Legislator Case Law & Legislation
765ea3ad-07eb-424d-b25d-60e58642f641 AI generated

765ea3ad-07eb-424d-b25d-60e58642f641 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 765ea3ad-07eb-424d-b25d-60e58642f641
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

pareiÅ¡kimas dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo įmonei, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Šiaulių bankas“.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė PareiÅ¡kėjas UAB „Grimeda“ direktorius A. T. (toliau – pareiÅ¡kėjas) 2016-05-06 kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ UAB „Grimeda“. PareiÅ¡kėjo teigimu, 1995 metais įregistruota įmonė užsiima mėsos produktų gamyba, tačiau turi laikinų finansinių sunkumų, trÅ«ksta apyvartinių lėšų, nes nutrÅ«ko ryÅ¡iai su Rusija, kuri buvo reikÅ¡minga verslo partnerė.

Legislator headnote

AI generated

765ea3ad-07eb-424d-b25d-60e58642f641 · Lietuvos apeliacinis teismas: Teismas teisingai nustatė, jog atsakovė neturi realių galimybių optimizuoti veiklÄ ir grÄ Å¾inti skolas, todėl padarė tinkamÄ iÅ¡vadÄ , kad pagal pardavimų apimtis, iÅ¡ esmės – nuostolingÄ veiklÄ , įmonė yra nepajėgi vykdyti savo skolinių įsipareigojimų ir restruktÅ«rizavimo byla jai negali bÅ«ti iÅ¡kelta. Vien kreditoriui AB „Šiaulių bankas“ pagal sutartis yra gražintinas 5 006 277,31 eurų kreditas, kurio grÄ Å¾inimo terminas sueina 2016-12-30, o pradelstos skolos suma – 595 655,52 eurų.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2-1615-157/2016;Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00285-2016-1Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3;              3.4.3.2. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugpjūčio 25 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Grimeda“ atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-1201-479/2016, kuria atmestas pareiÅ¡kėjo uždarosios akcinės bendrovės UAB „Grimeda“ direktoriaus A.

T. pareiÅ¡kimas dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo įmonei, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Šiaulių bankas“.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė PareiÅ¡kėjas UAB „Grimeda“ direktorius A. T. (toliau – pareiÅ¡kėjas) 2016-05-06 kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ UAB „Grimeda“. PareiÅ¡kėjo teigimu, 1995 metais įregistruota įmonė užsiima mėsos produktų gamyba, tačiau turi laikinų finansinių sunkumų, trÅ«ksta apyvartinių lėšų, nes nutrÅ«ko ryÅ¡iai su Rusija, kuri buvo reikÅ¡minga verslo partnerė.

Tvirtino, kad UAB „Grimeda“ susiduria su konkurencija tiek Å¡alies viduje, tiek siekdama realizuoti produkcijÄ Europos ar trečiųjų Å¡alių rinkose. PareiÅ¡kėjo įsitikinimu, restruktÅ«rizavimo procesas suteiktų galimybę toliau tęsti veiklÄ , iÅ¡saugoti darbo vietas bei patenkinti kreditorių reikalavimus. Nurodė, kad pagal UAB „Grimeda“ 2016-04-30 balanso duomenis, bendrovės turto vertė sudaro 10 337 105 eurų, o skolos kreditoriams – 8 612 048 eurų, pradelsti įsipareigojimai – 584 036 eurų, tai yra 5,65 procentų turto vertės ir tai patvirtina mokumÄ .

Klaipėdos apygardos teismo nutartimi 2016 m. gegužės 24 d. į bylÄ trečiuoju asmeniu įtrauktas AB „Šiaulių Bankas“, kuris nurodė, kad atsakovė nevykdo įsipareigojimų pagal sudarytas kredito sutartis ir bendra skola sudaro 5 006 277 eurų. Trečiojo asmens įsitikinimu atsakovės nurodytos mokumo atkÅ«rimo priemonės nėra realios ir restruktÅ«rizavimo byla negali bÅ«ti keliama. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. birželio 21 d. nutartimi atsisakė UAB „Grimeda“ iÅ¡kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ .

Teismas, įvertinęs atsakovės UAB „Grimeda“ finansinės atskaitomybės dokumentus, padarė iÅ¡vadÄ , kad patiriami finansiniai sunkumai nėra laikino pobÅ«džio, kad Å¡iuo metu veikla yra itin nuostolinga. Nurodė, kad pagal 2016-04-30 balansÄ atsakovė ankstesniais metais patyrė 622 553 eurų nuostolių, Å¡iais – 85 334 eurų, o iÅ¡ viso nuostoliai per 2015, 2016 metus sudarė 707 887 eurų; kad pirkėjų skolos 2015 metais sudarė 3 115 537 eurų, o 2016 metais – 3 829 009 eurų, taigi už produkcijÄ neatsiskaitoma, nors atsakovei trÅ«ksta apyvartinių lėšų ir turtinė padėtis nuolatos blogėja.

Teismas taip pat nustatė, kad, nepaisydama prastos turtinės padėties, atsakovė yra laidavusi už savo akcininkę UAB „Kretingalės mėsa“ 959 200 eurų sumai. Palyginęs atsakovės veiklos rezultatus per laikotarpį nuo 2013 metų iki 2016 m. balandžio 30 d., kuomet pardavimo pajamos sumažėjo beveik 3 kartus, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog jau nuo 2013 metų bendrovė veikia nuostolingai.Teismas, įvertinęs atsakovės metmenyse nurodytas priemones, be kita ko, konstatavo, kad pagal sutartis su Alymovos individualia įmone bei COOO “Morozprodukt“ – prekybos apimtys nėra didelės, pateiktas pardavimo patvirtinimas Olandijos įmonei Vlees im-exportbedrijf H.

Ferwerda BV neliudija esant ilgalaikius verslo santykius, o sutartys su UAB „Krekenavos agrofirma“ bei UAB „Kretingalės mėsa“ yra Å¡alių nepasiraÅ¡ytos, todėl nevertintinos, kaip įrodymai, patvirtinantys bendrÄ veiklÄ ir turėsiantys esminę reikÅ¡mę įmonės raidai; kad to nepatvirtina taip pat ir nuo 2014 metų vykdomos derybos su įmonėmis iÅ¡ Artimųjų Rytų bei Å iaurės Amerikos rinkų; kad pagrindinis kreditorius AB „Šiaulių Bankas“, kurio suteiktos 5 088 369 eurų paskolos grÄ Å¾inimo terminas baigiasi 2016-12-30, nesutinka su restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimu, – sprendė, jog restruktÅ«rizavimo metmenų priemonės nepatvirtina pareiÅ¡kėjo teiginių, kad jos įgalins pakeisti įmonės verslo sÄ lygas, veiklos apimtis, padidinti apyvartinių lėšų kiekį.

Teismas nurodė, jog pagal minimus metmenis atsakovė neplanuoja gauti naujų kreditų, pertvarkyti įmonės veiklos, tai yra nenurodė konkrečių priemonių veiklai optimizuoti, todėl sprendė, kad jie nepatvirtina realaus veiklos pertvarkymo, verslo plėtros, apyvartinių lėšų padidinimo etc., ir tokiu bÅ«du restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimas pažeistų kreditorių teisėtus interesus. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovė UAB „Grimeda“ atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo nutartį, klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – UAB „Grimeda“ iÅ¡kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ .

Kartu su raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais teismui pateiktus dokumentus praÅ¡o pripažinti nevieÅ¡a bylos medžiaga. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:Teismas restruktÅ«rizavimo bylÄ atsisakė iÅ¡kelti neaiÅ¡kiu, įstatyme nenumatytu teisiniu pagrindu, todėl skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.Teismas nepilnai iÅ¡tyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, t. y. – pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus, duomenis apie patirtų / patiriamų nuostolių dydį, esamÄ turtinę padėtį, vykdomÄ veiklÄ ir jos ateities perspektyvas, taip pat neteisingai įvertino atsakovės vykdomÄ veiklÄ patvirtinančius įrodymus (2015-05-20 pardavimo Olandijos įmonei Vlees im-exportbedrijf H.

Ferwerda BV patvirtinimÄ , sutartis su Alymovos individualia įmone, COOO „Morozprodukt“, UAB „Krekenavos agrofirma“ etc.), todėl nepagrįstai atsisakė iÅ¡kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ . Teismas nenagrinėjo ir nevertino aktualių aplinkybių, tai yra, kada susidarė įmonės finansiniai sunkumai, ar jie yra trumpalaikiai; kad įmonė nėra nutraukusi veiklos; kad nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; kad įmonė įsteigta daugiau nei prieÅ¡ trejus metus; kad nebuvo iÅ¡kelta, baigta ar nutraukta restruktÅ«rizavimo byla – todėl be pagrindo sprendė, kad atsakovė neatitinka Ä®RÄ® 4 straipsnyje įtvirtintų sÄ lygų.

Teismas neteisingai įvertino restruktÅ«rizavimo metmenis, neatsižvelgė į įmonės dedamas pastangas pertvarkant jos veiklÄ , visiÅ¡kai nevertino aplinkybės, kad bendrovės pradelsti kreditoriniais įsiskolinimai 2016-04-30 sudarė tik 5,65 proc. į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės (Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalis) ir neteisingai įvertino pagrindinio kreditoriaus – AB „Šiaulių bankas“, pozicijos svarbÄ , sprendžiant Å¡ios bylos iÅ¡kėlimo klausimÄ . Trečiasis asmuo AB „Šiaulių bankas“ atsiliepime į atsakovės atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o jo netenkinti, teismo 2016 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

AtsiliepimÄ trečiasis asmuo grindžia Å¡iais argumentais:Teismas teisingai aiÅ¡kino ir taikė įstatymÄ bei priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kurioje iÅ¡samiai iÅ¡analizavo ir įvertino atsakovės balanso duomenis, pelno nuostolio ataskaitas bei paskutinių laikotarpių veiklos gaunamų pajamų tendencijas ir tinkamai įvertino restruktÅ«rizavimo galimybes, taip pat objektyviai įvertino skolų struktÅ«rÄ bei aplinkybes, susijusias su įsipareigojimų vykdymu didžiausiam kreditoriui AB „Šiaulių bankas“.

Teismas teisingai nustatė, jog atsakovė neturi realių galimybių optimizuoti veiklÄ ir grÄ Å¾inti skolas, todėl padarė tinkamÄ iÅ¡vadÄ , kad pagal pardavimų apimtis, iÅ¡ esmės – nuostolingÄ veiklÄ , įmonė yra nepajėgi vykdyti savo skolinių įsipareigojimų ir restruktÅ«rizavimo byla jai negali bÅ«ti iÅ¡kelta. Vien kreditoriui AB „Šiaulių bankas“ pagal sutartis yra gražintinas 5 006 277,31 eurų kreditas, kurio grÄ Å¾inimo terminas sueina 2016-12-30, o pradelstos skolos suma – 595 655,52 eurų.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, todėl bylÄ nagrinėja neperžengdamas pareiÅ¡kėjos UAB „Grimeda“ atskirojo skundo ribų.Skundžiamoje nutartyje teismas atsisakė UAB „Grimeda“ kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ , nustatęs, kad atsakovė nepateikė teismui restruktÅ«rizavimo bylos metmenų, kurie patvirtintų realų atsakovės veiklos pertvarkymÄ , nuostolingos veiklos atsisakymÄ , atsakovės verslo plėtrÄ , apyvartinių lėšų padidinimÄ , dėl ko restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimas pagal tokius metmenis pažeistų atsakovės kreditorių teisėtus interesus (Ä®RÄ® 7 straipsnio 5 dalis, 5 straipsnis).

Taigi, nagrinėjamoje byloje sprendžiamas minėtos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 263 straipsnio 1 dalis).Visų pirma apeliantė, kvestionuodama teismo nutartį, teigia, kad ji priimta įstatyme nenumatytu (neaiÅ¡kiu) teisiniu pagrindu, nemotyvuota, todėl naikintina. Atmesdamas šį skundo argumentÄ teismas paaiÅ¡kina, kad CPK 278 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tuo atveju, jeigu sprendimas yra neaiÅ¡kus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu, taip pat savo iniciatyva jį iÅ¡aiÅ¡kinti, nekeisdamas turinio.

Teismų praktikoje yra ne kartÄ pasisakyta, kad Å¡io civilinio proceso instituto paskirtis – paÅ¡alinti neaiÅ¡kumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų bÅ«ti tinkamai įvykdomas, o jo neaiÅ¡kumas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo ar argumentų parinkimo motyvų (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2010; 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2006 etc.). Taigi sprendimas (nutartis) gali bÅ«ti iÅ¡aiÅ¡kinamas, jeigu yra neaiÅ¡kiai (nesuprantamai arba nevienareikÅ¡miÅ¡kai) suformuluota sprendimo (nutarties) rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiÅ¡kai aiÅ¡ku, kaip jis turi bÅ«ti vykdomas.Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nėra duomenų ir apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad ji Å¡iuo klausimu bÅ«tų kreipusis į teismÄ su tokiu praÅ¡ymu ir kad toks jos praÅ¡ymas bÅ«tų buvęs nepatenkintas.

Be to, atsižvelgiant į aukščiau nurodytÄ reglamentavimÄ , apeliantės argumentas, kad teismas Å¡iÄ bylÄ atsisakė iÅ¡kelti neaiÅ¡kiu, įstatyme nenumatytu teisiniu pagrindu, atmestinas kaip nepagrįstas, nes skundžiamos teismo nutarties rezoliucinė dalis yra aiÅ¡ki, įvykdoma, ir to neneigia apeliantė. Antra, apeliantė teigia, kad Å¡i teismo nutartis yra nemotyvuota, kad įmonė atitinka visas Ä®RÄ® 4 straipsnyje iÅ¡dėstytas sÄ lygas, kad nėra Ä®RÄ® 7 straipsnio 5 dalies 1, 2 ir 3 punktuose numatytų pagrindų atsisakyti iÅ¡kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ , kad jos pateikti RestruktÅ«rizavimo plano metmenys atitinka Ä®RÄ® 5 straipsnio reikalavimus bei kad per didelė reikÅ¡mė buvo suteikta pagrindinio kreditoriaus – AB „Šiaulių bankas“, pozicijai, o iÅ¡vada, kad tokios bylos iÅ¡kėlimas pagal jos pateiktus metmenis pažeistų visų kreditorių teisėtus interesus, – padaryta nepilnai iÅ¡tyrus byloje pateiktus įrodymus ir visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes.Apeliacinės instancijos teismas, prieÅ¡ imdamasis nagrinėti čia nurodytus teiginius, pažymi Å¡ioje byloje aktualias įstatymo normas bei aktualius kasacinės instancijos teismo suformuluotus nurodymus dėl jų aiÅ¡kinimo, taikymo.Taigi pagal CPK 270 straipsnio 4 dalį teismo procesinis sprendimas turi bÅ«ti motyvuotas.

Jei sprendimas (nutartis) yra be motyvų, tai toks atvejis pripažįstamas absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ . Å io straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimÄ tik tada, jeigu dėl Å¡io pažeidimo galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiÅ¡kas motyvų nebuvimas.

NeiÅ¡samių motyvų faktas savaime nėra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas. NeiÅ¡samÅ«s motyvai reiÅ¡kia CPK normų pažeidimÄ , tačiau toks pažeidimas turi bÅ«ti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju viso sprendimo kontekste (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-228-313/2016 etc.).Pagal CPK 185 straipsnio 1 dalį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.Pagal CPK 1 straipsnį restruktÅ«rizavimo bylos yra nagrinėjamos pagal Å¡io kodekso taisykles, iÅ¡skyrus iÅ¡imtis, kurias nustato kiti įstatymai.

Pagal Ä®RÄ® 1 straipsnio 2 dalį bei 2 straipsnio 1 dalį – pagrindinis įmonės restruktÅ«rizavimo proceso tikslas – sudaryti sÄ lygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems Å«kinės komercinės veiklos, iÅ¡saugoti ir plėtoti Å¡iÄ veiklÄ , sumokėti skolas ir iÅ¡vengti bankroto, o toks asmuo, tai įmonė, negalinti vykdyti prievolių ir sumažinti nuostolių, kurie, kreditoriams nesuteikus pagalbos, priverstų jÄ nutraukti veiklÄ ir bankrutuoti. Ä®monės restruktÅ«rizavimo tikslui pasiekti taikomas iÅ¡tisas priemonių kompleksas gaunant kreditorių pagalbÄ .

Pagal Ä®RÄ® 7 straipsnio 4 dalį tokia byla iÅ¡keliama nustačius, kad įmonė atitinka Ä®RÄ® 4 straipsnyje iÅ¡dėstytas sÄ lygas, tai yra, ji turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius 3 mėnesius; nėra nutraukusi veiklos; nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; yra įsteigta ne mažiau kaip prieÅ¡ 3 metus iki pareiÅ¡kimo teismui dėl įmonės restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo pateikimo dienos; nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktÅ«rizavimo bylÄ arba nutarties nutraukti bylÄ Ä®RÄ® 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai, ir nebuvo pažeisti Ä®RÄ® 5 straipsnio reikalavimai, reglamentuojantys restruktÅ«rizavimo plano metmenų rengimÄ bei turinį.Pagal Ä®RÄ® 7 straipsnio 5 dalį teismas priima nutartį atsisakyti iÅ¡kelti tokiÄ bylÄ , jeigu: padaroma pagrįsta iÅ¡vada, kad įmonė neatitinka bent vienos iÅ¡ Ä®RÄ® 4 straipsnyje iÅ¡dėstytų sÄ lygų; buvo pažeisti Ä®RÄ® 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai;

įmonė yra nemoki ir, jeigu yra kitų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nurodytų bankroto bylos iÅ¡kėlimo sÄ lygų, – teismui turi bÅ«ti pateiktas pareiÅ¡kimas dėl įmonės bankroto bylos iÅ¡kėlimo Å¡io įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis teismas, aiÅ¡kindamas įmonės restruktÅ«rizavimo paskirtį bei tikslus yra pažymėjęs, kad Å¡is procesas grindžiamas idėja, jog tiek iÅ¡keliant restruktÅ«rizavimo bylÄ , tiek ir tokio proceso metu bÅ«tų siekiama visų suinteresuotų asmenų – įmonės dalyvių ir kreditorių – sutarimas dėl įmonės veiklos perspektyvų, nes prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų sudėtinga pasiekti restruktÅ«rizavimui keliamų tikslų; tiek įmonė ir tiek jos kreditoriai, siekdami savo interesų apsaugos, turi veikti sÄ Å¾iningai, bendradarbiauti sprendžiant dėl įmonės restruktÅ«rizavimo proceso inicijavimo ir Å¡iam vykstant (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2011 etc.).

Taigi jau keliant klausimÄ dėl tokios bylos iÅ¡kėlimo – sprendžiant ar realios bendrovės perspektyvos sėkmingai pasiekti restruktÅ«rizavimu tikslus nepažeidžiant kreditorių interesų – yra labai svarbi kreditorių ir / ar pagrindinio (didžiausiÄ reikalavimÄ turinčio) kreditoriaus pozicija. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat nuolat pabrėžiama kreditorių pozicijos reikÅ¡mė sprendžiant restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo klausimÄ . Å is teismas ne kartÄ yra nurodęs, kad esminis vaidmuo sprendžiant, ar restruktÅ«rizuoti finansinių sunkumų turinčiÄ Ä¯monę, tenka įmonės kreditoriams, nes bÅ«tent jų reikalavimai bus tenkinami tik restruktÅ«rizavimo plano įgyvendinimo metu ir tik jame nustatyta tvarka.

Išaiškinta, kad nors 2010 m. spalio 1 d. įsigaliojusioje naujoje ĮRĮ redakcijoje nebeliko formalaus reikalavimo, jog plano metmenims pritartų pagrindiniai įmonės kreditoriai, tačiau kreditorių pozicija bylos iškėlimo stadijoje yra itin reikšminga, nes parodo galimas įmonės restruktūrizavimo perspektyvas – neturint didžiųjų bendrovės kreditorių paramos tokio proceso pradėjimas būtų iš esmės formalus ir pasmerktas žlugti (ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kartu pažymėta, kad vien tokio palaikymo nebuvimas pats savaime nesudaro pagrindo atsisakyti kelti Å¡iÄ bylÄ , kad tokio pagrindo neįtvirtina ir įstatymas. Todėl teismas privalo įvertinti visas reikÅ¡mingas konkrečios bylos aplinkybes, tai, ar įmonės restruktÅ«rizavimo tikslų pasiekimas yra iÅ¡ esmės perspektyvus. Tik tuomet, kai pati įmonė, siekianti bÅ«ti restruktÅ«rizuota, iÅ¡ esmės atitinka pirmiau iÅ¡vardintus reikalavimus bei nėra jos akivaizdaus nemokumo ir yra tikėtina veiklos perspektyva, – prioritetas turėtų bÅ«ti teikiamas restruktÅ«rizavimui (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-970/2011; 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1624/2014 etc.).Kasacinis teismas taip pat ne kartÄ yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl pareiÅ¡kimo iÅ¡kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ faktinio ir teisinio pagrįstumo, tai yra ar tokia įmonė turi realių perspektyvų sėkmingai pasiekti pirmiau jau paminėtus tokio proceso tikslus, esminę reikÅ¡mę turi jos materialinės padėties, turto ir skolų santykio, struktÅ«ros nustatymas, taip pat pateiktų plano metmenų iÅ¡samus įvertinimas, tai yra ar numatomos priemonės yra realios, galinčios bendrovės Å«kinės veiklos srityje ir verslo konkurencinėje aplinkoje atkurti mokumÄ , normaliÄ veiklÄ , sumažinti įsiskolinimus, iÅ¡saugoti konkurencingumÄ ; kad Ä®RÄ® nustatytas reikalavimas vykdyti komercinę Å«kinę veiklÄ reiÅ¡kia siekį iÅ¡saugoti įmonę ne kaip formalų vienetÄ , o tokį, kuris realiai plėtoja ar gali plėtoti veiklÄ (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2009; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2010 ir kt.).

Ne viename savo sprendime kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad restruktÅ«rizavimo proceso tikslai negali bÅ«ti pasiekti neprotingai, neracionaliai naudojant restruktÅ«rizavimo procedÅ«ras, nepaisant operatyvumo reikalavimų. PrieÅ¡ingas įstatymo nuostatų aiÅ¡kinimas reikÅ¡tų galimybę įmonei piktnaudžiauti įstatymo suteikiamomis teisėmis, ir, nesant realios įmonės veiklos iÅ¡saugojimo galimybės, imituoti restruktÅ«rizavimo procesÄ tam, kad kuo ilgesnį laikÄ galėtų naudotis Ä®RÄ® 8 straipsnyje įtvirtintomis lengvatomis (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2011; 2013 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-458/2013).Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau pateiktomis įstatymo nuostatomis bei teismų praktikos iÅ¡aiÅ¡kinimais, įvertinęs Å¡ios bylos medžiagÄ , nesutinka su atskirojo skundo argumentais, kad nepagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog įmonės restruktÅ«rizavimo proceso pradėjimas yra neperspektyvus (CPK 185 straipsnis).Visų pirma pabrėžtina tai, kad, prieÅ¡ingai nei teigiama skunde, teismas, spręsdamas minimÄ klausimÄ ar įmonės patiriami finansiniai sunkumai nėra laikino pobÅ«džio, vertino faktus, jog Å¡iuo metu įmonė veikia itin nuostolingai; pagal 2016-04-30 balansÄ ankstesniais metais patyrė 622 553 eurų, Å¡iais – jau 85 334 eurų nuostolių, o per 2015, 2016 metus patirti nuostoliai iÅ¡ viso sudarė 707 887 eurų.

Nustatęs, kad pirkėjų skolos 2015 metais sudarė 3 115 537 eurų, o 2016 metais – 3 829 009 eurų, teismas teisingai konstatavo, kad už produkcijÄ neatsiskaitoma, atsakovei trÅ«ksta apyvartinių lėšų ir jos turtinė padėtis nuolatos blogėja, tačiau nežiÅ«rint to atsakovė yra laidavusi už savo akcininkę UAB „Kretingalės mėsa“ 959 200 eurų sumai. Palyginęs veiklos rezultatus per laikotarpį nuo 2013 metų iki 2016 m. balandžio 30 d., kuomet pardavimo pajamos sumažėjo beveik 3 kartus, teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog jau nuo 2013 metų bendrovė veikia nuostolingai.

Taigi minėti duomenys nepatvirtina apeliantės argumento, kad veiklos sutrikimas yra tik laikino pobÅ«džio (CPK 185 straipsnis).Antra, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, nėra pagrindo spręsti, kad skundžiama teismo nutartis yra neteisėta, nes iÅ¡vados joje padarytos pažeidžiant įrodinėjimo taisykles ir dėl to nepagrįstai atmestas praÅ¡ymas. Kaip jau buvo minėta, tuo pagrindu apeliacinis teismas, kuris yra taip pat ir fakto instancija, sprendimÄ gali panaikinti tik tuomet, kai neteisingai iÅ¡spręsta byla.

Be to, teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ Ä¯vertino visas metmenyse nurodytas priemones, tarp jų taip pat ir: sutartis su Alymovos individualia įmone bei COOO ,,Morozprodukt“; pardavimo patvirtinimÄ , apie tai, jog Olandijos įmonei Vlees im-exportbedrijf H. Ferwerda BV parduota produkcija; sutartis su UAB „Krekenavos agrofirma“ bei UAB „Kretingalės mėsa“; duomenis, kad nuo 2014 metų vykdomos derybos su įmonėmis iÅ¡ Artimųjų Rytų bei Å iaurės Amerikos rinkų; kreditorių, tarp jų – pagrindinio kreditoriaus AB „Šiaulių Bankas“, pozicijÄ restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo klausimu, etc. BÅ«tent Å¡ių faktinių aplinkybių pagrindu teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad minėti duomenys nepatvirtina pareiÅ¡kėjo teiginių apie realias galimybes pakeisti įmonės verslo sÄ lygas, veiklos apimtis ar padidinti apyvartinių lėšų kiekį ir taip atsiskaityti su kreditoriais nepažeidžiant jų teisių bei teisėtų interesų, tai yra – iÅ¡ esmės tik nukeliant atsiskaitymÄ pagal savo prievoles.Trečia, kaip žinoma, pagal CPK 178 straipsnį Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių Å¡io Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

Teismas sprendžia, kad apeliantė, kuriai tenka prievolė pagrįsti metmenyse nurodytų priemonių realumÄ , taip pat ir Å¡ios fakto instancijos teismui nepateikė įrodymų, paneigiančių teismo iÅ¡vadas. Be to, bylos medžiaga rodo, kad pareiÅ¡kėjas, teigdamas, jog yra visos bÅ«tinos sÄ lygos sėkmingam restruktÅ«rizavimuisi, nuslėpė tikrÄ jÄ padėtį, tai yra elgėsi nesÄ Å¾iningai. Taigi atsakovė metmenyse nurodo, jog ji planuoja parduoti dalį bendrovės turto, kurio vertė 266 268 eurų, tačiau pati pripažįsta, jog numatytas parduoti turtas didžiÄ ja dalimi yra įkeistas.

Atskirajame skunde tvirtinama, kad Å¡iais metais planuojama gauti 6 746 313 eurų pajamų, kurios projektuotos pagal Å¡ių metų pirmų keturių mėnesių pardavimus. Nors Å¡i byla nagrinėjama jau baigiantis rugpjūčio mėn., apeliaciniam teismui nepateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų tokių pajamų gavimo realumÄ . Be kita ko, skunde bei papildomuose paaiÅ¡kinimuose, apeliantė teikdama duomenis apie gamybos apimtis ir teigdama, kad jos bus didinamos, nurodo bendro pobÅ«džio motyvus, kurie anaiptol netgi preliminariai nepatvirtina tokių pajamų gavimo.

Vėlgi – plano metmenyse tvirtinama, kad įmonėje dirba 127 darbuotojai, tačiau duomenys apie darbo užmokestį bei su juo susijusius mokesčius nenurodyti, teigiant, jog jie neturi esminės įtakos bendriesiems balanso duomenims, be to jie nėra ,,priskaityti“ (b. l. 60). Pagal viešai prieinamus duomenis 2016-08-24 įmonėje dirba 119 apdraustųjų asmenų, tačiau nei metmenyse nepristatoma, nei skunde nenurodoma, kad skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui – 169 540,46 eurų ir tokia skola, kuri reiškia, jog už dirbančiuosius nesumokami visi privalomi mokesčiai, yra susidariusi per daugelį metų (CPK 179 straipsnis), kaip jau minėta, deklaratyviai teigiant, kad valdomo turto vertė ir nuosavo kapitalo dydis leidžia spręsti, jog vykdomos veiklos rodikliai nėra reikšmingi ir nesudaro pagrindo abejoti galimybėmis įvykdyti metmenyse nurodytas priemones.

Be to, tvirtinama, kad jos pradelsti įsipareigojimai – 1 111 132,40 eurų, turto vertė – 10 337 105 eurų, ir teigiama, kad tokios skolos yra nereikÅ¡mingos – sudaro tik menkÄ turto dalį. Tačiau pagal restruktÅ«rizavimo plano metmenis jos įsipareigojimai 2016-04-30 dienai sudarė 8 612 048 eurų sumÄ (b. l. 52), į balansÄ Ä¯raÅ¡yto ilgalaikio turto vertė – 6 209 289 eurų (b. l. 37); pagal trečiojo asmens AB „Šiaulių bankas“ – pagrindinio apeliantės kreditoriaus, atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ pateiktus duomenis, prievoliniai įsipareigojimai Å¡iam asmeniui taip pat nevykdomi ir vien jau pradelsta skola sudaro 595 655,52 eurų, o negrÄ Å¾intos paskolos – 5 006 277,31 eurų, grÄ Å¾inimo terminas baigiasi 2016-12-30.Taigi, trečiasis asmuo AB „Šiaulių bankas“ atsiliepime į atsakovės atskirÄ jį skundÄ turi pagrindÄ tvirtinti, kad yra teisinga teismo iÅ¡vada, jog atsakovė neįrodė realių galimybių optimizuoti nuostolingÄ veiklÄ , grÄ Å¾inti skolas, taigi yra nepajėgi vykdyti savo skolinių įsipareigojimų.Ketvirta, apeliantė teisingai nurodo, kad sprendžiant dėl Å¡ios bylos iÅ¡kėlimo negalima esminę reikÅ¡mę teikti vien tik pagrindinio kreditoriaus pozicijai.

Tačiau, kaip jau minėta, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikti įrodymai, kad Å¡io banko pozicija dėl kredito grÄ Å¾inimo termino bÅ«tų pasikeitusi. Taip pat nepateikta įrodymų, kad pajamos, gaunamos iÅ¡ Å¡iuo metu vykdomos veiklos, o taip pat naujai sudaromų sutarčių pagrindu, leistų spręsti, jog tokia finansinė naÅ¡ta įmonei nėra reali – nėra per didelė. Apeliacinės instancijos teismui papildomai pateikti ir priimti raÅ¡ytiniai įrodymai ir juose esantys duomenys, kurie apeliantės nurodymu, laikytini konfidencialiais, teismo įsitikinimu, taip pat to nepatvirtina (CPK 185 straipsnis, 314 straipsnis).

Taigi, turint omenyje pirmiau Å¡ioje nutartyje nurodytas įstatymo nuostatas, o taip pat byloje nustatytÄ aktualių aplinkybių visumÄ , pagrindinio kreditoriaus pozicija nagrinėjamu klausimu yra reikÅ¡minga (CPK 185 straipsnis). TokiÄ iÅ¡vadÄ iÅ¡ esmės taip pat patvirtina žemiau pateikiami duomenys, apibÅ«dinantys pačios apeliantės prisiimtus įsipareigojimus už trečiuosius asmenis. Pirmiau buvo paminėta, kad atsakovė, pati veikdama nuostolingai, yra laidavusi kreditorei AB „Šiaulių bankas“ už savo akcininkę UAB „Kretingalės mėsa“ 959 200 eurų sumai.

Atskirajame skunde nurodoma, kad teismas be pagrindo šiai aplinkybei suteikė reikšmės. Tuo tarpu iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad šios bendrovės, kuriai Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartimi yra iškelta restruktūrizavimo byla, vadovė prašyme nurodė, jog dėl turto ir įsipareigojimų struktūros bendrovė, nenutraukdama veiklos, neturi galimybės padengti kreditorių reikalavimų, tinkamai finansuoti veiklos, susiduria su apyvartinių lėšų trūkumu (civilinė byla Nr. B2-1202-460/2016).

Pagal Å¡ios bylos medžiagÄ kreditorė AB „Šiaulių bankas“ tvirtino, kad įmonės paskoliniai įsipareigojimai sudaro 2 754 878,25 eurų (už 959 200 eurų dalį laidavo UAB ,,Grimeda“), o kreditorė AB SEB bankas teigė, kad Å¡i bendrovė pati yra laidavusi už UAB „Agrovet“ pagal 2001 m. rugsėjo 31 d. kreditavimo sutartį, pagal kuriÄ paskolos grÄ Å¾inimo terminas yra pasibaigęs dar 2014 m. gruodžio 15 d., o 2015 m. rugsėjo 18 d. yra iÅ¡duotas vykdomasis įraÅ¡as dėl 7 269 592,37 eurų skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo; kad įmonei yra pareikÅ¡ti turtiniai reikalavimai kitose bylose (civilinė byla Nr. 2-15328-918/2016, Nr. e2-1414-264/2016).

Pagal Liteko duomenis pirmiau paminėtai UAB „Agrovet“, už kuriÄ yra laidavusi atsakovės akcininkė UAB „Kretingalės mėsa“, už kuriÄ savo ruožtu yra laidavusi pati atsakovė – Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 28 d. nutartimi taip pat yra iÅ¡kelta restruktÅ«rizavimo byla. Å ios bendrovės vadovas pareiÅ¡kime tvirtino, kad į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertė 2016-04-30 buvo 16 706 469 Eur, įsipareigojimai kreditoriams – 11 063 875 Eur, o pradelsti – 8 538 452,73 Eur, t. y. 51,11 proc. balansinio turto vertės, tačiau įmonė veikia, todėl siekiant atkurti jos mokumÄ bei atsiskaityti su visais įmonės kreditoriais keltina tokia byla.

Nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ teismas nustatė, kad balansinio turto vertės ir pradelstų įsipareigojimų santykis pasikeitė ir siekia tik 47,14 proc.; kad neliko pradelstų įsiskolinimų (sumokėti atlyginimai, atsiskaityta su valstybės biudžetais etc.). Tačiau pagal Å¡ios bylos medžiagÄ kreditorius AB SEB bankas, kuriam UAB „Agrovet“ įsipareigojimų vykdymo terminas yra pasibaigęs, prieÅ¡taravo tokios bylos iÅ¡kėlimui, tvirtindamas, jog yra pagrindinis ir didžiausias kreditorius, nėra pasirengęs suteikti nuolaidų, jog restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimas bÅ«tų naudingas tik įmonės vadovui ar jos savininkams, laiko kaip vilkinimo priemonę besiruoÅ¡iant bankrotui ar siekiant kitų tikslų.Teismo įsitikinimu, minėti duomenys turi tiesioginę reikÅ¡mę Å¡ioje byloje – vertinant UAB „Grimeda“ atskirojo skundo teiginius, jog, prieÅ¡ingai nei konstatavo teismas, ji atitinka Ä®RÄ® 4, 5 straipsnių reikalavimus, nes savo papildomuose paaiÅ¡kinimuose ji nurodo, kad Žemaitijos regione veikiančios mėsos perdirbimo įmonės yra specializuotos ir sudaro vientisÄ mėsos perdirbimo grandinę:

UAB „PajÅ«rio mėsinė“ užtikrina skerdimÄ , UAB „Agrovet“ atlieka iÅ¡pjaustymÄ , UAB „Grimeda“ atlieka termiÅ¡kai apdorotų ir aukščiausiÄ pridėtinę vertę turinčių mėsos gaminių bei deÅ¡rų gamybÄ , o UAB „Kretingalės mėsa“ atlieka logistikÄ ir prekių realizacijÄ . Taigi esant tokiai faktinei situacijai, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, teismas teisingai rėmėsi tiek jos įsipareigojimu trečiajam asmeniui, tiek ir didžiausio kreditoriaus pozicija dėl Å¡ios bylos iÅ¡kėlimo, nes, kaip jau minėta aukščiau, kreditoriai turi lemiamÄ balsÄ sprendžiant dėl restruktÅ«rizavimo plano tvirtinimo, o jo nepatvirtinus – iÅ¡kelta restruktÅ«rizavimo byla turi bÅ«ti nutraukta (Ä®RÄ® 28 straipsnio 1 – 2 dalys, CPK 185 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis pirmosios instancijos teismo, o taip pat šio teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, vadovaudamasis šioje nutartyje aukščiau nurodytomis įstatymų nuostatomis bei teismų praktikos išaiškinimais, sprendžia, kad skundžiamoje nutartyje tinkamai įvertinti atsakovės UAB ,,Grimeda“ ūkinės finansinės veiklos rodikliai, jos reali būklė, pateikto restruktūrizavimo plano metmenų atitiktis teisės aktų reikalavimams, ir pagrįstai atmestas bendrovės vadovo prašymas (ĮRĮ 5 straipsnis, 7 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Taigi nustatęs, kad teismas tinkamai atskleidė Å¡ios bylos esmę, kad apeliantė atskirajame skunde bei papildomuose raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nepateikė argumentų, kurie leistų kitaip vertinti teismo iÅ¡vadas ir naikinti šį procesinį sprendimÄ , nesant absoliučių Å¡io sprendimo negaliojimo pagrindų, apeliacinis teismas jį palieka nepakeistÄ , o skundÄ atmeta, nenagrinėdamas ir nepasisakydamas dėl kitų Å¡io skundo bei atsiliepimo į jį motyvų, kaip neturinčių reikÅ¡mės skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Kaip žinia, teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ , kai yra tinkamai atskleista bylos esmė, neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas iÅ¡samiai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).Kaip minėta, apeliantė praÅ¡o Å¡iam teismui pateiktus dokumentus pripažinti nevieÅ¡a bylos medžiaga. Pagal CPK 10 straipsnio 4 dalį asmuo, teikiantis teismui dokumentus ar medžiagÄ , kuriuose esantys duomenys sudaro profesinę ar komercinę paslaptį, gali praÅ¡yti teismo neteikti jų susipažinti ir kopijuoti.

PraÅ¡ymas tenkintinas – Å¡ios instancijos teismui papildomai pateikti ir priimti raÅ¡ytiniai įrodymai (b. l. 176) pripažįstami nevieÅ¡a bylos medžiaga (CPK 10 straipsnio 2 dalis).Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Grimeda“ praÅ¡ymÄ tenkinti, Å¡ios nutarties motyvuojamoje dalyje nurodytus dokumentus pripažinti nevieÅ¡a bylos medžiaga ir neteikti jų susipažinti bei kopijuoti kitiems asmenims.

Teisėja                                                                            Virginija Čekanauskaitė