7658b8eb-cc9a-4fcb-b5cc-c13c1ada7cd4 · Plungės apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. N1-70-363/2020 Proceso Nr. 1-01-1-32742-2019-3 Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.5; 1.2.4.6.2.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.2 (S) PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 29 d. Plungė Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Irena Šeškauskienė, sekretoriaujant Daivai Žvinklienei, dalyvaujant prokurorėms: Ligitai Barauskienei, Vitalijai Gabartienei, nukentėjusiajai R. S., jos atstovui advokatui Edvardui Staponkui, kaltinamajam L.

B., jo atstovui pagal įstatymÄ G. B., kaltinamojo gynėjai advokatei Jovytai Piekienei, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pradinio iÅ¡silavinimo, nedirbantis ir nesimokantis, gyvenantis ir gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2019-07-30 Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį, paskiriant laisvės apribojimÄ 6 mėnesiams, įpareigojant visÄ bausmės atlikimo laikotarpį bÅ«ti namuose nuo 22.00 valandos iki 6.00 valandos bei tęsti mokslÄ ; 2020-01-10 Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mų nutartimi laisvės apribojimas pakeistas į 45 parų areÅ¡tÄ ; bausmę atlikęs 2020-04-24; 2) 2020-05-12 Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu bÅ«ti namuose nuo 22.00 valandos iki 6.00 valandos, tęsti mokslÄ arba pradėti dirbti, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir visÄ bausmės laikÄ nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta 1/3, sumažinta bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu bÅ«ti namuose nuo 22.00 valandos iki 6.00 valandos, tęsti mokslÄ arba pradėti dirbti, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir visÄ bausmės laikÄ nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų. 2020-07-01 nutartimi laisvės apribojimas pakeistas į 45 paras areÅ¡to, bausmės neatlikęs, teistumas neiÅ¡nykęs, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo.

Teismas n u s t a t ė : kad kaltinamasis smurtaudamas nežymiai sužalojo žmogų. Tai yra, kaltinamasis L. B., 2019 m. liepos 29 d. apie 02 val., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, name, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, rankomis suėmęs nukentėjusiajai R. S. už pečių jÄ stipriai pastÅ«mė, po ko nukentėjusioji R. S. galva trenkėsi į sekcijÄ ir nukrito ant grindų. Tokiu bÅ«du L. B. smurtaudamas padarė nukentėjusiajai R. S. muÅ¡tinę pakauÅ¡io žaizdÄ ir lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimÄ , t. y. nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Kaltinamasis kaltu neprisipažino ir parodymus duoti atsisakė, posėdžio eigoje nurodė, kad nieko neprisimena, R. S. nestÅ«mė. Nukentėjusioji R. S. parodė, kad R. K. buvo pakvietusi jÄ ateiti pažiÅ«rėti naujagimio ir ji nuėjo apie 22 val. Namuose buvo naujagimis su tėvais, paruoÅ¡tas alaus vaiÅ¡ių stalas, visi vartojo alkoholį. Jiems kalbant ir vaiÅ¡inantis, po kiek laiko, jau buvo tamsu, atėjo L. B. su draugu. Atėję vaikinai atsisėdo prie stalo. IÅ¡ pradžių L. B. jÄ negražiai pavadino, ji nekreipė dėmesio.

Buvo išėjusi į laukÄ , skambinėjo telefonu, ieÅ¡kojo, kas jÄ galėtų parvežti namo, bet niekas nesutiko atvažiuoti. Paskui prašė R. K. dukros R., kad ji su vyru jÄ palydėtų namo, nes dėl sužeistos kojos sunkiai vaikÅ¡to, bet jos namo niekas nepalydėjo, sakė, kad iÅ¡miegos pas juos ir pareis. L. B. įsisiautėjo-iÅ¡ pradžių vadino jÄ bjauriais žodžiais, ji bandė jam delnu per ausį suduoti, tada jam sukilo pyktis. Ji Å¡aukėsi R. K. pagalbos, bet pastaroji negirdėjo.

Tada L. B. nusimovė marÅ¡kinėlius, atsistojo prieÅ¡ jÄ , užsikiÅ¡o už kelnių du pirÅ¡tus, pasakė „dabar tu čiulpsi, kol užspringsi, o paskui patvarkysiu, kad nepaeisi iÅ¡vis“, tada stipriai jÄ pastÅ«mė ir ji labai smarkiai krito, pamatė tik sekcijos stiklus. Jautė, kad kraujas bėga per akis, nuo nosies ir nuo peties, sÄ monės praradusi nebuvo. Kas tuo metu dar buvo kambaryje pasakyti negali, nes buvo pasilenkusi ir užsidengusi galvÄ , matė tik kojas. PrieÅ¡ tai kambaryje buvo M.

T. Jai buvo didelis Å¡okas dėl plÅ«stančio kraujo. Girdėjo kalbantis, kÄ su ja daryti, girdėjo žodžius, kad reikia nuneÅ¡ti į prÅ«dÄ paskandinti, o prÅ«das yra kitoje kelio pusėje, bet kas tai sakė, pasakyti negali. Tada jai suveikė savisaugos instinktas, norėjo greičiau iÅ¡ to namo iÅ¡trÅ«kti ir pakliÅ«ti į ligoninę. Ji paprašė iÅ¡vesti jÄ lauk, sakė, kad ji pasakys, jog jų nepažįsta, kad jie galės pasakyti, jog jÄ surado sužalotÄ ir iÅ¡kviesti greitÄ jÄ med. pagalbÄ .

Jai pasakė, kad nebandytų skųstis ir kviesti policijos. JÄ Ä¯ laukÄ iÅ¡vedė L. B. ir jo draugas, kurio ji nežino nei vardo, nei pavardės. Kas iÅ¡kvietė greitÄ jÄ med. pagalbÄ , ji nežino. Vaikinai palaukė, kol greitoji med. pagalba atvažiuos. Gydytojams nesakė tiesos apie sužalojimÄ , sakė, kad prasiskėlė galvÄ , kad jÄ užpuolė einančiÄ , sakė, kaip buvo iÅ¡ baimės susitarusi su vaikinais, bet gydytojas iÅ¡kvietė policijÄ . Kai ji parvažiavo iÅ¡ ligoninės, atvažiavo policijos pareigÅ«nai, bet ji bijojo pasakoti teisybę dėl kerÅ¡to, dar buvo Å¡oke ir papasakojo policijos pareigÅ«nams iÅ¡galvotÄ istorijÄ .

Kai pareigÅ«nai prašė parodyti, kurioje vietoje jÄ rado sužalotÄ , stebėjosi, kad nėra kraujo. Tada ji viskÄ ir papasakojo, kaip buvo. PareigÅ«nai liepė raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ . Liudytoja R. K. parodė, kad R. S. yra jos draugė ir įvykio dienÄ apie 15-16 val. atėjo aplankyti jos gimusio anÅ«ko. IÅ¡ pradžių gėrė kavÄ , paskui sugalvojo nusipirkti degtinės ir pradėjo gerti. Paskui buvo jos dukra ir M. T., kurie pasikvietė M. T. brolį T. T. atėjo su L. B. Kai jie atėjo, jau buvo tamsu.

Visi vartojo alkoholį. IÅ¡ pradžių viskas buvo gerai, paskui L. B. norėjo paimti jos sÅ«naus telefonÄ , tai matė M. T. ir klausė L. B., kodėl Å¡is ima J. telefonÄ . L. B. atsakė, kad J. buvo pažadėjęs telefonÄ paskolinti ir tada prasidėjo tie susistumdymai. M. T. norėjo L. B. iÅ¡varyti, sakė, kad vagysčių čia nereikia. L. B. buvo iÅ¡gėręs alkoholio. Ji nežino, ar iÅ¡gertuvių metu R. S. stumtelėjo į sekcijÄ , bet ji susidaužė galvÄ Å¡one. Ji paties pastÅ«mimo nematė, tik matė draugę sužalotÄ .

Ji klausė, kas yra, uždėjo ant žaizdos rankÅ¡luostį, pasiÅ«lė iÅ¡kviesti greitÄ jÄ med. pagalbÄ . R. S. sakė, kad jÄ stÅ«mė L. B., ji tuo patikėjo. R. S. sakė nekviesti greitosios med. pagalbos, nes nėra blogai. Tada ji pasiÅ«lė R. S. pasilikti pas jÄ , bet R. S. nesutiko, sakė, kad eis namo, prašė jos dukros palydėti, išėjo į laukÄ . M. T. iÅ¡vedė L. B. į laukÄ . Kas buvo lauke, ji nežino, užsirakino duris ir nuėjo miegoti. T. T. ir L. B. nekalbėjo apie tai, kad reikia slėpti nusikaltimo pėdsakus.

T. T. palydėjo R. S. iki durų ir kiek žino, iÅ¡kvietė greitÄ jÄ med. pagalbÄ . MarÅ¡kinėlius L. B. buvo nusivilkęs, bet, kad seksualiai priekabiautų prie R. S., ji nematė. Kadangi praėjo nuo įvykio daug laiko, ne viskÄ prisimena, susipainiojo parodymuose. Ji stovėjo tarpduryje, kai R. S. nukrito, matė, kaip L. B. jÄ stumtelėjo. Ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nei davė teisingus parodymus. Kadangi skiriasi liudytojos parodymai duoti teisme ir ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui, byloje esantiems įrodymams patikrinti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- BPK) 276 straipsnio 4 dalimi buvo perskaityti R.

K. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui. R. K. parodė, kad R. S. yra jos pažįstama. 2019-07-28 apie 21.30 val., tikslaus laiko nepamena, pas jÄ Ä¯ namus, esančius (duomenys neskelbtini), atėjo R. S. Tuo metu jos namuose buvo pažįstamas S., pavardės nežino, jos dukra R. K. su savo naujagimiu vaiku ir sugyventiniu M. T. Jie pradėjo visi iÅ¡skyrus S., nes S. išėjo į savo namus tik atėjus R., vartoti alkoholį. Apie 23.30 val. į jos namus atėjo M. T. brolis T. T. ir L. B. T. T. buvo blaivus, o L.

B. - neblaivus. L. B. labai keikėsi ir pats jai pasisakė, kad vartojo alkoholį. Ji norėjo, kad T. T. ir L. B. eitų iÅ¡ jos namų lauk, tačiau M. T. pasakė, kad jie niekur neis. Po vidurnakčio, kiek buvo valandų nepamena, R. nusprendė eiti namo. R. buvo stipriai neblaivi, tai ji pasiÅ«lė R. likti miegoti jos namuose. R. nesutiko. R. prašė, kad R. su M. T. palydėtų jÄ namo, tačiau R. sakė, kad niekur neis, nes kartu neina M. Vienu metu M. T. pamatė, kad L. B. savo kelnių kiÅ¡enėje turi jos sÅ«naus J., jo namuose nebuvo, buvo iÅ¡vykęs pas kitÄ jos sÅ«nų, mobilaus ryÅ¡io telefonÄ .

M. T. paklausė, kodėl L. B. paėmė J. telefonÄ . L. B. atsakė, kad J. jam paskolino tÄ telefonÄ . Paklausė L. B., kaip jos sÅ«nus J. galėjo paskolinti savo mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , jei J. namuose nėra. L. B. pasakė, kad J. jam prieÅ¡ kelias dienas buvo žadėjęs paskolinti savo mobilaus ryÅ¡io telefonÄ . M. paėmė nuo L. B. jos sÅ«naus telefonÄ . Tada R. pradėjo sakyti L. B., kaip jis galėjo taip pasielgti, kaip galėjo pavogti J. mobilaus ryÅ¡io telefonÄ . Tada L. B. supyko, pasakęs: "ko tu benori, sena skrabe", rankomis stipriai, iÅ¡ visų jėgų pastÅ«mė R, ir R, atsitrenkusi galva į sekcijÄ nukrito ant grindų.

Pamatė, kaip iÅ¡ R. galvos stipriai bėga kraujas. Pradėjo Å¡aukti L. B., kÄ jis padarė, puolė ant R. galvos dėti rankÅ¡luosčius, taip mėgindama sustabdyti kraujavimÄ , tačiau kraujavimas nesiliovė. R. sÄ monės nebuvo praradusi. L. B. pradėjo sakyti, kad R. reikia iÅ¡vilkti iÅ¡ jos namų ir įmesti jÄ Ä¯ prÅ«dÄ . R. pasakė, kad yra lankiusi baseinÄ , kad jos nenuskandins. Tada ji pradėjo Å¡aukti, kad L. B. eitų lauk iÅ¡ jos namų ir L. B. iÅ¡stÅ«mė iÅ¡ savo namų.

Paprašė, kad T. T. palydėtų R. į jos namus ir R. iÅ¡ jos namo išėjo pati su T. T. L. B. jų laukė lauke, prie jos namo verandos, pati tai matė. R. po tos nakties nebematė. Kad R. po to įvykio atsidÅ«rė ligoninėje, to nežinojo. Nežino, kas iÅ¡kvietė R. greitÄ jÄ medicininę pagalbÄ . Apie tai, kad R. buvo įdavusi savo paauksuotÄ grandinėlę jos dukrai už palydėjimÄ namo, ji nieko nežino. Nematė, kad R. bÅ«tų tÄ naktį turėjusi kokiÄ nors grandinėlę ar kad grandinėlę bÅ«tų turėjęs M.

T. R. jai tÄ naktį nieko neužsiminė apie savo grandinėlę - kad jÄ kažkas paėmė ar neatiduoda. Pamena, kad L. B. buvo nusivilkęs marÅ¡kinėlius, L. B. buvo iki pusės nuogas. Tuo metu ji grįžo iÅ¡ tualeto ir kodėl L. B. tuos marÅ¡kinėlius nusivilko, ji nežino. Kad L. B. R. bÅ«tų minėjęs kažkÄ apie lytinius santykius ar bÅ«tų R. grasinęs, to tikrai negirdėjo. TÄ naktį buvo neblaivi, tačiau viskÄ pamena (t. 1, b. l. 108-109). Liudytojas T. T. parodė, kad įvykio datos nepamena, buvo vasara, naktis.

Jį pakvietė į svečius brolis, jie Å¡ventė. Visi ten buvę žmonės buvo pažįstami, iÅ¡skyrus tÄ moterį. Jie su L. B. prisijungė prie kompanijos, visi gėrė alkoholį. Jis buvo išėjęs į virtuvę kai įvyko įvykis, kai močiutė prasiskėlė galvÄ . Konflikto jis negirdėjo, tik iÅ¡girdo garsÄ . Įėjęs į kambarį pamatė pargriuvusiÄ moterį, priėjo pažiÅ«rėti, matė, kad iÅ¡ galvos bėga kraujas ir iÅ¡kvietė medikus. Jam R. S. sakė, kad jÄ pastÅ«mė L.

B. Kad nuo tėvų neatimtų vaiko, jie močiutę iÅ¡vedė į laukÄ , nes namuose buvo mažametis vaikas, o visi girti. Jis nematė, kad L. B. bÅ«tų nusirengęs, negirdėjo jokio konflikto. Jis pats su L. B. moterį nuvedė iki parduotuvės, iki akmeninės tvoros. Jis dar kartÄ paskambino greitajai med. pagalbai, nes moteris sakė, kad svaigsta galva. Abu su L. B. laukė atvykstančių medikų. Dėl praėjusio ilgo laiko tarpo neatsimena apie pasakymÄ , kad moterį reikia iÅ¡temti ir įmesti į prÅ«dÄ .

Taip pat nepamena, ar L. B. sakė moteriai sakyti, kad Å¡ventė pas kitÄ moterį ir grįžtant kažkas kitas praskėlė jai galvÄ . Teisingi yra jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Liudytoja R. K. parodė, kad tuo metu kai buvo įvykis, ji ir M. T. gyveno su jos mama, jie turi kÅ«dikį. Buvo atėjęs L. B., buvo atėjusi ir R. S. Taip pat buvo M. ir T. T. Kai atėjo R. S., T. T. ir L. B. jau buvo atėję. Jie visi iÅ¡gėrė alkoholio be progos. Begeriant L. B. susipyko su R. S. iÅ¡ niekur nieko, pradėjo klykauti.

Nelabai atsimena kÄ L. B. sakė R. S. Kai susipyko R. S. ir L. B. sėdėjo ant lovos. Ji nematė, kaip R. S. nukrito, kaip jÄ pastÅ«mė prie sekcijos. R. S. matė gulinčiÄ ant žemės prie sekcijos, kraujo nematė. Mama iÅ¡kvietė greitÄ jÄ med. pagalbÄ , o T. T. iÅ¡vedė R. S. į laukÄ . L. B. jau tuo metu buvo išėjęs. Jai pasakojo mama, kad pastÅ«mė ir mušė, nes mama matė. Ä®vykio metu buvo stipriai apgirtusi. Apklausiant policijoje geriau prisiminė įvykio aplinkybes. Kadangi skiriasi liudytojos parodymai duoti teisme ir ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui, byloje esantiems įrodymams patikrinti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- BPK) 276 straipsnio 4 dalimi buvo perskaityti R.

K. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui. R. K. parodė, kad M. T. yra jos sugyventinis. Ji su M. T. bei savo naujagimiu sÅ«numi gyvena jos mamos R. K. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). 2019-07-28 vakare, tikslaus laiko nepamena, pas jos mamÄ Ä¯ namus atėjo pažįstama R., pavardės nežino. Ji, jos mama, M. T. ir R. pradėjo vartoti alkoholį. Praėjus valandai ar dviem, tikslaus laiko nepamena pas juos atėjo L. B. ir M. T. brolis T. T. Jie taip pat prisijungė vartoti kartu alkoholį. Nepamena kiek buvo valandų, kai R. paprašė jos, kad palydėtų su M. namo.

Davė savo grandinėlę - geltonos spalvos metalo, dėl ko jÄ jai davė, nepamena. Jai grandinėlės nereikėjo, tai davė grandinėlę M. T. Kadangi M. T. nesutiko eiti palydėti R., R. liko jų namuose. Ar R. prašė, kad grÄ Å¾intų grandinėlę, to nepamena. Pamena, kad M. T. pamatė L. B. kelnių kiÅ¡enėje jos brolio J. mobilaus ryÅ¡io telefonÄ . Tuo metu J. namuose nebuvo, J. svečiavosi pas kitÄ jos brolį. M. T. L. B. liepė grÄ Å¾inti J. telefonÄ . Tiek jos mama, tiek R. pradėjo sakyti L.

B., kaip jis galėjo pavogti telefonÄ . L. B. pasakęs R., kad ji debilė, "skrabė", suėmė R. už pečių ir stipriai R. pastÅ«mė. R. trenkėsi galva į sekcijÄ ir nukrito ant grindų. IÅ¡ R. galvos pradėjo stipriai bėgti kraujas. Kraujo nėjo sustabdyti. Tada L. B. pasakė, kad reikia R. iÅ¡vilkti iÅ¡ namų ir paskandinti prÅ«de, kad R. niekam nereikalinga. KÄ Ä¯ tai atsakė R., ji nepamena. T. T. pradėjo sakyti, kad reikia kviesti greitÄ jÄ , tačiau visi iÅ¡sigando, kad yra neblaivÅ«s, kad iÅ¡ jos atims vaikÄ , tai T.

T. R. iÅ¡vedė iÅ¡ jos mamos namų. L. B. tuo metu jų namuose nebebuvo, jį jos mama buvo jau iÅ¡variusi iÅ¡ namų. TÄ naktį nei L. B., nei T. T. į jų namus nebegrįžo. Vėliau iÅ¡ T. T. sužinojo, kad T. T. R. iÅ¡vietė greitÄ jÄ medicininę pagalbÄ , kad medikai R. iÅ¡vežė į ligoninę. Kur yra R. grandinėlė, to nežino. Dar sekančiÄ dienÄ matė M. T. vaikÅ¡tant užsikabinus ant kaklo R. grandinėlę. Kur M. T. R. grandinėlę padėjo, nežino. Negirdėjo, kad L.

B. bÅ«tų kalbėjęs apie lytinius santykius R., ar grasinęs. TÄ naktį L. B., kai buvo jos namuose, buvo nusivilkęs marÅ¡kinėlius, tačiau kodėl jis marÅ¡kinėlius nusivilko, nežino. TÄ naktį buvo neblaivi, gali ko nors neprisiminti (t. 1, b. l. 120-121). Liudytojas M. T. parodė, kad atsimena, jog Å¡ventė (duomenys neskelbtini) pas R. mamÄ , ten tada ir gyveno. Pas R. mamÄ buvo atėjusi nukentėjusioji, kurios jis nepažinojo, matė pirmÄ kartÄ . Ji atėjo anksčiau negu jo brolis ir L.

B. Atėjo pas jį brolis, kurį jis pasikvietė į vidų, Å¡ventė visi, vartojo alkoholį, jis buvo stipriai iÅ¡gėręs. R. S. prašė jų parvesti jÄ Ä¯ namus, buvo davusi grandinėlę, bet jis buvo labai girtas ir nevedė, užmigo, o ryte grandinėlės nerado. Kai atsikėlė, jam pasakė, kad buvo atvažiavusi greitoji med. pagalba. Jis apie įvykį nieko nežino, tik gali pasakyti kÄ sakė jam, nematė nukentėjusiosios sužalojimų. R. mama pasakojo, kad L. B. R. S. pastÅ«mė, R.

S. galva atsitrenkė į komodÄ , kuri buvo padėta prie lovos, ir nukrito ant žemės. Ikiteisminio tyrimo metu prisiminė daugiau įvykio aplinkybių. Kadangi skiriasi liudytojo parodymai duoti teisme ir ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti, buvo perskaityti M. T. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui. M. T. parodė, kad R. K. yra jo sugyventinė. Jie turi naujagimį sÅ«nų ir kartu iki 2019-07-29 gyveno R.

K. mamos R. K. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). 2019-07-28 vakare, kiek buvo valandų nepamena, pas R. K. atėjo pažįstama R., pavardės nežino. Visi, t. y. jis, R. K., R. K. ir R. pradėjo vartoti alkoholį. Po kažkiek laiko, kiek buvo valandų nepamena, atėjo jo brolis T. T. su L. B., kurie taip pat prisijungė prie jų vartoti alkoholinius gėrimus. Buvo stipriai neblaivus, nelabai kÄ pamena. Pamena, kad R. kalbėjo, jog nori eiti namo, kad R. K. jam davė R. įduotÄ geltonos spalvos metalo grandinėlę, kuriÄ jis užsidėjo sau ant kaklo.

Kam jÄ davė, jis nežino. KažkÄ pamena, kad L. B. pastÅ«mė R. ir R., atsitrenkusi galva į sekcijÄ , nukrito ant grindų, kad iÅ¡ R. galvos stipriai bėgo kraujas. Kodėl L. B. taip pasielgė, nežino, nepamena to. Taip pat pamena, kad R. iÅ¡ namų iÅ¡vedė T. T. Tada jis nuėjo miegoti. Atsikėlęs po pietų, tikslaus laiko nepamena, grandinėlės neberado. Kur ji dingo, nežino. Nežino ar tÄ naktį dar buvo atėję L. B. ir T. T. Kad L. B. bÅ«tų grasinęs tÄ naktį R. kÄ nors padaryti, to nepamena.

TÄ naktį L. B. gal ir buvo nusivilkęs marÅ¡kinėlius. Jis patį faktÄ prisimena, kad L. B. buvo įsikišęs į kelnių kiÅ¡enę J. mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , kad pareikalavo, jog L. B. tÄ telefonÄ grÄ Å¾intų ir L. B. grÄ Å¾ino. Tačiau ar tai buvo tÄ naktį, kai R. susižalojo galvÄ , to jis nepamena. 2019-07-29 po konflikto su R. K., jis išėjo iÅ¡ R. K. namų. Vėliau T. T. jam papasakojo, kad, iÅ¡vedęs R. iÅ¡ R. K. namų, iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , kad medikai R. iÅ¡vežė į ligoninę (t. 1, b. l. 126-127).

Liudytojas M. V. parodė, kad jis tikslino aplinkybes pagal tarnybinį praneÅ¡imÄ . Nuo įvykio jau buvo praėjusios 2-3 dienos. Pirminė informacija buvo gauta dar iÅ¡ neblaivios nukentėjusiosios, kad moteris buvo rasta ne prie iÅ¡gertuvių vietos, jaunuoliai geranoriÅ¡kai iÅ¡kvietė medikus, nurodė kitus jÄ sumuÅ¡usius asmenis, bet ta iÅ¡gertuvių vieta yra už 15-20 metrų. Bendravo su R. K. ir R. K., pabendravo ir su nukentėjusiÄ ja, nes pagal patrulių suraÅ¡ytÄ tarnybinį praneÅ¡imÄ Ä¯vykis atrodė gana miglotas, kaip melagingas, kaip slepiant įvykį.

Tikslinant įvykio aplinkybes, nukentėjusioji matėsi, kad yra įsibaiminusi, bendraujant atsiskleidė kitos aplinkybės, ta pirminė informacija buvo įtakota baimės, nes L. B. reputacija yra tokia, kad garbaus amžiaus moteris tikrai galėjo jo bijoti. Nukentėjusioji papasakojo, kad ji buvo iÅ¡gertuvėse, kur buvo B. ir T., B. jÄ pastÅ«mė, ji atsitrenkė į spintÄ ir prasiskėlė galvÄ , buvo nukritusi ant žemės. L. B. iÅ¡tempė jÄ Ä¯ laukÄ ir dar prigrasino. Jie nuvyko į iÅ¡gertuvių vietÄ , jÄ apžiÅ«rėjo ir po kilimu bei ant sekcijos rado kraujo dėmių, nors įvykio vieta jau buvo iÅ¡valyta.

IÅ¡ 2019-08-01 pareiÅ¡kimo matyti, kad R. S. pranešė apie tai, jog 2019-07-28 dienÄ ji vartojo alkoholinius gėrimus adresu (duomenys neskelbtini), pas K. Vartojant alkoholinius gėrimus į kambarį įsiveržė du asmenys ir, kilusio konflikto metu, jÄ pastÅ«mė į spintÄ . Atsitrenkusi į spintÄ ji prasiskėlė galvÄ ir parkrito. To asmens, kuris praskėlė galvÄ ji nepažįsta, bet kambaryje buvę asmenys nurodė, kad jis yra „B.“. PraÅ¡o pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl sveikatos sutrikdymo ir surasti asmenį, kuris jÄ sumušė (t. 1, b. l. 8).

IÅ¡ 2019-08-07 įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo ir jo priedų (fotolentelė) matyti, kad apžiÅ«rint įvykio vietÄ adresu: (duomenys neskelbtini), stovi gyvenamasis namas, mÅ«rytas raudonomis plytomis, su Å¡iferio stogu. Ä® namo vidų patenkama per medinį koridorių, iÅ¡ parko gatvės pusės. IÅ¡ koridoriaus patenkama į virtuvę, o pereinant virtuvę, patenkama į svetainę – pagrindinę įvykio vietÄ . Prie įėjimo į svetainę, kairėje pusėje yra dvigulė lova, deÅ¡inėje pusėje stalas ir kÅ«dikio reikmenys.

Kambario kairės pusės tolimajame kampe stovi rudos spalvos, dviejų dalių spinta, į kuriÄ galva atsitrenkė nukentėjusioji. ApžiÅ«rint spintÄ , ant deÅ¡inės pusės apatinių durelių briaunų, buvo rastos raudonos dėmės ir laÅ¡ai, panaÅ¡Å«s į kraujÄ . Toliau apžiÅ«rint duris, vietomis rasta blankių vietų, tarsi pavalytų, su raudonos spalvos dėmėmis. ApžiÅ«rint prie spintos esančius kitus baldus, nustatyta, kad ant dvigulės lovos atkaltės apatinio kampo apmuÅ¡alo taip pat matosi raudonos, galimai kraujo dėmės. Pakėlus kilimo kampÄ prie spintos, į kuriÄ galva atsitrenkė nukentėjusioji, ant po kilimu esančiu popieriniu lipduku, rasta ryÅ¡ki raudona, galimai kraujo dėmė.

Grindys po pakeltu kilimo kampu taip pat buvo su valytomis raudonomis dėmėmis. ApžiÅ«rint įvykio vietÄ daugiau niekur kraujo dėmių nebuvo rasta. Priedas: CD diskas (t. 1, b. l. 10-19). IÅ¡ Klaipėdos AVPK Plungės r. PK alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopijos matyti, kad R. S. 2019-07-29 12.22 val. nustatytas 2,10 promilių girtumas (t. 1, b. l. 26, 27). IÅ¡ testo alkoholiui protokolo Nr. 443 kopijos matyti, kad duomenys apie tikrinamÄ asmenį - R. S., gim. 1964-11-08. Alkotesteris Lion Alcolmeter SD-400 Nr. 063003D.

Testo duomenys - 3,18 promilių. Testo data - 2019-07-29 06.45 val. (t. 1, b. l. 24). Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės, forma Nr. 110/a, kvietimo ID (duomenys neskelbtini) kopijos matyti, kad 2019-07-29 05.32 val. gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), prie bažnyčios nukritusi moteris- gauta iš BPC; R. S., gim. (duomenys neskelbtini). Atvykimo laikas - 05.57 val. rasta gatvėje, buvo užpulta nepažįstamo žmogaus, sužalota. Diagnozė: galvos plaukuotosios dalies žaizda (t. 1, b. l. 36- 38).

Specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad R. S. nustatyta muÅ¡tinė pakauÅ¡io žaizda ir lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimas galėjo gautis R. S. griÅ«nant, atsitrenkus pakauÅ¡iu į sekcijos briaunÄ - vienu poveikiu. R. S. padarytas galvos sužalojimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ (b. l. 45). IÅ¡ asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolo matyti, kad nukentėjusiajai R. S. buvo parodytos sunumeruotos 6 asmenų nuotraukos, kur nuotrauka Nr. 5 M.

T. ir atpažįstančiajai R. S. pasiÅ«lius atpažinti asmenį, apie kurį ji yra davusi parodymus pareiÅ¡kė, kad vyras, esantis nuotraukoje Nr. 5 yra panaÅ¡us į M. T. PanaÅ¡us iÅ¡ akių formos, nosies, lÅ«pų (t. 1, b. l. 92-96). IÅ¡ kito asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolo matyti, kad nukentėjusiajai R. S. buvo parodytos sunumeruotos 6 asmenų nuotraukos, kur nuotrauka Nr. 2 L. B. ir atpažįstančiajai R. S. pasiÅ«lius atpažinti asmenį, apie kurį ji yra davusi parodymus, pareiÅ¡kė, kad vaikinas, esantis nuotraukoje Nr. 2 yra panaÅ¡us į jos įvardintÄ â€žB.“, tačiau ne tokia Å¡ukuosena, jo plaukai trumpi buvo, tik veido bruožai tie patys (t. 1, b. l. 97-101).

Visų Å¡ių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus, visuma patvirtina kaltinamojo kaltę, padarius jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ veikÄ . Kadangi kaltinamasis tyčia nežymiai sužalojo žmogų, jo veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Nors kaltinamasis kaltės nepripažino, nurodė, kad nieko neprisimena, R. S. nestÅ«mė, jo Å¡iuos parodymus teismas vertina kaip siekimÄ iÅ¡vengti atsakomybės. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, nes juos patvirtina liudytojų parodymai ir kiti bylos duomenys, kuriuos teismas iÅ¡tyrė nagrinėjant bylÄ teisme, kai tuo tarpu kaltinamasis dėl girtumo net neprisimena nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių.

Kad kaltinamasis pastÅ«mė nukentėjusiÄ jÄ tuoj po nusikalstamos veikos padarymo apklaustos patvirtino liudytojos R. K. ir R. K., kurios teisiamojo posėdžio metu nelabai prisiminė nusikalstamos veikos aplinkybių, tačiau perskaičius jų parodymus, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui duotus parodymus patvirtino. R. K. parodė, kad L. B., po kilusio incidento dėl jos sÅ«naus telefono paėmimo, supyko, pasakęs: "ko tu benori, sena skrabe", rankomis stipriai, iÅ¡ visų jėgų pastÅ«mė R. ir R. atsitrenkusi galva į sekcijÄ nukrito ant grindų.

Pamatė, kaip iÅ¡ R. galvos stipriai bėga kraujas. Pradėjo Å¡aukti L. B., kÄ jis padarė, puolė ant R. galvos dėti rankÅ¡luosčius, taip mėgindama sustabdyti kraujavimÄ . R. K. parodė, kad po kilusio konflikto dėl jos brolio telefono paėmimo, tiek jos mama, tiek R. pradėjo sakyti L. B., kaip jis galėjo pavogti telefonÄ . L. B. pasakęs R., kad ji debilė, "skrabė", suėmė R. už pečių ir stipriai R. pastÅ«mė. R. trenkėsi galva į sekcijÄ ir nukrito ant grindų. IÅ¡ R. galvos pradėjo stipriai bėgti kraujas.

Netiesiogiai R. S. pastÅ«mimo aplinkybes patvirtino ir liudytojai Tadas bei M. T. T. T. nurodė, kad jis tik iÅ¡girdo garsÄ . Įėjęs į kambarį pamatė pargriuvusiÄ moterį, priėjo pažiÅ«rėti, matė, kad iÅ¡ galvos bėga kraujas ir iÅ¡kvietė medikus. Jam R. S. sakė, kad jÄ pastÅ«mė L. B. M. T. nurodė, kad jis kažkÄ pamena, kad L. B. pastÅ«mė R. ir R., atsitrenkusi galva į sekcijÄ , nukrito ant grindų, kad iÅ¡ R. galvos stipriai bėgo kraujas. Kodėl L. B. taip pasielgė, nežino, nepamena to.

Å ių liudytojų parodymai patvirtina nukentėjusiosios nurodomÄ nusikalstamos veikos padarymo mechanizmÄ ir paneigia kaltinamojo nurodomÄ versijÄ , kad nukentėjusiosios nestÅ«mė, kad ji nugriuvo pati. Nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais abejoti teismas neturi pagrindo, nes juos patvirtina ir liudytojo M. V. parodymai, kuris apžiÅ«rėjo įvykio vietÄ ir rado galimai kraujo dėmių tiek ant sekcijos, į kuriÄ galva atsitrenkė R. S., tiek ant lovos atkaltės bei po kilimu ir nurodė, kad tikslinant įvykio aplinkybes, nukentėjusioji matėsi, kad yra įsibaiminusi, bendraujant atsiskleidė kitos aplinkybės, ta pirminė informacija buvo įtakota baimės. Taip pat patvirtina įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas, kuriame užfiksuotos liudytojo M.

V. nurodomos aplinkybės ir specialisto iÅ¡vada, kurioje nurodomi R. S. padaryti sužalojimai - muÅ¡tinė pakauÅ¡io žaizda ir lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas. Nei nukentėjusioji, nei liudytojai neturi pagrindo apkalbėti kaltinamÄ jį, jie parodymus davė prisiekę ir bÅ«dami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės. Jeigu kaltinamasis nebÅ«tų nukentėjusiosios pastÅ«męs, tokių aplinkybių nukentėjusiajai ir liudytojams nebÅ«tų buvę pagrindo nurodyti. Pagal nustatytas aplinkybes tarp L.

B. veiksmo – R. S. pastÅ«mimo, nuo kurio Å¡i galva atsitrenkė į sekcijÄ ir patyrė galvos traumÄ â€“ nežymų sveikatos sutrikdymÄ , – yra bÅ«tinasis priežastinis ryÅ¡ys. Teismų praktikoje bÅ«tinasis priežastinis ryÅ¡ys nustatomas atsižvelgiant į tai, ar kaltininko veika buvo bÅ«tina sÄ lyga padariniams atsirasti, ar be jos Å¡ie neatsirastų, ar atsiradę padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas. Akivaizdu, kad jeigu L. B. nebÅ«tų R. S. pastÅ«męs, Å¡i nebÅ«tų atsitrenkusi į sekcijÄ ir nebÅ«tų patyrusi galvos traumos.

Nagrinėjamoje situacijoje nukentėjusiosios atsitrenkimas galva į sekcijÄ ir galvos traumos gavimas yra tarpinė, tačiau dėsninga grandis tarp tyčinių kaltinamojo veiksmų-nukentėjusiosios pastÅ«mimo ir nukentėjusiosios nežymaus sveikatos sutrikdymo; tarp veiksmų- pastÅ«mimo ir atsiradusių padarinių nebuvo įsiterpęs joks kitas veiksnys, kuris bÅ«tų turėjęs įtakos nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymui. Taigi Å¡ioje byloje nenustatyta jokių aplinkybių, paneigiančių bÅ«tinojo priežastinio ryÅ¡io buvimÄ .

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. IÅ¡ kaltinimo Å¡alintina jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalsto bÅ«damas recidyvistu, nes nusikalstamos veikos padarymo metu L. B. dar nebuvo teistas. Skiriant bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi BK 41 straipsnyje numatytais bausmės paskirties kriterijais, bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse, bausmių skyrimo nepilnamečiams ypatumais, numatytais BK 91 straipsnyje.

Atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimÄ , į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, į jo asmenybę, kad nedirba ir nesimoko, nuolat daro įvairaus pobÅ«džio administracinius nusižengimus, nusikalto nors ir bÅ«damas dar neteistas, tačiau po Å¡ios nusikalstamos veikos yra teistas už smurtinių nusikaltimų padarymÄ , tame tarpe ir už analogiÅ¡kos veikos padarymÄ . Tokie kaltinamojo veiksmai rodo, kad nėra linkęs laikytis įstatymų, visuotinai pripažintų gero elgesio normų, tarpusavio santykius yra linkęs spręsti naudodamas fizinį smurtÄ .

Ä®vertinus visas Å¡ias aplinkybes, taip pat aplinkybę, kad kaltinamasis nevykdė 2019-07-30 ir 2020-05-12 teismo baudžiamaisiais įsakymais paskirtų laisvės apribojimo bausmių, dėl ko Å¡ios bausmės buvo pakeistos į areÅ¡to bausmę, darytina iÅ¡vada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant jam neilgalaikę terminuoto laisvės atėmimo bausmę, nes, paskyrus laisvės apribojimo bausmę, nebuvo pasiekti bausmės tikslai, kadangi kaltinamasis nesilaikė probacijos sÄ lygų ir toliau darė teisės pažeidimus, atlikta areÅ¡to bausmė pagal 2019-07-30 teismo baudžiamÄ jį įsakymÄ teigiama linkme kaltinamojo elgesio nepakeitė.

Kadangi L. B. yra teistas po Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo, naujuoju nuosprendžiu paskirta bausmė jam subendrintina su 2020-05-12 teismo baudžiamuoju įsakymu pirmojoje byloje paskirta bausme dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du pagal BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių taisykles, areÅ¡tÄ pakeitus į laisvės atėmimÄ pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčio taisykles, vadovaujantis kaip precedentu Klaipėdos apygardos teismo 2020-10-08 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-198-795/2020, kuriame formuojama praktika, kad toks bausmių keitimas nėra dvigubas bausmių keitimas BK 65 straipsnio 2 dalies prasme.

Pridedamos bausmės dalis parenkama atsižvelgiant į tai, kad padaryta nesunki nusikalstama veika, kuri sunkesnių pasekmių nesukėlė, kaltinamasis nusikalto būdamas nepilnametis, jam buvo leidžiama suaugusių asmenų nusikalstamos veikos padarymo vietoje vartoti alkoholį, kas ir turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, L. B. paskirtos pagrįstai, kardomųjų priemonių taikymo pagrindai neišnyko, todėl šios kardomosios priemonės jam taikytinos iki bausmės vykdymo pradžios.

Civiliniai ieÅ¡kiniai. Å iaulių teritorinė ligonių kasa ieÅ¡kinyje nurodo, kad iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sumokėjo 15,26 eurų už R. S. suteiktas gydymo paslaugas, prie ieÅ¡kinio pateikė pažymÄ , patvirtinančiÄ Å¡ias iÅ¡laidas, ir praÅ¡o turėtas iÅ¡laidas priteisti iÅ¡ kaltinamojo, nes R. S. buvo sužalota dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų. Nukentėjusioji nurodo, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų buvo sužalota, kentė skausmÄ , patyrė iÅ¡gÄ stį, stresÄ , buvo nervinis sukrėtimas, buvo pažeminta, patyrė daug nepatogumų, važiavo pas gydytojus, pirko ir vartojo vaistus, prasidėjo epilepsijos priepuoliai, kurių jai ilgÄ laikÄ nebuvo, bemiegės naktys, nebegirdi viena ausimi, po įvykio bijojo bÅ«ti namuose.

PraÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamojo 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Kaltinamasis ieÅ¡kinių nepripažino, nurodė, kad nieko neprisimena, R. S. nestÅ«mė. Dėl R. S. sužalojimo yra kaltas kaltinamasis, todėl jis ir jo atstovas pagal įstatymÄ turi atlyginti žalÄ nukentėjusiajai ir gydymo iÅ¡laidas (BPK 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pagal CK 6.276 straipsnio 2 dalį tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aÅ¡tuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamÄ Å¾alos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rÅ«pintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Å iaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys ginant Valstybinės ligonių kasos interesus yra pagrįstas, nes Valstybinė ligonių kasa sumokėjo 15,26 eurų už R.

S. gydymÄ VÅ¡Ä® Plungės rajono savivaldybės ligoninei, kÄ patvirtina pateikta pažymÄ (t. 1, b. l. 54), todėl ieÅ¡kinys tenkintinas. Institucijų, vykdančių privalomÄ jį sveikatos draudimÄ , turėtas apdrausto asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų iÅ¡laidas, jei draudiminis įvykis pagal Sveikatos draudimo įstatymo 5 straipsnį įvyko dėl juridinių ar fizinių asmenų neteisėtos veikos, turi teisę iÅ¡ieÅ¡koti Valstybinė ligonių kasa ar teritorinės ligonių kasos, socialinio draudimo įstaigos, kaip socialinį draudimÄ -privalomÄ jį sveikatos draudimÄ -vykdančios institucijos (Socialinio draudimo įstatymo 3, 34 straipsniai, Sveikatos draudimo įstatymo 29-34 straipsniai) pagal savo kompetencijÄ .

Nukentėjusiosios R. S. civilinis ieÅ¡kinys tenkinamas visiÅ¡kai. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

NukentėjusiÄ jÄ kaltinamasis sužalojo. Dėl jo neteisėtų veiksmų nukentėjusioji patyrė fizinį skausmÄ , baimę, nepatogumus dėl gydymosi, ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme, todėl kaltinamasis ir jo atstovas pagal įstatymÄ turi atlyginti nukentėjusiajai neturtinę žalÄ . Vadovaujantis aukščiau paminėtais neturtinės žalos vertinimo kriterijais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiosios pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys nėra didelis, atitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, todėl tenkintinas visiÅ¡kai.

Byloje saugomi keturi kompaktiniai diskai su bylos tyrimo medžiaga nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini kaip menkaverčiai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu). Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a : L. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę- laisvės atėmimÄ 4 mėnesiams bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, naujuoju nuosprendžiu paskirtÄ bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du su 2020-05-12 Plungės apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, kuri 2020-07-01 Plungės apylinkės teismo nutartimi pakeista į 45 parų areÅ¡to bausmę, prie griežčiausios naujuoju nuosprendžiu paskirtos 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį areÅ¡to bausmės, areÅ¡to bausmę pakeitus į laisvės atėmimÄ pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčio taisykles, ir galutinę subendrintÄ bausmę L.

B. paskirti - terminuotÄ laisvės atėmimÄ 5 mėnesiams, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo L. B. sulaikymo dienos bausmės atlikimui pagal šį nuosprendį. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laikÄ Ä¯skaityti dvi dienas jo laikinojo sulaikymo laikÄ nuo 2019-08-07 iki 2019-08-08 ir atliktÄ bausmę pagal 2020-05-12 Plungės apylinkės teismo baudžiamÄ jį įsakymÄ , ir 2020-07-01 Plungės apylinkės teismo nutartį.

KardomÄ sias priemones-raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti nuo bausmės vykdymo pradžios. Å iaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį tenkinti ir priteisti iÅ¡ nuteistojo L. B. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, buveinė Europos aikÅ¡tė 1, Vilniuje, 15,26 Eur R. S. gydymo iÅ¡laidų. L. B. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų gydymo iÅ¡laidoms atlyginti, gydymo iÅ¡laidos turi bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotas iÅ¡ jo atstovo pagal įstatymÄ G.

B., gimusio (duomenys neskelbtini). R. S., gimusios (duomenys neskelbtini), civilinį ieÅ¡kinį tenkinti ir priteisti jai iÅ¡ nuteistojo L. B. 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. L. B. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, žalos atlyginimas turi bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotas iÅ¡ jo atstovo pagal įstatymÄ G. B., gimusio (duomenys neskelbtini). Byloje saugomus keturis kompaktinius diskus, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti. Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismÄ .

Suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos. Teisėja (parašas) Irena Šeškauskienė