7673446b-d01e-45c5-9e8a-ddfcae47e8dc · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 17 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės GasiÅ«nienės, Marytės Mitkuvienės ir Viginto ViÅ¡inskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apelianto akcinės bendrovės „Spauda“ generalinio direktoriaus R. B. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo akcinės bendrovės „Spauda“ generalinio direktoriaus R. B. ieÅ¡kinį dėl atsakovo akcinės bendrovės „Spauda“ restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo; tretieji asmenys akcinė bendrovė SEB bankas, akcinė bendrovė LESTO, uždaroji akcinė bendrovė „Sisteminio modernizavimo grupė“, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Speisuva“ ir Spaudos rÅ«mų aukÅ¡tuminio pastato savininkų bendrija „Spaudos rÅ«mai“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

IeÅ¡kovas AB „Spauda“ generalinis direktorius R. B. prašė iÅ¡kelti atsakovo AB „Spauda“ (toliau – ir bendrovė) restruktÅ«rizavimo bylÄ . Nurodė, kad dėl nepalankios ekonominės situacijos, taip pat buvusių bendrovės vadovų galimos nusikalstamos veikos bendrovė susiduria su finansiniais sunkumais, kurie gali bÅ«ti iÅ¡spręsti tik bendrovės restruktÅ«rizavimo keliu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 25 d. nutartimi atsisakė iÅ¡kelti bendrovės restruktÅ«rizavimo bylÄ .

Teismas nustatė, kad bendrovės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai siekia 192 050,58 Lt, kad atsiskaityti su darbuotojais vėluojama keletÄ mėnesių ir skola vis auga. IÅ¡ to teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad bendrovės finansiniai sunkumai yra pastovaus pobÅ«džio. Teismas nurodė, kad pagal 2012 m. spalio 31 d. finansinės atskaitomybės dokumentus bendrovės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 4 686 157 Lt, per vienerius metus gautinos sumos – 4 366 710 Lt (pirkėjų įsiskolinimas – 4 166 757 Lt), pastatai ir statiniai – 7 347 454 Lt; iÅ¡ viso turto buvo už 17 781 530 Lt. Pagal 2012 m. gruodžio 31 d. finansinės atskaitomybės dokumentus bendrovės pastatų ir statinių vertė padidėjo iki 14 736 891 Lt; turto vertė padidėjo tik todėl, kad buvo atliktas naujas jo vertinimas. Teismas pažymėjo, kad, atliekant vertinimÄ , nebuvo atsižvelgta, kad didelė dalis turto yra areÅ¡tuota ir įkeista bankui; kad anksčiau turtas buvo įvertintas mažesne verte, kad bendrovė neįsileido į patalpas banko turto vertintojų, ir padarė iÅ¡vadÄ , jog bendrovė manipuliuoja turto verte bei balanso duomenimis. Teismo nuomone, nei naujas turto vertinimas, nei jo pagrindu sudarytas naujas balansas neįrodo bendrovės mokumo. Teismas taip pat sprendė, kad bendrovės debitorių sÄ raÅ¡as kelia abejonių dėl ieÅ¡kovo siekio pateikti tikslius finansinės atskaitomybės dokumentus. Teismo vertinimu, iÅ¡ 4 166 757,34 Lt debitorinio įsiskolinimo apie 1 600 000 Lt sudaro beviltiÅ¡kos skolos. Be to, į kreditorių sÄ raÅ¡Ä nėra įtrauktas trečiasis asmuo UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ su 500 711,96 Lt reikalavimu.

Teismas taip pat padarė iÅ¡vadÄ , kad bendrovės restruktÅ«rizavimo plano metmenys neatitinka įstatymo reikalavimų. Pirma, metmenyse nėra nurodyti finansinių įsipareigojimų kreditoriams terminai ir užtikrinimo priemonės, todėl nėra galimybės nustatyti kreditorinių įsipareigojimų masto. Antra, metmenyse iÅ¡ esmės nėra pateiktas preliminarus verslo planas. Bendrovės verslo planas yra deklaratyvus, neiÅ¡baigtas ir prieÅ¡taringas. Prognozuojamų pajamų gavimas nėra pagrįstas skaičiavimais, dalies skolų atgavimas yra praktiÅ¡kai neįmanomas. Nėra pateikta jokių įrodymų, kad ateityje bendrovė dirbs pelningai ir iÅ¡ gauto pelno galės atsiskaityti su kreditoriais, nes neketinama įvairinti veiklos, nėra pateikta pagrindimo, koks bus ekonominis nuostolingos veiklos atsisakymo efektas. NeaiÅ¡ku, kokiais bÅ«dais bus siekiama sudaryti naujas sutartis, ar apskritai jas bus įmanoma sudaryti. Sunkiai įgyvendintina ir numatyta darbuotojų skatinimo sistema, nes jau dabar egzistuoja didelis darbo užmokesčio įsiskolinimas.

Teismas sprendė, kad bendrovės turto ir skolų santykis, jų struktÅ«ra, numatytos veiklos prognozės neleidžia daryti iÅ¡vados, jog bendrovė turi realių perspektyvų pasiekti restruktÅ«rizavimo tikslus; restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimas tik dar labiau pažeistų kreditorių interesus. Tuo remdamasis, teismas atsisakė iÅ¡kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ (Lietuvos Respublikos įmonių restruktÅ«rizavimo įstatymo (toliau – Ä®RÄ®) 7 str. 5 d.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ argumentai

Apeliantas AB „Spauda“ generalinis direktorius R. B. praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo.

Apelianto teigimu, bendrovė yra moki. Pradelsti įsipareigojimai tesiekia 2 842 816,50 Lt, mėnesio apyvarta sudaro apie 1 mln. Lt, iÅ¡ esmės vykdomi visi einamieji mokėjimai ir mokamos privalomosios įmokos, Å¡iais metais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai sumokėta 319 174,10 Lt, per pirmÄ jį ketvirtį uždirbta

48 565 Lt pelno. Finansinių sunkumų pobÅ«dis (nuolatiniai ar laikini sunkumai) neturi reikÅ¡mės sprendžiant dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo. Teismo iÅ¡vada, kad manipuliuojama nekilnojamojo turto verte, yra nepagrįsta. Bendrovė negali nuraÅ¡yti skolų, kol neįvykdyti visi įmanomi jų iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmai, tačiau, net ir pripažinus 1 600 000 Lt beviltiÅ¡ka skola, tai nedaro esminės įtakos bendrovės mokumui. Teismas klaidingai sprendė, kad skola UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ neįtraukta į kreditorių sÄ raÅ¡Ä ; tokia skola atspindėta 2012 m. gruodžio 31 d. balanse. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo nuomone, kad preliminarus verslo planas yra deklaratyvus, prognozuojamų pajamų gavimas nėra paremtas skaičiavimais ir kt. Jau per pirmÄ jį Å¡ių metų ketvirtį, suteikus bendrovei laikinÄ apsaugÄ , pradėta veikti pelningai, kadangi galima disponuoti apyvartinėmis lėšomis, taip pat artimiausiu metu turėtų bÅ«ti sudarytos pelningos sutartys. Be to, Å¡iuo metu pateikiami tik restruktÅ«rizavimo plano metmenys, o ne galutinis restruktÅ«rizavimo planas. Visos aplinkybės patvirtina, kad bendrovė sugebėtų pasiekti restruktÅ«rizavimo tikslus.

Tretieji asmenys AB SEB bankas, UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ ir Spaudos rÅ«mų aukÅ¡tuminio pastato savininkų bendrija „Spaudos rÅ«mai“ praÅ¡o atmesti atskirÄ jį skundÄ .

Atsiliepimuose pažymima, kad bendrovė elgiasi nesÄ Å¾iningai, piktnaudžiauja savo teisėmis, kad bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentuose užfiksuoti neteisingi duomenys, kad bendrovės finansiniai sunkumai yra ilgalaikio pobÅ«džio, o restruktÅ«rizavimas yra negalimas.

Â

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties atsisakyti iÅ¡kelti bendrovės restruktÅ«rizavimo bylÄ pagrįstumo ir teisėtumo.

