2019-07-17 Nr. AB-14458-3-61-3-01579-2017-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-703-525/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01579-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija 17.3.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. liepos 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Inservis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Inservis“ skundą atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui (po 2019 m. liepos 1 d. reorganizacijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas), tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Asgaard Property“ ir daugiabučių namų savininkų bendrijai „Grafų rezidencija“, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Inservis“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, kuriame prašė 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – Inspekcija, atsakovas) 2017 m. balandžio 13 d. raštu Nr. (23.2)-2D-5028 įformintą atsakymą (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti atsakovą atlikti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 14 straipsnyje nurodytus su savavališkos statybos padarinių šalinimu susijusius veiksmus.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad apie ant namo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Ginčo pastatas), lauko sienų sumontuotus kondicionierių blokus pranešė Aplinkos ministerijai. Aplinkos ministerija 2017 m. kovo 9 d. raštu Nr. (49-1)-D8-1809 informavo, kad atsakovė Inspekcija nustatė, kad šie kondicionierių blokai sumontuoti savavališkai be statybų leidžiančių dokumentų bei 2016 m. liepos 12 d. statytojui už šių paprastojo remonto darbų atlikimą be statybą leidžiančio dokumento surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-100-160712-00091 ir privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP- 100-160712-00085 bei 2016 m. gruodžio 9 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą su administraciniu nurodymu Nr. ATTP-100-161209-00023 sumokėti piniginę baudą. Rašte taip pat informuojama, kad statytojas 2016 m. rugsėjo 13 d. gavo statybą leidžiantį dokumentą Nr. RPSP-01-160913-00511 ir informacinėje sistemoje (toliau – IS) „Infostatyba“ nurodė, kad privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius yra įvykdytas.

3. Pareiškėjas teigė, kad faktiškai šie padariniai nėra pašalinti, 2016 m. rugsėjo 13 d. rašytiniu pritarimu Nr. RPSP-01-160913-00511 patvirtintame techniniame projekte kondicionierių blokai nėra minimi. Šiuo klausimu kreipėsi į Inspekciją, kuri Rašte nurodė, kad statytojas privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdė, gaudamas statybą leidžiantį dokumentą Nr. RPSP-01-160913-00511.

4. Pareiškėjas nurodė, kad jo vertinimu, Raštas yra neteisėtas, nes jame nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, atsakymas prieštarauja statybą (paprastąjį remontą) reglamentuojantiems teisės aktams, jį priimant nebuvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių įvertinimas ir sprendimo pagrįstumas, t. y. rašte klaidingai nurodyta, kad UAB „Asgaard Property“, kuriai 2016 m. liepos 12 d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-100-160712-00091, privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdė, t. y. gavo statybą leidžiantį dokumentą – rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPSP-01-160913-00511, nes statinio projekte, kuriam buvo raštu pritarta pritarimu statinio projektui Nr. RPSP-01-160913-00511, kaip patvirtino ne viena institucija, kondicionierių blokai nėra numatyti, t. y. privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius nėra įvykdytas. Pareiškėjo žiniomis, yra išduotas tik leidimas padidinti duris į terasą (anksčiau buvęs langas perdarytas į duris), bendraturčių balsavimas vyko tik šiuo klausimu ir tik šiam klausimui buvo pritarta. Pareiškėjas teigė, kad privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius nėra įvykdytas. Skundžiamo Rašto neteisėtumą, o iš esmės ir savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūros užbaigimo nepagrįstumą įrodo tai, jog po rašytinio pritarimo gavimo, t. y. 2016 m. gruodžio 9 d., statytojui UAB „Asgaard Property“ buvo paskirta 144 Eur piniginė bauda už administracinį teisės pažeidimą.

5. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas teigė, jog jo vertinimu, pareiškėjo skunde nėra nurodyta, kokios neigiamos pasekmės buvo sukeltos ir kokias teises ar teisėtus interesus pažeidžia skundžiamas Inspekcijos Raštas. Pareiškėjas neturi suinteresuotumo apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą, todėl paduoti skundo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu neturėjo teisinio pagrindo. Atkreipė dėmesį, kad skundžiamu Raštu nėra nustatoma jokių įpareigojimų pareiškėjui, nėra keičiama jos teisių ir pareigų apimtis. Pats pareiškėjas skunde taip pat nepateikia argumentų, kaip jo teisinę padėtį keičia skundžiamas raštas.

6. Atsakovas paaiškino, kad nagrinėjamu atveju, pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 5.2 punktą statytojos UAB „Asgaard Property“ atliktiems statybos darbams įteisinti buvo reikalingas statybą leidžiantis dokumentas – rašytinis pritarimas. Statytojas pasinaudojo jam Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje suteikta teise, ir kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo.

7. Atsakovas pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2016 m. rugsėjo 13 d. statytojui UAB „Asgaard Property“ išdavė statybą leidžiantį dokumentą – rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPSP-01-160913-00511. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo skunde nurodytais argumentais, kad šis rašytinis pritarimas nešalina savavališkos statybos padarinių, taip pat nesutiko su tuo, kad projekte kondicionierių blokai nebuvo numatyti. Akcentavo, kad tiek projekto sudėtyje esančiame priešprojektiniame rūsio plano pasiūlyme (projekto brėžiniuose šis etapas žymimas PP), kurį peržiūrėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo skyrius, bei kuriam pritarė Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyrius, bei techninio darbo projekto (projekto brėžiniuose šis etapas žymimas TDP), rūsio plane, kurį suderino Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyrius bei kuriam pritarė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo skyrius, buvo pažymėta numatoma kondicionierių išorinių blokų vieta. Atsižvelgus į tai, kad projekte, pagal kurį išduotas rašytinis pritarimas, buvo numatyta kondicionierių įrengimo vieta, kurį patvirtino ir derino atsakingos institucijos, pagrindo teigti, kad suderintame projekte kondicionierių blokai nėra minimi, nėra pagrindo.

8. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas nepagrįstai tapatina administracinę procedūrą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo bei administracinio teisės pažeidimo teiseną. Administracinės atsakomybės pagrindas yra administracinis teisės pažeidimas. Įvertinus administracinio teisės pažeidimo teiseną, administracinio teisės pažeidimo atsakomybės kilimo sąlygas bei nuobaudos skyrimo tikslus, pagrįstai, nepaisant to, kad buvo gautas rašytinis pritarimas, ir pašalinti savavališkos statybos padariniai, pažeidėjui UAB „Asgaard Property“ buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už atliktą savavališką statinio paprastąjį remontą be statybą leidžiančio dokumento, nustatytą Statybos įstatymo 48 straipsnio 22 dalyje ir paskirta nuobauda.

9. Atsakovas teigė, kad ginčijamas Inspekcijos Raštas, priimtas vykdant Priežiūros įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintą statybos valstybinės priežiūros funkciją, atitinka individualiam teisės aktui keliamus reikalavimus, jame nurodyti visi privalomi rekvizitai, teisinis pagrindas, pareiškėjui išsamiai paaiškinta, kad pagrindo tęsti savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūrą Ginčo pastate neliko, statytojui gavus statybą leidžiantį dokumentą, bei nurodyta jo apskundimo tvarka.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė, nustačius, kad įteisinant savavališką statybą nebuvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad „Karštąja linija“ gavo pranešimą, susijusį su šioje byloje aptariamomis aplinkybėmis. 2017 m. vasario 8 d. raštu Nr. (49-l)-D8-937 kreipėsi į Inspekciją, prašydama patikrinti „Karštąja linija“ gautame pranešime pateiktus duomenis ir, nustačius teisės aktų reikalavimų pažeidimus, imtis veiksmų ir priemonių, kad pažeidėjai būtų nubausti, o pažeidimai pašalinti. Nurodė, kad Aplinkos ministerijos duomenimis, Inspekcija patikrino statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumą ir statinio atitiktį statinio projekto sprendiniams ir, nenustačiusi pažeidimų, savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūras užbaigė.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė sprendimą byloje priimti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad pastatas, adresu (duomenys neskelbtini) nėra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Jis patenka į Vilniaus senamiesčio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – (duomenys neskelbtini) teritoriją. Pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros apsaugos įstatymo 8 straipsnio 12 dalimi, Kultūros vertybių registro duomenys yra vieši ir prieinami adresu https://kvr.kpd.1t/#/. Departamento Vilniaus skyrius 2017 m. balandžio 6 d. raštu Nr. (7.12-V)7VS-40 „Dėl (duomenys neskelbtini) veikiančios kavinės „Dublis“ veiklos“ informavo pareiškėją, kad Departamento Vilniaus skyrius 2015 m. lapkričio 11 d. IS „Infostatyboje“ yra pritaręs „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), maitinimo paskirties patalpų Nr. 28, 30, 31, 32 paprastojo remonto projektui (Reg. Nr. 617), pagal kurį Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra išdavusi rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPSP-01-160913-00511. Departamento Vilniaus skyrius nurodė, kad jo suderintame techniniame projekte kondicionierių blokai nėra minimi.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė bylą spręsti atsižvelgiant į atsiliepime nurodytas aplinkybes. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijai reikalavimai šioje byloje nėra keliami, todėl plačiau dėl pareiškėjo prašomų naikinti dokumentų nepasisako.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Asgaard Property“ atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Teigė, kad skundžiamas atsakymas yra informacinio pobūdžio dokumentas, neįtakoja pareiškėjo teisių ir pareigų. Nurodė, kad bendrovė turi statybas leidžiantį dokumentą ir statybas vykdo teisėtai. Bendrovei 2016 m. rugsėjo 13 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos buvo išduotas rašytinis pritarimas statinio projektui Nr. RPSP-01-160913-00511. 2016 m. gruodžio 27 d. buvo atliktas 2016 m. rugsėjo 13 d. rašytinio pritarimo statinio projektui Nr. RPSP-01-160913-00511 teisėtumo patikrinimas. Inspekcija 2016 m. gruodžio 27 d. statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktu Nr. SLD-100-161227-00078 konstatavo, kad 2016 m. rugsėjo 13 d. rašytinis pritarimas statinio projektui Nr. RPSP-01-160913-00511 išduotas teisėtai. 2016 m. gruodžio 27 d. statinio atitikties statinio projektui patikrinimo aktu Nr. SPA-2075 nustatyta, kad statinys atitinka esminius statinio projekto sprendinius. Pažymėjo, kad teismui pateiktas brėžinys iš techninio projekto, parodo, kad kondicionierių blokai buvo suprojektuoti ir numatyti, o jų įrengimui pritarta.

II. 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

15. Teismas nustatė, kad pareiškėjas UAB „Inservis“ prižiūrintis ir administruojantis Ginčo pastatą, „Karštąja linija“ pranešė Aplinkos ministerijai apie ant Ginčo pastato lauko sienų sumontuotus kondicionierių blokus, kurie sumontuoti savavališkai, be statybą leidžiančių dokumentų ir prašė įpareigoti savininką pašalinti neteisėtai įrengtus inžinerinius įrenginius. Aplinkos ministerija 2017 m. vasario 8 d. raštu Nr. (49-1)-D8-937 pareiškėjo pranešimą pagal kompetenciją persiuntė Inspekcijai ir prašė patikrinti pranešime nurodytą informaciją vietoje, ir nustačius teisės aktų reikalavimų pažeidimus, imtis visų teisėtų veiksmų ir priemonių, kad pažeidėjai būtų nubausti, o pažeidimai pašalinti. Prašė iki 2017 m. vasario 27 d. informuoti apie rezultatus. Inspekcija 2017 m. vasario 27 d. raštu Nr. 2D-2448 informavo Aplinkos ministeriją, kad kondicionierių blokai sumontuoti savavališkai be statybą leidžiančio dokumento. Statytojui 2016 m. liepos 12 d. už šių paprastojo remonto darbų atlikimą be statybą leidžiančio dokumento surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-100-160712-00091 ir privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-100-160712-00085 bei 2016 m. gruodžio 9 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą su administraciniu nurodymu Nr. ATTP-100-161209-00023 sumokėti piniginę baudą. Statytojas 2016 m. rugsėjo 13 d. gavo statybą leidžiantį dokumentą Nr. RPSP-01-160913-00511. Patikrinus statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumą ir statinio atitiktį statinio projekto sprendiniams, savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūras užbaigė ir IS „Infostatyba“ atliko nustatytas atžymas, kad privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius, gavus statybą leidžiantį dokumentą, yra įvykdytas. Aplinkos ministerija 2017 m. kovo 9 d. raštu Nr. (49-1)-D8-1809 informavo pareiškėją apie Inspekcijos nustatytas aplinkybes.

16. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2017 m. kovo 15 d. kreipėsi, be kitų institucijų, ir į Inspekciją su skundu dėl restorano „Dublis“ veiklos ir savavališkos statybos padarinių šalinimo. Pareiškėjas teigė, kad nuo tos dienos, kai Ginčo pastate UAB „Asgaard Property“ valdomose patalpose įsikūrė kavinė-restoranas „Dublis“, tame pačiame Ginčo pastate ir gretimame pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), gyvenantys ar kitaip pagal paskirtį kitas patalpas valdantys asmenys patiria nuolatinius nepatogumus ir diskomfortą dėl minėtos kavinės-restorano veiklos, jos padarinių ir sistemingų įstatymų pažeidimų. Pareiškėjas aiškino, kad nuo 2016 m. iki šios dienos Ginčo pastato vidinio kiemo pusėje yra įrengti nuolatos veikiantys net keli kondicionierių blokai, kurie itin grubiai darko pastato fasado vaizdą, veikdami skleidžia triukšmą, kuris yra ypatingai garsiai girdimas vakare ir naktį. Pareiškėjas pažymėjo, kad Ginčo pastatą, ant kurio išorinės sienos yra įrengti minėti kondicionierių blokai, administruojantis pareiškėjas niekada nedavė sutikimų ir nederino atitinkamų projektinių sprendinių kondicionierių blokų įrengimui, sutikimų įrengti tokius kondicionierių blokus nedavė ir atitinkamo pastato butų ir kitų patalpų savininkų dauguma. Pareiškėjas prašė dėl iki šiol nepašalintų savavališkos statybos padarinių – įrengtų kondicionierių blokų – skirti statytojui UAB „Asgaard Property“ maksimaliai griežtas sankcijas ir imtis priemonių, kad pažeidimai, ypatingai trikdantys greta gyvenančių asmenų ramybę ir poilsį, būtų pašalinti. Taip pat prašė pateikti nurodytus dokumentus.

17. Teismas nurodė, kad Inspekcija Raštu informavo pareiškėją, kad UAB „Asgaard Property“, kuriam 2016 m. liepos 12 d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-100-160712-00091, privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdė, t. y. gavo statybą leidžiantį dokumentą – rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPSP-01-160913-00511. Statytojui už aukščiau paminėtą savavališką statybą buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu sumokėti piniginę baudą – 144 eurus (baudos dydis nustatytas pagal Statybos įstatymo 48 straipsnio 22 dalį). Administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu surašytas Administracinių teisės pažeidimų kodekse (toliau – ATPK) nustatytais terminais, t. y. per 6 mėn. nuo pažeidimo padarymo dienos. Remiantis ATPK nuostatomis, statytojai taikyti griežtesnes administracinio poveikio priemones už padarytą pažeidimą nėra juridinio pagrindo. Informavo, kad dėl susipažinimo su statybą leidžiančiu dokumentu Nr. RPSP-01-160913-00511, suderinto projekto sprendiniais ir kitais dokumentais, susijusiais su statybą leidžiančio dokumento išdavimu, turėtų kreiptis į patį statytoją arba į statybą leidžiantį dokumentą išdavusią instituciją – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentą. Pažymėjo, kad teisės aktuose visais atvejais numatyta galimybė fiziniams ir juridiniams asmenims kreiptis į teismą dėl kitų fizinių ir juridinių asmenų veiklos, kai, jų manymu, ši veikla vykdoma / įvykdyta neteisėtai arba pažeidžiant trečiųjų asmenų (tarp jų visuomenės) teises ir teisėtus interesus.

18. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nesutiko su Inspekcijos Raštu, teigė, kad atsakymas yra neteisėtas, nes jame nurodytos aplinkybės, esančios šio sprendimo (atsakymo) pagrindu, neatitinka tikrovės, atsakymas prieštarauja statybą (paprastąjį remontą) reglamentuojantiems teisės aktams, jį priimant nebuvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių įvertinimas ir sprendimo pagrįstumas. Pareiškėjo nuomone, rašte klaidingai nurodoma, kad statytojas UAB „Asgaard Property“ pašalino savavališkos statybos padarinius, gaudama statybą leidžiantį dokumentą, kadangi projekte, pagal kurį išduotas rašytinis pritarimas, kondicionierių blokai nėra numatyti. Inspekcija teigė, kad statytojas privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdė, gaudamas statybą leidžiantį dokumentą Nr. RPSP-01-160913-00511. Pareiškėjas savo reikalavimą grindė iš kompetentingų institucijų gautais įrodymais:

18.1. 2016 m. rugsėjo 13 d. statybą leidžiančio dokumento Nr. RPSP-01-160913-00511 daugiabučio gyvenamojo namo, Ginčo pastato, maitinimo paskirties patalpų Nr. 28, 30, 31, 32 paprastojo remonto projektu, kuriame nurodyta, kad projekto rengimo tikslas – „įrengti objekte esančias viešojo maitinimo patalpas, kurios pagal 2013 m. projektą buvo priduotos, tačiau nebuvo pilnai įrengtos, nes tuo metu nebuvo šių patalpų operatoriaus“. Techninio darbo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „projektuojamose patalpose yra įrengtos šildymo-vėdinimo sistemos, privesti vandentiekio-nuotekų tinklai ir elektros instaliacija, taip pat įvardijama, kad „šiuo metu rengiamas objektas yra patalpos rūsyje ir pirmame aukšte Trakų gatvės korpuse. <...> jokios naujos angos į pastato išorę nenumatomos. Tiek vitrinos, tiek ir durų gaminiai išlaikomi, nekeičiami. Iš kiemo pusės, šalia tarpuvartės yra istoriškai buvusi plati arkinė anga, kurioje, užmūrijus apatinę angos dalį anksčiau vykusios rekonstrukcijos metu yra sumontuotas langas. Šis langas bus keičiamas, įrengiant duris. Tai vienintelis pakeitimas pastato išorėje“, taip pat pabrėžta, kad „kavinės patalpose įgyvendintos inžinerinių tinklų sistemos (šildymas / vėdinimas, vandentiekis / nuotekos, elektros instaliacija, elektroniniai ryšiai, apsauginė, gaisrinė signalizacija) yra saugomos ir nekeičiamos“. Analogišką nuostatą numato ir paprastojo remonto projekto projektavimo užduotis PLH.AN.T14.15 08 10-01, kurios 17 punkte numatoma, kad kavinės patalpose įgyvendintos inžinerinių tinklų sistemos nekeičiamos.

18.2. Analogiškomis nuostatomis pateiktomis 2015 m. spalio 22 d. nekilnojamojo kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ar tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės aktu Nr. 22-01, t. y. jokių darbų pastato išorėje, išskyrus durų įrengimą, nenumatyta ir nurodoma, kad esamos inžinerinių tinklų sistemos, tarp jų ir šildymas / vėdinimas nebus keičiamos.

18.3. Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento kultūros paveldo apsaugos skyriaus elektroninio laiško kopija, kurioje nurodoma, kad „projekte kondicionieriai suprojektuoti nebuvo“.

18.4. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento 2017 m. gegužės 3 d. raštu Nr. A51-27931/17(3.3.4.3-EM4), kuriame nurodoma, kad daugiabučio gyvenamojo namo, Ginčo pastato, maitinimo paskirties patalpų Nr. 28, 30, 31, 32 paprastojo remonto projekte, kuriam įgyvendinti išduotas statybos leidimas Nr. RPSP-01-160913-00511, kondicionierių blokai nesuprojektuoti.

18.5. Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyriaus 2017 m. balandžio 6 d. raštu Nr. (7.12-V)7VS-40 „Dėl (duomenys neskelbtini), veikiančios kavinės „Dublis“ veiklos“, kuriame nurodyta, kad skyrius yra pritaręs maitinimo paskirties patalpų paprastojo remonto projektui. Jo suderintame techniniame projekte kondicionierių blokai nėra minimi.

18.6. Gyvenamojo daugiabučio namo, Ginčo pastato, 2016 m. birželio 29 d. butų ir kitų patalpų savininkų pakartotinio balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos posėdžio protokolu, kuriame nurodyta, kad svarstomas klausimas „Dėl pritarimo Pastato bendrojo naudojimo konstrukcijų paprastajam remontui demontuojant esamą ir įrengiant naują perdangą, iškertant dalį pastato išorinės sienos ir įrengiant langą su durimis į kiemą“, kuriam buvo pritarta. Protokole nebuvo įvardijamas kondicionierių įrengimas.

19. Teismas nustatė, jog minėtas faktines aplinkybes, pareiškėjo teigimu, patvirtinančias, kad projekte kondicionierių blokai nebuvo numatyti, paneigia į bylą pateiktas rūsio planas, suderintas 2015 m. lapkričio 11 d. su Kultūros paveldo departamentu ir 2015 m. lapkričio 3 d. su Miesto plėtros departamentu, kuriame pažymėta numatoma kondicionierių išorinių blokų vieta. Teismas darė išvadą, kad techniniame projekte, pagal kurį išduotas rašytinis pritarimas, buvo numatyta kondicionierių įrengimo vieta, projektas patvirtintas ir suderintas su atsakingomis institucijomis, taigi pagrindo teigti, kad suderintame projekte kondicionierių blokai nėra minimi, nėra pagrindo.

20. Teismas vadovavosi Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, 14 straipsnio 4 dalimi ir nustatė, kad pareiškėjas su skundu dėl galimai savavališko statybos darbų ištyrimo kreipėsi į tinkamą teisinį vienetą, kuris, patikrinęs statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumą ir statinio atitiktį statinio projekto sprendiniams ir, nenustatęs pažeidimų, savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūras užbaigė. Teismas pažymėjo, kad Inspekcija, gavusi, Aplinkos ministerijos persiųstą, pareiškėjo skundą, jį išnagrinėjo laikydamasi nustatyto teisinio reguliavimo – Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo bei kitų teisės aktų (Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ), Statybos įstatymo ir kt.) reikalavimų.

Skundžiamas atsakymas pateiktas nustatytais terminais. Jo turinys yra aiškus – UAB „Asgaard Property“, kuriam 2016 m. liepos 12 d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-100-160712-00091, privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdė, t. y. gavo statybą leidžiantį dokumentą – rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPSP-01-160913-00511, o tai reiškia, kad pareiškėjo nurodyta informacija buvo tikrinama. Teismas sprendė, kad atliekant pareiškėjo skundo nagrinėjimą, buvo laikytasi nustatytų taisyklių.

Inspekcija, nustačiusi, kad statytojas 2016 m. rugsėjo 13 d. gavo statybą leidžiantį dokumentą Nr. RPSP-01-160913-00511, patikrino statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumą ir statinio atitiktį statinio projekto sprendiniams, savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūras užbaigė ir IS „Infostatyba“ atliko nustatytas atžymas, kad privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius, gavus statybą leidžiantį dokumentą, yra įvykdytas, pateikė pareiškėjui išsamų, teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą į jo skundą.

Teismas darė išvadą, kad Inspekcija tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundą, VAĮ 8 straipsnyje suformuluoti bendrieji aiškumo, teisėtumo, pagrįstumo reikalavimai, taikytini individualiam administraciniam aktui, nebuvo pažeisti. Atsižvelgęs į išdėstytas faktines bei teisines aplinkybes, teismas konstatavo, kad Inspekcija teisėtai ir pagrįstai priėmė ginčijamą Raštą ir nėra teisinio pagrindo minėtą aktą naikinti, todėl pareiškėjo reikalavimą dėl šio akto panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą. Dėl tų pačių argumentų atmetė ir išvestinį skundo reikalavimą – įpareigoti atsakovę atlikti Priežiūros įstatymo 14 straipsnyje nurodytus su savavališkos statybos padarinių šalinimu susijusius veiksmus.

21. Teismas nurodė, kad tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Asgaard Property“ ir daugiabučių namų savininkų bendrijai (toliau – DNSB) „Grafų rezidencija“ prašė teismo priteisti su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas, tačiau nepateikė išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Teismas trečiųjų suinteresuotų asmenų prašymų netenkino.

III. 22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 17 d. sprendimą administracinėje byloje ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti ir priteisti pareiškėjo naudai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

23. Pareiškėjas nurodo, kad teismas, priėmęs skundžiamą sprendimą, pažeidė proceso ir materialiosios teisės normas, todėl byla buvo išspręsta neteisingai. Pareiškėjas pažymi, kad byloje yra Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyriaus 2017 m. liepos 26 d. raštas Nr. (7.12.-V)7VS-74, kuriuo pakartotinai informuojama, kad techniniame projekte kondicionierių montavimas nenumatytas. Nurodoma, kad techninio projekto sudėtyje nors ir yra rūsio plano brėžinys, kuriame nors ir nurodyta „Numatoma kondicionierių išorinių blokų vieta“ bei yra Skyriaus vyriausiosios specialistės spaudas, tačiau techninio projekto specifikacijose, aiškinamajame rašte duomenų apie planuojamus įrengti kondicionierius nėra, minėtas įrašas yra tik plano brėžinyje. Pareiškėjo teigimu, vadovaujantis statybos techninio reglamento 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtinto Aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. D1-738, 37 punktu, jei projekto dokumentuose randama neatitikimų ar prieštaravimų, dokumentų viršenybė nustatoma taip: 37.1. techninės specifikacijos; 37.2. aiškinamieji raštai; 37.3. brėžiniai; 37.4. sąnaudų kiekių žiniaraščiai. Rašte paminėta, kad Skyrius 2017 m. balandžio 6 d. raštu Nr. (7.12.-V)7VS-40 bei 2017 m. birželio 7 d. atsiliepime Nr. TS-78-(3.28.) nurodė, jog suderintame techniniame projekte kondicionierių blokai nėra minimi. Pareiškėjo vertinimu, minėtas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyriaus raštas aiškiai paneigia teismo išvados pagrįstumą, taip pat patvirtina, kad teismo išvada padaryta neatsižvelgus į STR 1.04.04:2017 37 punktą.

24. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad minėtas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyriaus 2017 m. liepos 26 d. raštas Nr. (7.12.-V)7VS-74 teismo sprendime net nepaminėtas, nors ABTĮ 78 straipsnio 1 dalis nustato, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo ištirti įrodymus byloje, be kita ko susipažinti su rašytiniais įrodymais; 80 straipsnio 1 dalis nustato, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies 3 punktas reikalauja motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodyti argumentus, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus. Kadangi Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyriaus 2017 m. liepos 26 d. rašto Nr. (7.12.-V)7VS-74 vertinimas teismo sprendime net nepateiktas, taip pat net nenurodyta, kad šis rašytinis įrodymas būtų atmestas ir tokio atmetimo argumentai, darytina išvada, kad teismas šio įrodymo neištyrė, taigi nustatė ne visas bylai svarbias aplinkybes ir ištyrė jas nevisapusiškai, tuo pažeisdamas aukščiau nurodytas proceso teisės normas.

25. Pareiškėjas nurodo, kad byloje esančiame Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento rašte Nr. A51-37741/17(3.3.4.3-EM4) patvirtinta Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyriaus 2017 m. balandžio 6 d. rašte Nr. (7.12.-V)7VS-40 pateikta informacija, kad paprastojo remonto projekte, kuriam įgyvendinti išduotas statybos leidimas Nr. RPSP-01-160913-00511, kondicionierių blokai nesuprojektuoti. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Juridinio skyriaus 2017 m. birželio 6 d. atsiliepime Nr. A104-2485/17(3.11.1-TD3), išanalizavus techninį darbo projektą, pacitavus atitinkamas jo nuostatas, taip pat ir ekspertizės aktą, padaryta išvada, kad: „techniniame projekte nebuvo numatyti jokie kondicionierių įrengimo darbai“. Pareiškėjo vertinimu, abi minėtos institucijos iš esmės nurodė, kad kondicionierių įrengimui nėra pritarta (šie darbai nėra suderinti), tačiau teismas padarė išvadą, neva techninį projektą tikrinusios ir derinusios institucijos, išdavusios statybą leidžiantį dokumentą Nr. RPSP-01-160913-00511, visgi pritarė kondicionierių blokų sumontavimui. Pareiškėjo nuomone, teismas aiškiai iškreiptai interpretavo tikrąją ir aiškiai išreikštą dokumentų autorių valią, kad kondicionierių blokų montavimo pastato išorėje darbai niekada nebuvo derinti ir jiems niekada nebuvo pritarta.

26. Pareiškėjas teigia, kad kondicionierių įrengimui statybą leidžiantis dokumentas išduodamas ta pačia tvarka, kaip ir kitiems techniniame projekte nurodytiems darbams. Darbams, kuriems statybą leidžiantis dokumentas gautas, yra parengti, surinkti, gauti, suderinti (patvirtinti) atitinkami dokumentai, įskaitant išsamius brėžinius, esamos situacijos tyrimus, darbų aprašymus, pastato savininkų sutikimą, tuo tarpu dėl kondicionierių įrengimo jokių tokių dokumentų nėra – tik menkavertis rūsio planas su punktyrine linija pažymėta „Numatoma kondicionierių išorinių blokų vieta“. Pareiškėjo nuomone, toks brėžinys gali reikšti geriausiu atveju tik viena – plano rengėjo ketinimą kada nors ateityje rengti projektą su visais privalomais brėžiniais, aprašymais, kitais dokumentais, jį derinti su pastato savininkais (kas yra privaloma) ir institucijomis, ir tada teikti prašymą dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo. Akivaizdu, kad priimant sprendimą teisės normos, reglamentuojančios statybą leidžiančio dokumento išdavimo tvarką, kiek tai liečia konkrečius kondicionierių blokų įrengimo pastato išorėje darbus, nebuvo įvertintos ir taikytos.

27. Pareiškėjas pažymi, kad nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalies 4 punktas nustatė, kad rašytiniam pritarimui statinio projektui gauti, be kita ko, pateikiamas statinio bendraturčių sutikimas. Nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojančiame Statybos įstatyme šią pareigą nustato 27 straipsnio 1 dalies 5 punktas, pagal kurį statybą leidžiantys dokumentai, be kita ko, yra leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą – kultūros paveldo statinio paprastajam remontui, kai keičiama statinio išvaizda (byloje nagrinėjamas atvejis), ir 27 straipsnio 5 dalies 7 punktas, pagal kurį statybą leidžiančiam dokumentui gauti, be kita ko, pateikiami statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinis sutikimas ar butų ir kitų patalpų savininkų protokolinio sprendimo dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų statybos darbų atlikimo (atitinkamo statinio projekto rengimo ir (ar) įgyvendinimo), Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, kopija. Pareiškėjas nurodo, kad nagrinėjamu atveju buvo atliekamas paprastasis remontas kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto vietovėje ar jos apsaugos zonoje, buvo keičiama statinio išvaizda (pastato išorėje ant pastato lauko sienų sumontuoti kondicionierių blokai), taigi tokiems darbams buvo privalomas statinio bendraturčių sutikimas. Pareiškėjas pabrėžė, kad toks sutikimas nebuvo gautas, teismas tai taip pat paminėjo ir sprendime. Pareiškėjas nurodo, kad statybą leidžiančiam dokumentui konkrečiai kondicionierių įrengimo pastato išorėje darbams visi reikiami dokumentai nebuvo gauti ir (ar) pateikti, todėl būtent kondicionierių blokų įrengimo ant pastato lauko sienos darbams statybą leidžiantis dokumentas nėra gautas ir tokia jų statyba yra neteisėta (savavališka), o statybą leidžiantis dokumentas Nr. RPSP-01-160913-00511 yra išduotas aiškiai dėl visai kitų statybos darbų – tik dėl esamos perdangos demontavimo, įrengiant naują perdangą, iškertant dalį pastato išorinės sienos ir įrengiant langą su durimis į kiemą. Pareiškėjas teigia, kad teismas į šią aplinkybę neatkreipė dėmesio, visiškai nepagrįstai ir neteisėtai tokį neteisėtą atsakovo elgesį sprendimu dar kartą aprobavo.

28. Pareiškėjas vadovaujasi Priežiūros įstatymo 10 straipsnio 3 dalimi ir teigia, kad Inspekcijos pareigūnas galėjo ir privalėjo nustatyti, kad statybą leidžiantis dokumentas Nr. RPSP-01-160913-00511 yra išduotas ir įteisina tik esamos perdangos demontavimo, įrengiant naują perdangą, iškertant dalį pastato išorinės sienos ir įrengiant langą su durimis į kiemą darbus, ir tokio statybą leidžiančio dokumento Nr. RPSP-01-160913-00511 pagrindu negalėjo ir neturėjo teisės užbaigti savavališkos statybos konkrečiai dėl pastato išorėje įrengtų kondicionierių blokų padarinių šalinimo procedūrų. Pareiškėjo vertinimo, skundžiamo teismo sprendimo teiginiai, kad atliekant pareiškėjo skundo nagrinėjimą buvo laikytasi taisyklių, skundas išnagrinėtas tinkamai ir skundžiamas aktas priimtas teisėtai ir pagrįstai, prieštarauja minėtoms teisės normoms ir yra neteisingos (neteisėtos ir nepagrįstos).

29. Pareiškėjas mano, kad teismo sprendimas ne tik neteisėtas, bet ir destruktyvus teisinio tikrumo ir teisės aiškinimo bei taikymo prasme, kadangi įteisina visiškai ydingą neteisėtos statybos įteisinimo praktiką, kai gavus statybą leidžiantį dokumentą dėl vienų neteisėtos statybos darbų, bus įteisinami ir visai kiti, net ir absurdiški neteisėtos statybos darbai, dėl kurių realiai statybą leidžiantis dokumentas nėra gautas.

30. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo UAB „Inservis“ apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

31. Atsakovas pakartoja atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodytas faktines aplinkybes ir papildomai pažymi, kad aplinkybė, jog Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyriaus 2017 m. liepos 26 d. rašte Nr. (7.12.-V)7VS-74 nurodyta, kad „techniniame projekte kondicionierių montavimas nenumatytas“, niekaip nepaneigia fakto, kad projekto sprendiniai, t. y. ir kondicionierių išorinių blokų įrengimo vieta, yra suderinta ir šiems projekto sprendiniams yra pritarta. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pagal suderintą projektą Vilniaus miesto savivaldybės administracija UAB „Asgaard property“ išdavė statybą leidžiantį dokumentą, kuris šiuo metu yra galiojantis ir teisės aktų nustatyta tvarka nepanaikintas. Pažymi, jog byloje esančiuose 2015 m. spalio 21 d. specialiuosiuose paveldosauginiuose reikalavimuose (laikinasis apsaugos reglamentas), kuriuos 2015 m. spalio 20 d. patvirtino Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyriaus vedėjas, nurodyta, kad, rengiant projektą, vadovautis „<...> Projektiniais pasiūlymais, kurie buvo peržiūrėti už kultūros paveldo apsaugą atsakingose institucijose: 1) Vilniaus m. savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo skyriuje 2015 m. rugsėjo 23 d. Reg. Nr. 15-271, 2) Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyriuje 2015m. rugsėjo 30 d. Reg. Nr. 280-PP“. Atsakovas teigia, jog priešprojektiniame pasiūlyme ir techninio darbo projekte buvo numatyta kondicionierių išorinių blokų vieta ir šiems sprendiniams pritarė tiek Vilniaus miesto savivaldybės administracija, tiek ir Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.

32. Atsakovas pabrėžia, kad pareiškėjas teismo prašė panaikinti Inspekcijos Raštą ir įpareigoti Inspekciją atlikti veiksmus, numatytus Priežiūros įstatymo 14 straipsnyje. Teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjo suformuluotą reikalavimą, skundžiamu sprendimu nustatė, jog Inspekcija tinkamai atliko jai priskirtas statybos valstybinės priežiūros funkcijas ir skundžiamas Raštas atitinka teisės aktų reikalavimus. Tokią išvadą Teismas padarė išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus. Atsakovas teigia, jog apeliacinis skundas grindžiamas teisės aktų normomis, kurios net nėra bylos dalykas ir išeina iš byloje nagrinėjamo klausimo ribų.

33. Atsakovo vertinimu, skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas, motyvuotas, jame išsamiai išdėstytos aplinkybės, kurios buvo nagrinėjamos byloje, o tai, jog pačiame sprendime teismas nepaminėjo pareiškėjo nurodyto Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyriaus 2017 m. liepos 26 d. rašto Nr. (7.12.-V)7VS-74, nereiškia, kad teismas neištyrė ar nevertino visų byloje esančių įrodymų.

34. Atsakovas, nesutinka su pareiškėjo teiginiu dėl teismo sprendime interpretuoto atsakingų institucijų dokumentų turinio ir nurodo, kad iš byloje esančių įrodymų yra žinoma, jog projekto, kuriam buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, sprendinius, t. y. tiek ir priešprojektinį pasiūlymą, tiek ir techninio darbo projektą, su juose pažymėta kondicionierių išorinių blokų numatoma vieta peržiūrėjo ir jiems (kondicionierių išorinių blokų vietai) pritarė atsakingos institucijos – Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros departamento. Ta aplinkybė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepimuose nurodė, jog kondicionierių išorinių blokų vietos kaip projekto sprendinio jie tariamai nederino, niekaip nepaneigia paties fakto, kad projektas, kurio visumai, o ne pavieniams ar atskiriems sprendiniams, minėtos institucijos pritarė, buvo suderintas ir jam buvo pritarta bei pagal tokį projektą buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Atsakovo nuomone, teismas pagrįstai skundžiamu sprendimu konstatavo, kad projektas su jame numatyta kondicionierių išorinių blokų vieta buvo suderintas ir šiems sprendiniams buvo pritarta, taip pat šiems sprendiniams buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas.

35. Atsakovas atkreipia dėmesį, jog apeliacinio skundo teiginiai dėl tariamai pažeistos statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros nėra šios bylos dalykas ir pabrėžia, kad Inspekcija atlieka statybos valstybinę priežiūrą, tačiau statybą leidžiančių dokumentų išdavimas yra priskirtas savivaldybių administracijoms.

36. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, kad iš dalies sutinka su apeliacinio skundo reikalavimais ir prašo teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

37. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, atsižvelgęs į teismo sprendime paminėtas faktines aplinkybes bei teisės aiškinimą, nurodo, kad ginčas kyla dėl kondicionierių bloko suprojektavimo ar nesuprojektavimo fakto paprastojo remonto projekte, kuriam įgyvendinti išduotas statybos leidimas Nr. RPSP-01-160913-00511. Nurodo, kad sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad paprastojo remonto projekte, kuriam Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyriaus 2015 m. lapkričio 11 d. IS „Infostatyboje“ yra pritaręs, pagal kurį Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra išdavusi rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPSP-01-160913-00511, kondicionierių blokai nėra minimi. Pažymi, kad apeliacinio skundo argumentas, kad Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyriaus 2017 m. liepos 26 d. raštas Nr. (7.12-V)7VS-74 sprendime nepaminėtas, pats savaime iš esmės nelėmė teismo sprendimo pagrįstumo ar nepagrįstumo, nes teismų praktikoje pripažįstama, kad pareiga motyvuoti teismo sprendimą negali būti suprantama kaip reikalavimas pateikti išsamų atsakymą į kiekvieną argumentą.

38. Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos ministerija atsiliepime į pareiškėjo UAB „Inservis“ apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Inspekcija patikrino statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumą ir statinio atitiktį statinio projekto sprendiniams, ir, nenustačiusi pažeidimų, savavališkos statybos padarinių procedūras užbaigė, o teismas sprendime padarė išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog įteisinant savavališką statybą buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai. Aplinkos ministerija teigia, kad nėra pagrindo teigti, kad teismas turėtų pareigą sprendime pateikti visų byloje esančių įrodymų vertinimą.

39. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo UAB „Inservis“ apeliacinį skundą prašo spręsti vadovaujantis atsiliepime išdėstytais argumentais ir teisės aktų nuostatomis. Vilniaus miesto savivaldybės administracija teigia, jog laikosi 2017 m. gegužės 3 d. rašte Nr. A51-27931/17(3.3.4.3-EM4) bei 2017 m. birželio 6 d. atsiliepime Nr. A104-2485/17(3.11.1-TD3) išdėstytos pozicijos, kad pateiktam statinio projektui Nr. RPSP-01-160913-00511 pagal parengtą Daugiabučio gyvenamojo namo, Ginčo pastato, maitinimo paskirties patalpų Nr. 28, 30, 31, 32 paprastojo remonto projektą, kuriam išduotas 2016 m. rugsėjo 13 d. statybą leidžiantis dokumentas – rašytinis pritarimas, kondicionierių blokai projektuojami nebuvo. Atkreipia dėmesį, kad numatomos kondicionierių blokų vietos pažymėjimas bendrame brėžinyje neturėtų būti prilyginamas kondicionierių projektavimo procedūrai, kadangi projektuojant kondicionierius, projekte turėtų būti nurodytas konkretus aukštis, kuriame kondicionieriai bus kabinami, atstumas nuo langų, kondicionierių blokų dydis, kondicionierių skleidžiamas triukšmas, atskiri brėžiniai.

40. Vilniaus miesto savivaldybės administracija atkreipia dėmesį, kad byloje esančiuose dokumentuose nėra nurodyta jokių darbų, susijusių su kondicionierių projektavimu ir įrengimu Ginčo pastato išorinėje pusėje. Tokios pačios pozicijos laikosi ir Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, nurodydamas, kad techniniame projekte kondicionierių montavimas nenumatytas. Vilniaus miesto savivaldybės administracija svarbia aplinkybe laiko tai, kad iš Ginčo pastato butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo protokolo bei pakartotinio balsavimo raštu protokolo matyti, jog gyventojai balsavo dėl pritarimo pastato bendrojo naudojimo konstrukcijų paprastajam remontui, demontuojant esamą ir įrengiant naują perdangą, iškertant dalį išorinės sienos ir įrengiant langą su durimis į kiemą. Vilniaus miesto savivaldybės administracija teigia, kad Ginčo pastato gyventojai nesprendė dėl kondicionierių įrengimo Ginčo pastato išorėje, gyventojų pritarimo kondicionierių įrengimui nėra.

41. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Asgaard Property“ atsiliepime į pareiškėjo UAB „Inservis“ apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

42. UAB „Asgaard Property“ atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas remiasi iš esmės tik aiškinamuoju raštu, tačiau visiškai ignoruoja techninio projekto brėžinio sprendinius. Techniniame projekte kondicionierių blokai buvo numatyti, tai patvirtina į bylą pateiktas rūsio planas, suderintas su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentu, kuriame pažymėta numatoma kondicionierių išorinių blokų vieta. UAB „Asgaard Property“ vertinimu, trečiųjų suinteresuotų asmenų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos raštuose nurodoma akivaizdžiai neteisinga informacija, kuri prieštarauja byloje esantiems įrodymams ir anksčiau šių institucijų išduotiems patvirtinimams. UAB „Asgaard Property“ teigia, kad teismas padarė pagrįstą išvadą, kad techniniame projekte, pagal kurį išduotas rašytinis pritarimas, buvo numatyta kondicionierių įrengimo vieta, projektas patvirtintas ir suderintas su atsakingomis institucijomis.

43. UAB „Asgaard Property“ pažymi, kad pareiškėjas pateikė skundą dėl Inspekcijos atsakymo, kuriuo pareiškėjas buvo informuotas, kad administracinė procedūra dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo užbaigta UAB „Asgaard Property“ išdavus statybas leidžiantį dokumentą. Kaip matyti iš rašto turinio, pareiškėjui buvo suteikta bendro pobūdžio informacija, nebuvo priimti jokie administraciniai sprendimai, kurie gali sukelti pareiškėjui teisines pasekmes, todėl skundžiamas atsakymas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, byla nutrauktina.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 44. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2017 m. balandžio 13 d. rašto Nr. (23.2)-2D-5028, teisėtumo ir pagrįstumo.

45. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl kondicionierių bloko suprojektavimo ar nesuprojektavimo fakto paprastojo remonto projekte, kuriam įgyvendinti išduotas statybą leidžiantis dokumentas – rašytinis pritarimas Nr. RPSP-01-160913-00511, vadovavosi į bylą pateiktu rūsio planu, kuriame pažymėta numatoma kondicionierių išorinių blokų vieta ir darė išvadą, kad techniniame projekte, pagal kurį išduotas statybą leidžiantis dokumentas – rašytinis pritarimas Nr. RPSP-01-160913-00511, buvo numatyta kondicionierių įrengimo vieta, projektas patvirtintas ir suderintas su atsakingomis institucijomis, taigi nėra pagrindo teigti, kad suderintame projekte kondicionierių blokai neminimi. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad Inspekcija persiųstą pareiškėjo skundą išnagrinėjo laikydamasi nustatyto teisinio reguliavimo, teisės aktuose įtvirtintų terminų, jo turinys yra aiškus, konstatavo, kad Inspekcija tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir nėra teisinio pagrindo skundžiamą Raštą naikinti. Dėl tų pačių argumentų atmetė ir išvestinį skundo reikalavimą – įpareigoti atsakovę atlikti Priežiūros įstatymo 14 straipsnyje nurodytus su savavališkos statybos padarinių šalinimu susijusius veiksmus.

46. Pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, apeliaciniame skunde nurodo, kad techninio projekto specifikacijose, aiškinamajame rašte duomenų apie planuojamus įrengti kondicionierius nėra, minėtas įrašas yra tik plano brėžinyje. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad kondicionierių įrengimui reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, statinio bendraturčių sutikimas, statybą leidžiantis dokumentas – rašytinis pritarimas Nr. RPSP-01-160913-00511 yra išduotas dėl visai kitų statybos darbų, o Inspekcijos pareigūnas galėjo ir privalėjo tai nustatyti.

47. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad vertinant, ar viešojo administravimo subjekto veikla atitinka įstatymo reikalavimus, turi būti atsižvelgiama į bendruosius administracinės teisės principus: teisėtumo, teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir kt. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) įtvirtinti įstatymo viršenybės bei draudimo piktnaudžiauti valdžia principai, esantys sudedamąja teisinio apibrėžtumo principo dalimi, reikalauja, kad viešojo administravimo subjektų veikla atitiktų įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. Pagal VAĮ 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Administracinis sprendimas, neatitinkantis nurodytų teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimų, turi būti naikinamas.

48. Statybos įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) 23 straipsnio 1 dalis įtvirtina statybą leidžiančius dokumentus, tarp kurių, yra rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas šio Įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4-13 punktuose nurodytam statinio projektui (kai jis yra privalomas) (Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad ypatingo ir neypatingo statinio paprastajam remontui Aplinkos ministerijos ar Kultūros ministerijos nustatytais atvejais yra reikalingas paprastojo remonto projektas. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priede 5.2. punkte buvo įtvirtinta, kad rašytiniai pritarimai paprastojo remonto aprašui privalomi atliekant daugiabučio namo ar visuomeninės paskirties pastato, išskyrus I grupės nesudėtingo pastato paprastąjį remontą mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, kai keičiama pastato išvaizda. Toks teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad kondicionierių bloko įrengimo darbams, kaip keičiantiems statinio išvaizdą, reikalingas statybą leidžiantis dokumentas – rašytinis pritarimas.

49. Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „Asgaard Property“ 2016 m. liepos 12 d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-100-160712-00091(b. l. 30), kuriame konstatuota savavališka statyba statinio patalpų paprastojo remonto, keičiant statinio išvaizdą be statybą leidžiančio dokumento ir privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius (b. l. 32). 2016 m. gruodžio 9 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas juridiniam asmeniui Nr. ATPP-100-161209-00023 (b. l. 34) buvo surašytas dėl atlikto statinio patalpų paprastojo remonto keičiant statinio išvaizdą (įrengti du dvigubi kondicionierių blokai ir ventiliacijos skardinis ortakis D-350mm, 1-8m) be statybą leidžiančio dokumento. Priežiūros įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2016 m. liepos 14 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) 14 straipsnio 4 d. suteikė asmeniui, kuriam pateiktas privalomasis nurodymas, teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėję Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.

50. Inspekcija Rašte (b. l. 9) konstatavo, kad UAB „Asgaard Property“ privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdė, t. y. gavo statybą leidžiantį dokumentą – rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPSP-01-160913-00511.

51. Susipažinusi su byloje esančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. rugsėjo 13 d. statybą leidžiančiu dokumentu – rašytiniu pritarimu statinio projektui Nr. RPSP-01-160913-00511 (b. l. 66-68) ir jį lydinčia informacija (prašymas išduoti rašytinį pritarimą statinio projektui, b. l. 69-70); projekto aiškinamuoju raštu, b. l. 78; projektiniais sprendiniais, b. l. 85-86; projektavimo užduotimi, b. l. 102-103; nekilnojamojo kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ar tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės aktu, b. l. 119-122; Ginčo pastato butų ir kitų patalpų savininkų pakartotinio balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos posėdžio protokolu, b. l. 133), teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentu, kad 2016 m. rugsėjo 13 d. statybą leidžiantis dokumentas – rašytinis pritarimas statinio projektui Nr. RPSP-01-160913-00511 yra išduotas dėl visai kitų statybos darbų – Ginčo pastato maitinimo paskirties patalpų Nr. 28, 30, 31, 32 paprastojo remonto projekto. Pastebėtina, kad nors projekto sudėtyje esančiame priešprojektiniame rūsio plano (b. l. 161) pasiūlyme (projekto brėžiniuose šis etapas žymimas PP), kurį peržiūrėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo skyrius, bei kuriam pritarė Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyrius, bei techninio darbo projekto (projekto brėžiniuose šis etapas žymimas TDP), rūsio plane, kurį suderino Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyrius bei kuriam pritarė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo skyrius, buvo pažymėta numatoma kondicionierių išorinių blokų vieta, ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad 2016 m. rugsėjo 13 d. statybą leidžiančio dokumento – rašytinio pritarimo statinio projektui Nr. RPSP-01-160913-00511 pagrindu yra užbaigta savavališkos statybos, konkrečiai dėl pastato išorėje įrengtų kondicionierių blokų, padarinių šalinimo procedūra.

52. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nurodydamas, kad byloje esantį rūsio planą patvirtino ir suderino atitinkamos atsakingos institucijos (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo skyrius bei Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyrius), nepagrįstai nevertino to, kad paprastojo remonto projektą sudaro ne tik grafinė, bet ir aprašomoji projekto dalis, kurioje šiuo konkrečiu atveju nėra nurodyta apie kondicionierių bloko suprojektavimą, priešingai projekto aprašomojoje dalyje nurodoma, kad pastato išorė nekeičiama. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai nevertino minėtų institucijų byloje esančių raštų (Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyriaus 2017 m. balandžio 6 d. rašto Nr. (7.12-V)7VS-40 (b. l. 15) ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento rašto 2017 m. gegužės 3 d. rašto Nr. A51-27931/17(3.3.4.3-EM4) (b. l. 16), atsiliepimuose į pareiškėjo skundą pateiktų argumentų (b. l. 61-64; 164-165), kurie patvirtina, kad paprastojo remonto projekte, kuriam įgyvendinti išduotas 2016 m. rugsėjo 13 d. statybą leidžiantis dokumentas – rašytinis pritarimas statinio projektui Nr. RPSP-01-160913-00511, kondicionierių blokai nesuprojektuoti. Pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė į aplinkybę, kad byloje nėra statinio bendraturčių sutikimo dėl kondicionierių bloko suprojektavimo, kuris vadovaujantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalyje įtvirtintu dokumentų, kurie pateikiami rašytiniam pritarimui statinio projektui gauti, sąrašu, yra privalomas.

53. Šiame kontekste pabrėžtina, kad ginčas kilo dėl kondicionierių bloko suprojektavimo ar nesuprojektavimo fakto paprastojo remonto projekte, kuriam įgyvendinti išduotas 2016 m. rugsėjo 13 d. statybą leidžiantis dokumentas – rašytinis pritarimas statinio projektui Nr. RPSP-01-160913-00511. Atsakovas, vykdydamas Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas funkcijas žinojo ir privalėjo žinoti, kad kondicionierių bloko įrengimo darbams, kaip keičiantiems statinio išvaizdą, reikalingas atskiras statybą leidžiantis dokumentas – rašytinis pritarimas, todėl atsakovo argumentai, kad projektas, kurio visumai, o ne pavieniams ar atskiriems sprendiniams atsakingos institucijos pritarė, jis buvo suderintas bei pagal tokį projektą buvo išduotas 2016 m. rugsėjo 13 d. statybą leidžiantis dokumentas – rašytinis pritarimas statinio projektui Nr. RPSP-01-160913-00511, atmetamas kaip nepagrįstas.

54. Prašomas panaikinti Raštas yra individualus teisės aktas, todėl jam taikomi ir bendrieji individualaus administracinio sprendimo (viešojo administravimo) reikalavimai. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Pažymėtina, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, tuo atveju, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (lot. esant konkrečiai situacijai, tik šiuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą.

55. Teisėjų kolegijos vertinimu, Raštas negali būti laikomas teisėtu, nes jame nurodytos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės, atsakymas prieštarauja statybą (paprastąjį remontą) reglamentuojantiems teisės aktams, jį priimant nebuvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių įvertinimas ir sprendimo pagrįstumas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rašto trūkumus, daro išvadą, kad Raštas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl jis negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu ir turi būti panaikintas.

56. Antruoju skundo reikalavimu pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovą atlikti Priežiūros įstatymo 14 straipsnyje nurodytus su savavališkos statybos padarinių šalinimu susijusius veiksmus. Teisėjų kolegija pažymi, kad šis pareiškėjo reikalavimas, atsižvelgiant į Priežiūros įstatymo 14 straipsnyje numatytą galimų veiksmų bei sprendimų įvairovę bei šioje normoje įtvirtintą atsakovo kaip viešojo administravimo institucijos diskreciją, yra visiškai nekonkretus, todėl negali būti tenkinamas pilna apimtimi. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje naikinamas atsakovo Raštas yra priimtas atsakant į pareiškėjo 2017 m. kovo 15 d. skundą Nr. 01-065, ir iš dalies tenkinant pareiškėjo antrąjį reikalavimą, atsakovas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. kovo 15 d. skundą Nr. 01-065.

57. Vadovaujantis ABTĮ 41 straipsnio 1 dalimi, dėl bylinėjimosi išlaidų suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui turi pateikti prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašė iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos nagrinėjimo iš esmės teismui nepateikė išlaidų apskaičiavimą pagrindžiančių dokumentų, išskyrus žyminių mokesčių sumokėjimą patvirtinančius dokumentus. Pareiškėjas yra pateikęs lėšų pervedimo nurodymą dėl žyminio mokesčio už apeliacinį skundą 11 Eur 25 ct sumai bei lėšų pervedimo nurodymą dėl žyminio mokesčio už skundą 22 Eur 50 ct sumai. Šios patirtos išlaidos priteistinos pareiškėjo naudai iš atsakovo.

58. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Asgaard Property“ pateikė prašymą priteisti iš pareiškėjo 2 795 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. ABTĮ 40 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta pareiškėjo naudai, trečiojo suinteresuoto asmens prašymas netenkinamas.

59. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai vertino bylos faktines aplinkybes, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Inservis“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 17 d. sprendimą pakeisti. Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Inservis“ skundą tenkinti iš dalies, panaikinti atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2017 m. balandžio 13 d. raštą Nr. (23.2)-2D-5028 ir įpareigoti atsakovą Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentą (buvusį Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą) iš naujo išnagrinėti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Inservis“ 2017 m. kovo 15 d. skundą Nr. 01-065.

Likusioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento (buvusio Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento) pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Inservis“ naudai 33 Eur 75 ct (trisdešimt tris eurus septyniasdešimt penkis centus) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Romanas Klišauskas

Milda Vainienė