7654972e-7d71-4df2-bdab-e1888e73b7de · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS556-730/2010

                     Procesinio sprendimo kategorija 70.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2010 m. gruodžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Audriaus Bakavecko, Laimės BaltrÅ«naitės (kolegijos pirmininkė) ir ArÅ«no Sutkevičiaus (pranešėjas), teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo D. B. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio

25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo D. B. skundÄ atsakovams Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai ir Lietuvos antstolių rÅ«mams dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

PareiÅ¡kėjas D. B. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) su skundu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas panaikinti Antstolių

atestavimo komisijos (toliau – ir Komisija)                                                  2010

m. gegužės 20 d. sprendimÄ antstolio D. B. kvalifikacijai patikrinti vykdyti egzaminÄ raÅ¡tu (testÄ ) (toliau – ir Sprendimas).

PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad antstolių atestacija vykdoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 400 patvirtintais Antstolių atestavimo komisijos nuostatais (toliau – ir Komisijos nuostatai) bei Antstolių atestavimo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės). Taisyklėse nurodyta, kad eilinės atestacijos tikslas yra objektyviai patikrinti ir įvertinti antstolio kvalifikacijÄ ir profesines žinias, skatinti profesinį tobulinimÄ si. Atestacijos metu tikrinama antstolio kvalifikacija ir tinkamumas vykdyti antstolio veiklÄ , ar antstolis sistemingai vykdė Antstolių kvalifikacijos kėlimo ir mokymo nuostatų reikalavimus, gilino ir atnaujino teorines ir praktines profesinei veiklai bÅ«tinas žinias, lavino profesinius įgÅ«džius ir gebėjimus.

Antstolių kvalifikacijos kėlimo ir mokymo nuostatų 15 punkte reglamentuota, kad per vienerius kvalifikacijos kėlimo metus antstolis privalo surinkti ne mažiau kaip 8 balus. Per 4 metus antstolis privalo surinkti ne mažiau kaip 32 kvalifikacijos kėlimo balus. Pažymėjo, kad per atestacijos laikotarpį pareiÅ¡kėjas surinko                38 kvalifikacijos kėlimo balus. Taigi Sprendimas yra visiÅ¡kai nemotyvuotas ir neargumentuotas, jame nėra nurodyta nė vieno Taisyklėse nurodyto pagrindo rengti kvalifikacijos patikrinimÄ , vykdant egzaminÄ raÅ¡tu (testÄ ).

Taisyklių 17 punkte yra pateiktas baigtinis sÄ raÅ¡as pagrindų, esant kuriems antstolio kvalifikacijai patikrinti gali bÅ«ti vykdomas egzaminas raÅ¡tu (testas): kilus abejonėms dėl antstolio kvalifikacijos ir profesinių žinių; nesugebėjimo jų taikyti praktikoje; nustačius pasikartojančius antstolio profesinės veiklos pažeidimus. PareiÅ¡kėjo nuomone, Å¡is pagrindų sÄ raÅ¡as baigtinis ir aiÅ¡kiai apibrėžtas įstatymu. Akcentavo, kad Sprendime nėra nurodytas nė vienas įstatyminis pagrindas, kuriuo remiantis priimtas sprendimas rengti kvalifikacijos patikrinimÄ , vykdant egzaminÄ raÅ¡tu (testÄ ).

Komisija Sprendime turėjo aiÅ¡kiai įvardinti motyvus, kurie lėmė sprendimÄ ir nurodyti pareiÅ¡kėjo profesinės veiklos pažeidimus bei trÅ«kumus, kurie buvo pagrindas priimti sprendimÄ rengti jam kvalifikacijos patikrinimÄ , vykdant egzaminÄ raÅ¡tu (testÄ ). PareiÅ¡kėjo manymu, nemotyvuotas, neargumentuotas ir priimtas ne įstatymo nustatytais pagrindais Sprendimas negali bÅ«ti laikomas teisėtu ir pagrįstu, nes iÅ¡ esmės pareiÅ¡kėjas tiksliai nežino, kokie jo veikloje galimai buvę pažeidimai ar trÅ«kumai nulėmė sprendimÄ tikrinti profesinę kvalifikacijÄ , vykdant egzaminÄ raÅ¡tu (testÄ ), o tuo pačiu Å¡ių trÅ«kumų neturi jokių galimybių paÅ¡alinti iki egzamino (testo) pradžios, tai užkerta jo galimybę žinoti, kokie buvo nustatyti galimi jo veiklos ar profesinės kvalifikacijos pažeidimai ar trÅ«kumai bei tinkamai pasiruoÅ¡ti Å¡iam egzaminui (testui), jeigu jis bus rengiamas.

Atsakovas Lietuvos antstolių rÅ«mai bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo skundÄ paliko spręsti teismo nuožiÅ«ra.

Atsiliepime į skundÄ nurodė, kad Taisyklės numato Lietuvos antstolių rÅ«mams pareigÄ pateikti Komisijai informacijÄ apie antstolių profesinę veiklÄ . Taigi Lietuvos antstolių rÅ«mų funkcijos antstolių atestavimo srityje yra ribotos, todėl Lietuvos antstolių rÅ«mai nėra suinteresuoti bylos baigtimi. Atsakovo manymu, teismo sprendimas byloje negali paveikti (tiesiogiai ar netiesiogiai) asociacijos materialinių subjektinių teisių ar pareigų. Lietuvos antstolių rÅ«mų duomenimis, Antstolių atestavimo

komisijoje dalyvavę Lietuvos antstolių rūmų deleguoti atstovai antstolis A. B. ir antstolė V. M. susilaikė

balsuojant dėl sprendimo antstolio D. B. kvalifikacijai patikrinti vykdyti egzaminÄ raÅ¡tu (testÄ ). Pažymėjo, kad Taisyklių 17 punktas pateikia baigtinį sÄ raÅ¡Ä pagrindų, esant kuriems antstolio kvalifikacijai patikrinti gali bÅ«ti vykdomas egzaminas raÅ¡tu: kilus abejonėms dėl antstolio kvalifikacijos ir žinių, nesugebėjimo jų taikyti praktikoje, nustačius pasikartojančius antstolio profesinės veiklos pažeidimus, sÄ raÅ¡Ä . Atsakovo manymu, Komisijos sprendimas turėtų bÅ«ti aiÅ¡kiai motyvuotas ir argumentuotas, nurodant priežastis, lėmusias sprendimÄ , antstolio profesinės veiklos pažeidimus bei trÅ«kumus ir pan.

Atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime į skundÄ nurodė, kad abejotina, ar Sprendimas patikrinti antstolio kvalifikacijÄ vykdant egzaminÄ raÅ¡tu sukelia pareiÅ¡kėjui kokias nors teisines pasekmes. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – ir Ä®statymo) 39 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Komisija priima vienÄ iÅ¡ Å¡ių iÅ¡vadų: antstolį atestuoti; antstolį atestuoti su sÄ lyga, kad jis per nustatytÄ terminÄ paÅ¡alins komisijos nurodytus veiklos trÅ«kumus ir papildomai tobulins profesinę kvalifikacijÄ ; antstolio neatestuoti ir pasiÅ«lyti teisingumo ministrui spręsti klausimÄ dėl asmens atleidimo iÅ¡ antstolių.

Taigi tik Å¡ios iÅ¡vados sukelia atitinkamas teisines pasekmes: pirmos dvi leidžia antstoliui tęsti savo veiklÄ , paskutinė gali lemti asmens atleidimÄ iÅ¡ einamų pareigų. Ginčo atveju, Sprendimas vykdyti egzaminÄ raÅ¡tu nesukelia nei vienos iÅ¡ paminėtų pasekmių, nes Komisija nepriėmė jokio galutinio sprendimo dėl pareiÅ¡kėjo tinkamumo vykdyti antstolio veiklÄ , o tik pasirinko antstolio kvalifikacijos vertinimo bÅ«dÄ . Neigiamos teisinės pasekmės atsirastų tik tuo atveju, jeigu antstolis neiÅ¡laikytų egzamino, t. y. bÅ«tų neatestuotas ir teisingumo ministras atleistų jį iÅ¡ pareigų.

Tokiu atveju pareiÅ¡kėjas galėtų ginčyti visÄ jo vertinimo procedÅ«rÄ , įskaitant ir vertinimo bÅ«do pasirinkimÄ . Kol egzaminas dar nėra įvykdytas ir nėra žinomi jo rezultatai, jokios teisinės pasekmės antstoliui nekyla: jis toliau be jokių apribojimų tęsia savo veiklÄ , jam nėra skiriamos jokios nuobaudos ar kaip kitaip suvaržomos jo galimybės atlikti priskirtas funkcijas, todėl negalima teigti, kad jo teisės yra pažeidžiamos. Be to, pripažinus SprendimÄ nesukeliančiu teisinių pasekmių, jis nėra vertintinas kaip individualus teisės aktas, todėl jam negali bÅ«ti taikomi reikalavimai, nustatyti VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 9 straipsnyje.

Pažymėjo, kad Komisijos sprendimo forma yra patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 400 ir jame yra įvardijama kaip antstolio atestavimo lapas. Komisija, priimdama atitinkamÄ iÅ¡vadÄ , neturi teisės nukrypti nuo teisės aktu patvirtintos sprendimo formos, kurioje nėra numatyta, kad atestavimo lape turi bÅ«ti vardinamos visos priežastys bei teisiniai pagrindai, dėl kurių Komisija priima vienokį ar kitokį sprendimÄ . Tačiau negalima teigti, kad skundžiama Komisijos iÅ¡vada yra nemotyvuota.

Pagrindiniai motyvai, dėl kurių buvo nuspręsta egzaminuoti pareiÅ¡kėjÄ raÅ¡tu, atsispindi Komisijos posėdžio protokole. Komisijos posėdžio protokolas tvirtina, kad Komisijos pirmininkas įvykdė Taisyklių reikalavimus ir apžvelgė pareiÅ¡kėjo asmens bylos medžiagÄ . Atkreipė dėmesį, kad atestacijos metu yra vertinama antstolio profesinė veikla, atlikta per laikotarpį nuo paskutinio vertinimo, ir žinios.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 25 d. nutartimi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo skundÄ atsakovams Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai ir Lietuvos antstolių rÅ«mams dėl sprendimo panaikinimo nutraukė. Teismas grÄ Å¾ino pareiÅ¡kėjui 2010-06-21 Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sumokėtÄ 132 Lt žyminį mokestį (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 101 str. 1 p.).

Teismas konstatavo, jog byloje ginčas kilo

dėl Antstolių atestavimo komisijos                  2010 m. gegužės 20 d. sprendimo

(iÅ¡vados), įforminto Antstolio atestavimo lape, kuriuo Komisija nusprendė antstolio (pareiÅ¡kėjo) kvalifikacijai patikrinti vykdyti egzaminÄ raÅ¡tu (testÄ ). Pagal ABTÄ® 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės vieÅ¡ojo administravimo srityje. ABTÄ® 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas.

Vadovaujantis ABTÄ® 22 straipsnio 1 dalimi, skundÄ (praÅ¡ymÄ ) dėl vieÅ¡ojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti vieÅ¡ojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių vieÅ¡ojo administravimo tarnautojus, pareigÅ«nus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Sisteminė nurodytų teisės normų analizė leidžia teisėjų kolegijai daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad, vadovaujantis ABTÄ® 22 straipsnio 1 dalimi, ginčo objektu administraciniame teisme gali bÅ«ti vieÅ¡ojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus).

Teismas, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas bÅ«tų iÅ¡ esmės beprasmis. Teismas imasi nagrinėti tik tokį reikalavimÄ dėl teisės akto panaikinimo, kuriame aiÅ¡kiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos.

ABTÄ® 15 straipsnyje įtvirtintas bylų, kurias sprendžia administraciniai teismai, sÄ raÅ¡as. Tarp Å¡ių bylų galima ir administracinė byla dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, tik tokių teisės aktų ir veiksmų, kurie sukelia teisines pasekmes atitinkamiems asmenims. Teisinių pasekmių nebuvimas byloja, kad ginčo iÅ¡ esmės nėra. Nesant ginčo, nėra ir bylos nagrinėjimo dalyko. PareiÅ¡kėjas nesutinka su Komisijos Sprendimu, praÅ¡o jį panaikinti kaip neteisėtÄ ir nepagrįstÄ .

Kaip matyti iÅ¡ bylos raÅ¡ytinių įrodymų, Komisija vykdė eilinę antstolio (pareiÅ¡kėjo) atestacijÄ ir po pokalbio su pareiÅ¡kėju bei atsižvelgdama į tai, kad 2007 m. birželio mėnesį buvo atliktas pareiÅ¡kėjo veiklos eilinis patikrinimas, kurio metu nustatyta smulkių pažeidimų: 2008 m. birželio mėnesį jam buvo iÅ¡kelta drausmės byla ir paskirta drausminė nuobauda-pastaba, nes antstolis neturėdamas teisės rinko duomenis apie asmenims priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ ; 2008 m. gruodžio mėnesį buvo atliktas neeilinis veiklos patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad antstolis nesilaikė iÅ¡ieÅ¡kotų piniginių lėšų iÅ¡mokėjimo iÅ¡ieÅ¡kotojams tvarkos, tačiau drausminėn atsakomybėn jis nebuvo patrauktas, nes suėjęs senaties terminas; 2009 m. lapkričio mėnesį atliktas neeilinis veiklos patikrinimas, tačiau pažeidimų nebuvo nustatyta; 2010 m. sausio mėnesį buvo gautas Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros praÅ¡ymas atlikti antstolio D.

B. veiklos patikrinimÄ , nes yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir dokumento klastojimo, kuriuo remiantis buvo atliktas dar vienas neeilinis veiklos patikrinimas, kurio metu buvo nustatyti Civilinio kodekso, Ä®statymo, Antstolių profesinės etikos kodekso ir kitų teisės aktų pažeidimai, tačiau drausmės byla nebuvo iÅ¡kelta, nes nuo pažeidimo dienos praėjo daugiau nei vieneri metai; taigi, per paskutinius keturis metus pareiÅ¡kėjo veikla buvo tikrinta 4 kartus, iÅ¡ kurių 3 kartus buvo nustatyti veiklos pažeidimai, be to, antstoliui buvo skirta drausminė nuobauda ir yra iÅ¡kelta baudžiamoji byla, kuri nagrinėjama Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme; pats antstolis nurodė, kad teismas yra 6-7 kartus pripažinęs jo veiksmus neteisėtais, padarė iÅ¡vadÄ â€“ antstolio kvalifikacijai patikrinti vykdyti egzaminÄ raÅ¡tu (testÄ ).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos antstolių įstatymas, Komisijos nuostatai, Taisyklės ir kiti teisės aktai susiję su jo įgyvendinimu. Pagal Ä®statymo 39 straipsnio 1-4 dalis, siekiant patikrinti antstolių kvalifikacijÄ ir profesines žinias, rengiama eilinė ir neeilinė antstolių atestacija. Eilinė antstolių atestacija vyksta kas ketveri metai. Antstolius atestuoja Antstolių atestavimo komisija. Å iÄ komisijÄ sudaro, jos nuostatus ir Antstolių atestavimo taisykles tvirtina teisingumo ministras.

Antstolių atestavimo komisija susideda iÅ¡ penkių narių, iÅ¡ kurių du, tarp jų ir pirmininkÄ , skiria teisingumo ministras, du narius – Lietuvos antstolių rÅ«mai, vienÄ narį – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Antstolių atestavimo komisijos nariais gali bÅ«ti skiriami tik aukÅ¡tÄ jį teisinį universitetinį iÅ¡silavinimÄ turintys asmenys. Antstolio neeilinė atestacija gali bÅ«ti inicijuojama, jei, atlikus patikrinimÄ , dėl nustatytų pasikartojančių antstolio profesinės veiklos pažeidimų kyla pagrįstos abejonės antstolio kvalifikacija, bet nėra pagrindo antstoliui taikyti drausminę atsakomybę.

Teisę inicijuoti antstolio neeilinę atestacijÄ turi teisingumo ministras ar Lietuvos antstolių rÅ«mai. Antstolio neeilinė atestacija gali bÅ«ti ne anksčiau kaip praėjus Å¡eÅ¡iems mėnesiams po antstolio atestacijos dienos. Antstolių atestavimo komisija priima vienÄ iÅ¡ Å¡ių iÅ¡vadų:

1) antstolį atestuoti;

2) antstolį atestuoti su sÄ lyga, kad jis per nustatytÄ terminÄ paÅ¡alins komisijos nurodytus veiklos trÅ«kumus ir papildomai tobulins profesinę kvalifikacijÄ ;

3) antstolio neatestuoti ir pasiÅ«lyti teisingumo ministrui spręsti klausimÄ dėl asmens atleidimo iÅ¡ antstolių. Vadovaujantis Taisyklių 17 punktu, eilinė antstolių atestacija vykdoma vertinant antstolio profesinę veiklÄ ir žinias, kvalifikacijos kėlimo, mokymo rezultatus individualaus pokalbio metu. Kilus abejonėms dėl antstolio kvalifikacijos ir profesinių žinių, nesugebėjimo jų taikyti praktikoje arba nustačius pasikartojančius antstolio profesinės veiklos pažeidimus, Komisijos sprendimu atestuojamo antstolio kvalifikacijai patikrinti vykdomas egzaminas raÅ¡tu (testas).

Taisyklių 31 punkte reglamentuojama, kad Komisija, susipažinusi su medžiaga apie antstolio profesinę veiklÄ ir kvalifikacijos kėlimÄ , antstolio veiklos patikrinimo aktais ir kitais pateiktais dokumentais, pasikalbėjusi su atestuojamu antstoliu, o tais atvejais, kai laikomas egzaminas raÅ¡tu (testas), – įvertinusi ir egzamino rezultatus, priima vienÄ iÅ¡ Å¡ių iÅ¡vadų: antstolį atestuoti; antstolį atestuoti su sÄ lyga, kad jis per nustatytÄ terminÄ paÅ¡alins Komisijos nurodytus veiklos trÅ«kumus ir papildomai tobulins profesinę kvalifikacijÄ ; antstolio neatestuoti ir pasiÅ«lyti teisingumo ministrui spręsti klausimÄ dėl asmens atleidimo iÅ¡ antstolių.

IÅ¡tyrusi ir įvertinusi byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų visumÄ (ABTÄ®

57 str.), remdamasi aptartų teisės normų sistemine analize, teisėjų kolegija nusprendė, kad Komisijos Sprendimas (iÅ¡vada) plačiÄ ja prasme yra vieÅ¡ojo administravimo subjekto atliktas veiksmas. Komisija, vertindama pareiÅ¡kėjÄ , Sprendimu įformino procedÅ«rinio veiksmo rezultatÄ , pasinaudojo jai suteikta Taisyklių 17 punkte nustatyta teise, t. y. atliko jos kompetencijai priskirtÄ funkcijÄ , tačiau atlikus šį veiksmÄ pareiÅ¡kėjo teisių apimtis nesusiaurėjo, papildomų pareigų neatsirado. PareiÅ¡kėjas ir toliau tęsia savo veiklÄ , jam nėra suvaržytos jokio jo galimybės atlikti priskirtas funkcijas. Todėl, teisėjų kolegijos manymu, dėl minėto Komisijos veiksmo negali bÅ«ti iÅ¡kelta administracinė byla. Teisminis nagrinėjimas nekeliant konkretaus materialinio pobÅ«džio reikalavimo yra teisiÅ¡kai beprasmis. Be kita ko, atkreipė dėmesį, kad ir pats pareiÅ¡kėjas nei skunde, nei teismo posėdyje konkrečiai nenurodė, kokios bÅ«tent jo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti, kokios papildomos pareigos jam atsirado. Komisija pareiÅ¡kėjo atžvilgiu, pagal Ä®statymo 39 straipsnio 4 dalį ir Taisyklių

31 punktÄ , nėra priėmusi jokio sprendimo, turinčio įtakos pareiÅ¡kėjo teisėms ir pareigoms. Komisijos Sprendimas antstolio kvalifikacijai patikrinti vykdyti egzaminÄ raÅ¡tu (testÄ ) yra tik antstolio atžvilgiu atliekamo vertinimo dalis, t. y. viena iÅ¡ procedÅ«rų. Suformuotoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartÄ pasisakyta, kad „teismas imasi nagrinėti tik tokį reikalavimÄ dėl teisės akto panaikinimo, kuriame aiÅ¡kiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai administracinėse bylose Nr. A-7-121/2004, Nr. AS-6-322/2006, Nr. A-556-1007/2007, Nr. A-556-151/2008, Nr. A-556-308/2009). Pagal ABTÄ® 2 straipsnio

14 dalį, individualus teisės aktas – vienkartis teisės taikymo aktas skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibÅ«dintų subjektų grupei. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad individualÅ«s teisės taikymo aktai iÅ¡reiÅ¡kia ne tik valstybės valiÄ , bet ir atskirų piliečių valiÄ , jie skirti reguliuoti konkrečius gyvenimo atvejus, skirti konkrečiam asmeniui, nustatančiam konkrečiam asmeniui santykius su konkrečia institucija. Individualus teisės aktas iÅ¡reiÅ¡kia kompetentingos institucijos valiÄ administracinių teisinių santykių srityje, iÅ¡reiÅ¡kia valiÄ kito asmens atžvilgiu. Skundžiamo Sprendimo turinio analizė teisėjų kolegijai suponuoja iÅ¡vadÄ , kad jame pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nėra vieÅ¡ojo administravimo subjekto valinio pobÅ«džio patvarkymų, todėl toks dokumentas negali bÅ«ti ginčijamas teisme. Apibendrinusi tai, kas pasakyta, teisėjų kolegija konstatavo, kad Sprendimas negali bÅ«ti laikomas nei individualiu teisės aktu, nei administraciniu aktu ABTÄ® 2 straipsnio 15 dalies ir VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 15 dalies prasme, nes juo nėra iÅ¡reikÅ¡tas sprendimas vieÅ¡ojo administravimo srityje dėl pareiÅ¡kėjo teisių ar pareigų ir pats savaime jokių pasekmių nesukelia. Panaikintas gali bÅ«ti tik administracinis aktas. Ginčo atveju pareiÅ¡kėjas skundžia procedÅ«rinio pobÅ«džio sprendimÄ , kuriame jokie privalomi nurodymai ar įpareigojimai pareiÅ¡kėjui nėra nustatyti. Komisijos Sprendimas yra vienas iÅ¡ vieÅ¡ojo administravimo procedÅ«rų metu priimamų procedÅ«rinio pobÅ«džio dokumentų, kurie pagal savo pobÅ«dį nepriskirtini prie aktų, esančių ginčo administraciniame teisme dalyku. Administraciniai teismai nėra įstatymų leidėjo įgalinti tirti ginčų dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų procedÅ«rinio pobÅ«džio dokumentų. Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas panaikinti SprendimÄ , kuris jam nesukelia jokių teisinių pasekmių, todėl byla nutrauktina ABTÄ® 101 straipsnio 1 punkto pagrindu, t. y. Å¡i byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.

III.

PareiÅ¡kėjas atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartį ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo arba priimti naujÄ

sprendimÄ - panaikinti Antstolių atestavimo komisijos                            2010

m. gegužės 20 d. priimtÄ sprendimÄ - antstolio D. B. kvalifikacijai patikrinti vykdyti egzaminÄ raÅ¡tu (testÄ ). Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

1. Administracinė byla buvo išnagrinėta nevisapusiškai, nepilnai, neobjektyviai, todėl teismo procesinis sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

2. Komisija savo veiksmu nustatė pareiÅ¡kėjui naujÄ pareigÄ , kurios jam nebÅ«tų, jeigu nebÅ«tų skundžiamo sprendimo (veiksmo) - laikyti egzaminÄ raÅ¡tu, o taip pat apribojo jo teisę bÅ«ti atestuotam pagal jo turimas žinias ir kvalifikacijÄ be papildomų egzaminų raÅ¡tu. Visa tai, tai yra ginčijamas Komisijos sprendimas (veiksmas), neigiamai pakeitė jo teisių ir pareigų apimtį. Teismas visiÅ¡kai neteisingai konstatavo, kad Komisijos sprendimas nesukėlė jam jokių pasekmių, nesusiaurino jo teisių apimties ir nenustatė papildomų pareigų, be to, neteisingai nustatė, kad Komisijos sprendime nėra vieÅ¡ojo administravimo subjekto valinio pobÅ«džio patvarkymų. Teismas neteisingai susiejo teisių apimties susiaurėjimÄ ir papildomų pareigų atsiradimÄ su jo galimybe toliau atlikti antstolio funkcijas. PareiÅ¡kėjas neskundė Komisijos sprendimo tuo pagrindu, kad jam nebuvo leista toliau vykdyti antstolio pareigų, bet skundė tuo pagrindu, kad Komisijos sprendimu jam buvo nustatytos papildomos pareigos ir apribotos Å¡iuo metu turimos teisės.

3. ABTÄ® 5 straipsnio 1 dalis nurodo, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. To paties įstatymo 22 straipsnio 1 dalis nurodo, kad skundÄ (praÅ¡ymÄ ) dėl vieÅ¡ojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti vieÅ¡ojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių vieÅ¡ojo administravimo tarnautojus, pareigÅ«nus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vertinant Å¡ias teisės normas sistemiÅ¡kai galima pagrįstai daryti iÅ¡vadÄ , kad bet kurio asmens teisei kreiptis į teismÄ realizuoti užtenka tik to subjekto (pareiÅ¡kėjo) bet kokių teisių pažeidimo fakto, o kilusios neigiamos pasekmės kreipimosi į teismÄ teisės realizavimui neturi jokios įtakos, jeigu yra bent teisių pažeidimo faktas. Tuo tarpu iÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo iÅ¡plaukia, kad teismas administracinę bylÄ nutraukė tik dėl to, jog dar kol kas nekilo jokių žalingų pasekmių.

4. Teismas neteisingai įvertino pareiÅ¡kėjo skundo dalykÄ ir pagrindÄ . PareiÅ¡kėjas neskundė jokio galutinio Komisijos sprendimo ar Komisijos iÅ¡leisto teisės akto, bet skundė Komisijos veiksmÄ - įpareigojimÄ jį laikyti egzaminÄ raÅ¡tu, kuris (Å¡is veiksmas) padidina jo turimas pareigas ir sumažina turimas teises, kadangi skundžiamu veiksmu jam nustatoma papildoma pareiga, kurios anksčiau nebuvo - laikyti egzaminÄ raÅ¡tu, jeigu jis nori ir toliau vykdyti antstolio pareigas, ir sumažinama jo jau turima teisė, kadangi tik tuo atveju, jeigu jis laikys egzaminÄ raÅ¡tu, jis galės toliau naudotis savo teise dirbti antstolio darbÄ , o jeigu nelaikys egzamino raÅ¡tu, tai tokiÄ teisę neiÅ¡vengiamai praras.

5. Teismas taip pat neteisingai konstatavo, kad Komisijos sprendimas yra tik viešojo administravimo subjekto procedūrinio pobūdžio dokumentas, kurio negalima apskųsti teismui. Sprendimas kaip tik nustato papildomas pareigas pareiškėjui ir susiaurina jau turimas jo teises. Kaip nurodyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio

30 d. įsakymu             Nr. 400 (2009 m. balandžio 21 d. įsakymo Nr. 1R-125 redakcija) patvirtintų Antstolių atestavimo komisijos nuostatų bei Antstolių atestavimo taisyklių 36 punkte, „Komisijos sprendimas gali bÅ«ti skundžiamas teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka“. IÅ¡ Å¡ios norminio akto nuostatos matyti, kad gali bÅ«ti skundžiamas tik Komisijos sprendimas. Vadovaujantis tų pačių Taisyklių 17 punkto nuostatomis „kilus abejonėms dėl antstolio kvalifikacijos ir profesinių žinių, nesugebėjimo jų taikymo praktikoje arba nustačius pasikartojančius antstolio profesinės veiklos pažeidimus, Komisijos sprendimu atestuojamo antstolio kvalifikacijai patikrinti vykdomas egzaminas raÅ¡tu (testas)“. Kaip matyti, Å¡is sprendimas ir gali bÅ«ti skundžiamas Taisyklių 36 punkte nustatyta tvarka. Tuo tarpu teismo teiginys ir atsakovo LR teisingumo ministerijos argumentas, kad galės bÅ«ti apskųstas tik galutinis Komisijos veiksmas - neatestuoti antstolio, antstolį atestuoti su sÄ lyga, neturi jokio teisinio pagrindo, kadangi tų pačių Taisyklių

31 punkte nurodyta, kad dėl Å¡ių veiksmų Komisija priima iÅ¡vadÄ , o ne sprendimÄ . Taisyklių 36 punkte nėra numatyta, kad iÅ¡vados gali bÅ«ti skundžiamos Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. AiÅ¡kinant Å¡ias teisės normas sistemiÅ¡kai galima daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Taisyklės numato tik Komisijos sprendimų apskundimÄ , o sprendimas Å¡iose Taisyklėse numatytas tik vienas - Komisijos sprendimas vykdyti egzaminÄ raÅ¡tu, kÄ jis ir skundė teismui.

Atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsakovas nurodo, kad bet koks atliktas veiksmas turi vienokį ar kitokį poveikį, tačiau jis nebÅ«tinai turi bÅ«ti teisinis. Tuo tarpu administraciniai teismai sprendžia tik ginčus dėl teisės vieÅ¡ojo administravimo srityje. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagrįstai nurodė, jog teismas imasi nagrinėti tik tokį reikalavimÄ dėl teisės akto panaikinimo, kuriame aiÅ¡kiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos.

Komisija, atsižvelgdama į antstolio veiklÄ bei profesines žinias, tik parenka jo pareigos atestuotis įvykdymo bÅ«dÄ . Dėl Å¡ios priežasties negalima teigti, kad antstoliui skundžiamu sprendimu buvo sukurta papildoma pareiga laikyti egzaminÄ raÅ¡tu. Pareiga iÅ¡liko ta pati, nes tiek pokalbis, tiek egzaminas raÅ¡tu sukelia analogiÅ¡kas galimas pasekmes, tačiau tik pasikeitė jos forma. Pažymi, kad net ir klausimai, užduodami pokalbio ir egzamino raÅ¡tu metu, yra rengiami iÅ¡ tų pačių antstolių veiklÄ reguliuojančių teisės aktų ir antstolių kvalifikacijos kėlimo ir mokymo programų (Taisyklių 18 ir 19 punktai), todėl jokio papildomo pasiruoÅ¡imo antstoliui, nuolatos vykdančiam profesinę veiklÄ , neturėtų prireikti.

Dėl Å¡ių priežasčių negalima sutikti su atskirojo skundo argumentu, jog sumažinama antstolio turima teisė dirbti antstolio darbÄ . Komisija nepriėmė jokio galutinio sprendimo dėl pareiÅ¡kėjo tinkamumo vykdyti antstolio veiklÄ , o tik pasirinko antstolio kvalifikacijos vertinimo bÅ«dÄ . Neigiamos teisinės pasekmės atsirastų tik tuo atveju, jeigu D. B. neiÅ¡laikytų egzamino, t. y. bÅ«tų neatestuotas ir teisingumo ministras atleistų jį iÅ¡ pareigų. Tokiu atveju pareiÅ¡kėjas galėtų ginčyti visÄ jo vertinimo procedÅ«rÄ , įskaitant ir vertinimo bÅ«do pasirinkimÄ .

Å iuo metu, kol egzaminas dar nėra įvykdytas ir nėra žinomi jo rezultatai, jokios teisinės pasekmės antstoliui nekyla - jis toliau be jokių apribojimų tęsia savo veiklÄ , jam nėra skiriamos jokios nuobaudos ar kaip kitaip suvaržomos jo galimybės atlikti priskirtas funkcijas. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog ginčo atveju pareiÅ¡kėjas skundžia procedÅ«rinio pobÅ«džio sprendimÄ , kuris nėra priskirtinas prie aktų, esančių ginčo administraciniame teisme dalyku.

Kadangi tokios bylos nepriskirtinos administracinių teismų kompetencijai, Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai nutarė administracinę bylÄ nutraukti kaip nenagrinėtinÄ teisme. Jokių argumentų, kurie paneigtų Å¡iÄ teismo iÅ¡vadÄ , apeliantas nepateikia.

Atsakovas Lietuvos antstolių rÅ«mai atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ nurodo, kad atskirasis skundas galėtų bÅ«ti patenkintas tik iÅ¡ dalies, apeliacine tvarka panaikinant teismo nutartį ir perduodant bylÄ teismui nagrinėti iÅ¡ esmės.

Atsakovas nurodo, kad jis iš esmės palaiko pareiškėjo atskirojo skundo motyvus. Teigia, kad ši byla pagal savo pobūdį ir esmę nepriklauso tokioms byloms, kurios išvardytos ABTĮ 16 straipsnyje ir kurios nėra priskirtinos nagrinėti administraciniams teismams. Atsakovo įsitikinimu, Komisijos Sprendimas atitinka individualaus teisės akto požymius, nes Sprendimas, priešingai nei sprendė teismas, sukelia pareiškėjui tam tikras teisines pasekmes,            t. y. Sprendimo pagrindu pareiškėjui atsiranda tam tikros teisės/pareigos, kurios nebūtų atsiradusios, jeigu nebūtų Komisijos Sprendimo.

Vadinasi, prieÅ¡ingai nei konstatavo teismas, po Sprendimo priėmimo pasikeitė pareiÅ¡kėjo teisių ir pareigų apimtis. Akivaizdu, kad Komisijos Sprendimas daro įtakÄ pareiÅ¡kėjo teisėms ir pareigoms, jų apimčiai. Komisijos Sprendimo pagrindu pareiÅ¡kėjui atsiranda pareiga pasirengti egzaminui raÅ¡tu (testui). PareiÅ¡kėjui taip pat atsiranda pareiga atvykti nustatytu laiku į nustatytÄ vietÄ egzamino raÅ¡tu (testo) dienÄ laikyti egzamino raÅ¡tu (testo). PareiÅ¡kėjui atsiranda bÅ«tinybė egzaminÄ raÅ¡tu (testÄ ) iÅ¡laikyti.

Nurodytos pareiÅ¡kėjo pareigos atitinkamai lemia ir Komisijos narių pareigÄ patikrinti bei įvertinti egzamino raÅ¡tu (testo) atsakymus (Komisijos nuostatų 19-30 punktai). Antstoliui neiÅ¡laikius egzamino raÅ¡tu (testo), antstolis netenka galimybės bÅ«ti Komisijos atestuojamas (Komisijos nuostatų 30, 31, 31.1-31.3 punktai). Akivaizdu, kai Antstolių atestavimo komisija be rimtų priežasčių, t. y. nepagrįstai, nusprendžia dėl egzamino raÅ¡tu (testo) antstolio kvalifikacijai patikrinti, yra pažeidžiamos antstolio, kurio atžvilgiu toks sprendimas priimamas, teisės ir teisėti interesai - antstolio galimybė toliau vykdyti antstolio funkcijas.

Dėl šių motyvų teismas nepagrįstai konstatavo, jog Sprendimas pareiškėjo atžvilgiu nesukelia jokių teisinių pasekmių. Šiuo atveju yra visiškai teisiškai nereikšminga teismo nutartyje nurodyta aplinkybė, jog Sprendimas yra procedūrinio pobūdžio dokumentas. Iš tikrųjų Komisijos Sprendimas yra Komisijos pareiškėjo atestavimo procedūros metu priimtas dokumentas ir šia prasme jis gali būti laikomas procedūriniu dokumentu, tačiau ir Komisijos nuostatų 31.1-31.3 punktuose numatyti Komisijos sprendimai taip pat šia prasme yra procedūriniai sprendimai, t. y. sprendimai priimami užbaigus antstolių atestavimo procedūras ir juose išdėstant Antstolių atestavimo komisijos išvadas, padarytas po atlikto antstolių atestavimo.

Atsakovo supratimu, šiuo atveju skirtumas tarp Komisijos Sprendimo, t. y. sprendimo, apie kurį kalbama Komisijos nuostatų 17 punkte, ir Antstolių atestavimo komisijos sprendimų, išvardytų Komisijos nuostatų 31.1-31.3 punktuose, yra tas, jog pirmasis yra tarpinis Antstolių atestavimo komisijos sprendimas, t. y. savaime neužbaigiantis antstolio atestavimo procedūros, o Komisijos nuostatų 31.1-31.3 punktuose nurodyti Antstolių atestavimo komisijos sprendimai yra galutiniai, t. y. antstolio atestavimo procedūros baigiamieji dokumentai, tačiau šis skirtumas savaime nenulemia išvados, jog antstolių atestavimo komisijos priimtas tarpinis sprendimas (Komisijos nuostatų 17 punktas) konkretaus antstolio, jeigu jo teises ir teisėtus interesus toks sprendimas iš tikrųjų pažeidžia, negali būti apskųstas administraciniam teismui.

Atsakovas taip pat atkreipė dėmesį į Komisijos nuostatų 36 punktÄ , kuriame pasakyta, jog Komisijos sprendimas gali bÅ«ti skundžiamas teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Apskritai siaurinamuoju teisės aiÅ¡kinimo bÅ«du negali bÅ«ti aiÅ¡kinamos įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios atitinkamų sprendimų (veiksmų) apskundimo galimybę teismui, tarp jų ir administraciniam teismui, nes Å¡iuo atveju vertintinas tas faktas, jog asmens teisė kreiptis į teismÄ kyla ne iÅ¡ įstatymo, o iÅ¡ Konstitucijos 30 straipsnio.

Teismo nutartimi, atsakovo nuomone, bandoma formuoti ydingÄ teisminę praktikÄ , pagal kuriÄ Antstolių atestavimo komisijų sprendimai, priimami Komisijos nuostatų 17 punkte numatyta tvarka, nepriklausomai nuo to, ar jie motyvuoti, ar ne, pagrįsti Nuostatų 17 punkte iÅ¡vardytais pagrindais, ar ne, tampa iÅ¡ esmės nekvestionuotini (neginčytini). Atsakovo įsitikinimu. Komisijos Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas gali sudaryti administracinės bylos dalykÄ , todėl dėl Komisijos Sprendimo teisėtumo ir galiojimo byloje teismas privalėjo pasisakyti, iÅ¡nagrinėdamas bylÄ iÅ¡ esmės ir priimdamas dėl to sprendimÄ (ABTÄ® 85-89 straipsniai).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas bylÄ nutraukė, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio

1 punktu. Å is punktas numato, jog teismas bylÄ nutraukia, jeigu ji nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ , patikrinusi byloje esančius dokumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl to, jog pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimas dėl Antstolių atestavimo komisijos 2010 m. gegužės 20 d. sprendimo antstolio D. B. kvalifikacijai patikrinti vykdyti egzaminÄ raÅ¡tu (testÄ ) panaikinimo nenagrinėtinas administracinių teismų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiÅ¡kindamas ABTÄ® 5 straipsnio 1 dalies ir 15 straipsnio nuostatas, ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali bÅ«ti tik toks vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes.

Antstolių įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad siekiant patikrinti antstolių kvalifikacijÄ ir profesines žinias, rengiama eilinė ir neeilinė antstolių atestacija. Eilinė antstolių atestacija vyksta kas ketveri metai. Antstolius atestuoja Antstolių atestavimo komisija. Å iÄ komisijÄ sudaro, jos nuostatus ir Antstolių atestavimo taisykles tvirtina teisingumo ministras. Antstolių įstatymo 39 straipsnio 4 dalis nustato, kad Antstolių atestavimo komisija priima vienÄ iÅ¡ Å¡ių iÅ¡vadų: 1) antstolį atestuoti; 2) antstolį atestuoti su sÄ lyga, kad jis per nustatytÄ terminÄ paÅ¡alins komisijos nurodytus veiklos trÅ«kumus ir papildomai tobulins profesinę kvalifikacijÄ ; 3) antstolio neatestuoti ir pasiÅ«lyti teisingumo ministrui spręsti klausimÄ dėl asmens atleidimo iÅ¡ antstolių.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 400 patvirtintų Antstolių atestavimo taisyklių 17 punktas nustato, kad eilinė antstolių atestacija vykdoma vertinant antstolio profesinę veiklÄ ir žinias, kvalifikacijos kėlimo, mokymo rezultatus individualaus pokalbio metu. Kilus abejonėms dėl antstolio kvalifikacijos ir profesinių žinių, nesugebėjimo jų taikyti praktikoje arba nustačius pasikartojančius antstolio profesinės veiklos pažeidimus, Komisijos sprendimu atestuojamo antstolio kvalifikacijai patikrinti vykdomas egzaminas raÅ¡tu (testas). Antstolių atestavimo taisyklių 31 punktas numato, kad Komisija, susipažinusi su medžiaga apie antstolio profesinę veiklÄ ir kvalifikacijos kėlimÄ , antstolio veiklos patikrinimo aktais ir kitais pateiktais dokumentais, pasikalbėjusi su atestuojamu antstoliu, o tais atvejais, kai laikomas egzaminas raÅ¡tu (testas), – įvertinusi ir egzamino rezultatus, priima vienÄ iÅ¡ Å¡ių iÅ¡vadų: 31.1. antstolį atestuoti; 31.2. antstolį atestuoti su sÄ lyga, kad jis per nustatytÄ terminÄ paÅ¡alins Komisijos nurodytus veiklos trÅ«kumus ir papildomai tobulins profesinę kvalifikacijÄ ; 31.3. antstolio neatestuoti ir pasiÅ«lyti teisingumo ministrui spręsti klausimÄ dėl asmens atleidimo iÅ¡ antstolių. Antstolių atestavimo taisyklių 36 punktas nustato, kad Komisijos sprendimas gali bÅ«ti skundžiamas teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Ä®vertinus antstolių atestavimÄ reguliuojančių teisės aktų nuostatas, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas skundo reikalavimu ginčija tam tikrÄ procedÅ«rinį sprendimÄ , kuris atliekamas antstolio atestacijos procedÅ«ros metu (Komisijos pasirinktÄ vertinimo bÅ«dÄ antstolio kvalifikacijai patikrinti). Tačiau minėtu reikalavimu pareiÅ¡kėjo ginčijamas procedÅ«rinis sprendimas yra tik tarpinis atestuojamo antstolio kvalifikacijos patikrinimo procedÅ«ros, apibrėžtos Antstolių atestavimo taisyklėse, veiksmas, kuris yra susietas su galutiniais tokios procedÅ«ros sprendimais, kuriais galutinai nusprendžiama dėl antstolio tinkamumo vykdyti antstolio veiklÄ . Dėl minėtu pareiÅ¡kėjo reikalavimu ginčijamo Komisijos  sprendimo tiesioginio procedÅ«rinio ryÅ¡io su galutiniais antstolio atestavimo procedÅ«ros sprendimais, minėtas pareiÅ¡kėjo reikalavimu ginčijamas sprendimo teisėtumas negali bÅ«ti vertinamas pagal atskirÄ reikalavimÄ . Antstolis, nesutinkantis su tokio pobÅ«džio procedÅ«riniu veiksmu (sprendimu), kokį Å¡iuo atveju bando ginčyti minėtu reikalavimu, savo nesutikimo su tokiu veiksmu (sprendimu) argumentus (bet ne reikalavimus) turi pareikÅ¡ti ginčydamas galutinį Komisijos sprendimÄ (iÅ¡vadÄ ) dėl pareiÅ¡kėjo tinkamumo vykdyti antstolio veiklÄ (Antstolių atestavimo taisyklių 31 p.), kurio teisėtumÄ vertindamas teismas įvertins ir tarpinių (procedÅ«rinių) veiksmų (sprendimų) teisėtumÄ .

Pažymėtina, jog, atsisakant priimti minėtÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ , jam nėra užkertamas kelias į teisminę gynybÄ , nes Å¡iuo reikalavimu keliamas klausimas iÅ¡ esmės teisme gali bÅ«ti iÅ¡nagrinėtas sprendžiant antstolių atestavimo procedÅ«ros galutinio sprendimo teisėtumo klausimÄ (Antstolių atestavimo komisijos iÅ¡vadÄ (sprendimÄ ), padarytÄ po atlikto antstolių atestavimo, kuri ir skundžiama pagal Antstolių atestavimo taisyklių 36 punktÄ ).

Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjo keliamas reikalavimas, kuris priimtas nagrinėti teisme, nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė bylÄ ABTÄ® 101 straipsnio 1 punkte įtvirtintos teisės normos pagrindu.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo

151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a :

PareiÅ¡kėjo D. B. atskirÄ jį skundÄ atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio

25 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Laimė Baltrūnaitė

Arūnas Sutkevičius