767e4d2f-45ff-4b94-a79f-6c5e18ddff61 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla NrPranešėjas A. Žerlauskas             Civilinė byla Nr. 2A-102-265/2015Teisėja D. Žvinklytė             (Proceso Nr. 2-06-3-01950-2014-3)                          Procesinio sprendimo kategorija (S)              121.14;                                                                                                KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2015 m. vasario 17 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, teisėjų Albinos Pupeikienės, Žydrūno Bertašiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės B.

B. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės J. M. Z. ieÅ¡kinį atsakovei B. B. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, n u s t a t ė : ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama:

1) nustatyti žemės sklypo, esančio X, unikalus Nr. X, valdymo ir naudojimosi tvarkÄ pagal UAB „Vakarų valda" 2014-01-21 parengtÄ planÄ nustatant, kad bendraturtės žemės sklypu naudosis ir jį valdys: J. M. Z. - atskirai: B (92m2); bendrai su B. B. – C (79/155m2), D (53/104m2), E (45/91m2); B. B. - atskirai A (123m2), A1 (48m2), A2 (49 m2); bendrai su J. M. Z.: C (76/155 m2), D (51/104 m2), E (46/91 m2);

2) priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai visas jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovė ir atsakovė yra 0,0662 ha žemės sklypo, esančio X, bendrasavininkės. IeÅ¡kovė su atsakove nesutaria dėl naudojimosi bendru žemės sklypu, todėl ieÅ¡kovė, siekdama paÅ¡alinti nesutarimus ir konkrečiai apibrėžti savo naudojamÄ Å¾emės sklypo dalį, parengė naudojimosi tvarkos nustatymo projektÄ , kurį pateikė susipažinimui atsakovei. Atsakovė nesutinka su ieÅ¡kovės siÅ«loma naudojimosi tvarka, tačiau jokių motyvų neiÅ¡dėstė.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai. Nustatė žemės sklypo, esančio X, valdymo ir naudojimosi tvarkÄ pagal UAB „Vakarų valda" 2014-01-21 parengtÄ planÄ . Teismas, atsižvelgdamas į teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kintas naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo bendrÄ sias taisykles, sutiko su ieÅ¡kovės pasiÅ«lyta žemės sklypo, esančio X, valdymo ir naudojimosi tvarkÄ . Pasak teismo, Å¡alys faktiÅ¡kai naudojasi žemės sklypo dalimis, nurodytomis ieÅ¡kovės pateiktame plane, o atsakovė nepateikė įtikinamų įrodymų, grindžiančių atsakovės pažeidžiamas teises dėl ieÅ¡kovės pasiÅ«lytos žemės sklypo valdymo ir naudojimosi tvarkos.

Teismo nuomone, atsakovės nesutikimas nustatyti ieÅ¡kovės pasiÅ«lytÄ Å¾emės sklypo valdymo ir naudojimosi tvarkÄ yra grindžiamas ne atsakovės teisės pažeidimais, bet tarp Å¡alių esančiais konfliktais. Taip pat teismas atmetė atsakovės argumentus, kad vieÅ¡ajame registre 2003-09-11 yra įregistruotas susitarimas tarp ieÅ¡kovės ir buvusios savininkės Vaitkienės dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, kuri turėtų galioti ir ieÅ¡kovei. Teismas konstatavo, kad vieÅ¡ajame registre nėra įregistruotas juridinis faktas - ieÅ¡kovės ir buvusios savininkės Vaitkienės susitarimas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos.

Atsakovė su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, prašė jį panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, kad konkrečios žemės sklypo dalys nėra nustatytos. Atsakovė nurodo, jog ji su buvusia savininke A. V. buvo sudariusi žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ , kuri 2003-09-11 įregistruota VÄ® Registrų centre. Pasak atsakovės, tai patvirtina ant plano uždėtas VÄ® Registrų centro Klaipėdos filialo spaudas.

Dėl to atsakovė nurodo, kad Å¡i naudojimosi žemės sklypu tvarka, galiojusi ankstesnių savininkų ir įregistruota įstatymų nustatyta tvarka, turi galioti ir ieÅ¡kovei. Taip pat apeliantė nurodo, kad ieÅ¡kovė savavaliÅ¡kai perkėlinėja ribas į jos žemės sklypo dalį, taip neteisėtai koreguodama kitus žemės sklypo plotus. Pirmosios instancijos teismas, atsakovės teigimu, Å¡ios aplinkybės neįvertino, dėl to priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ . Taip pat atsakovė pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti jos prieÅ¡ieÅ¡kinį, kadangi ji nurodė priežastis, dėl ko prieÅ¡ieÅ¡kinis nebuvo pateiktas anksčiau. IeÅ¡kovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė, jog skundas nepagrįstas.

Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes, tinkamai iÅ¡tyrė byloje esančius įrodymus ir pagrįstai konstatavo, kad žemės sklypo naudojimosi tvarka tarp ankstesnių savininkų įstatymų nustatyta tvarka įregistruota nebuvo. Tuo tarpu teismas, nustatydamas naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes ir Å¡alių interesus. Dėl to priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio naikinti nėra teisinio pagrindo.              Apeliacinis skundas atmestinas.

             Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant Å¡iai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Å iuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nesutinka su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino, kad naudojimosi tvarka 2003-09-11 buvo įregistruota VÄ® Registrų centre. Pagal CK 4.81 straipsnio 2 dalį tam, kad naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka bÅ«tų privaloma asmeniui, kuris vėliau įgyja daiktÄ , ji turi bÅ«ti patvirtinta notarine tvarka ir įregistruota vieÅ¡ame registre. Pažymėtina, jog atsakovės nurodomu registravimo laikotarpiu galiojo minėto įstatymo redakcija, dėl to ji, teigdama, kad naudojimosi žemės sklypu tvarka buvo nustatyta dar prieÅ¡ ieÅ¡kovei įsigyjant jį, turėjo bylÄ nagrinėjančiam teismui pateikti notarinės formos susitarimÄ tarp jos ir buvusios savininkės, bei įrodymus, kad naudojimosi tvarka įregistruota vieÅ¡ame registre.

Nagrinėjamu atveju atsakovės pateiktas žemės sklypo planas su VĮ Registrų centro spaudu nepatvirtina susitarimo įregistravimo. Šiame plane nėra nustatyta, kokiomis konkrečiai žemės sklypo dalimis naudojasi bendrasavininkiai. Dėl to konstatuoti, jog byloje esantis žemės sklypo planas yra susitarimas tarp bendrasavininkų, nėra teisinio pagrindo. Taip pat negalima pripažinti, jog vien tik spaudo buvimas ant žemės sklypo plano, nesant susitarimo dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, reiškia, kad žemės sklypo tvarkos nustatymas įregistruotas VĮ Registrų centre.

Pažymėtina, kad iÅ¡ į bylÄ pateiktų nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡rašų nematyti, jog žemės sklypo naudojimosi tvarka bÅ«tų įregistruota VÄ® Registrų centre. IÅ¡ Å¡ių duomenų matyti, jog naudojimosi tvarka nustatyta tik pastato – gyvenamojo namo, o ne žemės sklypo. Esant nurodytų aplinkybių visetui konstatuotina, kad atsakovė neįrodė, jog naudojimosi žemės sklypu tvarka, dėl kurios ji susitarė su buvusia savininke, buvo patvirtinta įstatymo nustatytos formos ir įregistruota VÄ® Registrų centre (CPK 178 straipsnis).

Ä®vertinus aplinkybę, jog naudojimosi tvarka nebuvo įregistruota įstatymo nustatyta tvarka, konstatuotina, jog atsakovės ir buvusių žemės sklypų savininkų susitarimai ieÅ¡kovei negalioja (CK 4.81 straipsnio 2 dalis). Dėl to, tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės kilus ginčui dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, Å¡i ieÅ¡kovei pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį turi bÅ«ti nustatyta teismo tvarka. Pažymėtina, kad atsakovės apeliacinio skundo dalykas – panaikinus sprendimÄ ieÅ¡kinį atmesti, nesuderintas su ginčo pobÅ«džiu.

Taip pat pripažinus, jog žemės sklypo naudojimosi tvarka nebuvo įregistruota įstatymų nustatyta tvarka, neturi teisinės reikšmės apeliantės argumentai, jog ieškovė savavališkai perkėlinėja ribas į jos žemės sklypo dalį, taip neteisėtai koreguodama kitus žemės sklypo plotus. Pažymėtina, jog tarp šalių nesant susitarimo dėl naudojimosi žemės sklypo konkrečiomis dalimis, nėra pagrindo konstatuoti, kad viena iš šalių keičia žemės sklypo ribas.

Tokio pobÅ«džio argumentai turėtų teisinę reikÅ¡mę, jeigu ginčas bÅ«tų kilęs tarp gretimų žemės sklypų savininkų. Dėl to pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ , pagrįstai nevertino atsakovės apeliaciniame skunde nurodomų aplinkybių. Kasacinis teismas savo nutartyse ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kokios aplinkybės turi bÅ«ti įvertintos sprendžiant dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo. T. y. teismai turi atsižvelgti į bendraturčių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinti nesutarimo priežastis, siekti, jog nustatoma naudojimosi tvarka bÅ«tų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui.

Teismai privalo vertinti, ar bendraturčio pateiktas projektas atitinka proporcingumo principÄ , ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų Å¡alių konfliktinei situacijai Å¡alinti. Siekdami Å¡ių tikslų teismai turi vadovautis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. G. v. S. G., bylos Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

R. B., J. B. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-291/2007). Spręsdamas, ar praÅ¡oma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimÄ ir žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, teismas turi įvertinti aplinkybes, susijusias su bendraturčio esminiu interesu naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi bei susiklosčiusiais faktiniais bendraturčių žemės naudojimo santykiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. K. v.

N. K., M. T., bylos Nr. 3K-3-536/2006). Taigi, nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ turi bÅ«ti vadovaujamasi racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimo kriterijais, kurie iÅ¡plaukia iÅ¡ bendrųjų žemės teisinio santykių reguliavimo principų (Žemės įstatymo 1 straipsnis), yra pripažinti teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. K. v. B. J. K., bylos Nr. 3K-3-446/2001; 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. I., Z.

C., O. S. ir kt. v. S. I., bylos Nr. 3K-3-1050/2003). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės pateiktÄ planÄ Ä¯vertino pagal teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Kaip matyti iÅ¡ pateikto plano, atsakovė savarankiÅ¡kai turi teisę naudotis didesne žemės sklypo dalimi negu ieÅ¡kovė, kiekvienai iÅ¡ Å¡alių priskirtas naudojimosi plotas atitinka turimas jų nuosavybės teisių dalis. Dėl to konstatuoti, jog patvirtinus naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ planÄ atsakovės interesai buvo pažeisti, nėra pagrindo.

Be to, tiek bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacine tvarka, atsakovė nenurodė, kaip ieÅ¡kovės pateiktas planas pažeidžia jos teises. Taip pat ji nepateikė plano, kuris atitiktų jos interesus. Atsakovės argumentai, jog teismas vėliau jai neleido pateikti prieÅ¡ieÅ¡kinio, o anksčiau ji to negalėjo padaryti, kadangi dirbo užsienyje ir į LietuvÄ grįžo prieÅ¡ posėdį, yra nepagrįsti. Pažymėtina, jog atsakovė pirmosios instancijos teisme turėjo atstovę, kuri, bÅ«dama profesionali teisininkė, turėjo adekvačiai reaguoti į procesines aplinkybes ir ginčo eigÄ bei užtikrinti atsakovės interesų apsaugÄ .

             Esant nurodytų aplinkybių visetui apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir teisingai pritaikė materialinius teisinius santykius reglamentuojančias normas. Dėl to keisti arba naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog ieÅ¡kovė turėjo 700 Lt (202,73 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ . Å ios iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ atsakovės.              Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a :              Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .              Priteisti iÅ¡ atsakovės B.

B. 202,73 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės J. M. Zablackienės naudai.                           Kolegijos pirmininkas                                                                    Alvydas Žerlauskas Kolegijos teisėjai                                                                               Albina Pupeikienė                                                                                                            Žydrūnas Bertašius