje apie 2 cm žaizda, apimanti tik odÄ . Byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad sužalojimas buvo gydomas ilgai ir sudėtingai, ieÅ¡kovas dėl jo labai iÅ¡gyveno, po sužalojimo ieÅ¡kovui bÅ«tų iÅ¡likę kokie tai liekamieji reiÅ¡kiniai.

22. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 300 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ ieÅ¡kovui, tinkamai individualizavo bylos aplinkybes ir parinko adekvatų pasekmių atžvilgiu ir užtikrinantį teisingumÄ pažeistos teisės gynimo mechanizmÄ (žalos atlyginimo dydį). Todėl nėra pagrindo konstatuoti netinkamo CK 6.250 straipsnio taikymo, kaip to reikalauja apeliantas. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubausti žalÄ padariusį asmenį, o kompensuoti nukentėjusiojo patirtus neigiamus iÅ¡gyvenimus, esminę reikÅ¡mę suteikiant pažeistos vertybės pobÅ«džiui ir kilusiems padariniams.

23. Nesutiktina su apelianto argumentais, kad jo elgesys negali būti vertinamas kaip provokuojantis, nes jis negali suprasti savo veiksmų reikšmės, turi sveikatos problemų. Byloje nebuvo pateikta jokių objektyvių duomenų, kad apeliantas yra neveiksnus ar ribotai veiksnus ir dėl to jis negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Priešingai, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, visiškai pagrįstai nustatė, kad apelianto veiksmai buvo provokuojantys, todėl akivaizdžiai turėjo įtakos atsakovo G. N. poelgiui 2020 m. gegužės 10 d. Be to, pats apeliantas nurodo, jog su kaimynais yra konfliktiški santykiai, nuolat nesutaria. Vien ta aplinkybė, kad apelianto sugyventinė nurodė, kad jis serga „nervų liga“, „psichine liga“ nesudaro pagrindo laikyti, kad apeliantas negalėjo suprasti savo veiksmų įvykstant konfliktui.

24. Kiti apelianto skundo argumentai, kolegijos vertinimu, neturi teisinės reikÅ¡mės ir nelemia kitokios Å¡ios bylos procesinės baigties, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

25. Esant Å¡ioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino visas bylos aplinkybes, nepažeidė materialinės ir proceso teisės normų, bei priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 328 straipsnis), kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

26. Apeliacinį skundÄ atmetus, apelianto turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos. Atsakovas pateikė įrodymus, jog patyrė 300 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidų. Atsižvelgiant į tai, kad apelianto apeliacinis skundas atmestas, atsakovui iÅ¡ apelianto priteisiamos 300 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a : Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2021 m. birželio 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teisėjai Vygintas Mažuika Nijolė Danguolė Smetonienė Birutė Valiulienė