Legislator Case Law & Legislation
7662c577-21b1-4867-9905-e50bc0157591 AI generated

7662c577-21b1-4867-9905-e50bc0157591 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 7662c577-21b1-4867-9905-e50bc0157591
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. R. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos

Legislator headnote

AI generated

7662c577-21b1-4867-9905-e50bc0157591 · Lietuvos apeliacinis teismas: žaizdos, nukentėjusysis netrukus mirė įvykio vietoje, taip nužudė V. K., t. y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 129 str. 1 d.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr

                                                                                  Â

                Baudžiamoji byla Nr. 1A-190/2011

                               Â

                                                                  Proceso Nr.

1-81-1-00500-2009-7

Procesinio sprendimo kategorija

1.2.3.1. (S)

Â

LIETUVOS Apeliacinis teismas

N U T A R T I S Â

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. kovo 25 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus

teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos

pirmininko Valdimaro Bavėjano (pranešėjo),

teisėjų:

Aloyzo Kruopio, SvajÅ«no Knizlerio,  Â

sekretoriaujant

Agatai Minkel,

dalyvaujant

prokurorui Gintautui Gudžiūnui,

nuteistajam

A. R.,

gynėjui

Aldevinui Å vedui,

vertėjai

Žanai Tadorovskajai,

teismo

posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. R. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2010 m. lapkričio

19 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos

baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 1 d. laisvės atėmimu vienuolikai metų, bausmę paskiriant atlikti

pataisos namuose.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas sulaikymo ir suėmimo nuo

2009 m. rugpjūčio 18 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo laikas.

Iš A. R. priteista nukentėjusiajai

L. D. 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

Â

n

u s t a t ė :

Â

A. R. nuteistas už tai, kad 2009 m. rugpjūčio 17 d., nuo 21 val. iki 23 val., savo buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, išgertuvių metu, kilus tarpusavio konfliktui, tyčia sudavė kumščiais ne mažiau kaip

keturis smūgius nukentėjusiajam V. K. (V.

K.) į įvairias kÅ«no vietas, padarydamas nubrozdinimÄ kairiame skruoste ir

kakle, nubrozdinimus ir kraujosruvas kairiame žaste, taip pat tyčia dūrė ir

sudavė peiliu ne mažiau kaip šešis kartus, padarydamas nukentėjusiajam

durtines-pjautines žaizdas sprande, kakle, kairiame petyje ir krūtinės abejose

pusėse ir pjautinę žaizdÄ kaktoje, t. y. sunkiai sutrikdė V.

K. sveikatÄ , dėl ko, nuo durtinės-pjautinės žaizdos kaklo apatinėje dalyje

ir kairiame petyje su jungo venos pažeidimu, sukėlusiu Å«mų nukraujavimÄ iÅ¡

žaizdos, nukentėjusysis netrukus mirė įvykio vietoje, taip nužudė V. K., t. y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 129 str. 1 d.

Nuteistasis A. R. apeliaciniu

skundu praÅ¡o panaikinti apygardos teismo nuosprendį, kaip neteisėtÄ ir

nepagrįstÄ . Nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos

aplinkybių. Be to, nepašalinti byloje esantys prieštaravimai.

Vadovaudamasis BPK 1, 20 ir 241 str. 2 d.

reikalavimais, teigia, šioje byloje yra nustatytas tik sunkus V.

K. sveikatos sutrikdymo faktas, dėl ko nukentėjusysis mirė, tačiau nenustatytas asmuo, padaręs šį nusikaltimÄ .

Aptardamas savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo

metu bei teisiamajame posėdyje, teigia, kad teismas nepagrįstai juos vertino

kritiÅ¡kai, kaip gynybos taktikÄ . Apeliantas teigia, kad nieko nepamena apie

nužudymo aplinkybes, nes tuo metu miegojo kitame kambaryje, o virtuvėje buvo V. K. su V. R..

Skunde plačiai aptardydamas liudytojos V.

Rš. parodymus, teigia, kad prieštaravimai, esantys šios liudytojos ir

apelianto parodymuose, galėjo atsirasti tik dėl jos nemokėjimo lietuvių kalbos

ir susijaudinus neteisingai suprasto vertimo.

Liudytojo V. R. parodymai turi

būti vertinami itin kritiškai, nes jie yra nenuoseklūs, juose nurodytos įvykio

aplinkybės neatitinka tikrųjų įvykio aplinkybių. Be to, šis liudytojas pats

siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kritiškai turi būti vertinama ir

specialisto išvada Nr. G 1187/09 (04), nes joje nurodyta išankstinė nuostata

apie apeliantÄ , t. y. tai kad bÅ«tent jis nužudė V. K..

Ikiteisminio tyrimo pareigūnai, remdamiesi šia išvada, šališkai atliko

ikiteisminį tyrimÄ .   Â

Liudytojos A. D. parodymai yra

labai subjektyvūs ir teismas nepagrįstai jais rėmėsi. Be to, įrodymai, surinkti įvykio vietoje, nepakankamai gerai ištirti ir įvertinti, nes neišsiaiškinta ant staltiesės ir kambario grindų rastų dėmių kilmė, nenustatyta kam

priklausė kepurė, kieno biologiniai pėdsakai ant cigarečių nuorūkų, juo labiau, kad byloje nustatyta, jog įvykio vietoje buvo ir dar vienas asmuo.

Teisme apeliantas iÅ¡samiai paaiÅ¡kino galimÄ ant jo

drabužių ir avalynės pėdsakų atsiradimo mechanizmÄ bei Å¡ios avalynės

priklausomumÄ . Å iuos drabužius surinko ir sudėjo į maiÅ¡elį (tačiau ne į

specialiai daiktiniams įrodymams sudėti skirtÄ priemonę) patys pareigÅ«nai.

Apeliantas teigia, kad jo parodymai byloje nepaneigti.

Taip pat pažymi, kad jo biologinių pėdsakų nerasta ant nužudymo įrankio peilio, kas rodo, jog nuteistasis nesistengė paslėpti įkalčius (nuplauti peilį ar jį paslėpti), bei ant kitų, labai svarbių daiktinių įrodymų.

Po įvykio jis niekur nesislėpė, pats įleido kaimynÄ L. T. ir Å¡iam liepė pažiÅ«rėti įvykio vietÄ , grįžo į motinos butÄ ir laukė pareigÅ«nų, nesiplovė rankų, veido, neslėpė drabužių su kuriais

buvo apsirengęs tuo metu. Tai, kad po įvykio kai kuriems asmenims jis pasakė, kad bėga nuo policijos, kad jo ieÅ¡ko policija, dėl pas jį bute rastų kraujo klanų, neduoda jokio pagrindo manyti, jog jis suprato savo veiksmų padarinius - nužudė kitÄ Å¾mogų. Be

to, jis charakterizuojamas kaip santūraus, neagresyvaus būdo.

Skunde analizuodamas teismo psichiatrijos

psichologijos ekspertizės akto išvadas bei nurodydamas savo sveikatos būklę

(praeityje patirtos traumos, atlikta smegenų operacija), teigia, kad šioje byloje yra reikalinga atlikti pakartotinę teismo psichiatrijos psichologijos

ekspertizę.  Â

Apeliacinės instancijos teismo

posėdyje dalyvaujantis nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ patenkinti, o prokuroras – atmesti.

Skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai

ištyrė nusikaltimo padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus

įrodymus ir pagrįstai A. R. nuteisė už tyčinį V. K. nužudymÄ . Apeliacinio skundo argumentai apygardos

teismo išvadų dėl nuteistojo kaltės, įrodymų vertinimo bei nusikalstamos veikos

kvalifikavimo nepaneigia.

Nuteistasis A. R. prašo pirmosios

instancijos teismo nuosprendį panaikinti, nes nusikaltimo, už kurį yra

nuteistas, nepadarė, o apygardos teismas rėmėsi nepatikimais liudytojų

parodymais, neišsamiai ištirtais įrodymais ir teismo medicinos specialisto

iÅ¡vada, kurioje suformuluota iÅ¡ankstinė nuomonė apie apelianto veiksmus, t. y. jis ginčija ne pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas dėl baudžiamojo įstatymo taikymo, bet įrodymų vertinimÄ ir teismo iÅ¡vadas dėl faktinių bylos aplinkybių.

Su šiais nuteistojo A. R. apeliacinio

skundo argumentais sutikti negalima.

Skundžiamame nuosprendyje aiškiai išdėstyti visi

byloje surinkti įrodymai, motyvuotai pasisakyta dėl jų įrodomosios vertės, patikimumo, tinkamai atskleistas jų (įrodymų) tarpusavio ryšys. Priešingai nei mano apeliantas, pirmosios instancijos teismas turėjo teisę grįsti nuteistojo kaltę, remdamasis liudytojų V. R., V. Rš. ir A. D. parodymais

kitų byloje surinktų įrodymų visete.

Liudytojas V. R. tiek ikiteisminio

tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme nuosekliai nurodė, kad įvykio vakarÄ , apie 20 val., kartu su V. K. ir A. R.

gėrė alkoholinius gėrimus pastarojo namuose ir iš jų išėjo apie 21 val., bute palikdamas tik V. K. ir A. R., kai šis pridėjo peilį jam (V.R.) prie kaklo ir po to tuo pačiu įrankiu

sužalojo jam rankÄ (t. 1, b. l. 196-197; t. 3, b. l. 40-41, 96).

Å ias aplinkybes jis papasakojo ir liudytojai A. D., pas kuriÄ jis ir atėjo apie 21 val., išėjęs iÅ¡ apelianto namų (t. 3, b. l. 41-42). Be to, prieÅ¡ingai nei mano nuteistasis, liudytojo V. R. parodymus dėl sužalojimo padarymo bÅ«do ir įrankio

patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 1187/09 (04) (t. 1, b. l. 192). Šios specialisto išvados yra aiškios, motyvuotos ir kolegijai jokių abejonių

nekeliančios. Byloje nėra duomenų apie BPK 184 str. 4 d., 275 ir (ar) 22 str.

nuostatų pažeidimus. Be to, apeliantas paminėtas specialisto išvadas ginčija ne

dėl liudytojui V. R. nustatyto sužalojimo padarymo

mechanizmo ir sveikatos sutrikdymo masto, bet dėl jų aprašomojoje dalyje

iÅ¡dėstytos, tariamai iÅ¡ankstinės nuomonės apie jį. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų suformuluotoje užduotyje atlikti V. R. tyrimÄ

išdėstytų įvykio aplinkybių atkartojimas specialisto išvados aprašomojoje

dalyje negali būti vertinamas kaip specialisto išankstinės nuomonės išsakymas.

Tai, kad pirmosios instancijos teismas, vertino šias išvadas byloje surinktų duomenų visete ir priėmė A. R. nepalankų

sprendimÄ , neduoda jokio pagrindo abejoti jų teisingumu ir (ar) jas pateikusio

specialisto kompetencija. Atkreiptinas apelianto dėmesys ir į tai, kad viso proceso metu nei jis ir jo gynėjas, nei kiti proceso dalyviai dėl šių išvadų jokių

abejonių nereiškė ir neprašė atlikti BPK 286 str. nurodytus veiksmus.

Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad liudytojos V. Rš. ir nuteistojo parodymuose esantys prieštaravimai

atsirado tik dėl šios liudytojos nemokėjimo lietuvių kalbos ir neteisingai

suprasto vertimo. Visose Å¡ios liudytojos apklausose – tiek jÄ apklausiant

ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui (t. 1, b. l. 168- 170, 171-173), tiek pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ (t. 1, b. l. 165-167) ir pirmosios instancijos teisme (t.

3, b. l. 36-38), dalyvavo vertėjai, kuriems nei vienas proceso dalyvis

nušalinimų, BPK 58 str. 3 d. numatytu pagrindu, nepareiškė, o paminėtuose apklausų protokoluose V. Rš. savo ranka patvirtino surašytų

jos parodymų teisingumÄ . Â

Tai, kad šios liudytojos ir liudytojų V.

R. bei A. D. parodymai yra nepalankūs nuteistajam, neduoda jokio pagrindo abejoti jų teisingumu. Todėl kolegija neturi pagrindo netikėti

nuosekliais paminėtų liudytojų parodymais, kuriuos patvirtina byloje surinktų

duomenų visetas.

Apeliantas skunde teisingai nurodo, kad įvykio vietoje buvo dar ir trečias asmuo. Tačiau byloje neginčijamai nustatyta, kad šis asmuo buvo liudytojas V. R.. Be to, liudytojas L.

T. tiek ikiteisminio tyrimo teisėjui, tiek pirmosios instancijos teisme

nuosekliai parodė, kad įvykio dienÄ , apie 23 val., A. R. neblaivus

sėdėjo ant laiptų prie savo buto durų, jas atrakino su savimi turėtais buto

durų raktais ir pakvietė į butÄ užeiti L. T., liepdamas „<...pažiÅ«rėti į virtuvę...>“. L. T., pamatęs ant virtuvės grindų gulintį negyvÄ V. K., tuoj pat apie tai pranešė

policijos darbuotojams. Jokių kitų asmenų A. R. bute šis

liudytojas nematė (t. 1, b. l. 182-183, 187-188; t. 3, b. l. 38-39). Taigi, Å¡ių liudytojų (V. R., V. RÅ¡., A. D., L. T.) parodymai paneigia apeliaciniame skunde iÅ¡keltÄ versijÄ , kad įvykio metu A. R. miegojo ir V. K. galėjo

nužudyti kitas asmuo.

Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, įvykio vietos apžiūros metu užfiksuotoms aplinkybėms ištirti ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikti

išsamūs tyrimai – teismo medicinos (t. 1, b. l. 51-54, 56-58), kompleksinis daktiloskopinis ir biologinis bei trasologinis (t. 1, b. l. 115-120, 101-113, 88-91, 93-96). Specialisto išvadoje Nr. 140-(7913)-IS1-2703 yra aiškiai nurodyta

kokie pėdsakai yra rasti ant įvykio vietos apžiūros metu rastų ir paimtų

objektų (stalo užtiesalo, nuoplovose nuo grindų, cigarečių nuorūkų ir kt.

daiktų) ir kokie asmenys šiuos pėdsakus paliko (t. 1, b. l. 115-120). Todėl kolegija

neturi jokio pagrindo (jis nenurodomas ir apeliaciniame skunde) netikėti

paminėtų tyrimų išvadomis. Tai, kad ant nusikaltimo įrankio – peilio, rasti rankų pėdsakai dėl specialisto išvadoje Nr. 140-(7912)-IS1-8252 (t. 1, b. l. 98-99) nurodytų priežasčių yra netinkami asmens identifikavimui, nepaneigia apelianto kaltės

dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo.

Skunde nurodytos biologinių pėdsakų ant nuteistojo

drabužių atsiradimo priežastys paneigtos pirmosios instancijos teisme apklausto

liudytojo E. B. (t. 3, b. l. 95-96) parodymais. Be to, apelianto akcentuojama aplinkybė dėl Å¡ių drabužių persirengimo vietos, Å¡iuo atveju, neturi reikÅ¡mės jo veikos juridiniam įvertinimui. Â

Ikiteisminio tyrimo metu priimtas nutarimas (t. 1, b. l. 121) iš įvykio vietos paimtų įvairų daiktų, tarp jų ir kepurės, A. R. bei

V. K. drabužių, nepripažinti daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, yra nepanaikintas. Šie daiktai

grÄ Å¾inti liudytojai V. RÅ¡., todėl apeliantas nepagrįstai

teigia, kad byloje nenustatyta paminėtų daiktų priklausomybė.

Tokiu

bÅ«du, pirmosios instancijos teismas padarė abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ , kad A. R. skundžiamame nuosprendyje nustatytu laiku ir vietoje tyčia

vartojo smurtÄ prieÅ¡ V. K. – pastarajam tyčia sudavė kumščiais ne mažiau kaip keturis

smūgius bei peiliu sudavė ne mažiau kaip šešis kartus į įvairias kūno vietas, dėl ko, nuo durtinės-pjautinės žaizdos kaklo apatinėje dalyje ir kairiame petyje su jungo

venos pažeidimu, sukėlusiu Å«mų nukraujavimÄ iÅ¡ žaizdos, nukentėjusysis netrukus

mirė įvykio vietoje.

Kolegijos nuomone, byloje esančių įrodymų

pakanka nuteistojo kaltei pagrįsti. Šie įrodymai gauti teisėtais būdais, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų leistinumas ir patikimumas BPK

nustatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Jie įvertinti

nepažeidžiant BPK 20 str. 5 d. reikalavimų. Todėl apeliacinio skundo teiginys

apie apkaltinamojo nuosprendžio nepagrįstumÄ ir iÅ¡vadų neatitikimÄ faktinėms

bylos aplinkybėms, neatitinka tikrovės bei yra deklaratyvus. Taip pat, be deklaratyvių apelianto teiginių apie BPK 241 str. 2 d. reikalavimų nesilaikymÄ , byloje nėra jokių duomenų apie paminėto straipsnio ar Å¡io straipsnio 3 d. nuostatų pažeidimus.

Skunde nuteistasis, nesutikdamas su teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto iÅ¡vadomis, praÅ¡o skirti jam naujÄ teismo psichiatrijos ekspertizę.

Iš šioje baudžiamojoje byloje esančio teismo

psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto išvadų matyti, kad nusikaltimo padarymo ir šiuo metu A. R. nesirgo ir neserga lėtiniu

bei laikinu psichikos sutrikimu, galėjo ir gali suprasti savo veiksmų esmę bei

juos valdyti. Inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu jis nebuvo

fiziologinio afekto būsenoje (t. 2, b. l. 43-45). Šių išvadų neginčijo ir pats

nuteistasis bei neprašė atlikti BPK 286 str. nurodytus veiksmus nei

ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 159), nei pirmosios instancijos teisme

(t. 3, b. l. 73-74). Iš paminėto akto aprašomosios dalies matyti, kad visi tyrimui reikšmingi faktai ir susirgimai (galvos trauma, bandymas nusižudyti) ekspertų

komisijai buvo žinomi ir yra įvertinti. Pažymėtina ir tai, kad tuoj po įvykio

nuteistojo atlikti veiksmai ir elgesys (iš buto išėjo užrakindamas jo duris ir

palikdamas bute sužalotÄ vienÄ nukentėjusįjį, bendravo su liudytoju L. T., pastarÄ jį pasikvietė į butÄ ir parodė įvykio vietÄ , po to nuėjo pas savo motinÄ , kurios prašė cigarečių, gatvėje bendravo su liudytojais (t. 2, b. l. 6, 7; t. 3, b. l. 39, 71), kuriems pasakė, kad bėga nuo jo ieÅ¡kančios policijos) rodo, jog nuteistasis veikė logiÅ¡kai, kryptingai ir nebuvo psichinės veikos sutrikimo ar didelio

susijaudinimo būsenoje. Apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės apie apelianto

sveikatos būklę (beje, dalį kurių (dėl smegenų operacijos) apeliacinės

instancijos teismo posėdyje paneigė pats nuteistasis) nėra tos aplinkybės, kuriomis vadovaujantis bÅ«tų tikslinga skirti nuteistajam naujÄ teismo psichiatrijos

ekspertizę. Todėl, kolegijos nuomone, tenkinti paminėtÄ apelianto praÅ¡ymÄ nėra

pagrindo. Â

Apeliantas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio

dalies dėl paskirtos bausmės ir nukentėjusiajai priteisto civilinio ieškinio neginčija, todėl nuosprendis šioje dalyje nerevizuojamas (BPK 320 str. 3 d.).

Nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Tenkinti nuteistojo

A. R. apeliacinį skundÄ pagrindo nėra.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326

str. 1 d. 1 p.,

n

u t a r i a :Â Â Â

Nuteistojo A. R. apeliacinį

skundÄ atmesti.

Kolegijos

pirmininkas                                                                                   Valdimaras

Bavėjanas

Teisėjai                                                                                                      Â

Aloyzas Kruopys

                                                                                                                  Â

Svajūnas Knizleris