2026-05-21 Nr. AB-10543-3-61-3-00657-2025-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. J. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. J. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Trakų rajono savivaldybė, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2026-05-21 Nr. AB-10543-3-61-3-00657-2025-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėja J. J. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT, atsakovas) 2024 m. lapkričio 21 d. sprendimą „Dėl prašymo nagrinėjimo“ Nr. 1SD-92804-(15.2.48 E.) ir 2025 m. sausio 17 d. sprendimą „Dėl skundo nagrinėjimo“ Nr. 1SS-42-(5.75 Mr.) bei įpareigoti NŽT iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2024 m. spalio 29 d. prašymą.
Full text
Administracinė byla Nr. eAS-615-822/2026
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00657-2025-0
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. gegužės 20 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. J. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. J. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Trakų rajono savivaldybė, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėja J. J. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT, atsakovas) 2024 m. lapkričio 21 d. sprendimą „Dėl prašymo nagrinėjimo“ Nr. 1SD-92804-(15.2.48 E.) ir 2025 m. sausio 17 d. sprendimą „Dėl skundo nagrinėjimo“ Nr. 1SS-42-(5.75 Mr.) bei įpareigoti NŽT iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2024 m. spalio 29 d. prašymą.
Regionų administraciniame teisme 2025 m. spalio 30 d. vykusio teismo posėdžio metu bylos nagrinėjimas atidėtas, sudarant galimybę pareiškėjai patikslinti savo skundo reikalavimus.
Regionų administraciniame teisme 2025 m. gruodžio 1 d. gautas pareiškėjos patikslintas skundas, kuriame, be minėtų reikalavimų, reiškiamas dar vienas naujas reikalavimas – panaikinti NŽT 2025 m. vasario 19 d. sprendimą „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietoje mirusiajai J. B.“ Nr. 2S-55-(15.2.7.) (toliau – ir 2025m. vasario 19 d. sprendimas) ir atnaujinti 2025m. vasario 19 d. sprendimo apskundimo terminą.
Regionų administraciniame teismui 2025 m. gruodžio 2 d. pakartotinai pateiktas dar vienas, tas pats 2025 m. gruodžio 1 d. patikslintas skundas.
Teismas 2025 m. gruodžio 1 d. įpareigojo NŽT pateikti teismui registruoto laiško numerį, kuriuo atsakovas informavo pareiškėją apie 2025 m. vasario 19 d. sprendimą, kartu pateikiant registruoto laiško išsiuntimo datą ir įteikimo datą patvirtinančius dokumentus.
Atsakovas 2025 m. gruodžio 9 d. rašte Nr. 1PD-2733-(3.2 E.) nurodė, kad 2025 m. vasario 19 d. sprendimas kartu su NŽT 2025 m. kovo 6 d. raštu Nr. 1SD-26192-(15.2.48 E.) „Dėl dokumentų siuntimo ir kompensacijos už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą išmokėjimo“ (toliau – ir 2025 m. kovo 6 d. raštas) pareiškėjai buvo išsiųstas 2025 m. kovo 6 d. registruota pašto siunta –registracijos Nr. RS321488216LT– ir įteiktas 2025 m. kovo 15 d.
Atsakovas 2025 m. gruodžio 10 d. Regionų administraciniam teismui pateikė Akcinės bendrovės (toliau – AB) Lietuvos paštas Klientų aptarnavimo grupės specialistės atsakymą NŽT.
II. Regionų administracinis teismas 2025 m. gruodžio 11 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos patikslintą skundą dėl naujo reikalavimo panaikinti NŽT 2025 m. vasario 19 d. sprendimą „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietoje mirusiajai J. B.“ Nr. 2S-55-(15.2.7.).
Teismas nurodė, kad NŽT pateikė AB Lietuvos pašto savitarnos ataskaitos duomenis, o 2025 m. gruodžio 10 d. pateikė ir AB Lietuvos pašto patvirtinimą, kad NŽT 2025 m. vasario 19 d. sprendimas pareiškėjai buvo išsiųstas registruota pašto siunta kartu su 2025 m. kovo 6 d. raštu ir buvo įteiktas 2025 m. kovo 15 d. adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja savo procesiniuose dokumentuose adresą – (duomenys neskelbtini) – nurodo kaip savo adresą, šiuo adresu Gyventojų registro duomenimis yra deklaruotas pareiškėjos gyvenamosios vietos adresas.
Teismas taip pat nurodė, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog NŽT 2025 m. balandžio 18 d., teikdama atsiliepimą į pareiškėjos patikslintą skundą, atsiliepime nurodė: „Nacionalinės žemės tarnybos 2025 m. vasario 19 d. sprendimu Nr. 2S-55-(15.2.7) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje mirusiajai J. B.“ atkurtos nuosavybės teisės į 0,0519 ha, atlyginant pinigais, kuris pareiškėjai pateiktas Nacionalinės žemės tarnybos Skyriaus 2025 m. kovo 6 d. raštu Nr. 1SD-26192-(15.2.48 Mr.) „Dėl dokumentų siuntimo ir kompensacijos už valstybės išperkamąją nekilnojamąjį turtą išmokėjimo“. Kartu su atsiliepimu NŽT pateikė ir skundžiamą 2025 m. vasario 19 d. sprendimą Nr. 2S-55-(15.2.7.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietoje mirusiajai J. B.“. NŽT atsiliepimas su priedais pareiškėjai ir jos atstovams advokato padėjėjai J. K. ir advokatui K. K. buvo išsiųstas 2025 m. gegužės 7 d., naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko VEP posistemiu (per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP), todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 74 straipsnio 8 dalimi, laikomas įteiktu 2025 m. gegužės 8 d.
Teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, konstatavo, kad pareiškėja, kreipdamasi į teismą su patikslintu skundu 2025 m. gruodžio 1 d., yra praleidusi Lietuvos Respublikos atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatytą 30 dienų apskundimo teismui terminą dėl sprendimų atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, skaičiuojant šį terminą tiek nuo teismo nustatytos anksčiausios sprendimo įteikimo datos, tiek nuo vėliausios datos.
Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti, nurodė, kad pareiškėja teigia, jog terminas buvo praleistas dėl pareiškėjos netinkamo informavimo apie priimtą 2025 m. vasario 19 d. sprendimą, nes NŽT niekada pareiškėjai jo neįteikė, pareiškėja jo neturi, todėl objektyviai neturėjo galimybės jo apskųsti, o apie skundžiamą sprendimą sužinojo tik 2025 m. spalio 30 d. teismo posėdyje. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo laikytinas įteiktu ir tuo atveju, kai jis asmeniui pateikiamas teismo proceso metu kartu su kitais procesiniais dokumentais (atsakovo atsiliepimu ar teismo pranešimu), įskaitant ir atvejus, kai tie dokumentai pateikiami per EPP, todėl toks informavimas laikytinas pakankamu ir tinkamu sprendimo įteikimu apskundimo terminui skaičiuoti. Be to, teismas nurodė, kad pareiškėjos teiginius, jog jai NŽT 2025 m. vasario 19 d. sprendimas nebuvo įteiktas, paneigia AB Lietuvos pašto duomenys. Teismas konstatavo, kad nėra jokių svarbių, objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių aplinkybių, sudarančių pagrindą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, todėl, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, pareiškėjos patikslintą skundą dėl naujo reikalavimo atsisakė priimti, kaip paduotą praleidus įstatyme nustatytą apskundimo terminą ir jo neatnaujinus.
Teismas pažymėjo, kad, nepriėmus patikslinto skundo dėl naujo reikalavimo, byla toliau nagrinėjama pagal pareiškėjos patikslintą 2025 m. kovo 14 d. skundą.
III. Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 11 d. nutartį.
Pareiškėja nurodo, kad byloje nėra duomenų, jog jai buvo įteiktas 2025 m. vasario 19 d. sprendimas. Pareiškėjos teigimu, NŽT pateiktas registruotos siuntos numeris ir informacija apie jos išsiuntimą nepatvirtina, kad pareiškėjai buvo išsiųstas būtent 2025 m. vasario 19 d. NŽT sprendimas, o ne kitas NŽT raštas. Prašo atsižvelgti į aplinkybę, kad NŽT pareiškėjai dažnai siunčia siuntas.
Pareiškėja nurodo, kad teismas, neatnaujindamas termino pareiškėjai patikslintam skundui paduoti, užkirto kelią tolimesniam procesui, nors prieš tai pats teismas įpareigojo pareiškėją patikslinti skundą, konstatavęs, kad neapskundus 2025 m. vasario 19 d. sprendimo, teismo sprendimas dėl kitų skundžiamų NŽT sprendimų neturės teisinės reikšmės.
Pareiškėjos teigimu, teismas turėjo vertinti aplinkybes, kad 2025 m. vasario 19 d. sprendimas negalėjo būti priimtas dėl NŽT padarytų procedūrinių ir įstatyminių pažeidimų, dėl netinkamo pareiškėjos informavimo.
Pareiškėjos vertinimu, teismo nutartis yra nemotyvuota, nes teismas neanalizavo pareiškėjos pateiktų įrodymų, kad NŽT jau anksčiau yra suklydusi, buvo nurodžiusi ne tą pašto siuntos numerį.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Atskirojo skundo objektas – pirmosios instancijos teismo 2025 m. gruodžio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos patikslintą skundą dėl naujo reikalavimo panaikinti NŽT 2025 m. vasario 19 d. sprendimą „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietoje mirusiajai J. B.“ Nr. 2S-55-(15.2.7.), pagrįstumas ir teisėtumas.
Regionų administracinis teismas skundžiama nutartimi nustatė, kad pareiškėja Regionų administraciniame teisme 2025 m. gruodžio 1 d. gautame patikslintame skunde ginčija 2025 m. vasario 19 d. sprendimą, kurį NŽT pareiškėjai siuntė jos procesiniuose dokumentuose ir Gyventojų registre nurodytu adresu. Teismas konstatavo, kad pareiškėja yra praleidusi Atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatytą 30 dienų sprendimo apskundimo teismui terminą, skaičiuojant šį terminą tiek nuo teismo nustatytos anksčiausios sprendimo įteikimo datos – 2025 m. kovo 15 d. (terminas praleistas daugiau kaip 8 mėnesius), tiek nuo vėliausios – 2025 m. gegužės 8 d. (terminas praleistas beveik 7 mėnesius), nėra pagrindo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, todėl pareiškėjos patikslintą skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu. Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjos atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą. Jei teismas, prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą. Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų. ABTĮ nustatyta, kad jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos (ABTĮ 29 str. 1 d.).
Atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į teismą, būtina nustatyti termino kreiptis į teismą eigos pradžią (žr., pvz., 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010). Skundo padavimo termino eigos pradžia siejama ne tik su pačiu fiziniu veiksmu – akto įteikimu asmeniui, bet ir su sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie skundžiamą aktą momentu. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-75-492/2015).
Įvertinus NŽT 2025 m. kovo 6 d. rašte Nr. 1SD-26192-(15.2.48 E.) „Dėl dokumentų siuntimo ir kompensacijos už valstybės išperkamąją nekilnojamąjį turtą išmokėjimo“ pateiktą informaciją matyti, kad šiuo raštu pareiškėja buvo informuota apie NŽT 2025 m. vasario 19 d. priimtą sprendimą Nr. 2S-55-(15.2.7.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietoje mirusiajai J. B.“. Iš 2025 m. kovo 6 d. rašto detalių metaduomenų matyti, kad NŽT 2025 m. kovo 6 d. raštas registruotas 2025 m. kovo 6 d. 10 val. 47 min. 54 sek. Iš teismui pateiktų AB Lietuvos pašto savitarnos duomenų matyti, kad 2025 m. kovo 6 d. 11 val. 5 min. NŽT išsiuntė siuntą, registruotą numeriu RS321488216LT, kuri įteikta pareiškėjai 2025 m. kovo 15 d. 10 val. 18 min. 24 sek. jos procesiniuose dokumentuose nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini). AB Lietuvos paštas elektroniniu laišku patvirtino, kad siunta Nr. RS321488216LT buvo išsiųsta 2025 m. kovo 8 d. ir įteikta 2025 m. kovo 15 d. adresu: (duomenys neskelbtini).
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad NŽT pateikti duomenys patvirtina, jog siunta pareiškėjai buvo įteikta asmeniškai. Pareiškėjos atskirojo skundo argumentas, kad NŽT neįrodė, jog šia registruota siunta buvo siunčiami būtent 2025 m. kovo 6 d. raštas ir 2025 m. vasario 19 d. sprendimas, atmestinas kaip nepagrįstas. Pirma, kaip nustatyta, 2025 m. kovo 6 d. raštas ir 2025 m. vasario 19 d. sprendimas pareiškėjai buvo išsiųsti 2025 m. kovo 6 d. rašto priėmimo dieną, 11 val. 5 min., t. y. po to, kai raštas buvo užregistruotas (10 val. 18 min. 24 sek.). Antra, pareiškėja nepateikė duomenų, kad 2025 m. kovo 15 d. buvo gavusi kitus NŽT siųstus dokumentus.
Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, NŽT, 2025 m. balandžio 18 d. teikdama atsiliepimą į pareiškėjos patikslintą skundą, atsiliepime nurodė: „Nacionalinės žemės tarnybos 2025 m. vasario 19 d. sprendimu Nr. 2S-55-(15.2.7) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje mirusiajai J. B.“ atkurtos nuosavybės teisės į 0,0519 ha, atlyginant pinigais, kuris Pareiškėjai pateiktas Nacionalinės žemės tarnybos Skyriaus 2025 m. kovo 6 d. raštu Nr. 1SD-26192-(15.2.48 Mr.) „Dėl dokumentų siuntimo ir kompensacijos už valstybės išperkamąją nekilnojamąjį turtą išmokėjimo“. Kartu su atsiliepimu NŽT pateikė ir skundžiamą 2025 m. vasario 19 d. sprendimą bei 2025 m. kovo 6 d. raštą. NŽT atsiliepimas su priedais pareiškėjai ir jos atstovams advokato padėjėjai J. K. ir advokatui K. K. buvo išsiųstas 2025 m. gegužės 7 d. per EPP, todėl laikomas įteiktu 2025 m. gegužės 8 d. (ABTĮ 74 str. 8 d.). Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad ir šios aplinkybės pagrindžia, jog pareiškėjai 2025 m. gegužės 8 d. neabejotinai buvo žinoma apie 2025 m. vasario 19 d. sprendimą.
Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjai ginčijamas NŽT 2025 m. vasario 19 d. sprendimas buvo įteiktas kartu su 2025 m. kovo 6 d. raštu 2025 m. kovo 15 d., siunčiant AB Lietuvos pašte registruota siunta, o vėliausiai – 2025 m. gegužės 8 d., gavus su NŽT 2025 m. balandžio 18 d. atsiliepimu į pareiškėjos patikslintą skundą.
Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju terminas pateikti teismui skundą dėl 2025 m. vasario 19 d. sprendimo skaičiuotinas nuo 2025 m. kovo 15 d., vėliausiai – nuo 2025 m. gegužės 8 d., todėl pareiškėja, tik 2025 m. gruodžio 1 d. teikdama teismui skundą dėl 2025 m. vasario 19 d. sprendimo, pagrįstai pripažinta praleidusi terminą skundui paduoti 7 mėnesius ir net daugiau.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis nustato galimybę teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo (prašymo) padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujintas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-9-143/2015). Pabrėžtina, kad, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-49-822/2016, 2020 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-356-662/2020).
Pareiškėja prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą grindė tuo, kad ji nebuvo informuota apie priimtą 2025 m. vasario 19 d. sprendimą, jis jai nebuvo įteiktas. Tačiau pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra konstatuota, jog NŽT siuntė pareiškėjai 2025 m. vasario 19 d. sprendimą ir vėliausiai pareiškėja su juo susipažino 2025 m. gegužės 8 d. Pareiškėja skundą teismui padavė tik 2025 m. gruodžio 1 d. Pareiškėja praleido Atkūrimo įstatyme nustatytą 30 dienų apskundimo terminą, nes skundą pateikė teismui praėjus daugiau nei 7 mėnesiams po to, kai ginčijamas sprendimas jai tapo žinomas. Taigi, pareiškėjos teiginiai, kad jai nebuvo įteiktas ginčijamas 2025 m. vasario 19 d. sprendimas pirmosios instancijos teismo, pagrįstai laikyti nesudarančiais pagrindo atnaujinti praleistą terminą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie jokias objektyvias, nuo pareiškėjos valios nepriklausiusias aplinkybes, kurios galėtų būti pripažintos pakankamai svarbiomis praleistam skundo padavimo terminui atnaujinti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjai neatnaujino termino skundui paduoti ir atsisakė priimti jos patikslintą skundą dėl NŽT 2025 m. vasario 19 d. sprendimo „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietoje mirusiajai J. B.“ Nr. 2S-55-(15.2.7.) panaikinimo.
Kiti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti, todėl teisėjų kolegija dėl jų išsamiau nepasisako.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos atskirojo skundo argumentus, bylos faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, konstatuoja, kad pareiškėjos nurodyti argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo 2025 m. gruodžio 11 d. nutartį pripažinti neteisėta ir nepagrįsta, todėl pareiškėjos J. J. atskirasis skundas atmestinas ir pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjos J. J. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Skirgailė Žalimienė