765f162d-296e-4cce-92c4-da9009fdb82c · Prienų rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-30-939/2014(Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00771-2013-3)Procesinio sprendimo kategorija: 24.3.; 24.4.; 30.5. (S)        PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. liepos 25 d.Prienai Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Laima Lubauskienė,sekretoriaujant Jolitai Matulienei,dalyvaujant ieškovui V. D., jo atstovei advokatei E. D., atsakovui M. J., jo atstovams advokatei I. K., A. L., atstovui P. J., atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei A.

M., trečiajam asmeniui Prienų rajono I-ojo notarų biuro notarei V. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V. D. ieÅ¡kinį atsakovams M. J., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, tretiesiems asmenis notarei V. B., Valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl pirmenybės teisės pirkti parduodamÄ Å¾emės sklypo dalį ir pirkėjo teisių perkėlimo ir n u s t a t ė:            IeÅ¡kovas V.

D. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu (b.l.2-5), patikslintu ieÅ¡kiniu (b.l.93-96) ir 2013-11-20 dienÄ gautu patikslintu ieÅ¡kiniu (b.l.136-139) perkelti jam pirkėjo teises pagal 2004-07-16 sudarytÄ pirkimo-pardavimo sutartį dalyje dėl 1,84 ha žemės sklypo (unikalus numeris – (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), kurio rinkos kaina sandorio sudarymo metu 2315 litų ir įpareigoti jį sumokėti sutartyje nurodytÄ sklypo kainÄ , o Lietuvos RespublikÄ , atstovaujamÄ Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos perduoti jam minėtÄ Å¾emės sklypÄ .

IeÅ¡kinyje ir teismo posėdžių metu nurodė, kad 1994-11-25 iÅ¡ B. žemės Å«kio bendrovės nusipirko mÅ«rinį tvartÄ (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), mÅ«rinį tvartÄ su priestatu (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), mÅ«rinį tvartÄ su priestatu (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), mÅ«rinį tvartÄ su priestatu (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), medinį sandėlį (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), mÅ«rines svarstykles (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), kiemo įrenginius (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), o dabartinis Å¡ių pastatų adresas (duomenys neskelbtini).

Dalis jam nuosavybės teise priklausančių statinių yra ant jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalies, (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), o dalis pastatų – tvartų (kiaulidės, mėšlidės, silosinės) viso 0,42 ha užstatytos teritorijos yra Å¡alia esančiame žemės sklype (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini). Jam buvo žinoma, kad žemė ant kurios stovi dalis jam priklausančių pastatų buvo grÄ Å¾inta A. M.. Jis visÄ laikÄ netrukdomai naudojosi jam priklausančiais pastatais, tačiau 2012 metų vasaros vidurį susilaukė priekaiÅ¡tų iÅ¡ M.

J., kuris pareiÅ¡kė, kad jis yra žemės savininkas sklypo, ant kurio stovi jam priklausantys pastatai. Jis buvo įsitikinęs, kad žemės savininkė yra A. M. ir kad jam priklauso pirmumo teisė įsigyti žemės sklypÄ , ant kurio stovi jam priklausantys pastatai. Jam nebuvo žinoma, kad A. M. bÅ«tų ketinusi parduoti žemės sklypÄ ir jis įstatymų nustatyta tvarka nebuvo informuotas apie galimybę pasinaudoti įstatyme numatyta pirmumo teise. Kadangi žemės savininkė A. M. neinformavo jo ir negavusi atsisakymo nuo teisės pasinaudoti pirmumo teise pardavė M.

J. tÄ Å¾emės sklypÄ ant kurio stovi dalis jam nuosavybės teise priklausančių pastatų, todėl 2004-07-16 sudaryta žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandoris dalyje dėl žemės sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), pažeidžia jo interesus.          Teismo posėdžio metu papildomai paaiÅ¡kino, jog įsigyti žemę iÅ¡ A. M. bÅ«tų galėjęs, nes dirbo, gaudavo pakankamas pajamas. Su A. M. 2004 metų pavasarį kalbėjo apie žemės sklypo pirkimÄ pardavimÄ , tačiau jis pasakė, kad ji turi jam pateikti normalų pasiÅ«lymÄ raÅ¡ytine forma.

A. M. dėl to pas jį buvo atvykusi su dviem asmenim. Tačiau apie tai, kad pardavė kitam asmeniui jis nežinojo, o sužinojo tik 2012 metų vasaros vidurį, nors jis matė, kad atsakovas dirbo žemę, tačiau jam jokių pretenzijų dėl pastatų naudojimosi nereiÅ¡kė. Konfliktai prasidėjo kai 2012-07-26 prasidėjo kadastriniai matavimai. 2012-09-19 buvo gauta ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, kad A. M. žemės sklypÄ pardavusi M. J.. Tuomet jis rinko dokumentus dėl savo pastatų. 2013-04-09 dėl jam priklausančių pastatų gavo VÄ® Registro centro sprendimÄ dėl nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų pakeitimo nekilojamojo turto kadastre.

Iki to laiko negalėjo kreiptis į teismÄ , nes buvo nevieningi adresai.          IeÅ¡kovo atstovė advokatė E. D. paaiÅ¡kino, kad A. M. palikimo niekas nepriėmė, todėl atsakovu buvo įtraukta VMI, o kadangi tai susiję su žemėmis, tai valstybę dėl žemių atstovauja Nacionalinė žemės tarnyba. Aukščiausiojo Teismo praktika, kad perkelti teises ieÅ¡kovui ir įpareigoti ieÅ¡kovÄ atsiskaityti tiesiogiai su atsakovu. Trijų mėnesių terminas skaičiuojama nuo tada, kai ieÅ¡kovui priklausantys pastatai gavo vieningÄ adresÄ su ginčo žeme t.y. 2012-04-09.

Prasidėjo duomenų keitimo procedÅ«ra, kuri užtruko, nes, reikėjo gauti archyvinius dokumentus. Iki 2012-04-10 nebuvo vieningo adreso ir nebuvo galimybės teismui įrodyti, kad ieÅ¡kovui priklausantys pastatai yra ant ginčo žemės. Vien pirkimo – paradavimo sutarties įregistravimas vieÅ¡ame registre nėra pagrindas skaičiuoti senaties terminÄ . 2004 metais A. M. kalbėjo su atsakovu dėl žemės pardavimo, tačiau buvo kalbama ne apie tokiÄ kainÄ , kuriÄ buvo parduota atsakovui M. D..  Jei teismas terminÄ skaičiuotų nuo 2012-07-26, kuomet buvo pasiraÅ¡ytas žemės sklypo ribų akto pasiraÅ¡ymas turi atsižvelgti į tai, kad trijų mėnesių terminas labai trumpas, o dokumentų parengimas užtrunka didelį laiko tarpÄ .

Pagal registro duomenis, žemės sklypo plotas pasikeitęs, tačiau praÅ¡oma perkelti tiek, kiek buvo. Apie tai, kad A. M. ketino parduoti jai priklausantį žemės sklypÄ ieÅ¡kovui tinkamai, įstatymų nustatyta tvarka nebuvo praneÅ¡tÄ . O paskelbimas spaudoje neatitinka imperatyvių įstatymo nuostatų. Tarp Å¡alių dėl žemės naudojimo buvo kilę konfliktų, atsakovas kreipėsi su skundu dėl neteisėtos statybos. Norint vykdyti pastatų veiklÄ , jų funkcionavimui reikia žemės. PraÅ¡o ieÅ¡kinį tenkinti pilnai.

          Atsakovas M. J. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį (b.l.63-70) ir į patikslintÄ ieÅ¡kinį (b.l.112-114) kuriame praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti ir nurodo, kad ieÅ¡kovas netinkamai grindžia ieÅ¡kinį CK 4.79 str. 1 d. nuostatomis, kadangi A. M. nuosavybės teise priklausė žemė, o ieÅ¡kovo V. D. pastatai esantys ant A. M. priklausančios žemės, todėl mano, kad ieÅ¡kovo nuosavybės teisės į statinius, esančius žemės sklype, priklausančiame atsakovui nesupuonuoja ieÅ¡kovo ir atsakovo bendraturčio statuso.

Be to, ieÅ¡kovas faktiÅ¡kai buvo informuotas apie A. M. ketinimÄ parduoti žemės sklypÄ . Nors A. M. apie žemės sklypo pardavimÄ nepranešė įstatymų nustatyta tvarka, tačiau įstatymo norma negali bÅ«ti taikoma iÅ¡imtinai formaliai, neįvertinus kitų situacijai svarbių aplinkybių. Tai, kad A. M. nepranešė registruotu laiku prieÅ¡ 30 dienų iki sutarties sudarymo, nepaneigia, kad ieÅ¡kovas nežinojo apie A. M. ketinimÄ parduoti žemės sklypÄ . A. M. pati asmeniÅ¡kai žodžiu informavo ieÅ¡kovÄ apie tai, kad ketina parduoti žemės sklypÄ ir vieÅ¡ai paskelbė apie tai paduodama skelbimÄ laikraÅ¡tyje, todėl A.

M. nepažeidė Žemės įstatymas 31 str., 1 d. ir Žemės reformos įstatymas 10 str. 4 d. reikalavimų. Be to, pirkimo-pardavimo sutartimi buvo parduoti du žemės sklypai, už kuriuos buvo sumokėta bendrai 5000 litų, todėl du žemės sklypai sudaro kaip kompleksÄ , todėl pirmenybės teisės turėtojo teisę pirkti tik visÄ parduodamÄ objektÄ , o ne savo nuožiÅ«ra reikalauti parduoti atskirÄ pardavimo dalyko dalį. (teismo posėdžio metu atstovė sutiko, kad du žemės sklypai nupirkti pagal vienÄ sutartį yra atskiri turtiniai vienetai).

Taip pat nurodo, kad nors ieÅ¡kovas ir nebÅ«tų gavęs informacijos apie parduodamÄ Å¾emės sklypÄ , ieÅ¡kovas pasinaudoti pirmenybės teisės gynimo bÅ«du gali ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo to momento, kai sužinojo arba turėjo sužinoti apie tariamÄ pirmenybės teisės pažeidimÄ . IeÅ¡kovas 2012-07-26 dalyvavo nustatant sklypo ribas, todėl nuo to ieÅ¡kovas sužinojo, kad ginčo sklypas priklauso atsakovui, o 2012-09-19 ieÅ¡kovas iÅ¡ VÄ® Registų centras gavo patvirtintÄ pirkimo-pardavimo sutarties kopijÄ , todėl trijų mėnesių terminas skaičiuotinas nuo 2012-09-12 ir baigiasi 2012-12-19, o ieÅ¡kinys teismui pateiktas 2013-07-03 t.y. praėjus daugiau kaip pusei metų skaičiuojant nuo 2012-12-19 ir beveik vieneriems metams skaičiuojant nuo 2012-07-26.

Tai rodo, kad ieÅ¡kovas į teismÄ kreipėsi pavėluotai, pažeidžiant įstatymuose įtvirtintÄ pirmenybės teisės įgyvendinimo tvarkÄ . Atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį (b.l.112-114) atsakovas nurodė, kad paaiÅ¡kėjus, kad A. M. mirusi, tam, kad paveldimas turtas pereitų valstybei reikia, kad bÅ«tų sÄ lygos: turi bÅ«ti paveldimo turto ir per 18 mėnesių nesikreipė jokie asmenys dėl paveldimo turto. Tačiau ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, jog A. M. apskritai bÅ«tų turėjusi turto.

Be to, jei A. M. bÅ«tų turėjusi paveldimo turto jis negali bÅ«ti susijęs su 2004-07-16 A. M. parduotu sklypu.               Atsakovas M. J. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad jis buvo įregistravęs kaip jaunas Å«kininkas Å«kį. Žino, kad A. M. pasiÅ«lė jo tėvui pirkti žemės. Žemė buvo nupirkta jo vardu. A. M. sakė, kad pirmiausia pasakys apie ketinimÄ paduoti žemė V. D.. Vėliau iÅ¡ A. M. sužinojo, kad su V. D. nesutarė dėl kainos. Dėl žemės pardavimo buvo paduotas skelbimas laikraÅ¡tyje, nes sakė, kad to pakanka.

Dėl sutarties pasiraÅ¡ymo buvo pas notarę, ji nieko nesakė, kad ko nors truktų. Konfliktų su V. D. nebuvo iki 2012 metų, kuomet buvo atliekami geodeziniai matavimai. Ant jam priklausančio žemės sklypo yra ieÅ¡kovui priklausantys pastatai. IeÅ¡kovas pastatais naudojasi, laiko technikÄ ir jis dėl to ieÅ¡kovui nebuvo pareiÅ¡kęs jokių pretenzijų. IeÅ¡kovui pakanka žemės, esančios po pastatais.               Atsakovo atstovas P. J. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad 2004 m. balandžio mėnesį susutiko A.

M. ir ji pasiÅ«lė jam pirkti savo žemės sklypus. Jis pasiÅ«lė jai nueiti pas ieÅ¡kovÄ . Jam A. M. sakė, kad ieÅ¡kovas pasiÅ«lė 500 litų už ha, o jis pasiÅ«lė 1000 litų už ha. Jam A. M. pasakė, kad su V. D. nesutarė dėl kainos. 2004 m. rugpjūčio mėnesį jis V. D. pasakė, kad nupirko iÅ¡ A. M. žemę. Nupirkta žeme naudojosi jo sÅ«nus (dirbo žemę). Kai buvo sudaryta sutartis pas notarÄ jis nebuvo. Žemę, kuriÄ nupirko buvo apleista, todėl į žemę yra įdėta jo investicijos, žemės kaina kyla.

Todėl tÄ Å¾emę parduotų tik dabartinės rinkos kainomis. Jis sutiko pirkti žemę, nes manė, kad ant tos žemės nėra pastatų. Jis yra pirkęs daug žemės sklypų, jis kaip pirkėjas neturi pareigos praneÅ¡ti kaimynams, kad perka žemę. Kadangi jis pirkęs ne vienÄ Å¾emės sklypÄ tai jis kaip pirkėjas patikrindavo žemės sklypo ribas, kad jo neapgautų, žiÅ«ri į sklypo plotÄ , planÄ . IeÅ¡kovui priklausančių pastatų jis yra buvęs pajininkas. Tačiau kaip pirko iÅ¡ A.

M. žemės sklypÄ nematė, kad ant jo stovi pastatai. IÅ¡ A. M. jo sÅ«nus M. J. nupirko du sklypus. Jis turi aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , veterinaras. Apie tai, kad A. M. turėjo praneÅ¡ti raÅ¡tu nežinojo. IeÅ¡kovui naudotis pastatais pakanka 20 arų.                Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė advokatė I. K. paaiÅ¡kino, kad praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti atsiliepime nurodytais motyvais, nes nėra teisinio pagrindo perkelti pirkėjo teises, ieÅ¡kovo teisės nebuvo pažeistos, 2004-07- 16 pirkimo–pardavimo sandoris tarp A.

M. ir atsakovo M. J. buvo iÅ¡vieÅ¡intas, turėjo galimybę ieÅ¡kovas sužinoti apie pasikeitusį sandorį. Sandoris sudarytas nepažeidžiant įstatymo nuostatų tai patvirtino notarė patvirtinusi sutartį, nurodė, kad pakako iÅ¡spausdinti laikraÅ¡tyje skelbimÄ dėl sklypo pardavimo. Apklausti liudytojai patvirtino, kad ieÅ¡kovas žinojo apie tai, kad A. M. parduoda žemės sklypus. Liudytojų parodymai nesutampa dėl kainos. IeÅ¡kovo liudytojai yra giminaičiai – žmona ir sÅ«nus, todėl liudytojų parodymai vertintini su visos bylos duomenimis.

IeÅ¡kovas turi galimybę naudotis žeme, nustatant servitutÄ . Jokio pažeidimo dėl naudojimosi žeme nebuvo nustatyta. PraÅ¡o taikyti senaties terminÄ , nes apie pažeistas teises ieÅ¡kovas sužinojo 2012-07-26, kuomet buvo nustatytos sklypo ribos ir ieÅ¡kovas atsisakė pasiraÅ¡yti ant plano, o į teismÄ kreipėsi tik 2013-07-05.                Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos pateikė atsiliepimÄ (b.l.148–151) kuriuo praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti ir nurodo, kad ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad mirusiosios A.

M. vardu Nekilnojamojo turto registre yra registruota žemės sklypų, todėl atsižvelgiant į Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , kad Å¡iuo atveju valstybė neatliko procedÅ«rų, kuriuos turi bÅ«ti atliktos, kad valstybės paveldimas turtas bÅ«tų įtrauktas į apskaitÄ ir priimtas. Todėl valstybė nelaikoma priėmusi palikimÄ , o Nacionalinė žemės tarnyba nelaikytina atsakovu. Byloje kilęs ginčas dėl asmenų pirmenybės teisės pirkti privačiÄ Å¾emę, kuriÄ užima nuosavybės teise jiems priklausantys statiniai ir įrenginiai.

Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartÄ pabrėžta, kad iÅ¡ CK 4.79 str., Žemės įstatymo 31 str. 1, 4 d., Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 str. 4 d. įtvirtintų nuostatų matyti, kad Žemės įstatyme ir kituose įstatymuose įtvirtintos pirmenybės teisės prigimtis yra analogiÅ¡ka. Visais atvejais siekiama tų pačių tikslų – užtikrinti tų asmenų, kurie susiję su perleidžiamu nekilnojamuoju turtu labiau nei visi kiti tretieji asmenys ir kurių interesams Å¡io turto pardavimas gali turėti tiesioginės įtakos teisių apsaugÄ bei galimybę ateityje jas tinkamai įgyvendinti.

Tokia pirmenybės teisė yra įstatyminė garantija, suteikianti pagrįstÄ bendraturčio, pastatų savininko ar žemės naudotojo (nuomininko) teisinių ir ekonominių interesų apsaugÄ . Tačiau mano, kad ieÅ¡kovas yra praleidęs įstatymo nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ , nes apie pažeistÄ teisę sužinojo 2012-09-19, o į teismÄ kreipėsi tik 2013-07-05.                 Trečiasis asmuo V. B. pateikė atsiliepimÄ (b.l.112-114) praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti ir nurodė, kad ieÅ¡kovo teiginys, kad jis nežinojo apie parduodamÄ Å¾emės sklypÄ neatitinka tiesos.

Vadovaujantis tuo metu galiojančiomis Žemės reformos įstatymo nuostatomis apie parduodamÄ Å¾emės sklypÄ (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) buvo iÅ¡spausdinta 2004-06-16 rajono laikraÅ¡tyje ,,Gyvenimas“.               Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo V. B. paaiÅ¡kino, kad sudarant sutartį Registrų cento pažymėjime nebuvo matyti, kad ant ginčo žemės yra statiniai. Taip pat mano, kad nėra tinkamo atsakovo, nes A. M. palikimo niekas nepriėmė.

Sudarant pirkimo-pardavimo sutartį buvo pateikta Registrų centro pažyma, nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai (sprendimas, įsakymas), sklypo planas, skelbimas iš laikraščio. Prašo ieškinį atmesti.          Liudytoja R. V. paaiškino, kad ji yra A. M. dukra. Jos motina yra mirusi, ji jokio turto motinos nepaveldėjo, nes mirties dienai motina jokio turto neturėjo. A. M. 2004-07-16 pardavė žemę. Ieškovui buvo siūlyta pirkti žemę. Tam, kad pasiūlyti pirkti žemę pas V.

D. į namus buvo nuvykę ji, A. M., A. V.. A. M. ir V. D. nesutarė dėl kainos. Mama norėjo už 1 ha 1000 litų, o V. D. sutiko mokėti ne daugiau kaip 500 Lt. Pokalbio metu nebuvo kalbos, kad A. M. pateiks pasiÅ«lymÄ raÅ¡tu. Vėliau A. M. pasiÅ«lė žemę pirkti J., sutarė už 1 ha 1000 litų. Žemės pirkimo pardavimo sutartį tvirtino notarė jokių dokumentų netrÅ«ko. Buvo duotas skelbimas į vietinį laikraÅ¡tį. Ant A. M. žemės buvo fermos, ji nežinojo, kad priklausė statiniai.

          Liudytojas A. V. paaiÅ¡kino, kad jis su žmona R. V. ir A. M. vienÄ kartÄ buvo nuvykę pas V. D. į namus dėl žemės pardavimo. V. D. siÅ«lė žemÄ kainÄ , todėl A. M. nepardavė. A. M. norėjo gauti 1000 litų už ha. Tuomet kai vyko pokalbis dar dalyvavo ir V. D. žmona.           Liudytojas O. D. paaiÅ¡kino, kad buvo atvykusi A. M. siÅ«lė jos tėvui t.y. ieÅ¡kovui V. D. įsigyti žemę po pastatais, tačiau buvo pasiÅ«lyta labai aukÅ¡ta tuo metu kaina – 12000 litų. 2012-07-26 jis dalyvavo sklypų matavime, kaip gretutinio sklypo savininkas, jis pasirašė, o ieÅ¡kovas dalyvavo, bet nepasirašė.

Tuomet buvo žinoma, kad savininkas yra M. J.. Šiuo metu rinkos kaina už ha yra 5000-6000 litų. Ieškovui priklausančias pastatais naudojais jis ir UAB ,,Granagra“, kuriuos jis yra direktorius. 2004 metais išspausdinto skelbimo jis neskaitė, jei būtų A. M. žemę pardavusi kaip nurodyta skelbime, ieškovas būtų pirkęs. Šiuo metu jis naudojasi pastatais be jokio mokesčio, pagal tai, kiek dabar yra naudojami pastatai jais naudotis niekas netrukdo. Atsakovas naudojasi savo žeme pagal paskirtį t.y.

žemės Å«kio veikai – augina pievÄ , sėja, žemė yra dirbama ir prižiÅ«rima.            Liudytoja J. D. paaiÅ¡kino 2004 metais buvo atvyksi A. M. ir su jos vyru ieÅ¡kovu V. D. kalbėjo apie žemės kainas, Ji girdėjo, kad buvo norima parduoti žemę už 12000 Lt. Todėl jos vyra pasakė, kad per brangu. IeÅ¡kovas norėjo tÄ Å¾emę pirkti, nes jam priklausantys pastatai yra ant tos žemės.           Liudytojas A. M. parodymai užraÅ¡yti pas notarÄ (t.2,b.l. 11,12), kuriuose jis patvirtino, kad bÅ«damas pas V.

D. namuose, girdėjo pokalbį, kurio metu atvykę žmonės pasakė, kad ketina parduoti žemę ant kuriuos stovi V. D. priklausantys pastatai. Pokalbio metu buvo pasakyta, kad už žemes norima gauti 12000 litų.          Ieškinys atmestinas.          Bylos duomenis nustatyta, kad žemės sklypas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso M. J., nuosavybės pagrindas 2004-07-16 pirkimo pardavimo sutartis (b.l.8); pastatas - tvartas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), pastatas – tvartas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), pastatas – tvartas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), pastatas – tvartas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), pastatas - pašarų sandėlis (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), pastatas - svarstyklės (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), kiti statiniai - kiemo įrenginiai (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esantys adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso V.

D. (b.l.9-11); žemės sklypas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esatis (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklauso V. D.; 2004-07-16 žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartimi A. M. pardavė 2,69 ha žemės sklypÄ (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos kaina - 3158 Lt ir 1,84 ha žemės sklypÄ (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) esantį (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė – 2315 Lt, M.

J. už 5000 litų (b.l.13-15); 2004-07-16 žemės sklypo perdavimo – priėmimo aktu A. M. perdavė, o M. J. priėmė nupirktus žemės sklypus (b.l.16). VÄ® Registrų centro Kauno filialo 2013-04-10 Nr.KAKT – 315 sprendimu dėl nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų pakeitimo nekilnojamojo turto kadastre (b.l.17) praÅ¡ymas pakeisti nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis (adresÄ ) atmestas, kadangi negalima identifikuoti kokiem pastatam 2013-03-25 Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu dėl adreso suteikimo yra suteikiamas adresas.

Prienų rajono savivaldybės administracijos Veiverių seniÅ«nijos 2013-03-18 pažyma apie pastatus tvirtina, kad V. D. vardu užregistruotas nekilojamas turtas registro Nr. (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) (b.l.18). 1994-11-25 sutartis tvirtina, kad B. žemės Å«kio bendrovė pardavė V. D. mÅ«rinį tvartÄ , mÅ«rinį tvartÄ su priestatu, mÅ«rinį tvartÄ su priestatu, mÅ«rinį tvartÄ su priestatu, medinį sandėlį, mÅ«rines svarstykles, kiemo įrenginiu), esančius (duomenys neskelbtini) (b.l.19).

Kauno apskrities virÅ¡ininko 2002-12-02 įsakymu dėl nuosavybės teisių į iÅ¡klikusį nekilojamÄ jį turtÄ (žemę) atkÅ«rimo A. M. atkurta nuosavybės teisė į turėtÄ Å¾emę 4,93 ha, esančiÄ (duomenys neskelbtini) (b.l.23-25). Kauno apskrities virÅ¡ininko 2002-12-02 įsakymo Nr.02-07-6696 2 priedo iÅ¡raÅ¡as ,,Piliečių, kuriems suteikiami sklypai bendrosios nuosavybės teise Prienų ir BirÅ¡tono rajone, sÄ raÅ¡as“ patvirtina, kad A. M. suteikiamas 1,84 ha žemės sklypas (esantis (duomenys neskelbtini)) iÅ¡ jų 1,42 ha žemės Å«kio naudmenos, 0,42 ha užstatytos teritorijos, 1,84 ha nusausinta (b.l.27). 2002-05-07 Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte 4 punkte nurodyta, kad žemės sklype Nr.241-3 ,,yra Å«k.

V. D. kiaulių ferma 0,43 ha“ (b.l.28). Žemės sklypo kadastro (su nekilnojamo turto elementais) duomenys, sklypo Nr. plane 241-3, patvirtina, kad yra V. D. statiniai – kiaulidė, mėšlidė, silosinė (b.l.29-32). 2004-06-16 laikraščio ,,Gyvenimas“ kopija, iš kurios matyti, kad skelbimų skiltyje ,,Parduoda“ yra atspausdintas skelbimas, kad parduodami du žemės sklypai (duomenys neskelbtini) 1,84 ha kadastro numeris (duomenys neskelbtini) ir 2,69 ha kadastro Nr.(duomenys neskelbtini), Kaina 5000 litų“. 2012-07-26 Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktu nustatomos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro nr. (duomenys neskelbtini) ribos, nustatant ribas buvo kviesti ir dalyvavo suinteresuoti asmenys tarp jų ir O.

D. bei V. D., pastarasis pasiraÅ¡yti atsisakė. Taip pat pažymėta, kad žemės sklype yra V. D. priklausantys pastatai – tvartas, mėšlidė, arteziniai Å¡uliniai (b.l.73,74). Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad A. M. gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mirusi (b.l.75). VÄ® Registrų centro Kauno filialo 2004-07-07 pažyma apie nekilojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimÄ nekilnojamojo turto registre, kuriÄ teismui pateikė notarė V.

B., nurodyta, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kadastro adresas (duomenys neskelbtini), 1,84 ha žemės sklypas nuosavybės teise priklauso A. M. (b.l.78). Žemės sklypo kadastro Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo plotas 19134 kvadratinių metrų) žemės sklypo planas (b.l.182). Žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) planas parengtas 2012-09-26 parengto plano pagrindu (b.l.183). Aiškinamajame rašte dėl žemės sklypo kadastro plano (b.l.184) matininkės D.

M. pateikti paaiÅ¡kinimai, kad parengtame žemės sklypo plane, pažymėtame ,,B“ raide yra V. D. priklausantys pastatai (plotas 1,3884 ha) tvartas, su priestatu, kiemo statiniai: vandens bokÅ¡tas, artezinis Å¡ulinys (3 vnt.) siloso duobė, mėšlidė, svarstyklės, kiemo aikÅ¡telė, kÅ«dra. Å i plane pažymėta teritorijos forma ir vidaus struktÅ«ra sudaro palankias sÄ lygas ekonomiÅ¡kai veiksmingai ir tausojančiai žemės Å«kio veiklai. Buvo atsižvelgta į tai, kad bus reikalingas kelias, kad bÅ«tų galima patekti į formuojamÄ Å¾emės sklypÄ , kad galėtų Å«kyje naudojamos sunkiasvorės transporto priemonės patekti prie mėšlidės ir pastatų, nes negalima suformuoti kelio per artezinių Å¡ulinių, kÅ«dros ir kitų įrenginių užimtÄ teritorijÄ .

Tokiu bÅ«du bÅ«tų užtikrintas kiekvieno statinio ar įrenginio ir jų priklausinių tinkamas naudojimas pagal tiesioginę paskirtį ir tiesioginį patekimÄ (privažiavimÄ ) nuo suformuoto įvažiavimo į žemės sklypÄ prie kiekvieno statinio bei įrenginiui su priklausiniais tinkamai eksploatuoti iÅ¡skirtÄ Å¾emės sklypo dalį. Atsakovo atstovė pateikė raÅ¡ytinį paaiÅ¡kinimÄ (t.2, b.l.2,3) dėl aiÅ¡kinamojo raÅ¡to, kuriame nurodė, kad ginčo sklype esantys pastatai naudojami kaip sandėliavimui skirti pastatai.

Pats ieÅ¡kovas nurodė, kad yra pasitraukęs iÅ¡ žemės Å«kio veikos ir tai patvirtina nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros prie Žemės Å«kio ministerijos (t.2, b.l.6) pateikta raÅ¡ytinė informacija, kad V. D. 2006-01-31 yra patvirtintas paramos gavėju pagal Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonę ,,Ankstyvo pasitraukimo iÅ¡ prekinės žemės Å«kio gamybos rėmimas“. Prienų rajono savivaldybės administracijos žemės Å«kio skyrius (b.l.6) patvirtino, kad M. J. vykdo žemės Å«kio veiklÄ ir Å«kininko Å«kį Å«kininkų Å«kio registre įregistravo 2003-03-20.

Žemės Å«kio naudmenis ir pasėlius deklaruoja nuo 2004 metų.                IeÅ¡kovas V. D. 1994-11-25 sutartimi iÅ¡ B. žemės bendrovės nupirko pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). Kauno apskrities virÅ¡ininko 2002-12-02 įsakymu dėl nuosavybės teisių į likusį nekilojamÄ jį turtÄ (žemę) atkÅ«rė nuosavybę A. M. į 4.93 ha, esančiÄ (duomenys neskelbtini) A. M. pagal 2004-07-16 pirkimo pardavimo sutartį pardavė du žemės sklypus atsakovui M.

J., tame tarpe ir ginčo sklypÄ t.y. 1,84 ha žemės sklypÄ . IÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų, liudytojų parodymų, raÅ¡ytinės medžiagos darytina iÅ¡vada, kad A. M. neįvykdė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 31 str. 4 d. nustatytos pareigos praneÅ¡ti jos žemės sklype esančių pastatų savininkui V. D. apie sprendimÄ parduoti žemės sklypÄ bei jo pardavimo sÄ lygas registruotu laiÅ¡ku (įteikiant). O pastatų ir jų priklausinių savininkas V. D. sprendimÄ pirkti tokį žemės sklypÄ ar atsisakyti jį pirkti turi priimti per 30 dienų nuo praneÅ¡imo gavimo dienos.

Ir tik V. D. atsisakius pirkti žemės sklypÄ arba per nustatytÄ terminÄ , nepriėmus sprendimo A. M. galėjo perleisti žemės sklypÄ atsakovui M. J.. IÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad A. M. 2004 metų kovo mėnesį buvo susitikusi su V. D. jo namuose ir kalbėjosi dėl žemės pardavimo, ant kurios yra ieÅ¡kovui priklausantys pastatai. Tačiau byloje esančiais įrodymais nustatyti aplinkybės, kad pokalbio metu A. M. siÅ«lė žemės sklypÄ parduoti už 12000 litų ir dėl to nesutarė su ieÅ¡kovu dėl kainos nėra galimybės. IeÅ¡kovas bei liudytojai O.

D., J. D., A. M. tvirtina aplinkybes palankias ieškovui, kad A. M. norėjo parduoti žemės už 12000 litų. O liudytojai R. V. su savo vyru R. V. nurodo aplinkybes kuriuos palankios atsakovui M. J., kad A. M. norėjo parduoti žemes už 1 ha – 1000 Lt. Tačiau iš byloje esančio spaudoje išspausdinti skelbimo (t.1, b.l.72) 2004-06-16 matyti, kad dviejų parduodamų žemės sklypų (1,84 ha +2,69 ha), kurių vienas yra ginčo sklypas kaina – 5000 litų. Kitų objektyvių duomenų dėl ginčo sklypo kainos, už kuria A.

M. ketino parduoti ieÅ¡kovui žemės sklypÄ nėra. IÅ¡ bylos aplinkybių darytina tikėtina iÅ¡vada, kad atsakovas V. D. žinojo, dar 2004 metų kovo mėnesį, kad A. M. ketina perduoti ginčo žemės sklypÄ ir galėjo žinoti, kad pardavė žemės sklypÄ , ant kurio yra jam priklausantys pastatai. Teismas sprendžia, kad A. M. neįvykdė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 31 str. 4 d. nustatytų reikalavimų praneÅ¡ti ieÅ¡kovui registruotu laiÅ¡ku apie žemės sklypo pardavimÄ ir pardavė du žemės sklypus atsakovui M.

J., kuris neturėjo pirmenybės įsigyti privačion nuosavybėn. Tačiau vien tik aplinkybė, kad A. M. registruotu laiÅ¡ku prieÅ¡ 30 dienų nepranešė apie ketinimÄ parduoti žemės sklypÄ , ant kurio yra ieÅ¡kovui priklausantys pastatai, nepaneigia, kad ieÅ¡kovas V. D. žinojo apie tokius A. M. ketinimus. IÅ¡ visų byloje nustatytų aplinkybių teismas sprendžia, kad labiau tikėtina nei netikėtina, kad ieÅ¡kovas faktiÅ¡kai jau 2004 m. vasarÄ Å¾inojo, kad A. M. pardavė žemės sklypÄ , tačiau tai žinodamas nesikreipė į teismÄ ginti savo pažeistų teisių.

Nuo 2004-07-16 sandorio tarp atsakovo ir A. M. sudarymo iki ieÅ¡kovo kreipimosi į teismÄ dienos praėjo devyneri metai, ir ieÅ¡kovas kreipdamasis į teismÄ prašė perkelti jam pirkėjo teises į visÄ 1,84 ha žemės sklypÄ bei 2014-06-09 į teismo posėdį pateikė žemės sklypo planÄ bei aiÅ¡kinamÄ jį raÅ¡tÄ , kad jam priklausančių pastatų funkcionavimui iÅ¡ 1,84 ha reikalinga 1,3884 ha. IÅ¡ 2004-07-16 sutarties matyti, kad tuomet ginčo sklypo vidutinė rinkos kaina buvo 2315 Lt.

Todėl esant tokiomis aplinkybėmis teismas sprendžia, kad Å¡iuo atveju ginant vieno asmens teises nepagrįstai gali bÅ«ti paneigtos ar neproporcingai suvaržytos kitų asmenų teisės (CK 1.5 str.), atsižvelgiant į tai, kad teismo posėdžio metu proceso dalyviai patvirtino, kad žemės rinkos kaina yra ženkliai iÅ¡augusi palyginus su 2004 metų vidutinės rinkos žemės Å«kio paskirties žemių kainomis, be to, atsakovas aktyviai Å«kininkauja, žeme naudojasi pagal paskirtį. O ieÅ¡kovas yra pasitraukęs iÅ¡ aktyvios žemės Å«kio veiklos (t.2, b.l.6), o jam priklausantys pastatai atlieka sandėliavimo funkcijÄ .

         CK 4.79 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendraturčio pirmenybės teisė pirkti parduodamas dalis, esančias bendrÄ ja nuosavybe, o Å¡io straipsnio 3 dalyje nustatytas Å¡ios pirmenybės teisės gynimo bÅ«das – teisė per tris mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad bendraturčiui bÅ«tų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. LR žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu žemės sklypas parduotas pažeidžiant Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatytÄ eiliÅ¡kumÄ , asmuo, kurio pirmumo teisė pirkti valstybinį žemės sklypÄ yra pažeista, turi teisę per tris mėnesius reikalauti, kad jam bÅ«tų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos.

LR žemės Å«kio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 6 straipsnyje yra įtvirtinta privataus žemės Å«kio paskirties žemės sklypo bendraturčių ir naudotojų, naudojusių žemę žemės Å«kio veiklai ne mažiau kaip metus, pirmenybės teisė įsigyti žemės sklypÄ Å¡iame straipsnyje nustatyta eilės tvarka. Jeigu žemės sklypas parduodamas pažeidžiant pirmenybės teisę, tai asmuo per tris mėnesius nuo sužinojimo apie pažeidimÄ dienos turi teisę reikalauti, kad jam bÅ«tų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos.           LR žemės įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys turi pirmumo teisę pirkti privačiÄ Å¾emę, kuriÄ užima nuosavybės teise jiems priklausantys statiniai ir įrenginiai, taip pat žemę, bÅ«tinÄ naudoti Å¡iems objektams pagal paskirtį, ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis vienodomis sÄ lygomis, iÅ¡skyrus atvejus, kai žemė parduodama iÅ¡ viešųjų varžytynių.

Minėto straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta pirmenybės teisės įgyvendinimo tvarka, o 5 dalyje nustatyta, kad kitus pirmumo teisės pirkti privačiÄ Å¾emę atvejus gali nustatyti kiti įstatymai. Tačiau LR žemės įstatyme, įtvirtinant minėtÄ pirmumo teisę, tiesiogiai nėra įtvirtintas Å¡ios teisės gynimo bÅ«das jos pažeidimo atveju.        IÅ¡ tokio teisinio reguliavimo matyti, jog tiek LR žemės įstatyme, tiek kituose įstatymuose įtvirtintos pirmenybės teisės prigimtis yra analogiÅ¡ka.

Ä®statymų leidėjas, nustatydamas pirmenybės teisę, visais atvejais siekia tų pačių tikslų – užtikrinti tų asmenų, kurie susiję su perleidžiamu nekilnojamuoju turtu labiau nei visi kiti tretieji asmenys ir kurių interesams Å¡io turto pardavimas gali turėti tiesioginės įtakos, teisių apsaugÄ bei galimybę ateityje jas tinkamai įgyvendinti. Tokia pirmenybės teisė yra įstatyminė garantija, suteikianti pagrįstÄ bendraturčio, pastatų savininko ar žemės naudotojo (nuomininko) teisinių ir ekonominių interesų apsaugÄ .

Jeigu nebÅ«tų nustatyta Å¡i pirmenybės teisė ir nebÅ«tų užtikrinta tinkama jos apsauga, tai bÅ«tų nepagrįstai pažeisti tokiÄ teisę turinčių asmenų teisėti lÅ«kesčiai, susiję su jiems priklausančiu ar jų naudojamu turtu. Atsižvelgiant į tai, kad visuose aukščiau minėtuose įstatymuose yra įtvirtintas iÅ¡ esmės vienodo turinio pirmenybės teisės institutas, kuriuo siekiama tų pačių tikslų, Å¡ios teisės pažeidimo teisinių padarinių paÅ¡alinimas negali iÅ¡ esmės skirtis.

Tokių pačių pirmenybės teisės gynimo bÅ«dų suteikimas visais Å¡ios teisės įstatyminio reglamentavimo atvejais yra bÅ«tinas ne tik remiantis pačios pirmenybės teisė prigimtimi, bet ir bendraisiais teisės principais (CK 1.8 straipsnis) bei sisteminiu civilinės teisės normų aiÅ¡kinimu. Tai patvirtina Civilinio kodekso, LR žemės reformos įstatymo ir LR žemės Å«kio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo nuostatos, nustatančios tokį patį juose įtvirtintos pirmenybės teisės gynimo bÅ«dÄ â€“ pirkėjo teisių ir pareigių perkėlimÄ , jeigu Å¡is reikalavimas pareiÅ¡kiamas per trijų mėnesių laikotarpį.

           Esant tokiam teisiniam reguliavimui, formuojamai ir toliau plėtojamai kasacinio teismo praktika teismas nesutinka su atsakovo argumentu, kad ieškovas netinkamai grindžia ieškinį CK 4.79 str. 1 d. nuostatomis, nes A. M. nuosavybės teise priklausė žemė, o ieškovo V. D. pastatai esantys ant A. M. priklausančios žemės, todėl ieškovo nuosavybės teisės į statinius, esančius žemės sklype, priklausančiame atsakovui nesupuonuoja ieškovo ir atsakovo bendraturčio statuso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr.3K-3-230-2014).

            IeÅ¡kovas su ieÅ¡kiniu kreipdamasis į teismÄ dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo atsakovu į bylÄ Ä¯traukė A. M., tačiau paaiÅ¡kėjus, kad ji (duomenys neskelbtini) mirusi, atsakovu į bylÄ Ä¯traukė Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos, kadangi ginčo objektas – žemės sklypas. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos manė, kad jie netinkami atsakovai nes ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad mirusiosios A.

M. vardu Nekilnojamojo turto registre yra registruota žemės sklypų, todėl atsižvelgiant į Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , kad Å¡iuo atveju valstybė neatliko procedÅ«rų, kuriuos turi bÅ«ti atliktos, kad valstybės paveldimas turtas bÅ«tų įtrauktas į apskaitÄ ir priimtas. Todėl valstybė nelaikoma priėmusi palikimÄ , o Nacionalinė žemės tarnyba nelaikytina atsakovu. Teismas sutinka su tokia Nacionalinės žemės tarnybos pozicija, kad ji yra netinkamas atsakovas. Dėl senaties termino.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, sprendžiant svarbių termino praleidimo priežasčių konstatavimo klausimÄ , bÅ«tina vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgti į ieÅ¡kinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, konkretaus ieÅ¡kinio senaties termino trukmę, į tai, kiek Å¡is terminas praleistas, ginčo esmę, Å¡alių elgesį ir kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes. Sprendžiant dėl termino praleidimo priežasčių svarbos, be kitų aplinkybių, turi bÅ«ti įvertinamas ir momentas, nuo kurio sÄ Å¾iningai veikdamas asmuo turėjo suvokti galimÄ savo teisių pažeidimÄ , lemiantį poreikį dėl to kreiptis į teismÄ .

Pagrindas atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ sietinas su aplinkybėmis, kurios sutrukdė asmeniui ginti pažeistÄ teisę. Taip pat kiekvienÄ kartÄ turi bÅ«ti turima galvoje ir tai, kad jei asmuo, žinodamas ar turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimÄ , per visÄ senaties terminÄ Ä¯ jį nereaguoja ir nereiÅ¡kia ieÅ¡kinio, tai kita civilinio santykio Å¡alis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Taigi teismas turi nustatyti tinkamÄ , protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principus atitinkančiÄ Å¡alių teisių bei teisėtų lÅ«kesčių gynimo pusiausvyrÄ .

Pažymėtina tai, kad reikalavimÄ perkelti pirkėjo teises ir pareigas dėl 2004-07-16 pirkimo–pardavimo sutarties ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu pateikė teismui 2013-07-05. IeÅ¡kovas, pastatų, esančių ant ginčo sklypo, savininkas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, iÅ¡simokslinęs asmuo, turėjo žinoti apie, jo manymu, savo teisių pažeidimÄ ir ginti galimai pažeistas teises, pareikÅ¡damas reikalavimÄ teismui dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo. Teisė pasinaudoti teismine gynyba yra ribojama laike ir siejama su faktine aplinkybe, nuo kurios ir pradedamas skaičiuoti laikas, per kurį suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismÄ .

Pasibaigus Å¡iam terminui teisminės gynybos realizavimo teisė eliminuojama, paliekant teisinę galimybę taikyti termino atnaujinimo institutÄ . Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar ieÅ¡kovas nėra praleidęs termino kreiptis į teismÄ , taip pat sprendžiant ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl termino paduoti skundÄ atnaujinimo, bÅ«tina nustatyti, kada prasidėjo ieÅ¡kinio senaties termino eiga. V. D. ieÅ¡kinyje nurodė, kad 2012-09-19 gavo iÅ¡ VÄ® Registrų centras sutarties kopijÄ iÅ¡ kuriuos suprato, kad A.

M. pardavė žemės sklypÄ M. J., tačiau praÅ¡o senaties terminÄ skaičiuoti nuo 2013-04-10, kadangi tuomet buvo priimtas sprendimas dėl nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų pakeitimo ir tuomet jis galėjo formuoti ieÅ¡kinio reikalavimÄ , jog buvo pažeistos jo kaip statinių, stovinčių ant parduodamos žemės sklypo, savininko teisės pirmumo teisė įsigyti parduodamÄ Å¾emės sklypÄ . IÅ¡ nekilojamojo turto registro įraÅ¡o (t.1, b.l.8) matyti, kad nuo 2004-07-28 galioja įraÅ¡as apie tai, kad ginčo žemės sklypas 2004-07-16 pirkimo–pardavimo sutartimi nuosavybės teise priklauso M.

J., ir pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro nuostatas, numatančias, jog Nekilnojamojo turto registro duomenys apie nekilnojamÄ jį daiktÄ , daiktines teises ir Å¡ių teisių turėtojus, daiktinių teisių suvaržymus, juridinius faktus ir kitas žymas, įregistruotus Å¡iame registre, ir su Å¡iais suvaržymais, juridiniais faktais ir žymomis susijusių asmenų duomenys yra vieÅ¡i. Bylos duomenis nustatyta, kad ieÅ¡kovas dar 2004 metais tikėtina sužinojo, kad A. M. pardavė žemės sklypÄ , ant kurio stovi jam priklausantys pastatai.

Nors pats ieÅ¡kovas nurodo, kad jis nežinojo, kad sklypas buvo parduotas, tačiau nustatytos aplinkybės, leidžia manyti, jog suprato savo teisių pažeidimÄ . A. M. siÅ«lė ieÅ¡kovui pirkti žemę ant kuriuos stovi jo pastatai, tačiau po to jis nesidomėjo Å¡iuo klausimu, žinodamas, kad jo pastatai stovi ant kito žmogaus žemės, ir netrukdomai naudojosi jam priklausančiais pastatais ir nesirÅ«pino savo pažeista teise iki 2012-07-26, ieÅ¡kovas nuolat matė, kad Å¡iuo žemės sklypu naudojasi J., tačiau iki 2012-07-26 į tai nereagavo, tol kol tarp jo ir J.

įvyko konfliktas. 2012-07-26 žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktu buvo nustatytos žemės sklypo ribos ginčo sklype, o ribų nustatyme dalyvavo ir ieÅ¡kovas bei liudytojas O. D. ieÅ¡kovo sÅ«nus ir tuomet anot ieÅ¡kovo jam paaiÅ¡kėjo, kad žemės savininkas buvo M. J.. Å ios aplinkybės duoda pagrindo iÅ¡vadai, jog ieÅ¡kovas reikÅ¡damas reikalavimÄ perkelti jam pirkėjo teises ir pareigas praleido nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ kad ieÅ¡kovas V. D., kÄ rodo ir pirmiau paminėti įrodymai, apie tai žinojo daug aukščiau nei likus trim mėnesiams iki ieÅ¡kinio, pateikimo teismui dienos.

Ta aplinkybė, kad ginčo žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre įregistruoti atskirai nuo ieÅ¡kovui priklausančių statinių, kad nebuvo žemės sklypo ir pastatų vieningo adreso, faktinėje situacijoje nesudaro pagrindo pripažinti, kad Å¡ios aplinkybės ieÅ¡kovui nebuvo žinomos. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, kad ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo faktas buvo įregistruotas vieÅ¡ajame registre ir 2004-07-28 iÅ¡vieÅ¡intas įstatymo nustatyta tvarka, kad ieÅ¡kinį pareikÅ¡ti per įstatyme nustatytÄ terminÄ nebuvo sudėtinga, ieÅ¡kovas nesiėmė aktyvių veiksmų ginti pažeistas teises, spręstina, jog ieÅ¡kovas ieÅ¡kinio terminÄ praleido be svarbių priežasčių, t.y.

ėmėsi domėtis savo teisių gynyba praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui. Nors ieÅ¡kovas teismui manant, kad ieÅ¡kinio senaties terminas reikalavimui panaikinti praleistas pateikė raÅ¡tiÅ¡kÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ atnaujinti kaip praleistÄ dėl svarbių priežasčių (t.2, b.l.7–9), remiantis pirmiau iÅ¡dėstytu darytina iÅ¡vada, kad pagrindo tam nėra. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis).

Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . CPK 5 straipsnis numato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.       Vien kreipimasis į kompetentingas institucijas dėl aplinkybių, susijusių su vieningo adreso suteikimo ginčo sklypui ir ieÅ¡kovui priklausantiems pastatams nėra pakankamas, kad taptų svarbia priežastimi atnaujinti praleistÄ terminÄ kreiptis į teismÄ .

Faktas, kad ieÅ¡kovui priklausantys pastatai yra ant kitam savininkui priklausančios žemės, ieÅ¡kovui buvo žinomos ne vėliau kaip 2004 metų kovo mėnesį, kuomet A. M. buvo atėjusi pas ieÅ¡kovÄ Ä¯ namus siÅ«lydama parduoti žemę. Teismas spręsdamas ar senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių atsižvelgė ir į tai, kad ieÅ¡kovas nepateikė teismui ne tik ar nuo 2004 -07- 28 (nuo įraÅ¡o galiojimo nekilnojamojo turto registre), bet nuo 2012 metų liepos 26 d. per tris mėnesius kreipėsi į valstybės institucijas, įvertinęs, kad ieÅ¡kovas 2012-09-19 gavo žemės sklypo 2004-07-16 pirkimo–pardavimo sutartį ir 2004-07-16 Å¡io sklypo perdavimo-priėmimo aktÄ iÅ¡ VÄ® registrų centro, ir ar buvo kitų svarbių priežasčių, kurios sukliudė jam laiku kreiptis į teismÄ dėl pažeistų teisių gynimo.

Įvertinus aptartas aplinkybes ir nurodytus argumentus, ieškovo ieškinys atmestinas.            Dėl bylinėjimosi išlaidų             CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi ieškinys atmestas, iš ieškovo atsakovų naudai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Atsakovas pateikė atstovavimo išlaidas ir jas patvirtinančius dokumentus (t.1, b.l.123-130, 189-195) ir prašo priteisti 8526,40 Lt.

Å ios iÅ¡laidos prieÅ¡tarauja rekomendacijose nustatytiems apmokėjimo dydžiams, todėl teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto Å¡alies iÅ¡laidavimo, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, vertinant bylos sudėtingumÄ , proceso eigÄ , atsakovo atstovo pateiktus raÅ¡ytinius duomenis į bylÄ , teismo manymu, laikytinos pagrįstomis 5300 Lt apimtyje, likusioje dalyje jas sumažinant.          Valstybės iÅ¡laidas, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 70,25 Lt, taip pat priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovo V.

D..        Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 265,268–270 str.,         nusprendžia:       Ieškinį atmesti.        Priteisti iš ieškovo V. D. asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas 5300 Lt (penkis tūkstančius tris šimtus litų) atsakovui M. J. asmens kodas (duomenys neskelbtini) advokato paslaugoms apmokėti.        Priteisti iš ieškovo V. D. asmens kodas (duomenys neskelbtini) 70,25 Lt. (septyniasdešimt litų, 25 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.

Å ios iÅ¡laidos turi bÅ«ti sumokėtos Valstybinei Mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sÄ skaita (duomenys neskelbtini), banke „Swedbank“, įmokos kodas 5660.          Panaikinti, sprendimui įsiteisėjus, 2013-07-25 Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje taikytas laikinÄ sias apsaugos priemonės – iki teismo sprendimo byloje priėmimo taikyti laikinÄ jÄ apsaugos priemonę –areÅ¡tÄ atsakovui M.

J. priklausančiam žemės sklypui (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini).        Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                          Laima Lubauskienė