764e7522-303e-4775-aea2-2225f80596bb · Panevėžio apygardos teismas

Pranešėjas Ričardas Gilys Baudžiamoji byla Nr             Baudžiamoji byla Nr. 1A-26-193/2014                                                                                         Teisminio proceso Nr. 1-45-1-00131-13-2Teisėja Rita Bilevičienė             Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.8.2.; 2.4.6.2.2.                                                                                         (S)                                                                                                            PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 19 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Ričardo Gilio, teisėjų Algirdo Gapučio, Artūro Ridiko,sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,dalyvaujant: prokurorei Marinai Jelizarovai,išteisintajai U.

M. G.,gynėjui advokatui Česlovui Petroniui,nukentėjusiajai A. S.,atstovei advokatei Ingai Radinienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Panevėžio apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės M. Jelizarovos ir nukentėjusiosios A. S. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 11 d. nuosprendžio, kuriuo U. M. G., a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡teisinta nepadarius nusikaltimo, turinčio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje numatytų požymių, o nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės A.

S. civilinis ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtas.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,N U S T A T Ė :U. M. G. iÅ¡teisinta iÅ¡ BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto kaltinimo tuo, jog ji 2013-02-11, apie 11.55 val. vieÅ¡oje vietoje, t.y. (duomenys neskelbtini) gimnazijoje adresu (duomenys neskelbtini), pertraukos metu, elgdamasi įžūliai demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį, o bÅ«tent: kitų mokinių akivaizdoje, dėl mažareikÅ¡mės dingsties, tyčia karÅ¡ta arbata apipylė nukentėjusiajai A.

S. nugarÄ , padarydama jai nugaros odos terminius nudegimus nugaros virÅ¡utinėje dalyje ir apatinės dalies deÅ¡inėje pusėje, t.y. nežymiai sutrikdydama jos sveikatÄ . Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Panevėžio apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė praÅ¡o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 11 d. nuosprendį dėl U. M. G. iÅ¡teisinimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį – U. M. G. pripažinti kalta pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir paskirti jai laisvės apribojimÄ Å¡eÅ¡iems mėnesiams, įpareigojant mokytis.

Teigia, jog teismo padarytos iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, teismas netinkamai jas įvertino ir pritaikydamas baudžiamÄ jį įstatymÄ padarė klaidingas iÅ¡vadas, kurios nepagrįstos bylos medžiaga. Teismas iÅ¡teisino U. M. G. motyvuodamas tuo, kad:

1) ji nenaudojo fizinio smurto prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ ;

2) jos elgesys nepripažintinas įžūliu;

3) jos veiksmais viešoji tvarka ir rimtis sutrikdyta nebuvo;

4) ji neturėjo tyčios sutrikdyti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ar rimtį.Nurodo, jog teismas per siaurai traktavo fizinio smurto sÄ vokÄ ir padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog fizinis smurtas vartotas nebuvo, kadangi fizinio smurto sÄ voka apima ne tik smÅ«gių sudavimÄ , bet ir kitokį fizinį ar mechaninį poveikį į žmogaus kÅ«nÄ , tarp jų ir kaitinant, panaudojant skysčius ir pan. Ä®vertinus bylos aplinkybes bei specialisto iÅ¡vadÄ apie nukentėjusiajai padarytus sužalojimus, mano, kad U. M. G. panaudojo nukentėjusiosios atžvilgiu fizinį smurtÄ ir tokiu bÅ«du nežymiai sutrikdė jos sveikatÄ .

Taip pat tiek iÅ¡ nukentėjusiosios tiek iÅ¡ liudytojų parodymų matyti, kad U. M. G. poelgis tiek nukentėjusiajai, tiek ir liudytojoms buvo labai netikėtas ir Å¡okiruojantis. Jis taip pat vertintinas kaip agresyvus ir moralės požiÅ«riu nepriimtinas. Pažymi, jog teismų praktikoje smurto panaudojimas prieÅ¡ asmenį vieÅ¡oje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis. Visos Å¡ios aplinkybės iÅ¡teisintosios elgesį rodo buvus įžūlų.Toliau prokurorė cituoja (duomenys neskelbtini) gimnazijos „Poveikio priemonių taikymo rekomendacijas netinkamai besielgiantiems mokiniams“, analizuoja „vieÅ¡osios tvarkos“ sÄ vokÄ , galimus jos pažeidimo bÅ«dus – visuomenės tvarkos arba rimties sutrikdymÄ .

Nurodo, jog teismas nuosprendyje akcentuoja, kad dėl U. M. G. veikos darbas nesutriko, pamokos vyko įprasta tvarka, t.y. konstatuoja, kad visuomenės tvarka nebuvo sutrikdyta. Tačiau U. M. G. buvo kaltinama sutrikdžiusi visuomenės rimtį, o ne tvarkÄ . Visuomenės rimties sutrikdymÄ Å¡iuo atveju rodo tai, kad matant kitoms bendraamžėms, prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ buvo panaudotas fizinis smurtas, nukentėjusioji buvo vieÅ¡ai pažeminta, patyrė Å¡okÄ , nesaugiai pasijuto ir liudytoja G. P., posėdžio metu parodžiusi, jog galvojo, kad karÅ¡tos arbatos Å¡liukÅ¡telėjimas buvo skirtas jai, kadangi ji prieÅ¡ tai apsižodžiavo su kaltinamÄ ja.

Be to, po įvykio, nukentėjusiosios bendraklasė, G. P. lydėjo jÄ pas sveikatos priežiÅ«ros specialistę, kuri dėl įvykio iÅ¡sikvietė gimnazijos socialinę pedagogę, vėliau buvo iÅ¡kviesta direktoriaus pavaduotojÄ ugdymui, kaltinamosios klasės auklėtoja, apie įvykį buvo praneÅ¡ta nukentėjusiosios bei kaltinamosios motinoms. IÅ¡ to matyti, kad U. M. G. poelgis atkreipė aplinkinių – kitų mokinių, mokyklos darbuotojų dėmesį, sukėlė nepatogumus, todėl neabejotinai savo veiksmais U.

M. G. realiai sutrikdė visuomenės rimtį.Pažymi, kad nuosprendyje teismas nurodė, kad U. M. G. savo veiksmais nesiekė sutrikdyti vieÅ¡osios tvarkos, tai yra ji neturėjo tyčios pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Teismas konstatavo, kad U. M. G. veiksmai buvo spontaniÅ¡ki, be konkretaus motyvo. Tokia teismo iÅ¡vada patvirtina, kad U. M. G. poelgis buvo nemotyvuotas, stichinis ir demonstratyvus. Prokurorė cituoja teismų praktikÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-182/2013), bei teigia, jog U.

M. G. įžūliai elgėsi mokykloje, kur elgesio taisyklės yra reglamentuotos, t.y. galioja mokinio taisyklės, nustatančios mokinių elgesį prieÅ¡ pamokas, pamokų ir pertraukų metu. Mokinių elgesys mokymo įstaigoje grindžiamas etikos, mandagaus elgesio, atsakomybės už savo elgesį principais, savitarpio pagarba. Teigia, kad U. M. G. veiksmai su pagarba mokyklai, jos nustatytoms elgesio taisyklėms, buvo nesuderinami. Ji neturėjo jokio pagrindo naudoti prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ smurtÄ , tačiau tyčia apipylė jÄ karÅ¡ta arbata, tai padarė vieÅ¡oje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, todėl negalėjo nesuprasti, kad savo veiksmais niekina elementarias bei mokyklos nustatytas elgesio normas ir jos veiksmai pažeidžia vieÅ¡Ä jÄ rimtį.

Tai, kad U. M. G. nepagalvojo apie padarinius kitiems asmenims, nepaÅ¡alina jos baudžiamosios atsakomybės. Taip pat teismas, konstatavęs, jog U. M. G. padarė jai inkriminuotus veiksmus – apipylė nukentėjusiÄ jÄ karÅ¡ta arbata, tokiais veiksmais sukeldama jai fizinį skausmÄ (nors iÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. G 184/13(05) matyti, kad A. S. padaryti sužalojimai kvalifikuoti nežymiu sveikatos sutrikdymu) bei Å¡iuos veiksmus atliko vieÅ¡oje vietoje (mokykloje), tačiau tokiais jos veiksmais visuomenės rimtis ir tvarka sutrikdyta nebuvo, turėjo U.

M. G. veikÄ perkvalifikuoti į BK 140 straipsnio 1 dalį. Tačiau tai padaryta nebuvo. Å iuo atveju, įsigaliojus iÅ¡teisinamajam nuosprendžiui, remiantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintu non bis in idem principu, iÅ¡ nukentėjusiosios bÅ«tų atimta teisė kreiptis į teismÄ , dėl U. M. G. jos atžvilgių padarytos veikos, privataus kaltinimo tvarka.Nukentėjusioji A. S. apeliaciniu skundu praÅ¡o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 11 d. iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį panaikinti ir priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį, U.

M. G. pripažinti kalta pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, paskiriant jai kriminalinę bausmę, jos ieÅ¡kinį tenkinti pilnai, taip pat priteisti iÅ¡ U. M. G. jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas – 1000 Lt. Teigia, jog teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintÄ Ä¯rodymų vertinimo taisyklę, įrodymus vertindamas neiÅ¡samiai, nevisapusiÅ¡kai. Nukentėjusioji cituoja BPK 20 straipsnio 1, 4, 5 dalis, BK 281 straipsnio 1 dalį bei Å¡ioje normoje įtvirtintų sÄ vokų reikÅ¡mę ir prasmę, taip pat teismų praktikÄ .

Nurodo, jog teismas, atlikęs įrodymų vertinimÄ , padarė prieÅ¡taringas iÅ¡vadas, kadangi konstatavo, jog U. M. G. padarė jai inkriminuotus veiksmus – apipylė karÅ¡ta arbata nukentėjusiajai A. S. nugarÄ , tačiau taip pat nurodė, jog negali daryti iÅ¡vados, kad kaltinamoji U. M. G. panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ . Teigia, jog U. M. G. apipildama karÅ¡ta arbata nukentėjusiÄ jÄ atliko fizinio smurto veiksmus, kurių pasėkoje A. S. padarytas nugaros odos terminis nudegimas karÅ¡to skysčio poveikyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Tokio pobÅ«džio sužalojimÄ galima padaryti tik naudojant fizinį smurtÄ .Taip pat teigia, jog (duomenys neskelbtini) gimnazijos patalpos (konkrečiu atveju laiptinė) yra vieÅ¡oji vieta, nes yra prieinama Å¡ios mokyklos gimnazistams, mokytojams, kitam personalui bei svečiams, taip pat teismas neįvertino, jog veika buvo padaryta ilgosios pertraukos metu – kai laisvo priėjimo vietose lankosi didesnė dalis gimnazistų ir personalo, t.y. visuomenės rimtis ir tvarka gali bÅ«ti realiai sutrikdyti. Å iuo atveju, nekyla abejonių, kad nusikalstama veika buvo padaryta vieÅ¡oje vietoje, t. y. vieÅ¡oje erdvėje, kurioje bÅ«nant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai.

Be to, teismo iÅ¡vados, jog nebuvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka yra nepagrįstos – teismas konstatavo, kad kaltinamosios veiksmai buvo spontaniÅ¡ki, be konkretaus motyvo, truko labai trumpÄ laikÄ , nukentėjo vienas asmuo, įvykį matė du paÅ¡aliniai žmonės, nebuvo sukeltos kitų asmenų neigiamos reakcijos, nepatogumas, gėdos, baimės, pažeminimo jausmas, nebuvo nutrauktas darbas, poilsis, pamokos, kadangi fizinio smurto veiksmai prieÅ¡ asmenį vieÅ¡oje vietoje savaime sukelia neigiamus padarinius – visuomenės rimties sutrikdymÄ .Pabrėžia, jog U.

M. G. parodymai teisme ir ikiteisminio tyrimo metu dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių iš esmės skiriasi, parodymai duoti teisminio nagrinėjimo metu nenuoseklūs, prieštarauja byloje surinktiems duomenims, teismo pripažintiems, įrodymais, todėl vertinti kaip jos gynybos priemonė. Kaltinamajai jokia grėsmė iš nukentėjusiosios nekilo, nukentėjusioji nesiekė įžeisti, pažeminti kaltinamosios. Be to jos parodymai prieštarauja specialisto išvados Nr. G 184/13(05) duomenims, pagal kuriuos A.

S. nustatytas nugaros odos terminis nudegimas karÅ¡to skysčio poveikyje. Taigi, nukentėjusioji negalėjo bÅ«ti atsisukusi į kaltinamÄ jÄ , nes nukentėjusiajai padaryti sužalojimai nugaros srityje. Tai, kad nukentėjusioji patyrė sužalojimus – nudegimus nugaros srityje įrodo, jog nukentėjusioji praėjo kaltinamÄ jÄ , palipo kelis laiptelius aukÅ¡tyn ir jokio kontakto su kaltinamÄ ja nesiekė, pavojaus pastarajai nekėlė ir kaltinamosios „gynybai“, pilant puodelį verdančios arbatos nukentėjusiajai į nugarÄ , nebuvo jokio pagrindo.Apeliaciniu skundu praÅ¡oma priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį ir civilinį ieÅ¡kinį tenkinti, priteisiant 80 Lt turtinės žalos atlyginimÄ ir 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ kaltinamosios jai sulaukus pilnametystės. Nukentėjusioji patyrė fizinį skausmÄ , didžiulį stresÄ , dvasinį sukrėtimÄ bei pažeminimÄ ; nusikalstama veika padaryta tyčia, įžūliais veiksmais, dėl kurių nukentėjusiajai nežymiai sutrikdyta sveikata.

