76552fd4-9cae-4f6f-9c8e-0477428793be · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1398-945/2022 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18105-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.1; 1.3.2.5.1; 1.3.2.11; 1.3.5.1; 3.1.7.6; 3.3.1.20 (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gruodžio 14 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bartninko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Dianos Labokaitės ir Edvardo Palioko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo G.

M. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo G. M. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ūkininko patarėjas“ dėl uždarosios akcinės bendrovės „Ūkininko patarėjas“ valdybos sprendimo dalies pripažinimo negaliojančia, darbo užmokesčio, ligos iÅ¡mokos, delspinigių, iÅ¡eitinės iÅ¡mokos, kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir procesinių palÅ«kanų priteisimo, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ūkininko patarėjas“ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui G.

M. dėl darbo sutarties redakcijos pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys P. R., N. A., J. S., A. K., A. V. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas G. M. (toliau – ieÅ¡kovas, darbuotojas) ieÅ¡kiniu prašė pripažinti negaliojančiu 2020 m. rugpjūčio 17 d. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ūkininko patarėjas“ (toliau – atsakovė, bendrovė, darbdavys) valdybos sprendimo dalį dėl ieÅ¡kovo atÅ¡aukimo iÅ¡ atsakovės direktoriaus pareigų dėl jo kaltės, priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 5 478,59 Eur darbo užmokestį (neatskaičius mokesčių) už papildomo darbo vykdymÄ , 41,59 Eur ligos iÅ¡mokos dalį už 2020 m. kovo mėn., 413,15 Eur įstatyminius delspinigius už vėlavimÄ atsiskaityti laikotarpiu iki 2020 m. rugpjūčio 17 d., 3 398,66 Eur netesybas už vėlavimÄ atsiskaityti laikotarpiu po 2020 m. rugpjūčio 17 d., 2019 m. gruodžio 2 d. darbo sutarties Nr. 808 14.5 punkte numatytÄ 12 mėn. vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ (8 117,16 Eur (neatskaičius mokesčių)), nutraukus darbo sutarties dalį dėl papildomo darbo ne dėl ieÅ¡kovo kaltės, 454,29 Eur kompensacijÄ nepanaudotas atostogas (neatskaičius mokesčių) vykdant papildomÄ darbÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad 2019 m. gruodžio 2 d. Å¡alys sudarė darbo sutartį Nr. 808/3 (toliau – darbo sutartis), kurios 14.6 punktu susitarė, jog Å¡ia sutartimi yra pakeičiama 2017 m. spalio 11 d. darbo sutartis su vėlesniais pakeitimais ir papildymais. Vadovaujantis darbo sutartimi, ieÅ¡kovas priimtas į bendrovės direktoriaus pareigas (papildoma darbo funkcija), jam už papildomÄ darbÄ numatytas mokėti 681,43 Eur mėnesinis darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių), ieÅ¡kovo papildomo darbo pradžia – nuo 2019 m. gruodžio 2 d., susitarimas dėl papildomų darbo funkcijų yra neterminuotas. 2020 m. rugpjūčio 17 d.

įvykusiame neeiliniame bendrovės akcininkų susirinkime buvo atÅ¡aukti pavieniai bendrovės valdybos nariai ir iÅ¡rinkti nauji valdybos nariai. TÄ pačiÄ dienÄ Ä¯vyko naujos sudėties valdybos posėdis, kurio metu bendrovės valdyba priėmė sprendimÄ , kuriuo nusprendė atÅ¡aukti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ bendrovės direktoriaus pareigų nuo valdybos sprendimo pasiraÅ¡ymo momento (2020 m. rugpjūčio 17  d.), neiÅ¡mokant iÅ¡eitinės kompensacijos (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 104 straipsnis), nutraukti su ieÅ¡kovu sudarytÄ darbo sutartį dėl papildomo darbo, iÅ¡rinkti bendrovės direktore A.

N. IeÅ¡kovas neginčijo jo atÅ¡aukimo iÅ¡ bendrovės direktoriaus pareigų teisėtumo, tačiau nesutiko su atleidimo motyvu – dėl ieÅ¡kovo kaltės. IeÅ¡kovas atsakingai vykdė bendrovės direktoriaus pareigas, todėl argumentas, kad ieÅ¡kovas, eidamas bendrovės direktoriaus pareigas, grubiai pažeidinėjo bendrovės akcininkų teises, dėl ko jis iÅ¡ bendrovės direktoriaus pareigų atÅ¡auktas DK 104 straipsnio pagrindu dėl jo kaltės, yra nepagrįstas ir neteisėtas. Vadovaujantis darbdavio pateikta darbo užmokesčio ataskaita, nuo darbo sutarties dėl papildomo darbo sudarymo 2019 m. gruodžio 2 d. iki jos nutraukimo 2020 m. rugpjūčio 17 d. ieÅ¡kovui nėra sumokėtas 5 478,59 Eur darbo užmokestis už papildomÄ darbÄ .

Darbdavys ieÅ¡kovui taip pat nėra sumokėjęs 41,59 Eur ligos iÅ¡mokos dalies už 2020 m. kovo mėn. Taip pat ieÅ¡kovas turi teisę reikalauti 413,15 Eur įstatyminių delspinigių priteisimo DK 147 straipsnio 1 dalies pagrindu ir 4 088,58 Eur netesybų DK 147 straipsnio 2 dalies pagrindu. Kadangi neterminuota darbo sutartis dėl papildomo darbo pasibaigė ne dėl ieÅ¡kovo kaltės, ieÅ¡kovas turi teisę reikalauti priteisti iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ â€“ 8 117,16 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo sutarties 14.5 punkto pagrindu ir 454,29 Eur kompensacijÄ už ieÅ¡kovo, kaip bendrovės direktoriaus, nepanaudotas kasmetines atostogas (DK 127 straipsnio 6 dalis).

3. Atsakovė nesutiko su ieÅ¡kiniu, prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė pripažinti negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2019 m. gruodžio 2 d. pasiraÅ¡ytos darbo sutarties Nr. 808/3 redakcijÄ , priteisti atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

4. Atsakovė nurodė, kad įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-474-1052/2020 pripažinta, jog ieÅ¡kovÄ bendrovės direktoriumi iÅ¡rinkusi bendrovės valdyba yra neteisėtos sudėties, kad 2018 m. vasario 12 d. vykusiame bendrovės neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime teisėtai naujais bendrovės valdybos nariais iÅ¡rinkti V. N., A. S., V. Å ., P. R. ir A. K. Kadangi ieÅ¡kovÄ Ä¯ bendrovės direktoriaus pareigas iÅ¡rinko neteisėtos sudėties valdyba, jis neturėjo teisės eiti direktoriaus pareigų, su juo, kaip su bendrovės direktoriumi, negalėjo bÅ«ti pasiraÅ¡yta darbo sutartis (nauja 2019 m. gruodžio 2 d. darbo sutarties redakcija).

Be to, ginčijama darbo sutarties redakcija prieÅ¡tarauja ir imperatyvioms Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABÄ®) normoms bei bendrovės įstatų nuostatoms, reglamentuojančioms atlygio ir skatinimo formų bendrovės vadovui nustatymo tvarkÄ , kadangi valdyba Å¡ių klausimų nesvarstė ir dėl jų sprendimų nepriėmė, darbo sutarties redakcijÄ pasiraÅ¡iusiam P. R. nustatyti ieÅ¡kovo atlyginimÄ ir jo skatinimo formas nepavedė.

5. Tretieji asmenys atsiliepimų į ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį nepateikė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Kauno apylinkės teismas 2022 m. birželio 17 d. sprendimu nutraukė civilinės bylos dalį dėl ieÅ¡kinio reikalavimo pripažinti 2020 m. rugpjūčio 17 d. atsakovės valdybos sprendimo dalį dėl ieÅ¡kovo atÅ¡aukimo iÅ¡ atsakovės direktoriaus pareigų dėl jo kaltės negaliojančiu, atmetė kitÄ ieÅ¡kinio dalį, prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies, pripažino negaliojančia ab initio 2019 m. gruodžio 2 d. pasiraÅ¡ytos darbo sutarties Nr. 808/3 redakcijÄ , priteisė atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo 15 000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

7. Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-474-1052/2020 ir Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-38-413/2021 pripažintas negaliojančiu 2018 m. vasario 12 d. bendrovės neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimtas sprendimas neatÅ¡aukti bendrovės valdybos, kuriÄ tuo metu sudarė P. R., J. S., N. A., A. K. ir A. V., atmestas bendrovės akcininkės UAB „Dvylika pirklių“ ieÅ¡kinys pripažinti negaliojančiais 2018 m. vasario 12 d. bendrovės neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimtus sprendimus, tarp jų ir sprendimus atÅ¡aukti visus bendrovės valdybos narius iÅ¡ pareigų, naujais bendrovės valdybos nariais iÅ¡rinkti V.

N., A. S., V. Š., P. R. ir A. K. Teismas taip pat nustatė, kad dar esant neišnagrinėtam ginčui teisme dėl 2018 m. vasario 12 d. bendrovės neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimtų sprendimų, 2019 m. lapkričio 19 d. įvyko UAB „Ūkininko patarėjas“ valdybos posėdis, kuriame dalyvavo P. R., J. S., N. A., A. K. ir A. V., t. y. asmenys, kurie buvo valdybos nariais iki 2018 m. vasario 12 d. Valdybos posėdžio metu vienbalsiai buvo priimti sprendimai:

1) atšaukti J. S. iš bendrovės vadovo pareigų jo prašymu nuo 2019 m. lapkričio 19 d.;

2) nauju bendrovės vadovu paskirti G. M.;

3) įgalioti ir įpareigoti bendrovės valdybos narį P. R. pasiraÅ¡yti darbo sutartį su naujai iÅ¡rinktuoju bendrovės vadovu. 2018 m. vasario 12 d. bendrovės neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime naujai iÅ¡rinkti bendrovės valdybos nariai V. N., A. S. ir V. Å . nebuvo kviečiami į 2019 m. lapkričio 19 d. valdybos posėdį, apie jį nebuvo informuoti. 2019 m. gruodžio 2 d. buvo pasiraÅ¡yta ginčijama darbo sutarties Nr. 808/3 redakcija. IeÅ¡kovas, pagal ginčijamÄ darbo sutarties redakcijÄ eidamas atsakovės direktoriaus pareigas nei karto neiÅ¡simokėjo ginčijama sutarties redakcija jam nustatyto darbo užmokesčio, motyvuodamas tai sunkia įmonės finansine padėtimi.

8. Teismas konstatavo, kad naujos sudėties valdybai įgaliojimai buvo suteikti, o ankstesnės sudėties valdyba juos prarado iÅ¡ karto po 2018 m. vasario 12 d. visuotinio akcininkų susirinkimo. Tik 2018 m. vasario 12 d. visuotinio akcininkų susirinkimo metu iÅ¡rinkta valdyba 2019 m. lapkričio 19 d. galėjo priimti sprendimÄ iÅ¡ bendrovės vadovo pareigų atÅ¡aukti J. S. ir naujuoju bendrovės vadovu paskirti ieÅ¡kovÄ . Sprendimų dėl bendrovės vadovo atÅ¡aukimo ir iÅ¡rinkimo priėmime dalyvavus dviem valdybos nariams iÅ¡ penkių, nebuvo kvorumo, kas lemia priimtų sprendimų neteisėtumÄ (ABÄ® 35 straipsnio 1, 5 dalys).

9. Teismas, nustatęs, kad 2018 m. vasario 12 d. visuotiniame akcininkų susirinkime asmeniÅ¡kai dalyvavo ieÅ¡kovas, taip pat buvę valdybos nariai – J. S. ir A. V., padarė iÅ¡vadÄ , kad jiems buvo žinomi susirinkimo sprendimai atÅ¡aukti buvusiÄ valdybÄ ir iÅ¡rinkti naujos sudėties valdybÄ . Å iÄ aplinkybę patvirtina ir po 2018 m. vasario 12 d. visuotinio akcininkų susirinkimo užvestos civilinės bylos dėl susirinkimo suÅ¡aukimo ir jame priimtų sprendimų teisėtumo. Atsižvelgęs į tai, teismas kaip nepagrįstus atmetė ieÅ¡kovo argumentus, jog sužinojimo apie sprendimų neteisėtumÄ momentas turi bÅ«ti siejamas su 2021 m. sausio 21 d., kai įsiteisėjo 2020 m. rugsėjo 2 d. teismo sprendimas, kuriuo buvo pripažintas negaliojančiu 2018 m. vasario 12 d. visuotiniame akcininkų susirinkime priimtas sprendimas neatÅ¡aukti atsakovės valdybos.

Kadangi toje pačioje byloje buvo sprendžiama ir bendrovės akcininkės UAB „Dvylika pirklių“, kurios vadovas buvo ieÅ¡kovas, ieÅ¡kinio dėl susirinkimo sprendimų atÅ¡aukti buvusiÄ valdybÄ ir iÅ¡rinkti naujos sudėties valdybÄ pripažinimo negaliojančia pagrįstumo klausimas, teismas konstatavo, kad teismui atmetus UAB „Dvylika pirklių“ ieÅ¡kinį, nebuvo priimtas naujas / kitoks teismo sprendimas, o tik patvirtintas ieÅ¡kovui ir kitiems buvusios valdybos nariams žinomų visuotiniame akcininkų susirinkime priimtų sprendimų atÅ¡aukti buvusiÄ valdybÄ ir iÅ¡rinkti naujos sudėties valdybÄ , teisėtumas.

10. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad 2019 m. lapkričio 19 d. valdybos sprendime save bendrovės valdybos nariais įvardiję J. S., N. A., A. V. žinojo, jog valdybos posėdžio dienÄ jie jau nėra valdybos nariais, pakartotinai iÅ¡rinkti valdybos nariais P. R. ir A. K. žinojo, kad valdybos posėdis yra neteisėtos sudėties ir jame nėra kvorumo, leidžiančio priimti sprendimus, ieÅ¡kovas suprato, jog bendrovės vadovu jis nėra iÅ¡rinktas bendrovės valdybos, save valdybos nariais įvardiję asmenys suprato arba turėjo suprasti, kad jie neturi teisės ne tik iÅ¡rinkti naujo vadovo, bet suteikti kam nors įgaliojimus pasiraÅ¡yti darbo sutartį su juo, ieÅ¡kovas žinojo arba turėjo suprasti, jog jis neturi teisės pasiraÅ¡yti darbo sutarties su P. R. dėl direktoriaus pareigų ir pakeisti darbo sutartį, sudarytÄ su juo 2017 m.

11. Teismas iÅ¡ 2019 m. lapkričio 19 d. valdybos sprendimo nustatė, kad jame nebuvo sprendžiama dėl ieÅ¡kovo, kaip bendrovės vadovo, atlyginimo. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad bendrovės valdybos nariais save įvardiję asmenys ir naujai iÅ¡rinkti valdybos nariai nesvarstė tokių klausimų valdybos posėdyje ir nepriėmė jokių sprendimų, nebuvo pavedę pareigos nustatyti ieÅ¡kovo atlyginimÄ ir visas jo skatinimo formas darbo sutartį pasiraÅ¡iusiam P. R., todėl sutiko su atsakovės argumentais, jog visos ginčijamos 2019 m. gruodžio 2 d. darbo sutarties redakcijos nuostatos, susijusios su ieÅ¡kovo atlyginimu ir skatinimu, nebuvo patvirtintos, todėl jų įtvirtinimas naujos redakcijos darbo sutartyje prieÅ¡tarauja imperatyviems ABÄ® 37 straipsnio 3 dalies reikalavimams ir yra neteisėtas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 1 dalimi, nusprendė, kad darbo sutartį ir jos pakeitimus su ieÅ¡kovu, kaip bendrovės darbuotoju (vyriausiuoju redaktoriumi), teisę pasiraÅ¡yti turėjo tik bendrovės vadovas, todėl kaip nepagrįstus atmetė ieÅ¡kovo argumentus, kad nei ABÄ®, nei atsakovės įstatuose nėra specialių nuostatų, reglamentuojančių darbuotojo ir darbdavio susitarimo dėl darbo sutarties pakeitimo priėmimÄ ir įforminimÄ .

Teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 31 d. iki 2020 m. rugpjūčio 10 d. atsakovė buvo pajėgi atsiskaityti su ieÅ¡kovu, tiek kaip vadovu, tiek kaip vyriausiuoju redaktoriumi, o tai paneigia ieÅ¡kovo pateiktus įrodymus apie negalėjimÄ iÅ¡simokėti sau atlyginimÄ .

12. Teismas pažymėjo, kad restitucijos negalimumas darbo teisėje kartu reiÅ¡kia tai, jog darbo sutartis negali bÅ«ti pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo dienos, įpareigojant Å¡alis grÄ Å¾inti visa, kÄ jos yra gavusios vykdydamos sutartį, įskaitant ir darbuotojo gautÄ darbo užmokestį, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad sandorio negaliojimo institutas negali bÅ«ti taikomas darbo teisiniuose santykiuose. Teismas, nustatęs, kad darbo sutartis su ieÅ¡kovu, kaip su bendrovės direktoriumi, pasiraÅ¡yta bendrovės valdybai nesprendus ir neiÅ¡rinkus ieÅ¡kovo bendrovės direktoriumi, be to, ji pasiraÅ¡yta bendrovės valdybos neįgalioto asmens, konstatavo, jog 2019 m. gruodžio 2 d. darbo sutarties redakcija prieÅ¡tarauja imperatyvioms ABÄ® nuostatoms (ABÄ® 37 straipsnio 3, 4 dalims).

13. Teismas pažymėjo, kad byloje nustatytos aplinkybės apie tai, jog abi Å¡alys, pasiraÅ¡ydamos ginčijamÄ darbo sutarties redakcijÄ , aiÅ¡kiai suprato arba turėjo suprasti, kad tokios darbo sutarties pasiraÅ¡yti negali, įvertinant ir darbo sutarties 14.5 punkte nurodytÄ sÄ lygÄ , numatančiÄ ne mažesnę kaip 12 mėnesių ieÅ¡kovo vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , atleidžiant ieÅ¡kovÄ tiek iÅ¡ direktoriaus, tiek iÅ¡ vyriausiojo redaktoriaus pareigų nesant jo kaltės, sudaro pagrindÄ svarstyti dėl darbo sutarties negaliojimo ir CK 1.81 straipsnio pagrindu.

Teismas, nustatęs, kad 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimus priėmę valdybos nariais save įvardiję asmenys, ignoruodami 2018 m. vasario 12 d. priimtÄ akcininkų sprendimÄ iÅ¡rinkti naujÄ valdybÄ , žinodami, kad 2018 m. vasario 12 d. priimti akcininkų sprendimai yra ginčijami teisme, į 2019 m. lapkričio 19 d. posėdį, kuriame buvo svarstyti esminiai su bendrovės valdymu susiję klausimai, neÅ¡aukė naujosios valdybos narių, padarė iÅ¡vadÄ , jog jie tai darė sÄ moningai, siekdami direktoriumi iÅ¡rinkti jiems lojalų asmenį.

Tuo pačiu ieÅ¡kovas, žinodamas, kad jam lojalÅ«s ankstesnės valdybos nariai pakeisti naujai iÅ¡rinkta valdyba, kuri, tikėtina, jo neiÅ¡rinks bendrovės vadovu, pasirašė ginčijamÄ darbo sutarties redakcijÄ , žinodamas, jog Å¡ioms pareigoms jis nėra paskirtas bendrovės valdybos. Byloje nustatytos aplinkybės teismui leido spręsti, kad ieÅ¡kovas, valdybos nariais save įvardiję asmenys ir du pakartotinai iÅ¡rinkti valdybos nariai bet kokiomis priemonėmis (akivaizdžiai pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas) siekė įtvirtinti jiems lojalaus žmogaus dominavimÄ bendrovės valdyme.

TokiÄ teismo iÅ¡vadÄ suponavo ir nustatyta aplinkybė, kad ieÅ¡kovas visÄ laikotarpį, per kurį jis ėjo direktoriaus pareigas, neiÅ¡mokėjo sau ginčijama darbo sutartimi paskirto atlyginimo už Å¡ias pareigas, kaip ir neiÅ¡simokėjo atlyginimo po jo atleidimo iÅ¡ direktoriaus pareigų, kas reiÅ¡kia, jog ieÅ¡kovas, kaip bendrovės vadovas, pats nevykdė ginčijamų susitarimų.

14. Teismas, konstatavęs, kad ginčijama darbo sutarties redakcija buvo pasiraÅ¡yta valdybos nariais save įvardijusių asmenų ir ieÅ¡kovo tikslu neteisėtomis priemonėmis įgyvendinti siekį paskirti / pasiskirti ieÅ¡kovÄ bendrovės vadovu, Å¡is tikslas buvo įgyvendintas sÄ moningai pažeidžiant įstatymų nustatytÄ bendrovės vadovo skyrimo ir darbo sutarties pasiraÅ¡ymo tvarkÄ , ginčijama darbo sutarties redakcija buvo nustatytos bendrovei finansiÅ¡kai nenaudingos piniginės sÄ lygos, tokie nurodytų asmenų veiksmai yra nesÄ Å¾iningi ir neabejotinai prieÅ¡tarauja gerai moralei ir vieÅ¡ajai tvarkai, ginčo sandorį pripažino niekiniu ir negaliojančiu.

Teismas pažymėjo, kad ieškovo argumentai, susiję su tuo, jog atsakovė savo veiksmais patvirtino darbo sutartį dėl pagrindinio ir papildomo darbo, šiuo atveju nėra aktualūs, kadangi byloje ieškovas nereiškė ieškinio CK 1.92 straipsnio pagrindu, o teismas teisinių santykių šiuo pagrindu nekvalifikavo. Be to, vadovaujantis CK 1.79 straipsniu, sandorio patvirtinimas aktualus tik nuginčijamiems sandoriams, todėl, konstatavęs niekinį sandorių pobūdį, teismas dėl to plačiau nepasisakė.

15. Teismas, atsižvelgęs į aplinkybes dėl ginčijamos darbo sutarties redakcijos sudarymo, vykdymo, keitimo tvarkos ir sÄ lygų, į sutarties turinį, taip pat į tai, kad Å¡ioje byloje restitucijos taikyti nepraÅ¡oma, atsakovė iÅ¡ esmės siekia paÅ¡alinti iÅ¡ apyvartos ginčijamÄ darbo sutarties redakcijÄ tikslu panaikinti Å¡ios redakcijos pagrindu darbdaviui kylančias pareigas pagal neteisėtÄ ir nesÄ Å¾iningÄ darbo sutarties redakcijos Å¡alių susitarimÄ , nusprendė, jog ginčijama darbo sutarties redakcija gali bÅ«ti pripažintina negaliojančia ab initio (CK 1.80 straipsnis, 1.81 straipsnis, 1.95 straipsnio 1 dalis).

16. Teismas, nustatęs, kad ginčo darbo sutarties redakcija yra negaliojanti nuo jos sudarymo momento, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimus dėl pagal nuginčytÄ darbo sutartį neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio ir kitų iÅ¡mokų priteisimo vertino kaip nepagrįstus, todėl atmetė Å¡iÄ ieÅ¡kinio dalį. Teismas, nustatęs, kad ginčo darbo sutarties redakcija yra negaliojanti nuo jos sudarymo momento, konstatavo, jog ieÅ¡kinio reikalavimas pripažinti bendrovės valdybos sprendimo dalį dėl ieÅ¡kovo atÅ¡aukimo iÅ¡ atsakovės direktoriaus pareigų dėl jo kaltės, t. y. tik atleidimo motyvo ginčijimas, nuo kurio priklausytų tam tikrų garantijų suteikimas, nagrinėjamu atveju nesukels ieÅ¡kovui jokių materialiųjų teisinių padarinių, todėl nutraukė Å¡iÄ civilinės bylos dalį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

17. Teismas konstatavo, kad sprendimas yra priimtas atsakovės naudai, todėl vertino, jog atsakovė turi teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu. Teismas nustatė, kad atsakovės pateiktais duomenimis jos bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro 23 628,07 Eur. Teismas, įvertinęs atsakovės praÅ¡omų priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžius ir nustatęs, kad 17 072,36 Eur suma nevirÅ¡ija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, nusprendė, jog tam tikros iÅ¡laidų dalys yra pernelyg iÅ¡didintos, todėl, atsižvelgęs į spręstų klausimų specifikÄ ir sudėtingumÄ , bylos nagrinėjimo trukmę, aplinkybę, kad byloje buvo nagrinėjami reikalavimai, pareikÅ¡ti trijose civilinėse bylose, kurios buvo sujungtos, atlygintinų bylinėjimosi iÅ¡laidas dydį sumažino iki 15 000 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 18. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 17 d. sprendimÄ , priimti naujÄ sprendimÄ ir patenkinti ieÅ¡kinį, atmesti prieÅ¡ieÅ¡kinį, priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. Teismas argumentuotai neatsakė, kokiuose teisės aktuose yra numatyta teismo teisė Å¡alių faktiÅ¡kai vykdytÄ , bet darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės nutrauktÄ darbo sutartį pripažinti niekine (CK 1.80, 1.81 straipsniai) ir tuo pagrindu atleisti darbdavį nuo pareigos atsiskaityti su darbuotoju, kodėl yra galima atskiroje byloje pripažinti darbuotojo, kaip vyriausiojo redaktoriaus, atostogas neteisėtomis dėl jo, kaip direktoriaus, netinkamai vykdytų pareigų, o kitoje byloje atmesti darbuotojo reikalavimÄ dėl su direktoriaus darbu susijusių sumų priteisimo iÅ¡ darbdavio. 1.2.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-233-701/2017 ir 2017 m. gruodžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-444-690/2017, neįvertino, ar egzistuoja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nustatytos teismo precedento, kaip teisės Å¡altinio, taikymo sÄ lygos. Nurodytomis nutartimis kasacinio teismo iÅ¡spręstų ginčų faktinės aplinkybės akivaizdžiai skiriasi nuo Å¡ios bylos aplinkybių. 1.3.

Teismas neapsisprendė dėl ginčo teisingam iÅ¡sprendimui esminio klausimo: ar yra galima restitucija darbo teisiniuose santykiuose. 1.4. Nėra aiÅ¡ku, kodėl, teismo vertinimu, darbuotojas turėjo ginčyti darbo sutartį CK 1.92 straipsnio pagrindu, o to jam nepadarius, darbo sutarties vykdymo aplinkybė nėra reikÅ¡minga. Sprendimas yra grindžiamas tuo, kad susitarimas dėl papildomo darbo buvo sudarytas darbdavio vardu įgaliojimų neturinčio asmens, nesant teisėtos sudėties valdybos sprendimui dėl esamo vadovo atÅ¡aukimo ir naujo vadovo iÅ¡rinkimo, jo darbo sÄ lygų nustatymo.

Teismų praktikoje tokios faktinės aplinkybės yra kvalifikuojamos kaip pagrindas taikyti CK 2.136 straipsnio 1 dalies, 2.133 straipsnio 6 dalies, 1.92 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias neįgalioto asmens sudaryto sandorio pasekmes ir ginčijimÄ , o ne CK 1.80, 1.81 straipsnių nuostatas. Sutarties dalis dėl papildomo darbo po jos sudarymo Å¡alių buvo pripažįstama kaip teisėta ir vykdytina. 1.5. Teismas, pripažindamas ne vienÄ mėnesį Å¡alių vykdytÄ darbo sutartį negaliojančia ab initio, pažeidė kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ pabrėžtÄ taisyklę, kad darbo teisėje restitucija nėra galima, taip pat kasacinio teismo praktikoje pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus, susijusius su tuo, ar darbo sutartis gali bÅ«ti pripažįstama negaliojančia ab initio dėl jos prieÅ¡taravimo atstovavimÄ reglamentuojančioms įstatymų nuostatoms. 1.6.

Teismas nepagrįstai nusprendė, kad 2021 m. sausio 21 d. įsiteisėjęs 2020 m. rugsėjo 2 d. sprendimas įrodo darbo sutarties dalies dėl papildomo darbo neteisėtumÄ , nes paminėto sprendimo rezoliucijoje nėra nurodyta, kad 2018 m. vasario 12 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai Nr. 1 yra pripažįstami negaliojančiais nuo jų priėmimo momento, t. y. ab initio, taigi jie nustojo galioti ex nunc, t. y. nuo 2021 m. sausio 21 d. Be to, 2020 m. rugsėjo 2 d. sprendimo rezoliucinės dalies aiÅ¡kinimas retrospektyviai reiÅ¡kia, kad juo buvo nuspręsta dėl į civilinę bylÄ Nr. e2-474-1052/2020 neįtraukto ne tik darbuotojo, bet ir kitų trečiųjų asmenų teisių. 1.7.

Teismo motyvai dėl 2019 m. lapkričio 19 d. valdybos posėdyje tariamai nespręsto klausimo dėl darbuotojo, kaip direktoriaus, darbo užmokesčio yra nepagrįsti ir prieÅ¡tarauja byloje esantiems įrodymams. Darbdavys į bylÄ pateikė teisės aktų nustatyta tvarka nenuginčytÄ , galiojantį 2019 m. lapkričio 19 d. valdybos sprendimÄ Nr. 2, kuriuo valdyba nustatė darbuotojui už papildomÄ darbÄ mokėtino mėnesinio darbo užmokesčio dydį – 681,43 Eur. Ä® DK 139 straipsnio 2 dalyje pateiktÄ darbo užmokesčio sÄ vokÄ nepatenka nutraukus darbo sutartį darbuotojui iÅ¡mokama iÅ¡eitinė iÅ¡moka, todėl darbo sutarties dėl papildomo darbo 14.5 punkto sÄ lygai nereikėjo atskiro valdybos sprendimo. 1.8.

Teismas deklaratyviai nurodė, kad laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 31 d. iki 2020 m. rugpjūčio 10 d. bendrovė buvo pajėgi atsiskaityti su darbuotoju, Å¡io teiginio nepagrįsdamas bylos įrodymais. 1.9. Teismas argumentuotai neatsakė, kodėl yra teisinga klausimÄ dėl darbuotojo darbo (ne)teisėtumo nuo 2019 m. gruodžio 2 d. pagal darbo sutartį spręsti atskirai nuo ginčų dėl su vyriausiojo redaktoriaus darbu susijusių sumų priteisimo iÅ¡ darbdavio. 1.10. Teismo sprendimas pripažinti darbo sutarties dalį dėl pagrindinio darbo negaliojančia ab initio (CK 1.80, 1.81 straipsniai) yra visiÅ¡kai nepagrįstas, todėl neteisėtas. 1.11.

Teismas nepagrįstai iÅ¡ darbuotojo darbdaviui priteisė 15 000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Prie 2022 m. sausio 11 d. ir 2022 m. gegužės 11 d. PVM sÄ skaitų faktÅ«rų pridėtose ataskaitose yra įtrauktos iÅ¡laidos už tokių procesinių veiksmų atlikimÄ , kurie nebuvo susiję tik su galutinai sprendimu iÅ¡nagrinėtu ginču. Be to, teismas nepagrįstai konstatavo, kad bylÄ visa apimtimi laimėjo darbdavys. Teismas nepagrįstai priteisė iÅ¡ darbuotojo darbdavio patirtas teisinės pagalbos iÅ¡laidas su PVM.

Taip pat į teismo tinkamomis pripažintas teisinės pagalbos iÅ¡laidas nepagrįstai yra įtrauktos dalis teisinės pagalbos iÅ¡laidų: 578,86 Eur iÅ¡laidos pagal 2022 m. sausio 11 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ ir prie jos pridėtÄ ataskaitÄ už 2021 m. gegužės 19 d., 2021 m. gegužės 26 d. pasirengimÄ 2021 m. gegužės 27 d. posėdžiui, kuris neįvyko, 605,76 Eur iÅ¡laidos pagal 2022 m. sausio 11 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , 655,48 Eur iÅ¡laidos pagal 2022 m. gegužės 11 d.

PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ už įrodymų lentelių rengimÄ , 665,38 Eur iÅ¡laidos pagal 2022 m. gegužės 11 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ ir prie jos pridėtÄ ataskaitÄ už 2021 m. spalio 15 d., 2021 m. spalio 20 d., 2021 m. spalio 29 d. pasirengimÄ bylos nagrinėjimui, įrodymų lentelės rengimÄ , nes 2021 m. spalio mėn., 2021 m. lapkričio mėn. pradžioje byloje nebuvo jokių posėdžių, 1 917,49 Eur iÅ¡laidos pagal 2022 m. gegužės 11 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ ir prie jos pridėtÄ ataskaitÄ už raÅ¡ytinės baigiamosios kalbos rengimÄ , nes CPK yra numatyta tik žodinė baigiamoji kalba, 246,96 Eur iÅ¡laidos pagal 2022 m. gegužės 11 d.

PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ ir prie jos pridėtÄ ataskaitÄ už praÅ¡ymo atÅ¡aukti posėdį parengimÄ , kadangi už tokio procesinio dokumento parengimÄ maksimalus užmokestis buvo 167,93 Eur, 314,6 Eur iÅ¡laidos pagal 2022 m. gegužės 11 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ ir prie jos pridėtÄ ataskaitÄ už informacijos apie valdybos sprendimus dėl konfidencialios informacijos paieÅ¡kÄ , nes nėra aiÅ¡ku, kur tokios informacijos advokatas ieÅ¡kojo, kokie bylos įrodymai yra Å¡ios paieÅ¡kos rezultatas, be to, renkant įrodymus, vieno paklausimo užmokestis yra 16,79 Eur.

19. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, priteisti atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 2.1. 2019 m. gruodžio 2 d. darbo sutarties redakcija neteisėta, nes ieÅ¡kovas į bendrovės direktoriaus pareigas nebuvo iÅ¡rinktas įgaliojimus turinčios bendrovės valdybos. 2.2. Neteisėtai 2018 m. vasario 12 d. iÅ¡rinkta valdyba pareigas nustojo eiti 2018 m. vasario 12 d., o ne vėliau. 2.3. IeÅ¡kovas nepagrįstai nurodo, kad 2019 m. gruodžio 2 d. darbo sutartis buvo nutraukta netinkamai.

Bendrovės valdyba, atÅ¡aukdama ieÅ¡kovÄ , nebuvo įpareigota iÅ¡ pareigų jį atÅ¡aukti remiantis konkrečiu DK straipsniu. 2.4. 2019 m. gruodžio 2 d. darbo sutarčiai gali bÅ«ti taikomas CK, kiek tai susiję su jos pripažinimu negaliojančia ir restitucijos taikymu. Pripažinus 2019 m. gruodžio 2 d. darbo sutarties redakcijÄ negaliojančia, byloje restitucija netaikytina, nes bendrovė nepraÅ¡o taikyti restitucijos, kadangi ieÅ¡kovas neturi kÄ grÄ Å¾inti bendrovei (jis atlyginimo sau nemokėjo), ieÅ¡kovas taip pat nepraÅ¡o taikyti restitucijos.

Be to, ieÅ¡kovas į bendrovės vadovo pareigas buvo iÅ¡rinktas neteistai, todėl tokios teisės net ir neturi. 2.5. Byloje netaikytinas CK 1.92 straipsnis. 2.6. Bendrovė niekada nepripažino 2019 m. gruodžio 2 d. darbo sutarties kaip teisėtos. 2.7. IeÅ¡kovas nėra silpnesnioji darbo santykių Å¡alis. 2.8. Bendrovės ir ieÅ¡kovo darbo santykiams, susijusiems su vyriausiojo redaktoriaus darbo funkcija, taikytinos ankstesnės 2019 m. gruodžio 2 d. darbo sutarties versijos. 2.9. IeÅ¡kovas neturi pagrindo praÅ¡yti darbo užmokesčio už papildomÄ darbÄ 2019 m. gruodžio 2 d. darbo sutarties redakcijos pagrindu, nes 2019 m. gruodžio 2 d. darbo sutarties redakcija su ieÅ¡kovu buvo pasiraÅ¡yta neteisėtai, ji arba atskiros jos nuostatos prieÅ¡tarauja imperatyvioms ABÄ® ir bendrovės įstatų nuostatoms. 2.10.

Bylai yra aktualus tik registruotas vieÅ¡ajame registre 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimas. 2.11. IeÅ¡kovas neturi teisės į 12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio iÅ¡eitinės iÅ¡mokos, delspinigių, netesybų priteisimÄ iÅ¡ bendrovės. 2.12. Bendrovė laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 31 d. iki 2020 m. rugpjūčio 20 d. buvo pajėgi atsiskaityti su ieÅ¡kovu, kaip bendrovės direktoriumi. IeÅ¡kovo pasirinkimas buvo sau neiÅ¡simokėti atlyginimo. 2.13. Teismas, iÅ¡samiai įvertinęs pateiktus įrodymus, tinkamai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas byloje.

Teismai nesiima vertinti pateikiamų į bylÄ sÄ skaitų mokestinių prievolių kontekste ir dėl to nekoreguoja priteistino iÅ¡laidų atlyginimo. Baigiamosios kalbos, teismui pateiktos raÅ¡tu, savo esme pripažintinos dalyvaujančių byloje asmenų procesiniais dokumentais. Byla yra didelės apimties, todėl pasirengimas teismo posėdžiams buvo sudėtingas, reikalaujantis nemažai žmogiÅ¡kųjų iÅ¡teklių ir sisteminimo. Teismas ypač iÅ¡samiai pasisakė dėl į bylÄ pateiktų sÄ skaitų tiek Rekomendacijų atžvilgiu, tiek ir bendrai įvertindamas bylos aplinkybes.

20. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 21. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

22. Å ioje byloje nekilo ginčo dėl keleto jos nagrinėjimui reikÅ¡mingų aplinkybių: 2.1. 2017 m. spalio 11 d. darbo sutarties su vėlesniais pakeitimais ir papildymais pagrindu ieÅ¡kovas ėjo atsakovės vyriausiojo  redaktoriaus pareigas. 2.2. 2018 m. vasario 12 d. vykusiame neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime dėl bendrovės akcininkų tarpe susiklosčiusios konfliktinės situacijos buvo užfiksuoti du skirtingi sprendimai dėl bendrovės valdybos sudėties (vienas sprendimas neatÅ¡aukti iki tol įgaliojimus turėjusios valdybos, kuriÄ tuo metu sudarė P. R., J.

S., N. A., A. K. ir A. V., ir kitas sprendimas valdybÄ atÅ¡aukti bei sudaryti naujos sudėties valdybÄ , kuriÄ sudarytų V. N., A. S., V. Å ., P. R. ir A. K.), kurie tapo teisminio ginčo dalyku ir Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-474-1052/2020 bei Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-38-413/2021 sprendimas neatÅ¡aukti valdybos buvo pripažintas negaliojančiu, o reikalavimas pripažinti negaliojančiais sprendimus dėl valdybos atÅ¡aukimo ir naujos sudėties valdybos iÅ¡rinkimo buvo atmestas. 2.3.

Tebevykstant teisminiams ginčams dėl valdybos sudėties teisėtumo, 2019 m. lapkričio 19 d. susirinkusi iki 2018 m. vasario 12 d. veikusios sudėties valdyba, kuri, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, 2018 m. vasario 12 d. buvo teisėtai atÅ¡aukta, į posėdį nekviečiant ir apie jį neinformuojant 2018 m. vasario 12 d. naujai iÅ¡rinktų valdybos narių, priėmė sprendimus atÅ¡aukti iÅ¡ bendrovės vadovo (direktoriaus) pareigų J. S., direktoriumi paskirti ieÅ¡kovÄ bei įgalioti Å¡ios sudėties valdybos narį P. R. pasiraÅ¡yti su ieÅ¡kovu darbo sutartį. 2.4.

Å is sprendimas buvo įgyvendinamas ieÅ¡kovui su P. R. 2019 m. gruodžio 2 d. pasiraÅ¡ius naujos redakcijos darbo sutartį, pagal kuriÄ pagrindine ieÅ¡kovo darbo funkcija iÅ¡liko vyriausiojo redaktoriaus darbas, už kurį mokamas iki pakeitimo nustatytas 1 934 Eur (neatskaičius mokesčių) mėnesinis darbo užmokestis, bei nustatomas Å¡ios funkcijos vykdymo terminas iki 2021 m. gruodžio 2 d., o taip pat nurodoma, kad ieÅ¡kovas neterminuotai funkcijų gretinimo bÅ«du (t. y. tuo pačiu laiku) dirbs papildomose bendrovės direktoriaus pareigose už 681,43 Eur (neatskaičius mokesčių) mėnesinį atlygį.

Ä® darbo sutartį taip pat buvo įtraukta nuostata, kad nutraukus darbo sutartį dėl pagrindinio ir/ar papildomo darbo ne dėl ieÅ¡kovo kaltės jam iÅ¡mokama 12 mėn. vidutinio darbo užmokesčio iÅ¡eitinė iÅ¡moka (darbo sutarties 14.5 punktas). 2.5. 2020 m. rugpjūčio 17 d. įvykusiame neeiliniame bendrovės akcininkų susirinkime buvo priimtas sprendimas dėl naujos sudėties bendrovės valdybos patvirtinimo, kuri tos pačios dienos posėdyje nusprendė atÅ¡aukti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ direktoriaus pareigų DK 104 straipsnio pagrindu dėl ieÅ¡kovo kaltės ir nauja bendrovės vadove iÅ¡rinkti A.

N. 2.6. Po naujos bendrovės vadovės paskyrimo tarp Å¡alių iÅ¡kilo ginčas ir dėl pagrindinės ieÅ¡kovo darbo funkcijos – vyriausiojo redaktoriaus pareigų – vykdymo, ieÅ¡kovas nurodė dar iki atÅ¡aukimo iÅ¡ direktoriaus pareigų 2020 m. rugpjūčio 10 d. suteikęs sau kasmetines atostogas nuo 2020 m. rugsėjo 24 d. bei iniciavo darbo ginÄÄ dėl savalaikio atostoginių neiÅ¡mokėjimo, o atsakovė fiksavo ieÅ¡kovui pravaikÅ¡tas ir 2020 m. spalio 20 d. atleido ieÅ¡kovÄ iÅ¡ vyriausiojo redaktoriaus pareigų už DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytÄ Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ .

Dėl Å¡io sprendimo teisėtumo ieÅ¡kovas taip pat iniciavo darbo ginÄÄ .

23. Ä®vertinusi nurodytas aplinkybes bylos nagrinėjimo ribų kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad vienu metu toje pačioje civilinėje byloje buvo apjungti ne tik ieÅ¡kovo reikalavimai susiję su jo atÅ¡aukimo iÅ¡ atsakovės direktoriaus pareigų ir su tuo susijusių finansinių pasekmių bei atsakovės reikalavimas pripažinti neteisėtu ieÅ¡kovo paskyrimÄ atsakovės direktoriumi teisėtumo, bet ir ieÅ¡kovo reikalavimas dėl iÅ¡mokos už kasmetines atostogas bei netesybų priteisimo, kuris iÅ¡skirtas į atskirÄ bylÄ bei atmestas įsiteisėjusiais Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-397-435/2021 bei Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-253-638/2022, o taip pat ieÅ¡kovo reikalavimas dėl jo atleidimo iÅ¡ bendrovės vyriausiojo redaktoriaus pareigų už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ , kuris iÅ¡skirtas į atskirÄ Kauno apylinkės teismo civilinę bylÄ Nr. e2-449-435/2022, Å¡ios bylos nagrinėjimÄ sustabdant, kol bus iÅ¡spręstas ginčas dėl ieÅ¡kovo priėmimo į direktoriaus pareigas ir atÅ¡aukimo iÅ¡ Å¡ių pareigų teisėtumo įvertinimo.

24. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismui dalį ieÅ¡kinio reikalavimų atmetus ir dalies nagrinėjimÄ nutraukus, o prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinus, apeliaciniu skundu keliamas klausimas dėl iÅ¡vadų, kad 2019 m. gruodžio 2 d. darbo sutarties redakcija yra negaliojanti, jog negaliojimo pasekmės turi bÅ«ti taikomos nuo sudarymo momento, dėl ko ieÅ¡kovas neturi teisės į iÅ¡ Å¡io susitarimo kildinamus finansinius reikalavimus (darbo užmokestį, kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas ir iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ), kad reikalavimo pripažinti neteisėtu ieÅ¡kovo atÅ¡aukimo iÅ¡ direktoriaus pareigų motyvÄ â€“ dėl ieÅ¡kovo kaltės – patenkinimas nesukurs jokių pasekmių, dėl to toks reikalavimas nenagrinėtinas teisme, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl darbo sutarties 2019 m. gruodžio 2 d. redakcijos galiojimo 25. Kaip minėta nutarties 22.1, 22.4 punktuose, nuo 2017 m. spalio 11 d. ieÅ¡kovui dirbus vyriausiojo redaktoriaus pareigose, 2019 m. gruodžio 2 d. darbo santykiai buvo pakeisti, sudarant naujos redakcijos darbo sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas tuo pačiu darbo laiku papildomai pradėjo eiti atsakovės direktoriaus pareigas už 681,43 Eur (neatskaičius mokesčių) mėnesinį atlygį, taip pat sutartyje įtvirtinta sÄ lyga dėl 12 mėn. vidutinio darbo užmokesčio iÅ¡eitinės iÅ¡mokos ieÅ¡kovui iÅ¡mokėjimo darbo santykius nutraukiant ne dėl jo kaltės. Tenkindamas atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl Å¡io darbo santykių pakeitimo pripažinimo negaliojančiu pirmosios instancijos teismas nurodė, kad susitarimas buvo sudarytas nesant Å¡iuo klausimu priimto teisėtos sudėties bendrovės valdybos sprendimo.

26. Nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas akcentuoja, kad 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimÄ skirti ieÅ¡kovÄ atsakovės direktoriumi, kuris vėliau tapo pagrindu sudaryti ginčijamÄ 2019 m. gruodžio 2 d. darbo sutarties pakeitimÄ , priėmusios bendrovės valdybos sudėties neteisėtumas buvo konstatuotas tik 2021 m. sausio 21 d. iÅ¡nagrinėjus dėl to kilusį teisminį ginÄÄ . Su tokia pozicija teisėjų kolegija nesutinka. Esmine Å¡iuo atveju pripažintina aplinkybė, kad, kaip minėta nutarties 22.2 punkte, tÄ pačiÄ dienÄ buvo priimtas ne tik vėliau neteisėtu pripažintas sprendimas dėl ankstesnės sudėties valdybos įgaliojimų iÅ¡saugojimo, bet ir visiÅ¡kai prieÅ¡ingas sprendimas valdybÄ atÅ¡aukti ir sudaryti naujos sudėties valdybÄ , kuri nuo pat sprendimo priėmimo ir tapo teisėtai veikiančiu atsakovės valdymo organu.

Jeigu būtų buvęs priimtas tik neteisėtas sprendimas dėl valdybos sudėties, vėlesnis tokio sprendimo neteisėtumo patvirtinimas teismine tvarka galėtų tapti pagrindu vertinti, nuo kada taikytinos negaliojimo pasekmės. Nagrinėjamu atveju susiklostė iš esmės kitokia situacija, kitu sprendimu buvo išrinkta teisėta bendrovės valdyba, todėl vien nepagrįstų ir neteisėtų veiksmų schemos įgyvendinimas (neteisėto sprendimo priėmimas ir teisėto sprendimo užginčijimas teismine tvarka) negali būti vertinamas neteisėtus veiksmus atlikusių subjektų naudai, kaip ginčo laikotarpiu paneigiantis teisėtai išrinktos valdybos įgaliojimus ir suteikiantis tokius įgaliojimus neteisėtai sudarytai valdybai.

27. Atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovas kvestionavo darbdavio teisę reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl darbo sutarties pripažinimo negaliojančia, akcentuodamas, kad tokio instituto darbo teisėje nėra, darbo sutarties prieÅ¡taravimas teisės aktų reikalavimams yra pagrindas jÄ nutraukti (DK 60 straipsnio 1 dalies 7 punktas). TokiÄ pozicijÄ ieÅ¡kovas grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2014 suformuluota teisės aiÅ¡kinimo taisykle.

Nesutikdama su tokia pozicija teisėjų kolegija pažymi, kad bendro pobÅ«džio iÅ¡aiÅ¡kinimas negali bÅ«ti vertinamas kaip visoms situacijoms taikytina absoliutaus pobÅ«džio taisyklė. Tai patvirtina ir vėlesnė kasacinio teismo praktika, kad bylose dėl vadovo skyrimo (kurį su bendrove sieja ne tik darbo santykiai, bet ir civilinės teisės reglamentuojami fiduciariniai santykiai) arba sprendžiant klausimÄ dėl susitarimo, kuriuo keičiamos darbo sÄ lygos, reikalavimas pripažinti sandorį negaliojančiu gali bÅ«ti įvertintas kaip teisės aktų nedraudžiamas teisių gynimo bÅ«das, tiek tuo atveju, kai, esant įstatyme įtvirtintoms sÄ lygoms, siekiama sandorį iÅ¡ civilinės apyvartos paÅ¡alinti ab initio (nuo sudarymo momento), tiek ir tuomet, kai, nesant galimybės taikyti restitucijÄ , siekiama atskirų darbo sutarties sÄ lygų galios bei teisinių pasekmių panaikinimo, įskaitant ir situacijas, kai tai daroma po darbo sutarties nutraukimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-233-701/2017, 2017 m. gruodžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-444-690/2017, 2019 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-75-701/2019).

28. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas nurodo nesutinkantis su pirmosios instancijos teismo nurodytu teisiniu ginčo santykio kvalifikavimu, pagal kurį ginčijamas darbo sutarties pakeitimas prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 1.80 straipsnis), taip pat vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnis), kadangi prieÅ¡ieÅ¡kinio argumentai iÅ¡ esmės susiję su abejonėmis dėl sandorį įmonės vardu sudariusio subjekto įgaliojimų tinkamumo (CK 1.92, 2.133 straipsniai). Sutikdama su tokia pozicija teisėjų kolegija pažymi, kad byloje ginčijamas ne valdybos 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimas, kurio prieÅ¡taravimÄ imperatyvioms ABĮ 35 straipsnio 1, 5 dalių, 37 straipsnio 3–4 dalių nuostatoms akcentavo pirmosios instancijos teismas, bet 2019 m. gruodžio 2 d. sudarytas sandoris – darbo sutarties pakeitimas, kvestionuojant iÅ¡ valdybos sprendimo kildinamus šį sandorį atsakovės vardu sudariusio asmens įgaliojimus.

IÅ¡aiÅ¡kinimÄ , kad tokioje situacijoje spręstinas darbo sutarties negaliojimas CK 1.92 straipsnio, bet ne CK 1.80 straipsnio, pagrindu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pateikė 2017 m. birželio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-233-701/2017, 2019 m. sausio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-75-701/2019. Kitaip tariant, ginčijamo sandorio neteisėtumas nesiejamas su jo turinio prieÅ¡taravimu imperatyviems teisės aktų reikalavimams, klausimas keliamas dėl to, ar tokį sandorį įmonės vardu sudaręs asmuo turėjo tinkamo subjekto (kokiu, kaip pripažino abi Å¡alys, atsakovės atveju yra įmonės valdyba) įgaliojimÄ jį sudaryti.

29. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, 2019 m. gruodžio 2 d. susitarimÄ , kuriuo ieÅ¡kovo darbo sutartis iÅ¡dėstyta nauja redakcija, atsakovės vardu pasirašęs P. R. nutarties 28 punkte nurodyto įgaliojimo neturėjo dėl to, kad teisės ir pareigos tokį sandorį su ieÅ¡kovu sudaryti 2018 m. vasario 12 d. teisėtai suformuota naujos sudėties valdyba jam nesuteikė, o asmenų grupė, priėmusi 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimÄ , kaip minėta nutarties 26 punkte, negali bÅ«ti vertinama kaip valdybos funkcijas teisėtai vykdęs subjektas. Nurodytų aplinkybių visumÄ teisėjų kolegija vertina kaip pakankamÄ perkvalifikuoti tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ akcentuojant, kad 2019 m. gruodžio 2 d. sandoris prieÅ¡tarauja ne CK 1.80, 1.81 straipsnių, bet CK 1.92 straipsnio nuostatoms, kaip sudarytas įgaliojimų neturėjusio atstovo.

30. Nutarties 29 punkte pateikta iÅ¡vada yra reikÅ¡minga ir vertinant sandorio pripažinimo negaliojančiu pasekmes, kadangi imperatyviems teisės aktų reikalavimams ar vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei prieÅ¡taraujantys sandoriai yra niekiniai (CK 1.78 straipsnio 1, 3 dalys, CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 1.81 straipsnio 1 dalis), o įgaliojimus virÅ¡ijusio atstovo sudarytas sandoris yra nuginčijamas (CK 1.92 straipsnis, 1.78 straipsnio 2 dalis). Kaip teisingai nurodo ieÅ¡kovas apeliaciniame skunde, jeigu sandorį kito asmens vardu sudaro tokios teisės neturintis asmuo, tai sandoris nesukelia teisinių pasekmių atstovaujamajam tik tuo atveju, jei Å¡is tokio sandorio nepatvirtina (CK 2.133 straipsnio 6 dalis). Pirmosios instancijos teismas šį argumentÄ atmetė vien dėl to, kad netinkamai kvalifikavo teisinį santykį.

31. Kartu pabrėžtina, kad sandorio patvirtinimÄ ieÅ¡kovas sieja su tuo, jog sandoris buvo vykdomas (ieÅ¡kovas ėjo atsakovės direktoriaus pareigas) pakankamai ilgÄ laikÄ , kad jis buvo nutrauktas, pasirenkant pagrindÄ , nesusijusį su jo negaliojimu (ieÅ¡kovas atÅ¡auktas iÅ¡ direktoriaus pareigų vadovaujantis DK 104 straipsniu), jog atsakovė atlikdama mokėjimus ieÅ¡kovui, kaip direktoriui, vykdė iÅ¡ ginčijamo susitarimo kildinamÄ pareigÄ . Ä®vertinusi Å¡iuos argumentus teisėjų kolegija pažymi keletÄ reikÅ¡mingų aplinkybių: 11.1.

Netinkamo atstovo įmonės vardu sudarytÄ sandorį gali patvirtinti tik teisėtai įmonės vardu veikiantys subjektai. Nagrinėjamu atveju susiklostė specifinė situacija. Ginčijamo sandorio pagrindu ieÅ¡kovas tapo atsakovės vadovu ir ėmėsi pats veikti įmonės vardu. Be to, ieÅ¡kovas neginčijo atsakovės nurodomų aplinkybių, kad jam buvo žinoma apie konfliktiÅ¡kus įmonės akcininkų tarpusavio santykius, dėl kurių 2018 m. vasario 12 d. visuotiniame akcininkų susirinkime priimti alternatyvÅ«s sprendimai dėl bendrovės valdybos sudėties, kas lėmė teisminio ginčo iniciavimÄ , jog valdybos, skiriančios jį įmonės vadovu, statusas kelia pagrįstų abejonių, o teisėtos sudėties valdyba (jos narių dauguma, t. y. tie nariai, kurie nepateko į neteisėtos sudėties valdybÄ ) nebuvo informuota apie 2019 m. lapkričio 19 d. posėdį, kuriame priimtas sprendimas skirti ieÅ¡kovÄ bendrovės vadovu.

Dėl nurodytų priežasčių įmonės, veikiančios per teisėtus atstovus, galimybės patvirtinti ar ginčyti sandorį buvo apribotos. 11.2. ReikÅ¡minga ir tai, kad, nors 2019 m. gruodžio 2 d. darbo sutarties redakcija ginčijama visa apimtimi, atsakovės interesas reikÅ¡ti tokį reikalavimÄ negali bÅ«ti vertinamas atsietai nuo dviejų itin reikÅ¡mingų aplinkybių. Pirma, ginčijamu sandoriu nebuvo sukurti nauji darbo santykiai, tik modifikuoti jau egzistavę, dalį sutartinių sÄ lygų perkeliant iÅ¡ iki tol galiojusios 2017 m. spalio 11 d. darbo sutarties.

Antra, reikalavimas pripažinti sandorį negaliojančiu yra reiÅ¡kiamas po to, kai darbo santykiai su ieÅ¡kovu, kaip atsakovės direktoriumi, kurių iniciavimas ir buvo pagrindu ginčijamam sandoriui sudaryti, yra nutraukti. Dėl nurodytų priežasčių sprendžiant, ar sandoris buvo pripažintas CK 2.133 straipsnio 6 dalies prasme, svarbi ne tik bendrovės vardu teisėtai veikiančių subjektų reakcija į sandorio sudarymo faktÄ , bet ir tai, ar yra pagrindo spręsti, kad toks subjektas žinojo (negalėjo nežinoti) apie sandoriu sukuriamas pasekmes bei iÅ¡reiÅ¡kė sutikimÄ su jomis (jų neginčijo). 11.3.

Nors atsakovė nepateikė į bylÄ Ä¯rodymų, kurie leistų spręsti, kad bendrovės akcininkai ir teisėtai iÅ¡rinkta valdyba ne tik nežinojo apie ieÅ¡kovo paskyrimÄ bendrovės vadovu, bet ir negalėjo sužinoti apie tai bei priimti su tuo susijusius sprendimus greičiau, nei per 8,5 mėn. laikotarpį (nuo 2019 m. gruodžio 2 d. iki 2020 m. rugpjūčio 17 d.), spręsti, jog iki ieÅ¡kovo atÅ¡aukimo iÅ¡ pareigų jiems buvo žinomos konkrečios sandorio teisinės ir finansinės pasekmės, kurios sudaro vienÄ iÅ¡ esminių tarp Å¡alių kilusio darbo ginčo aspektų (kuriais remiantis Å¡ioje byloje formuluojami ieÅ¡kovo piniginiai reikalavimai atsakovei), nėra jokio pagrindo. 11.4.

Nutarties 31.3 punkte pateiktÄ iÅ¡vadÄ sustiprina aplinkybė, kad valdybos 2019 m. lapkričio 19 d. sprendime (prieÅ¡ieÅ¡kinio 10 priedas) nieko net neužsimenama apie jokias atsakovės ieÅ¡kovo, kaip skiriamo bendrovės vadovo, atžvilgiu prisiimamas prievoles. Nors pati atsakovė į bylÄ pateikė ir dar vienÄ valdybos tÄ pačiÄ dienÄ priimtÄ sprendimÄ (atsakovės 2021 m. rugsėjo 2 d. praÅ¡ymo 24 priedas), kuriame fiksuojamas ABÄ® 37 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos atsakingo subjekto pareigos paskyrus įmonės vadovÄ nustatyti ir jam mokėtinÄ darbo užmokestį įvykdymas, ieÅ¡kovas neginčijo atsakovės nurodytos aplinkybės, kad nei Å¡is sprendimas, nei jo turinys nebuvo iÅ¡vieÅ¡inti.

PrieÅ¡ingai, net ir atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį pats ieÅ¡kovas ne tik nieko neužsiminė apie tokio sprendimo egzistavimÄ , bet savo procesinę pozicijÄ grindė argumentais, kad toks sprendimas pagal teisės aktus nėra bÅ«tinas. Ä®prastomis sÄ lygomis vien pats asmens paskyrimo įmonės vadovu faktas sÄ lygoja finansinių prievolių atsiradimÄ , kadangi įmonę su vadovu sieja ne tik civilinio pobÅ«džio fiduciariniai santykiai, bet ir darbo santykiai, kurių vienas iÅ¡ esminių ir privalomų bruožų yra atlygintinumas (DK 32 straipsnio 1 dalis), tačiau nagrinėjamu atveju, kaip minėta, susiklostė specifinė situacija, kai įmonės vadovu buvo paskirtas iki tol įmonėje vyriausiuoju redaktoriumi dirbęs asmuo, darbo santykių ribose tai įforminant kaip darbo sÄ lygų pakeitimÄ (darbo sutarties iÅ¡dėstymÄ nauja redakcija).

Ar toks pakeitimas lemia papildomų finansinių prievolių atsiradimÄ , priklauso nuo konkrečių susitarimo sÄ lygų, tai yra nuo to, ar darbuotojas toliau vykdys ankstesnes funkcijas, kurios iÅ¡ dviejų funkcijų bus pagrindinės, kurios papildomos (DK 35 straipsnio 2 dalis), kokia bus kiekvienos funkcijos apimtis (darbo laiko norma (DK 112 straipsnis), ar papildomos funkcijos bus vykdomos tuo pačiu laiku, kaip ir pagrindinės (darbo funkcijų gretinimas), ar laisvu nuo pagrindinės funkcijos vykdymo laiku (darbo funkcijų jungimas) (DK 35 straipsnio 1 dalis) ir t. t.

Ä®vertinus Å¡alių teisę tartis dėl darbo sÄ lygų (ypač kai kalbama apie darbuotojÄ , kuris yra įmonės vadovas), t. y. tiek dėl darbo užmokesčio, tiek dėl darbo laiko trukmės (darbo apimčių), egzistavo ir teorinė, teisiniam reglamentavimui neprieÅ¡taraujanti galimybė, kad iki tol pilnu darbo krÅ«viu (40 val. per savaitę) vyriausiuoju redaktoriumi dirbęs ieÅ¡kovas Å¡iam darbui skirs mažiau laiko, sumažintÄ darbo laiko normos dalį skirdamas direktoriaus pareigų vykdymui ir už dviejų funkcijų vykdymÄ gaudamas tokį patį darbo užmokestį, kokį gaudavo už vyriausiojo redaktoriaus darbÄ . 11.5.

IeÅ¡kovo nurodyta aplinkybė, kad po to, kai ieÅ¡kovas buvo atÅ¡auktas iÅ¡ atsakovės direktoriaus pareigų ir iniciavo darbo ginÄÄ dėl su direktoriaus pareigomis susijusių tarpusavio prievolių vykdymo (įskaitant ir darbo užmokesčio mokėjimÄ ), atsakovė ne tik pripažino ieÅ¡kovo teisę reikalauti darbo užmokesčio už 2020 m. liepos – rugpjūčio mėn. (atsakovės darbo ginčų komisijai teiktas 2021 m. sausio 7 d. atsiliepimas, į bylÄ pateiktas kaip 2021 m. kovo 1 d. ieÅ¡kinio 4 priedas), bet ir Å¡iÄ savo pareigÄ Ä¯vykdė (atsakovės 2021 m. sausio 29 d. mokėjimo nurodymas, į bylÄ pateiktas kaip 2021 m. kovo 1 d. ieÅ¡kinio 9 priedas), taip pat negali bÅ«ti vertinama kaip vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtinanti sandorio pripažinimo CK 2.133 straipsnio 6 dalies prasme faktÄ .

Toks atsakovės elgesys gali bÅ«ti vertinamas ir kaip sÄ lygotas abejonės dėl to, ar, net ir tuo atveju, jeigu sandoris bÅ«tų nuginčytas dėl atstovavimo spragų, bus galimybė jo negaliojimo pasekmes taikyti nuo sudarymo momento ir nemokėti ieÅ¡kovui darbo užmokesčio už darbÄ , kurį jis faktiÅ¡kai dirbo, ko atsakovė siekia reikÅ¡dama prieÅ¡ieÅ¡kinį. 11.6. Juo labiau nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovė kokia nors forma iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ patvirtinti sÄ lygÄ dėl 12 mėn. vidutinio darbo užmokesčio iÅ¡eitinės iÅ¡mokos mokėjimo nutraukus darbo sutartį ne dėl ieÅ¡kovo kaltės (darbo sutarties 14.5 punktas), kaip dar vienÄ iÅ¡ ginčijamu susitarimu įtvirtintų Å¡alių tarpusavio santykių aspektų, kurį inicijuodamas ginÄÄ reikalauja taikyti ieÅ¡kovas.

Nei laiko tarpas nuo darbo santykių modifikavimo iki ieÅ¡kovo atÅ¡aukimo iÅ¡ vadovo pareigų, nei ieÅ¡kovo nurodomi aktyvÅ«s atsakovės veiksmai niekaip nesusiję su aptariama sÄ lyga ar pozicijos dėl jos teisėtumo iÅ¡sakymu. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad teisėtai darbdavio vardu galėję veikti atstovai žinojo apie tokiÄ sÄ lygÄ ar galėjo numanyti jÄ egzistuojant. Kartu pabrėžtina, kad tokia situacija, kaip ir duomenų apie ieÅ¡kovui, kaip atsakovės vadovui, mokėtinÄ darbo užmokestį neiÅ¡vieÅ¡inimas, buvo sÄ lygotas bÅ«tent ieÅ¡kovo bei neteisėtai veikusios atsakovės valdybos veiksmų, todėl negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas ir vertinamas atsakovės nenaudai.

32. Nutarties 31 punkte aptartų aplinkybių visumÄ teisėjų kolegija vertina kaip pagrindÄ spręsti, kad byloje nebuvo įrodytas 2019 m. gruodžio 2 d. susitarimo (darbo sutarties iÅ¡dėstymo nauja redakcija) pripažinimas CK 2.133 straipsnio 6 dalies prasme, kaip paneigiantis sandorio, sudaryto netinkamo atstovo, neteisėtumÄ (CK 1.92 straipsnis).

33. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės argumentus dėl aptariamo sandorio neteisėtumo, papildomai pažymi, kad sÄ lyga dėl 12 mėn. vidutinio darbo užmokesčio iÅ¡eitinės iÅ¡mokos mokėjimo nutraukus darbo sutartį ne dėl ieÅ¡kovo kaltės (darbo sutarties 14.5 punktas) atitinka ir CK 1.91 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto vienos Å¡alies atstovo piktavaliÅ¡ko susitarimo su antrÄ ja Å¡alimi, kaip sandorio negaliojimo pagrindo, sÄ lygas. PasiraÅ¡yti darbo sutartį su ieÅ¡kovu, įtraukiant tokiÄ sÄ lygÄ , kuri ženkliai apriboja darbdavio įstatymines teises, P. R. nebuvo įgaliotas net ir neteisėtos sudėties valdybos.

Tiek atÅ¡aukiant įmonės vadovÄ iÅ¡ pareigų (DK 104 straipsnis), tiek ir nutraukiant darbo sutartį darbdavio iniciatyva (DK 57 straipsnis) ar darbdavio valia (DK 59 straipsnis) yra numatytos ženkliai mažesnės apimties darbdavio finansinės prievolės. Žinant konfliktiÅ¡kus bendrovės akcininkų tarpusavio santykius bei ginčijamo sandorio sudarymo aplinkybes, t. y. kad jis buvo sudarytas neteisėtos sudėties bendrovės valdybos sprendimo pagrindu, tokio finansinio saugiklio įtvirtinimas darbo sutartyje vertintinas kaip bendrovės interesų aiÅ¡kiai neatitinkantis, savanaudiÅ¡kas, teisėtai įmonės vardu veikiančių subjektų teises nepagrįstai suvaržantis veiksmas.

Pažymėtina, kad sÄ lygos, numatančios neproporcingÄ iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , nepagrįstÄ realiu poreikiu, įtraukimas į darbo sutartį kasacinio teismo praktikoje yra įvertintas kaip negaliojantis dėl sandorį sudariusių asmenų piktavaliÅ¡kumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-248/2019).

34. Apeliaciniame skunde taip pat akcentuojama, kad net ir pripažinus ginčijamÄ darbo sutarties redakcijÄ negaliojančia, nėra galimybės tokios iÅ¡vados pasekmes taikyti nuo sudarymo momento (ex officio), kaip padarė pirmosios instancijos teismas, dėl galimybės taikyti restitucijÄ darbo teisėje nebuvimo. Ä®vertinusi šį argumentÄ atsakovė akcentuoja, kad Å¡ioje situacijoje restitucija neturi bÅ«ti taikoma, kadangi ieÅ¡kovas, pats bÅ«damas atsakovės vadovu, per visÄ vadovavimo įmonei laikotarpį nemokėjo sau atlyginimo už papildomos direktoriaus funkcijos vykdymÄ .

Å iuo aspektu reikÅ¡mingomis pripažintinos kelios aplinkybės. 14.1. IeÅ¡kovas, kaip atsakovės vadovas, yra atÅ¡auktas iÅ¡ pareigų ir Å¡io atÅ¡aukimo teisėtumas nėra kvestionuojamas, todėl pats savaime darbo sutarties redakcijos, kuria buvo susitarta dėl vadovo darbo funkcijų vykdymo, pripažinimas negaliojančia neturės jokios įtakos ieÅ¡kovo, kaip atsakovės darbuotojo, statusui. 14.2. Kaip minėta nutarties 22.6, 23 punktuose, 2020 m. spalio 20 d. ieÅ¡kovas buvo atleistas iÅ¡ vyriausiojo redaktoriaus pareigų už DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytÄ Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ .

Dėl Å¡io sprendimo teisėtumo ieÅ¡kovas taip pat iniciavo darbo ginÄÄ (Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-449-435/2022). Tiek nurodytoje byloje, tiek ir nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas reiÅ¡kia reikalavimÄ priteisti jam 12 mėn. vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , vadovaudamasis ginčijamos darbo sutarties redakcijos 14.5 punktu, todėl tai, kaip bus iÅ¡spręstas prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas dėl 2019 m. gruodžio 2 d. sandorio pripažinimo negaliojančiu, turi esminės reikÅ¡mės ieÅ¡kovo teisei reikÅ¡ti atsakovės atžvilgiu aptariamo pobÅ«džio finansinę pretenzijÄ , kaip ir atsakovės prievolių apimčiai.

Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad aptariama sÄ lyga yra sietina su darbo santykių pabaiga, jų nutraukimo pasekmėmis, todėl spręsti, jog jos taikymui turi reikÅ¡mės tai, nuo kada (nuo sudarymo momento ar nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo) susitarimas, apimantis Å¡iÄ sÄ lygÄ , bus pripažintas negaliojančiu, nėra jokio pagrindo. Kartu Å¡ios sÄ lygos pripažinimo negaliojančia galimybėms neturi jokios įtakos ir atsakovės argumentas dėl restitucijos darbo santykiuose negalimumo, kadangi jos taikymo apimtyje jokia restitucija nereikalinga – nei viena iÅ¡ darbo santykių Å¡alių nėra atlikusios jokių veiksmų, susijusių su jos vykdymu, kurių atgręžimÄ reikėtų taikyti. 14.3.

Kartu teisėjų kolegija sprendžia, kad visiÅ¡kai kitokia situacija susiklostė su ginčijamo susitarimo sÄ lyga dėl ieÅ¡kovui už papildomÄ bendrovės direktoriaus funkcijÄ mokėtino 681,43 Eur mėnesinio darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių). Draudimas taikyti restitucijÄ darbo santykiuose yra sietinas ne tik su galimybės iÅ¡sireikalauti darbuotojui kaip darbo užmokestį iÅ¡mokėtas sumas ribojimo, bet ir dėl to, kad darbuotojo atliktų veiksmų vykdant darbo funkcijas atgręžti yra neįmanoma.

Å iuo aspektu sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismo cituotoje kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-233-701/2017, 2017 m. gruodžio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-444-690/2017), sprendžiant, jog nėra kliūčių, konstatavus susitarimo darbo santykių srityje negaliojimÄ , tokio negaliojimo pasekmes taikyti nuo susitarimo sudarymo momento, buvo analizuojamos situacijos, kai darbuotojas jokių darbo funkcijų nevykdė ir/ar susitarimo neteisėtumo klausimas buvo iÅ¡keltas nedelsiant po tokio susitarimo sudarymo.

Nagrinėjamu atveju atsakovė nekėlė klausimo dėl to, kad ieÅ¡kovas faktiÅ¡kai nevykdė atsakovės vadovo funkcijų, o tokių funkcijų vykdymo laikotarpis truko 8,5 mėn. Vien faktas, kad ieÅ¡kovui priskaitomas darbo užmokestis nebuvo iÅ¡mokėtas, nereiÅ¡kia, jog atsakovė negavo darbo funkcijos įvykdymo iÅ¡ ieÅ¡kovo ir neturi pareigos už vykdytas darbo funkcijas atsiskaityti. Å iuo aspektu svarbu pažymėti, kad atsakovė, pati į bylÄ pateikusi 2019 m. lapkričio 19 d. valdybos sprendimÄ (atsakovės 2021 m. rugsėjo 2 d. praÅ¡ymo 24 priedas), kuriame nurodytas ieÅ¡kovui, kaip įmonės vadovui, mokėtinas darbo užmokestis, nereiÅ¡kė savarankiÅ¡kų reikalavimų dėl tokio sprendimo priėmimo aplinkybių, jo autentiÅ¡kumo.

Be to, byloje nėra ginčo ir dėl to, kad ieÅ¡kovui mokėtinos sumos buvo įtraukiamos į bendrovės apskaitÄ . Dar daugiau, kaip minėta nutarties 31.5 punkte, atsakovė ne tik buvo pripažinusi ieÅ¡kovo teisę reikalauti darbo užmokesčio už 2020 m. liepos – rugpjūčio mėn., bet ir Å¡iÄ savo pareigÄ Ä¯vykdė, už ankstesnius laikotarpius neatsiskaitydama ne dėl to, kad vertino neturinti tokios prievolės, bet motyvuodama ieÅ¡kovo praleistu terminu tokiam reikalavimui pareikÅ¡ti (atsakovės darbo ginčų komisijai teiktas 2021 m. sausio 7 d. atsiliepimas, į bylÄ pateiktas kaip 2021 m. kovo 1 d. ieÅ¡kinio 4 priedas). 14.4.

Dar vienas byloje ieÅ¡kovo reiÅ¡kiamas turtinis reikalavimas dėl kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas priteisimo nėra kildinamas iÅ¡ ginčijamo susitarimo turinio, ieÅ¡kovo yra vertinamas kaip iÅ¡ įstatymo kylanti darbo santykių fakto teisinė pasekmė, todėl Å¡io reikalavimo pagrįstumo vertinimui iÅ¡vada dėl ginčijamo susitarimo negaliojimo momento neturi jokios įtakos. 14.5. Tas pats pasakytina ir apie ieÅ¡kovo argumentus, kad ginčijamu susitarimu yra koreguotos ne tik su papildomų direktoriaus pareigų vykdymu, bet ir su pagrindinių vyriausiojo redaktoriaus pareigų vykdymu susijusios sÄ lygos.

Ieškovas neįvardijo, kaip momentas, nuo kurio susitarimas bus pripažintas negaliojančiu, įtakos jo, kaip vyriausiojo redaktoriaus, teises ir pareigas.

35. Nutarties 34 punkte aptartų aplinkybių visumÄ teisėjų kolegija vertina kaip pagrindÄ 2019 m. gruodžio 2 d. redakcijos darbo sutartį pripažinti negaliojančia nuo ieÅ¡kovo atÅ¡aukimo iÅ¡ direktoriaus pareigų dienos (2020 m. rugpjūčio 17 d.). Tokia iÅ¡vada atitinka ir nutarties 27 punkte pateiktÄ teisės aiÅ¡kinimo taisyklę, kad net ir susitarimas dėl faktiÅ¡kai egzistavusių darbo santykių gali bÅ«ti pripažįstamas negaliojančiu, siekiant panaikinti iÅ¡ susitarimo kildinamas pasekmes, kurių atsiradimas siejamas su susitarimu sukurtų darbo santykių pabaiga.

Kartu tokia iÅ¡vada neleis susiklostyti teisiÅ¡kai nepriimtinai situacijai, kai darbo funkcijas vykdęs darbuotojas praras teisę į darbo užmokestį už tokių funkcijų vykdymÄ . Dėl ieÅ¡kovo turtinių reikalavimų 36. Kaip minėta nutarties 24 punkte, ieÅ¡kovas byloje reiÅ¡kia reikalavimus priteisti jam iÅ¡ atsakovės už vykdytas papildomas bendrovės direktoriaus funkcijas priklausantį darbo užmokestį, taip pat atÅ¡aukus ieÅ¡kovÄ iÅ¡ vadovo pareigų neiÅ¡mokėtÄ kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas ir iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ .

Pirmosios instancijos teismas visus Å¡iuos reikalavimus atmetė tuo pagrindu, kad darbo santykius, iÅ¡ kurių jie kildinami, pripažino niekiniais. Kitaip įvertinusi tiek ginčo santykių negaliojimo pagrindus, tiek ir negaliojimo pasekmes (momentÄ ), teisėjų kolegija papildomai pasisako dėl ieÅ¡kovo reiÅ¡kiamų turtinių reikalavimų.

37. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nors ieÅ¡kovas buvo atÅ¡auktas iÅ¡ direktoriaus pareigų DK 104 straipsnio pagrindu, iÅ¡ esmės toks veiksmas reiÅ¡kė ne darbo santykių nutraukimÄ , bet jo pakeitimÄ atsisakant papildomos darbo funkcijos. DK 35 straipsniu kuriamas teisinis reglamentavimas, kuris, kaip minėta nutarties 31.4 punkte, yra aiÅ¡kiai orientuotas į Å¡alutinį (savarankiÅ¡kumo stokojantį) papildomos darbo funkcijos pobÅ«dį, negali bÅ«ti vertinamas kaip reiÅ¡kiantis, kad pasibaigus papildomai darbo funkcijai kyla pasekmės, tolygios darbo santykių nutraukimui. Vadovaujantis DK 37 straipsnio 7 dalimi, savarankiÅ¡kos teisės darbuotojui priklausytų tik tuo atveju, jeigu sudaręs susitarimÄ dėl funkcijų jungimo (ieÅ¡kovo atveju reikalavimai kildinami iÅ¡ susitarimo dėl funkcijų gretinimo) darbuotojas tokiu susitarimu įgytų specifines teises (pvz., ilgesnes atostogas ar pan.) (nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas tokių specifinių teisių fakto neįrodinėjo).

38. Tokį aiÅ¡kinimÄ vertinant ieÅ¡kovo reikalavimo priteisti jam kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas kontekste, akcentuotina, kad reikalavimas iÅ¡mokėti tokiÄ kompensacijÄ vien darbo santykių modifikavimo atveju prieÅ¡tarautų DK 127 straipsnio 6 dalies nuostatai, kad atostogos į piniginę iÅ¡mokÄ gali bÅ«ti pakeičiamos tik darbo santykiui nutrÅ«kus. Kitaip tariant, vadovaujantis DK 130, 145 straipsnių nuostatomis, faktas, kad ieÅ¡kovas iki 2020 m. rugpjūčio 17 d. vykdė papildomas direktoriaus funkcijas ir gavo už tai darbo užmokestį, turėjo bÅ«ti pagrindas į minėtÄ darbo užmokestį atsižvelgti apskaičiuojant ieÅ¡kovo vidutinį darbo užmokestį, o kartu ir jam priklausančių atostoginių sumÄ , jeigu jis po 2020 m. rugpjūčio 17 d. bÅ«tų ėjęs kasmetinių atostogų, taip pat pagrindas jam, kaip direktoriui, priskaitytas sumas įtraukti į vidutinio darbo užmokesčio skaičiuoklę apskaičiuojant jam atleidimo iÅ¡ pagrindinių vyriausiojo redaktoriaus pareigų 2020 m. spalio 20 d. priklausančios iÅ¡mokos už nepanaudotas atostogas dydį, bet nėra pagrindas spręsti, jog ieÅ¡kovÄ atÅ¡aukus iÅ¡ papildomų bendrovės direktoriaus pareigų ir tęsiant darbo santykius pagrindinėse vyriausiojo redaktoriaus pareigose jam turėjo bÅ«ti iÅ¡mokama kompensacija už nepanaudotas atostogas.

39. Tas pats pasakytina ir apie reikalavimÄ iÅ¡mokėti iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ . AtÅ¡aukus ieÅ¡kovÄ iÅ¡ direktoriaus pareigų darbo santykiai nepasibaigė, o teisės aktai nenumato iÅ¡eitinių iÅ¡mokų mokėjimo keičiant darbo sutarties sÄ lygas. Å iuo aspektu papildomai akcentuotina, kad, kaip pripažino pats ieÅ¡kovas, nepriklausomai nei nuo priežasties, dėl kurios jis atÅ¡auktas iÅ¡ direktoriaus pareigų, nei nuo to, ar toks atÅ¡aukimas lėmė darbo santykių pabaigÄ , ar tik jų pakeitimÄ , DK 104 straipsnio 2 dalyje nurodyta iÅ¡eitinė iÅ¡moka jam nepriklausė dėl nepakankamos vadovo funkcijų vykdymo trukmės. Kita vertus, iÅ¡ 2019 m. gruodžio 2 d. darbo sutarties redakcijos 14.5 punkto kildinamas reikalavimas priteisti iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ negali bÅ«ti tenkinamas dėl Å¡ia nutartimi konstatuoto tiek aptartos sÄ lygos, tiek ir visos 2019 m. gruodžio 2 d. darbo sutarties redakcijos neteisėtumo.

40. IeÅ¡kovas taip pat praÅ¡o priteisti jam 5 478,59 Eur darbo užmokestį (neatskaičius mokesčių) ir 41,59 Eur ligos iÅ¡mokÄ už papildomo darbo vykdymÄ . Kaip matyti iÅ¡ į bylÄ pateikto mokėtinų sumų skaičiavimo (2021 m. kovo 1 d. ieÅ¡kinio 10 priedas), bendra darbdavio priskaityta su papildomų funkcijų vykdymu susijusi suma sudaro 5 720,18 Eur. Ä® Å¡iÄ sumÄ Ä¯eina tiek ieÅ¡kovo nurodomas darbo užmokestis už visÄ laikotarpį (681,43 Eur × 3 (už 2019 m. gruodžio – 2020 m. vasario mėn.) + 454,29 Eur (už 2020 m. kovo mėn.) + (681,43 Eur × 4 (už 2020 m. balandžio – liepos mėn.) + 454,29 Eur (už 2020 m. rugpjūčio mėn.) = 5 678,59 Eur), tiek ir ieÅ¡kovo nurodoma 41,59 Eur ligos iÅ¡moka už 2020 m. kovo mėn. (5 678,59 Eur + 41,59 Eur = 5 720,18 Eur).

Kartu pats ieÅ¡kovas 2020 m. kovo 1 d. ieÅ¡kinyje pripažino, kad atsakovė iÅ¡mokėjo už 2020 m. liepos – rugpjūčio mėn. priskaičiuotÄ darbo užmokestį bei delspinigius už pavėluotÄ Å¡ios sumos sumokėjimÄ (atsakovės 2021 m. sausio 29 d. mokėjimo nurodymas, į bylÄ pateiktas kaip 2021 m. kovo 1 d. ieÅ¡kinio 9 priedas), kas lemia, jog darbo užmokesčio už papildomÄ darbÄ Ä¯siskolinimas sudaro 4 542,87 Eur (5 678,59 Eur – 681,43 Eur – 454,29 Eur), papildomai konstatuojant ir 41,59 Eur ligos iÅ¡mokos įsiskolinimÄ .

Ä®rodymų, kurie paneigtų Å¡ių skaičiavimų pagrįstumÄ , atsakovė į bylÄ nepateikė.

41. IeÅ¡kovas taip pat praÅ¡o taikyti vėlavimo atsiskaityti pasekmes, už laikotarpį iki 2020 m. rugpjūčio 17 d. priteisiant delspinigius, už laikotarpį po 2020 m. rugpjūčio 17 d. priteisiant vidutinį darbo užmokestį už vėlavimo atsiskaityti laikÄ , o taip pat priteisti 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas. Vertinant Å¡iuos reikalavimus pabrėžtinos kelios reikÅ¡mingos aplinkybės. 21.1. Kadangi darbo santykius reglamentuojančios normos nustato specialias sankcijas darbdaviui už vėlavimÄ atsiskaityti, nėra pagrindo tuo pačiu taikyti ir papildomÄ civiliniuose santykiuose taikytinÄ procesinių palÅ«kanų institutÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2010, 2012 m. gegužės 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2012). 21.2.

Vadovaujantis DK 147 straipsnio 2 dalimi, vidutinis darbo užmokestis už vėlavimo atsiskaityti laikÄ yra skaičiuojamas už laikotarpį po darbo santykių nutraukimo. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta nutarties 37 punkte, darbo santykiai 2020 m. rugpjūčio 17 d. nenutrÅ«ko, darbo santykiai tarp Å¡alių baigėsi 2020 m. spalio 20 d. Be to, kaip minėta sprendimo 23 punkte, ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ vyriausiojo redaktoriaus pareigų teisėtumas yra ginčijamas Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-449-435/2022, kurioje ieÅ¡kovas taip pat reiÅ¡kia reikalavimus dėl su darbo santykiais susijusių sumų bei vidutinio darbo užmokesčio už vėlavimo atsiskaityti laikÄ priteisimo.

Minėtos bylos nagrinėjimas sustabdytas kol bus iÅ¡nagrinėta Å¡i byla. BÅ«tent nurodytoje byloje turi bÅ«ti įvertintos visos darbo santykių nutraukimo teisinės pasekmės, todėl nagrinėjamoje byloje taikyti DK 147 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ institutÄ nėra pagrindo. 21.3. Vertinant reikalavimÄ priteisti DK 147 straipsnio 1 dalyje nurodytus delspinigius akcentuotina, kad Å¡i darbuotojo teisė įstatyme yra siejama su dėl darbdavio kaltės įvykusiu vėlavimu. Pabrėžtina, kad ieÅ¡kovas iki pat 2020 m. rugpjūčio 17 d. pats buvo bendrovės direktoriumi ir priiminėjo sprendimus dėl to, ar mokėti sau darbo užmokestį, ar ne, todėl spręsti, jog po sprendimo tokių mokėjimų neatlikti jis pats turi teisę reikalauti delspinigių už vėlavimÄ atsiskaityti, nėra jokio pagrindo.

Kita vertus, už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 18 d. iki 2020 m. spalio 20 d. delspinigiai priteistini, o jų dydis apskaičiuotinas taip: (4 542,87 Eur + 41,59 Eur) × 0,07 proc. (2020 m. taikytas delspinigių dydis, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2020 m. sausio 16 d. įsakymas Nr. A1-40) × 64 d. (vėlavimo laikotarpio trukmė) = 205,38 Eur. Dėl ieÅ¡kovo reikalavimo pripažinti negaliojančia 2020 m. rugpjūčio 17 d. valdybos sprendimo dalį 42. Kaip minėta nutarties 24 punkte, apeliaciniu skundu kvestionuojamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nutrauktas reikalavimo pripažinti neteisėtu ieÅ¡kovo atÅ¡aukimo iÅ¡ direktoriaus pareigų valdybos 2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu motyvÄ â€“ dėl ieÅ¡kovo kaltės – nagrinėjimas, sprendžiant, kad jo patenkinimas nesukurs jokių pasekmių, teisėtumas ir pagrįstumas.

43. Teisminis procesas yra skirtas civilinėms teisėms, teisėtiems interesams apginti ir/ar užtikrinti, todėl situacijos, kai byloje pareiÅ¡kiamas reikalavimas, kurio patenkinimas nesukurs jokių teisinių pasekmių, negali bÅ«ti pateisinamos, teismas, gavęs tokį reikalavimÄ , turėtų atsisakyti jį priimti kaip nenagrinėtinÄ teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o jį priėmęs – nagrinėjimÄ nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

44. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas nurodė neginčijantis paties atÅ¡aukimo iÅ¡ pareigų valdybos sprendimu fakto, tik keliantis klausimÄ dėl tokio atÅ¡aukimo motyvo. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, DK 104 straipsnio 2 dalyje nurodytas motyvas yra siejamas su darbuotojo teise į iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , kuri, kaip minėta nutarties 39 punkte, ieÅ¡kovui nepriklauso. Kartu pažymėtina, kad ieÅ¡kovui reikalaujant priteisti jam iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ darbo sutarties pagrindu, tuo atveju, jeigu bÅ«tų atmestas atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas dėl aptariamos darbo sutarties sÄ lygos pripažinimo negaliojančia, atÅ¡aukimo iÅ¡ vadovo pareigų pagrindų vertinimas galėtų bÅ«tų susijęs su ieÅ¡kovo teisėmis į finansines iÅ¡mokas.

Tačiau konstatavus, kad 2019 m. gruodžio 2 d. darbo sutarties redakcija, kurioje ir įtvirtinta iÅ¡eitinės iÅ¡mokos mokėjimo sÄ lyga, yra neteisėta, todėl negaliojanti, iÅ¡vada dėl atÅ¡aukimo iÅ¡ direktoriaus pareigų (ne)teisėtumo niekaip neįtakotų ieÅ¡kovo teisių ir pareigų.

45. Nurodytų aplinkybių visuma lėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad aptariamas ieÅ¡kovo reikalavimas nenagrinėtinas teisme kaip negalintis sukurti jokių pasekmių. Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 46. IÅ¡ dalies sutikdama su apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija sprendžia, kad egzistuoja pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimÄ pakeisti, prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinant iÅ¡ dalies ir nurodant, kad 2019 m. gruodžio 2 d. darbo sutarties redakcija pripažįstama negaliojančia ne nuo sudarymo momento, bet nuo ieÅ¡kovo atÅ¡aukimo iÅ¡ vadovo pareigų 2020 m. rugpjūčio 17 d., taip pat iÅ¡ dalies patenkinant ieÅ¡kinį ir priteisiant ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 4 542,87 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio, 41,59 Eur (neatskaičius mokesčių) laikino nedarbingumo iÅ¡mokos, 205,38 Eur delspinigius už laikotarpį iki 2020 m. spalio 20 d.

47. Pirmosios instancijos teismo sprendimÄ pakeitus, iÅ¡ naujo spręstinas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo tarp Å¡alių klausimas. IeÅ¡kovas pateikė į bylÄ duomenis apie 4 400 Eur atstovavimo iÅ¡laidas bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (2021 m. kovo 1 d. ieÅ¡kinio 18–19 priedai, atsiliepimo į prieÅ¡ieÅ¡kinį 6–7 priedai, 2022 m. gegužės 12 d. praÅ¡ymo 2–3 priedai). PraÅ¡ymuose aiÅ¡kiai nurodoma, su kokių procesinių veiksmų atlikimu iÅ¡laidos susijusios, spręsti, kad Å¡ios iÅ¡laidos yra per didelės ar nesusijusios su byla, įvertinus bylos sudėtingumÄ , atliktų procesinių veiksmų apimtį, taip pat duomenis apie atsakovės tame pačiame ginče turėtas atstovavimo iÅ¡laidas (23 628,07 Eur; 2022 m. gegužės 11 d. praÅ¡ymas), nėra jokio pagrindo.

48. Kalbant apie atsakovės turėtas atstovavimo iÅ¡laidas, akcentuotina, kad pati atsakovė dalį iÅ¡laidų, susijusių su vėliau į atskirÄ bylÄ iÅ¡skirtu reikalavimu dėl ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ vyriausiojo redaktoriaus pareigų (894,40 Eur), įvardijo kaip neskirstytinÄ Å¡ioje byloje. Pirmosios instancijos teismas, detaliai iÅ¡analizavęs atsakovės nurodomas iÅ¡laidas ir veiksmus, už kuriuos jos apskaičiuotos, nurodė, kad Rekomendacijoje nustatytų maksimalių atlygintinų iÅ¡laidų dydžių nevirÅ¡ija 17 072,36 Eur iÅ¡laidų suma, tokiu bÅ«du neskirstytina pripažindamas didesnę nei 6 500 Eur iÅ¡laidų dalį.

Be to, net ir detaliai apskaičiuotÄ sumÄ teismas vėliau papildomai sumažino daugiau nei 2 000 Eur iki 15 000 Eur. Nors apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas nurodo, kad dalis iÅ¡laidų galėjo bÅ«ti susijusios su vėliau į atskiras bylas iÅ¡skirtais reikalavimais, tokį argumentÄ formuluoja kaip prielaidÄ , neįvardindamas nei konkrečių su nagrinėjama byla nesusijusių iÅ¡laidų dydžių, nei tvarkos, kuria vadovaudamasis teismas turėtų tokias iÅ¡laidas atskirti. Nors ieÅ¡kovas įvardija atskirų pirmosios instancijos teismo atliktų skaičiavimų trÅ«kumus, kaip minėta, atlikęs skaičiavimus pirmosios instancijos teismas papildomai skirstytinÄ iÅ¡laidų sumÄ sumažino daugiau nei 2 000 Eur.

IeÅ¡kovo argumentas, kad į atlygintinas iÅ¡laidas buvo įtraukta PVM suma, taip pat nepaneigia skundžiamame sprendime atliktų bylinėjimosi iÅ¡laidų skaičiavimų pagrįstumo, kadangi vertindamas iÅ¡laidų atitikimÄ Rekomendacijų reikalavimams pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į iÅ¡laidų sumas su PVM. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia teisėjų kolegijai spręsti, kad ieÅ¡kovas neįrodė iÅ¡vados dėl 15 000 Eur atsakovės atstovavimo iÅ¡laidų skirstymo tarp Å¡alių iÅ¡nagrinėjus bylÄ pirmosios instancijos teisme pagrįstumo.

49. Byloje buvo pareikštas atsakovės neturtinis reikalavimas, taip pat ieškovo neturtinis reikalavimas bei turtiniai reikalavimai, kurių bendra suma – 17 903,44 Eur (2021 m. kovo 1 d. ieškinys). Iš dalies tenkinant ieškinį ieškovui priteisiama 4 789,84 Eur suma (4 542,87 Eur + 41,59 Eur + 205,38 Eur) sudaro apie 27 proc. (4 789,84 Eur ÷ 17 903,44 Eur × 100 proc.) ieškovo pareikšto turtinio reikalavimo. Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovo apeliaciniame skunde pateiktu argumentu, kad jo neturtinio reikalavimo nagrinėjimo nutraukimas negali tapti pagrindu visas su juo susijusias išlaidas priskirti ieškovui.

Viena vertus, aplinkybė, kad sÄ lygos nutraukti reikalavimo nagrinėjimÄ buvo susijusios su prieÅ¡prieÅ¡inio reikalavimo iÅ¡nagrinėjimo baigtimi, pati savaime nereiÅ¡kia, jog ieÅ¡kovui netenka atsakomybė už pareikÅ¡to reikalavimo palaikymÄ ir nepalankiÄ aptariamos bylos dalies baigtį. Kita vertus, net ir apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas ir toliau palaiko savo nepagrįstÄ pozicijÄ dėl bÅ«tinybės iÅ¡nagrinėti ir patenkinti jo neturtinį reikalavimÄ . Vertinant atsakovės pareikÅ¡tÄ neturtinį reikalavimÄ akcentuotina, kad savo esme jis buvo tiesiogiai susijęs su siekiu iÅ¡vengti pasekmių, kurių ieÅ¡kovas siekė reikÅ¡damas turtinius reikalavimus, bÅ«tent prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų tenkinimas iÅ¡ dalies nulėmė iÅ¡vadÄ dėl dalies turtinių ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumo, todėl ir Å¡io reikalavimo iÅ¡nagrinėjimo baigties vertinimui taikytina tokia pati proporcija, kaip ir turtiniam ieÅ¡kovo reikalavimui.

Ä®vertinusi nurodytų aplinkybių visumÄ teisėjų kolegija sprendžia, kad tiksliausiai bylos nagrinėjimo baigtį atitiktų atstovavimo iÅ¡laidų paskirstymas santykiu 80 proc. su 20 proc. atsakovės naudai. Tokia iÅ¡vada lemia ieÅ¡kovo teisę į 880 Eur (4 400 Eur × 20 proc.) atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimÄ ir atsakovės teisę į 12 000 Eur (15 000 Eur × 80 proc.) atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimÄ (CPK 93 – 94, 98 straipsniai). Vadovaujantis ekonomiÅ¡kumo principu prieÅ¡prieÅ¡ines sumas įskaičius tarpusavyje, atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisiamas 11 120 Eur (12 000 Eur – 880 Eur) atstovavimo iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme atlyginimas.

50. Kartu akcentuotina, kad pareikšdama priešieškinį atsakovė sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio (priešieškinio 2 priedas). Priešieškinį patenkinus iš dalies iš ieškovo atsakovei, vadovaujantis nutarties 49 punkte nurodyta proporcija, priteisiamas dalies žyminio mokesčio – 54,75 Eur (75 Eur × (100 proc. – 27 proc.)) atlyginimas (CPK 93 straipsnis). Bendra atsakovei priteisiamo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma – 11 174,75 Eur (11 120 Eur + 54,75 Eur).

51. Kadangi ieÅ¡kovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleistas ir paduodamas ieÅ¡kinį jo nemokėjo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas), už patenkintÄ 4 789,84 Eur turtinį reikalavimÄ mokėtinas žyminis mokestis (4 789,84 Eur × 3 proc. × 75 proc. = 108 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis) priteisiamas iÅ¡ atsakovės valstybei (CPK 96 straipsnis).

52. Å alys taip pat pateikė duomenis apie apeliaciniame procese turėtas iÅ¡laidas: ieÅ¡kovas 1 500 Eur iÅ¡laidas už apeliacinio skundo parengimÄ patvirtinančius įrodymus pateikė su apeliaciniu skundu, atsakovė 5 054,99 Eur atstovavimo iÅ¡laidas už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ patvirtinančius įrodymus pateikė su 2022 m. lapkričio 15 d. praÅ¡ymu. Jeigu ieÅ¡kovo iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatytos maksimalios atlygintinos sumos už 2022 m. trečiÄ jį ketvirtį teiktÄ apeliacinį skundÄ (1,7 × 1 729,90 Eur = 2 940,83 Eur) (Rekomendacijų 7, 8.10 punktai), maksimali atlygintinų atstovavimo iÅ¡laidų už 2022 m. trečiÄ jį ketvirtį teiktÄ atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ suma sudaro 2 248,87 Eur (1,3 × 1 729,90 Eur) (Rekomendacijų 7, 8.10 punktai) ir yra ženkliai mažesnė už iÅ¡laidas, kurias atsakovė nurodo faktiÅ¡kai patyrusi.

Nenustačiusi priežasčių, dėl kurių maksimali Rekomendacijose nurodyta suma galėtų bÅ«ti virÅ¡ijama, teisėjų kolegija skirstytina pripažįsta atsakovės iÅ¡laidų apeliaciniame procese dalį – 2 248,87 Eur. Taikant nutarties 49 punkte nurodytÄ proporcijÄ , ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteisiamas 300 Eur (1 500 Eur × 20 proc.) atstovavimo iÅ¡laidų apeliaciniame procese atlyginimas, atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo – 1 800 Eur (2 248,87 Eur × 80 proc.) atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimas.

Vadovaujantis ekonomiškumo principu priešpriešines sumas įskaičius tarpusavyje, ieškovei iš atsakovo priteisiamas 1 500 Eur (1 800 Eur – 300 Eur) atstovavimo išlaidų apeliaciniame procese atlyginimas.

53. Vadovaujantis nutarties 50–51 punktuose aptartais principais, iÅ¡ atsakovės valstybei taip pat priteisiamas 128,25 Eur žyminis mokestis (108 Eur už patenkintÄ turtinį reikalavimÄ + 20,25 Eur (75 Eur – 54,75 Eur) už atmestÄ atsakovės neturtinio reikalavimo dalį) valstybei už patenkintus apeliacinio skundo reikalavimus (CPK 96 straipsnis). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a :

Apeliacinį skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 17 d. sprendimÄ pakeisti, jo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstant taip: „PrieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies. 2019 m. gruodžio 2 d. darbo sutarties Nr. 808/3 redakcijÄ pripažinti negaliojančia nuo 2020 m. rugpjūčio 17 d. Nutraukti ieÅ¡kovo G. M. reikalavimo pripažinti negaliojančia atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ūkininko patarėjas“ valdybos 2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo dalį, kuria nurodoma, kad ieÅ¡kovas G.

M. atÅ¡aukiamas iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ūkininko patarėjas“ direktoriaus pareigų dėl jo kaltės, nagrinėjimÄ . IÅ¡aiÅ¡kinti Å¡alims, kad nutraukus reikalavimo nagrinėjimÄ , vėl kreiptis į teismÄ dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Kitus ieÅ¡kinio reikalavimus tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti ieÅ¡kovui G. M., gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ūkininko patarėjas“, juridinio asmens kodas 133122411, 4 542,87 Eur (keturis tÅ«kstančius penkis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt du eurus 87 ct) (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio, 41,59 Eur (keturiasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ 59 ct) (neatskaičius mokesčių) laikino nedarbingumo iÅ¡mokos, 205,38 Eur (du Å¡imtus penkis eurus 38 ct) delspinigių už laikotarpį iki 2020 m. spalio 20 d.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ūkininko patarėjas“, juridinio asmens kodas 133122411, iÅ¡ ieÅ¡kovo G. M., gim. (duomenys neskelbtini), 11 174,75 Eur (vienuolikos tÅ«kstančių Å¡imto septyniasdeÅ¡imt keturių eurų 75 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ūkininko patarėjas“, juridinio asmens kodas 133122411, valstybei 108 Eur (Å¡imtÄ aÅ¡tuonis eurus) žyminio mokesčio.“ Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ūkininko patarėjas“, juridinio asmens kodas 133122411, iÅ¡ ieÅ¡kovo G.

M., gim. (duomenys neskelbtini), 1 500 Eur (tÅ«kstančio penkių Å¡imtų eurų) atstovavimo iÅ¡laidų apeliaciniame procese atlyginimÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ūkininko patarėjas“, juridinio asmens kodas 133122411, valstybei 128,25 Eur (Å¡imtÄ dvideÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus 25 ct) žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Marius Bartninkas Diana Labokaitė Edvardas Paliokas