7669c021-063d-4941-965d-1164b0981a1a · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr                              Civilinės bylos numeris e2S-2106-585/2015                             Teisminio proceso numeris 2-68-3-23510-2015-8             Procesinio sprendimo kategorijos: 122.2.; 122.4.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2015 m. rugsėjo 2 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Zelianka, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo A.

K. atskirÄ jį skundÄ , pareikÅ¡tÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 14 d. nutarties, kuria trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, paÅ¡alintas iÅ¡ bylos proceso, n u s t a t ė: ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė teisme ieÅ¡kinį, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos Respublikos 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . IeÅ¡kiniu į bylos procesÄ trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų ir veikiančiu atsakovės pusėje, siekė įtraukti Kelmės rajono apylinkės teismo teisėjÄ L.

B. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 14 d. nutartimi paÅ¡alino Kelmės rajono apylinkės teismo teisėjÄ L. B. iÅ¡ Å¡ios bylos proceso. Tokio procesinio veiksmo pagrindas – Civilinio proceso kodekso 47 straipsnio 5 dalis ir Lietuvos apeliacinio teismo praktika (2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-796/2012). IeÅ¡kovas, nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 14 d. nutartimi, pareiÅ¡kė atskirÄ jį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės. IeÅ¡kovo atskirasis skundas yra grindžiamas Å¡iais argumentais:pirmosios instancijos teismas pažeidė Civilinio proceso kodekso 47 straipsnio 5 dalies nuostatas.

IeÅ¡kinys yra grindžiamas tyčiniais teisėjos veiksmais ir Civilinio kodekso 6.272 straipsnio 4 dalimi. Jeigu ieÅ¡kinys bus patenkintas ieÅ¡kovo nurodomu teisiniu pagrindu, sprendimas negalės bÅ«ti laikomas teisėtu, nes valstybė jo pagrindu negalės įgyti regreso teisės į teisėjÄ L. B. Å i galės prieÅ¡tarauti, kad nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimÄ , ir toks sprendimas neturės prejudicinės galios;pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo praktika, nes cituojamoje nutartyje pasisakoma apie teisėjų negalimumÄ bÅ«ti atsakovais, o ne trečiaisiais asmenimis, kuriais jie privalo bÅ«ti pagal įstatymÄ .

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu (atskiruoju) skundu (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti Å¡ios bylos ribas, nustatytas ieÅ¡kovo atskiruoju skundu, be to, neegzistuoja absoliutÅ«s nutarties negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylÄ ieÅ¡kovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos iÅ¡sprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms.

Jie gali bÅ«ti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu Å¡alių praÅ¡ymu arba teismo iniciatyva. Asmens įtraukimas į bylos procesÄ trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų, nėra ir negali bÅ«ti savitiksliu procesiniu veiksmu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ypatingo argumentavimo nereikalauja iÅ¡vada, jog trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, įtraukimas bylos procesÄ daro sudėtingesnį. Atsiradus papildomam bylos dalyviui, neiÅ¡vengiamai ilgesnis bylos teisminis nagrinėjimas, padidėja bylos nagrinėjimo (bylinėjimosi) iÅ¡laidos, kurias patiria tiek dalyvaujantys byloje asmenys, tiek valstybė, kurios vardu veikia teismas.

Kiekvienu konkrečiu atveju turi egzistuoti teisinis pagrindas trečiajam asmeniui, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų, į bylos procesÄ Ä¯traukti. Toks pagrindas, kaip numatyta Civilinio proceso kodekso 47 straipsnio 1 dalyje, – bylos iÅ¡sprendimo įtaka trečiojo asmens teisėms ir / ar pareigoms. Tai nereiÅ¡kia, jog, sprendžiant klausimÄ dėl asmens įtraukimo į bylos procesÄ trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų, bylos iÅ¡sprendimo įtaka asmens teisėms ir / ar pareigoms turi bÅ«ti akivaizdi.

Tas negali bÅ«ti nustatyta ir iÅ¡siaiÅ¡kinta, kol byla nėra iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės. Trečiajam asmeniui į bylos procesÄ Ä¯traukti yra pakankama tokios įtakos pasireiÅ¡kimo galimybė, jeigu bÅ«tų priimtas tam tikras sprendimas byloje. Bylos iÅ¡sprendimas turi galimai daryti įtakÄ trečiojo asmens materialinėms teisėms ir / ar pareigoms. Tai yra tokia įtaka gali (ir turi) pasireikÅ¡ti materialinių teisių ir / ar pareigų nustatymu, pripažinimu, pakeitimu, paneigimu ar pabaigimu. Antra, įtaka turi bÅ«ti tiesioginė.

Tai yra turi egzistuoti galimybė, jog bylos iÅ¡sprendimas tiesiogiai vienokia ar kitokia (aukščiau nurodyta) prasme paveiks trečiojo asmens materialines teises ir / ar pareigas. Tik esant tokios (tiesioginės) įtakos asmens materialinėms teisėms ir / ar pareigoms pasireiÅ¡kimo galimybei, Å¡is gali ir kartu turi bÅ«ti įtrauktas į bylos procesÄ trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų.Tokiu atveju nepakankamas privalomam įtraukimui į bylÄ trečiuoju asmeniu yra netgi toks atvejis, kai, iÅ¡sprendus bylÄ , bÅ«tų nustatyti prejudiciniai faktai, turintys reikÅ¡mę Å¡io asmens materialinėms teisėms ir / arba pareigoms.

Neįtraukimas į bylÄ trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų, tokiu atveju verstų Å¡alį, ketinančiÄ pasinaudoti byloje nustatytais faktais, tuos faktus iÅ¡ naujo įrodinėti kitoje byloje, kurioje dalyvaujančiu asmeniu bÅ«tų įtrauktas toks asmuo. Taigi, įtraukimas į bylÄ trečiuoju asmeniu nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų gali bÅ«ti privalomas ir neiÅ¡vengiamas, o gali bÅ«ti iÅ¡sprendžiamas, atsižvelgiant į bylos proceso sudėtingumÄ , trukmę, proceso pažangÄ , Å¡alies, kurios pusėje įtraukiamas trečiasis asmuo nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, valiÄ ir kita.

Apeliantas pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl teisės į privatų gyvenimÄ pažeidimo ir neturtinės žalos atlyginimo. Apelianto teigimu, teisėja L. B., nagrinėdama baudžiamÄ jÄ bylÄ , pažeidė jo teisę į privatų gyvenimÄ , paskelbdama duomenis apie jo sveikatos bÅ«klę. Pasak apelianto, dėl Å¡ių teisėjos veiksmų jis patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ vertina 2 000 Eur. Apelianto manymu, teisėjos veiksmai yra tyčiniai, todėl, kaip nurodyta ieÅ¡kinyje, jis, remdamasis Civilinio kodekso 6.272 straipsnio 4 dalimi, traukia jÄ Ä¯ bylos procesÄ trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų.Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – areÅ¡to – paskyrimo, atlygina valstybė visiÅ¡kai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltės. Pagal to paties straipsnio ketvirtÄ jÄ dalį, jeigu žala atsirado dėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros ar teismo pareigÅ«nų ar teisėjų tyčinių veiksmų, tai valstybė, atlyginusi žalÄ , įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iÅ¡ atitinkamų pareigÅ«nų įstatymų nustatyta tvarka iÅ¡ieÅ¡koti įstatymų nustatyto dydžio sumas.

Civilinio kodekso 6.272 straipsnis numato specialius atvejus, kuomet kyla valstybės civilinė atsakomybė ir nustato specialias sÄ lygas, kuriomis valstybė turi regreso teisę. Civilinio kodekso 6.272 straipsnio 1 dalyje numatytas baigtinis žalos atsiradimo pagrindų sÄ raÅ¡as. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. birželio 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012, iÅ¡aiÅ¡kino, kad pagal bendrÄ jÄ taisyklę asmenys, kurie nebuvo įtraukti į konkrečios bylos nagrinėjimÄ , gali kitose bylose ginčyti teismo nustatytus faktus.

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiÅ¡kinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008).

CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, sprendimui įsiteisėjus, Å¡alys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iÅ¡ naujo pareikÅ¡ti teisme tų pačių ieÅ¡kinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismÄ dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra iÅ¡nagrinėtas ir iÅ¡spręstas.Vadinasi, į bylÄ neįtrauktam asmeniui res judicata efektas bendru atveju netaikomas, o byloje nustatyti faktai laikomi prejudiciniais faktais, kurių nebereikia įrodinėti kitoje byloje, tik asmenims, buvusiems įtrauktais į bylos procesÄ dalyvaujančiais byloje asmenimis, iÅ¡skyrus iÅ¡imtis, kai teismo sprendimas sukelia pasekmes nedalyvaujantiems byloje asmenims (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

Nedalyvavusiam byloje asmeniui netaikomas prejudicinio fakto poveikis, todėl toks faktas, ketinant jį panaudoti prieÅ¡ nedalyvavusį byloje asmenį, kitoje byloje turi bÅ«ti įrodinėjamas iÅ¡ naujo.Dėl nurodomų priežasčių nagrinėjamos bylos iÅ¡sprendimas negalėtų paveikti teisėjo, iÅ¡nagrinėjusio bylÄ , kurioje atliktų procesinių veiksmų neteisėtumu kaip savo reikalavimo pagrindu remiasi ieÅ¡kovas, materialinių teisių ir / ar pareigų, jeigu tas teisėjas nebÅ«tų įtrauktas į bylÄ trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, privalės ne tik nustatyti, ar pagal CK 6.272 straipsnį numatyta valstybės civilinė atsakomybė dėl ieÅ¡kovo nurodytų veiksmų, bet ir ar yra delikto sudėtis, tai yra ar yra teismo neteisėti veiksmai, ar ieÅ¡kovui padaryta žala ir ar yra priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Pasitvirtinus visų ieÅ¡kovo nurodomų juridiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktų visumai, valstybė tam tikromis aplinkybėmis galėtų pasinaudoti savo teise į regresÄ prieÅ¡ procesinius veiksmus atlikusį teisėjÄ , tačiau reikÅ¡mingus faktus turėtų naujoje byloje įrodinėti iÅ¡ naujo.

Tuo tarpu nei procesinėms, nei materialinėms ieÅ¡kovo teisėms tokia padėtis apskritai neturėtų jokios reikÅ¡mės.Nurodytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, prieÅ¡ingai negu teigia apeliantas, nepažeidė Civilinio proceso kodekso 47 straipsnio 5 dalies nuostatų. Teismo procesinis veiksmas paÅ¡alinti (atsisakyti įtraukti) trečiÄ jį asmenį, nepareiÅ¡kiantį savarankiÅ¡kų reikalavimų, iÅ¡ bylos proceso yra teisėtas. Apeliantas pagrįstai teigia, jog Lietuvos apeliacinis teismas, kurio nutartimi pasirėmė pirmosios instancijos teismas, analizavo atvejį, kai vieÅ¡osios teisės subjektas buvo įtrauktas į bylos procesÄ atsakovu.

Bet Å¡i aplinkybė neturi reikÅ¡mės atskirojo skundo iÅ¡sprendimui ir nelemia skundžiamos nutarties neteisėtumo. Apibendrinus nustatytas aplinkybes, iÅ¡dėstytus argumentus ir iÅ¡vadas, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė įtraukti teisėjÄ trečiuoju asmeniu nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų Å¡ios bylos procese. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Todėl paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas                                            n u t a r ė:              palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 14 d. nutartį nepakeistÄ .                                        Teisėjas                                                                   Vytautas Zelianka