76775aea-9e25-482b-8a84-7805b4e817a2 · Trakų rajono apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-2365-272/2012 m.Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01876-2012-4.Procesinio sprendimo kategorija: 116.1.(S) TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLietuvos Respublikos vardu 2012 m. gruodžio 14 d.         Trakai Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Irena Stefanovič,sekretoriaujant Renatai Å imkuvienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo AB SEB banko ieÅ¡kinį atsakovams M. B. ir A. B. dėl 5655,06 EUR skolos ir 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų priteisimo irn u s t a t ė: ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų M.

B. ir A. B. 5655,06 EUR skolos, kuriÄ sudaro 4026,52 EUR negrÄ Å¾intas kreditas, 709,16 EUR palÅ«kanos, 919,38 EUR delspinigiai, bei 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei lygiomis dalimis bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ jam yra praneÅ¡ta tinkamai, raÅ¡tu prašė civilinę bylÄ nagrinėti ieÅ¡kovo atstovui nedalyvaujant.IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, jog Å¡alys 2008 m. rugsėjo 19 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 1550818052219-62 (toliau – Sutartis), pagal kuriÄ atsakovams buvo suteiktas 5806,87 EUR vartojimo kreditas, nustatant dalinius kredito grÄ Å¾inimus ir galutinį jo grÄ Å¾inimo terminÄ iki 2013-09-18.

Atsakovai nuo 2010-06-21 netinkamai vykdo Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, todėl, atsakovams nemokant dalinių kredito grÄ Å¾inimų ir palÅ«kanų, ieÅ¡kovas jiems iÅ¡siuntė įspėjimo raÅ¡tÄ dėl Sutarties sÄ lygų nevykdymo, reikalaudamas paÅ¡alinti Sutarties pažeidimus. Atsakovams nevykdant Å¡io reikalavimo ir vengiant vykdyti prievoles ieÅ¡kovui, su atsakovais Sutartis vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukta.Atsakovė A. B. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ jai yra praneÅ¡ta tinkamai, raÅ¡tu prašė civilinę bylÄ nagrinėti jai nedalyvaujant.                          Atsakovė A.

B. atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, jog su ieÅ¡kiniu sutinka iÅ¡ dalies. Pripažino, jog Å¡iai dienai negrÄ Å¾inta kredito dalis sudaro 4026,52 EUR, palÅ«kanos už naudojimÄ si kreditu – 709,16 EUR, bendra negražinta skolos suma – 4735,68 EUR, tačiau nesutiko su praÅ¡oma priteisti delspinigių suma - 919,38 EUR. Nurodė, kad Sutartimi numatytas 0,1 procento delspinigių dydis yra nepagrįstas ir neproporcingas, kadangi su atsakovais sudaryta vartojimo sutartis, vartotojai yra silpnesnės Sutarties Å¡alys, todėl jie neturėjo galimybės derėtis dėl minėtos Sutarties sÄ lygų.

Sutartis su jais sudaryta prisijungimo bÅ«du, naudojant standartines sutarčių sÄ lygas, kurios nebuvo individualiai su jais aptartos, atsakovai buvo priversti priimti jiems primetamas ieÅ¡kovo parengtas sutarčių sÄ lygas, kurios yra akivaizdžiai palankios ieÅ¡kovui, todėl ieÅ¡kovo patirtiems nuostoliams atlyginti turėtų bÅ«ti taikomi 0,05 procento delspinigių dydis. Nurodė, jog ieÅ¡kovas, praÅ¡ydamas delspinigių už pradelstÄ kreditÄ ir pradelstas palÅ«kanas, siekia piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti, kadangi ieÅ¡kovo praÅ¡ymas priteisti delspinigius už pradelstas palÅ«kanas yra visiÅ¡kai nepagrįstas ir reikÅ¡tų dvigubos atsakomybės atsakovams taikymÄ .

Taip pat nurodė, jog ieÅ¡kiniams dėl netesybų taikomas sutrumpintas Å¡eÅ¡ių mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminas, o ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti delspinigius už daugiau nei Å¡eÅ¡is mėnesius yra nepagrįstas ir nesÄ Å¾iningas. Pagal atsakovės paskaičiavimus ieÅ¡kovo praÅ¡omų delspinigių dydis turėtų bÅ«ti - 366,40 EUR arba 1265,11 Lt, pagal Sutartį negrÄ Å¾inta kredito suma – 13902,78 Lt, palÅ«kanos – 2448,59 Lt, protingo dydžio delspinigiai – 1265,11 Lt, visa priteistina ieÅ¡kovui skola pagal Sutartį sudarytų ne daugiau kaip 17616,48 Lt.

Taip pat nurodė, jog rengdamasi bylos nagrinėjimui ir bylinėjimuisi teisme patyrė išlaidų, kurios priskiriamos prie CPK 88 str. 1 d. 8 p. įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų ir prašo šias išlaidas priteisti iš atsakovo. Nurodė, kad jos finansinę padėtis sunki – nedirba, jos vardu registruota trasporto priemonė – automobilis (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o M. B. neturi jokio jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto ar transporto priemonių.

Jai nuosavybės teise priklauso butas su rÅ«siu, esantis (duomenys neskelbtini), bei patalpa, esanti (duomenys neskelbtini), tačiau gauti pakankamai pajamų iÅ¡ Å¡io nekilnojamojo turto skolinių įsipareigojimų dengimui ji Å¡iuo metu negali. PraÅ¡o atsižvelgiant į atsakovų finansinę padėtį iÅ¡dėstyti skolos sumÄ dalimis, mokant po 400,00 Lt kas mėnesį.Atsakovas M. B. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ jam yra praneÅ¡ta tinkamai, raÅ¡tu prašė civilinę bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant, atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė.             IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.Byloje nustatyta, jog Å¡alys 2008 m. rugsėjo 19 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 1550818052219-62 (toliau tekste – Sutartis), pagal kuriÄ ieÅ¡kovas suteikė atsakovams 5806,87 EUR vartojimo kreditÄ , o atsakovai įsipareigojo ieÅ¡kovui grÄ Å¾inti kreditÄ iki 2013-09-18, mokėti 8,90 procento dydžio metines palÅ«kanas Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais (b.l. 2-5).

Å alys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sÄ Å¾iningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis), draudžiama vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakyti vykdyti prievolę ar vienaÅ¡aliÅ¡kai pakeisti jos vykdymo sÄ lygas, iÅ¡skyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iÅ¡ sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamÄ Ä¯vykdymÄ ir įvykdymo termino praleidimÄ (CK 6.205 straipsnis).Bylos duomenimis (b.l. 6-7) nustatyta, jog atsakovai tinkamai nevykdė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, todėl ieÅ¡kovas, kaip jis nurodė ieÅ¡kinyje, vadovaudamasis Sutarties bendrosios dalies 6.1 punktu, nutraukė Sutartį. Bylos duomenimis – 2012 m. rugpjūčio 9 d. pažymos kopija (b.l. 7) – nustatyta, jog atsakovai negrÄ Å¾ino ieÅ¡kovui 4026,52 EUR vartojimo kredito, nesumokėjo 709,16 EUR palÅ«kanų.

Atsakovė A. B. atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, jog pripažįsta įsiskolinimÄ ieÅ¡kovui dėl negrÄ Å¾into 4026,52 EUR vartojimo kredito ir 709,16 EUR palÅ«kanų, atsakovas M. B. savo nuomonės dėl praÅ¡omo priteisti solidariai iÅ¡ jo ir A. B. įsiskolinimo neiÅ¡reiÅ¡kė, todėl ieÅ¡kovo reikalavimai dėl 4026,52 EUR negrÄ Å¾into vartojimo kredito ir 709,16 EUR palÅ«kanų priteisimo solidariai iÅ¡ atsakovų yra pagrįsti ir tenkintini visiÅ¡kai. IeÅ¡kovas taip pat praÅ¡o priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų 919,38 EUR delspinigių už laiku nesumokėtÄ kreditÄ ir palÅ«kanas.

CK 6.258 str. 1 d. numato, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymÄ ar netinkamÄ Ä¯vykdymÄ kaltoji Å¡alis privalo sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius).Kaip matyti iÅ¡ Sutarties bendrosios dalies 5.3 punkto, atsakovai įsipareigojo mokėti ieÅ¡kovui 0,1 procento dydžio delspinigius už kiekvienÄ uždelstÄ grÄ Å¾inti kredito dalį dienÄ , o pagal Sutarties bendrosios dalies 5.4 punktÄ Ä¯sipareigojo mokėti ieÅ¡kovui 0,1 procento dydžio delspinigius už kiekvienÄ uždelstÄ sumokėti palÅ«kanas dienÄ .

Atsižvelgiant į tai atsakovės argumentai dėl dvigubos atsakomybės atsakovams taikymo, praÅ¡ant priteisti delspinigius ir už negrÄ Å¾intÄ vartojimo kreditÄ , ir už pradelstas palÅ«kanas, atmetamas kaip nepagrįstas, kadangi pačios Å¡alys Sutartimi sulygo dėl delspinigių skaičiavimo tiek už uždelstÄ grÄ Å¾inti kredito dalį, tiek už uždelstas sumokėti palÅ«kanas.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Å i konstitucinė nuostata yra vienas iÅ¡ pamatinių Lietuvos Å«kio tvarkymo principų, įgyvendinamų per žemesnės teisinės galios norminius teisės aktus.

Vartotojo teisių apsauga taip pat yra Lietuvos valstybės įsipareigojimas, kylantis iÅ¡ Europos SÄ jungos teisės. Pažymėtina, kad tiek Europos SÄ jungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintÄ vartotojo teisių apsaugÄ ir numato, jog vartojimo sutartims greta bendrųjų sutarčių teisės taisyklių taikomos specialios, užtikrinančios didesnę vienos iÅ¡ sutarčių Å¡alių – vartotojo – teisių apsaugÄ , taisyklės. BÅ«tinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties Å¡alies, teisių ir teisėtų interesų apsaugÄ savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės Å«kio tvarkymo principas; su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip vieÅ¡asis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai; teismas turi pareigÄ vartojimo sutarčių sÄ lygų atitiktį sÄ Å¾iningumo kriterijams vertinti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2001; 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2006; 2008 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008; 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008); vartotojų teisių bylų specifika lemia teismo pareigÄ bÅ«ti aktyviam procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1137/2002, 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008).

Pažymėtina, kad vartojimo sutarties institutas, kaip ir kiekvienas teisės institutas, turi bÅ«ti taikomas atsižvelgiant į jo tikslÄ â€“ didesnės vartotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugos užtikrinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008). Standartinė sutarties sÄ lyga yra tokia sÄ lyga, kuriÄ bendram nevienkartiniam naudojimui iÅ¡ anksto parengia viena Å¡alis nederindama jos su kita Å¡alimi ir kuri be derybų su kita Å¡alimi taikoma sudaromoje sutartyje (CK 6.185 straipsnio 1 dalis).

Vartojimo sutarties dalykas yra tam tikra prekė ar paslauga, o jos sÄ lygos, susijusios su netesybomis, yra papildomos, antraeilės sÄ lygos. Neabejotina, kad vartotojas visÄ dėmesį kreipia į esmines su sutarties dalyku susijusias sÄ lygas, labai dažnai į kitas sÄ lygas net neįsigilindamas. Tuo tarpu tiek sutarčių sudarymo laisvės principas, tiek CK 6.162, 6.188 straipsniai reikalauja sÄ moningo, valingo Å¡alių susitarimo dėl netesybų formos ir dydžio. Tokio susitarimo Å¡alių sÄ moningumas ypač reikÅ¡mingas tuo atveju, kai dėl netesybų susitaria verslininkas ir vartotojas, nustatydami, kad vartojimo sutarties netinkamo vykdymo atveju vartotojas mokės verslininkui tam tikros formos ir dydžio netesybas.

Esant tokioms aplinkybėms, vien tik vartotojo paraÅ¡as vartojimo sutartyje, be kita ko, įtvirtinančioje ir standartinę sÄ lygÄ dėl netesybų formos ir dydžio, neatitinka sÄ moningo ir valingo susitarimo prasmės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad standartinė verslininko parengta vartojimo sutarties sÄ lyga dėl netesybų, įtvirtinanti vartotojui nepalankų ir neprotingai didelį delspinigių dydį, nelaikytina Å¡alių susitarimu CK 6.162 straipsnio prasme. Esminis vartojimo sutarčių instituto ypatumas ir vartotojo teisių gynimo teisinis mechanizmas yra įstatyme įtvirtintas nesÄ Å¾iningų sutarčių sÄ lygų draudimas ir tokių sÄ lygų neprivalomumas vartotojui.

Sutartį pripažinus vartojimo sutartimi, jos sÄ lygos visais atvejais turi bÅ«ti vertinamos pagal CK 6.188 straipsnyje nustatytus sÄ Å¾iningumo kriterijus. Vartojimo sutarties sÄ lygos gali bÅ«ti pripažįstamos nesÄ Å¾iningomis paties vartotojo, vartotojų teises ginančių institucijų ar bylÄ nagrinėjančio teismo iniciatyva. Tais atvejais, kai ginčo Å¡alių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iÅ¡ vartojimo teisinių santykių, bylÄ nagrinėjantis teismas sutarties sÄ lygas ex officio turi įvertinti pagal CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sÄ Å¾iningumo kriterijus, nepriklausomai nuo to, kokius reikalavimus reiÅ¡kia Å¡alys.

CK 6.188 straipsnio 2 dalyje įtvirtintame sÄ raÅ¡e nurodytų vartojimo sutarčių sÄ lygų nesÄ Å¾iningumas vartotojų atžvilgiu yra preziumuojamas. Pareiga paneigti Å¡ių sÄ lygų nesÄ Å¾iningumo prezumpcijÄ tenka verslininkui.Teismas, įvertinęs Sutarties dalykÄ , Sutarties pobÅ«dį ir prigimtį, konstatuoja, jog Sutartis yra vartojimo sutartis.   Kaip minėta pagal Sutarties bendrosios dalies 5.3 punktÄ atsakovai privalo mokėti ieÅ¡kovui 0,1 procento dydžio delspinigius už kiekvienÄ uždelstÄ grÄ Å¾inti kredito dalį dienÄ , o pagal Sutarties bendrosios dalies 5.4 punktÄ atsakovas privalo mokėti ieÅ¡kovui 0,1 procento dydžio delspinigius už kiekvienÄ uždelstÄ sumokėti palÅ«kanas dienÄ .

Pažymėtina, jog Sutarties bendrosios dalies 5.3 ir 5.4 punktuose nustatyti delspinigiai, mokėtini kas dienÄ , sudaro net 36,50 procento per metus. Atsižvelgiant į teismų praktikÄ dėl netesybų priteisimo, taip pat į teisingumo ir protingumo principus, konstatuotina, kad nurodyti delspinigiai yra aiÅ¡kiai per dideli, todėl tokia vartojimo sutarties nuostata dėl mokėtinų delspinigių dydžio (normos) pripažintina nesÄ Å¾ininga ir pažeidžiančia atsakovų, kaip vartotojų, teises ir teisėtus interesus CK 6.188 straipsnio 2 dalies 5 punkto ir 6.188 straipsnio 3 dalies prasme.

Netesybos turi atlikti kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ , jos nustatomos siekiant atlyginti nukentėjusiajai Å¡aliai nuostolius, tačiau netesybos negali leisti nukentėjusiajai Å¡aliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos Å¡alies sÄ skaita. Jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) yra aiÅ¡kiai per didelės arba prievolė iÅ¡ dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, bet netesybos negali bÅ«ti mažinamos mažiau nei kreditorius iÅ¡ tikrųjų patyrė nuostolių.2011 m. balandžio 1 d.

įsigaliojusio Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis nustato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali bÅ«ti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ . Sutartis sudaryta dar iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo, todėl Å¡is įstatymas atgręžtine tvarka nėra taikomas. Kita vertus, teismas, atsižvelgdamas į Sutarties dalykÄ , į nurodytu įstatymu nustatytÄ delspinigių dydį, kaip į orientacinį, konstatuoja, kad 0,05 procento delspinigių dydis atitinka protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus.

Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie ieškovo dėl atsakovo neatsiskaitymo laiku patirtus nuostolius, todėl, įvertinus bylos duomenis, darytina išvada, kad 0,05 procento dydžio delspinigiai nėra mažesni už ieškovo galimai patirtus nuostolius.Bylos duomenys (b.l.

7) patvirtina, jog atsakovams pagal Sutarties bendrosios dalies 5.3 ir 5.4 punktus paskaičiuoti 0,1 procento dydžio delspinigiai sudaro 919,38 EUR delspinigių sumÄ . Sumažinus priteistinų delspinigių normÄ iki 0,05 procento, laikytina, kad priteistini delspinigiai sudaro 459,69 EUR sumÄ . Atsakovė, remdamasi CK 1.125 str. 5 d. 1 p., nurodė, jog ieÅ¡kiniams dėl netesybų iÅ¡ieÅ¡kojimo yra taikomas sutrumpintas Å¡eÅ¡ių mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminas, todėl ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti delspinigius už daugiau nei Å¡eÅ¡is mėnesius yra nepagrįstas ir nesÄ Å¾iningas.

Tačiau atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ieÅ¡kovo praÅ¡omi priteisti delspinigiai už negrÄ Å¾intÄ kreditÄ ir pavėluotas mokėti palÅ«kanas yra paskaičiuoti už ilgesnį laikotarpį nei įstatymo numatytas sutrumpintas Å¡eÅ¡ių mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminas, taikomas ieÅ¡kiniams dėl delspinigių. Be to, kritiÅ¡kai vertintina ir ieÅ¡kovės pateikta delspinigių paskaičiavimo lentelė, kadangi, kaip jau minėta, ieÅ¡kovas su atsakovais pagal Sutarties bendrosios dalies 5.3 ir 5.4 punktus sulygo dėl delspinigių mokėjimo tiek už negrÄ Å¾intÄ kreditÄ , tiek už negrÄ Å¾intas palÅ«kanas, o atsakovė delspinigius paskaičiavo tik už negrÄ Å¾intÄ vartojimo kredito sumÄ .Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, atsakovės praÅ¡ymas dėl sutrumpinto ieÅ¡kinio senaties termino ieÅ¡kovo reikalavimui dėl delspinigių priteisimo taikymo atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas, tačiau ieÅ¡kovo praÅ¡omi priteisti 919,38 EUR delspinigiai mažintini iki 459,69 EUR delspinigių ir ieÅ¡kovo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkintinas iÅ¡ dalies.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį palÅ«kanos už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, sudaro penkis procentus per metus, todėl, esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog ieÅ¡kovo reikalavimas dėl penkių procentų dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas.Vadovaujantis CPK 284 str. 1 d., teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų Å¡alių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymÄ atidėti ar iÅ¡dėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarkÄ .

Atsakovė praÅ¡o iÅ¡dėstyti atsakovams priteistinÄ skolos sumÄ dalimis, mokant po 400,00 Lt kas mėnesį. Pažymėtina, kad atsakovas M. B. savo nuomonės dėl skolos iÅ¡dėstymo dalimis nėra iÅ¡reiÅ¡kęs, tačiau ieÅ¡kovas raÅ¡tu iÅ¡reikÅ¡toje nuomonėje į atsakovės atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį nurodė, jog neprieÅ¡tarauja dėl skolos iÅ¡dėstymo dalimis, atsakovams mokant kas mėnesį po 400,00 Lt (b.l. 38).Ä®vertinus atsakovės atsiliepime į ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytas aplinkybes apie jos turtinę padėtį – atsakovė nurodė, kad M.

B. neturi jokio jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto ar transporto priemonių, taip pat nurodė, kad ji nedirba, jos vardu registruota transporto priemonė – automobilis (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jai nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), bei patalpa, esanti (duomenys neskelbtini), tačiau gauti pakankamai pajamų iš šio nekilnojamojo turto skolinių įsipareigojimų dengimui ji šiuo metu negali, kas patvirtinama byloje esančiais įrodymais – 2012-09-20 pažyma apie asmens valstybinio socialinio draudimo laikotarpius Nr. 48-10766, 2012-09-21 pažymomis apie įregistruotas transporto priemones Nr. (1.6)-S3-1419 ir Nr. (1.6)-S3-1418, 2012-09-21 raštu Nr. RA (12.5.1.32.)-26020 dėl duomenų pateikimo, 2012-09-20 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais, - darytina išvada, kad atsakovų turtinė padėtis yra pakankamai sunki, todėl, ieškovui sutikus, sprendimo įvykdymas išdėstomas.

