2022-07-27 Nr. AB-19593-3-62-3-00808-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3385-525/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00808-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. R. H. A.-M., A. S. A. M., R. A. R. A.-M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. R. H. A.-M., A. S. A. M., R. A. R. A.-M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai A. R. H. A.-M. (toliau – ir pareiškėjas, vyras), A. S. A. M. (toliau - ir pareiškėja, moteris), R. A. R. A.-M. (toliau – ir nepilnametė dukra), atstovaujama jos tėvų, (toliau – visi kartu pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu prašydami: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2021 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. 21M48403 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėja ir pareiškėjas nurodė, kad jie yra (duomenys neskelbtini) piliečiai, vedę, turi mažametę dukterį, tautybė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad jis dirba salone barzdaskučiu, tačiau salone daromos ir tatuiruotės tiek vyrams, tiek ir moterims. Tai nepatiko grupuotės (duomenys neskelbtini) vadovybei, kurio nurodymu pradėtas pareiškėjo persekiojimas (buvo pagrobta jo mažametė dukra, kurią susigrąžinti pavyko tik sumokėjus 20 tūkst. dolerių išpirką). Jis ir pats buvo pagrobtas, jo atžvilgiu buvo smurtaujama. Pareiškėjo nuomone, jį persekiojo todėl, kad (duomenys neskelbtini) rajonas yra (duomenys neskelbtini) teritorija (o pagal (duomenys neskelbtini) moterų apnuoginto kūno lietimas, pvz., darant tatuiruotes, yra amorali veikla, ir t.t.). Iš jo buvo pareikalauta per 72 val. palikti šalį. Pareiškėjui persikėlus dirbti į kitą rajoną, situacija pasikartojo, jis buvo pagrobtas, jam buvo grasinama. Kreipusis pagalbos į policiją, reikiamos paramos nesulaukė, be to, sužinoję apie tai, paminėtos grupuotės asmenys pareikalavo tuoj pat atsiimti skundą. Įvertinę ir atsižvelgę ir į paminėtas aplinkybes, suprasdami, kad (duomenys neskelbtini) jiems gresia realus susidorojimo pavojus, pareiškėjai nusprendė palikti (duomenys neskelbtini) valstybę ir išvykti į Europą. Jie atsidūrė (duomenys neskelbtini), o vėliau, kertant Lietuvos Respublikos valstybinę sieną, jie buvo Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų sulaikyti ir pasiprašė suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

3. Pareiškėjai, nesutikdami su atsakovo įvardintais atsisakymo suteikti prieglobstį motyvais bei argumentais, tvirtino, kad prašyme suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje jie nurodė konkrečias aplinkybes, kurios leidžia padaryti išvadą, jog jiems realiai grėsė persekiojimo ir/ar susidorojimo pavojus, o įvertinus ir dabartinę situaciją šalyje, toks pavojus tebegresia ir iki šiol. Pareiškėjo įsitikinimu, todėl būtina taip pat išsiaiškinti ne tik visas reikšmingas su pareiškėjų aplinka jų kilmės šalyje sietinas aplinkybes ir jas įvertinti ne tik individualiai, bet ir sistemiškai, be to, jų galimos raidos artimiausioje perspektyvoje aspektu.

4. Pareiškėjų nuomone, atsakovas, vertindamas situaciją (duomenys neskelbtini), bei pareiškėjams galimai kylančią ir tos situacijos sąlygojamą pavojų bei tuo pagrindu atsirandančią pareiškėjų baimę, neatsižvelgė į svarbias aplinkybes, siaurai interpretavo jų prasmę, nesilaikė tyrimui keliamų visapusiškumo ir išsamumo reikalavimų.

5. Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) valstybėje nusikalstamumo lygis neabejotinai siekia tokį mastą, kuris sąlygoja potencialios grėsmės virsmo tikrai realiu pavojumi kiekvienam individui, priskirtinam padidintos grėsmės rizikos asmenų kategorijai. Taigi, dalis visuomenės, t. y., bet kuris jos atstovas ar tokių asmenų grupė bet kuriuo metu, jiems patiems to nežinant ir nesitikint, gali tapti smurtautojų (ar netgi valdžios institucijų - policijos, valdžios remiamų sukarintų ir ginkluotų grupuočių) aukomis. Neįvertindamas šių svarbių faktinių aplinkybių, atsakovas pažeidė tyrimo išsamumo ir visapusiškumo principus. Pareiškėjų teigimu, atsakovas savo pareigos (tyrimą atliekant vadovautis ir paminėtos Europos sąjungos teisingumo teismo (toliau – ir ESTT) bylos išaiškinimais, ir Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) nurodymais) neįvykdė, t. y. neužtikrino tyrimo išsamumo ir visapusiškumo, klaidingai įvertino kai kurias aplinkybes, pvz., pasisakydamas dėl tyrimo metu išsakytų pareiškėjų argumentų, atsakovas pasitenkino tik tuo, kad pareiškėjo pasakojimo kontekste argumentus dėl jam egzistuojančios realios potencialios susidorojimo grėsmės, pripažino kaip neturinčius įrodomosios galios, neatlikęs išsamios ir visapusiškos tų argumentų panaudojimo byloje analizės. Pareiškėjų vertinimu, todėl ir šių ginčijamų argumentų atžvilgiu padarė abejotinas ir tikėtina klaidingas išvadas. Pavyzdžiui, įvertinęs pareiškėjo pateiktus daiktinius įrodymus nuotraukas ir vaizdo įrašus, jų teigimu, patvirtinančius pareiškėjo kankinimo ir sužeidimo peiliais faktus, atsakovas, teigdamas, kad juose nepavyko identifikuoti pareiškėjo, rėmėsi tik betarpišku įspūdžiu, kurį jam sukėlė įvardinti įrodymai. Apsiribodamas tuo, atsakovas nepasinaudojo kriminalistų praktikoje taikomais asmenų atpažinimo pateiktuose įrodymuose nustatymo ekspertiniais metodais.

6. Be to, pareiškėjui neaišku, kodėl atsakovas nurodė, kad pareiškėjas neidentifikavo jį persekiojančių asmenų, nors pats yra pripažinęs, kad prašytojas įvardindavo (duomenys neskelbtini) grupuotę ir grupuotės lyderį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas teigė, jog ginčijamame 2021 m. gruodžio 2 d. sprendime nenurodydamas pakankamai konkrečių argumentų ir aplinkybių, pagrindžiančių pareiškėjų prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje atmetimo motyvus, atsakovas padarė hipotetinę, grindžiamą prielaidomis, išvadą, kad pareiškėjui galimai kilsianti persekiojimo grėsmė yra nepakankamai motyvuota, todėl ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą.

7. Pareiškėjo įsitikinimu, kritiškai vertintina ir atsakovo Sprendimo dalis nesuteikti pareiškėjams papildomos apsaugos. Atsakovas, darydamas išvadas apie saugumo padėtį (duomenys neskelbtini), t. y., kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, rėmėsi iš esmės EPPB ataskaita, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Nagrinėjant tarptautinės apsaugos prašymus iš tam tikros kilmės šalies, valstybės narės, iš tikrųjų, raginamos atsižvelgti į bendrą analizę ir rekomendacijas. Be to, kaip minėta, EPPB ataskaitoje nurodyta, kad bendros analizės ir gairės neatleidžia nacionalinių prieglobsčio institucijų nuo pareigos individualiai, objektyviai ir nešališkai nagrinėti kiekvieną tarptautinės apsaugos prašymą. Atsakovui akivaizdžiai neatlikus šios pareigos, laikytina, kad pareiškėjų skunde pateikiami duomenys patvirtina apie pareiškėjams gresiantį individualų pavojų, todėl atsakovo sprendimas nesuteikti papildomos apsaugos atmestinas kaip nepagrįstas.

8. Anot pareiškėjų, savo elgesiu pareiškėjai niekaip neparodė, kad ketintų išvykti iš Lietuvos ar pasislėpti, visą laiką laikėsi apgyvendinimo Lietuvoje tvarkos. Pareiškėjai geranoriškai bendradarbiavo su valstybės institucijomis prieglobsčio motyvų nustatymui, jie nėra padarę tvarkų ar taisyklių pažeidimų, jų pasakojimas dėl išvykimo iš kilmės valstybės buvo sąlygotas patiriamos baimės dėl tikėtino persekiojimo. Pareiškėjų įsitikinimu, darytina pakankamai pagrįsta išvada, kad nesama jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių atsakovo sprendimo dėl pareiškėjų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos motyvų pagrįstumą. Dėl nurodytų priežasčių atsakovo sprendimas dėl Pareiškėjų išsiuntimo motyvų vertintinas, kaip prielaida, kuri nepatvirtinta legitimiais įrodymais ir kuria remiantis būtų galima pagrįsti išvadai, jog jie savanoriškai neišvyktų iš šalies. Kita vertus, atsakovo sprendimai negali būti grįsti prielaidomis, o 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/115/EB (toliau – ir Direktyva) nurodytos išimtinės aplinkybės privalėjo būti tinkamai nustatytos ir pagrįstos objektyviais duomenimis pagrįstais argumentais, kas, deja, nebuvo padaryta.

9. Atsakovas nepagrįstai ir neproporcingai taikė maksimalų draudimo atvykti laiką. Pareiškėjų veiksmuose nebuvo jokio piktnaudžiavimo, jie laikėsi nustatytų tvarkų, o jų išvykimas iš kilmės valstybės buvo įtakotas siekiant suprantamo tikslo - saugaus gyvenimo.

10. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

11. Atsakovas tvirtino, kad Migracijos departamentas ginčijamu Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjams pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jie neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Tyrimo metu įvertinus pareiškėjų pasakojimus, kurie buvo nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais ir pasižymėjo esminiais trūkumais (buvo nenuoseklūs, abstraktūs, prieštaringi), konstatuota, kad pareiškėjų pasakojimas nepagrindžia jų realios baimės patirti persekiojimą, o jų deklaruojama baimė nėra visiškai pagrįsta. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata yra neįvykdyta, buvo konstatuota, kad pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų bei jiems nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas taip pat nusprendė nesuteikti pareiškėjams ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nes jie neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Atsižvelgus į tai, buvo konstatuota, kad prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjams grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jie neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Be to, remiantis surinkta kilmės valstybės informacija, kad (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, tyrimo metu nenustatyta, todėl pareiškėjams nebuvo pagrindo suteikti papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

12. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjai savo prieglobsčio prašymą grindė grupuotės (duomenys neskelbtini) grasinimais, nes pareiškėjas dirbo stilistu ir su įžymiais aktoriais, t. y. pareiškėjui tariamai gresiantis persekiojimas nėra sąlygotas jo rasės, religijos, tautybės, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais. Vien dėl šios priežasties pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jiems pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

13. Be to, atsakovas nurodė, kad galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio. Pareiškėjas apklausos metu pasakojo, kad problemos prasidėjo 2021 m. sausio mėnesį, o pasibaigė gegužę (pasitaisė – liepą), darbo vietą pakeitė birželio mėn. iš (duomenys neskelbtini) rajono į (duomenys neskelbtini) rajoną, o liepos mėn. buvo vėl pagrobtas, todėl neapsikentęs nusprendė išvykti iš šalies, tačiau pareiškėja apklausos metu teigė, kad jie 2021 m. birželio 25 d. jau turėjo bilietus į (duomenys neskelbtini). Taigi, pareiškėjų pasakojimai, be bazinių dalykų (vyro pagrobimas, vaiko pagrobimas, sumokėta išpirkos suma), yra prieštaringi.

14. Savo pasakojimui patvirtinti, pareiškėjas pateikė Migracijos departamentui įrašus ir nuotraukas, kurios tariamai turėtų patvirtinti aplinkybes, kad jis buvo persekiojamas. Tačiau atsakovas atkreipė dėmesį, kad vienoje iš pareiškėjo pateiktų nuotraukų ir vaizdo įraše pareiškėjas identifikuotas nebuvo (pavyzdžiui, pareiškėjas pateikė vyro sužalotą nugarą, tačiau asmens veido nesimato, neaišku, kada nuotrauka padaryta ir kokiu būdu atsirado asmens sužeidimai). Pareiškėjas taip pat pateikė teismo dokumentus, kurie Migracijos departamento vertinimu, nėra suderinami su pareiškėjo pateikta istorija. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas apklausos metu nurodė, kad jis pranešė policijai apie persekiojimą, bet po to buvo tik blogiau, jie buvo atėję ir liepė atsiimti pareiškimą (grupuotė), kitaip bus nužudytas. Tačiau pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė ne policijos dokumentus, tačiau teismo, kuris nuteisė (duomenys neskelbtini) už akių. Taigi, nevertinant minėtų dokumentų patikimumo, akivaizdu, kad pareiškėjas gali sulaukti kilmės valstybėje pagalbos iš teisėsaugos institucijų, o jo paaiškinimai, kad policija reikalavo atsiimti pareiškimą – neatitinka tikrovės. Dar daugiau, atsakovas pastebėjo, kad apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad jį persekiojo (duomenys neskelbtini) grupuotės lyderis (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjo dokumentuose minimas ne šis jo nurodytas asmuo, bet (duomenys neskelbtini). Atsakovas pažymėjo, kad iš minėtų dokumentų negalima nustatyti aplinkybių, dėl kokių priežasčių (duomenys neskelbtini) buvo nuteistas už akių. Taigi, atsižvelgiant į šiuos nesutapimus, ginčijamame Sprendime pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjo pateikti dokumentai nėra patikimas įrodymas patvirtinti jo nurodytų prieglobsčio prašymo aplinkybių tikrumą. Pažymėjo, kad Migracijos departamento turimais duomenimis, pareiškėjas neatitinka profilio asmens, kuris gali būti persekiojamas (duomenys neskelbtini). Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad šios grupuotės taikiniai yra (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) įkurti objektai (duomenys neskelbtini) teritorijoje, Migracijos departamentas neturi jokių objektyvių duomenų, kad (duomenys neskelbtini) grupuotė būtų nusitaikiusi į pavienius (duomenys neskelbtini) piliečius.

15. Atsakovas akcentavo, kad tyrimo metu taip pat nebuvo nustatyta aplinkybių, leidžiančių priskirti prieglobsčio prašytoją prie asmenų, kurie, remiantis kilmės valstybės informacija, susiduria su padidinta persekiojimo grėsme (pareiškėjas nėra žurnalistas, viešai kritikuojantis valdžią ar karines grupuotes, nėra opozicijos lyderis ar įvykių organizatorius). Taip pat atsakovas atkreipė dėmesį, kad pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė, o tarptautinė bendruomenė šią pareigą perima tik tuo atveju, kai kilmės valstybės jos nevykdo.

16. Migracijos departamento vertinimu, abejoti pareiškėjų bendru patikimumu leidžia ir tai, kad pareiškėjas 2014 m. kreipėsi dėl prieglobsčio suteikimo (duomenys neskelbtini), o vėliau, anot pareiškėjo, savanoriškai grįžo atgal į (duomenys neskelbtini). Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad šią aplinkybę pareiškėjas nuslėpė teikdamas prieglobsčio prašymą, o vėliau, Migracijos departamento apklausos metu, paklaustas apie šią aplinkybę, pareiškėjas prisipažino, kad kreipėsi. O prisipažino dėl to, kad (duomenys neskelbtini) galimai buvo paimti jo pirštų atspaudai ir vis tiek tai paaiškėtų. Migracijos departamento vertinimu, ši aplinkybė pagrindžia, kad pareiškėjas yra nepatikimas. Migracijos departamento vertinimu, faktas, kad prieglobstis Lietuvos Respublikoje nėra pareiškėjų tikslas, pagrindžia tai, kad pareiškėjai bandė pasišalinti iš apgyvendinimo vietos, tačiau buvo grąžinti atgal į stovyklą. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjams pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

17. Atsakovas nurodė, kad priėmus sprendimą išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, privalo būti ir uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikram terminui. Draudimo atvykti termino nustatymo motyvai ir svarbios aplinkybės aprašyti ginčijamame Sprendime. Pareiškėjai legaliai atvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, vietoje to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Anot atsakovo, šie pareiškėjų veiksmai neapibudina jų elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad jie būtų siekę kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje – šios aplinkybes taip pat patvirtina pareiškėjų nelegalios migracijos grėsmę.

II. 18. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. birželio 15 d. sprendimu pareiškėjų A. R. H. A.-M., A. S. A. M., R. A. R. A.-M. skundą tenkino iš dalies. Teismas pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus ir išdėstė juos taip: „Uždrausti A. R. H. A.-M., A. S. A. M. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo A. R. H. A.-M., A. S. A. M. atvykti ir apsigyventi 2 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“. Teismas kitą dalį skundo atmetė kaip nepagrįstą.

19. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad:

19.1. 2021 m. liepos 26 d. Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių pasienio užkardoje buvo sulaikyti 9 asmenys, neteisėtai kirtę Lietuvos Respublikos sieną. Tarp sulaikytų asmenų buvo ir pareiškėjai. 2021 m. liepos 29 d. pirminės apklausos metu pareiškėjai nurodė, kad prašo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas nurodė, kad 2021 m. birželio mėn. grupuotė pavogė jo dukrą ir paprašė 200 000 dolerių išmokos, kurią sumokėjus dukrą grąžino. Pagrobė dėl to, kad jis dirbo kirpėju ir tatuiruočių meistru, turi savo saloną, o pas juos tai nėra priimta. Pagrobėjai jam uždraudė dirbti tame rajone. Pareiškėja nurodė, kad jos vyras yra kirpėjas ir tatuiruočių meistras, turi savo saloną. Jam grasino (kas tiksliai – nežino), pagrobė jų dukrą, paprašė apie 2 000 dolerių išmokos, kurią sumokėjus dukrą grąžino. Pareiškėja nurodė, jog pagrobė dukrą dėl to, kad pas juos nepriimtina užsiiminėti tokia veikla, kokia užsiima jos vyras.

19.2. Migracijos departamentas, įvertinęs faktines aplinkybes, ginčijamu 2021 m. gruodžio 2 d. sprendimu Nr. 21M48403 nusprendė nesuteikti pareiškėjams prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje. Taip pat jis nusprendė išsiųsti pareiškėjus iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); uždraudė pareiškėjams A. R. H. A.-M., A. S. A. M. atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo A. R. H. A.-M., A. S. A. M. atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; neuždraudė R. A. R. A.-M. atvykti į Lietuvos Respubliką.

20. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas kaip vieną iš priežasčių, paskatinusių išvykti iš (duomenys neskelbtini), nurodė grasinimus, pasikėsinimą, kankinimus, dukros pagrobimą, kurių susilaukė dėl savo veiklos. Jis dirbo barzdaskučiu salone, kuriame taip pat daromos ir tatuiruotės tiek vyrams, tiek moterims. Jis buvo įsikūręs (duomenys neskelbtini) rajone. Už tai jį persekiojo milicija. Jis buvo pagrobtas, kankintas dėl to, kad yra stilistas. Jo dukra taip pat buvo pagrobta ir reikalauta 50 tūkst. JAV dolerių išpirkos už ją.

Trečiasis asmuo įsikišo į konfliktą ir pasikalbėjo su žmonėmis iš (duomenys neskelbtini), galiausiai jis sumokėjo 20 tūkst. JAV dolerių. Jį kankino, sužeidė peiliais, turi tai patvirtinančių nuotraukų. Jis dirbo su įžymiais aktoriais socialinėje žiniasklaidoje ir jam buvo pasakyta, kad jis turi palikti šalį per 72 valandas. Tada jis pakeitė darbo vietą, bet ir toliau buvo persekiojamas. Ant jo studijos tada kažkas užrašė: „5656, mes tave nužudysim“. Tądien jis nežinojo, kad buvo tas užrašas ant studijos. Jis vėl buvo pagrobtas ir kankintas.

Jis negalėjo jiems pasipriešinti. Kita problema buvo ta, kad jis dirbo su įžymiais aktoriais, tai dažnai sukėlė problemas milicijai ir valdžios institucijoms. Youtube kanale 2 įžymios žvaigždės yra patalpinę vaizdus kaip policija jiems grasino ir niekas negali jiems padėti. Čia atvyko ne tik dėl savęs, bet ir dėl dukros. Jis nebegalėjo dirbti savo salone. Jį persekiojo todėl, kad (duomenys neskelbtini) rajonas yra (duomenys neskelbtini) teritorija, o jis turėjo studiją, kur darė tatuiruotes tiek moterims, tiek vyrams. Taip pat ten buvo kirpykla, taip pat moterų kirpimo skyrius, o jis dirbo barzdaskučiu.

Pas jį atėjo tie žmonės todėl, kad jis yra salono savininkas. Problemos prasidėjo 2021 m. sausio mėnesį, o pasibaigė liepą. Darbo vietą pakeitė birželio mėnesį iš (duomenys neskelbtini) rajono į (duomenys neskelbtini) rajoną. Liepą buvo vėl pagrobtas, todėl neapsikentęs nusprendė išvykti iš šalies. Jis nežinojo, ką reiškia skaičiai žinutėje „5656, mes tave nužudysim“, bet jis turėjo būti nužudytas kaip iš klano pusės. Jis patvirtino, kad pagalbos į vietos institucijas galėjo kreiptis ir kreipėsi - pranešė milicijai, bet po to buvo tik blogiau, jie buvo atėję ir liepė atsiimti pareiškimą (grupuotė), kitaip bus nužudytas.

Pareiškėjas patikslino, kad pirmos apklausos metu pateikė netikslius duomenis dėl pinigų ((duomenys neskelbtini) sakoma „2 books“, kai kalbama apie 20 tūkst., o apklausos metu buvo užrašyta 200 tūkst.).

21. Teismas nustatė, kad 2021 m. lapkričio 5 d. atliktos apklausos metu pareiškėja kaip vieną iš priežasčių, paskatinusių išvykti iš (duomenys neskelbtini), pareiškėja nurodė grasinimus kilmės valstybėje. Gavo grasinimų, nes jos vyras dirbo kaip barzdaskutis salone, kuris buvo skirtas vyrams ir moterims, ir ten taip pat buvo daromos tatuiruotės. Salonas buvo (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Jos vyras sulaukė grasinimų dėl savo darbo, todėl vyras pakeitė savo darbą (pradėjo dirbti su žymiais aktoriais), bet grasinimai nesiliovė. Jie pagrobė jos vyrą ir labai jį kankino, yra randų ant nugaros, pjautinių peiliu. Vyras buvo vienintelis pajamų šaltinis šeimoje. Jos dukra buvo pagrobta ir paprašyta buvo 50 tūkst. JAV dolerių išpirkos, bet įsikišo trečias asmuo ir jiems teko sumokėti tik 20 tūkst. JAV dolerių. Pareiškėja nurodė, kad negali grįžti į (duomenys neskelbtini), nes yra grėsmė jai, jos vyrui ir dukros gyvybėms. Vyras grasinimų sulaukė šių metų pradžioje. Jis buvo pagrobtas gegužės mėnesį, o birželį atvyko į Lietuvą. Vyras buvo pagrobtas vieną kartą, o po to pagrobė jų dukrą. Dukra buvo pagrobta gegužės pabaigoje- birželio pradžioje. Motyvas buvo tas, kad jie gyveno (duomenys neskelbtini) teritorijoje, o toje teritorijoje neleidžiama moterims ir vyrams lankytis toje pačioje vietoje, taip pat neleidžiamos tatuiruotės, vyras dirbo su žymiais žmonėmis. Jiems grasino (duomenys neskelbtini). Pareiškėja teigė, kad persikelti į kitą (duomenys neskelbtini) dalį svarstė - persikėlė į (duomenys neskelbtini) rajoną, (duomenys neskelbtini), bet jie negalėjo atsidaryti naujo salono, nes nebeturėjo pinigų. Pareiškėja nurodė, kad jie ieškojo tik saugesnio gyvenimo sau ir šeimai, nes grėsė pavojus (duomenys neskelbtini).

22. Teismas sutiko su atsakovo Sprendime išdėstyta pozicija, kad pareiškėjų pasakojimai nėra detalūs, juose yra prieštaravimų, neatitikimų, kuriuos atsakovas detaliai aptarė Sprendime. Teismo vertinimu, Migracijos departamento byloje pateikti duomenys įrodo, jog atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjų situacija įvertinta individualiai, atliktos apklausos, detaliai analizuoti ir įvertinti visi nurodyti argumentai, Migracijos departamentas atsižvelgė į pareiškėjų asmenybę bei į jų kilmės valstybę. Atsakovas apklausoje siekė detaliai išsiaiškinti faktinę situaciją dėl prieglobsčio prašytojų pateikto prašymo suteikti jiems prieglobstį. Remiantis EPPB pateikiama informacija (2021 m. parengtomis gairėmis), šiuo metu nei vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.

23. Teismas pabrėžė, kad ne bet koks pavojus kilmės valstybėje lemia pabėgėlio statuso suteikimą. Pareiškėjai savo prieglobsčio prašymą grindė grupuotės (duomenys neskelbtini) grasinimais, nes pareiškėjas dirbo stilistu ir su įžymiais aktoriais, t. y. pareiškėjui tariamai gresiantis persekiojimas nėra sąlygotas jo rasės, religijos, tautybės, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais. Teismas atkreipė dėmesį, kad apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad turėjo savo saloną, kuriame dirbo barzdaskučiu, dirbo tik su vyrais, salone buvo ir moterų kirpykla, ir buvo daromos tatuiruotės, tačiau pakartotinai užduodant klausimą apie jo darbą nurodė, kad ir pats darė tatuiruotes, po kelių minučių paneigė, nurodydamas, kad buvo stilistas, formavo tam tikrą stilių moterims. Pirminės apklausos metu pareiškėja nurodė nežinanti, kas grasino jos vyrui, o antrosios apklausos metu jau nurodė, kad grasino (duomenys neskelbtini) grupuotė. Kritiškai vertintinas ir pareiškėjų pasakojimas dėl dukros pagrobimo, kadangi nei vienas iš tėvų negalėjo nurodyti datos, kada tai įvyko (gegužės – birželio mėnesį). Teismas sprendė, kad tokį įvykį kaip vaiko pagrobimas tikrai tėvai atsimintų aiškiai, be dvejonių įvardintų datą, kada tai įvyko. Teismo vertinimu, nesutampa pareiškėjų nurodomos datos (mėnesiai), kada jie persikėlė į kitą rajoną, pasakojimai apie pagrobimus. Vyras nurodė, kad liepos mėnesį jis buvo pagrobtas antrą kartą, kai tuo tarpu žmona nurodė, kad birželio mėnesi jau išvyko iš (duomenys neskelbtini).

24. Teismas konstatavo, kad pareiškėjų baimė grindžiama išimtinai jų pačių subjektyviu situacijos suvokimu. Teismo nuomone, jų baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje nelaikytina visiškai pagrįsta ir „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta, pripažįstant, kad pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl jiems negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Individualios asmeninės grėsmės grįžti į kilmės šalį atsakovas nenustatė, teismui tokių įrodymų taip pat nepateikta.

25. Teismas sutiko, kad Migracijos departamentas, remdamasis pateikta medžiaga, neturėjo pagrindo konstatuoti esant pagrįstos tikimybės, kad grįžimo į (duomenys neskelbtini) atveju pareiškėjams grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai – kankinimai arba mirties bausmė, t. y. pareiškėjai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

26. Teismo vertinimu, Migracijos departamentas surinko išsamią kilmės valstybės informaciją, įvertino pareiškėjų paaiškinimus, taip pat kitas byloje nustatytas aplinkybes, todėl nėra pagrindo abejoti atsakovo pateiktų faktų tikrumu, kad pareiškėjams kilmės valstybėje nekils pavojus dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų, o pareiškėjų subjektyvios prielaidos, nepagrįstos objektyviais, byloje esančiais duomenimis, negali paneigti atsakovo padarytos išvados. Teismas konstatavo, kad nenustatė aplinkybių, kad pareiškėjų atžvilgiu bus imtasi persekiojimų veiksmų, o jų baimė dėl gyvybės yra sąlygota tik jų subjektyviu situacijos vertinimu bei prielaidomis. Tokiu būdu atsakovas nustatė, kad pareiškėjų baimė nėra visiškai pagrįsta, kilmės valstybėje pareiškėjams negresia kankinimai ar mirtis, todėl jie neatitinka pabėgėlio statuso reikalavimų.

27. Teismas sprendė, kad pareiškėjų pasakojimas apie priežastis, privertusias juos išvykti iš kilmės valstybės, buvo abstraktus, nedetalizuotas. Kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį (duomenys neskelbtini) nagrinėjamu atveju savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės. Įvertinęs nustatytų faktinių aplinkybių visumą, prieglobsčio prašytojų pasakojimo formos ir turinio trūkumus, atsižvelgęs į surinktą kilmės valstybės informaciją, teismas darė išvadą, kad nėra nustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojo suteikimo poreikį. Pareiškėjų deklaruojama baimė grįžti teismo įvertinta kaip išskirtinai hipotetinio pobūdžio ir nelaikytina visiškai pagrįsta, nes „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl Migracijos departamentas pagrįstai sprendimu jiems nesuteikė pabėgėlio statuso.

28. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, teismas sprendė, kad atsakovas tinkamai ištyrė prieglobsčio prašymo tyrimo metu surinktą medžiagą ir padarė teisingas išvadas, jog pareiškėjų pateikti argumentai nėra susiję su Įstatymo 86 straipsnyje įtvirtintais pabėgėlio statuso suteikimo pagrindais bei Konvencijoje nurodomomis pabėgėlio statuso taikymo nuostatomis. Teismas taip pat sutiko su Migracijos departamento išvada, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjams papildomą apsaugą. Pareiškėjai nepateikė argumentų, pagrindžiančių situaciją jų kilmės šalyje, kuri nulemtų individualios ir pakankamai rimtos grėsmės, atitinkančios Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus, atsiradimą.

29. Teismas konstatavo, kad iš skundžiamų Migracijos departamento sprendimo matyti, kad Direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 7 straipsnio 4 dalies taikymo būtinybė nustatyta įvertinus tai, kad: pareiškėjų prašymas dėl prieglobsčio suteikimo pagrįstai dėl aukščiau aptartų argumentų buvo atmestas, įvertinus tai, kad į Lietuvą atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio prašymą pateikė sulaikyti pareigūnų ir pristatyti į užkardą, bei kadangi yra pagrindas manyti, kad pareiškėjai išsiunčiami iš Lietuvos Respublikos gali pasislėpti.

30. Pasisakydamas dėl draudimo atvykti laikotarpio, teismas pažymėjo, kad šiuo atveju negali sutikti su atsakovo išvada, jog pareiškėjų A. R. H. A.-M. ir A. S. A. M. atžvilgiu pritaikytas maksimalus 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga ir adekvati priemonė jų padarytam pažeidimui. Teismo vertinimu, Sprendime nėra pateikta argumentų, kodėl pasiekti nurodytą tikslą (užkirsti kelią nelegaliai migracijai) būtina uždrausti pareiškėjams atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą, t. y. penkerius metus. Byloje nėra pateikta duomenų, rodančių, kad pareiškėjai praeityje būtų pažeidę atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekę nelegaliai įteisinti savo buvimą, ar Lietuvos Respublikoje padarę kokių nors teisės pažeidimų. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėjai būtų išsiunčiami jau ne pirmą kartą, keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ar kitų aplinkybių, kurios darytų įtaką maksimalaus draudimo atvykti termino taikymui. Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjų atžvilgiu nebuvo nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų jiems taikyti maksimalų 5 metų atvykimo į Lietuvos Respubliką draudimo terminą, todėl, teismo vertinimu, toks terminas negali būti laikomas proporcingu ir protingu. Atsižvelgiant į tai teismas konstatavo, kad Migracijos departamento Sprendimo dalis, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjams A. R. H. A.-M., A. S. A. M. atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, yra akivaizdžiai nepagrįsta ir neproporcinga, todėl keistina, nustatant, kad pareiškėjams uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Atitinkamai teismas nusprendė pakeisti ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjams atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį trejus metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjams atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį dvejus metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

III. 31. Pareiškėjai A. R. H. A.-M., A. S. A. M., R. A. R. A.-M. apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 15 d. sprendimą; 2) priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą patenkinti visa apimtimi. Pareiškėjai taip pat prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausyti.

32. Pareiškėjai mano, kad teismas netinkamai vertino pareiškėjų pasakojimus ir šiuos pasakojimus patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-3 punktus. Pareiškėjų įsitikinimu, jiems kyla individualaus pobūdžio persekiojimas, kadangi juos persekioja (duomenys neskelbtini) karinės grupuotės už dalyvavimą protestuose, dėl jų vykdomos diskriminacijos (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, reketo ir grasinimų nužudyti.

33. Pareiškėjų nuomone, kilmės šalies informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) didžiulę įtaką turi radikalios (duomenys neskelbtini) karinės grupuotės ir organizacijos, kurių veikla yra nukreipta į demonstrantų prieš (duomenys neskelbtini) valdžią ir asmenų bent kiek susijusių su Vakarų kultūra ir vertybėmis persekiojimą. Pagal kilmės šalies informaciją (duomenys neskelbtini).

34. Kadangi pareiškėjams kilmės valstybėje gresia žiaurus elgesys, nužudymas, jam turėjo būti suteikta papildoma apsauga, jie atitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-3 punkto nuostatas.

35. Atsakovas ne tik turėjo rinkti naujausią bei aktualią kilmės valstybės informaciją, bet ir individualiai vertinti pareiškėjų nurodytas aplinkybes ir susiklosčiusią situaciją. To nepadarius nėra pagrindo atsakovo išvadai, kad pareiškėjams kilmės valstybėje nekyla pavojus dėl beatodairiško smurto. Pagal kilmės šalies informaciją (duomenys neskelbtini) šiuo metu yra apėmusi ekonominė krizė, aukštas nedarbo lygis. Dėl vidinio karinio konflikto ir ekonominės krizės (duomenys neskelbtini) negali išspręsti struktūrinių problemų. Tačiau pareiškėjų prieglobsčio prašymo priežastys negali būti įvardinamos, kaip vien tik ekonominės, nes gali būti sąlygotos daugelio kitų aplinkybių, kaimo ir genties tradicijų, religinių įsitikinimų, policijos ir valdžios institucijų neveiklumo, nusikalstamumo ir bendrai nesaugios situacijos šalyje.

36. Atsakovo Sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjams atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

37. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

38. Atsakovo įsitikinimu, pareiškėjų prieglobsčio prašymas, kuris grindžiamas grupuotės (duomenys neskelbtini) grasinimais, nes pareiškėjas dirbo stilistu ir su įžymiais aktoriais, nėra sąlygotas jo rasės, religijos, tautybės, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais. Vien dėl šios priežasties pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jiems pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

39. Atsakovas teigia, kad pareiškėjų pasakojimai, be bazinių dalykų (vyro pagrobimas, vaiko pagrobimas, sumokėta išpirkos suma), yra prieštaringi. Savo pasakojimui patvirtinti, pareiškėjas pateikė Migracijos departamentui įrašus ir nuotraukas, kurios tariamai turėtų patvirtinti aplinkybes, kad jis buvo persekiojamas. Tačiau atsakovas pastebi, kad nei vienoje iš pareiškėjo pateiktų nuotraukų ir vaizdo įraše pareiškėjas identifikuotas nebuvo (pavyzdžiui, pareiškėjas pateikė vyro sužalotą nugarą, tačiau asmens veido nesimato, neaišku, kada nuotrauka padaryta ir kokiu būdu atsirado asmens sužeidimai). Pareiškėjas taip pat pateikė teismo dokumentus, kurie Migracijos departamento vertinimu, nėra suderinami su pareiškėjo pateikta istorija. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas apklausos metu nurodė, kad jis pranešė policijai apie persekiojimą, bet po to buvo tik blogiau, jie buvo atėję ir liepė atsiimti pareiškimą (grupuotė), kitaip bus nužudytas. Tačiau pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė ne policijos dokumentus, tačiau teismo, kuris nuteisė (duomenys neskelbtini) už akių. Taigi, nevertinant minėtų dokumentų patikimumo, atsakovas teigia, kad akivaizdu, jog pareiškėjas gali sulaukti kilmės valstybėje pagalbos iš teisėsaugos institucijų, o jo paaiškinimai, kad policija atsiimti pareiškimą – neatitinka tikrovės. Dar daugiau, apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad jį persekiojo (duomenys neskelbtini) grupuotės lyderis (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo dokumentuose minimas ne šis jo nurodytas asmuo, bet (duomenys neskelbtini). Atsakovas pastebi, kad iš minėtų dokumentų negalima nustatyti aplinkybių, dėl kokių priežasčių (duomenys neskelbtini) buvo nuteistas už akių. Taigi, atsakovas atsižvelgdamas į šiuos nesutapimus, ginčijamame Sprendime pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo pateikti dokumentai nėra patikimas įrodymas patvirtinti jo nurodytų prieglobsčio prašymo aplinkybių tikrumą.

40. Atsakovas pažymi, kad savo pasakojimui pagrįsti pareiškėjas pateikė tariamą (duomenys neskelbtini)grupuotės atsiųstą grasinančio pobūdžio laišką. Tačiau atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad minėto dokumento autentiškumu leidžia abejoti vien ta aplinkybė, kad pareiškėjo rašte esanti grupuotės emblema neatitinka viešuose informacijos šaltiniuose randamos emblemos.

41. Atsakovas pažymi ir tai, kad Migracijos departamento turimais duomenimis, pareiškėjas neatitinka profilio asmens, kuris gali būti persekiojamas (duomenys neskelbtini). Šios grupuotės taikiniai yra (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) įkurti objektai (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Migracijos departamentas neturi jokių objektyvių duomenų, kad (duomenys neskelbtini) grupuotė būtų nusitaikiusi į pavienius (duomenys neskelbtini) piliečius. Tyrimo metu taip pat nebuvo nustatyta aplinkybių, leidžiančių priskirti prieglobsčio prašytoją prie asmenų, kurie, remiantis kilmės valstybės informacija, susiduria su padidinta persekiojimo grėsme (pareiškėjas nėra žurnalistas, viešai kritikuojantis valdžią ar karines grupuotes, nėra opozicijos lyderis ar įvykių organizatorius).

42. Migracijos departamento vertinimu abejoti pareiškėjų bendru patikimumu leidžia ir tai, kad pareiškėjas 2014 m. kreipėsi dėl prieglobsčio suteikimo (duomenys neskelbtini), o vėliau, anot pareiškėjo, savanoriškai grįžo atgal į (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šią aplinkybę pareiškėjas nuslėpė teikdamas prieglobsčio prašymą, o vėliau, Migracijos departamento apklausos metu, paklaustas apie šią aplinkybę, pareiškėjas prisipažino, kad kreipėsi. O prisipažino dėl to, kad (duomenys neskelbtini) galimai buvo paimti jo pirštų atspaudai ir vis tiek tai paaiškėtų. Migracijos departamento vertinimu, ši aplinkybė pagrindžia, kad pareiškėjas yra nepatikimas.

43. Dar daugiau, Migracijos departamento vertinimu, faktas, kad prieglobstis Lietuvos Respublikoje nėra pareiškėjų tikslas, pagrindžia tai, kad pareiškėjai bandė pasišalinti iš apgyvendinimo vietos, tačiau buvo grąžinti atgal į stovyklą (dokumentai yra byloje). Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjams pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

44. Atsakovas akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju, vertinant pareiškėjų prašymo suteikti prieglobstį motyvus, ir buvo įvertinta būtent pareiškėjų prašymo kontekste aktuali kilmės valstybės informacija. Pasisakydamas dėl teiginių, kad EPPB (dabartinis pavadinimas ESPA) gairės yra tik rekomendacinio pobūdžio, atsakovas nurodė, kad pagal 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 439/2010 dėl Europos prieglobsčio paramos biuro įsteigimo nuostatas vienas iš ESPA tikslų yra kilmės valstybės informacijos rinkimas. Taigi, ESPA 2021 m. gairės apie padėtį pareiškėjos kilmės valstybėje yra aktualus ir patikimas šaltinis, kuriuo turėjo pagrindą vadovautis Migracijos departamentas. Be to, pareiškėjai nepateikė byloje duomenų, kuriais remiantis galima būtų konstatuoti, jog saugumo situacija kilmės šalyje pasikeitė tiek, kad pareiškėjus grąžinus į kilmės teritoriją, egzistuotų reali grėsmė jiems patirti rimtą žalą. Dar daugiau, Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą, rėmėsi ne tik ESPA, bet ir kitų patikimų šaltinių skelbiamais duomenimis, kurie yra tarpusavyje suderinami, bei tinkamai įvertino visą surinktą informaciją pareiškėjų individualios situacijos kontekste. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjai apeliaciniame skunde nepateikia jokios kitos (naujesnės) kilmės valstybės informacijos, kuri galėtų paneigti ginčijamame Sprendime padarytas išvadas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 45. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. gruodžio 2 d. sprendimo Nr. 21M48403, kuriuo nuspręsta nesuteikti pareiškėjams A. R. H. A.-M., A. S. A. M., R. A. R. A.-M. pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, išsiųsti juos iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); uždrausti pareiškėjams A. R. H. A.-M. ir A. S. A. M. atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į C.SIS II perspėjimą draudimo atvykti ir apsigyventi A. R. H. A.-M., A. S. A. M. 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; neuždrausti R. A. R. A.-M. atvykti į Lietuvos Respubliką teisėtumo ir pagrįstumo bei su tuo susijusio reikalavimo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pagrįstumo.

46. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausyti.

47. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismas neprivalo.

48. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos pobūdį, byloje surinktą medžiagą, nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, proceso dalyviams buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Proceso šalių pozicija yra aiškiai išdėstyta raštu byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, pareiškėjų prašymas netenkinamas.

49. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą tenkino iš dalies, sutrumpindamas pareiškėjų A. R. H. A.-M., A. S. A. M. draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir perspėjimo įvedimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi laikotarpius, kitoje dalyje skundą atmetė, nenustatęs skundžiamo Migracijos departamento Sprendimo neteisėtumo pagrindų. Teismas sprendė, kad, nepatenkinus pagrindinio skundo reikalavimo dėl atsisakymo suteikti prieglobstį ir papildomos apsaugos panaikinimo, negali būti tenkinamas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

50. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti minėtą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjų skundą tenkinti visa apimtimi. Pareiškėjų teigimu, Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjų prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes, o surinkti duomenys neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.

51. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

52. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

53. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

54. Dėl prieglobsčio prašytojų prašymo vertinimo apimties bei tvarkos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3633-1062/2020; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1292-261/2022).

55. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

56. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų.

57. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjai prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje motyvavo tuo, kad bijo grįžti į kilmės šalį dėl grupuotės (duomenys neskelbtini) grasinimų nužudyti, nes pareiškėjas dirbo stilistu ir su įžymiais aktoriais, jo ir jo dukters pagrobimų, reketo ir naudoto smurto prieš jį. Apeliaciniame skunde pareiškėjas taip pat nurodė naujus motyvus, t. y. (duomenys neskelbtini) grupuotės persekiojimą už dalyvavimą protestuose, dėl jų vykdomos diskriminacijos (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

58. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjų pirminės apklausos protokolus bei antrinės apklausos transkripcijas, Migracijos departamento Sprendimo turinį, pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, pareiškėjo pateiktus įrodymus prašymui pagrįsti, kitą bylos medžiagą, konstatuoja, kad Migracijos departamentas neatliko išsamaus ir visapusiško pareiškėjų prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjų kilmės valstybėje tyrimo ir nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjai nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią pagrįstą jų baimę kilmės valstybėje tapti persekiojimo dėl pareiškėjo vykdomos veiklos aukomis.

59. Nors pareiškėjai apklausų metu ir neįvardijo, kad juos persekiojo dėl pareiškėjo dalyvavimo demonstracijose, Migracijos departamentas Sprendime konstatavo, kad „prieglobsčio prašytojas priklauso sąraše nurodytai grupei – politinės opozicijos aktyvistai ir protestuotojai. Prašytojas dalyvavo demonstracijose (duomenys neskelbtini), tačiau jis nebuvo aktyvus protestuotojas. Jis nepriklauso politinei partijai ar organizacijai, kuri kritikavo (duomenys neskelbtini) tuometinę valdžią. Jis nekritikavo valdžios socialiniuose tinkluose ir neprisidėjo prie demonstracijų organizavimų. Jis buvo eilinis protestuotojas, kurių buvo tūkstančiai. Prašytojas nepateikė patikimų įrodymų, kad jis individualiai būtų persekiojimas dėl dalyvavimo demonstracijose.“ Teisėjų kolegija pažymi, kad nors pareiškėjas šiais motyvais remiantis negrindė savo prašymo dėl prieglobsčio, nenurodė jų nei skunde pirmosios instancijos teismui bei nei teismo posėdžio metu, juos ėmė teigti apeliaciniame skunde. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybės, teisėjų kolegija sprendžia, kad Sprendimo turinys neatitinka bylos medžiagai. Konstatuotini akivaizdūs prieštaravimai, kurių pirmosios instancijos teismas nepašalino. Taigi toks tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimas ir sprendimo priėmimas negali būti laikomas individualiu, objektyviu ir nešališku nagrinėjimu ir tinkamu Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų taikymu.

60. Kita vertus, pastebėtina, kad atsakovas pareiškėjų nepatikimumą grindžia tuo, kad pareiškėjas nuslėpė faktą, kad prašė prieglobsčio (duomenys neskelbtini). Įvertinusi pareiškėjo pirmosios apklausos protokolą ir antrosios apklausos pareiškėjų transkripcijas, teisėjų kolegija negali su šia išvada sutikti. Pažymėtina, kad pareiškėjas tiek pirmosios, tiek antrosios apklausos metu nurodė faktines aplinkybes dėl gyvenimo (duomenys neskelbtini). Tai, kad pareiškėjas iš karto neįvardijo antrosios apklausos metu, kad (duomenys neskelbtini) taip pat prašė prieglobsčio, teisėjų kolegijos nuomone, savaime nesuponuoja, kad pareiškėjas nėra patikimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas neslėpė gyvenimo (duomenys neskelbtini) fakto, o tikslaus savo statuso neįvardinimas gali būti sąlygotas aplinkybių, kad apklausa buvo vykdoma pasitelkiant net du vertėjus, o taip pat ir dėl to, kad pareiškėjas neturi specialių žinių įvardinti ir suprasti pabėgėlių teisės teisinių terminų.

61. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas pateikė informaciją, kad buvo persekiojamas dėl savo vykdomos profesijos (kirpėjo, stilisto, tatuiruočių meistro), tačiau atsakovas nesurinko kilmės šalies informacijos apie pareiškėjų kilmės šalyje draudžiamų vykdyti profesijų ar draudimo bendrauti su įžymiais žmonėmis ir nevertino pareiškėjų prašymo dėl prieglobsčio per šią prizmę. Pažymėtina, kad minėta informacija priskirtina prie informacijos apie kilmės valstybę, taigi pareigą ją rinkti turi valstybės institucija bendradarbiaudama su tarptautinės apsaugos prašytoju (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2908-602/2021; 2022 m. kovo 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1303-602/2022).

62. Byloje pareiškėjai pateikė įvairius įrodymus, kurie turi pagrįsti jų prašymą. Atkreiptinas dėmesys, kad nei Sprendime, nei pirmosios instancijos teismo sprendime nepateikiamas šių įrodymų vertinimas pagal įrodymų vertinimo taisykles (kiekvieno įrodymo įrodomoji reikšmė ir iš įrodymų viseto duomenų padarytos išvados, nustatyta, koks įrodymo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų). Sprendime tik fragmentiškai aptariamos nuotraukos, tačiau toks įrodymų vertinimas negali būti laikomas kaip išsamus ir visapusiškas. Atsakovas kvescionuoja, kad nuotraukose pateikti sužalojimai gali būti pareiškėjo, kadangi nematyti asmens veidas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad patikrinti pareiškėjo versiją, kad sužalojimai jo, galima būtų palyginus šiose nuotraukose pavaizduotus sužalojimus su pareiškėjo medicininės ekspertizės rezultatais. Tačiau atsakovas tokių veiksmų (medicininės ekspertizės) neinicijavo, tiesiog atmetė pareiškėjo versiją kaip neįrodytą. Atsakovas išsamesnį įrodymų vertinimą atliko atsiliepimuose į skundą, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu tai nesuderinama su jo kaip viešojo administravimo subjekto pareiga pagrįsti Sprendimą. Kartu pažymėtina, kad vien emblemos nesutapimas ant įspėjamojo rašto (atsakovo argumentai atsiliepime į skundą), lyginant šią emblemą su viešais šaltiniais, savaime šio įspėjimo nepatikimumo neįrodo.

63. Teisėjų kolegija taip pat akcentuoja, kad tarptautinės apsaugos prašymą vertinant individualiai, reikia atsižvelgti į visus reikšmingus faktus, susijusius su atitinkamo prieglobsčio prašytojo asmenine padėtimi ir aplinkybėmis, ypač įvairių priemonių kumuliacinį poveikį prieglobsčio prašytojui, kurio asmens statusas – vaikas. Asmens padėtis gali prilygti persekiojimui, jeigu jo įvairių priemonių sankaupa, kuri kartu su kitomis nepalankiomis asmeninėmis aplinkybėmis ir / arba atsižvelgiant į bendrą kontekstą, paveikia asmenį panašiai kaip ir pagrindinių teisių pažeidimai. Persekiojimas taip pat turi pasiekti tam tikrą sunkumo lygį. Kai sprendžiamas vaiko prieglobsčio prašymas, vaiko amžius ir priklausomybė nuo juo besirūpinančių asmenų, ilgalaikė įtaka vaiko fizinei ir psichologinei raidai ir gerovei yra kriterijai, kuriuos būtina deramai įvertinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3467-520/2021; 2022 m. balandžio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1790-602/2022; 2022 m. balandžio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1913-556/2022; 2022 m. balandžio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1978-502/2022; 2022 m. balandžio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2000-520/2022; 2022 m. gegužės 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2460-881/2022; kt.). Pažymėtina, kad atsakovas Sprendime nevertino šių aplinkybių ir dėl vaiko statuso išviso nepasisakė.

64. Įstatymo normose yra įgyvendintos, be kita ko, 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – ir Direktyva 2011/95/ES) ir 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (nauja redakcija) (toliau – ir Direktyva 2013/32/ES).

65. Nagrinėjant tarptautinės apsaugos prašymą ir siekiant nustatyti, ar asmuo turėtų būti pripažintas „pabėgėliu“, kaip tai yra apibrėžta Ženevos konvencijoje, pagal Įstatymą, jo normos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į Direktyvos 2011/95/ES ir Direktyvos 2013/32/ES tikslus.

66. Direktyvos 2011/95/ES konstatuojamoje dalyje nustatyta: „<...> (18) įgyvendindamos šią direktyvą valstybės narės pirmiausia turėtų atsižvelgti į geriausius vaiko interesus pagal 1989 m. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją. Vertindamos geriausius vaiko interesus valstybės narės visų pirma turėtų tinkamai atsižvelgti į šeimos vienovės principą, nepilnamečio gerovę ir socialinę raidą, saugumo ir apsaugos aspektus ir į nepilnamečio nuomonę pagal jo amžių ir brandą; (19) būtina išplėsti šeimos narių sąvoką, atsižvelgiant į tam tikras skirtingas priklausomumo aplinkybes ir ypatingą dėmesį skiriant geriausiems vaiko interesams; <...>.“

67. Direktyvos 2011/95/ES 6 straipsnyje nustatyta: „Persekiojimo vykdytojais ar didelės žalos darytojais gali būti: a) valstybė; b) valstybę ar didelę valstybės teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos; c) nevalstybiniai subjektai, jei galima įrodyti, kad a ir b punktuose minimi vykdytojai ir darytojai, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti apsaugos nuo persekiojimo arba didelės žalos, kaip apibrėžta 7 straipsnyje.“

68. Direktyvos 2011/95/ES 7 straipsnyje nustatyta: „1. Apsaugą nuo persekiojimo ar didelės žalos gali suteikti tik: a) valstybės arba b) valstybę ar didelę valstybės teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, jei jos nori ir gali pasiūlyti apsaugą pagal 2 dalį. 2. Apsauga nuo persekiojimo ar didelės žalos turi būti veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio. Tokia apsauga paprastai suteikiama, kai 1 dalies a ir b punktuose minimi apsaugos teikėjai imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar didelei žalai, inter alia, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimo ar didelei žalai nustatyti, persekioti dėl veiksmų, kurie laikomi persekiojimu arba didele žala, ir nubausti už juos, ir kai prašytojas turi galimybę naudotis tokia apsauga.“

69. Migracijos departamento Sprendime nėra vertinamos aplinkybės dėl to, kad prieglobsčio prašytojai yra vaikas (R. A. R. A.-M.) kartu su savo tėvais. Departamentas, spręsdamas dėl vaiko priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, klausimą nieko nepasisakė ir nevertino, ar nesuteikus tarptautinės apsaugos bus deramai užtikrinti geriausi vaiko interesai, kaip to reikalauja Direktyvos 2011/95/ES tikslai, atsižvelgiant į kuriuos turėtų būti aiškinamas ir Įstatymas.

70. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Migracijos departamentas tinkamai ir visapusiškai neišnagrinėjo visų pareiškėjų prašymui suteikti prieglobstį teisiškai svarbių aplinkybių, todėl Sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.). Pirmosios instancijos teismas, pritardamas esminėms Sprendimo išvadoms, netinkamai sprendė dėl Migracijos departamento taikytos materialiosios teisės, todėl sprendimas naikinamas (ABTĮ 147 str.). Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, priimamas naujas sprendimas, kuriuo atsakovo Sprendimas yra panaikinamas ir atsakovas įpareigojamas iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą dėl prieglobsčio suteikimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ė:

Pareiškėjų A. R. H. A.-M., A. S. A. M., R. A. R. A.-M. apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 15 d. sprendimą panaikinti.

Pareiškėjų A. R. H. A.-M., A. S. A. M., R. A. R. A.-M. skundą tenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. 21M48403 bei įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė