765d82f9-ca45-4f43-96cd-ac35e6aa08b4 · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėja Audronė KartanienėPranešėja Audronė KartanienėTeisėja Ramunė Valiulytė Baudžiamoji byla Nr. 1A-647-303/2013Teisminio proceso Nr. 1-28-1-00595-2012-6Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.; 2.4.6.4.4.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. spalio 17 d.Vilnius          Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Audronės Kartanienės, teisėjų ArtÅ«ro Å umsko, Daivos Kazlauskienės, sekretoriaujant Daivai Mintautaitei,dalyvaujant prokurorei JÅ«ratei Žvironienei, gynėjui advokatui Mariui Monkevičiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R.

B. gynėjo advokato Mariaus Monkevičiaus apeliacinį skundÄ dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnyje, 290 straipsnyje, ir nuteistas: pagal BK 286 straipsnį 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda, pagal BK 290 straipsnį 40 MGL (5200 Lt) dydžio bauda.              BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu subendrinus bausmes, taikant jų apėmimo bÅ«dÄ , galutinė subendrinta bausmė R.

B. paskirta 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda.IÅ¡ R. B. nukentėjusiesiems S. G., T. M. ir P. D. priteistas neturtinės žalos atlyginimas – kiekvienam po 3000 Lt. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ,             n u s t a t ė : R. B. nuteistas už tai, kad įžeidė valstybės tarnautojus: 2012-10-28, apie 00.45 val., prie pastato Pergalės g. 55, Elektrėnų m., vartodamas įžeidžiančius žodžius, įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus Patrulių bÅ«rio vadÄ S. G. ir patrulius T.

M. bei P. D., t. y. R. B. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 290 straipsnyje, padarymÄ . Taip pat R. B. nuteistas už tai, kad panaudodamas fizinį smurtÄ , pasiprieÅ¡ino valstybės tarnautojams: 2012-10-28, apie 00.45 val., prie pastato Pergalės g. 55, Elektrėnų m., nenorėdamas vykdyti teisėtų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus Patrulių bÅ«rio vado S. G. ir patrulių T. M. bei P. D. reikalavimų, pasiprieÅ¡ino: stumdė policijos pareigÅ«nus, be to, policijos pareigÅ«nams panaudojus prieÅ¡ jį kovinių imtynių veiksmus ir surakinus jam antrankiais rankas iÅ¡ priekio, sulaikytÄ pasodinus į tarnybinį automobilį „Škoda Octavia" valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) ant galinės keleivių sėdinės, tyčia kairės rankos alkÅ«ne sudavė vienÄ smÅ«gį į krÅ«tinę Å¡alia atsisėdusiam patruliui T. M., tuo padarydamas pastarajam krÅ«tinės kairės pusės sumuÅ¡imÄ , vertinamÄ nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tokiu bÅ«du panaudodamas fizinį smurtÄ , R. B. pasiprieÅ¡ino tarnybines pareigas einantiems pareigÅ«nams S. G., T. M. ir P. D., t.y. R. B. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje, padarymÄ . Apeliaciniu skundu nuteistojo R.

B. gynėjas adv. M. Monkevičius (toliau – apeliantas) praÅ¡o panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį – R. B. iÅ¡teisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nukentėjusiųjų S. G., T. M. ir P. D. civilinius ieÅ¡kinius palikti nenagrinėtus, R. B. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ­panaikinti. Mano, kad nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų bei netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nevisapusiÅ¡kai ir neobjektyviai iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, padarė klaidingas iÅ¡vadas, jog R. B. veiksmuose yra BK 290 straipsnyje ir 286 straipsnyje numatytų nusikaltimų sudėtis, ko pasėkoje, priėmė nepagrįstÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį. Skunde teigiama, jog R. B. įteiktame kaltinamajame akte nurodyta formuluotė, jog jis, vartodamas įžeidžiančius žodžius, įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus Patrulių bÅ«rio vadÄ S. G. ir patrulius T.

M. bei P. D., pažeidžia kaltinamojo teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas ir teisę gintis nuo pareikÅ¡to kaltinimo, kadangi joje nėra nurodyti bÅ«tinieji BK 290 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Kaltinamajame akte nenurodyta, kokiais iÅ¡sakytais žodžiais buvo įžeisti valstybės tarnautojai, kokie konkretÅ«s įžeidžiantys žodžiai buvo pavartoti kiekvieno iÅ¡ policijos pareigÅ«nų atžvilgiu. Kaip teigia apeliantas, toks kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų ir tai trukdo nagrinėti bylÄ , todėl baudžiamoji byla turėjo bÅ«ti perduota prokurorui kaltinamojo akto trÅ«kumams paÅ¡alinti.

Tuo tarpu teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ pagal kaltinamÄ jį aktÄ , iÅ¡ esmės neatitinkantį BPK 219 straipsnio reikalavimų, pažeidė baudžiamojo proceso normas, reglamentuojančias bylų nagrinėjimÄ teisme, tuo pačiu buvo pažeista kaltinamojo teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas ir teisė pasirengti gynybai. Å ie pažeidimai, apelianto nuomone, yra esminiai, dėl ko turi bÅ«ti konstatuota, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Apeliantas teigia, kad byloje esančių įrodymų visuma nepatvirtina, jog R.

B. veiksmuose yra BK 290 straipsnyje ir 286 straipsnyje numatytų nusikaltimų sudėtis. Nurodo, kad necenzÅ«riniai žodžiai buvo vartojami neturint tikslo įžeisti konkrečių pareigÅ«nų, o iÅ¡reiÅ¡kiant pasipiktinimÄ dėl policijos pareigÅ«nų veiksmų, sustabdžius nuteistojo sÅ«naus R. B. vairuojamÄ automobilį, t.y. dėl to, kad automobilis buvo sustabdytas be jokios priežasties, pareigÅ«nas neprisistatė, be jokio pagrindo liepė atidaryti automobilio bagažinę. Apelianto nuomone, vien tai, kad R.

B. su pareigÅ«nu bendravo pakeltu tonu ar bandė iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio, nerodo tokio agresyvumo lygio, kuomet neiÅ¡vengiamai reikalinga kviesti policijos pareigÅ«nų pastiprinimÄ . Kaip teigiama skunde, R. B. elgesys nesudarė pagrindo konstatuoti, kad pastarasis ketintų smurtauti ar jėga prieÅ¡intis pareigÅ«nui S. G. IÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio, link pareigÅ«nų R. B. ėjo norėdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti, kodėl jo sÅ«nus ilgai laikomas tarnybiniame automobilyje, tačiau pareigÅ«nai, užuot nurodę priežastis, įsakmiu tonu liepė jam grįžti į automobilį, o pakartojus klausimÄ , panaudojo fizinę prievartÄ bei specialiÄ sias priemones (antrankius) ir įsodino R.

B. į tarnybinį automobilį. Skunde teigiama, kad nuteistojo vartojami žodžiai buvo abstraktus plÅ«dimasis necenzÅ«riniais žodžiais, protestuojant prieÅ¡ pareigÅ«nų veiksmus, nei vienas žodis ar pavartotas epitetas nebuvo nukreiptas asmeniÅ¡kai pareigÅ«nų atžvilgiu, siekiant pastaruosius įžeisti, pažeminti jų orumÄ . Nurodoma, kad R. B. bendravimÄ su pareigÅ«nais pakeltu tonu ir necenzÅ«rinių žodžių vartojimÄ , iÅ¡Å¡aukė pasipiktinimas pareigÅ«nų veiksmais, kurie nebuvo visiÅ¡kai teisėti ir profesionalÅ«s. Pažymima, kad siekiant atriboti baudžiamÄ jÄ ir administracinę atsakomybę, turi bÅ«ti įvertinta necenzÅ«rinių žodžių vartojimo vieta, aplinka.

Apelianto nuomone, nagrinėjamu atveju turi bÅ«ti įvertinta tai, kad byloje nenustatyta duomenų, kurie patvirtintų, kad R. B. necenzÅ«rinius žodžius bÅ«tų vartojęs policijos pareigÅ«nų atžvilgiu paÅ¡alinių asmenų akivaizdoje, tuo bandydamas sumenkinti jų autoritetÄ . Tai, kad R. B. veiksmai neperžengia administracinės atsakomybės ribų, apelianto teigimu, patvirtina ir aplinkybė, jog pastarajam buvo liepta sėsti į tarnybinį automobilį dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo už policijos pareigÅ«nų įžeidimÄ suraÅ¡ymo. Apeliantas mano, kad R.

B. nepagrįstai pripažintas kaltu ir pagal BK 286 straipsnį, kadangi byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pastarasis, bÅ«damas surakintas antrankiais, neturėjo realios galimybės atlikti jam kaltinime inkriminuojamų veiksmų, t.y. suduoti pareigÅ«nui T. M. alkÅ«ne į krÅ«tinę. Teigia, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjęs teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog R. B. rankos, jį sulaikius, buvo surakintos priekyje, kadangi sulaikant asmenį dėl jo fizinio prieÅ¡inimosi, antrankiai visada dedami iÅ¡ nugaros, siekiant eliminuoti bet kokiÄ galimybę sulaikomam asmeniui toliau naudoti fizinį smurtÄ .

Nurodo, kad aplinkybę, jog antrankiai buvo uždėti už nugaros tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme tvirtino ir pats R. B., paaiškino, kad antrankiai buvo perkelti į priekį tik išlipus iš automobilio, po to, kai buvo atvykta prie Elektrėnų policijos komisariato pastato. Apelianto teigimu, byloje esantys medicininiai dokumentai dėl T. M. krūtinės sumušimo taip pat negali būti laikomi pakankamu įrodymu, patvirtinančiu, kad šis sužalojimas atsirado būtent dėl R. B. veiksmų. Apeliantas mano, kad baudžiamosios atsakomybės pagal BK 286 straipsnį negali užtraukti ir kaltinamajame akte bei skundžiamame nuosprendyje nurodytos aplinkybės, kad sulaikant R.

B. jis stumdė policijos pareigÅ«nus, kadangi susistumdymas su policijos pareigÅ«nais sulaikymo metu, kuomet prieÅ¡ sulaikomÄ asmenį naudojama fizinė prievarta ir koviniai veiksmai, negali bÅ«ti traktuojamas kaip pasiprieÅ¡inimas fiziniu smurtu arba grasinimas jį panaudoti baudžiamosios teisės prasme, juolab, kad R. B. jėga spyriojosi, nesileido įsodinamas į tarnybinį automobilį, siekdamas iÅ¡vengti sulaikymo, o ne norėdamas suduoti smÅ«gius pareigÅ«nams ar kitaip panaudoti fizinį smurtÄ sulaikymo metu.

Apelianto teigimu, R. B. pasiprieÅ¡inimas pasireiÅ¡kė natÅ«raliu asmens protestu ir spontaniÅ¡ka reakcija į susiklosčiusiÄ situacijÄ , kuriÄ didžiÄ ja dalimi sukėlė nekompetentingi, neprofesionalÅ«s ir iÅ¡ dalies neteisėti policijos pareigÅ«nų veiksmai. Skunde teigiama, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino R. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikaltimus padarė, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Nurodoma, kad kaltinamajame konstatuota, jog R. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, inkriminuojamų veikų aprašyme taip pat nėra nurodyta, kad veikas R. B. padarė apsvaigęs nuo alkoholio, be to, byloje nėra duomenų, kad R. B. neblaivumas buvo patikrintas teisės aktų nustatyta tvarka. Apelianto nuomone, vien policijos pareigūnų liudijimai apie tai, kad matėsi, jog R. B. buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, nesant jokių kitų patikimų įrodymų, konstatuojančių R.

B. neblaivumÄ ar apsvaigimÄ nuo alkoholio, nesudaro pagrindo konstatuoti aplinkybės, kad R. B. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, juolab, kad pats R. B. neigė, kad buvo apsvaigęs. Apelianto teigimu, skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai pripažinus R. B. kaltu dėl BK 286, 290 straipsniuose numatytų veikų padarymo, teismas nepagrįstai tenkino iÅ¡ dalies nukentėjusiųjų ieÅ¡kinius dėl neturtinės žalos. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad neturtinė žala kiekvienam asmeniui, kaip ir kiekvienam pareigÅ«nui, pasireiÅ¡kia tam tikrais individualiais iÅ¡gyvenimais, nepatogumais ir pan.

Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje visų trijų nukentėjusiųjų ieškininiai pareiškimai savo turiniu yra identiški, t.y. visi trys pareigūnai nurodo vienus ir tuos pačius patirtos neturtinės žalos požymius. Tai, apelianto nuomone, rodo, jog ieškiniai pateikti formaliai, realiai nepatyrus neturtinės žalos, nes priešingu atveju, kiekviename ieškinyje kiekvieno pareigūno patirtos neturtinės žalos veiksniai būtų individualūs ar bent iš dalies skirtingi. Todėl, neįrodžius neturtinės žalos fakto, teismas neturėjo teisinio pagrindo nukentėjusiųjų ieškinių tenkinti.

Teismo posėdyje nuteistojo R. B. gynėjas adv. M. Monkevičius prašė apeliacinį skundÄ patenkinti, prokurorė prašė nuteistojo R. B. gynėjo apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistojo R. B. gynėjo adv. M. Monkevičiaus apeliacinis skundas, jo ribose, tenkintinas iÅ¡ dalies, Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. nuosprendis naikintinas dalyje dėl esminio baudžiamojo proceso Kodekso pažeidimo (BPK 329 straipsnio 4 punktas).Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , tinkamai įvertino joje esančius įrodymus ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl R.

B. kaltės, jo veiksmų juridinis vertinimas pagal BK 286 ir 290 straipsnius yra teisingas. PrieÅ¡ingai nei apeliaciniame skunde teigia nuteistojo gynėjas, įrodymai byloje įvertinti, nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų. Apelianto argumentas, jog pirmosios instancijos teismas dėl kaltinamojo akto neatitikimo BPK 219 straipsnyje įtvirtintiems reikalavimas turėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ perduoti prokurorui, nepagrįstas. Analizuojant kaltinamojo akto turinį matyti, kad visos bÅ«tinos nusikalstamos veikos, numatytos BK 290 straipsnyje, faktinės aplinkybės yra nurodytos, t. y. nurodyta tiksli įvykio vieta, laikas, bÅ«das (vartodamas įžeidžiančius žodžius) bei nusikaltimo baigtumÄ apibÅ«dinanti aplinkybė – tai, kad R.

B. tokiais veiksmais įžeidė savo pareigas einančius policijos pareigÅ«nus. Tuo tarpu tai, kad nusikaltimo padarymo bÅ«das kaltinimo formuluotėje yra apraÅ¡ytas, panaudojant apibendrinančiÄ baudžiamosios teisės sÄ vokÄ , savaime dar nereiÅ¡kia, kad kaltinamajam nebuvo žinomi konkretÅ«s žodžiai, kuriais pasireiÅ¡kė pareigÅ«nų įžeidimas, ir nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad R. B., kaip teigia apeliantas, negalėjo tinkamai įgyvendinti savo teisę gintis nuo pareikÅ¡to kaltinimo.IÅ¡ baudžiamosios bylos dokumentuose užfiksuotų duomenų matyti, kad dalis įžeidžiančių žodžių, kuriais grindžiamas kaltinimas, nurodyta pačiame kaltinamajame akte, o bÅ«tent jo dalyje, kurioje iÅ¡dėstyti duomenys, pagrindžiantys R.

B. pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ . Å ioje dalyje yra ir nuorodos į procesinius dokumentus, kuriuose užfiksuota pilna minėtų žodžių forma (b.l. 103-106). Kaltinamasis aktas R. B. buvo įteiktas įstatymo nustatyta tvarka, gynėjo praÅ¡ymu R. B. įteikta ir visa kita ikiteisminio tyrimo medžiaga, surinkta iki kaltinamojo akto suraÅ¡ymo (b.l. 111, 97). Nustatytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad kaltinimo turinys R. B. buvo gerai žinomas. Tai patvirtina ir aplinkybė, jog bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme R.

B. nurodė, kad kaltinimÄ jis suprato (b.l. 141). Kita vertus, teisiamojo posėdžio metu nukentėjusieji taip pat nurodė visus R. B. jų atžvilgiu pavartotus įžeidžiančius žodžius (b.l. 142-145). Todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog, iÅ¡nagrinėjus bylÄ pagal byloje esantį kaltinamÄ jį aktÄ , buvo pažeista kaltinamojo R. B. teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, teisė pasirengti gynybai. Apeliacinio skundo argumentai dėl R. B. veikų kvalifikavimo pagal BK 286 ir 290 straipsnius taipogi nepagrįsti ir atmestini.

Lietuvos Respublikos Policijos veiklos įstatymo 16 straipsnio 1 dalis nustato, kad Å¡is ir kiti įstatymai suteikia policijos pareigÅ«nui teisę, įgyvendinant policijos uždavinius, reikalauti, kad tiesiogiai jam nepavaldÅ«s asmenys vykdytų jo teisėtus nurodymus, o jų nevykdymo ar pasiprieÅ¡inimo atveju panaudoti prievartÄ . Už pasiprieÅ¡inimÄ policijos, vieÅ¡ojo saugumo tarnybos pareigÅ«nui ar policijos rėmėjui, einantiems jiems pavestas vieÅ¡osios tvarkos saugojimo pareigas ir už valstybės tarnautojo įžeidimÄ numatyta teisinė atsakomybė.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už pasiprieÅ¡inimÄ policijos, vieÅ¡ojo saugumo tarnybos pareigÅ«nui ar policijos rėmėjui, einantiems jiems pavestas vieÅ¡osios tvarkos saugojimo pareigas. BK 286 straipsnyje nustatyta atsakomybė už pasiprieÅ¡inimÄ teisėtai veikiančiam valstybės tarnautojui, kitam vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, policijos pareigÅ«nui ar policijos rėmėjui, panaudojant fizinį smurtÄ arba grasinant tuoj pat jį panaudoti.

Taigi, atribojamasis nusikalstamos veikos požymis yra smurtas ar grasinimas tuoj pat jį panaudoti. ATPK 187 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė už policijos pareigÅ«no teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymÄ , taip pat jo garbės ir orumo įžeidimÄ , reiÅ¡kiamÄ Å¾odžiu ar kÅ«no gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu. BK 290 straipsnyje nustatyta atsakomybė asmeniui, kuris įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautojÄ ar vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį.

Å ioje dalyje įstatymai, kiek tai susiję su atsakomybės už įžeidimÄ požymiais, suformuluoti analogiÅ¡kai. Tokiu atveju, sprendžiant baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo problemÄ , turi bÅ«ti vadovaujamasi ATPK 9 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad administracinė atsakomybė už ATPK numatytus teisės pažeidimus kyla, jeigu savo pobÅ«džiu Å¡ie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Pagal teismų praktikoje suformuotas nuostatas, sprendžiant BK 290 straipsnyje ir ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatytų veikų atribojimo klausimÄ , veika gali bÅ«ti pripažįstama nusikalstama, jei dėl jos intensyvumo, trukmės ar kitų požymių ji laikytina pavojingesne nei administracinis teisės pažeidimas.

Byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad R. B., būdamas nepatenkintas tuo, kaip policijos pareigūnai vykdo įstatymų jiems deleguotas funkcijas, pastaruosius išplūdo, tuo juos įžeisdamas, ir, priešingai nei mano apeliantas, tai buvo padaryta viešai, t.y. kitų žmonių akivaizdoje (R. B. išsakytas įžeidžiančias replikas bei necenzūrinius žodžius girdėjo pareigūnų kolegos, taip pat R. B. šeimos nariai, tame tarpe nepilnametė dukra). Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad BK 290 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji.

Tai reiÅ¡kia, kad nusikaltimas laikomas baigtu nuo nukentėjusiojo įžeidimo momento ir nesvarbu, kaip nukentėjusysis reagavo į kaltininko veikÄ . Todėl aplinkybė, kad į įvykio vietÄ buvo iÅ¡kviesti kiti pareigÅ«nai, veikos kvalifikavimui nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga. Reikia pažymėti ir tai, kad, prieÅ¡ingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, vieÅ¡umas nėra bÅ«tinasis BK 290 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymis. Ä®statymų leidėjas nustato baudžiamÄ jÄ atsakomybę už valstybės tarnautojo ar vieÅ¡ojo administracijos funkcijas atliekančio asmens įžeidimÄ , nepriklausomai nuo to, ar įžeidimas padarytas vieÅ¡ai (t.y. kai nukentėjusiojo garbės ir orumo žeminimÄ matė ar girdėjo bent vienas trečiasis asmuo), ar nevieÅ¡ai.

Tačiau vieÅ¡o pobÅ«džio įžeidimas parodo didesnį kaltininko veiksmų įžūlumÄ ir Å¡iurkÅ¡tumÄ . Negana to, R. B. nepakluso teisėtam pareigÅ«nų nurodymui likti automobilyje, kuris buvo sustabdytas patikrinimui (pagal Kelių eismo taisyklių 58 punktÄ (Žin., 2008, Nr. 88-3530), jeigu tikrinantis pareigÅ«nas sustabdo transporto priemonę, keleiviams leidžiama iÅ¡lipti tik jam leidus), vėliau gi pasiprieÅ¡ino pareigÅ«nų nurodymui sėsti į policijos tarnybinį automobilį dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo suraÅ¡ymo, savo nesutikimÄ iÅ¡reikÅ¡damas ir fizine jėga, t.y. stumdydamas pareigÅ«nus, bandžiusius nutraukti neteisėtus R.

B. veiksmus (pareigÅ«nų įžeidinėjimÄ ). Aukščiau iÅ¡dėstytos aplinkybės pagrįstai pirmosios instancijos teismui leido padaryti iÅ¡vadÄ , jog R. B. tyčia vartojo įžeidžiančius ir necenzÅ«rinius žodžius, siekdamas įžeisti policijos pareigÅ«nus ir juos pažeminti, taip pat prieÅ¡inosi pareigÅ«nų teisėtiems nurodymams, panaudodamas jų atžvilgiu fizinį smurtÄ . R. B. neteisėtų veiksmų kryptingumÄ , aiÅ¡kų suvokimÄ , kad panaudodamas fizinį smurtÄ jis prieÅ¡inasi policijos pareigÅ«nui, ir norÄ taip veikti patvirtina ir tolesnis pastarojo elgesys policijos automobilyje „Škoda Octavia", valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat komisariate. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis, kuris sukelia žmogui skausmÄ ar nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Byloje surinktais duomenimis (nukentėjusiųjų, liudytojos L. S., iÅ¡ dalies liudytojos R. B. bei paties R. B. parodymais, vaizdo įraÅ¡o ir jo apžiÅ«ros protokole bei registruojant įvykį užfiksuotais duomenimis), kuriuos įvertinęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodymais, neginčijamai nustatyta, kad policijos pareigÅ«nų sulaikomas R.

B. prieÅ¡ pareigÅ«nus panaudojo fizinę jėgÄ , t.y. juos stumdė. Taip pat, vežamas į policijos komisariatÄ , dėl netinkamo elgesio automobilyje sutramdyti jį bandžiusiam pareigÅ«nui tyčia alkÅ«ne smogė į krÅ«tinę ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Tokie R. B. veiksmai, prieÅ¡ingai nei mano apeliantas, negali bÅ«ti vertinami kaip spontaniÅ¡kai pasireiÅ¡kusi reakcija į pareigÅ«nų reikalavimus, todėl teismas pagrįstai R. B. veikoje nustatė BK 286 straipsnyje įtvirtintÄ požymį – fizinio smurto panaudojimÄ .Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad R.

B. veiksmai savo pavojingumu peržengė administracinės atsakomybės ribas, ir tinkamai kvalifikavo juos pagal BK 286 ir 290 straipsnius. Tuo tarpu vien tai, kad byloje surinkti duomenys teismo buvo įvertinti ne taip, kaip to norėtų apeliantas, nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistos BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos įrodymų vertinimo taisyklės.  Tačiau apeliacinio skundo argumentas dėl R. B. atsakomybę sunkinančios aplinkybės nustatymo yra pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK reikalavimus skundžiamu nuosprendžiu pripažinęs, kad R.

B. nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, Å¡iÄ aplinkybę įvertinęs kaip R. B. atsakomybę sunkinančiÄ . Kaip matyti iÅ¡ kaltinamojo akto turinio, prokuroras nenustatė nuteistojo R. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, R. B. apsvaigimas nuo alkoholio, kaip aplinkybė, turėjusi įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nėra nurodytas ir kaltinime. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas R. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, pažeidė BPK 255 ir 256 straipsnių reikalavimus, t.y. nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos pakeitė kaltinime nurodytas nusikalstamos veikos aplinkybes iÅ¡ esmės skirtingomis ir kartu pasunkino kaltinamojo teisinę padėtį.

Taip buvo suvaržyta įstatymų garantuota kaltinamojo teisė į gynybÄ . Toks BPK pažeidimas yra esminis BPK 369 straipsnio 3 dalies prasme, todėl sudaro pagrindÄ panaikinti skundžiamo teismo nuosprendžio dalį dėl R. B. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, pripažinimo (kasacinė nutartis Nr. 2K-141/2011).Apeliacinio skundo argumentai dėl nukentėjusiesiems S. G., T. M. ir P. D. priteistos neturtinės žalos atmestini. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog R.

B. privalo atlyginti neturtinę žalÄ , atsiradusiÄ nukentėjusiesiems dėl kaltų nuteistojo veiksmų, yra pagrįsta. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Nagrinėjamu atveju nekyla jokių abejonių, jog S. G., T. M. ir P. D. dėl nuteistojo R. B. tyčinių nusikalstamų veiksmų patyrė neturtinę žalÄ . Kaip matyti iÅ¡ nustatytų bylos aplinkybių, dėl tyčinių R.

B. veiksmų buvo sutrikdyta normali policijos pareigūnų S. G., T. M. ir P. D., teisėtai vykdančių savo pareigas teisės aktais nustatytos kompetencijos ribose, veikla, pažemintas jų, kaip pareigūnų, autoritetas, taip pat įžeista pačių nukentėjusiųjų garbė ir orumas, pakenkta nukentėjusiųjų moraliniam prestižui tiek aplinkinių, tiek jų pačių akyse. Neabejotina, kad šios aplinkybės, kaip teigia ir patys nukentėjusieji, sukėlė jiems neigiamus dvasinius išgyvenimus.

Tuo tarpu apelianto teiginys, jog teismas neturėjo teisinio pagrindo tenkinti nukentėjusiųjų ieÅ¡kinius, neįrodžius neturtinės žalos fakto, nepagrįstas. Priteisdamas nukentėjusiesiems neturtinę žalÄ , patirtÄ dėl prieÅ¡ juos padarytų nusikalstamų veikų, teismas vadovavosi nukentėjusiųjų civiliniuose ieÅ¡kiniuose nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, patvirtinančiomis Å¡ios žalos pasireiÅ¡kimÄ , įvertino Å¡io klausimo sprendimui reikÅ¡mingus byloje esančius dokumentus ir, atsižvelgęs į R.

B. kaltę, į teisminę praktikÄ , pagrįstai nukentėjusiesiems priteisė, teisėjų kolegijos nuomone, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus atitinkančiÄ neturtinę žalÄ . Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 329 straipsnio 4 punktu, n u s p r e n d ž i a: Panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. nuosprendžio dalį, kuria R. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis nusikalstamÄ veikÄ padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

KitÄ nuosprendžio dalį, apeliacinio skundo ribose, palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                                                            Audronė Kartanienė Teisėjai                                                                                                                               ArtÅ«ras Å umskas                                                                                                                                        Daiva KazlauskienėNuoraÅ¡as tikras :Kolegijos pirmininkė                                                                                          Audronė Kartanienė