Pažymėtina, kad kadangi atsakovų paimto kredito piniginė iÅ¡raiÅ¡ka yra eurai, ieÅ¡kovas iÅ¡ atsakovų įsiskolinimÄ taip pat praÅ¡o priteisti eurais, skola irgi iÅ¡dėstoma eurais.IÅ¡ atsakovų priteistina skolos suma – 5195,37 EUR. Atsižvelgiant į ieÅ¡kovo ir atsakovų interesų pusiausvyrÄ bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (CK 1.5 str.), sprendimo dalies dėl skolos priteisimo įvykdymas iÅ¡dėstomas 44 (keturiasdeÅ¡imt keturiems) mėnesiams, atsakovams solidariai mokant ieÅ¡kovui 43 mėnesius po 118,00 EUR kas mėnesį, o 44-tÄ mėnesį – 121,37 EUR.Atsakovė taip pat nurodė, jog rengdamasi bylos nagrinėjimui ir bylinėjimuisi teisme patyrė iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų parengimu, kurias praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai, todėl patenkinus ieškinį iš dalies atsakovei priteistinos bylinėjimosi išlaidas, proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.Nagrinėjamoje byloje ieškovas patyrė 586,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio), patenkintų ieškinio reikalavimų dalis yra 91,87 procento, todėl ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 538,36 Lt bylinėjimosi išlaidų, t.y. iš kiekvieno atsakovo po 269,18 Lt; atsakovė patyrė 750,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (b.l. 32), atmestų ieškinio reikalavimų dalis yra 8,13 procento, todėl atsakovei iš ieškovo priteistina 60,98 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Padarius iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų ir atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų įskaitymÄ , ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės A. B. priteistina 208,20 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų (269,18 Lt - 60,98 Lt).Vadovaujantis CPK 96 str. 6 d. bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministrės 2011-11-07 įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355, 7,63 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentu įteikimu, valstybei nepriteisiamos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 12, 79, 88, 92, 93, 96, 177-178, 270, 271, 284 str. str., teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti negaliojančiais AB SEB banko ir A. B. ir M. B. 2008 m. rugsėjo 19 d. sudarytos vartojimo kredito sutarties Nr. 1550818052219-62 bendrosios dalies 5.3 punktÄ ta apimtimi, kuria nustatoma, kad kredito gavėjas (-ai) įsipareigoja mokėti bankui 0,1 procento dydžio delspinigius už kiekvienÄ uždelstÄ grÄ Å¾inti kredito dalį dienÄ , bei 5.4 punktÄ ta apimtimi, kuria nustatoma, kad kredito gavėjas (-ai) įsipareigoja mokėti bankui 0,1 procento dydžio delspinigius už kiekvienÄ uždelstÄ sumokėti palÅ«kanas dienÄ .Priteisti solidariai iÅ¡ A.

B. ir M. B. 4026 EUR 52 EUR ct negrÄ Å¾into kredito, 709 EUR 16 EUR ct palÅ«kanų, 459 EUR 69 EUR ct delspinigių, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ , tai yra už 5195 EUR 37 EUR ct, nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme, tai yra nuo 2012-09-10, iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo AB SEB bankui. Priteisti iÅ¡ M. B. 269 Lt 18 ct bylinėjimosi iÅ¡laidų AB SEB bankui.             Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.Sprendimo dalies dėl 5195,37 EUR skolos priteisimo įvykdymÄ iÅ¡dėstyti 44 (keturiasdeÅ¡imt keturiems) mėnesiams, A.

B. ir M. B. solidariai mokant ieÅ¡kovui 43 mėnesius po 118,00 EUR kas mėnesį, o 44-tÄ mėnesį – 121,37 EUR. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismÄ . Teisėja                                        Irena Stefanovič             Â