2019-04-10 Nr. AB-9365-3-61-3-03580-2017-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1599-438/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03580-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1; 37.3

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) priteisti 11 320 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN), už skambučių internetine telefonija nesuteikimą nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki skundo teismui pateikimo dienos; 2) priteisti 11 320 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) dėl to, kad Departamentas neatliko tiesioginių pareigų, neužtikrino kalinimo sąlygų ir apribojo pareiškėjo teisę bendrauti su artimaisiais nuo 2016 m. balandžio 2 d. iki skundo teismui pateikimo dienos.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2016 m. balandžio 1 d. įsigaliojo naujas teisės, kuriame nurodoma, kad nuteistieji gali bendrauti naudodamiesi internetine telefonija, tačiau Vilniaus PN administracijos paprašius suteikti skambutį, pareiškėjui buvo atsakyta, kad nėra galimybių. Vėlesni pareiškėjo prašymai leisti skambinti internetine telefonija taip pat buvo netenkinti. Vilniaus PN pareiškėjui nurodė, kad tokie skambučiai bus suteikiami, kai bus atlikti visi techniniai pasirengimo darbai. Pareiškėjo teigimu, Vilniaus PN tyčia vilkina šį procesą, nevykdo teisės aktų ir suvaržo nuteistųjų teises. Telefoninis pokalbis matant kitą asmenį pareiškėjui reiškia kaip ir trumpalaikis pasimatymas, pareiškėjas negalėjo pasikalbėti su broliu, kuris gyvena Jungtinėje Karalystėje, Anglijoje, jausti dvasinį ir psichologinį ryšį. Dėl aptartų aplinkybių pareiškėjas patyrė psichologinius ir dvasinius išgyvenimus, jam atlygintina neturtinė žala.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus pataisos namai atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Vilniaus PN paaiškino, kad nuteistųjų teisė kalbėti telefonu reglamentuota Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo (toliau – ir BVK) 102 straipsnio 1 dalyje, o skambinimo telefonu tvarka detalizuojama Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės). Nuo 2016 m. balandžio 1 d. įsigaliojo nauja Vidaus tvarkos taisyklių 124 punkto redakcija, kurioje nustatyta, kad pataisos įstaigose privalo būti užtikrinta, kad nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu. Taip pat nustatyta, kad skambinimui ir kalbėjimui telefonu prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija. Naujai išdėsčius minėtą Vidaus tvarkos taisyklių punktą, atsirado alternatyvus būdas nuteistiesiems susisiekti su asmenimis, esančiais už pataisos įstaigos ribų.

5. Vilniaus PN teigimu, minėtos BVK ir Vidaus tvarkos taisyklių nuostatose imperatyviai įtvirtinta pataisos įstaigų pareiga organizuoti ir užtikrinti, kad nuteistiesiems būtų sudarytos tinkamos sąlygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu (tokia galimybė Vilniaus PN nuteistiesiems yra sudaryta, įstaigos teritorijoje įrengti taksofonai), numatant alternatyvą, kad esant tokioms techninėms galimybėms pataisos įstaigose būtų ir antras komunikacijos būdas – internetine telefonija. Nuteistiesiems yra suteikta teisė skambinti telefonu, o skambinimui ir kalbėjimui telefonu yra tik prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija kaip alternatyvus telefonui komunikacijos būdas. Ginčo nagrinėjimo metu yra sprendžiamas klausimas dėl internetinės telefonijos sistemos įdiegimo visose pataisos įstaigose, siekiant visiems pataisos įstaigose laikomiems nuteistiesiems sudaryti vienodas sąlygas dėl teisės pasinaudoti ir internetinės telefonijos galimybe, kaip alternatyva telefoniniams skambučiams.

6. Galimybių paskambinti internetine telefonija pareiškėjui nesuteikimas savaime nesuponuoja teisės aktų pažeidimo, kadangi tai niekaip nesuvaržė pareiškėjo teisės skambinti ir kalbėti telefonu su artimais giminaičiais ir kitais asmenimis. Pareiškėjas yra priskirtas paprastajai grupei, jam suteikta teisė skambinti telefonu du kartus per savaitę bei apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje. Iš pareiškėjo telefoninių pokalbių apskaitos kortelės matyti, kad nuo 2017 m. kovo 17 d. dienos jis 26 kartus pasinaudojo teise paskambinti ir kalbėti telefonu. Vilniaus PN administracija jokiais savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė ir jam jokios žalos nepadarė, taigi, nėra jokio pagrindo svarstyti neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimą.

7. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

8. Departamentas nurodė, kad šiuo metu internetinės telefonijos paslauga įkalinimo įstaigose neteikiama. Kadangi skambinimas ir kalbėjimas telefonu gali būti prilyginamas skambinimui ir kalbėjimui internetine telefonija, todėl tokios paslaugos nesuteikimas nėra teisės akto pažeidimas, nes nuteistojo teisės skambinti ir kalbėti telefonu nesuvaržomos. Departamentas paaiškino, kad vykdomas telefoninių pokalbių ir vaizdo skambučių paslaugų teikimo viešojo pirkimo procedūros, o kai jos bus baigtos ir įgyvendinti techninio pasirengimo darbai, visose laisvės atėmimo vykdymo įstaigose bus numatyta galimybė nuteistiesiems skambinti internetine telefonija. Pareiškėjo teiginiai dėl kilusios neturtinės žalos abstraktūs ir nepagrįsti jokiais įrodymais.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 14 d. sprendimu pareiškėjo D. S. skundą atmetė.

10. Teismas nurodė, kad ginčas byloje kilo dėl pareiškėjui nesuteiktos galimybės skambinti internetinės telefonijos būdu ir dėl to atsiradusios neturtinės žalos atlyginimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnį, viešoji (valstybės) atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Teismas pažymėjo, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kitus kriterijus.

11. Teismas kilusiam ginčui taikė BVK 102 straipsnyje ir Vidaus tvarkos taisyklėse (2016 m. kovo 29 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo Nr. 1R-107 redakcija) nustatytą teisinį reguliavimą. Teismas nurodė, jog ginčui aktualioje Vidaus tvarkos taisyklių 124 punkto redakcijoje nustatyta, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu. Skambinimui ir kalbėjimui telefonu prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija.

12. Įvertinęs minėtą teisinį reguliavimą, teismas darė išvadą, jog pataisos įstaigai kyla imperatyvi pareiga nuteistiesiems užtikrinti galimybę skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu, tačiau skambinimas internetinės telefonijos būdu nėra savarankiškas skambinimo būdas, šis būdas tik prilyginamas skambinimui telefonu. Teismas atkreipė dėmesį, kad aukštesnės teisinės galios teisės aktas – BVK, neįtvirtina savarankiškos nuteistųjų teisės skambinti internetinės telefonijos būdu, todėl toks nuteistojo bendravimo su kitais asmenimis būdas laikytinas alternatyva skambinimui ir kalbėjimui telefonu, kuris gali būti įgyvendinamas atsižvelgiant į pataisos įstaigoje esančias technines galimybes.

13. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, susijusius su pareiškėjo bausmės atlikimo režimu, teismas nurodė, jog pareiškėjas priskirtas paprastajai nuteistųjų grupei, taigi jis turėjo BVK 102 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisę du kartus per savaitę paskambinti telefonu (BVK 73 str. 4 p.) ir apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (BVK 73 str. 1 p.). Įvertinęs pareiškėjo telefoninių pokalbių apskaitos kortelės duomenis, teismas nurodė, kad nuo 2017 m. balandžio 17 d. iki 2017 m. spalio 20 d. (t. y. kreipimosi į teismą dienos) pareiškėjas skambino telefonu 20 kartų, pareiškėjas skunde neneigė galimybės pasinaudoti teise paskambinti telefonu, o patirtą neturtinę žalą iš esmės grindė jo teisės skambinti internetinės telefonijos būdu pažeidimu.

14. Įvertinęs pareiškėjo skundo argumentus, teismas konstatavo, kad pareiškėjui buvo užtikrinta teisė skambinti telefonu, šios teisės užtikrinimas yra imperatyviai BVK ir Vidaus tvarkos taisyklių 124 punkte nustatyta Vilniaus PN pareiga, o Vilniaus PN neprivalėjo užtikrinti pareiškėjui teisės skambinti išimtinai internetinės telefonijos būdu. Teismas darė išvadą, kad nei Vilniaus PN, nei Departamentas neteisėtų veiksmų neatliko ir pareiškėjo teisių nepažeidė. Nenustatęs būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, teismas pareiškėjo skundą atmetė.

III. 15. Pareiškėjas D. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 14 d. sprendimą ir priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 11 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teisme byla išnagrinėta šališkai, ginant valstybę, o ne teisę. Pareiškėjo teigimu, Vidaus tvarkos taisyklių naujovės, susijusios su ilgalaikiais pasimatymais, buvo įgyvendintos iš karto, o skambinimas internetine telefonija – neva tik alternatyva. Pareiškėjas neturi galimybių bendrauti, pasimatyti su kitoje valstybėje gyvenančiais broliu ir seserimi, nes skambinti internetinės telefonijos būdu nėra techninių galimybių. Tokiais veiksmais valstybė diskriminuoja nuteistuosius. Pareiškėjo teigimu, valstybė pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnį, apsunkino pareiškėjo teisinę padėtį ir dar labiau privertė kentėti.

17. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus pataisos namai atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Vilniaus PN teigimu, apeliantas nenurodė jokių objektyvių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo neteisėtumo ir nepagrįstumo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisingas, teismas atkleidė bylos esmę, detaliai atsakė į kiekvieną pareiškėjo skundo reikalavimą, teisingai vertino bylai reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė teisės normas.

18. Atsakovo atstovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį dėl to, kad pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę Vilniaus PN nebuvo užtikrinama jo teisė skambinti ir kalbėti su kitais asmenimis pasinaudojant internetine telefonija.

20. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis pagal BVK ir Vidaus tvarkos taisyklėse nustatytą teisinį reguliavimą, konstatavo, kad pareiškėjo teisė skambinti ir kalbėti su kitais asmenimis telefonu, net ir nesudarant galimybių skambinti internetinės telefonijos būdu, nebuvo pažeista ir ribojama. Teismas nenustatė Vilniaus PN ir Departamento neteisėtų veiksmų, todėl valstybei nekilo pareiga atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią jis kildino iš galbūt neteisėtų minėtų institucijų veiksmų.

21. Pareiškėjas su pirmosios instancijos sprendimu nesutinka, nes teismas buvo šališkas, o valstybė, nesudarydama galimybių pareiškėjui paskambinti internetine telefonija šeimos nariams, net kai tai nurodyta Vidaus tvarkos taisyklių 124 punkte, pažeidžia pareiškėjos teises ir jį diskriminuoja.

22. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

24. Ginčui aktualiu laikotarpiu nuteistųjų teisę skambinti telefonu įtvirtino BVK (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija), kurio 102 straipsnyje nustatyta, jog nuteistiesiems leidžiama paskambinti telefonu. Skambinimo dažnumą nustato šio kodekso 55, 73, 74, 75, 79, 80, 85, 86, 91 ir 152 straipsniai. Pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas turi teisę leisti papildomai vieną kartą paskambinti telefonu, jeigu to prašo nuteistasis dėl svarbių aplinkybių (BVK 102 str. 1 d.). Nuteistajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita. Skambinti ir kalbėti telefonu galima ne ilgiau kaip 15 minučių. Kam skambinti, pasirenka nuteistasis. Telefoninių pokalbių išlaidas, kai nesinaudojama ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita, apmoka pats nuteistasis (BVL 102 str. 2 d.).

25. BVK 102 straipsnyje įtvirtintos nuteistųjų teisės skambinti telefonu įgyvendinimo tvarką nustato Vidaus tvarkos taisyklės (Teisingumo ministro 2016 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1R-107 patvirtinta redakcija), kurių 124 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu. Skambinimui ir kalbėjimui telefonu prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija.

26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą, daro išvadą, kad nuteistųjų teisė skambinti telefonu, kaip savarankiška teisė, gali būti įgyvendinama nuteistajam naudojantis telefono įrenginiu arba kitu alternatyviu būdu – internetine telefonija. Vidaus tvarkos taisyklių 124 punkto normos aiškintinos atsižvelgiant į BVK 102 straipsnio 1 dalies kontekstą, todėl darytina išvada, kad skambinimas internetinės telefonijos būdu nėra savarankiška, nauja teisė, o tik vienas iš teisės skambinti ir kalbėti telefonu realizavimo būdų. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Vidaus tvarkos taisyklių 124 punkto lingvistinė ir loginė analizė leidžia spręsti, kad galimybė kalbėti internetine telefonija yra alternatyvi komunikacijos priemonė, t. y. ji yra prilyginama telefoniniams skambučiams. Kitaip tariant, pataisos įstaigos privalo užtikrinti nuteistiesiems sąlygas skambinti telefonu, o esant galimybėms ir internetine telefonija. Bausmių vykdymo kodekse nėra neįtvirtinta savarankiška nuteistųjų teisė skambinti internetinės telefonijos būdu. Todėl toks nuteistojo bendravimo su kitais asmenimis būdas laikytinas alternatyva skambinimui ir kalbėjimui telefonu, kuris gali būti įgyvendinamas atsižvelgiant į pataisos įstaigoje esančias technines galimybes. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė pagrindo nesilaikyti aptartų teisės normų turinio aiškinimo, kokį atliko Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas iš esmės analogiško pobūdžio bylose (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1066-525/2018, 2018 kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1048-442/2018, 2019 m. sausio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2547-968/2018). Pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl apsunkintų galimybių pasimatyti su broliu ar seserimi, nes jie gyvena už Lietuvos ribų, nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo ginčo situaciją vertinti kitaip, nei tai atliko pirmosios instancijos teismas.

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl bylą nagrinėjusio teismo šališkumo yra abstraktūs bei deklaratyvūs. Šiuo atveju pažymėtina, kad jog visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011 ir kt.). Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjui nepalankų sprendimą, savaime nereiškia, jog teismas buvo šališkas.

28. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys