2025-11-12 Nr. AB-19144-3-63-3-01203-2025-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. D. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. D. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Neringos savivaldybei, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, valstybės įmonei Registrų centrui, Neringos savivaldybės administracijai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai, Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos apsaugos ministerijos, M. Z., A. L., R. G., D. A., O. L. V., N. B., J. P. (tretieji suinteresuoti asmenys – A. S., V. B., J. D., A. D., I. B., K. Ž., E. K., L. Ž., M. D., D. D., V. R.) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2025-11-12 Nr. AB-19144-3-63-3-01203-2025-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėja J. D. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: „pavesti institucijoms iš naujo atlikti veiksmus, kurie pripažintini neatliktais (nepašalintos KlAAT 2009-09-04 sprendimo pasekmės) laikantis teisės aktų reikalavimų (LVAT 2018-07-19 nutartis AB Nr. A-1150 502/2018 ir kt.): įpareigoti Aplinkos ministeriją, Teisingumo ministeriją, pavaldžias institucijas (VSTT, NŽT, VĮ Registrų centras) atlikti veiksmus pagal KlAAT 2009-09-04 sprendimo pasekmes (kurie nebuvo atlikti), vykdant Klaipėdos apylinkės teismo 2021-05-07 sprendimą, koreguotą Klaipėdos apygardos teismo 2021-11-11 nutartimi (ABTĮ 92 straipsnis, 97 straipsnis, 99 straipsnio 2 dalis, 107 straipsnis).
Full text
Administracinė byla Nr. eAS-1241-415/2025
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01203-2025-0
Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2025 m. lapkričio 12 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. D. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. D. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Neringos savivaldybei, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, valstybės įmonei Registrų centrui, Neringos savivaldybės administracijai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai, Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos apsaugos ministerijos, M. Z., A. L., R. G., D. A., O. L. V., N. B., J. P. (tretieji suinteresuoti asmenys – A. S., V. B., J. D., A. D., I. B., K. Ž., E. K., L. Ž., M. D., D. D., V. R.) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Pareiškėja J. D. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: „pavesti institucijoms iš naujo atlikti veiksmus, kurie pripažintini neatliktais (nepašalintos KlAAT 2009-09-04 sprendimo pasekmės) laikantis teisės aktų reikalavimų (LVAT 2018-07-19 nutartis AB Nr. A-1150 502/2018 ir kt.): įpareigoti Aplinkos ministeriją, Teisingumo ministeriją, pavaldžias institucijas (VSTT, NŽT, VĮ Registrų centras) atlikti veiksmus pagal KlAAT 2009-09-04 sprendimo pasekmes (kurie nebuvo atlikti), vykdant Klaipėdos apylinkės teismo 2021-05-07 sprendimą, koreguotą Klaipėdos apygardos teismo 2021-11-11 nutartimi (ABTĮ 92 straipsnis, 97 straipsnis, 99 straipsnio 2 dalis, 107 straipsnis).
a) Aplinkos ministerijai, VSTT - Dėl KNNP tvarkymo plano 9.2.1.5 punkto nuostatų („sklype (duomenys neskelbtini) ...– gyvenamasis pastatas ir priklausinys (priklausiniai)“) pakeitimo vadovaujantis prievole nustatyti deramą, Konstitucijai neprieštaraujantį, nesudarantį prielaidų nevykdyti įsiteisėjusių teismų sprendimų, KNNP tvarkymo plano sklypų ir juose esančių statinių tvarkymo teisinį reguliavimą, kai KNNP tvarkymo plano sklypuose esančių statinių savininkų atžvilgiu yra priimti įsiteisėję teismų sprendimai (KlAAT 2009-09-04 sprendimas, Klaipėdos apylinkės teismo 2021-05-07 sprendimas, koreguotas Klaipėdos apygardos teismo 2021-11-11 nutartimi).
Galimas (siūlomas) tekstas: „9.2.1.5. sklype (duomenys neskelbtini) detaliuoju planu ar žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektu kuriamas užstatymas tradiciniais žvejo architektūrinės išraiškos gyvenamaisiais pastatais. Pastatų architektūriniai sprendiniai turi atitikti Kuršių nerijai būdingą pastatų architektūrinę išraišką, tūrius, medžiagas, puošybos elementus. Išardomos jungtys tarp statinių; Įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės nenumatomas“ (Saugomų teritorijų įstatymo 27 straipsnis 4 dalis);
b) Aplinkos ministerijai, VSTT - Išspręsti prieštarą, kai Klaipėdos apygardos teismas 2021-11-11 nutartimi pakeitė Klaipėdos apylinkės teismo 2021-05-07 sprendimo dalį įpareigodamas atsakovus pertvarkyti kiekvieną atskirai statomus pastatus, kai pagal KNNP parko tvarkymo plano 9.2.1.5 punktą sodybai kaip vienai valdai turėtų būti rengiama viena pertvarkyta projektinė dokumentacija visiems trims pastatams („sklype – gyvenamasis pastatas ir priklausiniai“).
c) NŽT - pateikti pataisytus kadastro duomenis NTR tvarkytojui dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) su 4 pastatais (įvertinus KlAAT 2009-09-04 sprendimo pasekmes) (Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalis);
d) VĮ Registrų centras - Pataisyti NTR duomenų bazės išrašuose nurodytus netinkamus: „(duomenys neskelbtini) Kadastro duomenų nustatymo data: 2005-08-23; Kadastro duomenų tikslinimas 2023-10-09 NTK duomenų byla. (duomenys neskelbtini) Kadastro duomenų nustatymo data: 2002-04-04“ (NTKĮ 12 straipsnis);
e) NŽT - priimti sprendimus pertvarkyti valstybinės žemės sklypus - dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) padalinimo į atskirus sklypus kiekvienam iš 4 pastatų eksploatuoti Teritorijų planavimo įstatymo ir Žemės įstatymo nustatyta tvarka rengiant detaliuosius planus (Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalis).
f) Aplinkos ministerijai, VTPSI - pareikšti teismui, kad atsisako dalies ieškinio - taikyti laikinąją apsaugos priemonę - dėl gyvenamojo namo, dirbtuvių, bei ūkinio pastato nuosavybės teisės perleidimo draudimo. (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 1 ir 3 dalys)“.
Regionų administracinis teismas 2025 m. rugsėjo 4 d. nutartimi pareiškėjai nustatė 14 kalendorinių dienų terminą nuo nutarties įteikimo pašalinti skundo trūkumus: 1) nurodyti koks konkretus veiksmas (neveikimas) ar teisės aktas skundžiamas, jo įvykdymo (priėmimo) data (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 str. 2 d. 6 p.); 2) suformuluoti reikalavimą, aiškiai ir konkrečiai nurodant, kokius veiksmus prašoma įpareigoti atlikti kiekvieną iš atsakovų (ABTĮ 24 str. 2 d. 8 p., 88 str.); 3) nurodyti detalias aplinkybes, kuriomis pareiškėja grindžia savo reikalavimą (arba kiekvieną iš jų, jei jų reiškiamas ne vienas), ir tai patvirtinančius įrodymus, kitų įrodymų buvimo vietą; 4) pridėti visus dokumentus (įrodymus), kurie patvirtina pareiškėjos nurodomas faktines aplinkybes (institucijų aktus, raštus, sprendimus ir kt.); 5) sumokėti žyminį mokestį ir pateikti teismui mokėjimą patvirtinantį įrodymą.
Teismas taip pat nurodė, kad pateikiant skundą turi būti nepasibaigęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas skundui paduoti, o jei jis pasibaigęs, turi būti pateiktas motyvuotas ir įrodymais pagrįstas prašymas jį atnaujinti (ABTĮ 29–30 str.).
Pareiškėja, šalindama teismo nustatytus skundo trūkumus, pateikė 2025 m. rugsėjo 11 d. patikslintą skundą, kuriame prašė: „Vadovaujantis pirmiau išdėstytomis teisės aktų nuostatomis ir aplinkybėmis pavesti institucijoms iš naujo atlikti veiksmus, kurie pripažintini neatliktais (nepašalintos KlAAT 2009-09-04 sprendimo pasekmės) laikantis teisės aktų reikalavimų (LVAT 2018-07-19 nutartis AB Nr. A-1150 502/2018 ir kt.): 1) Įpareigoti Aplinkos ministeriją, Teisingumo ministeriją, pavaldžias institucijas (VSTT, NŽT, VĮ Registrų centras) atlikti veiksmus pagal KlAAT 2009-09-04 sprendimo pasekmes (kurie nebuvo atlikti), vykdant Klaipėdos apylinkės teismo 2021-05-07 sprendimą, koreguotą Klaipėdos apygardos teismo 2021-11-11 nutartimi (ABTĮ 92 straipsnis, 97 straipsnis, 99 straipsnio 2 dalis, 107 straipsnis):
a) VSTT - Dėl KNNP tvarkymo plano 9.2.1.5 punkto nuostatų („sklype (duomenys neskelbtini) ...– gyvenamasis pastatas ir priklausinys (priklausiniai)“) pakeitimo vadovaujantis prievole nustatyti deramą, Konstitucijai neprieštaraujantį, nesudarantį prielaidų nevykdyti įsiteisėjusių teismų sprendimų, KNNP tvarkymo plano sklypų ir juose esančių statinių tvarkymo teisinį reguliavimą, kai KNNP tvarkymo plano sklypuose esančių statinių savininkų atžvilgiu yra priimti įsiteisėję teismų sprendimai (KlAAT 2009-09-04 sprendimas, Klaipėdos apylinkės teismo 2021-05-07 sprendimas, koreguotas Klaipėdos apygardos teismo 2021-11-11 nutartimi).
Galimas (siūlomas) tekstas: „9.2.1.5. sklype (duomenys neskelbtini) detaliuoju planu ar žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektu kuriamas užstatymas tradiciniais žvejo architektūrinės išraiškos gyvenamaisiais pastatais. Pastatų architektūriniai sprendiniai turi atitikti Kuršių nerijai būdingą pastatų architektūrinę išraišką, tūrius, medžiagas, puošybos elementus. Išardomos jungtys tarp statinių; Įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės nenumatomas“ (Saugomų teritorijų įstatymo 27 straipsnis 4 dalis);
b) VSTT - Išspręsti prieštarą, kai Klaipėdos apygardos teismas 2021-11-11 nutartimi pakeitė Klaipėdos apylinkės teismo 2021-05-07 sprendimo dalį įpareigodamas atsakovus pertvarkyti kiekvieną atskirai statomus pastatus, kai pagal KNNP parko tvarkymo plano 9.2.1.5 punktą sodybai kaip vienai valdai turėtų būti rengiama viena pertvarkyta projektinė dokumentacija visiems trims pastatams („sklype – gyvenamasis pastatas ir priklausiniai“).
c) NŽT - pateikti pataisytus kadastro duomenis NTR tvarkytojui dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) su 4 pastatais (įvertinus KlAAT 2009-09-04 sprendimo pasekmes) (Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalis);
d) VĮ Registrų centras - Pataisyti NTR duomenų bazės išrašuose nurodytus netinkamus: „(duomenys neskelbtini) Kadastro duomenų nustatymo data: 2005-08-23; Kadastro duomenų tikslinimas 2023-10-09 NTK duomenų byla. (duomenys neskelbtini) Kadastro duomenų nustatymo data: 2002-04-04“ (NTKĮ 12 straipsnis);
e) NŽT - priimti sprendimus pertvarkyti valstybinės žemės sklypus - dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) padalinimo į atskirus sklypus kiekvienam iš 4 pastatų eksploatuoti Teritorijų planavimo įstatymo ir Žemės įstatymo nustatyta tvarka rengiant detaliuosius planus (Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalis).
2) Pareiškėja siūlo Regionų administraciniam teismui ir RAT Klaipėdos rūmams (atsižvelgiant į ABTĮ 11 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 1 dalies, 68 straipsnį 1 dalies, 69 straipsnio 1 dalies nuostatas): RAT Klaipėdos rūmams perimti nagrinėjimui visas bylas dėl KlAAT 2009-09-04 sprendimo pasekmių taikymo, tarp jų – dėl KNNP tvarkymo plano 9.2.1.5 punkto korektūros arba (joks perėmimas, bylų sujungimas negalimas) – RAT Klaipėdos rūmams priimant sprendimą AB Nr. eI3-17109-583/2024 įvertinti kitose 5 bylose priimtus vertinimus dėl KlAAT 2009-09-04 sprendimo pasekmių taikymo, tarp jų – dėl KNNP tvarkymo plano 9.2.1.5 punkto korektūros“.
II. Regionų administracinis teismas 2025 m. rugsėjo 12 d. nutartimi nutarė pareiškėjos J. D. patikslintą skundą laikyti nepaduotu.
Teismas konstatavo, kad pareiškėja nepašalino Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 4 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų: nepatikslino reikalavimų ir jų faktinio pagrindo, pareiškėjos patikslinto skundo reikalavimai išdėstyti neaiškiai ir nekonkrečiai, neaišku kokio materialinio teisinio rezultato pareiškėja siekia keldama ginčą (ABTĮ 24 str. 2 d. 8 p., 88 str.). Teismas pažymėjo, kad priimtas teismo sprendimas priverstinai vykdomas tiek, kiek jame nustatyta konkreti pareiga atsakovui atlikti (įvykdyti) konkrečius veiksmus, tuo atveju, jeigu būtų priimtas teismo sprendimas pagal abstrakčius, konkrečių veiksmų nereikalaujančius pareiškėjos suformuluotus reikalavimus (pvz., pareiškėjos nurodytas reikalavimas – įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą (toliau – ir NŽT) pateikti pataisytus kadastro duomenis Nekilnojamojo turto registro (toliau – ir NTR) tvarkytojui dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) su 4 pastatais (įvertinus Klaipėdos apygardos administracinio teismo (toliau – ir KLAAT) 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendimo pasekmes) (Žemės įstatymo 32 str. 3 d.) ir kt. reikalavimai, toks sprendimas realiai negalėtų būti vykdomas, o teismo procesas būtų beprasmis.
Teismas nustatė, kad pareiškėja nurodo, jog prašo teismo įpareigoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją (toliau – ir Aplinkos ministerija), Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją (toliau – ir Teisingumo ministerija), pavaldžias institucijas (Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir VSTT), NŽT, valstybės įmonę (toliau – ir VĮ) Registrų centrą atlikti veiksmus pagal KLAAT 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendimo pasekmes (kurie nebuvo atlikti), vykdant Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. sprendimą, koreguotą Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi (ABTĮ 92 str., 97 str., 99 str. 2 d., 107 str.). Teismas pabrėžė, kad pagal suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti, tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas, o nesant atsakovo atsisakymo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, nėra galimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo; dėl įpareigojimo viešojo administravimo subjektui atlikti veiksmus, į teismą pareiškėjas gali kreiptis tada, kai tarp jo ir atitinkamo viešojo administravimo subjekto yra kilęs ginčas dėl prašomų veiksmų neatlikimo, netinkamo atlikimo ar vilkinimo juos atlikti, todėl administraciniame teisme nenagrinėtini reikalavimai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus pagal teismų sprendimus.
Teismas pažymėjo, kad reiškiamas reikalavimas teismui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus taip pat turėtų būti toks, su kuriuo buvo kreipiamasi į atsakovą, taigi, pavyzdžiui, pareiškėja, siekdama Aplinkos ministerijos, VĮ Registrų centro, Neringos savivaldybės administracijos, Teisingumo ministerijos, VSTT, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – ir KPD), Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos apsaugos ministerijos (toliau – ir AAD) atitinkamų veiksmų, turi teisę kreiptis su tokiu reikalavimu į minėtas institucijas, o pastarosioms atsisakius atlikti pareiškėjos prašomus veiksmus – tokį atsisakymą, turint pagrindą, ji gali skųsti administraciniam teismui, prašydama įpareigoti atlikti jos prašomus konkrečius veiksmus. Teismas nurodė, kad tokia pat taisyklė taikoma ir kitiems pareiškėjos reikalavimams. Teismas konstatavo, kad nesant nurodytoms aplinkybėms, kuriomis pareiškėja grindžia savo reikalavimą, o tik prašant įpareigoti atsakovus atlikti veiksmus pagal teismų sprendimus ir reiškiant kitus reikalavimus, t. y., tik nurodant skundo dalyką, bet nenurodant skundo pagrindo, atsakovai neturi galimybės tinkamai gintis, todėl teismas laikė, jog patikslintas skundas ir šiuo aspektu neatitinka ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktų reikalavimų.
Teismas nurodė, kad pareiga tinkamai suformuoti procesinio dokumento dalyką ir pagrindą tenka pačiai pareiškėjai ir teismas pareiškėjos nurodomo ABTĮ 80 straipsnio pagrindu negali šios pareigos įvykdyti už pareiškėją. Teismas išaiškino, kad jei pareiškėja nežino, koks jos galbūt pažeidžiamų teisių gynimo būdas būtų tinkamas ar kaip tinkamai suformuluoti skundo dalyką ir pagrindą, jai gali patarti teisės specialistai (pvz., advokatas, advokato padėjėjas, juridines konsultacijas teikianti įmonė), taip pat, kad pareiškėja turi teisę naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme nustatyta tvarka.
Teismas konstatavo, kad pareiškėja nepašalino skundo trūkumų, todėl pareiškėjos patikslintas skundas laikytinas nepaduotu ir išaiškino pareiškėjai, kad teismo atsisakymas priimti patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą) nekliudo vėl pateikti teismui skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą) (ABTĮ 33 str. 1, 4 d.).
III. Pareiškėja J. D. atskirajame skunde prašo: panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės arba panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėja nurodo aplinkybes apie tai kaip ji pateikė 2025 m. balandžio 24 d. prašymą, t. y. skundą, kurio priėmimo klausimas sprendžiamas šioje byloje, ir kokius procesinius sprendimus priėmė pirmosios instancijos administraciniai teismai bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (administracinės bylos Nr. eAS-663-556/2025 ir Nr. eAS-832-492/2025). Pareiškėja dėsto aplinkybes apie žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo procesus nuo 2001 m., KLAAT 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendimą, dėl jo priimtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-112/2010 bei kitus teismo procesus ir valstybinių institucijų atliktus veiksmus ir priimtus sprendimus.
Pareiškėja teigia, kad jos 2025 m. rugsėjo 11 d. patikslintame skunde pašalinti visi Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 4 d. nutartyje nurodomi šalintini trūkumai: tiek du (pridėti visus dokumentus (įrodymus), kurie patvirtina pareiškėjos nurodomas faktines aplinkybes (institucijų aktus, raštus, sprendimus ir kt.) ir sumokėti žyminį mokestį ir pateikti teismui mokėjimą patvirtinantį įrodymą), kurie, pareiškėjos vertinimu, atitinka tuos atvejus, kai pagal ABTĮ 33 straipsnį (t. y. nustatyti ABTĮ 25 ir 35 straipsniuose), kuomet, jei šie trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu; tiek ir likę trūkumai (nurodyti koks konkretus veiksmas (neveikimas) ar teisės aktas skundžiamas, jo įvykdymo (priėmimo) data (ABTĮ 24 str. 2 d. 6 p.); suformuluoti reikalavimą, aiškiai ir konkrečiai nurodant, kokius veiksmus prašoma įpareigoti atlikti kiekvieną iš atsakovų (ABTĮ 24 str. 2 d. 8 p., 88 str.); nurodyti detalias aplinkybes, kuriomis pareiškėja grindžia savo reikalavimą (arba kiekvieną iš jų, jei jų reiškiamas ne vienas), ir tai patvirtinančius įrodymus, kitų įrodymų buvimo vietą; kad pateikiant skundą turi būti nepasibaigęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas skundui paduoti, o jei jis pasibaigęs, turi būti pateiktas motyvuotas ir įrodymais pagrįstas prašymas jį atnaujinti (ABTĮ 29–30 str.), kurie, pareiškėjos teigimu, nenurodyti ABTĮ 33 straipsnyje, tačiau šiuo atveju jų nepašalinus teismas laikė prašymą nepaduotu.
Pareiškėja pažymi, kad teismas pats 2025 m. rugsėjo 12 d. nutartyje nurodo, jog skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, tačiau veikia priešingai ir dar nurodo pažeidimus, kurių pareiškėjos vertinimu, nėra jos 2025 m. rugsėjo 11 d. patikslintame prašyme, t. y., kad: 1) pareiškėja nepašalino Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 4 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų; 2) pareiškėja nepatikslino reikalavimų ir jų faktinio pagrindo; 3) patikslinto skundo reikalavimai išdėstyti neaiškiai ir nekonkrečiai, neaišku kokio materialinio teisinio rezultato pareiškėja siekia keldama ginčą; 4) pareiškėja nurodė abstrakčius, konkrečių veiksmų nereikalaujančius suformuluotus reikalavimus, (pvz., reikalavimas įpareigoti NŽT pateikti pataisytus kadastro duomenis NTR tvarkytojui dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) su 4 pastatais (įvertinus KLAAT 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendimo pasekmes) ir kt. reikalavimai; 5) reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti; 6) administraciniame teisme nenagrinėtini reikalavimai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus pagal teismų sprendimus; 7) nesant nurodytoms aplinkybėms, kuriomis pareiškėja grindžia savo reikalavimą, o tik prašant įpareigoti atsakovus atlikti veiksmus pagal teismų sprendimus ir kt. reikalavimai, t. y., tik nurodant skundo dalyką, bet nenurodant skundo pagrindo, atsakovai neturi galimybės tinkamai gintis, todėl laikytina, jog patikslintas skundas ir šiuo aspektu neatitinka ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktų reikalavimų; 8) pareiga tinkamai suformuoti procesinio dokumento dalyką ir pagrindą tenka pačiai pareiškėjai ir teismas, pareiškėjos nurodomo ABTĮ 80 straipsnio pagrindu, negali šios pareigos įvykdyti už pareiškėją.
Pareiškėja laikosi pozicijos, kad jos 2025 m. rugsėjo 11 d. patikslintiname skunde (prašyme) yra įvykdyti visi ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies reikalavimai, jame nėra jokių ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nurodytų neatitikimų, dėl kurių skundas (prašymas) nepašalinus trūkumų laikomas nepaduotu.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. nutarties, kuria pareiškėjos skundas laikytas nepaduotu pareiškėjai per teismo nustatytą terminą nepašalinus skundo trūkumų, pagrįstumas ir teisėtumas.
Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo skundą (prašymą, pareiškimą) teikiančio asmens pareigos pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį skundą (prašymą, pareiškimą), laikytis skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo tvarkos ir laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.
ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti, o jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015; kt.). Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, yra tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010, 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-87/2012; 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1164-502/2015; kt.).
ABTĮ 24 straipsnio 2 dalį skunde (prašyme, pareiškime), be kita ko, turi būti nurodyta: konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar teisės aktas, jo įvykdymo (priėmimo) data (6 p.); aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai, liudytojų pavardės, vardai ir gyvenamosios vietos, kitų įrodymų buvimo vieta (7 p.); pareiškėjo reikalavimas (8 p.).
Regionų administracinis teismas 2025 m. rugsėjo 4 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją: 1) nurodyti koks konkretus veiksmas (neveikimas) ar teisės aktas skundžiamas, jo įvykdymo (priėmimo) datą; 2) suformuluoti reikalavimą, aiškiai ir konkrečiai nurodant, kokius veiksmus prašoma įpareigoti atlikti kiekvieną iš atsakovų; 3) nurodyti detalias aplinkybes, kuriomis pareiškėja grindžia savo reikalavimą (arba kiekvieną iš jų, jei jų reiškiamas ne vienas), ir tai patvirtinančius įrodymus, kitų įrodymų buvimo vietą.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė minėtus skundo trūkumus, kadangi iš pareiškėjos pateikto skundo (2025 m. balandžio 24 d.) turinio nėra aišku kokių konkrečiai viešojo administravimo subjektų ir kokius konkrečiai veiksmus (neveikimą) ar priimtus sprendimus ji skundžia, pareiškėjos suformuluoti skundo reikalavimai neaiškūs ir nekonkretūs ir (ar) neatitinka ABTĮ 88 straipsnyje nustatytų teismo sprendimų rūšių, kuriuos teismas gali priimti išnagrinėjęs administracinę bylą, nebuvo pridėti įrodymai, kuriais pareiškėja grindė skunde dėstomas aplinkybes.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos pateiktą 2025 m. rugsėjo 11 d. patikslintą skundą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja aptartų teismo nutartimi nustatytų skundo trūkumų tinkamai nepašalino, kadangi patikslinti skundo reikalavimai išliko neaiškūs ir nekonkretūs. Pareiškėja patikslintame skunde nurodo daugybę viešojo administravimo institucijų, Neringos savivaldybę, vardija jų priimtus sprendimus, raštus, juos prideda prie patikslinto skundo, nurodo teismų procesinius sprendimus bei argumentuoja, kad teismų sprendimai nevykdomi (pareiškėjos teigimu, jau 15 metų arba „nepriimamas (jau 4 metai) sprendimas pertvarkyti žemės sklypą (duomenys neskelbtini) padalinant į atskirus sklypus kiekvienam iš 4 pastatų eksploatuoti“ ir kt.), cituoja teisės aktų nuostatas, tačiau iš patikslinto skundo turinio nėra aišku kokių konkrečiai viešojo administravimo subjektų ir kokius konkrečiai veiksmus (neveikimą) pareiškėja skundžia.
Pagal administracinio proceso dispozityvumo principą byla teisme pradedama pagal suinteresuoto asmens skundą, kuris pats nustato bylos nagrinėjimo ribas, suformuluoja skundo dalyką ir pagrindą. Administracinis teismas, būdamas aktyvus ir įstatymu įpareigotas išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, turi padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises (ABTĮ 12 str.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai vadovaujamasi aiškinimu, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Tai reiškia, kad reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo, ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-214-492/2022). Bylose dėl viešojo administravimo subjekto neveikimo, t. y. pareigų nevykdymo ar vilkinimo atlikti veiksmus, teismas gali įpareigoti viešojo administravimo subjektą per teismo nustatytą laiką priimti reikiamą teisės aktą arba įvykdyti kitokį teismo patvarkymą (ABTĮ 92 str.). Taigi, jeigu viešojo administravimo subjektas neatlieka veiksmų pagal savo kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti, t. y. kai skundžiamas tam tikras viešojo administravimo subjekto neveikimas, tokiu atveju skunde gali būti suformuluotas savarankiškas skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Reiškiant savarankišką skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, skunde turi būti nurodytos aplinkybės, kurios patvirtintų, kad skundą padavusio asmens atžvilgiu viešojo administravimo subjektas atsisakė atlikti prašomus veiksmus ar viešojo administravimo subjektas vilkina prašomų atlikti veiksmų atlikimą. Kai skunde suformuluotas savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra tiesiogiai susijęs su viešojo administravimo subjekto priimtu administraciniu sprendimu, su kuriuo nesutinka skundą padavęs asmuo, tokiu atveju skundą padavęs asmuo tame pačiame skunde turi suformuluoti reikalavimą ir dėl tokio administracinio sprendimo. Tokiu atveju skunde suformuluotas reikalavimas dėl administracinio sprendimo, su kuriuo siejamas skundo reikalavimas įpareigoti atlikti veiksmus, yra pagrindinis, o skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus – išvestinis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-47-438/2020, 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1197-822/2023).
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad teismo nurodyti skundo trūkumai buvo esminiai ir trukdė pradėti bylos nagrinėjimą iš esmės. Pareiškėjos suformuluoti skundo reikalavimai, jų pagrindimas neatitiko ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktų reikalavimų, nebuvo aišku, kokius konkrečius atsakovų veiksmus (neveikimą) pareiškėja skundžia, kokio materialinio teisinio rezultato pareiškėja siekia, paduodama skundą (pareiškimą) teismui. Todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nustatė skundo trūkumus ir terminą šiems trūkumams pašalinti, o pareiškėjai tinkamai neįvykdžius teismo įpareigojimo, skundžiama nutartimi pagrįstai ir teisėtai skundą laikė nepaduotu.
Teisėjų kolegija pažymi, kad spręsdamas skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismas privalo patikrinti ar nėra praleisti skundo padavimo teismui terminai, nustatyti ABTĮ (28, 29 str.). Pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose, tam turi būti pateikiamas motyvuotas ir įrodymais pagrįstas prašymas atnaujinti skundo padavimo teismui terminą (ABTĮ 30 str.). Jei pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, nustato, kad skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas, skundą atsisakoma priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.). Atsižvelgiant į aptartas nuostatas, pirmosios instancijos teismas, siekdamas pareiškėjai padėti įgyvendinti jos procesines teises (ABTĮ 12 str.) pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė, kad paduodant skundą turi būti nepasibaigęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas skundui paduoti, o jei jis pasibaigęs, turi būti pateiktas motyvuotas ir įrodymais pagrįstas prašymas jį atnaujinti (ABTĮ 29–30 str.).
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog teismo nutartis, kuria skundas laikomas nepaduotu tuo pagrindu, jog pareiškėjas per nustatytą terminą nepašalina ankstesne teismo nutartimi nurodytų skundo trūkumų, neužkerta jam kelio pakartotinai kreiptis į teismą, kad būtų apgintos jo pažeistos teisės ar įstatymu saugomi interesai, pateikiant skundą, atitinkantį administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui įstatymo keliamus reikalavimus.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos J. D. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Gintaras Kryževičius
Jolanta Malijauskienė
Virginija Volskienė