2021-08-12 Nr. AB-15849-4-45-3-00209-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3712-520/2021

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00209-2021-2

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

vertėjaujant Abdulmecit Zengin,

dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Robertui Nikiforovui,

užsieniečiui Y. E., jo atstovei advokatei Audrai Lukaševičiūtei Krantz,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) piliečio Y. E. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. birželio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl sprendimo sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį Y. E. pakartotinio svarstymo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir pareiškėjas, Centras) su teikimu kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus, prašydamas pakartotinai svarstyti dėl (duomenys neskelbtini) piliečio Y. E. (toliau – ir Užsienietis) sulaikymo Centre ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. gegužės 30 d. sprendimą sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį Y. E. iki 2021 m. rugpjūčio 28 d.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2021 m. gegužės 27 d. Lenkijos Respublikoje buvo sulaikytas Užsienietis, bandantis išvykti į Vokietiją. Jis pateikė (duomenys neskelbtini) piliečio pasą. Užsienietis 2021 m. gegužės 28 d. buvo perduotas Tarnybos pareigūnams. Užsienietis paaiškino, kad vyko į Vokietiją pateikti prašymą suteikti prieglobstį. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. gegužės 30 d. sprendimu Užsienietis buvo sulaikytas iki 2021 m. rugpjūčio 28 d.

3. Pareiškėjas nurodė, kad Užsienietis, būdamas sulaikytas, 2021 m. birželio 8 d. pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, kurį Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) priėmė nagrinėti skubos tvarka.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad Užsienietis atvyko į Lietuvos Respubliką ne per pasienio kontrolės punktą, neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos ir ketino vykti į Vokietiją, prieglobsčio Lietuvos Respublikoje pasiprašė tik po sulaikymo, jis yra linkęs pažeidinėti įstatymus, nevykdyti savo, kaip prieglobsčio prašytojo pareigų bei nepaisyti teisės aktų, ir tikėtina, kad siekdamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Pareiškėjas teigė, kad tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės priimti ir įvykdyti atitinkamus sprendimus dėl jo teisinės padėties.

II. 5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2021 m. birželio 23 d. sprendimu paliko galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. gegužės 30 d. sprendimą dėl Užsieniečio sulaikymo.

6. Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašo sulaikyti Užsienietį Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 4 dalies 2 punkte, 5 dalies 8, 12 punktuose nustatytais pagrindais. Aptaręs nurodytą teisinį reguliavimą, taip pat atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas konstatavo, kad egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytas prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindas ir, įvertinęs šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas manyti, jog Užsienietis gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

7. Įvertinęs tai, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, iš Lietuvos Respublikos išvyko į Lenkijos Respubliką ir iš jos ketino vykti į Vokietiją, bet buvo sulaikytas, būdamas Lietuvos Respublikoje, vėliau – Lenkijos Respublikoje, Užsienietis dėl prieglobsčio suteikimo nesikreipė, vyko į Vokietiją, tik būdamas sulaikytas teismo sprendimu, Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, teismas konstatavo, kad Užsieniečio tikslas yra ne prieglobsčio gavimas Lietuvos Respublikoje. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublika Užsieniečiui buvo tik tranzitinė šalis, o prašymas dėl prieglobsčio suteikimo yra bandymas gauti galimybę laisvai judėti.

8. Teismas padarė išvadą, kad, esant byloje nustatytoms aplinkybėms, yra didelė tikimybė, jog, netaikant sulaikymo, Užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, vėl išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus. Teismas pažymėjo, kad sulaikymas yra reikalingas siekiant įgyvendinti draudimą piktnaudžiauti prieglobsčio sistema valstybėse narėse bei tam, jog būtų galima įgyvendinti Dublino sistemą, kurios pagrindinis tikslas – užkirsti kelią situacijai, kai asmuo paduoda prašymus suteikti prieglobstį daugiau nei vienoje valstybėje narėje, taip pat – sumažinti iš vienos valstybės narės į kitą siuntinėjamų prieglobsčio prašytojų skaičių.

III. 9. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. birželio 23 d. sprendimą pakeisti ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – Užsieniečio apgyvendinimą Tarnyboje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

10. Užsienietis pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas net nesvarstė alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo Užsieniečiui.

11. Užsienietis, vadovaudamasis Įstatymo 115 straipsnio 1 dalimi, nurodo, kad jo tapatybė yra nustatyta, jis bendradarbiauja su kompetentinga institucija, todėl egzistuoja Įstatyme įtvirtinti pagrindai skirti alternatyvią sulaikymui priemonę.

12. Užsienietis, tvirtindamas, kad jam turėjo būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė, atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą ir pažymi, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatyme nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Kadangi teismas Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių, kada negalima taikyti alternatyvios sulaikymui priemonės, buvimo nenustatė, alternatyvios sulaikymui priemonės netaikymas neatitiko Įstatymo nuostatų ir savo kaip ultima ratio prasmės, nebuvo proporcingas.

13. Užsienietis teigia, kad nagrinėjamu atveju gali būti pritaikyta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta alternatyvi sulaikymui priemonė. Pritaikius šią alternatyvią sulaikymui priemonę, būtų užtikrintas Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje, taip pat būtų sudarytos sąlygos Užsieniečiui judėti Centro teritorijoje, t. y. būtų nustatyta pusiausvyra tarp Užsieniečio ir Migracijos departamento interesų.

14. Pareiškėjas Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

15. Pareiškėjas nurodo, kad 2021 m. liepos 22 d. Centro Priėmimo sąlygų organizavimo skyriaus tarnybiniu pranešimu „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio Y. E. įtraukimo į pažeidžiamų asmenų sąrašą“ Užsienietis įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą kaip asmuo, galimai patyręs kankinimą, prievartą arba kitokių formų sunkų psichologinį, fizinį arba seksualinį smurtą.

16. Pareiškėjas pažymi, kad Užsieniečio elgesio negalima vadinti bendradarbiavimu su valdžios institucijomis.

17. Pareiškėjas teigia, kad aplinkybė, jog Užsienietis įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą, nebuvo žinoma (nes nebuvo nustatyta) pirmosios instancijos teismui sprendžiant sulaikymo persvarstymo klausimą. Pareiškėjas akcentuoja, kad, vadovaujantis Įstatymo 76 straipsnio 6 dalimi, jei Užsienietis būtų pripažintas pažeidžiamu asmeniu, Migracijos departamentas negalėtų nagrinėti jo prašymo suteikti prieglobstį skubos tvarka. Nagrinėjamu atveju, Migracijos departamentas, turėdamas informaciją apie galimą Užsieniečio pažeidžiamumo faktą, nepakeitė Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo tvarkos (šis prašymas toliau yra nagrinėjamas skubos tvarka), todėl pareiškėjas teigia, kad Užsieniečiui nepavyko įrodyti prieš jį taikomos prievartos fakto.

18. Pareiškėjas pažymi, kad, net ir tuo atveju, jei Užsienietis būtų vertinamas kaip pažeidžiamas asmuo, egzistuoja jo sulaikymo pagrindai – Užsienietis, atvykęs į Lietuvos Respubliką, nesikreipė dėl prieglobsčio suteikimo, o neteisėtai išvyko į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, prašymą suteikti prieglobstį Užsienietis pateikė tik sulaikytas Lenkijos Respublikos pareigūnų ir perduotas Lietuvos Respublikai. Pareiškėjas nurodo, kad, suteikus Užsieniečiui laisvo judėjimo galimybę prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu, iškils rizika, kad Užsienietis nesulauks galutinio sprendimo ir išvyks iš Lietuvos Respublikos, siekdamas išvengti galimo išsiuntimo į kilmės šalį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas pareiškėjo Centro teikimas pakartotinai svarstyti dėl (duomenys neskelbtini) piliečio Y. E. sulaikymo ir paliktas galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. gegužės 30 d. sprendimas, pagrįstumas ir teisėtumas.

20. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. gegužės 30 d. sprendimu Užsienietis buvo sulaikytas Centre iki 2021 m. rugpjūčio 28 d. Šioje administracinėje byloje Centras, atsižvelgdamas į tai, kad Užsienietis, būdamas sulaikytas, 2021 m. birželio 8 d. pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį, teikimu prašė persvarstyti Užsieniečio sulaikymo pagrįstumą ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. gegužės 30 d. sprendimą, kuriuo Užsienietis buvo sulaikytas Centre iki 2021 m. rugpjūčio 28 d.

21. Pirmosios instancijos teismas tenkino šį teikimą, vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu, ir padaręs išvadą, kad Užsienietis gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas grindė tuo, jog nagrinėjamu atveju neišsiaiškinti motyvai, kuriais grindžiamas Užsieniečio prašymas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, taip pat tuo, kad Užsienietis, būdamas Lietuvos Respublikoje, vėliau – Lenkijos Respublikoje, dėl prieglobsčio suteikimo nesikreipė ir prašymą suteikti prieglobstį pateikė tik tada, kai jau buvo sulaikytas Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. gegužės 30 d. sprendimu. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Lietuvos Respublika Užsieniečiui buvo tik tranzitinė šalis, o vėlesnis prašymas dėl prieglobsčio suteikimo yra bandymas gauti galimybę laisvai judėti.

22. Užsienietis, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nesvarstė galimybės taikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, nors tam egzistuoja visi Įstatyme nustatyti pagrindai. Užsienietis akcentuoja, kad jo tapatybė nustatyta, jis bendradarbiauja su kompetentinga institucija dėl jo teisinio statuso nustatymo.

23. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

24. Įstatymo 112 straipsnis nustato, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).

25. Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui.

26. Pagal Įstatymo 114 straipsnio 6 dalį užsieniečio sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir šio Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais užsienietis gali būti sulaikomas ne ilgiau, negu būtina sprendimui dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, priimti ir (arba) įvykdyti išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimą kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. Valstybės sienos apsaugos tarnyba periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius, šio Įstatymo 118 straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį.

27. Nagrinėjamu atveju Užsienietis buvo sulaikytas Centre vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu, t. y. siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo atsirado nauja faktinė aplinkybė – Užsienietis nuo 2021 m. liepos 22 d. yra įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 182 dalį pažeidžiamas asmuo – asmuo, turintis specialiųjų poreikių (pavyzdžiui, nepilnametis, neįgalusis, vyresnis negu 75 metų asmuo, nėščia moteris, vieniši tėvas ar motina, auginantys nepilnamečių vaikų, psichikos ir elgesio sutrikimų turintis asmuo, prekybos žmonėmis auka arba asmuo, kuris buvo kankintas, išprievartautas ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą).

29. Pagal Įstatymo 114 straipsnio 4 dalį pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. Tai reiškia, kad pažeidžiamų prieglobsčio prašytojų sulaikymo galimybės privalo būti svarstomos tik išimtiniais atvejais. Sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti savaiminio jų taikymo. 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (toliau – ir Priėmimo sąlygų direktyva) 2 straipsnio 1 dalies k punkte ir 21 straipsnyje pažeidžiami asmenys apibrėžti, kaip specialiųjų priėmimo poreikių turintys prašytojai, kuriems reikia specialiųjų garantijų, kad galėtų pasinaudoti teisėmis ir laikytis įpareigojimų, numatytų šioje direktyvoje, ir tokiais asmenimis laikomi nepilnamečiai, nelydimi nepilnamečiai, žmonės su negalia, vyresnio amžiaus žmonės, nėščios moterys, nepilnamečius vaikus turintys vieniši tėvai, prekybos žmonėmis aukos, sunkiai sergantys, psichikos sutrikimų turintys asmenys, taip pat asmenys, kurie patyrė kankinimus, išprievartavimą arba kitokias sunkaus psichologinio, fizinio arba seksualinio smurto formas. Analogiškas pažeidžiamų asmenų sąrašas įtvirtintas ir 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrųjų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Grąžinimo direktyva) 3 straipsnio 9 dalyje. Pažymėtina ir tai, kad šių direktyvų nuostatos nedraudžia sulaikyti pažeidžiamų asmenų, tačiau kai jie sulaikomi, tai pagal Priėmimo sąlygų direktyvos 11 straipsnį ir Grąžinimo direktyvos 16 straipsnio 3 dalį ir 17 straipsnį yra privaloma įdėmiai atsižvelgti į ypatingą jų padėtį.

30. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad asmenys, priskiriami pažeidžiamų asmenų grupei, ir šeimos, kurioje yra nepilnamečių užsieniečių, nariai gali būti sulaikyti tik ypatingais, išimtiniais atvejais ir kuo trumpesnį laiką. Be to, ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad vaikai ir kiti pažeidžiami asmenys ypač turi teisę į veiksmingą apsaugą, jų interesų gynimui turi būti teikiamas prioritetas prieš kitas teisines vertybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4853-442/2018; 2021 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3540-525/2021).

31. Atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir bylai aktualų teisinį reguliavimą, taip pat įvertinusi tai, kad Užsienietis yra įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju Užsieniečio sulaikymas yra neproporcinga priemonė. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad šiuo atveju nėra nustatyta jokių ypatingų aplinkybių (pvz., grėsmė valstybės saugumui), dėl kurių Užsienietis privalo būti sulaikytas. Pažymėtina, jog pareiškėjas nagrinėjamoje byloje situacijos ypatingumą sieja su tuo, jog Užsienietis, atvykęs į Lietuvos Respublikos, nesikreipė dėl prieglobsčio suteikimo, neteisėtai išvyko į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, o prašymą pateikti prieglobstį pateikė tik būdamas sulaikytas. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytas aplinkybes nagrinėjamos bylos kontekste, sprendžia, kad šios aplinkybės nėra tiek ypatingos, kad galėtų būti pagrindas sulaikyti Užsienietį, įtrauktą į pažeidžiamų asmenų sąrašą.

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, siekiant užtikrinti geriausius Užsieniečio interesus, yra pagrindas skirti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytą alternatyvią sulaikymui priemonę ir apgyvendinti Užsienietį Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

33. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra duomenų, patvirtinančių, jog šiuo metu egzistuoja ypatingos aplinkybės, kurios galėtų sudaryti pagrindą Užsieniečiui, įrašytam į pažeidžiamų asmenų sąrašą, taikyti tokį griežtą laisvės apribojimą kaip sulaikymas, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra keistinas, Užsieniečiui skiriant alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre iki 2021 m. rugpjūčio 28 d., nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

(duomenys neskelbtini) piliečio Y. E. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. birželio 23 d. sprendimą pakeisti.

Nedelsiant paleisti iš sulaikymo (duomenys neskelbtini) pilietį Y. E.

Apgyvendinti (duomenys neskelbtini) pilietį Y. E. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2021 m. rugpjūčio 28 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl (duomenys neskelbtini) piliečio Y. E. teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė