767db425-448b-4e87-bc36-021ebf244518 · Vilniaus apygardos teismas

? Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-546-932/2019 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03739-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 7.10; 21.11.10 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 4 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. G. atstovo advokato Gedimino Pranevičiaus (toliau – ir PareiÅ¡kėjo atstovas) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 14 d. nutarties, kuria administracinio nusižengimo bylos teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 119 straipsnio 1 dalį nutraukta, nesant administracinio nusižengimo požymių, panaikinimo.

Teismas n u s t a t ė : I. Priimtų procesinių sprendimų esmė 1. R. G., atstovaujamas advokato Gedimino Pranevičiaus, 2019 m. rugpjūčio 16 d. kreipėsi su pareiÅ¡kimu į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . PareiÅ¡kimu buvo siekiama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) vadovas (direktorius) R. G. bÅ«tų patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį už tai, kad pažeidė R. G. neturtines akcininko teises, nepateikdamas praÅ¡omos informacijos/bendrovės dokumentų kopijų, kaip tai yra numatyta Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABÄ®) 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte, 18 straipsnio 1 dalyje ir Bendrovės įstatų 7.2 punkte.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 14 d. nutartimi nutraukė administracinio nusižengimo teisenÄ pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį, nesant administracinio nusižengimo požymių. Teismas pažymėjo, kad byloje vertintinas nusižengimo, numatyto ANK 119 straipsnio 1 dalyje, alternatyvus objektyvusis požymis – įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimas akcininkui. Administracinio nusižengimo sudėties minėtas objektyviojo požymio turinys, apimtis, pažeidėjo veika (veikimas/neveikimas), turinys, įstatymo numatytos pareigos akcininkui įgyvendinimo bÅ«das (-ai) ir tvarka detalizuojami kituose teisės aktuose. Pirmosios instancijos teismas citavo ABÄ® 18 straipsnio 1 dalį, 16 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ , aptarė nagrinėjamu klausimu aktualius teismų praktikos iÅ¡aiÅ¡kinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų/ nusižengimų bylose Nr. 2AT-10-697/2016, Nr. 2AT-40/2018).

3. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į konfliktiÅ¡kus akcininkų santykius, ne vienÄ teismuose nagrinėtÄ bylÄ , taip pat į tai, kad, pasak R. G. atstovo, praÅ¡oma informacija/dokumentai reikalingi, sprendžiant klausimÄ , ar kreiptis į teismÄ dėl pažeistų teisių gynimo. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad akcininko neturtinės teisės gauti informacijÄ apie bendrovės veiklÄ (akcininko teisės į informacijÄ apimtis (kiekis), ribojimas ir kt.) yra civilinės teisės ir proceso reguliavimo dalykas, o byloje nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas R. G. iÅ¡naudojo civilinius teisinius akcininko teisių gynimo bÅ«dus.

4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog, vadovaujantis teismų praktika, nenustatyta, kad asmuo neįvykdė pareigos (neveikimas) suteikti informacijÄ , nes R. G. 2019 m. rugpjūčio 9 d. atsakyme pateikė informacijÄ apie 2012 m. lapkričio 5 d. sudarytÄ paskolos sutartį, jos likutį, taip pat aiÅ¡kiai nurodė atsisakymo pateikti praÅ¡omÄ informacijÄ (dokumentus) priežastis. Teismo vertinimu tai, kad toks atsakymas netenkino pareiÅ¡kėjo, nesudarė pagrindo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių traukti administracinėn atsakomybėn už įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimÄ akcininkui.

Be to, teismas pažymėjo, kad R. G. veiksmai nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, kad juos galima būtų pripažinti administraciniu nusižengimu, keliančiu grėsmę esminėms administracinės teisės ginamoms vertybėms, šiuo atveju – nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (ANK XIII skyrius). Atkreiptas dėmesys, kad pats pareiškėjas pareiškime nurodo, jog pažeistos neturtinės akcininko teisės.

5. Skundžiamu nutarimu atmesti R. G. ir R. G. praÅ¡ymai priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. II. Skundo argumentai ir teisiniai praÅ¡ymai 6. PareiÅ¡kėjo R. G. atstovas advokatas Gediminas Pranevičius apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 14 d. nutarimÄ , pripažinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių R. G. kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 119 straipsnio 1 dalyje (dėl su Bendrove susijusios informacijos ir dokumentų nepateikimo), ir skirti sankcijos ribose numatytÄ baudÄ . Taip pat praÅ¡oma priteisti R. G. turėtas proceso iÅ¡laidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

7. Pirmiausia skunde dėstomi argumentai, kuriais nesutinkama su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad akcininko neturtinės teisės gauti informacijÄ apie bendrovės veiklÄ (akcininko teisės į informacijÄ apimtis (kiekis), ribojimas ir kt.) yra civilinės teisės ir proceso reguliavimo dalykas ir, pasak žemesniojo teismo, Å¡ioje byloje nenustatyta, jog pareiÅ¡kėjas iÅ¡naudojo civilinius teisinius akcininko teisių gynimo bÅ«dus. Skunde pabrėžiama, kad ANK nėra nuostatų, įpareigojančių prieÅ¡ kreipiantis dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį (ar apskritai) prieÅ¡ tai privalomai kreiptis civiline tvarka ir pirmiausia iÅ¡naudoti civilinius teisinius akcininko teisių gynimo bÅ«dus.

8. Skunde pažymima, jog praÅ¡oma informacija buvo reikalinga, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar Bendrovės vadovas nepiktnaudžiauja, o, pasitvirtinus tokiam įtarimui, PareiÅ¡kėjas inicijuotų teisinį reikalavimÄ atlyginti Bendrovei padarytÄ Å¾alÄ bei konstatuoti vadovo atsakomybę. Ä® teismÄ buvo kreiptasi tik dėlto, jog kitaip su R. G. nėra jokios galimybės rasti susitarimÄ . Pasak R. G., Bendrovės vadovas R. G. yra asmuo, kuris sÄ moningai netinkamai realizavo pareigÄ pateikti praÅ¡omÄ informacijÄ , kas reiÅ¡kia, jog pastarasis neįgyvendino nė vienos alternatyvios pareigos, numatytos ANK 119 straipsnio 1 dalyje.

9. Skunde atkreipiamas dėmesys į panaÅ¡ioje situacijoje priimtÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartį Nr. 2AT-10-697/2016, kurioje kasacinės instancijos teismas detalizavo ABÄ® 18 straipsnio turinį ir jo sÄ sajÄ su ATPK, o bÅ«tent su ATPK 505 straipsniu (atitinka ANK 119 straipsnį), t. y. nustačius, jog gavus praÅ¡ymÄ dėl informacijos pateikimo bendrovės direktorius neįvykdo nė vieno iÅ¡ alternatyvių pareigos realizavimo variantų dėl bent vienos iÅ¡ įstatymo nurodytos informacijos, yra pagrindas konstatuoti, kad toks neveikimas atitinka ATPK 505 straipsnyje numatytus požymius. Be to, Kauno apygardos teismo administracinėje byloje Nr. AN2-60-493/2019 yra pažymėta, kad ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formali.

10. PareiÅ¡kėjo atstovo teigimu, nors nagrinėjamoje situacijoje bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. G. formaliai pateikė atsakymÄ pagal pateiktÄ praÅ¡ymÄ , tačiau svarbu tinkamai įvertinti gauto atsakymo turinį bei atsisakymo pateikti praÅ¡omÄ informacijÄ (dokumentus) priežastis. Pirmosios instancijos teismas gauto atsakymo turinio kaip tik tinkamai ir neanalizavo. Antai, R. G. aiÅ¡kiai ir konkrečiai įvardino, kokios informacijos praÅ¡o, pabrėždamas, kad tokia informacija, o bÅ«tent paskolos sutartis, sudaryta 2012 m. lapkričio 5 d., kuria R. G. yra paėmęs 174 tÅ«kst. eurų dydžio paskolÄ , R. G. jau yra žinoma. Anot apelianto, jau vien dėl Å¡ios priežasties pirmosios instancijos teismo argumentai neva R. G. atsakyme pateikė informacijÄ apie sudarytÄ paskolÄ (kÄ R. G. ir taip žinojo) ir jos likutį yra visiÅ¡kai nepagrįsti.

11. Akcentuojama, kad R. G. prašė didesnės apimties informacijos nei jÄ pateikė R. G. (pvz., sumokėtų palÅ«kanų dydžio, paskolų iÅ¡mokėjimo, grÄ Å¾inimo, palÅ«kanų mokėjimo dokumentų kopijos), taip pat prašė nurodyti, koks yra negrÄ Å¾intas direktoriui R. G. suteiktų paskolų likutis atsakymo parengimo dienai, o ne 2018 m., kuomet vyko aukščiau aptarta civilinė byla Nr. e2-941-794/2018. Ä® nagrinėjamÄ administracinio nusižengimo bylÄ R. G. yra pateikęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 metų ir 3 mėnesių senumo 2018 m. rugpjūčio 20 d. praneÅ¡imo kopijÄ . Akivaizdu, kad tiek atsakyme, tiek praneÅ¡ime nurodyta informacija Å¡iai dienai yra neaktuali, gerokai pasenusi, nepatikima ir neatnaujinta, juo labiau, kad R. G. praÅ¡yme aiÅ¡kiai suformulavo savo trečiÄ jį praÅ¡ymÄ : nurodyti, kiek palÅ«kanų bendrovės direktorius R. G. yra sumokėjęs Bendrovei pagal sudarytas paskolų sutartis Bendrovės atsakymo parengimo dienai.