Dėl restruktÅ«rizavimo tikslų ir sÄ lygų, atsisakymo iÅ¡kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ pagrindų, restruktÅ«rizavimo ir bankroto santykio

RestruktÅ«rizavimo proceso tikslas – sudaryti sÄ lygas juridiniams asmenimis, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems Å«kinės komercinės veiklos, iÅ¡saugoti ir plėtoti Å¡iÄ veiklÄ , sumokėti skolas ir iÅ¡vengti bankroto (Ä®RÄ® 1 str. 2 d., 2 str. 1 d.). Finansinių sunkumų turinti įmonė – tai įmonė, kuri negali vykdyti prievolių ir sumažinti nuostolių, kurie, kreditoriams nesuteikus pagalbos, priverstų jÄ nutraukti veiklÄ ir bankrutuoti (Ä®RÄ® 2 str. 1 d.).

Ä®RÄ® 4 straipsnis nustato, kad restruktÅ«rizavimas gali bÅ«ti pradedamas tik esant visoms Å¡ioms sÄ lygoms: 1) įmonė turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius 3 mėnesius; 2) įmonė nėra nutraukusi veiklos; 3) įmonė nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; 4) įmonė įsteigta ne mažiau kaip prieÅ¡ 3 metus iki pareiÅ¡kimo teismui dėl įmonės restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo pateikimo dienos; 5) nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktÅ«rizavimo bylÄ arba nutarties nutraukti bylÄ Å¡io įstatymo 28 straipsnio

1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais (visi kreditoriai atsisako savo reikalavimų; restruktÅ«rizuojama įmonė anksčiau, negu buvo nustatyta restruktÅ«rizavimo plane, patenkino visų kreditorių reikalavimus) įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai. Ä®monės restruktÅ«rizavimo byla iÅ¡keliama, jeigu teismas nustato, kad įmonė atitinka Ä®RÄ® 4 straipsnyje iÅ¡dėstytas sÄ lygas ir nebuvo pažeisti Ä®RÄ® 5 straipsnio reikalavimai (nuostatos dėl restruktÅ«rizavimo plano metmenų parengimo, patvirtinimo ir jų turinio) (Ä®RÄ® 7 str. 4 d.).

Ä®RÄ® 7 straipsnio 5 dalis numato atvejus, kuomet teismas priima nutartį atsisakyti kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ : 1) nagrinėdamas pareiÅ¡kimÄ teismas padaro pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad įmonė neatitinka bent vienos iÅ¡ Å¡io įstatymų 4 straipsnyje iÅ¡dėstytų sÄ lygų; 2) buvo pažeisti Å¡io įstatymo 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai (nuostatos dėl praneÅ¡imo apie priimtÄ sprendimÄ kreiptis dėl restruktÅ«rizavimo bylos įmonei iÅ¡kėlimo); 3) nagrinėdamas pareiÅ¡kimÄ teismas padaro pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad įmonė yra nemoki, ir, jeigu yra kitų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – Ä®BÄ®) nurodytų bankroto bylos iÅ¡kėlimo sÄ lygų, teismui turi bÅ«ti pateiktas pareiÅ¡kimas dėl įmonės bankroto bylos iÅ¡kėlimo Ä®BÄ® nustatyta tvarka.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad tiek restruktÅ«rizavimas, tiek bankrotas yra įmonės mokumo problemų sprendimo bÅ«dai. Bankroto atveju realizuojamas nemokios įmonės turtas ir likviduojama pati nemoki įmonė, o iÅ¡ realizavus šį turtÄ gautų pajamų tenkinami kreditorių reikalavimai. RestruktÅ«rizavimo atveju kreditorių reikalavimai yra tenkinami laikantis restruktÅ«rizavimo plane nustatytos tvarkos iÅ¡ pajamų, gautų tiek tęsiant įmonės veiklÄ , tiek pardavus įmonės veikloje nereikalingÄ turtÄ . Teisės aktai įtvirtina restruktÅ«rizavimo prioriteto principÄ (Ä®BÄ® 9 str. 6 d.), nes restruktÅ«rizavimas sudaro sÄ lygas pasiekti kreditoriaus ir skolininko interesų balansÄ . Esminis vaidmuo sprendžiant, ar restruktÅ«rizuoti finansinių sunkumų turinčiÄ Ä¯monę, tenka įmonės kreditoriams, nes jų reikalavimai bus tenkinami restruktÅ«rizavimo plano įgyvendinimo metu, – kreditorių dauguma turi pritarti restruktÅ«rizavimo planui (Ä®RÄ® 14 str. 3 d.).

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

Pirmosios instancijos teismas atsisakė iÅ¡kelti bendrovės restruktÅ«rizavimo bylÄ , nes iÅ¡ esmės sprendė, kad bendrovė vėluoja atsiskaityti su darbuotojais ir tai patvirtina ilgalaikių finansinių sunkumų faktÄ , kad bendrovės finansiniai dokumentai yra nepatikimi ir neįrodo bendrovės mokumo, kad restruktÅ«rizavimo plano metmenyse nėra nurodyti finansinių įsipareigojimų kreditoriams terminai ir užtikrinimo priemonės, kad preliminarus verslo planas yra deklaratyvus ir prieÅ¡taringas. Pasak teismo, bendrovės turto ir skolų santykis, struktÅ«ra, veiklos prognozės neleidžia spręsti, kad bendrovė turi realių perspektyvų pasiekti restruktÅ«rizavimo tikslus.

Teisėjų kolegija sutinka, kad pagal Ä®BÄ® 9 straipsnio 5 dalies 1 punktÄ Ä¯monės vėlavimas iÅ¡mokėti darbuotojams atlyginimÄ yra savarankiÅ¡kas pagrindas kelti įmonės bankroto bylÄ , tačiau kartu pažymi, jog toks bankroto bylos kėlimo pagrindas teismų praktikoje yra taikomas atsargiai (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje dėl UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ bankroto bylos iÅ¡kėlimo, bylos Nr. 2-1173/2010; 2009 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje dėl V. R. firmos ,,TelÅ¡ių ranga“ bankroto bylos iÅ¡kėlimo, bylos Nr. 2-561/2009; 2009 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje dėl UAB „Filtrėja“ bankroto bylos iÅ¡kėlimo, bylos Nr. 2-517/2009; 2009 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje dėl UAB „Nidulus“ bankroto bylos iÅ¡kėlimo, bylos Nr. 2-606/2009; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje dėl UAB ,,Panevėžio hidroprojektas“ bankroto bylos iÅ¡kėlimo, bylos Nr. 2-467/2009), o bankroto teisės doktrinoje – kritikuojamas (Kavalnė S., Norkus R. Bankroto teisė: vadovėlis. Antroji knyga. 83-85 p.). IÅ¡ esmės laikomasi pozicijos, kad neatsiskaitymas su darbuotojais pats savaime (nevertinant kitų aplinkybių) nėra pakankamas pagrindas iÅ¡kelti įmonės bankroto bylÄ . Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad bendrovė keletÄ mėnesių vėluoja atsiskaityti su savo darbuotojais, tačiau visiÅ¡kai neteisingai įvertino aplinkybę, jog absoliuti dauguma bendrovės darbuotojų – 127 darbuotojai – pritaria restruktÅ«rizavimui (t. 3, b. l. 1-8). PrieÅ¡ingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, toks pritarimas parodo, kad atsisakymas kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ tik dėl aptariamo neatsiskaitymo bÅ«tų visiÅ¡kai formalus.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nors pirmosios instancijos teismas nurodė tam tikras abejones bendrovės finansinių dokumentų patikimumu, tačiau, net atsižvelgiant į

teismo nustatytus, taip pat trečiųjų asmenų įrodinėjamus šių dokumentų prieštaravimus,

nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad bendrovė yra nemoki ĮBĮ prasme. Pagal ĮBĮ

2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. 2012 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis (t. 4, b. l. 196-197), bendrovės turtas siekia 24,9 mln. Lt. Pripažinus pirmosios instancijos teismo pozicijÄ , kad statinių vertė nepagrįstai padidinta 7,3 mln. Lt, kad beviltiÅ¡kos skolos siekia 1,6 mln. Lt, bendrovės turto vertė vis tiek iÅ¡lieka didelė – siekia 16 mln. Lt. 2012 m. spalio 31 d. kreditorių sÄ raÅ¡o duomenimis (t. 2, b. l. 168-171), bendrovės įsipareigojimai kreditoriams siekia 6,7 mln. Lt, iÅ¡ kurių 2,3 mln. Lt yra pradelsta. Pripažinus teismo argumentÄ , kad į kreditorių sÄ raÅ¡Ä nepagrįstai neįtraukta 0,5 mln. skola trečiajam asmeniui UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“, taip pat kitus trečiųjų asmenų nurodomus nesutapimus ar teismų pripažintas naujas bendrovės skolas (pvz., t. 5, b. l. 115-116, 121, 136-138, 174, 181-184, 186), bendrovei nepalankiausiu vertinimu pradelstos skolos nesiekia 5 mln. Lt. Taigi, net nenagrinėjant nurodytų aplinkybių pagrįstumo, yra visiÅ¡kai akivaizdu, kad bendrovės pradelsti įsipareigojimai nevirÅ¡ija pusės į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Å iame kontekste taip pat pažymėtina, kad baudžiamoje byloje dėl buvusių bendrovės vadovų ir kitų asmenų galimų nusikalstamų veiksmų bendrovė pripažinta civiliniu ieÅ¡kovu su 9,5 mln. Lt reikalavimo teise (t. 1, b. l. 115-177).

Skundžiamoje nutartyje pažymima, kad bendrovės finansiniai sunkumai yra nuolatinio pobÅ«džio. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad galiojantis Ä®RÄ® nereikalauja, kad finansiniai sunkumai bÅ«tų laikini (Ä®RÄ® 1 str. 2 d., 2 str. 1 d.). Bylos duomenys patvirtina, kad bendrovė nėra nutraukusi veiklos (t. 5, b. l. 100-102), kad iÅ¡ dalies vykdo einamuosius mokėjimus (pvz., t. 5, b. l. 72-92). Taip pat nėra nustatyta kitų aplinkybių, nesuderinamų su Ä®RÄ® 4 straipsnyje įtvirtintomis restruktÅ«rizavimo pradžios sÄ lygomis.

ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, kad įmonės restruktūrizavimo plano metmenyse turi būti preliminarus verslo planas. Išsamus verslo planas, atitinkantis ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalyje numatytus reikalavimus nurodomas restruktūrizavimo plane, kuriam turi pritarti įmonės kreditoriai (ĮRĮ 14 str. 3 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados dėl bendrovės preliminaraus verslo plano nerealumo ir restruktūrizavimo beprasmiškumo padarytos nepagrįstai reikalaujant plano tikslumo ir išsamumo restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje. Kolegijos nuomone, pateiktas planas (t. 1, b. l. 25-32) nėra akivaizdžiai nerealus ar neįgyvendinimas; plane nurodytos reikalingos priemonės, pateikti skaičiavimai, prognozuojami rezultatai. Ar verslo planas gali pasiekti restruktūrizavimo tikslus, spręs pagrindiniai bendrovės kreditoriai, kurie labiausiai ir yra suinteresuoti restruktūrizavimo sėkme.

Aplinkybė, kad restruktÅ«rizavimo plano metmenyse nebuvo nurodyti įsipareigojimų kreditoriams įvykdymo terminai ir užtikrinimo priemonės, nagrinėjamoje situacijoje taip pat negali bÅ«ti laikoma protingu pagrindu atsisakyti iÅ¡kelti bendrovės restruktÅ«rizavimo bylÄ (Ä®RÄ® 5 str. 1 d. 3 p.). Pažymėtina, kad pradelsti įsipareigojimai kreditoriams nuo 2012 m. spalio 31 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. iÅ¡liko nedaug pakitę (t. 2, b. l. 168-171; t. 5, b. l. 168-171).

Remiantis iÅ¡dėstytu, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas praÅ¡ymÄ neįvertino visų reikÅ¡mingų bylai aplinkybių (Ä®RÄ® 7 straipsnio 5 dalis). Sprendimas priimtas neatsižvelgiant į restruktÅ«rizavimo tikslus ir atsisakymo iÅ¡kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ pagrindus (CPK 329 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismo sprendimas iÅ¡ esmės sukÅ«rė tokiÄ situacijÄ , kai bendrovei neleidžiama pradėti restruktÅ«rizavimo, nors tuo pačiu metu nėra pakankamų pagrindų kelti bendrovės restruktÅ«rizavimo bylÄ . Tokia neapibrėžta situacija anksčiau ar vėliau lemtų bendrovės bankrotÄ . To bÅ«tų galima iÅ¡vengti laiku pradėjus restruktÅ«rizavimo procedÅ«ras. Teismas Å¡ias aplinkybes turi įvertinti iÅ¡ naujo nagrinėdamas pareiÅ¡kimÄ dėl bendrovės restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartį ir perduoti klausimÄ dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Teisėjai

Danutė Gasiūnienė

Marytė Mitkuvienė

Vigintas Višinskis