7681ce85-4874-409b-90ce-e06f873cb0f1 · Vilniaus apygardos teismas

NuoraÅ¡asAdministracinio teisės pažeidimo bylaNr. eATP-549-626/2016Teisminio proceso Nr. 4-68-3-04606-2015-5Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.3.; (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2016 m. gegužės 26 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėja Vitalija NorkÅ«naitė, iÅ¡nagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. K. gynėjos advokatės T. K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-29 nutarimo, kuriuo T.

K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 126 straipsnio 4 dalį ir 127 straipsnio 2 dalį, pritaikius ATPK 33 straipsnio 2 dalį, subendrinta 579 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams, panaikinimo, n u s t a t ė : T. K. pagal 127 str. 2 d. nubaustas už tai, kad jis 2015-03-29, apie 13.39 val., Gulbinėlių g., Vilniuje, vairavo automobilį „Honda Accord“ (v. n. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio ir slysdamas iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inį eismÄ , susidÅ«rė su prieÅ¡prieÅ¡ai važiuojančiu automobiliu „Skoda Yeti“ (v. n. (duomenys neskelbtini) apgadino abu automobilius.

Taip pat T. K. nubaustas pagal ATPK ATPK 126 str. 4 d. ir dėl to, kad jis po minėto eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį ir jam nustatytas 1,36 promilių girtumo laipsnis. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. K. gynėja advokatė T. K. (toliau – Apeliantė) pateikė apeliacinį skundÄ , kuriame praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-29 nutarimÄ , nesant T. K. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties. Skunde nurodo, kad T. K. neneigė, jog sukėlė eismo įvykį.

Tačiau teismas nepagrįstai nusprendė, kad T. K. po eismo įvykio galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Pažymi, kad teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės iÅ¡vadoje ekspertai nepasisakė, kada tiksliai (ar betarpiÅ¡kai po autoįvyki, ar praėjus kelioms deÅ¡imtims minučių) nusprendė, kad T. K. po autoįvykio galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Atkreipia dėmesį, kad teismas nenustatė, ar T. K. kaltas ir ar gali bÅ«ti baudžiamas, ar jis po autoįvykio, esant Å«miai reakcijai į stresÄ , iÅ¡gėręs iÅ¡ kito asmens pripilto puodelio skystį, suprato, kad gėrė alkoholį, o ne girÄ , ar norėjo gerti alkoholį.

Atsiliepimai į apeliacinį skundÄ negauti.Skundas netenkintinas. IÅ¡ pateikto skundo turinio matyti, kad T. K. gynėja iÅ¡ esmės ginčija tik teismo priimtÄ sprendimÄ T. K. pripažinti kaltu dėl alkoholio vartojimo po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, t. y. pagal ATPK 126 str. 4 d. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad T. K. neneigia sukėlęs eismo įvykį, t. y. padaręs administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 127 str. 2 d. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas nutarimas patikrinamas nurodytose ribose (ATPK 30211 str.).T.

K. nepripažįsta, kad sÄ moningai, t. y. tyčia po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatyto gėrė alkoholį. Nurodo, kad jam atsigerti davė kartu važiavęs draugas F. S. ir manė, kad tai gira, dėl patirto Å¡oko gerdamas nejautė jokio skonio, nesuvokė, kad tai alkoholis. AukÅ¡tesnės instancijos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo motyvais, su skundžiamu apylinkės teismo nutarimu, teismo posėdžio protokolu bei surinkta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, daro iÅ¡vadÄ , kad duomenų, pagrindžiančių T.

K. kaltę dėl sÄ moningo alkoholio vartojimo po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, yra pakankamai, T. K. nubaustas pagrįstai ir teisėtai. T. K. versijÄ , kad jis nesuprato, jog po eismo įvykio geria ne girÄ , o alkoholį, paneigia byloje esantys įrodymai: nukentėjusiojo L. K. parodymai, iÅ¡ dalies liudytojo F. S. parodymai (kiek jie neprieÅ¡tarauja byloje nustatytoms aplinkybėms), liudytojų G. T. ir A. V. parodymai, alkotesterio rodmenys, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas ir kt. bylos medžiaga.

T. K. parodymus, kad jis buvo visiÅ¡kai neadekvatus po eismo įvykio, paneigia teismo psichiatrijos ekspertizės aktas (b. l. 89-93), kuriame nurodoma, kad T. K. po autoįvykio galėjo suprasti savo veiksmus. Å ias aplinkybes taip pat patvirtina, o T. K. teiginius, kad jis buvo itin iÅ¡sigandęs dėl nukentėjusiosios, manė, kad ji žuvo, nes nukentėjusiojo teiravosi apie jos sveikatos bÅ«klę, - paneigia nukentėjusiojo parodymai, kad prie jo priėjęs jaunuolis paklausė apie galimybę susitarti ir nekviesti policijos, tačiau jis nesutiko ir jo sutuoktinė (nukentėjusioji) iÅ¡kvietė policijÄ .

Neprisimena, kad pastarasis būtų klausęs kas atsitiko. Šie parodymai sutampa su rašytiniame paaiškinime nurodytomis aplinkybėmis, kad prie jo priėjęs asmuo pasakė, kad dėl eismo įvykio kalti jie, siūlė susitarti be policijos įsikišimo. Liudytojas G. T. (policijos pareigūnas) teismui paaiškino, kad T. K. neadekvatus elgesys pasireiškė tik tuo, kad jis sunkiai aiškino įvykio aplinkybes, buvo stipriai susijaudinęs, „nebuvo, kad su kitu pasauliu šnekėtų“. Patikrinus T.

K. blaivumÄ , nustatyta, kad T. K. buvo neblaivus. T. K., matydamas nustatytÄ neblaivumo laipsnį, nieko nesakė apie vartotÄ alkoholį, sutiko su alkotesterio rodmenimis. Å ių aplinkybių taip pat nesakė ir F. S.. Liudytojas A. V. nurodė, kad T. K. buvo labai susinervinęs, rÅ«kė, neatsakinėjo į klausimus, jo neadekvatumas tuo ir pasireiÅ¡kė, kad beveik neÅ¡nekėjo. Teisme liudytojas F. S. paaiÅ¡kino, kad davė T. K. iÅ¡gerti 200 g trauktinės dėl T. K. reakcijos į įvykį, bijodamas dėl jo gyvybės, nes pastarasis buvo iÅ¡balęs, drebėjo ir teigė, kad jam reikia eiti į miÅ¡kÄ , nes nebėra gyvenimo.

Jokių kitokių T. K. realių veiksmų, kitokį neadekvatų elgesį patvirtinančių aplinkybių, Å¡is liudytojas nenurodė. Kaip matyti, nukentėjusioji nebuvo sužalota ir pati paskambino policijai, pagrindo manyti, kad ji mirs – nebuvo. Be to, atsižvelgiant į duotos iÅ¡gerti trauktinės kiekį, apygardos teismas sprendžia, kad T. K. negalėjo nepajusti, kad geria ne girÄ , o stiprų alkoholinį gėrimÄ . T. K. teisme pripažino įvykio vietoje supratęs, kad pareigÅ«nai nustatė jam girtumÄ , jo neginčijo.

Visos Å¡ios aplinkybės sudaro pagrindÄ kritiÅ¡kai vertinti T. K. ir jo draugo parodymus, kad T. K. nesuprato jog stresÄ malÅ¡ina alkoholiu, t. y. kaip siekį T. K. padėti iÅ¡vengti atsakomybės. Nagrinėjamu atveju, iÅ¡ aukščiau nustatytų aplinkybių matyti, kad T. K. bÅ«damas policijos pareigÅ«nų žinojo, jog po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo negali gerti alkoholinių gėrimų, tačiau juos gėrė. Aplinkybė, kad apeliantas alkoholį gėrė dėl didelio patirto streso, jo atsakomybės nepaÅ¡alina.

AukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad įrodymų vertinimas yra bylÄ nagrinėjančio teismo, o ne Å¡alių prerogatyva. Apygardos teismo vertinimu faktinės įvykio aplinkybės byloje nustatytos teisingai, teismo iÅ¡vados dėl T. K. kaltės motyvuotos ir pagrįstos.Taigi įvertinus byloje esančius duomenis, nėra pagrindo abejoti dėl T. K. kaltės, padarius ATPK 126 str. 4 d. numatytÄ pažeidimÄ . Vadovaudamasis ATPK 30212 str. 1 d. 1 p., teismas n u t a r i a :              palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-29 nutarimÄ nepakeistÄ ir T.

K. gynėjos advokatės T. K. apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis neskundžiama.              Teisėja                                                                              Vitalija NorkÅ«naitė NuoraÅ¡as tikras:                                                                        Teisėja                                                                              Vitalija NorkÅ«naitė            Â