Legislator Case Law & Legislation
7667f680-d677-4c06-a238-e8549a9914a4 AI generated

7667f680-d677-4c06-a238-e8549a9914a4 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 7667f680-d677-4c06-a238-e8549a9914a4
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės PiÅ¡kinaitės ir Egidijos TamoÅ¡iÅ«nienės,  teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A. M. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys netenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-485-538/2012 pagal ieÅ¡kovo A. M. ieÅ¡kinį atsakovams vieÅ¡ajai įstaigai Klaipėdos universitetinei ligoninei ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, gydytoja akuÅ¡erė-ginekologė N. R., „BTA Insurance Company“ SE.

Legislator headnote

AI generated

7667f680-d677-4c06-a238-e8549a9914a4 · Lietuvos apeliacinis teismas: Taip pat teismas neatsižvelgė į ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes ir nesirėmė ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotais liudytojų parodymais apie stipriai iÅ¡siplėtusias R. M. kojų venas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1143/2013                                    Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.2.15 (S)                                                                             LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. lapkričio 19 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės PiÅ¡kinaitės ir Egidijos TamoÅ¡iÅ«nienės,  teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A. M. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys netenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-485-538/2012 pagal ieÅ¡kovo A. M. ieÅ¡kinį atsakovams vieÅ¡ajai įstaigai Klaipėdos universitetinei ligoninei ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, gydytoja akuÅ¡erė-ginekologė N. R., „BTA Insurance Company“ SE.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje prašė panaikinti LR sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2010 m. spalio 7 d. sprendimÄ Nr. 56-62, priteisti iÅ¡ atsakovo VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės 2 000 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei visas ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovo žmona R. M. 2007 m. gegužės 30 d. kreipėsi į atsakovo VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės ambulatorinį-konsultacinį skyrių gydytojo akuÅ¡erio konsultacijai dėl nėštumo.

VisÄ nėštumo laikotarpį R. M. prižiÅ«rėjo gydytoja akuÅ¡erė N. R., kuri nurodė, jog nėščiosios savijauta nėštumo metu buvo gera. 2007 m. lapkričio 15 d., po apsilankymo pas gydytojÄ , R. M. iÅ¡tiko staigi mirtis, visiÅ¡kai iÅ¡neÅ¡ioto kÅ«dikio gyvybė taip pat nebuvo iÅ¡saugota. IeÅ¡kovo sutuoktinei nuo pirmojo apsilankymo pas gydytojÄ N. R. buvo nustatyta nepalanki akuÅ¡erinė anamnezė. Didelės rizikos nėštumÄ privalo prižiÅ«rėti gydytojas akuÅ¡eris-ginekologas kartu su gydytoju specialistu, tačiau duomenų apie gydytojos N. R. bendradarbiavimÄ su kitais specialistais nėra.

Gydytoja N. R. nepagrįstai vertino nėščiosios savijautÄ kaip gerÄ , nes R. M. turėjo itin didelį virÅ¡svorį, jÄ kankino dusulys, ji atrodė pavargusi, sunkiai vaikščiojo. R. M. dėl savo amžiaus nėštumo metu (36 m.) turėjo bÅ«ti siųsta genetinei konsultacijai, tačiau gydytoja į Å¡iÄ aplinkybę neatsižvelgė. Mano, kad R. M. mirtis galėjo iÅ¡tikti dėl tromboembolijos, nes R. M. sirgo kojų venų varikoze, kuri dėl gydytojos neveikimo medicininiuose dokumentuose nebuvo apraÅ¡yta.

Ekspertų iÅ¡vada, jog R. M. mirė nuo kylančios aortos aneurizmos plyÅ¡imo, yra nepagrįsta ir palanki medikams. Gydytoja turėjo tinkamai įvertinti nėščiosios bÅ«klę ir jÄ stacionarizuoti, tuomet netgi nėščiÄ jÄ iÅ¡tikus klinikinei mirčiai, kÅ«dikis bÅ«tų turėjęs didelę tikimybę iÅ¡gyventi. IeÅ¡kovo nuomone, jo žmonÄ ir dar negimusį kÅ«dikį mirtis iÅ¡tiko dėl netinkamos medicininės priežiÅ«ros – nėščiÄ jÄ prižiÅ«rėjusios gydytojos neveikimo, todėl praÅ¡o atlyginti jo patirtÄ neturtinę žalÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. liepos 9 d. sprendimu ieškovo ieškinio netenkino, priteisė iš ieškovo trečiojo asmens „BTA Insurance Company“ SE naudai 132,25 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas rėmėsi baudžiamojoje byloje Nr. 30-1-00627-07, kurioje ikiteisminis tyrimas dėl R. M. mirties priežasties nustatymo buvo nutrauktas N. R. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, esančiais duomenimis: 2007 m. lapkričio 17 d.–2007 m. lapkričio 23 d.

Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. M 1105/07(03), 2008 m. balandžio 1 d. Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaita Nr. 1A-82-573K, 2008 m. lapkričio 6 d.–2009 m. kovo 19 d. Mykolo Riomerio universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. DM 15(109)/09 (01), 2010 m. sausio 26 d.–2010 m. balandžio 15 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus ekspertizės aktu Nr. EDM 35 (154)/10(01), LR sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2010 m. spalio 7 d. sprendimu Nr. 56-62, Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2011 m. balandžio 7 d.–2011 m. birželio 1 d. specialisto išvada Nr. DM 68/11 (01).

IÅ¡ minėtų duomenų teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad juose vieningai nurodoma, jog R. M. mirė nuo kylančios aortos aneurizmos plyÅ¡imo, iÅ¡sivysčius Å¡irdies tamponadai, buvusiomis sÄ lygomis ne tik N. R., bet ir patyręs gydytojas kardiologas įtarti Å¡ios patologijos negalėjo, varikozinis kojų venų iÅ¡siplėtimas aortos aneurizmos iÅ¡sivystymui įtakos neturi, gimdymo terminas nustatytas teisingai, stacionarizuoti nėščiÄ jÄ 2007 m. lapkričio 15 d. nebuvo jokio reikalo, priežastinio ryÅ¡io tarp R.

M. nėštumÄ prižiÅ«rinčių gydytojų veiksmų ir mirties nėra, nėštumo eigos stebėjimas visiÅ¡kai atitiko Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-1135 patvirtintus reikalavimus „Dėl nėščiųjų sveikatos tikrinimo“. Teismas pažymėjo, jog neturi jokio pagrindo paneigti paminėtų medicinos specialistų iÅ¡vadų. Konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių ieÅ¡kovo nurodytÄ aplinkybę, jog R. M. mirtis galėjo iÅ¡tikti dėl tromboembolijos, nes ji sirgo kojų venų varikoze.

Teismas atsižvelgė į tai, kad daugelis aortos aneurizmų auga lėtai ir yra besimptomės, liga dažniausiai diagnozuojama atsitiktinai ar pasireiÅ¡kus komplikacijoms, o visų įmanomų tyrimų atlikimas klinikinėje medicinoje nepraktikuojamas, ypač nėštumo metu nesant pagrįstų įtarimų dėl pacientės sveikatos bÅ«klės ir jos skundų. Pažymėjo, jog ieÅ¡kovas ir jos atstovas bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad R. M. bÅ«klė paskutinę jos apsilankymo pas gydytojÄ dienÄ buvo gera; specialistų iÅ¡vadomis remiantis, kÅ«dikis mirties dienÄ nebuvo perneÅ¡iotas, pagrindo stacionarizuoti nėščiÄ jÄ nebuvo, o apsilankymų pas gydytojÄ dažnumas paskutinį nėštumo mėnesį bei R.

M. svorio padidėjimas, dusulys nėštumo metu nelaikytini padidėjusia rizika, kuriai esant bÅ«tina imtis papildomų priemonių ar įtarti ligÄ , kuria sirgo pacientė. Konstatavo, kad gydytoja N. R. proceso aspektu veikė kaip sÄ Å¾iningas, atidus, atsargus, rÅ«pestingas, kvalifikuotas savo srities specialistas (jos veiksmai buvo teisėti), todėl atsiradusi žala vertintina kaip atsitiktinė. Ä®vertinęs byloje esančius įrodymus, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovo sutuoktinės atžvilgiu VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės personalas jokių neteisėtų veiksmų neatliko, priežastinio ryÅ¡io tarp gydytojos N. R. veiksmų ir ieÅ¡kovo sutuoktinės bei kÅ«dikio mirties nėra.

Dėl paminėtų aplinkybių teismas sprendė, kad nėra pagrindo panaikinti LR sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2010 m. spalio 7 d. sprendimÄ Nr. 56-62. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Teismas rėmėsi tik ikiteisminio tyrimo metu gautais specialistų paaiÅ¡kinimais ir iÅ¡vadomis, tačiau visiÅ¡kai neatsižvelgė į ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes, keliančias rimtų abejonių dėl minėtų specialistų paaiÅ¡kinimų ir iÅ¡vadų pagrįstumo, nevertino ieÅ¡kovo pateiktų užsienio medicinos specialistų paaiÅ¡kinimų, kuriuose nurodyta, kad aortos aneurizma nebÅ«dinga jaunai moteriai.

Taip pat teismas neatsižvelgė į ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes ir nesirėmė ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotais liudytojų parodymais apie stipriai išsiplėtusias R. M. kojų venas.

2. Teismas nepasiÅ«lė ieÅ¡kovui pateikti papildomus įrodymus, jei manė, kad ieÅ¡kovo pozicijÄ patvirtinančių įrodymų neužtenka. Be to, dalies įrodymų nebuvimas nulemtas valstybės įgaliotų institucijų neteisėtų veiksmų – ikiteisminio tyrimo institucijos nesiėmė jokių veiksmų ieÅ¡kovui pareiÅ¡kus skundÄ dėl eksperto D. V. atliktos ekspertizės teisingumo.3. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu gautos specialistų iÅ¡vados ir specialistų paaiÅ¡kinimai nėra pagrįsti.

IeÅ¡kovo nuomone, R. M. turėta liga – kojų venų varikozė, turėjo bÅ«ti pastebėta gydytojos N. R., taip pat eksperto D. V., apžiÅ«rėjusio R. M. lavonÄ , kadangi kojų venų varikozės požymiai ant R. M. kojų aiÅ¡kiai matėsi. 2007 m. lapkričio 15 d. VšĮ Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stoties Biologinės mirties konstatavimo akte mirusiajai buvo įtarta tromboembolija, tačiau ekspertas D. V. neiÅ¡tyrė ir nenurodė jokių aplinkybių, susijusių su kojų venų varikoze.

Konstatuotas kylančios aortos aneurizmos plyÅ¡imas galėjo atsirasti ir reanimuojant greitosios medicininės pagalbos gydytojams. Aplinkybės, kuriomis mirė R. M., atitinka mirties nuo tromboembolijos požymius.4. Specialistai nepagrįstai nurodė, kad R. M. nustatyta diagnozė – apsunkinta akuÅ¡erinė anamnezė – buvo ne visiÅ¡kai pagrįsta. Pagal LR sveikatos apsaugos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymÄ Nr. V-1135 „Dėl nėščiųjų sveikatos tikrinimų“ nepalanki akuÅ¡erinė anamnezė yra diagnozuojama ir tuomet, kai moteris yra turėjusi gimdos operacijų, o R.

M., atsižvelgiant į medicininius dokumentus, jų turėjo. Nepaisant to, kokiu pagrindu gydytoja N. R. diagnozavo pacientei nepalankiÄ akuÅ¡erinę anamnezę, svarbu, kad gydytojos atliktų tyrimų mastas ir rÅ«pinimasis nėščiÄ ja Å¡ios diagnozės neatitiko. Ä® iÅ¡oriÅ¡kai pastebimus R. M. sutrikusios sveikatos požymius (dusulį, apsunkintÄ judėjimÄ , kojų venų varikozę) nebuvo atsižvelgiama, nebuvo atlikti jokie tyrimai, siekiant nustatyti Å¡ių sutrikimų priežastis. Atlikus tyrimus, galėjo bÅ«ti nustatyta ir aortos aneurizma, jei tokia buvo.

Ekspertų išvada, kad 36 metų amžiaus moters nėštumas nelaikomas rizikingu, prieštarauja LR sveikatos apsaugos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu patvirtintų reikalavimų nuostatoms, jog jau 35 metų amžiaus moters nėštumas laikomas rizikingu.5. 2008 m. balandžio 1 d. Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaita Nr. 1A-82-573K yra neobjektyvi, nes ši institucija yra pavaldi LR sveikatos apsaugos ministerijai.

Šioje ataskaitoje pasisakoma dėl nėštumo stebėjimo esant normaliai nėštumo eigai, nors R. M. sveikatos požymiai rodė, kad nėštumo eiga nėra normali.6. Teismas nepagrįstai rėmėsi Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, nes ši komisija yra ikiteisminė ginčo tarp paciento ir sveikatos įstaigos nagrinėjimo stadija.7. Teismas neatsižvelgė į tai, kad medicininės paslaugos R. M. nebuvo suteiktos dedant maksimalias atidumo ir rūpestingumo pastangas, nes gydytojai N. R. tinkamai įvertinus R.

M. sveikatos bÅ«klę, stacionarizavus nėščiÄ jÄ iki gimdymo, buvo didelė tikimybė iÅ¡gelbėti pilnai iÅ¡neÅ¡iotÄ vaikÄ ir net pačiÄ gimdyvę. Teismas neatsižvelgė į tai, kad priežastinis ryÅ¡ys pasireiÅ¡kė tarp gydytojos neveikimo ir kilusių neigiamų pasekmių.Atsakovas VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti, palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:1.

Visi apeliaciniame skunde nurodyti motyvai prieÅ¡tarauja ekspertų, specialistų iÅ¡vadoms ir yra tik prielaidos, neparemtos jokiais leistinais įrodymais. IÅ¡ Interneto iÅ¡imta literatÅ«ra rusų kalba negali bÅ«ti įrodymu, paneigiančiu pagal Lietuvos teisės aktus priimtas ir galiojančias specialistų iÅ¡vadas bei ekspertizės aktus, kuriuose konstatuota, jog paslaugos R. M. buvo suteiktos tinkamai: stacionarizuoti nėščiÄ jÄ nebuvo poreikio, tarp svorio padidėjimo ir aortos aneurizmos plyÅ¡imo priežastinio ryÅ¡io nebuvo, įrašų apie sirgimÄ varikozinių venų iÅ¡siplėtimu nebuvo.

2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktikÄ , kad konkrečių gydytojų veiksmų atitikties sÄ Å¾iningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialiųjų žinių, ir sutinka, jog tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai ir pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes. Todėl Å¡ioje byloje reikÅ¡mingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės iÅ¡vada, taip pat duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiÄ sias žinias.3.

Parengiamojo teismo posėdžio metu teismas įvykdė pareigÄ pasiÅ«lyti pateikti papildomus įrodymus, tačiau ieÅ¡kovas Å¡ia teise nepasinaudojo.Trečiasis asmuo N. R. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti. Nurodo, kad apeliacinio skundo argumentai prieÅ¡tarauja visoms byloje pateiktoms specialistų iÅ¡vadoms. Nėščiosios stebėjimas atitiko įtvirtintus reikalavimus, buvo atlikti visi reikalingi tyrimai ir konsultacijos, gimdymo terminas nustatytas teisingai. Nėštumo eiga buvo normali, R.

M. niekuo nesiskundė, stacionarizuoti nėščiÄ jÄ 2007 m. lapkričio 15 d. nebuvo jokio reikalo.Trečiasis asmuo „BTA Insurance Company“ SE atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti, Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Teismas pagrįstai nurodė, kad sprendimo negali grįsti prielaidomis, nes ieÅ¡kovas specialistų ir ekspertizės akto iÅ¡vadas grindė tik savo ir atstovo paaiÅ¡kinimais.

Apelianto nurodyti literatÅ«ros Å¡altiniai Internete yra nepakankami Å¡ioms byloms nagrinėti. Apeliantas neprašė teismo skirti ekspertizės, nors turėjo tokiÄ teisę.2. Apeliantas kelia tik prielaidÄ dėl kojų venų varikozės ir jos sukeltos tromboembolijos kaip mirties priežasties, tačiau ji nėra pagrįsta pataloganatominio tyrimo duomenimis. Todėl apelianto teiginiai, kad turėjo bÅ«ti taikomas venų varikozės gydymas neturi teisinės reikÅ¡mės.3. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas nepasiÅ«lė pateikti papildomų įrodymų ir nenurodė, kad įrodymų neužtenka.

IeÅ¡kovas pasinaudojo savo teise tikslinti ieÅ¡kinį, o teismui pasiÅ«lius pateikti papildomus įrodymus, Å¡ia teise nepasinaudojo.4. Priežastinis ryÅ¡ys, kaip gydytojo civilinės atsakomybės sÄ lyga, nėra preziumuojamas, jis turi bÅ«ti ne paneigiamas, o įrodomas žalos atlyginimo siekiančio asmens. Teismas pagrįstai nurodė, kad R. M. ligos nebuvo galimybių įtarti, kadangi ji yra besimptomė.Trečiasis asmuo LR sveikatos apsaugos ministerija atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti, Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, nagrinėdama A. M. skundÄ , iÅ¡sireikalavo visus bÅ«tinus R. M. medicininius dokumentus, pasitelkė kompetentingus gydytojus specialistus. Apeliantas nepateikė nė vieno argumento, į kuriuos klausimus specialistai atsakė neiÅ¡samiai arba netiksliai, ar priežasčių, dėl kurių bÅ«tų galima abejoti gydytojų specialistų pateiktomis iÅ¡vadomis.2. Nors apeliantas ir prašė panaikinti LR sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2010 m. spalio 7 d. sprendimÄ Nr. 56-62, jis nenurodė priežasčių, dėl kurių sprendimas turi bÅ«ti naikintinas.3.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad R. M. sveikatos paslaugos buvo teikiamos tinkamai ir kokybiÅ¡kai. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas.Pirmosios instancijos teismas surinko ir iÅ¡tyrė visus įrodymus, teisingai juos įvertino ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų ir visais atvejais ex officio patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).Byloje kilo ginčas dėl sveikatos priežiÅ«ros įstaigos civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo.Apeliantas teigia, kad VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės ambulatorinio-konsultacinio skyriaus gydytoja akuÅ¡erė ginekologė N. R. nesuteikė tinkamos sveikatos priežiÅ«ros paslaugų jo besilaukiančiai sutuoktinei R.

M., ko pasėkoje 2007 m. lapkričio 15 d. nėščioji ir jos negimęs kÅ«dikis mirė. Apeliantas R. M. gydžiusios ir stebėjusios gydytojos N. R. veiksmų neteisėtumÄ ir iÅ¡ to kilusias neigiamas pasekmes sieja su gydytojos neveikimu: gydytoja ignoravo iÅ¡oriÅ¡kai pastebimus nėščiosios sutrikusios sveikatos požymius ir nestacionarizavo nėščiosios.Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pacientams turi bÅ«ti suteikta kvalifikuota sveikatos priežiÅ«ra.

Pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotÄ ir rÅ«pestingÄ medicinos pagalbÄ ligoniui. Padarius žalÄ , gydytojui taikoma deliktinė civilinė atsakomybė; žala, padaryta pacientams gydytojo ar slaugos darbuotojo kaltais veiksmais, atlyginama Civilinio kodekso nustatyta tvarka (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 6.263 straipsnį kiekvienas asmuo privalo laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui.

CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu fizinis asmuo suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose dėl žalos, padarytos netinkamu gydymu, yra nurodęs, kad tokiais atvejais susiduriama ne su bet kokia, o su profesine civiline atsakomybe. PacientÄ ir gydytojÄ (sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ ) sieja prievolė, kurios turinį sudaro gydytojo (sveikatos priežiÅ«ros įstaigos) pareiga užtikrinti, kad Å¡i prievolė bÅ«tų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rÅ«pestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį.

Taigi, sprendžiant dėl neteisėtumo, bÅ«tina atsakyti į klausimÄ , ar tikrai medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias atidumo, rÅ«pestingumo, dėmesingumo, atsargumo pastangas. Dėl Å¡io tikslo turi bÅ«ti remiamasi ne tik teisės aktų, reglamentuojančių medicinos paslaugų teikimÄ , bet ir gydytojų profesinės etikos, medicinos praktikos nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J.

R. v. Vilniaus universiteto SantariÅ¡kių klinikos, bylos Nr. 3K-3-206/2005; 2008 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės SantariÅ¡kių klinikos, bylos Nr. Nr. 3K-3-478/2008; 2010 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. P. ir kt. v. VšĮ Marijampolės ligoninė ir kt., bylos Nr. 3K-3-77/2010). Gydytojo veiksmų neteisėtumas ir kaltė, kaip civilinės atsakomybės sÄ lygos, gali bÅ«ti konstatuojami esant lengvesnio laipsnio pareigos elgtis rÅ«pestingai ir neapdairiai pažeidimui negu įprastu civilinės atsakomybės atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D.

B. v. VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikos, bylos Nr. 3K-3-408/2009). Kiekvienu konkrečiu atveju Å¡iuos klausimus teisėjas (teismas) turi spręsti pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ka ir objektyvia bylos įrodymų analize.Byloje yra pateikti tokie įrodymai: 2007 m. lapkričio 17 d.–2007 m. lapkričio 23 d. Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. M 1105/07(03) (baudž. b. Nr. 30-1-00627-07, t. 1, b. l. 11-13), 2008 m. balandžio 1 d.

Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaita Nr. 1A-82-573K (baudž. b. Nr. 30-1-00627-07, t. 1, b. l. 46-48), 2008 m. lapkričio 6 d.–2009 m. kovo 19 d. Mykolo Riomerio universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. DM 15(109)/09 (01) (baudž. b. Nr. 30-1-00627-07, t. 1, b. l. 98-106), 2010 m. sausio 26 d.–2010 m. balandžio 15 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus ekspertizės aktas Nr. EDM 35 (154)/10(01) (baudž. b.

Nr. 30-1-00627-07, t. 1, b. l. 171-176), LR sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2010 m. spalio 7 d. sprendimas Nr. 56-62 (baudž. b. Nr. 30-1-00627-07, t. 3, b. l. 122-123), Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2011 m. balandžio 7 d.–2011 m. birželio 1 d. specialisto iÅ¡vada Nr. DM 68/11 (01) (baudž. b. Nr. 30-1-00627-07, t. 5, b. l. 40-43). Analizuodamas minėtus duomenis, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad juose nurodoma, jog R.

M. mirė nuo kylančios aortos aneurizmos plyÅ¡imo, iÅ¡sivysčius Å¡irdies tamponadai, varikozinis kojų venų iÅ¡siplėtimas aortos aneurizmos iÅ¡sivystymui įtakos neturi, gimdymo terminas nustatytas teisingai, stacionarizuoti nėščiÄ jÄ 2007 m. lapkričio 15 d. nebuvo reikalo, nėštumo eigos stebėjimas visiÅ¡kai atitiko Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-1135 patvirtintus reikalavimus „Dėl nėščiųjų sveikatos tikrinimo“.Nagrinėjamoje byloje apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino jo pateiktų užsienio medicinos specialistų paaiÅ¡kinimų, paneigiančių ikiteisminio tyrimo metu gautas specialistų iÅ¡vadas.

Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apelianto argumentais. Visų pirma, pažymėtina, kad Internete pateikti medicininio mokslinio pobÅ«džio straipsniai yra bendro pobÅ«džio mokslinė literatÅ«ra. Tuo tarpu, kiekvienas atvejis yra unikalus ir specifinis ir turi bÅ«ti vertinamas pagal konkrečiai susiklosčiusias aplinkybes, o ne remiantis bendromis mokslinėmis tezėmis. Tokio pobÅ«džio moksliniai straipsniai nėra griežtos normos, taisyklės, kurios privalėtų bÅ«ti taikomos. Medicinos mokslo pobÅ«dis leidžia suvokti, jog dėl egzistuojančios situacijų įvairovės, gydytojas kiekvienÄ konkrečiÄ situacijÄ turi vertinti atskirai, turėdamas galvoje mokslo žinias, rekomendacijas, iÅ¡tirtus metodus.

Pažymėtina ir tai, kad, skirtingai nei byloje pateiktos ekspertų iÅ¡vados, Å¡ie moksliniai Å¡altiniai nėra saistomi jokia atsakomybe. Atkreiptinas dėmesys, kad kai kurių straipsnių turinys pritaikytas kitos Å¡alies teisinei sistemai, todėl ir atvejai, kada nėščioji gali bÅ«ti laikoma padidintos rizikos grupėje, gali nesutapti su Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatomis. Pateikti straipsniai apraÅ¡o Marfano sindromo ir kojų venų varikozės simptomus bei gydymÄ , tačiau nagrinėjamu atveju nė viena iÅ¡ Å¡ių ligų nebuvo diagnozuota nėščiajai.

Tai, jog literatūroje nurodomi šių ligų simptomai, apelianto nuomone, sutampa su jo sutuoktinės buvusia fizine būkle, nesant konkrečios gydytojo diagnozės, teisėjų kolegija negali konstatuoti, jog nėščioji išties sirgo minėtomis ligomis. Kiekvienu atveju taikytinos gydymo taktikos klausimus sprendžia gydytojas profesionalas, atsižvelgdamas į konkrečios situacijos aplinkybes, paciento būklę bei fizinius ypatumus. Dėl to, teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, kad bendro pobūdžio moksliniai straipsniai paneigia ekspertų, tos medicinos srities profesionalų išvadas, jog konkrečiu nagrinėjamu atveju gydymo paslaugos R.

M. buvo suteiktos tinkamai ir laiku. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė iÅ¡ Interneto pateikta bendro pobÅ«džio moksline medžiaga, kadangi ji negali bÅ«ti vertinama kaip pakankamas pagrindas nesutikti su ekspertų iÅ¡vadomis (CPK 178 str.). Pažymėtina, kad kitų patikimų įrodymų, paneigiančių byloje ekspertų padarytas iÅ¡vadas bei specialistų paaiÅ¡kinimus, apeliantas nepateikė.Å ių įrodymų kontekste pažymėtina, jog teismas vertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu teismo posėdyje, vadovaudamasis įstatymu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje buvo ne kartÄ pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ â€“ nėra nustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegijos 2007 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. J. v.

Vilniaus universiteto onkologijos institutas, bylos Nr. 3K-3-337/2007, ir kt.).              Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas iš esmės remiasi tik prielaidomis, t. y. teigia, jog aortos aneurizmos plyšimas ir širdies prisipildymas krauju galėjo atsirasti ir reanimuojant greitosios medicininės pagalbos gydytojams, o krešuliai širdiplėvėje galėjo atsirasti nuo kojų venų varikozės komplikacijos, t. y. plaučių arterijos tromboembolijos. Teisėjų kolegija pažymi, jog tai, kad aortos aneurizma pagal literatūros šaltinius nėra būdinga jaunai moteriai, nepaneigia tokių atvejų buvimo.

Be to, iÅ¡ VU AkuÅ¡erijos ir ginekologijos klinikos docento B. D. paaiÅ¡kinimų matyti, kad reanimacijos metu sveika aorta neplyÅ¡ta, o nagrinėjamu atveju reanimacija pradėta po aortos aneurizmos plyÅ¡imui bÅ«dingų simptomų atsiradimo (t. 1, b. l. 60). IÅ¡ nurodyto darytina iÅ¡vada, kad prielaida dėl aortos aneurizmos plyÅ¡imo reanimuojant nėščiÄ jÄ yra atmestina. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog apeliantas taip pat nepagrįstai nurodo, kad visos aplinkybės, kuriomis mirė R.

M., atitinka tromboembolijos požymius, bei nepagrįstai remiasi 2007 m. lapkričio 15 d. biologinės mirties konstatavimo akte Nr. 34749 nustatyta aplinkybe, kad R. M. galėjo mirti dėl tromboembolijos. Pažymėtina, kad biologinės mirties konstatavimo akte užfiksuota, kad R. M. mirė dėl neaiÅ¡kios priežasties, o galima mirties priežastimi įvardinta tromboembolija (baudž. b. Nr. 30-1-00627-07, t. 1, b. l. 19). Aktas Nr. 34749 buvo suraÅ¡ytas detaliai neiÅ¡tyrus mirusiosios, todėl juo negalima besÄ lygiÅ¡kai remtis, tuo labiau, kad atlikus iÅ¡samius R.

M. lavono tyrimus, ekspertų iÅ¡vadomis Å¡is aktas yra paneigtas. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad ikiteisminio tyrimo metu gauti specialistų paaiÅ¡kinimai yra prieÅ¡taringi ir paneigtini. Nors eksperto iÅ¡vada teismui nėra privaloma, bet turi bÅ«ti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu. Pagrindas atmesti kaip įrodymÄ eksperto iÅ¡vadÄ ar jos dalį gali bÅ«ti tai, kad ekspertizės akto turinys prieÅ¡taringas, kad iÅ¡vados neiÅ¡plaukia iÅ¡ tyrimo eigos, kad iÅ¡vada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neiÅ¡samiai, ir kitais panaÅ¡iais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų.

Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, nes ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Neptis“ v. MRU Teismo ekspertizės institutas, byla Nr. 3K-3-587/2006; 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ v. UADB „Ergo Lietuva“ byla Nr. 3K-3-45/2008).

Nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai nepaneigia atliktų ekspertizių iÅ¡vadų bei specialistų paaiÅ¡kinimų teisingumo. Paties apelianto nurodomi argumentai yra klaidingi, neatitinkantys bylos medžiagos.Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus ekspertizės akte Nr. EDM 35(154)/10 (01) konstatuota, kad R. M. nustatyta diagnozė – apsunkinta akuÅ¡erinė anamnezė – buvo nepilnai pagrįsta, kÄ patvirtina ir nėštumo priežiÅ«ros metu galiojusio 2006 m. gruodžio 29 d.

Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1135 „Dėl nėščiųjų sveikatos tikrinimų“ 3.1.2 punktas, pagal kurį apsunkinta akuÅ¡erinė anamnezė nustatoma, kai yra du ir daugiau iÅ¡ eilės neiÅ¡neÅ¡ioti nėštumai. R. M. tik vienÄ kartÄ buvo konstatuotas nesivystantis nėštumas (baudž. b. 30-1-00627-07, t. 1, b. l. 176). Taip pat minėtame ekspertizės akte pagrįstai nurodyta, kad 36 metų amžiaus moters nėštumas nelaikomas rizikingu. Pagal 2006 m. gruodžio 29 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr. V-1135 „Dėl nėščiųjų sveikatos tikrinimų“ 3.2.1 punktÄ nepalanki nėščiosios bÅ«klė konstatuojama pirmÄ kartÄ gimdančiai vyresnei nei 40 metų moteriai.

Todėl apeliantas, teigdamas, jog jau 35 metų amžiaus moters nėštumas laikomas rizikingu, neteisingai interpretuoja minėto įsakymo nuostatas. Atkreiptinas dėmesys, kad sveikatos apsaugos ministro 1999 m. kovo 15 d. įsakymo Nr. 117 „Dėl nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiÅ«ros tvarkos patvirtinimo“ 2.3.3.2 punkte yra nurodyta, kada nėščiosioms ir gimdyvėms yra teikiama stacionarinė pagalba antrinio B lygio įstaigose. Minėtame punkte nepalanki nėščiosios bÅ«klė yra nustatoma pirmÄ kartÄ gimdančioms 35-40 metų moterims.

Kadangi R. M. jau buvo gimdžiausi, todėl ji į minėtas rizikos kategorijas nepateko. Tai, kad nėščiajai buvo apsunkintas kvėpavimas, greitai atsirasdavo nuovargis, buvo iÅ¡tinusios kojų venos, yra paties apelianto teiginiai, tačiau medicininiuose dokumentuose nėra įrašų, jog Å¡ie veiksniai bÅ«tų buvę neįprasti nėščiajai ar keltų jos sveikatai grėsmę. Teisėjų kolegija pažymi, jog tai, kad aplinkybę apie kojų venų varikozę paliudijo liudininkai, nesudaro pagrindo teigti Å¡iÄ ligÄ buvus, kadangi jÄ diagnozuoti gali tik medikas.

Mykolo Riomerio teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. DM 15(109)/09 (01) nurodyta, kad medicininių duomenų, rodančių R. M. rimtÄ sveikatos sutrikimÄ , nebuvo; taip pat nebuvo ir pagrindo įtarti kylančios aortos dalies aneurizmÄ (baudž. b. Nr. 30-1-00627-07, t. 1, b. l. 11-13). Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, sutiktina, kad R. M. stacionarizuoti nebuvo pagrindo.Apeliantas taip pat teigia, kad gimdymo data buvo iÅ¡taisyta, todėl gimdymo terminas buvo dar ankstesnis, negu 2007 m. lapkričio 13 d. (baudž. b.

Nr. 30-1-00627-07, t. 1, b. l. 71). Kaip nurodyta Valstybinio medicininio audito inspekcijos prie sveikatos apsaugos ministerijos asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaitoje, gydytoja N. R. paaiškino, kad nėštumo pabaigoje įrašai medicininėje dokumentacijoje taisyti dėl klaidos skaičiuojant, tačiau asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo pažeidimai vidaus ir išorės dokumentuose nustatytiems reikalavimams nenustatyti (baudž. b. Nr. 30-1-00627-07, t. 1, b. l. 46-48).

Byloje pažymėta, kad normali nėštumo trukmė, skaičiuojant nuo paskutinių mėnesinių pirmos dienos yra nuo 37 iki 42 savaičių (baudž. b. Nr. 30-1-00627-07, t. 1, b. l. 175). Tuo tarpu mirusios gimdoje rastas vaisius atitiko 40 nėštumo savaičių (baudž. b. Nr. 30-1-00627-07, t. 1, b. l. 13). Dėl to darytina išvada, kad gimdymo datos taisymas šiuo atveju neturėjo lemiamos įtakos nėščiosios sveikatos būklės įvertinimui ir tinkamam gydymui.Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra priežastinio ryšio tarp gydytojos veiksmų ir atsiradusių neigiamų pasekmių.

Atkreiptinas dėmesys, kad pacientÄ ir gydytojÄ siejančios prievolės turinį sudaro ne pareiga garantuoti tam tikrÄ konkretų rezultatÄ , bet pareiga užtikrinti, kad Å¡i prievolė bÅ«tų vykdoma atidžiai, rÅ«pestingai, atsargiai ir kvalifikuotai. Teismas, spręsdamas sveikatos priežiÅ«ros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytÄ Å¾alÄ klausimÄ , gydytojo veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių bei jas naudojant atidžiai, rÅ«pestingai, kvalifikuotai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje R.

B. v. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės SantariÅ¡kių klinikos, bylos Nr. 3K-3-478/2008). Teisėjų kolegija neturi pagrindo teigti, kad medicinos paslaugos R. M. buvo teiktos aplaidžiai ar netinkamai. IÅ¡ nors atsirado neigiamos pasekmės – nėščiosios ir kÅ«dikio mirtis, jos laikytinos ne gydytojos veiksmų/neveikimo rezultatu, bet atsitiktinėmis. Kaip ne kartÄ pabrėžė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, be formaliųjų teisinių, gydytojo profesinė atsakomybė turi ir objektyviÄ sias ribas, kurias nubrėžia objektyvÅ«s žmogaus organizme vykstantys biologiniai procesai bei medicinos mokslo ir praktikos raidos lygis ir jų galimybių ribos.

Medicina, kaip ir visas visuomenės pažinimo procesas, plėtojasi ir tobulėja, tačiau neiÅ¡vengiamai tenka susitaikyti su realybės faktu, kad gydytojas gali apsaugoti ne nuo visų ligų, ir ne visos ligos gali bÅ«ti iÅ¡gydytos, gydydamas pacientÄ , gydytojas negali padaryti daugiau nei leidžia medicinos galimybės ir ligonio bÅ«klė. Civilinėje atsakomybėje galioja principas impossibilium nulla obligatio est (lot. - iÅ¡ nieko negalima reikalauti to, kas neįmanoma), todėl sprendžiant dėl gydytojų atsakomybės už netinkamÄ gydymÄ reikÅ¡minga aplinkybė yra ir tai, kokias objektyvias galimybes medicinos mokslo ir praktikos lygis suteikia gydytojui.

Jeigu gydytojas savo darbÄ atliko rÅ«pestingai, atidžiai ir taip, kaip yra tikimasi iÅ¡ kvalifikuoto gydytojo, bet žala vis dėlto atsirado, nuo atsakomybės gydytojas turi bÅ«ti atleidžiamas ir žala laikoma atsitiktine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. R. ir A. P. v. VšĮ Kauno raudonojo kryžiaus klinikinė ligoninė ir kt., bylos Nr. 3K-3-337/2013).Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs minėtÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ ir bylos įrodymus, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad aplinkybių, sudarančių pagrindÄ kilti atsakovo civilinei teisinei atsakomybei, byloje nenustatyta.

Apelianto apeliaciniame skunde nurodomais argumentais nėra pagrindo naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ teismo sprendimÄ . Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu, n u t a r i a : Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . TeisėjaiAlė Bukavinienė Nijolė PiÅ¡kinaitė Egidija TamoÅ¡iÅ«nienė