Nukentėjusioji patyrė sužalojimų gydymo ir priežiÅ«ros nepatogumus, skausmÄ , pergyvenimÄ dėl estetinio nugaros odos vaizdo, nes iki Å¡iol yra likę padariniai – pigmentacijos ir depigmentacijos plotai. Tai patvirtina prie apeliacinio skundo pridedami VÅ¡Ä® „(duomenys neskelbtini)“ raÅ¡tai.Teismo posėdyje prokurorė bei nukentėjusiosios A. S. atstovė advokatė prašė apeliacinius skundus tenkinti, o iÅ¡teisintosios U. M. G. gynėjas advokatas prašė apeliacinius skundus atmesti.Tenkinama dalis prokurorės bei nukentėjusiosios A.

S. apeliacinių skundų.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi prokurorės bei nukentėjusiosios apeliacinius skundus, skundžiamÄ teismo nuosprendį bei baudžiamojoje byloje esančiÄ medžiagÄ , konstatuoja, kad priimdamas sprendimÄ nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nors ir pagrįstai U. M. G. nepripažino kalta pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, jai nepadarius veikos, turinčios Å¡io nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tačiau nepagrįstai nevertino jos veiksmų atitikimo BK 140 straipsnio 1 dalies sudėčiai, todėl skundžiamas nuosprendis yra naikinamas ir, vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, baudžiamoji byla nutraukiama (BPK 327 straipsnio 2 punktas).

Dėl U. M. G. iÅ¡teisinimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Apeliaciniuose skunduose tiek prokurorė, tiek nukentėjusioji A. S. nesutinka su pirmosios instancijos teismo baudžiamoje byloje esančių įrodymų įvertinimu bei teismo priimtu sprendimu. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamÄ jÄ bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje padarytomis iÅ¡vadomis, jog nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje esantys įrodymai neleidžia daryti iÅ¡vados, kad U.

M. G. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Viena iÅ¡ principinių baudžiamosios teisės nuostatų, įtvirtintų BK 2 straipsnio 4 dalyje, skelbia, jog pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis, tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ , kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma.

Nusikalstamos veikos sudėties požymiai bÅ«tini, kad pavojinga veika bÅ«tų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iÅ¡ Å¡ių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . VieÅ¡oji tvarka gali bÅ«ti pažeidžiama Å¡io straipsnio dispozicijoje numatytais, savarankiÅ¡kai bÅ«dais – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandaliÅ¡kais veiksmais ir, atsižvelgiant į Å¡io straipsnio materialiÄ jÄ sudėti, bet kuris iÅ¡ Å¡ių veiksmų sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius yra pakankamas veikos kvalifikavimui pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Taikant Å¡iÄ normÄ bÅ«tina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti vieÅ¡oje vietoje ir, kad dėl jų kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Taip pat Å¡is nusikaltimas yra padaromas tiesiogine tyčia – tai yra kaltininkui suvokiant, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams bei aplinkai, numatant, jog dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka ir Å¡ių padarinių norint. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali bÅ«ti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta.

Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012 ir kt.).Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, 2013-02-11, apie 11.55 val. (duomenys neskelbtini) gimnazijoje adresu (duomenys neskelbtini), pertraukos metu, U. M. G. tyčia karšta arbata apipylė nukentėjusiajai A.

S. nugarÄ , padarydama jai nugaros odos terminius nudegimus nugaros virÅ¡utinėje dalyje ir apatinės dalies deÅ¡inėje pusėje, tai yra nežymiai sutrikdydama jos sveikatÄ . Å ias aplinkybes patvirtina ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios duoti parodymai (4, 132 b.l.), liudytojų D. G. ir G. P., buvusių vienintelėmis įvykio liudytojomis, parodymai (16-17, 18-21, 133, 140 b.l.), taip pat ir pačios U. M. G. paaiÅ¡kinimai, kuri nuo pat pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu šį faktÄ pripažino (63, 144 b.l.).

Kaip matyti iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos TM Panevėžio skyriaus 2013-02-12 specialisto išvados Nr. G 184/13(05), nukentėjusiajai A. S. nustatytas nugaros odos terminis nudegimas padarytas karšto skysčio poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, tai yra 2013-02-11, ir kuris kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (7 b.l.). Taigi, iš esmės pats įvykio mechanizmas nėra ginčijamas. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su apeliaciniuose skunduose nurodomu argumentu dėl fizinio smurto panaudojimo fakto bei pažymi, kad pirmosios instancijos teismo išvados skundžiamame nuosprendyje šiuo aspektu yra prieštaringos, kadangi pirmosios instancijos teismas konstatavęs, jog U.

M. G. padarė jai inkriminuotus veiksmus – apipylė karÅ¡ta arbata nukentėjusiajai A. S. nugarÄ , tačiau taip pat nurodė, jog negali daryti iÅ¡vados, kad kaltinamoji U. M. G. panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad fizinis smurtas – tai vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kÅ«nÄ , kuris gali pasireikÅ¡ti tiek smogiant, tiek spaudžiant, stumiant, tempiant, laužant, Å¡aldant, kaitinant ir pan., ir dėl kurio yra sutrikdoma kito asmens sveikata, jis susargdinamas arba sužalojamas jos kÅ«nas.

Šiuo atveju, neabejotinai yra nustatyta, kad dėl U. M. G. veiksmų, nukentėjusiajai A. S. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, taigi galima neabejotinai teigti, jog fizinis smurtas buvo pavartotas. Taip pat, tiek iš nukentėjusiosios A. S., tiek U. M. G. viso baudžiamojo proceso metu – tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek proceso pirmosios instancijos teisme metu, tiek teismo posėdžio apeliaciniame teisme metu duotų parodymų ir paaiškinimų matyti, jog tarp jų yra įsisenėję nesutarimai bei jaučiama antipatija viena kitos atžvilgiu, tačiau abi nuosekliai tvirtina visgi buvus fizinio smurto veiksmams – apipylimu karšta arbata, nors ir savaip interpretuoja šio įvykio priežastis.

Apeliacinius skundus nagrinėjanti teisėjų kolegija visiÅ¡kai sutinka su apylinkės teismo skundžiamame nuosprendyje padaryta iÅ¡vada, jog nagrinėjamu atveju U. M. G. veiksmuose nebuvo tyčios padaryti jai inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnio 1 dalyje. Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, tarp U. M. G. ir nukentėjusiosios A. S. praeityje buvo kilęs asmeninio pobÅ«džio konfliktas, jų santykiai nebuvo draugiÅ¡ki ir U. M. G. poelgis, kaip matyti iÅ¡ įvykio situacijos, nors ir buvo spontaniÅ¡kas, tačiau buvo tik pakankamai ilgų nesutarimų pasekmė, ir kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, įvykio dienÄ jos konfliktavo nebe pirmÄ kartÄ , tai yra anksčiau jau buvo apsižodžiavusios ( 20, 64, 69, 132, b.l.).

Tai, jog Å¡ių dviejų moksleivių nesutarimų aiÅ¡kinimosi vieta Å¡iuo konkrečiu atveju buvo vietoji vieta – (duomenys neskelbtini) gimnazija, dar neduoda pagrindo pripažinti, jog U. M. G. norėjo tyčia sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Tuo labiau, kad Å¡iÄ aplinkybę, kaip ir nusikalstamos veikos numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje sudėties bÅ«tinuosius požymius – tiesioginę tyčiÄ bei padarinius, paneigia ir byloje esantys nuoseklÅ«s liudytojų parodymai – liudytoja V.

D. parodžiusi, jog dėl įvykio „mokykloje darbas nesutriko, pamokos vyko įprasta tvarka“ (135 b.l.), liudytoja G. V., kuri yra U. M. G. auklėtoja, parodžiusi, kad į med. punktÄ nuėjo tik pasibaigus pamokai (135 b.l.), taigi įvykis nesukėlė ažiotažo, nesutrukdė įprastiniam darbui, beje ir kartu su nukentėjusiÄ ja buvusi liudytoja G. P., kuri yra nukentėjusiosios draugė, parodė, kad „jÄ (nukentėjusiÄ jÄ ) palydėjusi į med. punktÄ , sugrįžo į pamokÄ â€œ, „konflikto mokykloje iÅ¡ paÅ¡alinių niekas daugiau nematė, pamokos vyko normaliai, vieÅ¡oji tvarka sutrikdyta nebuvo“ (140-141 b.l.).

Tuo tarpu, kaip jau ir anksčiau minėta Å¡io nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, sudėtis materialioji – turi bÅ«ti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, kai kaltininkas suvokia, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka ir Å¡ių padarinių nori, o aukščiau iÅ¡dėstytos aplinkybės taip teigti neleidžia.Nors apylinkės teismas iÅ¡teisindamas U.

M. G. konstatavo, kad jos veikoje nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju yra pakankamai duomenų bei egzistuoja įstatymo numatyti reikalavimai, leidžiantys U. M. G. veiksmus kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Ir nors nei ikiteisminio tyrimo metu, nei proceso pimosios instancijos teisme metu veikos kvalifikavimo klausimas pagal šį straipsnį keliamas nebuvo, tačiau kaip matyti iš pirmiau aptartų baudžiamosios bylos duomenų įvykio metu U.

M. G. karÅ¡ta arbata apipylė nukentėjusiajai A. S. nugarÄ (ji - U. M. G. - Å¡iuos savo veiksmus viso proceso metu pripažino), ir, remiantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos TM Panevėžio skyriaus 2013-02-12 specialisto iÅ¡vada Nr. G 184/13(05), tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė A. S. sveikatÄ , toks jos veikimas buvo tyčinis, todėl U. M. G. veiksmai atitiko BK 140 straipsnio 1 dalies sudėtį. Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, nukentėjusioji A. S. 2013-02-11 protokolu – pareiÅ¡kimu kreipėsi į teisėsaugos institucijas praÅ¡ydama U.

M. G. atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimÄ (3 b.l.), nukentėjusioji A. S. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu iÅ¡ esmės prašė patraukti kaltÄ asmenį baudžiamojon atsakomybėn, tvirtino patyrusi fizinius bei dvasinius iÅ¡gyvenimus, taip pat yra pateikusi apeliacinį skundÄ dėl U. M. G. iÅ¡teisinimo, o ir teismo posėdžio apeliacinės instancijos metu nurodė, jog taikytis su U. M. G. nesutinka (178-180 b.l.). Visos Å¡ios aplinkybės leidžia teigti, kad nukentėjusioji yra iÅ¡reiÅ¡kusi tvirtÄ valiÄ dėl U.

M. G. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn ir yra atsisakiusi taikytis. Atsižvelgusi į pirmiau iÅ¡dėstytas aplinkybės, teisėjų kolegija konstatuoja, jog U. M. G. 2013-02-11, apie 11.55 val., (duomenys neskelbtini) gimnazijoje adresu (duomenys neskelbtini), pertraukos metu, tyčia karÅ¡ta arbata apipylė nukentėjusiajai A. S. nugarÄ , padarydama jai nugaros odos terminius nudegimus nugaros virÅ¡utinėje dalyje ir apatinės dalies deÅ¡inėje pusėje ir nežymiai sutrikdydama jos sveikatÄ , tai yra padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje.Kvalifikavus U.

M. G. veiksmus pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, iš naujo turėtų būti sprendžiamas jos baudžiamosios atsakomybės klausimas, tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas U. M. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu.Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai yra įtvirtinti BK XI skyriuje ir šio skyriaus nuostatos taikomos asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų (BK 81 straipsnio 1 dalis).

Remiantis BK 93 straipsnio nuostatomis, teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms ir bent vienai alternatyviajai sÄ lygai. BÅ«tinosios sÄ lygos yra įtvirtintos BK 93 straipsnio 1 dalyje, bÅ«tent – toks asmuo turi bÅ«ti padaręs nusikalstamÄ veikÄ dar nesulaukęs aÅ¡tuoniolikos metų amžiaus; jis turi bÅ«ti padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ ; bei nusikalstamÄ veikÄ jis turi bÅ«ti padaręs pirmÄ kartÄ .

Be to, teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį tik nustatęs bent vienÄ alternatyviÄ sÄ lygÄ , kad jis:

1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba paÅ¡alino padarytÄ turtinę žalÄ arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nors baudžiamajame įstatyme ir nėra įtvirtinto imperatyvaus reikalavimo, tačiau kiekvienÄ kartÄ , kai pirmÄ kartÄ nusikaltusio nepilnamečio padarytos veikos pavojingumas, konkrečios veikos padarymo aplinkybės, asmenybė ir jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo atitinka BK 93 straipsnio 1 dalies sÄ lygas, teismas privalėtų svarstyti, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamojo nubaudimas ir siekimas teigiamų nepilnamečio elgesio pokyčių ateityje yra galimas be kriminalinės bausmės skyrimo.

Toks reikalavimas kildinamas iÅ¡ nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirties.IÅ¡ baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad U. M. G. nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«dama nepilnametė – 17 metų amžiaus, anksčiau ji teista nebuvo, tai yra nusikalstamÄ veikÄ padarė pirmÄ kartÄ (79 b.l.), taip pat ji padarė nesunkų tyčinį nusikaltimÄ . Be to, byloje surinkti duomenys liudija, kad U. M. G. po Å¡ioje baudžiamojoje byloje padaryto nusikaltimo kitų nusikalstamų veikų nepadarė, charakterizuojama teigiamai, skundų dėl jos netinkamo elgesio nėra gauta (81 b.l.), (duomenys neskelbtini) gimnazijos charakterizuojama labai gerai – kaip pakankamai dėmesio skirianti mokslui, drausminga, draugiÅ¡ka, neturinti elgesio problemų (83 b.l.), iÅ¡ Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktos informacijos matyti, kad Å¡eima, kurioje auga U.

M. G. nėra įraÅ¡yta į socialinės rizikos Å¡eimų apskaitÄ , Å¡eimai nebuvo taikytos prevencinės poveikio priemonės (86-88 b.l.) ir nors VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) centro (duomenys neskelbtini) skyriaus duomenimis U. M. G. laikotarpiu nuo 2005-02-07 iki 2005-03-07 buvo konsultuota vaikų psichiatro ir jai buvo konstatuotas prieÅ¡taraujančio nepaklusnumo sutrikimas (90 b.l.), tačiau vėliau buvo konstatuota, jog situacija namuose gerėja bei daugiau įrašų apie lankymÄ si Å¡iame centre užfiksuota nebuvo (97 b.l.).

Prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis leidžia Å¡velninti baudžiamÄ jÄ atsakomybę ar nuo jos atleisti tuomet, kai kaltininkas savanoriÅ¡kai pripažįsta esmines padarytos veikos aplinkybes, o jo elgesys po veikos padarymo rodo, kad jis apgailestauja dėl padarytos veikos. Pabrėžtina, kad U. M. G. nukentėjusiosios A. S. atsiprašė jau iÅ¡ karto po įvykio bei gailėjosi padariusi nusikalstamÄ veikÄ (17, 19, 23, 27, 29, b.l.), ir nors tiek pirmosios apklausos metu (63-65 b.l.), tiek teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu (131, 141-142 b.l.) savo kaltę pripažino tik iÅ¡ dalies, tačiau savo veiksmus – apiplikymÄ karÅ¡ta arbata – ji pripažino, nupasakojo įvykio raidÄ bei aplinkybes.

Visa tai liudija, kad ji suvokė nusikalstamos veikos padarinius, dėl nukentėjusiajai sukeltų pasekmių gailėjosi iÅ¡ karto po įvykio, atsiprašė nukentėjusiosios, o aplinkybė, jog atsipraÅ¡ymas nukentėjusiosios priimtas nebuvo (178-180 b.l.), neduoda pagrindo abejoti U. M. G. nuoÅ¡irdumu.Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, nagrinėjamu atveju yra nustatyti bÅ«tinieji BK 93 straipsnio taikymo pagrindai, taip pat BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta sÄ lyga, be to yra pagrindas manyti, kad U.

M. G. laikysis įstatymų ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Visa tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nėra tikslinga U. M. G. bausti kriminaline bausme, o siekiant įgyvendinti nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtį bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ , tikslinga U. M. G. skirti auklėjamojo poveikio priemones įspėjimÄ (BK 83 straipsnis) ir 40 valandų nemokamų darbų, atliekamų per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, dirbant po 10 valandų darbų kas mėnesį (BK 85 straipsnio 1 dalis).

Dėl civilinio ieÅ¡kinio ir proceso iÅ¡laidų Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį. NusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo nuostolius privalo atlyginti. Civilinio ieÅ¡kinio klausimas baudžiamojoje byloje iÅ¡sprendžiamas priimant nuosprendį.

BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas gali civilinį ieÅ¡kinį visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkinti arba jį atmesti, o to paties straipsnio 3 dalis numato, kad priimant iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį civilinis ieÅ¡kinys atmetamas arba paliekamas nenagrinėtas. Ir nors BPK niekaip nereglamentuoja klausimo, koks sprendimas dėl civilinio ieÅ¡kinio turi bÅ«ti priimamas, kai baudžiamoji byla yra nutraukiama, tačiau remiantis teismų praktika, civilinio ieÅ¡kinio tenkinimas priimant nuosprendį, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama atleidžiant kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės, yra galimas, jei priimant tokį nuosprendį nustatomi civilinės atsakomybės pagrindai (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, baudžiamoji byla Nr. 2K-296-2012).Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, nukentėjusioji A.

S. yra pareiÅ¡kusi 5080 Lt civilinį ieÅ¡kinį dėl jai padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo – praÅ¡o priteisti iÅ¡ U. M. G. 80 Lt turtinei bei 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti (9 b. l.). Tenkinama dalis pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio. Žala nukentėjusiajai padaryta nusikaltimu, numatytu BK 140 straipsnio 1 dalyje ir dėl jos kilimo kalta yra U. M. G., todėl ji privalo žalÄ atlyginti. Byloje surinkti, aukščiau aptarti, įrodymai patvirtina, jog U. M. G. nukentėjusiajai A.

S. padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Kaip matyti iÅ¡ civilinio ieÅ¡kinio (9 b.l.), nusikalstamais U. M. G. veiksmais nukentėjusiajai buvo sukelti ir dvasiniai iÅ¡gyvenimai ir nepatogumai – teko skirti papildomai laiko odos gydymui, tvarsčių dėjimui, trečiÄ parÄ po įvykio nudegintuose nugaros plotuose atsirado daug pÅ«slelių, kurios vėliau sutrÅ«kinėjo palikdamos skausmingus randelius, taigi nukentėjusioji ilgai gydėsi nudegintÄ vietÄ , kaip nurodo penkias dienas jai teko vartoti skausmÄ slopinančius vaistus, negalėjo miegoti ant nugaros bei jai buvo sunku nusirengti ir apsirengti drabužius, iÅ¡ esmės Å¡ias aplinkybes patvirtina ir medicininė dokumentacija, taip pat ir 2013-10-28 dar buvo užfiksuoti pigmentacijos ir depigmentacijos ploteliai (165-168 b.l.).

Ä®vertinusi Å¡ias bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, tai, kad U. M. G. veiksmai buvo tyčiniai, ji Å¡io nuosprendžio priėmimo metu nors ir yra pilnametė, tačiau tęsia mokslÄ mokykloje, baudžiamojoje byloje nėra duomenų, jog ji turėtų pajamų ar turto, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytus neturtinės žalos atlyginimo bei teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus sprendžia, kad nukentėjusiosios A. S. patirtai neturtinei žalai atlyginti iÅ¡ U.

M. G. priteistina 1000 Lt (vieno tÅ«kstančio litų) dydžio suma. Nukentėjusioji A. S. taip pat praÅ¡o priteisti 80 Lt turtinės žalos atlyginimÄ , kurį sudaro iÅ¡laidos vaistams, skirtiems nudegimams gydyti, įsigyti. IÅ¡ baudžiamojoje byloje esančių nukentėjusiosios pateiktų kasos čekių 57,32 Lt sumai, matyti, kad nukentėjusioji 2013-02-11, 2013-02-12 įsigijo įvairios tvarsliavos bei „Agrosulfan“ kremo, „Panthenol forte“ putų (175,176 b.l.), kurie, remiantis www.vvkt.lt – Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos SAM, duomenimis yra naudojami odos nudegimams gydyti.

Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji daugiau įrodymų apie patirtÄ turtinę žalÄ teismui nepateikė, tai yra pareikÅ¡to 80 Lt dydžio civilio ieÅ¡kinio nepagrindė, jis yra tenkinamas pateiktų įrodymų sumai - iÅ¡ U. M. G. priteisiant 57,32 Lt turtinės žalos atlyginimÄ .Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, iÅ¡ U. M. G. kaip proceso iÅ¡laidos iÅ¡ieÅ¡komos nukentėjusiosios A. S. patirtos iÅ¡laidos atstovavusio advokato pagalbai apmokėti (169-170 b.l.). Remiantis BPK 103 straipsnio 6 punktu iÅ¡ U.

M. G. priteistina valstybei 21,60 Lt proceso iÅ¡laidų (teismo Å¡aukimai).Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai kas iÅ¡dėstyta ir vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu.N U S P R E N D Ž I A :Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 11 d. nuosprendį, kuriuo U. M. G. iÅ¡teisinta pagal BK 284 str. 1 d. jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, panaikinti.U. M. G., vadovaujantis BK 93 straipsnio 3 punktu, už nusikaltimo numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti.Vadovaujantis BK 93 straipsnio 2 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 83 straipsniu, 85 straipsnio 2 dalies 1 punktu skirti U.

M. G. auklėjamojo poveikio priemones: įspėjimÄ ir 40 valandų nemokamų darbų, atliekamų per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, dirbant po 10 valandų darbų kas mėnesį.U. M. G. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, panaikinti.IÅ¡ U. M. G. priteisti A. S. naudai 57,32 Lt (penkiasdeÅ¡imt septynis litus 32 ct) turtinei žalai bei 1000 Lt (vienÄ tÅ«kstantį litų) neturtinei žalai atlyginti.Priteisti iÅ¡ U.

M. G. nukentėjusiajai A. S. 1000 Lt (vienÄ tÅ«kstantį litų) turėtų iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti.IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ U. M. G. valstybės naudai 21,60 Lt (dvideÅ¡imt vienÄ litÄ 60 ct) proceso iÅ¡laidų. IÅ¡aiÅ¡kinti U. M. G., kad jeigu ji nevykdys ar netinkamai vykdys jai paskirtas auklėjamojo poveikio priemones ir dėl to bus ne mažiau kaip du kartus įspėta, teismas, remdamasis Å¡ios priemonės vykdymÄ kontroliuojančių institucijų teikimu, gali pakeisti Å¡ias poveikio priemones kitomis auklėjimo poveikio priemonėmis.

Kolegijos pirmininkas             Ričardas Gilys Teisėjai:             Algirdas Gaputis              Artūras Ridikas