766ab030-eaa6-41ec-b875-723d9e8e5d76 · Utenos apylinkės teismas

?KOPIJA Civilinė byla Nr. e2-173-732/2022 Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00525-2021-5 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.3; 2.5.5; 2.5.9; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.4.5.2 UTENOS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. sausio 24 d. Molėtai Utenos apylinkės teismo Molėtų rÅ«mų teisėjas Liudvikas MyÅ¡ko, sekretoriaujant Sigitai SaugÅ«nienei, dalyvaujant ieÅ¡kovams R. S., R. Z., jų atstovui advokatui Gyčiui Mekioniui, liudytojui E. V., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų R.

S. ir R. Z. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo ir palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo. Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovai R. S. ir R. Z. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydami nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po L. S. mirties jos sÅ«nus R. S. priėmė jos palikimÄ â€“ butÄ , pradėdamas paveldėtÄ turtÄ faktiÅ¡kai valdyti; panaikinti 2021-06-03 iÅ¡duotÄ Palikimo perėjimo valstybei liudijimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2021-06-22 sudarytÄ Perdavimo–priėmimo aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini).

IeÅ¡kinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieÅ¡kovų R. S. ir R. Z. motina L. S.. Po jos mirties liko nekilnojamasis turtas – butas su 9,93 kv. m ploto rÅ«siu, pažymėtu R-5, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintis 45.05 kv. m bendro ploto, esantis (duomenys neskelbtini) bei Å¡iam butui priklausančio 1/8 Å«kinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas). 2021 m. spalio mėn. pradžioje apžiÅ«rai ir įvertinimui į ButÄ atvyko atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės (toliau – VÄ®) Turto banko atstovė – Valstybinių kompetencijų departamento Valstybei perduotino turto administravimo skyriaus vyr. specialistė, kuri sutiko Bute gyvenantį E. V..

IeÅ¡kovams pradėjus domėtis, kodėl valstybės atstovai susidomėjo Butu, iÅ¡ VÄ® Registrų centro iÅ¡raÅ¡o paaiÅ¡kėjo, kad Butas pagal 2021-06-03 iÅ¡duotÄ Palikimo perėjimo valstybei liudijimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise perėjo Lietuvos Respublikai, kurios funkcijas patikėjimo teise atlieka VĮ Turto bankas, perėmęs ButÄ valdyti pagal 2021-06-22 Perdavimo – priėmimo aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini). Nors ieÅ¡kovai per 3 mėn. terminÄ nesikreipė į notarÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, tačiau mirusiosios motinos L.

S. palikimÄ priėmė ir ButÄ paveldėjo ieÅ¡kovas R. S. faktiÅ¡kai pradėjęs jį valdyti. IeÅ¡kovas R. S. kartu su motina Å¡iame Bute gyveno nuo gimimo, o vėliau, maždaug nuo 2000 m., Bute kartu su jais apsigyveno ir motinos sugyventinis E. V.. Nuo 2013 m. pradėjęs dirbti (duomenys neskelbtini) kurios darbo pobÅ«dis susijęs su (duomenys neskelbtini) užsienyje (daugiausiai (duomenys neskelbtini)), ieÅ¡kovas iÅ¡ komandiruočių visada grįždavo namo į ButÄ . 2018 m. lapkričio 11 d. ieÅ¡kovas R.

S. įsigijo tame pačiame (duomenys neskelbtini) pastate esantį 45,72 kv. m ploto butÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kurio un. Nr. (duomenys neskelbtini), su 12,86 kv. m rÅ«siu, pažymėtu R-8, ir Å¡iam butui priklausančiÄ 1/8 dalį Å«kinio pastato. Šį butÄ ieÅ¡kovas susiremontavo ir ketino jame nuolat gyventi, tačiau po motinos mirties jo darbo pobÅ«dis nepasikeitė, t. y. grįždavo į LietuvÄ namo kartÄ per tris-keturis mėnesius savaitei ar dviem, todėl nusprendė įsigytÄ butÄ parduoti ir toliau gyventi Bute kartu su E. V., kuriam leido nuolat gyventi Bute, grįžęs duoda pinigų Buto priežiÅ«rai arba pats rÅ«pinasi komunalinių mokesčių sumokėjimu.

IeÅ¡kovė R. Z. bendru sutarimu su broliu R. S. savo dalies į paveldimÄ ButÄ atsisakė, todėl nesiėmė jokių veiksmų palikimui priimti. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama VÄ® Turto banko, atsiliepime prašė ieÅ¡kinio reikalavimų dėl 2021-06-03 palikimo perėjimo valstybės liudijimo panaikinimo ir juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo pagal į bylÄ pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus netenkinti. Nurodė, kad VÄ® Turto bankas 2021-04-07 gavo informacijÄ iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apie valstybei galimai pereisiantį mirusiosios L.

S. palikimÄ . Pradėjus palikimo perėjimo valstybei procedÅ«rÄ ir patikrinus Testamentų registro duomenis apie palikėjos palikimo paveldėjimÄ , buvo nustatyta, kad dėl mirusiosios palikimo paveldėjimo, per Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau ir – CK) nurodytÄ 3 mėnesių terminÄ , įstatyminiai įpėdiniai nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarÄ , taip pat vėliau nepateikė pareiÅ¡kimo teismui dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Atsižvelgus į tai, jog palikėjos įstatyminiai įpėdiniai savo pozicijos dėl palikėjos palikimo paveldėjimo aktyviais veiksmais, per minėtÄ 3 mėnesių terminÄ , neiÅ¡reiÅ¡kė, VÄ® Turto bankas, atstovaudama valstybės interesus Å¡iame paveldėjimo teisiniame santykyje, neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti vykdyti valstybei palikimo paveldėjimo procedÅ«ros.

Be to, VÄ® Turto bankui buvo pateikta informacija apie palikėjos visapusiÅ¡kÄ Ä¯sipareigojimų nevykdymÄ , todėl VÄ® Turto bankui buvo pagrįstai iÅ¡duotas Palikimo perėjimo valstybei liudijimas. Palikimo perėjimo valstybei liudijimo iÅ¡davimo metu, VÄ® Turto bankas neturėjo konkrečių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių, apie faktinį palikėjos paveldimo turto priėmimÄ valdyti. Be to, turint duomenų apie mirusiosios įsipareigojimus, VÄ® Turto bankas neturėjo teisinio pagrindo abejoti, kad 2021-06-03 paveldėjimo teisės liudijimas valstybei buvo iÅ¡duotas pagrįstai.

Visuma aptartų aplinkybių patvirtina tai, kad minėtas dokumentas valstybei buvo iÅ¡duotas laikantis paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų. Taigi valstybė priimdama ginčo objektu esantį palikėjos palikimÄ , o Molėtų rajono 2-ojo notarų biuro notarė Dalia Čelkienė, iÅ¡duodama 2021-06-03 palikimo perėjimo valstybei liudijimÄ Ä¯ jį, jokių teisei prieÅ¡ingų veiksmų neatliko. IeÅ¡kovai Å¡ioje paveldėjimo situacijoje nebuvo pakankamai atidÅ«s ir rÅ«pestingi, nes žinodami apie palikėjos skolinius įsipareigojimus, apie savo ketinimÄ paveldėti palikėjos palikimÄ , neinformavo valstybės institucijų ir neiÅ¡siaiÅ¡kino jų pozicijos dėl L.

S. palikimo paveldėjimo. Tokioje situacijoje, dėl kurios susidarymo yra kalti patys ieÅ¡kovai, kurie nesigilino į palikėjos palikimo paveldėjimo procedÅ«ras, neiÅ¡siaiÅ¡kino visų minėto palikimo paveldėjimo ir įforminimo aplinkybių, jiems tenka visos su tuo susijusios pasekmės ir tuo atveju, jei bus reikalaujama iÅ¡ atsakovės priteisti ieÅ¡kovų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas Å¡ioje byloje, toks reikalavimas turėtų bÅ«ti vertinamas kaip neteisėtas ir nepagrįstas. Prašė bylÄ nagrinėti VÄ® Turto banko atstovui nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas R. S. ieÅ¡kinį prašė tenkinti. PaaiÅ¡kino, kad nuo gimimo su mama gyveno bute. Kai jam buvo 1,5 m., kartu apsigyveno patėvis E. V.. Kai mirė mama, galvojo, kad viskas pereis vaikams. O pasirodė, kad reikia pildyti dokumentus. Gal po savaitės po motinos mirties iÅ¡važiavo dirbti į užsienį. Kada tÄ kartÄ grįžo į LietuvÄ , tiksliai nepamena. PaaiÅ¡kino, kad dirba ne Lietuvoje, grįžus reikia izoliuotis. IÅ¡važiavęs bÅ«na nuo 1 iki 4 mėnesių.

Grįžęs karantinuojasi Vilniuje vieÅ¡butyje. Apie situacijÄ dėl buto sužinojo, kai jam paskambino patėvis ir pasakė, kad buvo atvykę iÅ¡ savivaldybės ir per mėnesį liepė iÅ¡sikraustyti. Tada su sese ėmėsi veiksmų, kreipėsi į advokatÄ . Bute yra jo deklaruota gyvenamoji vieta. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė R. Z. ieÅ¡kinį prašė tenkinti. PaaiÅ¡kino, kad mirus mamai dokumentų dėl paveldėjimo nesitvarkė. Jai tai buvo neaktualu, kadangi į palikimÄ nepretendavo, viskas turėjo likti broliui.

Bute liko gyventi mamos sugyventinis, augintiniai, grįžęs po darbo užsienyje lankosi brolis. Brolis padėjo finansiÅ¡kai tiek kai mama buvo gyva, tiek po jos mirties, remontavo butÄ , keitė stogÄ . Ji pati tame bute niekada negyveno. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovų atstovas advokatas Gytis Mekionis palaikė ieÅ¡kinio reikalavimus. Pabrėžė, kad yra visi pagrindai nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad R. S. po motinos mirties priėmė palikimÄ (butÄ ) pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti.

Nustačius šį juridinį faktÄ , automatiÅ¡kai turėtų bÅ«ti panaikintas ir dokumentas, kurio pagrindu valstybei atiteko butas. Patvirtino, kad ginčo butas nuosavybės teise priklausė palikėjai. Liudytojas E. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) m. buvo L. S. sugyventinis. Užaugino jos sÅ«nų R., kuris iÅ¡važiavęs dirbti grįždavo gyventi pas motinÄ , padėdavo finansiÅ¡kai, kartu su juo bute darė remontÄ , uždengė stogÄ . Po L. S. mirties toliau gyvena bute.

Jos sÅ«nus dirba, grįžęs bÅ«na pas sesę arba savo bute. PaaiÅ¡kino, kad komunalinius mokesčius moka pats, skolų nėra, anksčiau pinigų duodavo ieÅ¡kovas. R. S. po motinos mirties jam leido gyventi bute. IeÅ¡kinys tenkintinas. Nagrinėjamoje byloje yra ginčijama ieÅ¡kovų teisė reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl mirusio asmens nuosavybės teisės į ginčo butÄ . Atsiliepime atsakovas nurodė, kad, ieÅ¡kovams nepriėmus palikimo po motinos mirties (nesikreipus į palikimo atsiradimo vietos notarÄ ir nesant teismo nustatyto turinčio juridinę reikÅ¡mę palikimo priėmimo fakto), nenurodžius, kokiÄ savo subjektinę teisę ar teisėtus interesus ieÅ¡kovai siekia apginti, ieÅ¡kinio reikalavimų praÅ¡o netenkinti.

Byloje nustatyta, kad po (duomenys neskelbtini) L. S. mirties, liko jai nuosavybės teise priklausantis butas su 9,93 m2 ploto rÅ«siu, pažymėtu R-5, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintis 45,05 m2 bendro ploto, esantis (duomenys neskelbtini), bei Å¡iam butui priklausančio 1/8 Å«kinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Po L. S. mirties liko jos vaikai: duktė- R. Z., sÅ«nus- R. S.. Taigi ieÅ¡kovai yra pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymÄ (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

IeÅ¡kovas R. S. po motinos mirties periodiÅ¡kai gyveno bute, pats, ar per E. V. mokėjo komunalinius mokesčius. Jausdamasis buto savininku, leido E. V. gyventi ginčo bute. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymÄ arba (ir) įpėdiniams pagal testamentÄ . Kad įgytų palikimÄ , įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienaÅ¡alis sandoris, kuris yra besÄ lygiÅ¡kas, neatÅ¡aukiamas, universalus ir kuriuo siekiama perimti palikėjo teises ir pareigas.

Neleidžiama palikimÄ priimti iÅ¡ dalies arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Ä®pėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti. Å io straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiÅ«ri, moka mokesčius, kreipėsi į teismÄ iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ . Å ioje teisės normoje nurodytas pavyzdinis sÄ raÅ¡as aplinkybių, kurios patvirtina faktinį palikimo priėmimÄ . Tais atvejais, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo vietos atsiradimo notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, bet savo veiksmais palikimÄ priima faktiÅ¡kai, kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, Å¡is faktas nustatomas teismine tvarka.

Dėl fakto nustatymo įpėdiniui gali tekti kreiptis ir tada, kai paveldimas nekilnojamasis ar kitas privalomai registruotinas turtas. Kasacinio teismo praktika, aiÅ¡kinanti CK 5.51 straipsnio nuostatas, yra gausi ir nuosekliai iÅ¡plėtota. BÅ«tina pažymėti, kad kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, aplinkybės, sprendžiant klausimÄ , ar įpėdinis yra palikimÄ priėmęs faktiÅ¡kai, vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste, be kita ko, ir atsižvelgiant į konkrečios bylos palikėjo teisų bei pareigų, patenkančių į palikimo sudėtį, turinį.

Pavyzdžiui, viena iÅ¡ palikėjo teisių, patenkančių į palikimo sudėtį, gali bÅ«ti teisė atkurti nuosavybės teises. Vienoje iÅ¡ nagrinėtų bylų kasacinis teismas yra konstatavęs, jog įpėdinio atlikti veiksmai, kuriais buvo siekiama atkurti palikėjui priklausiusias nuosavybės teises, yra pakankami konstatuoti, jog palikimas buvo priimtas pradedant faktiÅ¡kai jį valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2014). Ä®pėdinis gali atlikti veiksmus, nukreiptus į palikėjui priklausančių teisių atkÅ«rimÄ (pvz., paduoti pareiÅ¡kimus atitinkamoms tarnyboms, kreiptis dėl teisių įforminimo, teikti dokumentus, reikalingus tokioms teisėms įforminti ar įgyvendinti palikėjo ar savo vardu, užvesti ar dalyvauti bylose, kuriose bÅ«tų priimami sprendimai, turintys reikÅ¡mės palikėjo teisių atkÅ«rimui ar įgyvendinimui ir pan.).

Ä®pėdinio veiksmai taip pat gali bÅ«ti susiję su procesinio pobÅ«džio teisėmis (pvz., praÅ¡ymai įtraukti į bylÄ , kurioje iki mirties dalyvavo palikėjas, susiraÅ¡inėjimas su teismu ar dalyvaujančiais byloje asmenimis po palikėjo mirties ir pan.). Ä®pėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyvendinti palikėjo materialinio ar procesinio pobÅ«džio teises, vertinami kaip faktinis palikimo priėmimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007).

Kasacinis teismas civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-291-378/2021) yra pasisakęs, kad ieÅ¡kovės kreipimasis į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo reiÅ¡kiamas reikalavimas dėl nuosavybės teisės į dalį buto pripažinimo palikėjai, vertintinas kaip aktyvÅ«s įpėdinės veiksmai, kuriais siekiama įgyvendinti palikėjo materialinio pobÅ«džio teises, todėl gali bÅ«ti kvalifikuojami kaip faktinis palikimo priėmimas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokiu atveju, kai įpėdinis iÅ¡kelia teisme civilinę bylÄ , siekdamas įgyvendinti palikėjo materialiÄ sias teises, kurios patenka į palikimo sudėtį, yra pagrindas pripažinti, jog Å¡iais savo veiksmais jis faktiÅ¡kai siekia įgyvendinti teisę į palikimÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog ieÅ¡kovė turi reikalavimo teisę. Pagal apžvelgtÄ Kasacinio teismo praktikÄ , ieÅ¡kovai nelaikytini nepakankamai atidžiais ir nerÅ«pestingais.

IeÅ¡kovas R. S. po motinos mirties priėmė palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėjęs turtÄ valdyti. Jis rÅ«pinosi butu (mokėjo mokesčius), Å¡iame bute periodiÅ¡kai gyveno, jausdamasis buto savininku, leido bute gyventi E. V.. Todėl darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovas R. S. po motinos mirties priėmė palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėjęs turtÄ â€“ butÄ valdyti. Be to, CK 5.8 straipsnyje nurodyta, jog asmuo, pretenduojantis į palikimÄ , gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumÄ bei iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ , pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį palikimÄ priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimÄ priėmė kitas asmuo.

Byloje nustatyta, jog ieÅ¡kovas R. S. po motinos L. S. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimÄ faktiÅ¡ku valdymų. Byloje nenustatyta, jog ieÅ¡kovas CK 5.51 straipsnio 2 dalies pagrindu bÅ«tų atsisakęs palikimo. IeÅ¡kovai teismui pateikė ieÅ¡kinį 2021-11-09, tai yra nepraleido vienerių metų terminÄ ginčyti palikimo priėmimo teisėtumÄ bei iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ . Palikimo perėjimo valstybei liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo iÅ¡duotas 2021-06-03, o pardavimo-priėmimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo iÅ¡duotas 2021-06-22, todėl ieÅ¡kovai, pareiÅ¡kę ieÅ¡kinį 2021-11-09, nepraleido vienerių metų termino ginčyti palikimo priėmimo teisėtumÄ bei iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ .

Apibendrinant pasakytina, jog ieÅ¡kovas R. S. po motinos L. S. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimÄ pradėjęs faktiÅ¡kai jį valdyti ir nepraleido vienerių metų termino pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį palikimÄ priėmusiam asmeniui. Todėl 2021-06-03 iÅ¡duotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2021-06-22 sudarytas perdavimo–priėmimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) panaikintini. Teismas, vadovaudamasis CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, n u s p r e n d ė : ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai.

Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po L. S. mirties (duomenys neskelbtini) jos sÅ«nus R. S. priėmė jos palikimÄ â€“ butÄ , pradėdamas paveldėtÄ turtÄ faktiÅ¡kai valdyti; Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas, kad ieÅ¡kovas galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ palikėjos L. S., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimÄ . Panaikinti 2021-06-03 iÅ¡duotÄ Palikimo perėjimo valstybei liudijimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2021-06-22 sudarytÄ Perdavimo–priėmimo aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 d. gali bÅ«ti apskųstas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Utenos apylinkės teismo Molėtų rÅ«mus. Teisėjas Liudvikas MyÅ¡ko