12. Toliau skunde akcentuojama tai, kad nors praÅ¡ymas dėl informacijos ir dokumentų kopijų pateikimo buvo siųstas iÅ¡ el. paÅ¡to dėžutės (duomenys neskelbtini), tokia aplinkybė niekaip nesuteikė teisės atsisakyti pateikti praÅ¡omÄ informacijÄ . Pabrėžiama, jog praÅ¡yme yra aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nurodyta, kad apeliantas kreipiasi kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas. Be to, svarbu tai, kad minimame praÅ¡yme buvo nurodyta, kad PareiÅ¡kėjas yra pasirengęs pasiraÅ¡yti įsipareigojimÄ neatskleisti konfidencialios informacijos. Be to, vertintina ir tai, kad PareiÅ¡kėjo atstovas analogiÅ¡kÄ praÅ¡ymÄ papildomai iÅ¡siuntė dar ir registruotu paÅ¡tu.

13. Nurodoma, kad R. G., kaip akcininko, teisė ABÄ® reglamentuota tvarka susipažinti su visa informacija apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, iÅ¡skyrus konfidencialiÄ informacijÄ , susijusiÄ su bendrovės kainodara, verslo partneriais ir darbuotojų asmeniniais duomenimis, yra pripažinta Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1445-186/2017 dėl priverstinio akcijų pardavimo. Nurodytoje civilinėje byloje tuo pačiu pasisakyta ir dėl to, kas laikoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ konfidencialia informacija, kuria R.

G. galėtų pasinaudoti konkurencinėje kovoje. Å ioje civilinėje byloje konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kainodara, informacija apie verslo partnerius ir darbuotojų duomenys yra bÅ«tent ta informacija, kurios sužinojimas galėtų sukurti atsakovo (R. G.) konkurencinį pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“. Lietuvos apeliacinis teismas iÅ¡ dalies tenkino atsakovo R. G. praÅ¡ymÄ ir konstatavo, kad jis turi teisę ABÄ® reglamentuota tvarka susipažinti su visa UAB „(duomenys neskelbtini)“ informacija, iÅ¡skyrus konfidencialiÄ informacijÄ , susijusiÄ su bendrovės kainodara, verslo partneriais ir darbuotojų asmeniniais duomenimis.

Taigi, kaip pažymi apeliantas, PareiÅ¡kėjo praÅ¡oma pateikti informacija niekaip nėra susijusi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ kainodara, verslo partneriais ir darbuotojų asmeniniais duomenimis bei neturi realios ekonominės vertės, nėra tiesiogiai susiję su bendrovės gamybine veikla (pelno siekimu). Tai reiÅ¡kia, kad tokios informacijos atskleidimas R. G. negalėtų lemti sÄ Å¾iningos konkurencijos pažeidimo.

14. Skunde yra cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-10-697/2016. Atsižvelgiant į Å¡ioje nutartyje pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus, daroma iÅ¡vada, kad R. G. pateikto atsakymo turinys yra akivaizdus sÄ moningai netinkamas pareigos pateikti informacijÄ realizavimas bei iÅ¡ esmės tik formalus vienos iÅ¡ pasirinktų alternatyvų įvykdymas.

15. Skunde taip pat nesutinkama, kad R. G. veiksmai nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, kad juos galima bÅ«tų pripažinti administraciniu nusižengimu, keliančiu grėsmę esminėms administracinės teisės ginamoms vertybėms, Å¡iuo atveju - nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Skunde cituojama Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-60-493/2019, kurioje yra pažymėta, kad ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formali. Kaip nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018, pagrindžiant atsakomybę asmenų, padariusių veikas, apraÅ¡ytas formaliosiomis sudėtimis, tokių padarinių numatymas ir konstatavimas nėra bÅ«tinas, tačiau, sprendžiant bausmės (baudos) skyrimo klausimÄ , turi bÅ«ti nustatytas padarytos veikos pavojingumo laipsnis, kurį nustatant esminę reikÅ¡mę turi padarytos žalos dydis.

16. Atsiliepimas į skundÄ negautas. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai Apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies 17. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamÄ teismo nutarimÄ bei teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagoje esančius duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas R. G. administracinio nusižengimo teisenÄ , padarė neteisingas iÅ¡vadas dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 119 straipsnio 1 dalyje, požymių nebuvimo.

19. Pažymėtina, jog ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas pasireiÅ¡kia alternatyviomis veikomis. Viena iÅ¡ jų – įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimas akcininkams, žemės Å«kio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams ar kitų įstatuose (statutuose) numatytų jų neturtinių teisių pažeidimas. Nagrinėjamu atveju R. G. į pirmosios instancijos teismÄ Ä¯statymų numatyta tvarka kreipėsi su pareiÅ¡kimu inicijuodamas administracinę teisenÄ pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį, įrodinėdamas R. G. pažeidus jo (R. G.) neturtines akcininko teises, kadangi pastarasis nepateikė praÅ¡omos informacijos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų kopijų.

20. Å ioje byloje nėra ginčo dėl to, kad R. G. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, kÄ aiÅ¡kiai patvirtina byloje esantis akcininkų sÄ raÅ¡as (b. l. 40). ABÄ® 16 straipsnio 1 dalies 1-7 punktuose yra iÅ¡vardytos akcininkų neturtinės teisės. Pagal minėto straipsnio 1 dalies 4 punktÄ viena iÅ¡ akcininkų neturtinių teisių yra teisė gauti Å¡io įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytÄ informacijÄ apie bendrovę.

21. Skundžiamame nutarime pirmosios instancijos teismas aptarė nagrinėjamam nusižengimui aktualias įstatymo (ABÄ® 18 straipsnio 1 dalies, ABÄ® 16 straipsnio 1 dalies 4 punkto) nuostatas, detalizuojančias analizuojamo požymio (įstatyme nustatytos informacijos nepateikimo akcininkui) turinį, apimtį, įstatyme įtvirtintos pareigos akcininkui įgyvendinimo bÅ«dÄ ir tvarkÄ , taip pat teismų praktikoje pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus dėl bendrovės direktoriaus teisėto elgesio alternatyvų, gavus praÅ¡ymÄ pateikti informacijÄ , dėl ko nei ABÄ® nuostatos, nei atitinkami teismų praktikos nutarčių argumentai iÅ¡ naujo nekartotini.

22. Analizuojant nagrinėjamÄ situacijÄ , matyti, kad pareiÅ¡kėjas R. G. 2019 m. rugpjūčio 5 d. nusprendė pasinaudoti savo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko, teisėmis ir kreipėsi į Å¡ios Bendrovės direktorių R. G., praÅ¡ydamas pateikti informacijÄ ir dokumentų kopijas (b. l. 76-77). Å iame praÅ¡yme R. G. pažymėjo, kad turimi ir R. G. neginčijami duomenys leidžia teigti, kad jis (R. G.) dar nuo 2012 m. yra iÅ¡ Bendrovės asmeniÅ¡kai paėmęs 174 000 eurų dydžio paskolÄ . Siekdamas patikslinti Å¡iÄ informacijÄ , vadovaudamasis Bendrovės įstatų 7.2 punktu, R. G. prašė:

a) pateikti visų paskolos sutarčių (su visais jų pakeitimais, papildymais, pratęsimais), sudarytų tarp Bendrovės ir direktoriaus R. G., patvirtintas kopijas;

b) nurodyti, koks yra direktoriui R. G. negrÄ Å¾intas suteiktų paskolų likutis Bendrovės atsakymo parengimo dienai;

c) nurodyti, kiek palūkanų bendrovės direktorius R. G. yra sumokėjęs Bendrovei pagal sudarytas paskolų sutartis Bendrovės atsakymo parengimo dienai;

d) pateikti paskolų iÅ¡mokėjimo, grÄ Å¾inimo, palÅ«kanų mokėjimo dokumentų patvirtintas kopijas.

23. Nagrinėjamojoje byloje yra pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo R. G. 2019 m. rugpjūčio 9 d. atsakymas į minėtÄ R. G. praÅ¡ymÄ (b. l. 41-42). Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nutarimo, pirmosios instancijos teismas pateiktÄ atsakymÄ vertino iÅ¡ esmės kaip pakankamÄ ir nesudarantį pagrindo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių traukti administracinėn atsakomybėn už įstatyme nustatytos informacijos nepateikimÄ . Teismas nenustatė, jog R. G. neįvykdė pareigos suteikti informacijÄ , kadangi pastarasis 2019 m. rugpjūčio 9 d. atsakyme pateikė informacijÄ apie 2012 m. lapkričio 5 d. sudarytÄ paskolos sutartį, jos likutį, taip pat aiÅ¡kiai nurodė atsisakymo pateikti praÅ¡omÄ informacijÄ ir dokumentus priežastis (b. l. 41–42).

24. Apeliacinės instancijos teismas su tokiomis iÅ¡vadomis visgi sutikti negali. Nors R. G. pateiktame 2019 m. rugpjūčio 9 d. atsakyme buvo nurodyta tam tikra informacija apie 2012 m. lapkričio 5 d. R. G., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkui, suteiktÄ paskolÄ iÅ¡ minimos Bendrovės (b. l. 41-42), tačiau nagrinėjamo dokumento turinys neleidžia daryti iÅ¡vados, kad toks informacijos pateikimas yra pakankamas ir įgyvendinantis įstatyme nustatytÄ pareigÄ suteikti akcininkui informacijÄ . Vertinant pateikto atsakymo pakankamumÄ , bÅ«tina atitinkamai analizuoti, kokios gi informacijos ir kokių dokumentų prašė PareiÅ¡kėjas.

Sugretinus abu dokumentus (praÅ¡ymÄ bei atsakymÄ ), pakankamai akivaizdu, kad R. G. pateikto atsakymo turinys, anaiptol, neapima R. G. nurodytos praÅ¡omos pateikti informacijos ir dokumentų. Nors PareiÅ¡kėjas prašė visų paskolos sutarčių, sudarytų tarp R. G. ir Bendrovės, bei paskolų iÅ¡mokėjimo, grÄ Å¾inimo, palÅ«kanų mokėjimo dokumentų patvirtintų kopijų, be to, informacijos apie R. G. negrÄ Å¾intų suteiktų paskolų likutį ir tai, kiek palÅ«kanų yra sumokėjęs Bendrovei atsakymo parengimo dienai, tačiau jam buvo atsakyta tik dėl vienintelės paskolos sutarties, tačiau ir tai nepilnai.

Pažymėtina, kad iš tokios pateiktos informacijos nėra aišku, ar tarp R. G. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra sudaryta tik ši vienintelė sutartis, ar jų egzistuoja ir daugiau, nenurodytos palūkanos, nepateiktos dokumentų kopijos (nei dėl įvardintos paskolos, nei dėl kitų, jeigu paskolos buvo suteiktos). Be to, sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad 2019 m. rugpjūčio 9 d. atsakyme nurodyta informacija Pareiškėjui ir taip buvo žinoma. Patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis matyti, kad civilinėje byloje Nr. e2-941-794/2018 (ieškovas – R.

G., atsakovas – R. G.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra pateikęs 2018 m. rugpjūčio 20 d. praneÅ¡imÄ (Å¡io praneÅ¡imo iÅ¡raÅ¡as yra pateiktas ir nagrinėjamoje byloje (b. l. 95)), kuriame apie Å¡iuo atveju aptariamÄ paskolos sutartį buvo pateikta visiÅ¡kai analogiÅ¡ka informacija kaip ir 2019 m. rugpjūčio 9 d. atsakyme, t. y. nurodomas tas pats paskolos sudarymo laikas, ta pati paskolos suma, tas pats paskolos likutis. Vertinant 2019 m. rugpjūčio 9 d. atsakymo turinį, galima laikyti, kad Å¡iuo atveju R.

G. iÅ¡ esmės nebuvo pateikta informacija pagal pastarojo pateiktÄ praÅ¡ymÄ , o tiesiog pakartojami ar primenami ankstesni duomenys, kurie R. G. ir taip turėjo bÅ«ti žinomi iÅ¡ civilinės bylos Nr. e2-941-794/2018, tačiau net ir Å¡i informacija yra neiÅ¡sami ir neatitinka reikalavimo nurodyti palÅ«kanas atsakymo parengimo dienai (Å¡iuo atveju, 2019 m. rugpjūčio 9 d.), nepridėtos patvirtintos dokumentų kopijos. Aptartų aplinkybių kontekste R. G. pateiktas formalus atsakymas dėl paskolos sutarties niekaip negali bÅ«ti laikomas kaip tinkamas pareigos pateikti akcininkui informacijÄ ir dokumentus įvykdymas.

25. Kita vertus, analizuojant R. G. pateikto atsakymo turinį, matyti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo minėtame dokumente aiÅ¡kiai nurodo, kad R. G. praÅ¡ymo nevykdys (papildomai tik pažymi PareiÅ¡kėjui jau žinomÄ informacijÄ apie anksčiau nurodytÄ paskolÄ ), tokiÄ pozicijÄ argumentuodamas teisinės galimybės nebuvimu. Atsižvelgiant į kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, pagal kuriuos viena iÅ¡ teisėto bendrovės direktoriaus elgesio alternatyvų gavus praÅ¡ymÄ pateikti informacijÄ yra aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tas atsisakymas pateikti praÅ¡omÄ informacijÄ (dokumentus), svarbu tinkamai įvertinti, ar toks atsisakymas yra motyvuotas, o, jeigu motyvuotas, – ar pateikti motyvai atsisakyti suteikti praÅ¡omÄ informacijÄ (dokumentus) yra pagrįsti ir įtikinantys. PrieÅ¡ingu atveju, t. y. nevertinant atsisakymo suteikti praÅ¡omÄ informacijÄ (dokumentus) motyvų, bÅ«tų sudarytos sÄ lygos asmenims, disponuojantiems informacija (dokumentais), piktnaudžiauti.

26. Nagrinėjamu atveju atsisakymas pateikti informacijÄ bei dokumentų kopijas buvo grindžiamas tuo, kad savo praÅ¡ymÄ R. G. atsiuntė, prisistatydamas „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, jis buvo siųstas iÅ¡ el. paÅ¡to dėžutės (duomenys neskelbtini), taip pat nurodyti Å¡ios kompanijos rekvizitai (adresas, telefono numeris, internetinio puslapio adresas), dėl ko administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo laikė esÄ 2019 m. rugpjūčio 5 d. praÅ¡ymas buvo teikiamas ne kaip bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko, o kaip konkuruojančios įmonės valdymo organo. Pirmosios instancijos teismas nutarime Å¡ių argumentų neanalizavo ir nevertino, o tik pažymėjo, kad R. G. aiÅ¡kiai nurodė atsisakymo pateikti praÅ¡omÄ informacijÄ (dokumentus) priežastis. Toks reikÅ¡mingų argumentų, kuriais buvo grindžiama iÅ¡ esmės visa gynybinė pozicija, nevertinimas nulėmė neteisingas pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas dėl nepadaryto administracinio nusižengimo.

27. Pasisakydamas dėl R. G. 2019 m. rugpjūčio 9 d. atsakyme iÅ¡dėstytų priežasčių, kuriomis pastarasis grindė atsisakymÄ pateikti praÅ¡omÄ informacijÄ (dokumentus), aukÅ¡tesnis teismas negali jų pripažinti svarbiomis ir pateisinančiomis atsisakymÄ vykdyti aptariamÄ pareigÄ akcininkui. Ta aplinkybė, kad praÅ¡ymas buvo iÅ¡siųstas iÅ¡ užsienio įmonei priklausančio elektroninio paÅ¡to dėžutės, atitinkamai nurodant tos įmonės rekvizitus, nesudarė R. G. pagrindo laikyti, kad praÅ¡ymÄ pateikė ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, o kitos (konkuruojančios) įmonės valdymo organas. IÅ¡ bylos medžiagoje esančio praÅ¡ymo aiÅ¡kiai matyti, kad jį teikiantis R. G. prisistato kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, turintis 50 proc. akcijų, kas pažymima bent kelis kartus, be to, matyti, kad tiek informacijos, tiek dokumentų praÅ¡oma bÅ«tent dėl turimo akcininko statuso (b l. 76-77).

28. Atsisakymas suteikti reikalaujamÄ informacijÄ ir dokumentų kopijas buvo motyvuojamas ir tuo, kad pateikdamas praÅ¡omÄ informacijÄ ir dokumentus R. G. esÄ galėtų konkuruojančiai įmonei atskleisti konfidencialiÄ informacijÄ ir komercines bei gamybines paslaptis. Vertinant tokio argumento pagrįstumÄ , negalima neanalizuoti Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1445-186/2017 dėl priverstinio akcijų pardavimo (b. l. 9-14). Minėtame procesiniame sprendime, be kita ko, buvo pripažinta R.

G., kaip akcininko, teisė įstatymo nustatyta tvarka susipažinti su visa UAB „(duomenys neskelbtini)“ informacija (iÅ¡skyrus, konfidencialiÄ ) bei, kas ypač svarbu, pasisakyta, bÅ«tent kokios konfidencialios informacijos sužinojimas turi realiÄ ekonominę vertę ir jos atskleidimas tretiesiems asmenims, atsižvelgus į R. G. ryÅ¡ius su užsienio įmonėmis, galėtų lemti sÄ Å¾iningos konkurencijos pažeidimÄ . Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad R. G. ar jo įgaliotam asmeniui draudžiama naudotis tik tomis neturtinėmis akcininko teisėmis, kurios yra susijusios su konfidencialia informacija apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ kainodarÄ , verslo partnerius bei darbuotojų asmeninius duomenis (b. l. 9-140.

Taigi Å¡ioje įsiteisėjusioje nutartyje padarytos iÅ¡vados dėl neturtinių teisių apribojimo, iÅ¡skiriant konkrečias konfidencialios informacijos sritis, neabejotinai yra reikÅ¡mingos vertinant R. G. anksčiau nurodytus argumentus dėl atsisakymo pateikti 2019 m. rugpjūčio 5 d. praÅ¡yme nurodytÄ informacijÄ bei dokumentus. Nepaisydamas to, kad dar 2017 m. lapkričio 29 d. apeliacinės instancijos teismas aiÅ¡kiai nurodė, kad R. G. neturtinės teisės ribojamos tik dėl konfidencialios informacijos, susijusios su Bendrovės kainodara, verslo partneriais ir darbuotojų asmeniniais duomenimis, R.

G. nepagrįstai 2019 m. rugpjūčio 5 d. praÅ¡ymÄ prilygino tokiai konfidencialiai informacijai, o taip pat ir komercinėms ir gamybinėms paslaptims, kurių PareiÅ¡kėjas, bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir kitos įmonės, įvardintos kaip tiesioginės konkurentės, atstovas ir valdymo organas, negali gauti. R. G. praÅ¡omos informacijos ir dokumentų turinys nėra susijęs su Bendrovės kainodara, verslo partneriais ar darbuotojų asmeniniais duomenimis. Pabrėžtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas konstatuodamas R.

G. teisę ABÄ® reglamentuota tvarka gauti visÄ Bendrovės informacijÄ , iÅ¡skyrus anksčiau nurodytÄ konfidencialiÄ informacijÄ , apimančiÄ tris konkrečias sritis, atsižvelgė į R. G. turimus ryÅ¡ius su užsienio įmonėmis (iÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad civilinėje byloje buvo žinomi duomenys ir apie užsienio valstybėje įsteigtÄ bendrovę „(duomenys neskelbtini)“). Taigi anksčiau iÅ¡dėstytų aplinkybių kontekste kaip nepagrįsti laikytini R.

G. 2019 m. rugpjūčio 9 d. raÅ¡te nurodyti teiginiai, kuriais atsisakymas motyvuojamas dvigubu R. G. statusu bei PareiÅ¡kėjo praÅ¡yme įvardintos informacijos bei dokumentų prilyginimu tokiai konfidencialiai informacijai, kuria disponuoti PareiÅ¡kėjas neturi teisės. Be to, tikslinga pažymėti ir tai, kad R. G. savo praÅ¡yme nurodė esantis pasirengęs pasiraÅ¡yti įsipareigojimÄ neatskleisti konfidencialios informacijos. Nepaisant to, kad praÅ¡oma informacija ir dokumentai neapima teismo draudimo R. G. naudotis neturtinėmis teisėmis, kiek tai susiję su konkrečiomis konfidencialios informacijos sritimis, visgi tokia PareiÅ¡kėjo pozicija tik papildomai rodo pastarojo įsipareigojimÄ atsakingai naudoti gautÄ informacijÄ bei dokumentus.

29. Pasisakant dėl PareiÅ¡kėjo praÅ¡omos pateikti informacijos ir dokumentų tikslo, pažymėtina, kad PareiÅ¡kėjo atstovas pirmosios instancijos teisme įrodinėjo, kad R. G. įtaria R. G. piktnaudžiaujant įmonės vadovo pozicija, dėl ko praÅ¡oma pateikti informacija ir dokumentai reikalingi, keliant klausimÄ dėl vadovo teisinės atsakomybės bei siekiant pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo. ABÄ® 16 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad akcininkas turi teisę kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas atlyginti bendrovei žalÄ , kuri susidarė dėl bendrovės vadovo ir valdybos narių pareigų, nustatytų Å¡iame ir kituose įstatymuose, taip pat bendrovės įstatuose, nevykdymo ar netinkamo vykdymo, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais.

IÅ¡ to seka, kad 2019 m. rugpjūčio 5 d. praÅ¡yme nurodyta informacija ir atitinkamos dokumentų kopijos, be kita ko, PareiÅ¡kėjui buvo reikalingos, siekiant įgyvendinti ABÄ® 16 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintÄ savo teisę (jeigu susipažinus su informacija bei dokumentais bÅ«tų kilęs pagrindas kreiptis į teismÄ ).

30. IÅ¡ skundžiamo nutarimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendimÄ nutraukti administracinio nusižengimo bylÄ motyvavo ir tuo, jog PareiÅ¡kėjas neiÅ¡naudojo visus civilinius teisinius akcininko teisių gynimo bÅ«dus, be to, konstatavo, kad R. G. veiksmai nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, kad juos bÅ«tų galima pripažinti administraciniu nusižengimu, keliančiu grėsmę esminėms administracinės teisės ginamoms vertybėms, Å¡iuo atveju – nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams.

Pasisakant dėl pirmosios teismo iÅ¡vados, pažymėtina, kad teismas nemotyvavo nei akcininko pareigos visų pirma iÅ¡naudoti visas civilines priemones, nei nurodė, konkrečiai kokių veiksmų PareiÅ¡kėjas esÄ privalėjo imtis. Tuo aspektu sutiktina su apelianto argumentais, jog ANK nuostatos nenumato pareigos prieÅ¡ kreipiantis su pareiÅ¡kimu dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį visų pirma iniciuoti civilinį procesÄ bei iÅ¡naudoti civilinius teisinius akcininko teisių gynimo bÅ«dus, be to, toks reikalavimas neatsispindi ir teismų praktikoje minimo pobÅ«džio bylose.

Kas liečia skundžiamo nutarimo iÅ¡vadas dėl R. G. veiksmų konstatuoto nedidelio pavojingumo, matyti, jog apylinkės teismas nepagrįstai sumenkino neturtinės teisės svarbÄ . Kaip galima suprasti, teismas nusižengimo pavojingumÄ siejo su pažeista nuosavybe, turtinėmis teisėmis bei turtiniais interesais. Nors ANK 119 straipsnis patenka į skyrių, kuris yra skirtas ginti bÅ«tent nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad neturtinių teisių pažeidimas, bÅ«tent koks ir yra įtvirtintas analizuojamoje įstatymo normoje, nėra pavojingas ir nelaikytinas administraciniu nusižengimu.

Akcininko neturtinė teisė gauti įstatyme nustatytÄ informacijÄ (kartu su kitomis neturtinėmis teisėmis) yra numatyta ANK 119 straipsnio 1 dalyje, tokios teisės pažeidimas yra pagrindas traukti kaltininkÄ administracinėn atsakomybėn.

31. Tad, atsižvelgdamas į anksčiau iÅ¡dėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad R. G. pažeidė Bendrovės akcininko R. G. neturtinę teisę ir padarė administracinį nusiengimÄ , t. y. R. G., bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas – (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, nevykdė akcininko R. G. 2019 m. rugpjūčio 5 d. praÅ¡ymo bei nepateikė jame nurodytos informacijos bei dokumentų kopijų, tokiu bÅ«du pažeisdamas akcininko R. G. neturtinę teisę gauti informacijÄ , kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte, 18 straipsnio 1 dalyje ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 7.2 punkte. Å iais savo veiksmais R. G. padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 119 straipsnio 1 dalyje.

32. Teismas, skirdamas administracinę nuobaudÄ , atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

33. ANK 119 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatyta, kad už minimÄ nusižengimÄ juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims yra skiriama nuo 480 iki 3 000 eurų dydžio bauda.

34. Nagrinėjamu atveju skirdamas administracinę nuobaudÄ , teismas vertina tai, kad R. G. padarė vienÄ tyčinį nusižengimÄ , kuriuo pažeista kito asmens neturtinė teisė. Atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato. Skiriant nuobaudÄ reikÅ¡minga aplinkybe laikytina tai, kad R. G. anksčiau (2017 m.) jau yra baustas už ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymÄ . Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, ar pastarasis yra sumokėjęs jam paskirtÄ baudÄ , dėl ko atitinkamai negalima daryti iÅ¡vados dėl nusižengimo padarymo pakartotinumo.

Atsižvelgiant į tai, faktas dėl anksčiau įvykdyto analogiÅ¡ko nusižengimo vertintinas ne kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė, o kaip pažeidėjÄ bendrai charakterizuojantis duomuo. Taip pat teismas atsižvelgia ir į kitus R. G. charakterizuojančius duomenis – spec. vidurinio iÅ¡silavinimo, vedęs, turi 3 vaikus (apylinkės teisme vykusio posėdžio metu nurodė, kad vienas pilnametis, kiti du - mažamečiai), dirbantis. Dėl Å¡ių aplinkybių darytina iÅ¡vada, jog administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus R.

G. baudÄ , kurios dydis nustatytinas ženkliai mažesnis už straipsnio sankcijoje numatytos baudos vidurkį.

35. Apeliaciniu skundu R. G. praÅ¡o priteisti atstovavimo iÅ¡laidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. IÅ¡ byloje esančių PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros Nr. IP 1335 ir mokėjimo nurodymų matyti, kad atstovavimo iÅ¡laidos, apimančios pareiÅ¡kimo suraÅ¡ymÄ bei atstovavimÄ 2019 m. rugsėjo 17 d. posėdyje, sudarė 550 eurų (b. l. 97-98, 110-111). Papildomi dokumentai dėl iÅ¡laidų, susijusių su 2019 m. rugsėjo 30 d. posėdžiu, nepateikti, taip pat apygardos teismas nėra gavęs ir dokumentų, kuriais bÅ«tų grindžiamas praÅ¡ymas dėl atstovavimo iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme (apeliaciniame skunde buvo žadama tokius duomenis pateikti).

36. ANK 666 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme iÅ¡laidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Proceso iÅ¡laidas ir jų atlyginimÄ reguliuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 103-106 straipsniai. BPK 106 straipsnio 2 dalyje yra reglamentuota, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, teismas gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. ANK 578 straipsnyje yra numatyta nukentėjusiojo samprata. Nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju < … > teismo nutartimi. Nagrinėjamu atveju R. G. neprašė būti pripažintas nukentėjusiuoju (toks prašymas neišreikštas ir apeliaciniame skunde), teismas dėl pastarojo tokio sprendimo taip pat nepriėmė.

Atsižvelgiant į tai, atstovavimo išlaidų priteisimas minėtu pagrindu negalimas.

37. Sprendžiant nurodytÄ klausimÄ , tikslinga vadovautis BPK 104 straipsnio 2 dalies nuostatomis, numatančiomis, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiÅ«ra pakvietė dalyvauti procese atstovÄ , jas apmoka iÅ¡ savo lėšų arba gali praÅ¡yti teismo, kad Å¡ios iÅ¡laidos bÅ«tų pripažintos proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ieÅ¡kotos iÅ¡ nuteistojo. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo bylos procesÄ iniciavo pareiÅ¡kėjas R. G., jo pasirinktas atstovas parengė pareiÅ¡kimÄ su priedais, dalyvavo teismo posėdžiuose.

Apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjus bylÄ , pareiÅ¡kime nurodyti duomenys pasitvirtino, buvo konstatuota esant padarytÄ administracinį nusižengimÄ . IÅ¡ objektyvių bylos duomenų galima neginčytinai spręsti, kad R. G. naudojosi teisininko paslaugomis, jų turinys įvardintas PVM sÄ skaitoje-faktÅ«roje, pinigų sumokėjimÄ patvirtina mokėjimo pavedimo kopija (b. l. 97, 110). Tad praÅ¡oma priteisti 550 Eur suma yra patvirtinta objektyviais duomenimis, iÅ¡ esmės laikytina protingo dydžio, juo labiau, kad atstovaujant pirmosios instancijos teisme buvo ruoÅ¡iami ir teikiami papildomi dokumentai, atstovo dalyvavimas vyko viso bylos nagrinėjimo metu, iki teismas išėjo priimti procesinio sprendimo.

Atsižvelgiant į tai, praÅ¡ymas priteisti 550 Eur dydžio iÅ¡laidas tenkintinas, tuo tarpu klausimas dėl iÅ¡laidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme nespręstinas, kadangi apeliantas teismui nepateikė jokių tokį praÅ¡ymÄ patvirtinančių dokumentų. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu, n u t a r i a : pareiÅ¡kėjo R. G. atstovo advokato Gedimino Pranevičiaus apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 14 d. nutarimÄ ir priimti naujÄ nutarimÄ . Pripažinti R. G. kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 800 (aÅ¡tuonių Å¡imtų) eurų dydžio baudÄ . IÅ¡ R. G. priteisti R. G. naudai 550 (penkis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt) eurų proceso iÅ¡laidoms atlyginti. Å is nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dienÄ . Teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė