766c3551-7c4e-4ce2-9ce6-8dc6e27f7f7e · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1259-554/2017Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00287-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.; 20.2.3.; (S) 20.2.3.2.; 55.1.1. KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugpjūčio 29 d. Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Algis Markevičius , sekretoriaujant Vaigai Snieganaitei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui – A. L. , nedalyvaujant atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, atstovui,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

L. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.           Teismas, n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui už laikotarpį nuo 2011 m. birželio 10 d. iki 2017 m. vasario 23 d. (skundo padavimo teismui diena). PareiÅ¡kėjas skunde, atsikirtime į atsakovo atsiliepimÄ (b.l. 4, 50) nurodė, taip pat paaiÅ¡kino teismo posėdžio metu, kad nuo 2011 m. birželio 10 d. iki Å¡iol atlieka laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose (toliau – ir Alytaus PN) netinkamomis sÄ lygomis.

Jam nebuvo užtikrintas teisės aktais numatytas plotas, gyvenamosiose patalpose buvo Å¡alta, buvo tarakonų. Nurodė, kad atsakovas pateikė melagingÄ informacijÄ apie miegamųjų vietų skaičių, realiai buvo įrengta daugiau miegamųjų vietų, nei nurodo atsakovas. Tie patys plotai buvo vertinami M. A. administracinėje byloje 2016 metais. BÅ«damas Alytaus PN, pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Alytaus PN juristÄ , kad jam patvirtintų įgaliojimÄ , tačiau arba įgaliojimas dingdavo, arba bÅ«davo atsakoma, kad Å¡iuo metu sprendžiamas klausimas ir negavo jokio atsakymo.

BÅ«nant Alytaus PN jis kreipėsi į medikus dėl skrandžio skausmo, be to, kreipėsi į Alytaus PN direktorių dėl gydytojo nekompetentingumo ir netinamo vaistų iÅ¡raÅ¡ymo sutrÅ«kinėjusioms rankoms gydyti. Taip pat nurodė, kad serga ŽIV, geria eksperimentinius vaistus, nuo kurių sveikata negerėja. Prašė, jog jį vežtų į Laisvės atėmimo vietų ligoninę pas infektologę, kad pakeistų vaistus, paskirtų kitÄ gydymÄ , bet nevežė, atsakydami, jog infektologė Å¡iuo metu nedirba.

Taip pat nurodė, kad dirbo Alytaus PN tvarkdariu, tekdavo dirbti ir savaitgaliais, bet už savaitgalius ir virÅ¡valandžius darbo užmokesčio negaudavo. Dėl netinkamo dirbtinio dieninio naktinio apÅ¡vietimo pradėjo blogėti regėjimas. Buvo laikomas baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 4, kurioje bÅ«davo labai Å¡alta, drėgna, pelėsis ant sienų. Dėl netinkamų sÄ lygų patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, sveikatos pablogėjimÄ , orumo bei garbės pažeminimÄ . Atsakovas teismo prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepimuose į skundÄ (b.l. 13-19, 52-58) atsakovas nurodė, kad praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ . PareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ dėl netinkamų laikymo sÄ lygų nuo pat jo apgyvendinimo Alytaus PN pradžios, nes turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais Å¡iuos teisinius santykius, kreiptis dėl gyvenamojo ploto bei antisanitarinių sÄ lygų į pataisos namų administracijÄ .

PareiÅ¡kėjui nebuvo suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamÄ informacijÄ iÅ¡ įstaigos administracijos. Akcentavo, kad visÄ pareiÅ¡kėjo buvimo Alytaus PN laikotarpį bendrabučio tipo ir kamerų tipo patalpose jam buvo užtikrintas minimalus teisės aktais nustatytas gyvenamasis plotas. Be to, reikÅ¡minga aplinkybė yra ta, kad pareiÅ¡kėjas bausmę atliko pataisos namuose - t. y. įstaigoje, kuri nėra kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga. Alytaus PN nuteistųjų gyvenamosios patalpos yra ne kamerų tipo, o bendrabučių tipo, kur nuteistieji dienotvarkėje nustatytu laiku gali patys, nelydimi pareigÅ«no, laisvai judėti įstaigos teritorijoje, tai yra gali vaikščioti tiek patalpose, tiek lauke, gyvena miegamuosiuose, kurie nerakinami, gali sportuoti pataisos namų teritorijoje įrengtose krepÅ¡inio (viena su medine, kita - su asfalto danga), futbolo (viena su natÅ«ralia, kita - su dirbtine danga), tinklinio, pliažo tinklinio aikÅ¡telėse.

Be to, įrengti sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai lauke ir pastatų viduje, nuteistieji gali dirbti Å«kio brigadoje (87 etatai, pareiÅ¡kėjas praÅ¡ymo dėl priėmimo į darbÄ nebuvo pateikęs), dvasiÅ¡kai tobulėti ir lankytis nuteistųjų koplyčioje, Sveikatos priežiÅ«ros tarnyboje (dėl ligos) ar užsiimti kita pataisos namuose leistina, prasminga veikla. Alytaus PN baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpose atliktas kapitalinis remontas. Remontas vyko keliais etapais. Dalis kamerų pradėta eksploatuoti 2009 m. sausio mėnesį, kita dalis - 2010 m. birželio mėnesį.

Remonto metu visose baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo kamerose buvo pakeisti langai, durys, naujai įrengti tualetai, tualetuose įrengta iÅ¡traukiamoji ventiliacija, naujai įrengta elektros instaliacija ir apÅ¡vietimas, prižiÅ«rėtojo iÅ¡kvietimo sistema. Kameros aprÅ«pintos naujais baldais ir inventoriumi. 2014 m. gruodžio 12 d. Alytaus visuomenės sveikatos centras pateikė tikrinimo aktÄ , kuris apėmė visas Alytaus pataisų patalpas. Akto Nr. PA-369 iÅ¡vadoje visuomenės sveikatos centras pažymėjo, kad pažeidimų Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ nenustatyta. 2014 m. gruodžio 14 d.

Alytaus visuomenės sveikatos centras pateikė tikrinimo aktÄ , kuris apėmė visas Alytaus pataisų patalpas. Akto Nr. PA-436 iÅ¡vadoje visuomenės sveikatos centras pažymėjo, kad pažeidimų nenustatyta. 2014 m. gruodžio 9 d. Alytaus visuomenės sveikatos centras pateikė tikrinimo aktÄ , kuris taip pat apėmė visas Alytaus pataisų patalpas (tarp jų BI ir KTP). Akto Nr. PA.1-309 iÅ¡vadoje visuomenės sveikatos centras pažymėjo, kad pažeidimų Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ nenustatyta.Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas į Alytaus visuomenės sveikatos centrÄ dėl netinkamų gyvenimo sÄ lygų nesikreipė.

Alytaus PN vadovaujasi Lietuvos higienos norma HN 134:2015 ir Å¡iltuoju metų periodu užtikrina, kad bendrabučio tipo kambariuose oro temperatÅ«ra bÅ«tų 18°C - 28 °C, Å¡altuoju metų laiku 18°C - 22 °C, Å¡iltuoju metų laiku santykinė oro drėgmė 35-65 %, Å¡altuoju 35-60, Å¡iltuoju mėtų laiku oro judėjimo greitis 0,15 m/s - 0,25m/s„ Å¡altuoju - 0,05-0,15, dirbtinė apÅ¡vieta 200 lx ir daugiau. Alytaus PN atskirajame lokaliniame sektoriuje esantis Å¡ilumos mazgas yra kompiuterizuotas, nepertraukiamai visÄ parÄ palaiko nustatytÄ temperatÅ«rÄ atitinkančiÄ higienos normas visuose pataisos namuose.

Bendrabučio tipo miegamieji ir uždarosios zonos kameros ventiliuojami atidarius langus. Jeigu pareiÅ¡kėjo netenkino gyvenimo sÄ lygos paskirtoje kameroje ar bÅ«ryje, jis, vadovaudamasis Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsniu, galėjo per 1 mėnesį apskųsti pareigÅ«nų veiksmus ar sprendimus (pavyzdžiui, Nuteistųjų skirstymo komisijos sprendimÄ perkelti jį į kitÄ kamerÄ ), arba kreiptis į administracijÄ dėl netinkamų laikymo sÄ lygų, tačiau Å¡ia savo teise nei karto nepasinaudojo.PareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu į Alytaus PN sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ kreipėsi dėl narkomanijos, skrandžio ligos, ausų uždegimo, nemigos, gydytas psichiatrinėje ligoninėje, yra 5 kartus tirtas dėl narkotikų ir visus 5 kartus testas buvo teigiamas, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl pablogėjusios sveikatos bausmę atliekant Alytaus PN netinkamomis laikymo sÄ lygomis yra atmestini.

PareiÅ¡kėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryÅ¡io tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius Å¡ių bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas pateiktos žalos dydis ir kaip yra konkrečiai paskaičiuotas. Å ios aplinkybės taip pat leidžia teigti, kad pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iÅ¡ valstybės.PareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuri, pareiÅ¡kėjo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais, laikant jį netinkamomis sÄ lygomis Alytaus PN laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 10 d. iki 2017 m. vasario 23 d. (skundo padavimo teismui diena)(b.l. 6).

Atsakovas prašė teismo pareiškėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieškinio senatį. Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas ir kita. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių, jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti veiksmai.

Taigi, pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimus objektyviai turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai Å¡ie pažeidimai betarpiÅ¡kai pasireiÅ¡kė. Teismas, atsižvelgdamas į administracinės bylos aplinkybes, vertina, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo objektyviÄ galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ dėl netinkamų laikymo sÄ lygų nuo pat patalpinimo į patalpas su mažesne gyvenamojo ploto norma, netinkamu apÅ¡vietimu, netinkama temperatÅ«ra ir kt. momento.

Administracinėje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų buvę suvaržytos teisės ir to pasėkoje jis negalėjo Å¡iuo klausimu raÅ¡tu ar žodžiu kreiptis į Alytaus PN administracijÄ taip pat į teismÄ dėl savo pažeistų teisių gynimo. SkundÄ teismui pareiÅ¡kėjas padavė (iÅ¡siuntė paÅ¡tu) tik  2017 m. vasario 23 d. (b.l. 6). Taigi, pareiÅ¡kėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalÄ , patirtÄ laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 10 d. iki 2014 m. vasario 23 d. yra pagrindas taikyti ieÅ¡kinio senaties instituto 3 metų sutrumpintÄ terminÄ , nes to praÅ¡o ir atsakovas (ABTÄ® 56 str.).

Teismas savo iniciatyva taip pat pabrėžia, kad CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. LVAT praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (ABTÄ® 15 straipsnis, 21 straipsnis, LVAT 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009 ir kt.).

PareiÅ¡kėjas nenurodo jokių aplinkybių, kurios galėtų bÅ«ti pripažintos pagrindu atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Pažymėtina, kad nuteistųjų (suimtųjų) teises Lietuvos Respublikoje gynė skunde nurodytu laikotarpiu bei gina Å¡iuo metu eilė nacionalinės bei tarptautinės teisės aktų, todėl pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę laiku kreiptis į teismÄ dėl pažeistų teisių gynimo.-+0e to, pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A520-2773/2015 konstatavo, kad EŽTT pripažįsta senaties įtvirtinimo nacionalinėje teisėje galimumÄ , todėl nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį. (LVAT 2013 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-343/2013, 2014 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-134/2014).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, praÅ¡ymas patenkintinas ir pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo taikytinas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas, todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2011 m. birželio 10 d. iki 2014 m. vasario 23 d. atmestinas kaip nepagrįstas. Pritaikius ieÅ¡kinio senaties terminÄ Â Å¡ioje administracinėje byloje vertintinas ginčui aktualus laikotarpis nuo 2014 m. vasario 24 d. iki 2017 m. vasario 23 d. (ABTÄ® 56 str.).

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė). Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti nemažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, 111.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m vienam žmogui. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas.

Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014). Administracinėje byloje esantys įrodymai (b.l. 14-16, 22-24, 33) patvirtina teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, kad pareiÅ¡kėjui vertinamuoju laikotarpiu atliekant laisvės atėmimo bausmę bendrabučio tipo patalpose, jam teko nuo 3,29 kv. m iki 4,26 kv. m gyvenamojo ploto, o atliekant laisvės atėmimo bausmę kamerų tipo patalpose, pareiÅ¡kėjui teko nuo 3,67 kv. m iki 4,07 kv. m gyvenamojo ploto.

PareiÅ¡kėjas teigia, kad miegamųjų vietų gyvenamosiose patalpose buvo įrengta daugiau nei nurodo atsakovas bei savo teiginiams pagrįsti pateikia raÅ¡ytinius liudytojų parodymus (b.l. 62-64). Tačiau teismo vertinimu liudytojų raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai negali paneigti atsakovo į bylÄ pateiktų oficialių duomenų. Be to, labai svarbu ir tai, kad liudytojai kartu su pareiÅ¡kėju atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jie suinteresuoti bylos baigtimi. PareiÅ¡kėjas taip pat teigia, kad 2016 metais tas pačias gyvenamÄ sias patalpas teismas vertino M.

A. byloje. IÅ¡ TIS Liteko duomenų matyti, kad Kauno apygardos administraciniame teisme 2016 – 2017 metais buvo nagrinėjama 11 administracinių bylų pagal pareiÅ¡kėjo M. A. skundus, o pareiÅ¡kėjas nenurodė konkrečios administracinės bylos, kurioje buvo konstatuotas gyvenamojo ploto tose pačiose patalpose, kuriose atliko laisvės atėmimo bausmę pareiÅ¡kėjas, pažeidimas, todėl teismas negali vadovautis tik abstrakčiais pareiÅ¡kėjo teiginiais. Be to, pažymėtina, jog atsakovo atsiliepimas į skundÄ kitoje administracinėje byloje negali bÅ«ti laikomas pakankamu įrodymu dėl ploto normos Å¡ioje administracinėje byloje.

Teismas vertina Å¡ioje administracinėje byloje pateiktus atsakovo oficialius duomenis ir konstatuoja, jog pareiÅ¡kėjui visÄ vertinamÄ jį laikotarpį buvo užtikrinat minimali teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma, todėl nėra pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiÅ«riu Å¡ioje byloje konstatuoti atsakovo pareiÅ¡kėjo atžvilgiu padarytų veiksmų neteisėtumo (ABTÄ® 56 str.). PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos priteisimo reikalauja dėl to, kad gyvenamosiose patalpose buvo Å¡alta, drėgna, pelėsis ant sienų, blogas apÅ¡vietimas, buvo tarakonų.

PareiÅ¡kėjas į bylÄ nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo argumentus dėl netinamų sÄ lygų. Atsakovas į bylÄ pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento patikrinimo aktus Nr. PA.1-309(22.14.3.1.12), Nr. PA-436, Nr. PA-369 (b.l. 36-44), iÅ¡ kurių matyti, jog Alytaus PN buvo atlikta visų patalpų patikra ir higienos normų pažeidimų nenustatyta. Pažymėtina, kad vadovaujantis Visuomenės sveikatos priežiÅ«ros įstatymo 15 straipsnio 2 punktu, visuomenės sveikatos centrai apskrityse pagal asmenų praÅ¡ymus, praneÅ¡imus, skundus vykdo visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems vieÅ¡ojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytÄ kontroliuojamų sričių sÄ raÅ¡Ä .

Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiÅ¡kėjas dėl galimai netinkamų kalinimo sÄ lygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimÄ si nebÅ«tų reagavusios. Taip pat nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus, rÅ«pestingas ir protingas asmuo, bylai aktualiu terminu bÅ«tų apie netinkamas sÄ lygas informavęs įstaigos administracijÄ . Å iuo metu patikrinti anksčiau buvusias gyvenamÄ sias sÄ lygas nėra objektyvios galimybės. Dėl to pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl netinkamos apÅ¡vietos, drėgmės, Å¡alčio, apipelijusių sienų, tarakonų buvimo laikytini nepagrįstais ir atmestini (ABTÄ® 56 str.).PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė aplinkybes, kad dirbo Alytaus PN tvarkdariu, tekdavo dirbti ir savaitgaliais, bet už savaitgalius ir virÅ¡valandžius darbo užmokesčio negaudavo.

Atsakovas atsiliepime teigia, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡ymo dėl priėmimo į darbÄ nebuvo pateikęs (b.l. 15). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo spręsti dėl pareiÅ¡kėjo darbo apmokėjimo. PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, kad bÅ«damas Alytaus PN, kreipėsi į Alytaus PN juristÄ , kad jam patvirtintų įgaliojimÄ , tačiau arba įgaliojimas dingdavo arba bÅ«davo atsakoma, kad Å¡iuo metu sprendžiamas klausimas ir negavo jokio atsakymo. Atsakovas atsiliepime nenurodo jokių aplinkybių dėl Å¡io pareiÅ¡kėjo teiginio.

Tačiau pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjas taip pat nenurodo, kokiÄ neturtinę žalÄ patyrė dėl jo nurodytų aplinkybių, neindividualizavo dėl to kilusių subjektyvių neigiamų pasekmių (iÅ¡gyvenimų), taip pat ir priežastinio ryÅ¡io, todėl Å¡ie argumentai vertintini, kaip deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiai ir atmestini. PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodo, kad Alytaus PN iÅ¡raÅ¡omi netinkami vaistai, skirimai eksperimentiniai vaistai nuo ŽIV, nuo kurių sveikata negerėja, pareiÅ¡kėjas nesiunčiamas gydytis į Laisvės atėmimo vietų ligoninę.

Tačiau, teismas pažymi, kad pagal nuosekliÄ administracinių teismų praktikÄ , tokio pobÅ«džio ginčų nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Sprendžiant ginčus dėl netinkamų sveikatos priežiÅ«ros paslaugų suteikimo, turi bÅ«ti vadovaujamasi ne tik Civilinio kodekso normomis, reguliuojančiomis žalos atlyginimÄ , tačiau ir specialiosiomis teisės normomis, įtvirtintomis Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme. Nagrinėjamu atveju, nepriklausomai nuo to, jog pareiÅ¡kėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę, ginčo teisinius santykius, atsiradusius tarp tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos ir pareiÅ¡kėjo (paciento) dėl asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų suteikimo reguliuoja ne laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ reglamentuojančių teisės aktų normos, o sveikatos apsaugos įstatymų normos.

Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama Å¡io įstatymo ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimÄ ir norintys gauti jos atlyginimÄ , su pareiÅ¡kimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijÄ , veikiančiÄ prie Sveikatos apsaugos ministerijos (24 str. 2 d.).

Pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimÄ , ir (ar) sveikatos priežiÅ«ros įstaiga, nesutikdami su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys, - per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimÄ , turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ dėl ginčo tarp sveikatos priežiÅ«ros įstaigos ir pareiÅ¡kimÄ pateikusio asmens nagrinėjimo iÅ¡ esmės (24 str. 8 d.).

Specialioji teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 26 d. nutartyje Nr. T-110/2013 konstatavo, kad ginčai dėl žalos, patirtos dėl galbÅ«t netinkamai suteiktų sveikatos priežiÅ«ros paslaugų pataisos įstaigoje, atlyginimo nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose. Administracinėje byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas dėl neturtinės žalos, kuriÄ kildina dėl galimai netinkamai suteiktų medicinos paslaugų, bÅ«tų kreipęsis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijÄ , veikiančiÄ prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų pasinaudojęs įstatymų nustatyta privaloma bylos iÅ¡ankstinio nagrinėjimo ne per teismÄ tvarka ir dar gali pasinaudoti ta tvarka, pareiÅ¡kėjo skundas Å¡ioje dalyje paliktinas nenagrinėtu (ABTÄ® 105 str. 1 p.). Nenustačius Alytaus PN pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka bÅ«tinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktÄ (pasekmes kilusias pareiÅ¡kėjo emocinei bÅ«klei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos.

Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo vieÅ¡oji atsakomybė negalima, todėl pareiÅ¡kėjo skundas netenkinamas (ABTÄ® 56 str., 88 str. 1 p.).         Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 str., 88 str. 1 p., 105 str. 1 d. n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo A. L. skundo dalį dėl pareiÅ¡kėjui netinkamai suteiktų medicininių paslaugų palikti nenagrinėtÄ .KitÄ pareiÅ¡kėjo A. L. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                                             A. M.