Legislator Case Law & Legislation
764dabb0-eb32-42fb-a4ae-b2a0191628f3 AI generated

764dabb0-eb32-42fb-a4ae-b2a0191628f3 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 764dabb0-eb32-42fb-a4ae-b2a0191628f3
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 9 d. nuosprendį jo atžvilgiu panaikinti ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių; a) iÅ¡kviesti ir apklausti kaip liudytojÄ vyresniÄ jÄ tyrėjÄ D. P., kuri ikiteisminio tyrimo metu atliko liudytojo V. J. apklausÄ , dėl liudytojo V. J. 2020 m. rugpjūčio 6 d. teismo posėdyje nurodytų aplinkybių, jog jis tyrėjai sakęs, kad E. R. N. ir jo žmona, perimant UAB „P“ turtÄ , nurodę neliesti buhalterinės apskaitos dokumentų, nors tokie jo parodymai nebuvo užfiksuoti vyresniosios tyrėjo D. P. suraÅ¡ytame apklausos protokole;

Legislator headnote

AI generated

764dabb0-eb32-42fb-a4ae-b2a0191628f3 · Lietuvos apeliacinis teismas: E. R. N. taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 184 straipsnio 1 dalį už tai, kad nustatytomis aplinkybėmis perduodamas P. J. UAB „P“ priklausančias transporto priemones (7 061,99 Eur vertės), iÅ¡skyrus automobilį SAAB 9-5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1 633,53 Eur vertės, bei P. J. ir kitiems tyrimo metu nenustatytiems asmenims perduodamas ar perleisdamas aukščiau nurodytas kitas UAB „P“ materialines vertybes bei medžiagų likučius, kurių materialinė vertė nenustatyta, tokiu bÅ«du iššvaistė jam patikėtÄ UAB „P“ priklausantį 7 061,99 Eur vertės turtÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-223-626/2021 Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00550-2016-5 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.14.7.1; 1.2.18.10; 1.2.18.11, 1.2.20.16; 1.2.29.1.1; LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 27 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Aleno Piesliako ir Algimanto Valantino, sekretoriaujant Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorui Gintautui Gudžiūnui, nuteistojo E. R.

N. gynėjui advokatui Raimundui Lideikai, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. R. N. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 9 d. nuosprendžio, kuriuo: E. R. N. pripažintas kaltu ir nuteistas: - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 1 dalį – 250 MGL (9415 Eur) dydžio bauda; - pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 300 MGL (11298 Eur) dydžio bauda; - pagal BK 246 straipsnio 1 dalį – 150 MGL (5649 Eur) dydžio bauda; - pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 250 MGL (9415 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 184 straipsnio 1 dalį ir BK 246 straipsnio 1 dalį, subendrintos griežtesne apimant švelnesnę ir E. R. N. paskirta subendrinta bausmė – 250 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, nurodyta subendrinta bausmė buvo subendrinta su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį, bausmes iš dalies sudedant, ir E. R. N. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 400 MGL (15064 Eur) dydžio bauda, kuri turi būti sumokėta per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Taip pat nuosprendžiu P. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, tačiau nuosprendis Å¡ioje dalyje apeliacine tvarka neskundžiamas Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė: I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė 1. E. R. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad bÅ«damas UAB „P“ (duomenys pakeisti) pagrindiniu akcininku (turėdamas 50,63 procentų UAB „P“ akcijų) bei laikotarpiu nuo 2015-07-08 iki 2015-10-09 bÅ«damas UAB „P“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, Å¡ių pareigų pagrindu, kaip Å«kio subjekto vadovas, pagal 2001 m. lapkričio 6 d.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1, 2 dalis bÅ«damas atsakingas už bendrovės apskaitos organizavimÄ bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų iÅ¡saugojimÄ , pažeisdamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų norminių aktų reikalavimus, numatydamas, kad paslėpus UAB „P“ apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus bus trukdoma nustatyti UAB „P“ veiklÄ , jos turtÄ , nuosavÄ kapitalÄ , įsipareigojimų dydį bei struktÅ«rÄ , ir to norėdamas bei siekdamas, veikdamas bendrininkų grupėje su P. J., imituodamas bendrovės vadovo pakeitimÄ 2015-10-09 UAB ,,P“ patalpose adresu (duomenys neskelbtini), pagamino netikrÄ dokumentÄ UAB „P“ 2015-10-09 Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolÄ Nr. 1510/1, kuriame įrašė melagingus, objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad iÅ¡ UAB ,,P“ direktoriaus pareigų atÅ¡aukiamas E. R.

N. ir direktoriumi paskiriamas P. J., bei 2015-10-09 panaudojo šį žinomai netikrÄ dokumentÄ pateikdamas jį VÄ® ,,Registrų centras“ (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), po ko, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2015-10-19, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, imituodamas UAB „P“ 50,63 procentų akcijų pardavimÄ P. J. pagamino netikrus dokumentus: 1.1. 2015-10-16 UAB „P“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį tarp E. R.

N. ir P. J., joje įraÅ¡ydamas melagingus duomenis apie neva įvykusį 50,63 procentų UAB „P“ akcijų pardavimÄ P. J. už 1 Eur; 1.2. 2015-10-19 UAB „P“ dokumentų priėmimo-perdavimo aktÄ Nr. 1510/1, kuriame melagingai nurodė, kad perdavė P. J. Å¡iame akte nurodytus UAB „P“ buhalterinės apskaitos dokumentus; 1.3. 2015-10-19 UAB „P“ materialinių vertybių priėmimo-perdavimo aktÄ Nr. 1510/2, kuriame melagingai nurodė, kad perdavė P. J. Å¡iame akte nurodytas UAB „P“ materialines vertybes bei medžiagų likučius: 23 vnt. atsarginių dalių; 155 vnt. oro filtrų; 29 vnt. darbo apsaugos priemonių; 1894 vnt. elektros instaliacijos dalių; 268 vnt. izoliacinių medžiagų; 1861 vnt.

įvairios įrangos; 31 vnt. menkaverčio inventoriaus; 808,5 vnt. ortakių sistemos dalių; 199 vnt. pagalbinių dalių (cheminių priemonių); 6 vnt. pagalbinių dalių (juostų); 147 vnt. pagalbinių dalių (laikiklių); 72,33 vnt. pagalbinių dalių (metalo gaminių); 43 vnt. pagalbinių dalių (pagalbinių medžiagų); 57 vnt. sandarinimo detalių; 2045 vnt. sriegimo detalių; 2,5 vnt. statybinių medžiagų; 5656,6 vnt. tvirtinimo detalių; 128 vnt. aklių; 385,7 vnt. įvairių vamzdynų dalių; 107 vnt. movų; 42 vnt. nipelių; 99 vnt. perėjimų; 79 vnt. redukcijų; 7 vnt. siurblių; 37 vnt. srautų valdymo elementų; 106 vnt. sujungimų; 210 vnt. triÅ¡akių, keturÅ¡akių; 1017,7 vnt. vamzdžių; 91 vnt. vamzdžių jungimo detalių; 462 vnt. vamzdžių alkÅ«nių; 130,28 vnt. vario gaminių; 20 vnt. vožtuvų, kurių materialinė vertė nenurodyta ir nenustatyta; 1.4. 2015-10-19 UAB „P“ automobilių priėmimo-perdavimo aktÄ Nr. 1510/3, kuriame melagingai nurodė, kad P. J. kaip UAB „P“ direktoriui perdavė UAB „P“ priklausančius automobilius, žinodamas ir suvokdamas, kad realiai P. J.

UAB „P“ direktoriumi netapo ir UAB „P“ akcijų nepirko, bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų ir materialaus bendrovės turto neperėmė, kartu su P. J. pasirašė aukščiau paminėtuose netikruose dokumentuose, po ko, kaip atlygį už sutikimÄ ir pagalbÄ kartu gaminti aukščiau paminėtus netikrus dokumentus, neatlygintinai perduodamas neteisėtai perleido P. J. UAB „P“ priklausantį, Kauno apylinkės teismo 2015-09-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-24588-800/2015 areÅ¡tuotÄ UAB „P“ turtÄ - automobilius bendros 7 061,99 Eur vertės: ,,Fiat Ducato“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), ,,Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ,,Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ,,Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ,,Nissan Note“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ,,Nissan Note“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ,,Skoda Oktavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ,,Skoda Oktavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ,,Skoda Oktavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir tokiu bÅ«du iššvaistė jo žinioje buvusį UAB „P“ turtÄ : ,,Fiat Ducato“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), 2 083,17 Eur vertės; ,,Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2 040,17 Eur vertės; ,,Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 0,29 Eur vertės; ,,Mercedes Benz“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), 0,29 Eur vertės; ,,Nissan Note“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 0,29 Eur vertės; ,,Nissan Note“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 0,29 Eur vertės; ,,Skoda Oktavia“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2936,91 Eur vertės; ,,Skoda Oktavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 0,29 Eur vertės; ,,Skoda Oktavia“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), 0,29 Eur vertės.

2. E. R. N. taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 184 straipsnio 1 dalį už tai, kad nustatytomis aplinkybėmis perduodamas P. J. UAB „P“ priklausančias transporto priemones (7 061,99 Eur vertės), iÅ¡skyrus automobilį SAAB 9-5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1 633,53 Eur vertės, bei P. J. ir kitiems tyrimo metu nenustatytiems asmenims perduodamas ar perleisdamas aukščiau nurodytas kitas UAB „P“ materialines vertybes bei medžiagų likučius, kurių materialinė vertė nenustatyta, tokiu bÅ«du iššvaistė jam patikėtÄ UAB „P“ priklausantį 7 061,99 Eur vertės turtÄ .

3. E. R. N. taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 246 straipsnio 1 dalį už tai, jog tais pačiais veiksmais neteisėtai perleido kitiems asmenims turtÄ , žinodamas, kad Å¡iam turtui nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, t. y. Kauno apylinkės teismo 2015-09-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-24588-800/2015 areÅ¡tuotÄ UAB „P“ turtÄ - automobilius: ,,Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2083,17 Eur vertės; ,,Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2040,17 Eur vertės; ,,Ford Transit“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), 0,29 Eur vartės; ,,Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 0,29 Eur vertės; ,,Nissan Note“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 0,29 Eur vertės; ,,Nissan Note“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 0,29 Eur vertės; ,,Skoda Oktavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2936,91 Eur vertės; ,,Skoda Oktavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 0,29 Eur vertės; ,,Skoda Oktavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 0,29 Eur vertės, neteisėtai perleido P. J..

4. E. R. N. taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, savo užimamų pareigų pagrindu pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 - 19 straipsnio „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų saugojimo tvarka“ 1 ir 2 dalių reikalavimus, pagal kuriuos „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi Å«kio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones užtikrinančias dokumentų saugumÄ .“ „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi Å«kio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvo departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų.“; - 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimÄ ir apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ â€œ 1 dalies reikalavimus, kad „Už apskaitos organizavimÄ pagal Å¡ios Ä®statymo reikalavimus atsako Å«kio subjekto vadovas“, paslėpė UAB „P“ apskaitos dokumentus, dėl ko visiÅ¡kai negalima nustatyti UAB „P“ 2015 metų veiklos, turto dydžio, įsipareigojimo dydžio ir struktÅ«ros, nuosavo kapitalo dydžio.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai 7. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. R. N. prašo:

1) Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 9 d. nuosprendį jo atžvilgiu panaikinti ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių;

2) atlikti byloje įrodymų tyrimÄ :

a) iÅ¡kviesti ir apklausti kaip liudytojÄ vyresniÄ jÄ tyrėjÄ D. P., kuri ikiteisminio tyrimo metu atliko liudytojo V. J. apklausÄ , dėl liudytojo V. J. 2020 m. rugpjūčio 6 d. teismo posėdyje nurodytų aplinkybių, jog jis tyrėjai sakęs, kad E. R. N. ir jo žmona, perimant UAB „P“ turtÄ , nurodę neliesti buhalterinės apskaitos dokumentų, nors tokie jo parodymai nebuvo užfiksuoti vyresniosios tyrėjo D. P. suraÅ¡ytame apklausos protokole;

b) pridėti prie baudžiamosios bylos ir ištirti apeliacinės instancijos teismo posėdyje Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-930-407/2019 tam, kad būtų tinkamai išnagrinėti šio apeliacinio skundo 10 punkte nurodyti teisiniai argumentai dėl dvigubo nubaudimo.

8. Apeliantas nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas, neteisėtas ir turi bÅ«ti panaikintas, nes teismas ne tik nekreipė dėmesio į esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimus, padarytus ikiteisminio tyrimo metu, bet ir pats tokių pažeidimų padarė. Be to, skundžiamame nuosprendyje padaryta bylos aplinkybių neatitinkančių iÅ¡vadų, apygardos teismas neteisingai aiÅ¡kino ir taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ .

9. Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nevertino, jog ikiteisminis tyrimas prieÅ¡ apeliantÄ buvo pradėtas neteisėtu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro N. M. 2018-02-15 nutarimu, kuriame prokuroras padarė iÅ¡vadÄ , kad E. R. N. galimai įvykdė nusikalstamas veikas. Prokuroras savo nutarimo teisėtumÄ grindė BPK 170 straipsnio 5 dalimi, kuri nustato prokuroro įgaliojimus atliekant ikiteisminį tyrimÄ .

Apelianto nuomone, tai reiÅ¡kia, kad prokuroras N. M. klaidingai ir neteisėtai, ignoruodamas specialiÄ sias teisės normas, savavaliÅ¡kai prisiskyrė sau aukÅ¡tesniojo prokuroro vaidmenį ikiteisminiame tyrime Nr. 03-2-00550-16, spręsdamas klausimÄ dėl dalies ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrįstumo. 9.1. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad aukÅ¡tesnysis prokuroras iÅ¡ Kauno apygardos prokuratÅ«ros pagal tariamo nukentėjusiojo J. A. B. skundÄ jau buvo patikrinęs žemesniojo prokuroro atliktÄ dalies ikiteisminio tyrimo nutraukimÄ ir 2018-02-07 nutarimu minėtÄ skundÄ atmetė.

Tuo tarpu Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje imperatyviai nustatyta, kad prokuroro priimtÄ proceso sprendimÄ gali iÅ¡nagrinėti tik vienas aukÅ¡tesnysis prokuroras, priimdamas motyvuotÄ nutarimÄ . Apelianto vertinimu, prokuroras N. M. neturėjo teisės veikti kaip aukÅ¡tesnysis prokuroras, nes aukÅ¡tesnysis prokuroras iÅ¡ Kauno apygardos prokuratÅ«ros Å¡iame procesiniame ginče jau buvo atlikęs savo vaidmenį. Taigi, prokuroras N. M., priimdamas aptariamÄ nutarimÄ , akivaizdžiai pažeidė tiek minėtÄ imperatyviÄ ProkuratÅ«ros įstatymo normÄ , tiek BPK 170 straipsnio 5 dalies nuostatas. 9.2.

Be to, prokuroras N. M. virÅ¡ijo savo įgaliojimus ir iÅ¡nagrinėjo klausimÄ dėl ikiteisminio tyrimo dalies nutraukimo, kurį pagal BPK 214 straipsnio nuostatas kompetentingas spręsti buvo tik ikiteisminio tyrimo teisėjas. Dėl nurodytų priežasčių galima daryti iÅ¡vadÄ , kad ikiteisminis tyrimas prieÅ¡ apeliantÄ buvo pradėtas neteisėtai, todėl negalėjo bÅ«ti priimtas ir apkaltinamasis nuosprendis, nes iÅ¡ neteisės negali kilti teisė.

10. Apeliantas taip pat nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu pareiÅ¡kiant įtarimus buvo pažeidžiamos BPK nuostatos. Apeliantas pažymi, kad praneÅ¡imas apie įtarimÄ pirmÄ kartÄ jam buvo pareikÅ¡tas 2019 metais. Iki tol dėl Å¡ių nusikalstamų veikų praneÅ¡imas apie įtarimÄ buvo įteiktas kitam nuteistajam P. J., t. y. jis buvo įtariamas pasisavinęs UAB „P“ automobilius, iššvaistęs UAB „P“ didelės vertės turtÄ ir neiÅ¡saugojęs UAB „P“ buhalterinės apskaitos dokumentų.

P. J. dėl Å¡ių nusikalstamų veikų visiÅ¡kai pripažino savo kaltę. Tačiau 2019 m., bebaigiant ikiteisminį tyrimÄ , tyrėja, įteikdama praneÅ¡imus apie įtarimus apeliantui ir P. J., pažeisdama BPK 212 straipsnį, 214 straipsnio 1 dalį, nesant motyvuoto prokuroro nutarimo, ikiteisminį tyrimÄ prieÅ¡ kaltę pripažinusį P. J. dėl dalies nusikaltimų nutraukė, Å¡iuos nusikaltimus didele dalimi perkeldama jam, o P. J. palikdama įtarimÄ tik dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo.

11. Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimÄ , skundžiamame nuosprendyje neatskleidė motyvų, kodėl nesivadovavo nuosekliais jo parodymais, jog P. J. jam nebuvo atskleidęs savo planų parduoti UAB „P“ priklausančius automobilius ir kitas paimtas materialines vertybes. Apelianto nuomone, skundžiamo nuosprendžio iÅ¡vada, kad negalėjo bÅ«ti nežinomi ir nematomi P. J. ketinimai gauti atlygį už tariamÄ nemokios bendrovės akcijų perleidimÄ , yra nemotyvuota ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Be to, apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje apskritai neatskleidė nuteistųjų tyčios kryptingumo. Apeliantas mano, kad P. J. parodymai apie tai, kaip jis siekė iÅ¡ sandorių su juo atsiskaityti su savo kreditoriais, kurių jis nenorįs atskleisti ir kurie jam davė įvairius patarimus apie įmonių pirkimÄ bei spaudė grÄ Å¾inti skolas, kaip jis neketino tapti tikru įmonės vadovu ir pan., nemotyvuotai buvo panaudoti prieÅ¡ apeliantÄ . Teismas nuosprendyje neiÅ¡dėstė motyvų, kodėl pagrįsdamas apelianto kaltę rėmėsi P. J. parodymų dalimi, kuri nesutapo su jo parodymais.

12. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas savo iÅ¡vadÄ dėl UAB „P“ buhalterinės apskaitos dokumentų tariamo neperdavimo P. J. grindė bylos faktinių aplinkybių neatitinkančiais teiginiais. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, jog „tie patys liudytojai faktiÅ¡kai patvirtino ir kaltinamojo P. J. aiÅ¡kinimÄ , kad jam nebuvo perduoti ir jokie įmonės buhalteriniai dokumentai, kaip teigė E. R. N., jie netgi patvirtino, kad tokių dokumentų neėmė pagal atskirÄ kaltinamojo E. R.

N. ir pastarojo sutuoktinės nurodymÄ â€œ. Apeliantas pažymi, kad pastarÄ sias aplinkybes, jog jis ir jo sutuoktinė neva nurodė neimti dokumentų, parodė vienintelis liudytojas V. J., kuris yra artimas P. J. draugas. 12.1. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad liudytojai apygardos teisme nebuvo apklausti viename teismo posėdyje, todėl turėjo galimybę susižinoti apie tai, kas posėdžiuose vyko iki tol ir kokios aplinkybės buvo tiriamos. 2020-05-25 teismo posėdžio metu buvo apklausti liudytojai M.

P. ir A. P., kurie parodė, kad jis jiems nedraudė vežti dokumentų. Tačiau Å¡ių liudytojų parodymai, pažeidžiant BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimÄ , skundžiamame nuosprendyje nebuvo įvertinti. 2020-08-06 teismo posėdyje buvo apklaustas liudytojas V. J., kuris parodė, kad girdėjo, kaip jis (E. R. N.) su žmona sakė P. J. neliesti ir neleido imti dokumentų, ir kad Å¡ias aplinkybes jis nurodė tyrėjai. Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, skundžiamame nuosprendyje neaptarė, kodėl tiki Å¡iais liudytojo V.

J. parodymais, duotais praėjus 5 metams po įvykio, nors tokių aplinkybių jis, apklausiamas 2017-03-07 ikiteisminio tyrimo metu (praėjus pusantrų metų po įvykio), nebuvo nurodęs. Liudytojas V. J. apie jokius jo ir jo sutuoktinės neva išsakytus draudimus ikiteisminio tyrimo metu neliudijo. Tuo metu liudytojas manė, kad dokumentai neimti P. J. sprendimu. Apeliantas pažymi, kad apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje nevertino, jog šie liudytojo V. J. teisme duoti parodymai prieštaravo ne tik liudytojų M.

P., A. P., jo ir jo sutuoktinės E. N., bet ir P. J. parodymams. Pastarasis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme neparodė, kad jis ar jo sutuoktinė būtų draudę jam paimti dokumentus. Taigi, teismas dėl šių aplinkybių vadovavosi vienintelio liudytojo V. J. nenuosekliais parodymais, kurie prieštaravo dar bent penkių kitų proceso dalyvių parodymams. 12.2. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad iš teismo neįvertintų nuteistojo P. J., liudytojų E. N., M. P., A. P. parodymų yra aišku, jog įmonės dokumentai įprastai buvo laikomi biuro, o ne sandėlio patalpose.

Aptariamu atveju jo iniciatyva Å¡ie dokumentai buvo perneÅ¡ti į sandėlį ir sudėti Å¡alia kitų perduodamų daiktų, kad P. J. juos perimtų. IÅ¡ jo ir P. J. parodymų yra aiÅ¡ku, kad dokumentais nesirÅ«pinti buvo pastarojo vidinė nuostata, kuria su apeliantu jis nepasidalino. Apelianto nuomone, jeigu P. J., pasirašęs dokumentų priėmimo-perdavimo aktÄ , jų nepasiėmė iÅ¡ sandėlio, nepaÅ¡alinta galimybė, jog jie dingo nenustatytomis aplinkybėmis, nes sandėlio patalpos buvo nuomojamos kitai įmonei ir tais dokumentais po to niekas nebepasirÅ«pino.

Apeliantas teisme parodė, kad paskutinį kartÄ dokumentus matė sandėlyje tuo metu, kai P. J. periminėjo materialines vertybes. Vėliau jis (E. R. N.) sandėlyje ilgÄ laikÄ nebesilankė ir buvo įsitikinęs, kad P. J. pasiėmė minėtus dokumentus. Apelianto vertinimu, esant tokioms aplinkybėms, teismas neturėjo pagrindo nuosprendį pagrįsti prielaida, kad jis tuos dokumentus paslėpė. Teismas privalėjo svarstyti, ar aptariama veika buvo padaryta dėl neatsargumo ir atitinka BK 223 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos (buhalterinės apskaitos dokumentų neiÅ¡saugojimo) sudėtį.

13. Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas taip pat neteisingai aiÅ¡kino ir taikė jo atžvilgiu BK 246 straipsnio 1 dalį. Apygardos teismas ignoravo teismų praktikÄ dėl BK 246 straipsnio taikymo ir nekreipė dėmesio, jog Å¡ios veikos subjektui yra keliami specialÅ«s reikalavimai. Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ , BK 246 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos dalykas siejamas ne tik su taikomu laikinu nuosavybės teisės apribojimu baudžiamosiose bylose, bet ir su turto areÅ¡tu, paskiriamu civilinėse bylose, pavyzdžiui, taikant laikinÄ sias apsaugos priemones.

AreÅ¡tuotas turtas turi bÅ«ti patikėtas kaltininkui, t. y. perduodamas saugoti asmeniui ir toks turto saugotojas yra įspėjamas dėl atsakomybės už jo neiÅ¡saugojimÄ . Taigi, asmuo turi bÅ«ti paskirtas areÅ¡tuoto turto saugotoju, sutiko su turto, kuris jam buvo perduotas, požymių ir bÅ«klės apraÅ¡ymu bei buvo pasiraÅ¡ytinai įspėtas dėl atsakomybės už Å¡io turto neiÅ¡saugojimÄ . Tik tokiu atveju galima daryti iÅ¡vadÄ , kad turtas jam buvo patikėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-86-197/2019). 13.1.

Apeliantas Å¡iuo atveju tokių subjekto reikalavimų neatitiko ir negalėjo bÅ«ti nuteistas pagal BK 246 straipsnio 1 dalį. Apeliantas pažymi, kad jam areÅ¡tuoti automobiliai nebuvo perduoti saugoti, taip pat jis nebuvo ir įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės galimo kilimo. Be to, jo veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios perleisti turtÄ kitiems asmenims, nes tuo metu sudaręs raÅ¡ytinius sandorius su P. J., tarp kurių buvo ir notarinė sutartis, jis neketino Å¡iuos automobilius paimti iÅ¡ UAB „P“ nuosavybės ar juos paslėpti.

Apeliantas juos perdavė P. J., kaip UAB „P“ akcininkui ir vadovui, nežinodamas apie pastarojo planus Å¡iuos automobilius neoficialiai parduoti. Tuo metu apeliantas manė, kad P. J. automobilius naudos įmonės interesais. 13.2. Pirmosios instancijos teismas nuteisė jį už tai, kad jis perleido Kauno apylinkės teismo 2015-09-30 nutartimi civilinėje byloje areÅ¡tuotÄ turtÄ - automobilius. Tačiau tokia iÅ¡vada neatitinka faktinių bylos aplinkybių, kadangi teismo nutartimi automobiliai areÅ¡tuoti nebuvo.

Apeliantas pažymi, kad areÅ¡tuotinÄ turtÄ turėjo surasti ir jį areÅ¡tuoti teismo antstolis. Kai 2015-10-19 automobilių priėmimo - perdavimo akto 1510/3 pagrindu jis perdavė automobilius P. J., jau galiojo ne teismo nutartimi uždėtas areÅ¡tas. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad teismo uždėtÄ areÅ¡tÄ UAB „P“ turtui 2015-10-16 iÅ¡registravo teismo antstolis R. S., taip pat iÅ¡registruodamas ir teismo paskirtÄ saugotojÄ UAB „P“. Tas pats antstolis tuo pačiu metu įregistravo turto areÅ¡to pakeitimÄ , pagal kurį areÅ¡tavo UAB „P“ automobilius, tačiau nepaskyrė areÅ¡tuoto turto (automobilių) saugotojo.

Tai matyti iÅ¡ byloje esančio Turto areÅ¡tų registro iÅ¡raÅ¡o, kurio duomenų teismas skundžiamame nuosprendyje teisingai neatskleidė. 13.3. Taigi, antstolis pasirinko tokiÄ areÅ¡to formÄ , kai jokio areÅ¡tuoto turto saugotojo nepaskyrė ir turto saugoti neperdavė, Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Teisingumo ministro 2005 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352, 12 priede nustatytos formos turto apraÅ¡o, kurioje ir yra nustatyta formuluotė dėl baudžiamosios atsakomybės už perduoto saugoti turto iÅ¡eikvojimÄ , perleidimÄ ar paslėpimÄ , nesurašė, nieko dėl baudžiamosios atsakomybės neįspėjo.

Apeliantas nurodo, kad teismo antstolis jam areštuoto turto saugoti nebuvo patikėjęs, dėl baudžiamosios atsakomybės įspėjęs nebuvo. Taigi, apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai rėmėsi automobilių perdavimo metu nebegaliojančiu (išregistruotu) teismo nutartimi anksčiau skirto neįvardinto turto areštu ir nevertino tuo metu galiojančio teismo antstolio įregistruoto turto arešto automobiliams pobūdžio. Dėl nurodytų priežasčių jis buvo nepagrįstai nuteistas pagal BK 246 straipsnio 1 dalį.

14. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad skundžiamame nuosprendyje teismas nepateikė motyvų, kodėl netaiko BK 184 straipsnio 5 dalies nuostatos, jog už BK 184 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiÅ¡kimas, ar prokuroro reikalavimas. Apeliantas pažymi, kad UAB „P“ jam jokių pretenzijų teisme nebereiÅ¡kė, nuo civilinio ieÅ¡kinio atsisakė, automobilių klausimas buvo iÅ¡spręstas civilinėje byloje 2018-12-11 nutartimi (priteisiant jų vertę iÅ¡ P. J.), o kaltinime nurodytų materialinių vertybių kompensavimo klausimas buvo iÅ¡spręstas taikos sutartimi, patvirtinta įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartimi.

Be to, viso proceso metu prokuroras nebuvo pateikęs reikalavimo nuteisti apeliantÄ pagal BK 184 straipsnio 1 dalį. Apygardos teismas, nesilaikydamas BPK 256 straipsnio nustatytos pareigos praneÅ¡ti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad kaltinime nurodyta veika gali bÅ«ti perkvalifikuota, neturėjo teisės jam inkriminuotos veikos perkvalifikuoti iÅ¡ BK 184 straipsnio 2 dalies į BK 184 straipsnio 1 dalį. Apelianto nuomone, tokiu atveju teismas dėl BK 184 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos turėjo jį iÅ¡teisinti.

15. Apeliaciniame skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nekritiÅ¡kai iÅ¡ kaltinamojo akto perrašė teiginius, jog jis, veikdamas bendrininkų grupėje su P. J., ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje pagamino 2015-10-16 UAB „P“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį tarp jo ir P. J., joje įraÅ¡ydamas melagingus duomenis apie neva įvykusį UAB „P“ akcijų pardavimÄ P. J. už 1 Eur. Apeliantas pažymi, kad teismas neįvertino, jog Å¡iÄ sutartį parengė ir patvirtino Kėdainių rajono 2-ojo notarų biuro notarė. Apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje nepateikė vertinimų dėl Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 26 straipsnio nuostatos („Pripažįstama, kad notarine forma patvirtintuose dokumentuose esantys faktai yra nustatyti ir neįrodinėjami, iki Å¡ie dokumentai (jų dalys) įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažinti negaliojančiais“).

16. Apelianto nuomone, pagal minėtÄ Notariato įstatymo nuostatÄ , 2015-10-16 akcijų pirkimo-pardavimo sutartis iki Kauno apygardos teismo 2018-12-11 nutarties priėmimo apskritai neturėjo bÅ«ti vertinama, kaip netikras dokumentas, nes dėl jo vyko civilinis ginčas teisme ir visiÅ¡kai pakako civilinių teisinių priemonių Å¡iam klausimui spręsti. Apeliantas pažymi, jog įtarimai dėl dokumentų suklastojimo (netikrų dokumentų pagaminimo) buvo pareikÅ¡ti tik 2019 m., t. y. jau po to, kai įsiteisėjo Kauno apygardos teismo 2018-12-11 nutartis civilinėje byloje dėl visų įtarime (o vėliau ir kaltinime) nurodytų suklastotų dokumentų pripažinimo negaliojančiais.

Teismas skundžiamame nuosprendyje nesivadovavo teismų formuojama praktika, kad ne bet kokie tikrovės neatitinkantys duomenys dokumentuose gali bÅ«ti vertinami kaip pavojinga veika, numatyta BK 300 straipsnyje. BaudžiamÄ jÄ atsakomybę užtraukiančių veikų pavojingumas turi bÅ«ti pakankamai didelis, tačiau skundžiamame nuosprendyje toks veikos pavojingumo vertinimas nebuvo pateiktas.

17. Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė baudžiamosios teisės, kaip kraÅ¡tutinės priemonės, vertinimo kriterijaus ir be pagrindo jį nuteisė pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, BK 184 straipsnio 1 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį. Apeliantas pažymi, kad visi analogiÅ¡ki teisiniai santykiai teismų buvo svarstomi, įvertinti ir jau iÅ¡spręsti civilinio proceso tvarka. Tai, kÄ skundžiamame nuosprendyje teismas įvardijo dokumentų klastojimu ir turto iššvaistymu, 2018-12-11 įsiteisėjusia teismo nutartimi buvo iÅ¡spręsta per sandorių pripažinimo negaliojančiais institutÄ ir restitucijos taikymÄ .

Be to, tai, kÄ teismas skundžiamame nuosprendyje įvardino UAB „P“ turto iššvaistymu, buvo sprendžiama ir civilinėje byloje Nr. e2-399-638/2019, kurioje įsiteisėjusia 2019-05-16 nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis, pagal kuriÄ , atkuriant UAB „P“ mokumÄ ir tariamos patirtos žalos atlyginimÄ , jis 2019-06-11 sumokėjo bendrovei 91 535,89 Eur. Mokėjimo dokumentus apeliantas pateikė 2020-09-21 teismo posėdyje. Apelianto nuomone, Å¡iÄ aplinkybę teismas turėjo įvertinti bent jau kaip savanoriÅ¡kÄ Å¾alos atlyginimÄ ir pripažinti tai atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

Tačiau teismas to nuosprendyje nepadarė. Apeliantas pažymi, kad buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimo ar jų neiÅ¡saugojimo klausimas taip pat buvo svarstomas civiline tvarka UAB „P“ bankroto byloje. Jis įsiteisėjusiomis Kauno apygardos teismo 2019-04-19 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019-08-27 nutartimis už tų pačių dokumentų neperdavimÄ buvo nubaustas 700 Eur bauda. Å i civilinio-teisinio pobÅ«džio sankcija-bauda, nustatyta Ä®monių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte, savo dydžiu prilygsta ir kriminalinei bausmei baudai (BK 47 straipsnis), todėl jo nuteisimas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį pažeidžia ir BK 2 straipsnio 6 dalyje įtvirtintÄ dvigubo nubaudimo draudimo principÄ .

18. Apelianto vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino civilinėse bylose priimtų ir įsiteisėjusių bei vykdomų teismų sprendimų, patvirtina ir aplinkybė, jog skundžiamame nuosprendyje nekreipiama dėmesio į įsiteisėjusiu teismo sprendimu, taikant restitucijÄ , iÅ¡ P. J. už jo nežinomiems asmenims parduotus įmonės automobilius bendrovei „P“ priteistų 7 062,28 Eur. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, iÅ¡ P. J. konfiskavo praktiÅ¡kai tÄ pačiÄ sumÄ dar ir valstybės naudai.

Tokiu bÅ«du buvo pažeisti kreditoriaus UAB „P“ interesai, nepagrįstai susilpninant P. J., kaip įmonės skolininko, turtinę padėtį. Taip baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjęs teismas be pagrindo įsikiÅ¡o į klausimų, iÅ¡spręstų civilinėje byloje, sprendimÄ . Teismas nesilaikė ir susiklosčiusios teismų praktikos, taikant BK 72 straipsnį, nes konfiskuoti turtÄ valstybės naudai galima tik tokiu atveju, kai Å¡io turto nereikia nukreipti žalos atlyginimui, kas jau ir buvo padaryta 2018-12-11 įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje.

Spręsdamas turto konfiskavimo ir nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo kolizijÄ Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad tuo atveju, kai neradus turto, tenkinamas pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys dėl tokio turto vertę atitinkančios turtinės žalos atlyginimo, BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktas ir 5 dalies nuostatos netaikomos. IÅ¡ nusikalstamos veikos gauto turto konfiskavimo paskirtis - panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iÅ¡ nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, o ne jį nubausti.

Dėl to atvejai, kai sudaromos prielaidos iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ kaltininko daugiau turto, nei jis gavo iÅ¡ nusikalstamos veikos, laikytini neatitinkančiais Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės esmės ir paskirties, nes paverčia jÄ bausme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. Teismų praktikos taikant turto konfiskavimÄ (BK 72 straipsnis) apžvalga Nr. AB-32-1. Teismų praktika. 2010, 32).

19. Teisiamajame posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras – tenkinti iÅ¡ dalies. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Nuteistojo E. R. N. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.

20. Procesas apeliacinės instancijos teisme yra tokia baudžiamojo proceso stadija, kurioje teismas, paisydamas apelianto pateikto apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmosios instancijos teismo priimto neįsiteisėjusio nuosprendžio (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , patikrina, ar teismo iÅ¡vadas patvirtina įrodymai, iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo iÅ¡vadas, ar teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų pakanka teismo iÅ¡vadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti ir pan. Taigi, apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra Å¡alinti galimas žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, siekiant užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiai.

21. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas dalyje dėl E. R. Nuteisimo pagal BK 246 straipsnį ir jo atžvilgiu šioje dalyje priimtinas naujas nuosprendis (BPK 326 straipsnio 3 ir 4 dalys, 329 straipsnio 1 punktas), taip pat nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1, 2 punktai). Dėl BPK pažeidimų ikiteisminiame tyrime Dėl BPK 170 straipsnio 5 dalies 22. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. R.

N. kelia ikiteisminio tyrimo pradėjimo Å¡ioje byloje teisėtumo klausimÄ . Apelianto manymu Å¡ios bylos ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo pradėtas neteisėtu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro N. M. 2018-02-15 nutarimu, nes prokuroras savavaliÅ¡kai prisiskyrė sau aukÅ¡tesniojo prokuroro vaidmenį Å¡iame ikiteisminiame tyrime, spręsdamas klausimÄ dėl dalies ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrįstumo, taip dar pažeisdamas BPK 214 straipsnio nuostatas, nes tai spręsti buvo kompetentingas tik ikiteisminio tyrimo teisėjas.

Taigi, nagrinėjamojoje byloje iÅ¡kilo klausimas, kokį prokurorÄ galima laikyti aukÅ¡tesniu prokuroru (konkrečiu atveju Kauno apygardos prokuratÅ«ros II-ojo persekiojimo skyriaus prokurorės I. G. (toliau – prokurorė I. G.) atžvilgiu) bei kiek aukÅ¡tesnių prokurorų gali nagrinėti vienÄ ir tÄ patį žemesnio prokuroro veiksmÄ ar priimtÄ nutarimÄ (Å¡iuo atveju nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ).

23. Baudžiamojo proceso teisė yra vieÅ¡osios teisės dalis, o vieÅ¡ojoje teisėje yra leidžiama veikti tik tiek, kiek formaliai yra apibrėžta teisės aktuose. Todėl teisėta gali bÅ«ti laikoma tik tokia prokuroro veikla ikiteisminiame tyrime, kuri yra nustatyta teisės aktais. Pagal Konstitucijos 118 straipsnį ir BPK 164 straipsnio 1 dalį prokurorui priskirtos ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam funkcijos. Remiantis BPK 35, 170 straipsniais bei 1994 m. spalio 13 d. Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros įstatymu Nr.I-599 (toliau – ProkuratÅ«ros įstatymas), prokurorų kompetencijÄ ikiteisminiame tyrime bendriausia prasme galima apibÅ«dinti kaip ikiteisminio tyrimo atlikimÄ , organizavimÄ ir vadovavimÄ jam bei ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų procesinės veiklos kontrolę To paties įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog prokurorų proceso veiklÄ kontroliuoja aukÅ¡tesnysis prokuroras ir teismas.

Aukštesnysis prokuroras ir teismas nustato prokurorų padarytus proceso įstatymų pažeidimus ir panaikina neteisėtus sprendimus. Tokia pati nuostata yra įtvirtinta ir BPK 176 straipsnio 6 dalyje.

24. Pagal Prokuratūros įstatymo 15 straipsnio 2 dalį Prokurorui vykdant proceso įstatymus, aukštesnysis prokuroras yra: apylinkės prokuratūros prokurorui – apylinkės prokuratūros skyriaus vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas), apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas), apygardos vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas), Generalinės prokuratūros prokuroras, Generalinės prokuratūros departamento skyriaus vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas), Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus) vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas);

2) apygardos prokuratūros specializuoto skyriaus prokurorui – apygardos prokuratūros specializuoto skyriaus vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas), apygardos vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas), Generalinės prokuratūros prokuroras, Generalinės prokuratūros departamento skyriaus vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas), Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus) vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas);

3) apylinkės prokuratūros skyriaus vyriausiajam prokurorui (jo pavaduotojui), apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui (jo pavaduotojui), apygardos prokuratūros specializuoto skyriaus vyriausiajam prokurorui (jo pavaduotojui) – apygardos vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas), Generalinės prokuratūros prokuroras, Generalinės prokuratūros departamento skyriaus vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas), Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus) vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas);

4) apygardos vyriausiajam prokurorui (jo pavaduotojui), Generalinės prokuratÅ«ros prokurorui – Generalinės prokuratÅ«ros departamento skyriaus vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas), Generalinės prokuratÅ«ros departamento (skyriaus) vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas);5) generalinis prokuroras (jo pavaduotojas) visiems prokurorams yra aukÅ¡tesnysis prokuroras, o 15 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad AukÅ¡tesnysis prokuroras, gavęs skundÄ ar praneÅ¡imÄ dėl proceso įstatymo pažeidimo, gali jį nagrinėti pats arba pagal Kompetencijos nuostatus perduoti nagrinėti kitam aukÅ¡tesniajam prokurorui. Prokuroro priimtÄ proceso sprendimÄ gali iÅ¡nagrinėti tik vienas aukÅ¡tesnysis prokuroras, priimdamas motyvuotÄ nutarimÄ .

25. KonkrečiÄ prokurorų kompetencijÄ pagal prokuratÅ«ros hierarchinę sistemÄ nustato generalinio prokuroro 2008 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. I-215 patvirtinti „Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros ir prokurorų kompetencijos nuostatai“. Å ių nuostatų 8.1. ir 8.1.15. punktuose nurodyta, jog Generalinės prokuratÅ«ros prokuroras, Generalinės prokuratÅ«ros departamento, skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimu tikrina bet kurio prokuroro ar ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigÅ«no proceso veiksmų ir sprendimų teisėtumÄ bei pagrįstumÄ .

26. Be kita ko ProkuratÅ«ros įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog prokurorams ir ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams generalinio prokuroro patvirtintos rekomendacijos ir kiti teisės norminiai aktai, formuojantys ikiteisminio tyrimo, valstybinio kaltinimo ir nuosprendžių vykdymo kontrolės praktikÄ , yra privalomi. Generalinio prokuroro rekomendacijose „Dėl prokuroro veiklos organizuojant ikiteisminį tyrimÄ ir jam vadovaujant“ 61, 62 punktuose yra nurodyta: AukÅ¡tesnysis prokuroras, vadovaudamasis ProkuratÅ«ros įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, prokuroro priimtÄ neteisėtÄ ar nepagrįstÄ proceso sprendimÄ gali panaikinti ir nesant proceso dalyvio skundo, praÅ¡ymo ar pareiÅ¡kimo.

Tais atvejais, kai prokuroro proceso veiksmai ir (ar) nutarimai nebuvo apskųsti, aukÅ¡tesnysis prokuroras gali papraÅ¡yti proceso veiksmÄ ir (ar) nutarimÄ priėmusį prokurorÄ dėl priimto proceso veiksmo ir (ar) nutarimo pateikti žodinį ar raÅ¡ytinį paaiÅ¡kinimÄ , taip pat pateikti su atitinkamu proceso veiksmu ir (ar) nutarimu susijusiÄ medžiagÄ . AukÅ¡tesnysis prokuroras, vadovaudamasis ProkuratÅ«ros įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, nesant proceso dalyvio skundo, praÅ¡ymo ar pareiÅ¡kimo, savo iniciatyva gali panaikinti ir pagal pareigas žemiau esančio aukÅ¡tesniojo prokuroro priimtÄ neteisėtÄ ar nepagrįstÄ proceso sprendimÄ , jei tas pats klausimas nebuvo iÅ¡spręstas ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi.

Toks aukÅ¡tesniojo prokuroro sprendimas BPK 63 straipsnio nustatyta tvarka skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui (61 punktas); ir, kad AukÅ¡tesnysis prokuroras, įvertinęs prokuroro proceso sprendimÄ ir nustatęs, kad jis yra neteisėtas ir (ar) nepagrįstas, panaikina proceso sprendimÄ . Nutarime panaikinti proceso sprendimÄ nurodomi prokuroro padaryti pažeidimai, pasiÅ«loma juos paÅ¡alinti, duodami privalomi nurodymai, iÅ¡skyrus nurodymÄ , kokį proceso sprendimÄ priimti. Toks aukÅ¡tesniojo prokuroro sprendimas BPK nustatyta tvarka gali bÅ«ti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui (62 punktas).

27. Nagrinėjamu atveju Å¡ioje byloje ikiteisminis tyrimas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį gavus J. A. B. įgalioto asmens - S. L. pareiÅ¡kimÄ dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl UAB „P“ ir UAB „T“ (duomenys pakeisti) vadovo E. R. N. galimai neteisėtų veiksmų parduodant UAB „P“ priklausantį pastatÄ , esantį (duomenys neskelbtini), UAB „T“, buvo pradėtas prokurorei I. G. 2016-09-22 nutarimu panaikinus Kauno apskr. VPK Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyr. tyrėjo P. V. 2016-09-07 nutarimÄ atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ ) (t. 1, b. l. 1, 50 - 63). 2018-01-15 ikiteisminis tyrimas prokurorės I.

G. nutarimu, BPK 216 straipsnio, 212 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 214 straipsnio 3 dalies 1 dalies, 1 punkto tvarka, buvo nutrauktas dalyje dėl sukčiavimo (t. 1, b. l. 16 - 33) (ikiteisminis tyrimas toliau buvo tęsiamas pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, 223 straipsnio 1 dalį (t. 22, b. l. 7)). Kaip matyti iš bylos medžiagos dėl šio nutarimo buvo paduoti du skundai: 2018-02-05 nukentėjusiojo J. A. B. atstovės advokatės J. G. (reg. Nr. AP-3563) ir 2018-02-05 BUAB „P“ advokato M.

T. (reg. Nr. AP 3791) (t. 22, b. l. 74 - 83) Kauno apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui D. V. (t. 20 - 21). Nukentėjusiojo J. A. B. atstovės advokatės J. G. skundas (reg. Nr. AP-3563) buvo atmestas Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro E. Z. (toliau vyriausiasis prokuroras E. Z.) 2018-02-07 nutarimu (t. 19, b. l. 44 - 48), o BUAB „P“ advokato M. T. skundas (reg. Nr. AP 3791) buvo paliktas nenagrinėtu (Panevėžio apygardos prokuratūros II ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro E. B. 2018-02-23 raštas Nr. 6-S-3230, kuriuo advokatas M.

T. buvo informuotas, kad jo skundas dėl prokurorės I. G. 2018-01-15 nutarimo nutraukti paliktinas nenagrinėtu, kadangi Generalinės prokuratūros prokuroro N. M. 2018-02-15 nutarimu prokurorės I. G. 2018-01-15 nutarimas dalyje buvo panaikintas ir tyrimas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atnaujintas (t. 22, b. l. 66).

28. Tuo pat metu, 2018-01-08 (kai prokurorė I. G. dar nebuvo 2018-01-15 nutraukusi ikiteisminį tyrimÄ ) nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas J. A. B. 2018-01-08 pakartotinai kreipėsi su skundu (registruotu Nr. AP-646) ir į generalinę prokuratÅ«rÄ dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 03-2-00550-16 vilkinimo ir ikiteisminio tyrimo perėmimo (t. 22, b. l. 42 – 49). Å is skundas Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo S. V. pavedimu buvo perduotas tirti to paties departamento prokurorui N. M. (toliau – prokuroras N. M.) (2018-01-10 generalinės prokuratÅ«ros raÅ¡tas Nr. 17.9-526) (t.22, b. l. 40). 2018-02-15 raÅ¡tu Nr. 17.2-1047 nukentėjusiajam buvo atsakyta dėl pastarojo minėto skundo dėl ikiteisminio tyrimo perėmimo netenkinimo (t. 22, b. l. 64), tačiau prokuroras N. M. 2018-02-15 priėmė nutarimÄ panaikinti prokurorės I.

G. nutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ dalyje dėl sukčiavimo ir tyrėjos D. P. nutarimus Å¡ioje byloje - 2016-10-18 nutarimÄ J. A. B. pripažinti nukentėjusiuoju Å¡ioje byloje bei 2016-11-30 nutarimÄ J. A. B. pripažinti civiliniu ieÅ¡kovu Å¡ioje byloje (t. 22, b. l. 67 – 69). Taip pat Å¡iuo nutarimu panaikintas ir minėtas vyriausiojo prokuroro E. Z. 2018-02-07 nutarimas, kuriuo jis buvo atmetęs nukentėjusiojo skundÄ dėl prokurorės I. G. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ dalyje).

29. Atkreiptinas dėmesys, kad prokuroras N. M., kaip aukÅ¡tesnysis prokuroras, tyrė minėtÄ nukentėjusiojo J. A. B. 2018-01-08 pareiÅ¡kimÄ (registruotÄ Nr. AP-646) dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo ir jo perėmimo, kuris buvo gautas generalinėje prokuratÅ«roje dar prokurorei I. G. nepriėmus nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ dalyje dėl sukčiavimo. Minėta, kad Å¡is nukentėjusiojo J. A. B. pareiÅ¡kimas, kurį kaip aukÅ¡tesnysis prokuroras tyrė prokuroras N. M., buvo gautas generalinėje prokuratÅ«roje dar prokurorei I.

G. nepriėmus nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ dalyje dėl sukčiavimo. Tačiau Å¡is prokuroras priėmė nutarimÄ panaikinti prokurorės I. G. 2018-01-15 nutarimÄ , jau po to (2018-02-15), kai prokurorė I. G. 218-01-15 buvo priėmusi nutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ dalyje dėl sukčiavimo ir Å¡is jos sprendimas BPK 214 straipsnyje nustatyta tvarka buvo apskųstas aukÅ¡tesniajam prokurorui ir apygardos prokuratÅ«ros skyriaus vyriausiasis prokuroras E. Z., kaip aukÅ¡tesnysis prokuroras buvo jau priėmęs nutarimÄ (2018-02-07) atmesti nukentėjusiojo atstovės skundÄ .

Bylos duomenimis nei minėtas prokuroro E. Z., nei 2018-02-23 prokuroro E. B. sprendimas palikti nenagrinėtu advokato M. T. skundÄ dėl prokurorės I. G. 2018-01-15 nutarimo nebuvo skundžiami BPK 63, 64, 214 straipsnių tvarka ikiteisminio tyrimo teisėjui, t. y. tas pats klausimas dėl prokurorės I. G. 2018-01-15 nutarimo nebuvo iÅ¡spręstas ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi, kaip tai numatyta Generalinio prokuroro rekomendacijų „Dėl prokuroro veiklos organizuojant ikiteisminį tyrimÄ ir jam vadovaujant“ 61, 62 punktuose.

30. Ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no ir prokuroro proceso veiksmai ir nutarimai paprastai skundžiami bendrÄ ja tvarka (BPK 62-65 straipsniai), priklausomai nuo ikiteisminio tyrimo subjekto, dėl kurio veiksmų ar sprendimų skundžiamasi: ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no proceso veiksmai ir nutarimai gali bÅ«ti skundžiami ikiteisminį tyrimÄ organizuojančiam ir jam vadovaujančiam prokurorui, prokuroro – aukÅ¡tesniam prokurorui, aukÅ¡tesniojo prokuroro – ikiteisminio tyrimo teisėjui. BPK 214 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nutarimÄ dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo galima skųsti aukÅ¡tesniajam prokurorui ir jei aukÅ¡tesnysis prokuroras atsisako patenkinti skundÄ , Å¡is jo nutarimas gali bÅ«ti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui.

ProkuratÅ«ros įstatymo 15 straipsnio 6 dalyje yra numatyta, kad proceso dalyviai, nesutikdami su aukÅ¡tesniojo prokuroro priimtu procesiniu sprendimu, gali tik įstatymų nustatyta tvarka sprendimÄ apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Minėta, jog prokuroro priimtÄ proceso sprendimÄ gali iÅ¡nagrinėti tik vienas aukÅ¡tesnysis prokuroras. Kaip jau minėta, pagal ProkuratÅ«ros įstatymo 15 straipsnio 6 dalies nuostatas, apygardos prokuratÅ«ros specializuoto skyriaus prokurorui aukÅ¡tesnysis prokuroras bÅ«tų: apygardos prokuratÅ«ros specializuoto skyriaus vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas) apygardos vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas), Generalinės prokuratÅ«ros prokuroras, Generalinės prokuratÅ«ros departamento skyriaus vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas), Generalinės prokuratÅ«ros departamento (skyriaus) vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas).

Nagrinėjamu atveju, dėl apygardos prokuratÅ«ros specializuoto skyriaus prokurorės I. G. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ dalyje dėl sukčiavimo buvo paduoti du skundai, kuriuos BPK 62-63 straipsnių tvarka, iÅ¡nagrinėjo jos atžvilgiu aukÅ¡tesni prokurorai – apygardos prokuratÅ«ros specializuotų skyrių vyriausieji prokurorai E. Z. ir E. B.. Nei BPK 63 straipsnio, nei BPK 214 straipsnio nuostatos nenumato apygardos prokuratÅ«ros specializuotų skyrių vyriausiųjų prokurorų, kaip aukÅ¡tesnių prokurorų, procesinių veiksmų ir nutarimų apskundimo dar ir jiems aukÅ¡tesniems prokurorams.

Pažymėtina, kad prokuroras N. M. 2018-02-15 nutarimÄ priėmė vadovaudamasis ne BPK 63, 214 straipsnio tvarka, o BPK 170 straipsnio 5 dalimi (2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1478 redakcija (galiojusi nuo 2011-09-01 iki 2020-11-20)), t. y. pavaldumo tvarka, turėdamas įgaliojimus tikrinti bet kurio prokuroro ar ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigÅ«no proceso veiksmų ir sprendimų teisėtumÄ bei pagrįstumÄ , o Å¡iuo atveju o Å¡iuo konkrečiu atveju - generalinės prokuratÅ«ros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pavedimu iÅ¡tirti nukentėjusiojo A.

J. B. pareiÅ¡kimÄ dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo ir tyrimo perdavimo generalinei prokuratÅ«rai, kaip tai numatyta generalinio prokuroro įsakymu patvirtintose Lietuvos Respublikos ProkuratÅ«ros ir prokurorų kompetencijos nuostatų 8.1.15. punkte. Ä®gyvendindamas jam suteiktus, kaip aukÅ¡tesniojo prokuroro, įgaliojimus jis ir priėmė procesinį sprendimÄ â€“ panaikinti prokurorės I. G. nutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ dalyje, vyriausiasis prokuroras E. Z. nutarimÄ (2018-02-07) atmesti nukentėjusiojo atstovės skundÄ bei tyrėjos nutarimus, jis priėmė nepažeisdamas BPK, ProkuratÅ«ros įstatymo bei rekomendacijų nuostatų.

Dėl BPK pažeidimų pareiÅ¡kiant įtarimus 31. Apelianto teigimu ikiteisminio tyrimo metu, pareiÅ¡kus jam įtarimus, buvo pažeistos BPK 212 straipsnio ir 214 straipsnio 1 dalies nuostatos, nes jam 2019 m. pareikÅ¡tame įtarime nurodyti nusikalstami veiksmai (dėl turto iÅ¡vaistymo ir apgaulingos buhalterinės apskaitos) pirma buvo inkriminuoti P. J., kuris dėl jų padarymo visiÅ¡kai pripažino savo kaltę, tokiu bÅ«du, nesant motyvuoto prokuroro nutarimo nutraukti P. J. atžvilgiu ikiteisminį tyrimÄ dalyje, kaltinant jį, o ne kaltę pripažinusį P. J.

32. PraneÅ¡imas apie įtarimÄ yra vienas iÅ¡ dokumentų, kuriuo asmeniui suteikiamas procesinis įtariamojo statusas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. I-153 patvirtintų Rekomendacijų dėl praneÅ¡imo apie įtarimÄ parengimo ir nusikalstamų veikų perkvalifikavimo ikiteisminio tyrimo metu (su pakeitimais, padarytais 2017 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. I-361) 5 punktu, rengiant praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ (BPK 187 straipsnis), prokuroro (neatidėliotinais atvejais – ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no) nutarimÄ pripažinti įtariamuoju (BPK 21 straipsnio 3 dalis), prokuroro praÅ¡ymÄ ikiteisminio tyrimo teisėjui priimti nutartį pripažinti įtariamuoju užsienio valstybės pilietį dėl nusikaltimo, už kurį numatyta atsakomybė Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir BK 7 straipsnio pagrindais, turi bÅ«ti laikomasi Å¡ių principų:

įtarimo teisėtumo, įtarimo individualumo ir įtarimo pagrįstumo. Ä®tarimo teisėtumÄ be kita ko procesine prasme sÄ lygoja įtarimo pareiÅ¡kimo momentas, t. y. įtarimas turi bÅ«ti pareiÅ¡kiamas nedelsiant po to, kai surenkama pakankamai duomenų įtarimui in personam susiformuoti. Paprastai ikiteisminio tyrimo pradžioje dar nepakanka duomenų, pagrindžiančių visus nusikalstamos veikos sudėties požymius, o ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigÅ«nui ar prokurorui iÅ¡nagrinėjus turimÄ informacijÄ , kyla pagrįstas įtarimas tiek dėl to, kad nusikalstama veika padaryta, tiek dėl konkretaus asmens dalyvavimo jÄ padarant.

Taigi, praneÅ¡imo apie įtarimÄ suraÅ¡ymui reikalingas tam tikras faktinių duomenų kiekis, pagal kurį ir sprendžiama dėl galimo asmens dalyvavimo padarant nusikalstamÄ veikÄ .

33. Apelianto teiginys, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminio tyrimÄ P. J. atžvilgiu dalyje, yra nepagrįstas. Bylos duomenimis prokuroras E. B. 2019-07-11 priėmė nutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ dalyje P. J. atžvilgiu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, 223 straipsnio 1 dalį (t. 29, b. l. 169-171). E. R. N. įtarimas, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 2 dalį buvo pareikÅ¡tas 2019-02-14, o kitas įtarimas ‑ pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 2 dalį ir 246 straipsnio 1 dalį buvo pareikÅ¡tas 2019-05-20 (t. 29, b. l. 106-108, 115-117), t. y. kai dar P. J. atžvilgiu nebuvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dalyje.

Taigi, prokuroras, surinkęs pakankamai duomenų, pagrindžiančių dėl galimo E. R. N. dalyvavo padarant jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, turėjo pagrindÄ reikÅ¡ti jam įtarimÄ , BPK 187 straipsnio tvarka, todėl tai, kad P. J. atžvilgiu nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ dalyje buvo priimtas vėliau, nei pareikÅ¡tas įtarimas E. R. N., nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, nes įstatymas konkrečiai nenumato, kada tiksliai turėtų bÅ«ti nutrauktas kito įtariamojo toje pačioje byloje atžvilgiu ikiteisminis tyrimas: ar prieÅ¡ pareiÅ¡kiant įtarimÄ kitam asmeniui dėl tų pačių veikų, ar – po.

Dėl pažeidimų pradedant ikiteisminį tyrimÄ 34. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad skundžiamame nuosprendyje teismas nepateikė motyvų, kodėl netaiko BK 184 straipsnio 5 dalies nuostatos, jog už BK 184 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiÅ¡kimas, ar prokuroro reikalavimas.

35. Baudžiamojo proceso įstatymas tiesiogiai neįtvirtina, kokia forma turi bÅ«ti įforminama ikiteisminio tyrimo pradžia, ir su tuo nesieja ikiteisminio tyrimo pradėjimo teisėtumo (neteisėtumo), be to, pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 1-110 patvirtintų Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos 2 punktÄ jomis įgyvendinami 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/29/ES, kuria nustatomi bÅ«tiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai, reikalavimai, taigi ir Å¡ių Rekomendacijų prioritetas yra bÅ«tent nukentėjusiųjų teisių apsauga (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-139-511/2020).

36. Nuspręsti pradėti ikiteisminį tyrimÄ teisę turi ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas ir prokuroras. BPK yra įtvirtinti ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrindai (vados) bei aptarti ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigÅ«nų veiksmai pradedant ikiteisminį tyrimÄ (BPK 166 straipsnio 1 dalis, 171 straipsnis), tačiau BPK nenustatyta, kokia konkrečia forma turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas prokuroro sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimÄ . Ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir registravimo tvarkÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakyme Nr. I-110 Dėl rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos patvirtinimo (toliau - rekomendacija dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos). Informacija apie galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ gali bÅ«ti gaunama dviem bÅ«dais, nurodytais BPK 166 straipsnio 1 dalyje:

1) gavus skundÄ , pareiÅ¡kimÄ ar praneÅ¡imÄ apie nusikalstamÄ veikÄ ;

2) prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Rekomendacijos dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos (redakcija, galiojusi 2016-07-08 – 2016-12-27) 5 punkte numatytos sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimÄ formos: rezoliucija, tarnybinis praneÅ¡imas, prokuroro reikalavimas, nutarimas. Ikiteisminis tyrimas pradedamas užraÅ¡ant rezoliucijÄ ant dokumento, kai dokumente yra aiÅ¡kiai nurodyti galimai padarytos nusikalstamos veikos požymiai. Rezoliucija pradėti ikiteisminį tyrimÄ gali bÅ«ti užraÅ¡oma ant Å¡ių dokumentų: skundo, pareiÅ¡kimo ar praneÅ¡imo apie nusikalstamÄ veikÄ ; kito prokuroro ar ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigÅ«no tarnybinio praneÅ¡imo, jeigu pagal jį nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Ikiteisminis tyrimas pradedamas tarnybiniu praneÅ¡imu, kai prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, vykdydamas teisės aktų jam nustatytas funkcijas, pats nustato galimai padarytos nusikalstamos veikos požymius. Pagal aktualiu laikotarpiu galiojusį baudžiamÄ jį procesÄ ikiteisminis tyrimas pradedamas prokuroro reikalavimu, kai prokuroras priima sprendimÄ pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl BPK 167 straipsnio 1 dalyje ir 407 straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų BPK 167 straipsnio 2 dalyje ir 409 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais (įstatymų redakcijos, galiojusios .

Kai ikiteisminio tyrimo metu nustatoma kitos nusikalstamos veikos, dėl kurios nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, požymių, priimamas sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimÄ . Toks tyrimas pradedamas pagal tarnybinį praneÅ¡imÄ arba prokuroro nutarimÄ ar reikalavimÄ (23 punktas).

37. E. R. N. nuteistas pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 246 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį. Už BK 184 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiÅ¡kimas, ar prokuroro reikalavimas (BK 184 straipsnio 5 dalis). Kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26/2014 nurodyta, kad jei nėra nukentėjusiojo skundo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesÄ tais atvejais, kai procesas gali bÅ«ti pradėtas tik pagal nukentėjusiojo skundÄ ar jo teisėto atstovo pareiÅ¡kimÄ arba prokuroro reikalavimÄ , baudžiamasis procesas negali bÅ«ti pradėtas, o pradėtas turi bÅ«ti nutrauktas.

Kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-235-942/2018 išaiškinta, kad ikiteisminio tyrimo pagal BPK 167 straipsnio 1 dalyje nurodytus straipsnius pradžios turi būti aiškiai išreikšta nukentėjusiojo valia, įtvirtinta atskirame procesiniame dokumente – skunde ar nukentėjusio asmens teisėto atstovo pareiškime.

38. Bylos duomenimis Å¡ios bylos ikiteisminis tyrimas pradėtas prokurorės I. G. 2016-09-22 nutarimu panaikinti nutarimÄ atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal BK 182 straipsnio 2 dalį pagal J. A. B. įgalioto asmens – S. L. pareiÅ¡kimÄ dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl UAB „P“ ir UAB „T“ vadovo E. R. N. galimai neteisėtų veiksmų parduodant UAB „P“ priklausantį pastatÄ , esantį (duomenys neskelbtini), UAB „T“. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos II ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos D.

P. (toliau – vyresnioji tyrėja D. P.) 2017-02-27 ir 2017-07-14 tarnybiniais praneÅ¡imais buvo pradėti tyrimai pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 straipsnio 1 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje ir 223 straipsnio 1 dalyje (t. 1, b. l. 4 - 7). Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyresnioji tyrėja Z. M. 2019-05-20 tarnybiniu praneÅ¡imu pradėjo ikiteisminį tyrimÄ ir pagal BK 246 straipsnio 1 dalį (t. 22, b. l. 8 - 9).

Taigi, kaip matyti, ikiteisminiai tyrimai pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 183 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 2 dalį bei 223 straipsnio 1 dalį, 246 straipsnio 1 dalį buvo pradėti minėtose rekomendacijose numatytomis sprendimų formomis ‑ prokuroro nutarimu ir tarnybiniais praneÅ¡imais.

39. Minėta, kad pagal BK 184 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiÅ¡kimas, ar prokuroro reikalavimas. Tokio atskiro nukentėjusiojo asmens skundo ar jo teisėto atstovo pareiÅ¡kimo, ar prokuroro reikalavimo pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal BK 184 straipsnį, byloje nėra, tačiau, kaip matyti iÅ¡ minėto J. A. B. įgalioto asmens – S. L. pareiÅ¡kimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo turinio (t. 9, b. l. 13 - 19) jame buvo dėstomos aplinkybės, susijusios su galimai neteisėtu bendrovės perleidimu kitiems asmenims, buhalterinių dokumentų paslėpimu ir pan..

Å iuo atveju nusikalstamos veikos kvalifikavimas ikiteisminio tyrimo metu buvo tyrėjos iniciatyva, Å¡iai suraÅ¡ant tarnybinius praneÅ¡imus. Tai nelaikytina baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu. Teismų praktikoje laikomasi įstatymo aiÅ¡kinimo nuostatų, kad net jeigu nusikalstamos veikos kvalifikavimas nagrinėjamoje byloje bÅ«tų pakeistas prokuroro iniciatyva ar ikiteisminio tyrimo metu, tai nereiÅ¡kia BPK 167 straipsnio nuostatų pažeidimo. Nukentėjusiojo iniciatyva dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, iÅ¡reikÅ¡ta skundu, nėra apribota tam tikra skundo forma, todėl neprieÅ¡tarauja įstatymo prasmei tokie atvejai, kai ikiteisminis tyrimas pradedamas nukentėjusiajam pareiÅ¡kus valiÄ dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo įvairiomis formomis (pvz., protokolu-pareiÅ¡kimu), tarp jų ir procese duodamais parodymais, nes Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nėra nustatyta nei nukentėjusiojo skundo, nei jo teisėto atstovo pareiÅ¡kimo forma ir turinys.

Taigi esminė reikÅ¡minga aplinkybė yra tai, ar nukentėjusysis arba jo teisėtas atstovas iÅ¡reiÅ¡kė norÄ , ėmėsi iniciatyvos pradėti baudžiamÄ jį procesÄ dėl padarytos nusikalstamos veikos. Nukentėjusiajam tokį norÄ ir iniciatyvÄ parodžius, o ikiteisminio tyrimo subjektui ikiteisminį tyrimÄ pradėjus, ne nukentėjusio asmens kompetencija yra spręsti, kaip turi bÅ«ti pavadintas ir įformintas jo pareikÅ¡tas noras pradėti baudžiamÄ jį procesÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-346-303/2017, Nr. 2K-134-222/2019).

Taip pat svarbu atsižvelgti į tai, kad nukentėjusysis dažniausiai nėra profesionalus teisininkas, BPK reglamentavimas, susijęs su ikiteisminio tyrimo pradžia bei kitais formaliais baudžiamojo proceso aspektais, jam nėra žinomas. Nukentėjusiojo pareiga baudžiamojo proceso metu – duoti parodymus (BPK 28 straipsnio 3 dalis), jis taip pat įspėjamas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ . Taigi, nukentėjusiojo teisė į jo pažeistų interesų gynimÄ negali bÅ«ti paneigta ar apsunkinta formaliais procesiniais reikalavimais, kurių Å¡is neprivalo žinoti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-102-697/2020).

Pagal formuojamÄ kasacinio teismo praktikÄ , esant konfliktui tarp bÅ«tinumo užtikrinti nukentėjusiojo teisių apsaugÄ ir kaltininko iÅ¡keltų trÅ«kumų dėl BPK reikalavimų ikiteisminiam tyrimui pradėti laikymosi, pirmenybė paprastai teikiama bÅ«tent nukentėjusiųjų teisių apsaugai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-265-976/2017, Nr. 2K-265-976/2017).

40. Å ios teismų praktikos kontekste teisėjų kolegija tokį J. A. B. įgalioto asmens – S. L. pareiÅ¡kimÄ pripažįsta tinkamu nukentėjusio asmens teisėto atstovo pareiÅ¡kimu, t. y. vada pradėti ikiteisminį tyrimÄ , konkrečiu atveju, pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, todėl jos manymu E. R. N. yra visiÅ¡kai pagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 184 straipsnį dėl turto iÅ¡vaistymo. Atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminiai tyrimai pagal vyresniosios tyrėjos D. P. tarnybinius praneÅ¡imus buvo pradėti dar tuomet, kai prokuroras N. M. nebuvo savo nutarimu panaikinęs ikiteisminį tyrimÄ dalyje dėl sukčiavimo bei vyresniosios tyrėjos D.

P. 2016-10-18 nutarimÄ J. A. B. pripažinti nukentėjusiuoju Å¡ioje byloje bei 2016-11-30 nutarimÄ J. A. B. pripažinti civiliniu ieÅ¡kovu Å¡ioje byloje, t. y. vyresniajai tyrėjai D. P. suraÅ¡ant minėtus 2017-02-27 ir 2017-07-14 tarnybinius praneÅ¡imus, J. A. B. turėjo nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo Å¡ioje byloje statusÄ .

41. Apeliantas taip pat teigia, kad UAB „P“ jam jokių pretenzijų teisme nebereiškė, nuo civilinio ieškinio atsisakė, automobilių klausimas buvo išspręstas civilinėje byloje 2018-12-11 nutartimi (priteisiant jų vertę iš P. J.), o kaltinime nurodytų materialinių vertybių kompensavimo klausimas buvo išspręstas taikos sutartimi, patvirtinta įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2019-05-16 nutartimi.

42. IÅ¡ tiesų UAB „P“ nepateikė civilinio ieÅ¡kinio Å¡ioje byloje, kadangi, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, bendrovė buvo pateikusi civilinį ieÅ¡kinį civilinio proceso tvarka, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, Å¡i aplinkybė nepaneigia ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrįstumÄ . Dėl baudžiamosios ir civilinės atsakomybės 43. Apeliantas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė jam baudžiamÄ jÄ atsakomybę pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį, kai, anot jo, visi analogiÅ¡ki teisiniai santykiai buvo iÅ¡spręsti civilinio proceso tvarka.

Taip pat jis nurodo, kad įsiteisėjusia 2019-05-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-399-638/2019, buvo patvirtinta taikos sutartis, pagal kuriÄ , atkuriant UAB „P“ mokumÄ ir tariamos patirtos žalos atlyginimÄ , jis 2019-06-11 sumokėjo bendrovei 91 535,89 Eur. Apelianto nuomone, Å¡iÄ aplinkybę teismas turėjo įvertinti bent jau kaip savanoriÅ¡kÄ Å¾alos atlyginimÄ ir pripažinti tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

44. Teisėjų kolegija nesutinka su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais ir vertina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė baudžiamÄ jÄ atsakomybę pagal BK 184 straipsnio 1 dalį. IÅ¡ tiesų byloje yra Kauno apygardos teismo 2018-12-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1808-260/2018, iÅ¡ kurios matyti, kad buvo iÅ¡ dalies pakeista Kauno apylinkės teismo 2018-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2781-800/2018, tai yra buvo pripažinti negaliojančiais UAB „P“ visuotinio akcininkų susirinkimo 2015-10-09 sprendimai dėl įmonės vadovų pasikeitimo, 2015-10-26 UAB „P“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, 2015-10-19 dokumentų priėmimo-perdavimo aktas Nr. 1510/1, 2015-10-19 materialinių vertybių priėmimo-perdavimo aktas Nr. 1510/2, 2015-10-19 automobilių priėmimo perdavimo aktas Nr. 1510-3, kurioje konstatuota, jog atsakovas E. R.

N. ir E. N. bei P. J. siekė ne to, kaip tokių sandorių atveju įprasta, t. y. kad atsakovas P. J. perimtų bendrovės akcijas, tęstu įmonės veiklÄ , o tik sudaryti sÄ lygas iÅ¡vengti bendrovės akcininkui ir vadovui atsakovui E. R. N. tenkančių pareigų bei galinčios kilti civilinės atsakomybės (t. 23, b. l. 60-66, t. 29, b. l. 68-86). Taip pat civilinėje byloje Nr. e2-399-638/2019 2019-05-16 nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis, pagal kuriÄ , atkuriant UAB „P“ mokumÄ ir tariamos patirtos žalos atlyginimÄ , E. R.

N. 2019-06-11 91 535,89 Eur (t. 29, b. l. 87-94).

45. Taigi, Å¡ioje byloje keliamas klausimas, ar pažeidimai, sudarant sandorius, kurie nustatyti įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje, visgi turėtų bÅ«ti laikomi baudžiamÄ jÄ atsakomybę pagal BK 184 straipsnį užtraukiančiais veiksmais. Turto pasisavinimo ar iššvaistymo atveju nusikalstamos veikos dalykas (turtas ar turtinė teisė) visais atvejais patikimas ar perduodamas asmens žiniai civilinių teisinių santykių pagrindu – tai pagrindinė priežastis, sukelianti Å¡ių nusikalstamų veikų ir civilinės teisės pažeidimo atribojimo problemas.

Baudžiamoji atsakomybė už patikėto turto ar turtinės teisės iÅ¡vaistymÄ galima tik nustačius atitinkamo sandorio neteisėtumÄ , kuris siejamas su įgaliojimų turto atžvilgiu virÅ¡ijimu. Turto iÅ¡vaistymo atveju baudžiamoji atsakomybė turi bÅ«ti taikoma tik esant akivaizdžiai žalingai savininko interesams veikai, o esant abejonių, prioritetas suteiktinas ne baudžiamosioms, o civilinėms pažeistų teisių atkÅ«rimo priemonėms. Nustačius įmonės vadovo priimtų sprendimų ir sudarytų sandorių neteisėtumÄ , ekonominį nepagrįstumÄ ir žalingumÄ , teismų praktikoje ne visada laikoma, kad įvyko kėsinimasis į baudžiamosios teisės saugomus gėrius, nes baudžiamajai atsakomybei kilti visgi bÅ«tina nustatyti ir kitus objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius.

46. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 184 straipsnį kyla asmeniui, kuris iššvaistė jam patikėtÄ ar savo žinioje esantį svetimÄ turtÄ (turtinę teisę). Teismų praktikoje turto iššvaistymas – tai kaltininkui patikėto ar jo žinioje esančio svetimo turto (turtinės teisės) neteisėtas, neatlygintinas perleidimas padarant žalos turto (turtinės teisės) savininkui arba teisėtam valdytojui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-526/2010, Nr. 2K-210/2012, Nr. 2K-168/2013, Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-369-303/2017).

Kasacinio teismo praktikoje tyčinė kaltė iššvaistant turtÄ konstatuojama, jeigu neteisėtas ir neatlygintinas turto perleidimas tretiesiems asmenims bei žalos turto savininkui sukėlimas buvo padaryti tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Turto iššvaistymas laikomas padarytu tiesiogine tyčia, jeigu kaltininkas supranta, kad neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia jam patikėtÄ ar savo žinioje esantį svetimÄ turtÄ tretiesiems asmenims, numato, jog savininkas ar teisėtas turto valdytojas Å¡io turto neteks, ir to nori, o esant netiesioginei tyčiai – suvokia daromos veikos pavojingÄ pobÅ«dį, numato, kad dėl jos gali kilti turtinė žala, ir nors jos atsiradimo nenori, tačiau sÄ moningai leidžia jai kilti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-325-895/2018, Nr. 2K-4-458/2021).

Iššvaistymo požymių buvimas gali bÅ«ti konstatuojamas ir tuo atveju, kai įmonės vadovas, piktavaliÅ¡kai veikdamas, sudaro akivaizdžiai su įmonės interesais nesutampantį, pelningai įmonės veiklai iÅ¡ esmės trukdantį, ekonomiÅ¡kai nepagrįstÄ , nelogiÅ¡kÄ sandorį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123-895/2017, Nr. 2K-234-699/2017, Nr. 2K-302-489/2017, Nr. 2K-7-648/2019, Nr. 2K-254-895/2020).

47. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ pagrindinis kriterijus, leidžiantis atskirti turto iššvaistymÄ nuo civilinio delikto, sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, turėtų bÅ«ti iÅ¡ anksto, dar iki sutarties sudarymo arba sutarties sudarymo metu, suplanuoti neteisėti kaltininko veiksmai, kurių tikslas pasisavinti arba perduoti tretiesiems asmenims patikėtÄ svetimÄ turtÄ . Å ioje byloje, siekiant atriboti ir nustatyti, ar E. R. N. veikoje yra baudžiamoji ar kitų rūšių atsakomybė, bÅ«tina tiksliai nustatyti faktines bylos aplinkybes ir tik jas nustačius galimas teisingas jų teisinis vertinimas.

Byloje nustatyta, kad E. R. N. jam inkriminuojamu laikotarpiu buvo UAB „P“ vadovas ir akcininkas (turėjo kontrolinį akcijų paketÄ (50,63 proc.)), tad neabejotinai turėjo teisę atstovauti bendrovę ir priimti sprendimus bendrovės vardu bei kontroliuoti jos veiklÄ , disponuoti jos lėšomis. Bylos duomenimis Kauno apygardos teismo 2015-07-07 nutartimi UAB „P“ iÅ¡kelta restruktÅ«rizavimo byla, nustatant Å¡eÅ¡ių mėnesių nuo teismo nutarties iÅ¡kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ priėmimo dienos terminÄ parengti ir pateikti teismui uždarosios akcinės bendrovės „P“ restruktÅ«rizavimo planÄ ir kitus restruktÅ«rizavimo bylai nagrinėti reikalingus dokumentus (nutartis įsigaliojo 2015-10-15) (t. 5, b. l. 50-54), tačiau toks restruktÅ«rizavimo planas ir dokumentai nurodytu laiku parengti ir pateikti teismui nebuvo.

Bylos duomenimis 2015-10-09 įvyko UAB „P“ visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriame dalyvavo vienintelis akcininkas E. R. N., turintis 50,63 proc. bendrovės akcijų, ir kuris nutarė atÅ¡aukti iÅ¡ direktoriaus pareigų E. R. N., iÅ¡rinkti bendrovės direktoriumi P. J., skiriant jam 1 400 Eur per mėnesį atlyginimÄ ir įgalioti E. R. N. įregistruoti bendrovės vadovo pakeitimus Juridinių asmenų registre (t. 25, b. l. 121). 2015-10-16 E. R. N., E. N. ir P. J. sudarė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kuria E. R.

N. ir E. N. pardavė UAB „P“ akcijas P. J. už 1,00 Eur (t. 29, b. l. 20 - 38). 2015-10-19 UAB „P“ dokumentų priėmimo-perdavimo aktu Nr. 1510/1 E. R. N. perdavė P. J. šiame akte nurodytus UAB „P“ buhalterinės apskaitos dokumentus (t. 9, b. l. 135); 2015-10-19 UAB „P“ materialinių vertybių priėmimo-perdavimo aktu Nr. 1510/2 E. R. N. perdavė P. J. šio akto priede nurodytas UAB „P“ materialines vertybes bei medžiagų likučius, kurių materialinė vertė nenurodyta (t. 9, b. l. 150, 151 - 178), 2015-10-19 UAB „P“ automobilių priėmimo-perdavimo aktu Nr. 1510/3 E. R.

N. perdavė P. J., kaip UAB „P“ direktoriui, UAB „P“ priklausančius automobilius, bendros 7 061,99 Eur vertės (t. 9, b. l. 179). Aplinkybės, kad visas P. J. perduotas materialus turtas buvo UAB „P“ nuosavybė, proceso dalyviai neginčija, todėl apie tai plačiau nepasisakoma. Po 2015-10-16 akcijų pirkimo – pardavimo sutarties ir 2015-10-19 materialinių vertybių bei dokumentų priėmimo – perdavimo aktų pasirašymo UAB „P“ ūkinės – komercinės veiklos nebevykdė.

Minėta, kad visi šie sandoriai ir visuotinis akcininkų susirinkimo protokolas buvo pripažinti negaliojančiais civilinio proceso tvarka.

48. PrieÅ¡ingai, nei teigia apeliantas, pirmos instancijos teismas iÅ¡samiai motyvavo, kodėl byloje iÅ¡tirti ir įvertinti įrodymai paneigia E. R. N. teiginius, kad sandoris įvyko realiai ir tokia buvo jo bei P. J. valia, jog P. J. jam nebuvo atskleidęs savo planų parduoti UAB „P“ priklausančius automobilius ir kitas paimtas materialines vertybes ir, kad jam negalėjo bÅ«ti žinomi ir matomi P. J. ketinimai gauti atlygį už tariamÄ nemokios bendrovės akcijų perleidimÄ . Apygardos teismas ginčijamame nuosprendyje nurodė, kad įmonės akcijų pardavimas už 1,00 Eur ir įvairaus turto neatlygintinis perdavimas be jokio atlygio bei E. R.

N. pažadas P. J. ateityje tvarkyti nemokios bendrovės restruktÅ«rizavimo dokumentus, rÅ«pintis jos ateitimi, kai jis pats turėjo galimybę tai vykdyti, parodo E. R. N. tikslÄ , pasinaudojant P. J. nepatyrimu, tokiu bÅ«du paslėpti savo tikruosius kėslus ‑ nuslėpti UAB „P“ tikrÄ jÄ bendrovės finansinę padėtį bei iÅ¡vengti iÅ¡ to kylančių neigiamų pasekmių. BÅ«tent, siekdamas Å¡io tikslo E. R. N. sudarė su P. J. akcijų pardavimo sutartį, pateikė P. J. pasiraÅ¡yti ne vienÄ dokumentÄ , kuris savo turiniu neatitiko tikrovės. AukÅ¡tesnės instancijos teismas sutinka su tokiais pirmos instancijos teismo motyvais.

49. Visų pirma, pats nuteistasis E. R. N. patvirtino, kad 2015 m. bendrovės finansinė padėtis buvo sunki, buvo areÅ¡tuotos bendrovės sÄ skaitos ir turtas, kad jis dėl to kreipėsi į teismÄ bendrovės restruktÅ«rizacijos bylai kelti. Tačiau, kaip matyti iÅ¡ jo tolimesnių veiksmų, vos tik pradėjus bylÄ dėl įmonės restruktÅ«rizacijos, E. R. N. pardavė jam priklausančias įmonės akcijas P. J. už 1,00 Eur. Tuo tarpu nuteistasis P. J. viso proceso metu nuosekliai, aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai teigė, kad jis įmonės akcijas įgijo ne ketindamas rÅ«pintis įmonės veikla ir jÄ valdyti, o siekdamas gauti naudos (kaip parodė P. J., jis tikėjosi gauti vienkartinį atlygį iÅ¡ Å¡io sandorio), suprasdamas iÅ¡ E. R. N. žodžių, kad jam reikės kurį laikÄ Ä¯monei vadovauti formaliai. Taip pat jis parodė, kad jokių įmonės dokumentų neėmė, įmonei nevadovavo ir nežinojo, kad pagal sandorį jam priklausė kažkoks atlyginimas.

50. Teisėjų kolegijos manymu, pirmos instancijos teismas pagrįstai rėmėsi šiais nuteistojo P. J. parodymais, nes juos patvirtino kiti byloje apklausti liudytojai bei rašytinė bylos medžiaga, kuri tuo pačiu, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, paneigė E. R. N. parodymus dėl dokumentų perdavimo P. J.. Tai, kad P. J. nepaėmė bendrovės buhalterinių dokumentų, patvirtina liudytojų M. P., A. P. ir V. J. parodymai. Liudytojas M. P. parodė, kad dokumentų segtuvų nebuvo, jie jų nevežė, liudytojas A.

P. – kad sandėlyje matė dėžes su dokumentais, bet jų niekas neėmė, jie jokių dokumentų nevežė, jei būtų atsivežę, jis būtų juos pastebėjęs. Liudytojas V. J. taip pat teigė matęs sandėlyje dokumentus, o kai paimtus iš to sandėlio daiktus iškrovė (duomenys neskelbtini), tai tarp jų jokių dokumentų nematė. Taigi, kaltinamasis P. J. ir minėti liudytojai patvirtino, kad jie jokių dokumentų neėmė bei kad padėjo P. J. pervežti tik tuos daiktus, kuriuos nurodinėjo paimti E. R.

N.. Netikėti šių liudytojų parodymais nėra pagrindo.

51. Apygardos teismas pagrįstai nuosprendyje konstatavo, kad P. J. neketino vadovauti ir rūpintis įmone, nes, kaip matyti iš pastarojo parodymų ir bylos medžiagos, jis po 2015-10-19 UAB „P“ dokumentų ir materialinių vertybių priėmimo-perdavimo sandorių sudarymo, bendrovės dokumentų ir viso turto (išskyrus kaltinime nurodytus automobilius ir materialines vertybes bei medžiagų likučius) neperėmė, o įregistruotas 2015-10-20 Juridinių asmenų registre naujuoju direktoriumi nesidomėjo įmonės reikalais, nevykdė jokių valdymo funkcijų, neteikė jokios finansinės ataskaitos, darbuotojams darbo užmokestis nebebuvo mokamas, su teismo paskirtu restruktūrizavimo direktoriumi nebendravo. 2016-06-07 įmonei buvo iškelta bankroto byla.

Atkreiptinas dėmesys, kad P. J., kaip naujÄ vadovÄ , Juridinių asmenų registre užregistravo ne pats P. J., o E. R. N. (restruktÅ«rizavimo byla Nr. eB2-2182-230/2015), vienasmeniÅ¡kai tai nutaręs 2015-10-09 visuotinio akcininkų susirinkimo metu. P. J. parodymai ir nurodytos aplinkybės rodo, kad jis nuo pat sandorio sudarymo momento žinojo apie tokio sandorio fiktyvumÄ , suprato tai ir to siekė. Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo iÅ¡vada, kad E. R. N., bÅ«damas akcininku ir įmonės vadovu, turėdamas didelę patirtį verslo srityje, ne vienÄ kartÄ sudarydamas įvairius sandorius perkant – parduodant bendrovių akcijas, turėjo suprasti ir suprato, kad P. J. neturi reikiamos kompetencijos ir patirties vadovauti įmonei, neketina rÅ«pintis įmone ir jai vadovauti.

52. Apeliantas teikia didelę reikÅ¡mę faktui, kad bendrovės buhalteriniai dokumentai iÅ¡ ofiso, kur buvo laikomi, buvo nuneÅ¡ti į sandėlį bei sudėti ant paletės, kas, jo manymu, patvirtina siekį perduoti dokumentus naujam bendrovės vadovui ir paneigia teismo nurodytÄ aplinkybę, jog jis draudė kam nors paimti tuos dokumentus bei tai, kad P. J., bÅ«damas oficialiai perėmęs bendrovės turtÄ ir dokumentus, nuo to momento turėjo bÅ«ti atsakingas ir už buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo organizavimÄ . Atsižvelgiant į tai, kad P. J. buvo pripažintas fiktyviu bendrovės vadovu, Å¡i aplinkybė neturi esminės reikÅ¡mės sprendžiant nuteistojo kaltės klausimÄ , nes, kaip minėta, E. R. N. suvokė, kad pastarasis bus tik fiktyvus įmonės vadovas ir neketins realiai valdyti bendrovę, todėl pastarasis liko atsakingas už įmonės dokumentus, kaip realus įmonės vadovas.

53. Aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad E. R. N. turėjo iÅ¡ankstinę tyčiÄ neteisėtai perleisti P. J. bendrovę. Tokie jo veiksmai rodo, kad jie buvo iÅ¡ anksto apgalvoti. O tai, kad E. R. N. pareiÅ¡kimas teismui dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo buvo pateiktas tik „dėl akių“, siekiant užvilkinti bankroto bylos iÅ¡kėlimo procedÅ«rÄ , kadangi realiai nebuvo siekiama restruktÅ«rizuoti UAB „P“, kas buvo konstatuota ir civilinėje byloje Nr. e2A-1808-260/2018, bei tai, kad neįvykdžius visų teismo nurodymų dėl bendrovės restruktÅ«rizavimo, buvo iÅ¡kart parduotos bendrovės akcijos P. J., sudaro pakankamÄ pagrindÄ spręsti, kad toks bendrovės ir jos turto perleidimas neatlygintinai (tik už 1,00 Eur) P. J., buvo tik tam tikras formalus tokio sandorio sÄ lygų vykdymo imitavimas. Realiai tokie akcijų pirkimo-pardavimo, dokumentų, materialinių vertybių perdavimo-priėmimo sandoriai nebuvo įvykdyti.

54. Tai, kad turto perdavimo aktuose nebuvo nurodyta perduotino turto vertė, nesudaro pagrindo manyti, kad tas turtas buvo bevertis. Atkreiptinas dėmesys, kad P. J. jam perduotus automobilius pardavė už 7 061,99 Eur. Bylos duomenimis UAB „P“ 2015-09-30 įmonės balanse įraÅ¡yto turto vertę sudarė 323 366,31 Eur sumÄ , kuriÄ sudarė: 9 967,15 Eur vertės ilgalaikis turtas, 313 399,16 Eur vertės trumpalaikis turtas, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 367 521,35 Eur sumÄ (Specialisto iÅ¡vada Nr. 04/14-2-5-3249 (t. 5, b. l. 11 - 43)). Tai parodo, kad turimo įmonės turto vertė visgi buvo ženkli, nors įmonės kreditoriniai įsipareigojimai ir virÅ¡ijo jos vertės sumÄ , tačiau juo galima buvo padengti didžiÄ jÄ dalį kreditorinių įsipareigojimų. Tokiu bÅ«du E. R. N., parduodamas įmonę už 1,00 Eur, siekė iÅ¡vengti galimų pasekmių, susijusių su kreditoriniais įsiskolinimais.

55. Turto pasisavinimo ir turto iššvaistymo sudėtys yra materialios, todėl, inkriminuojant Å¡ias nusikalstamas veikas, bÅ«tinasis požymis yra ir turtinė žala, kuri padaroma turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Å i žala turi bÅ«ti reali, o ne tik konstatuojama pagal bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose esančius duomenis. Å iuo aspektu pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartyje Nr. 2K-P-78/2012. Nors UAB „P“ dėl nesÄ Å¾iningų ir neteisėtų bendrovės vadovo E. R.

N. veiksmų jai padarytÄ Å¾alÄ prisiteisė civiline proceso tvarka (buvo sudaryta taikos sutartis), tačiau visuma neteisėtų priemonių, kurių ėmėsi tuometinis įmonės vadovas ir akcininkas E. R. N. (teismo negaliojančiais pripažinti sandoriai – akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, turto ir dokumentų perdavimo aktai, o taip pat ir akcininkų susirinkimo metu priimtas sprendimas pakeisti įmonės vadovÄ ) padarė žalÄ ne tik bendrovės, bet ir bendrovės kreditorių interesams, todėl E. R.

N. veiksmai Kauno apygardos teismo pagrįstai buvo pripažinti nusikalstamais ir atitiko turto iššvaistymo veikos požymius. Teisėjų kolegija taip pat pritaria šiai išvadai ir konstatuoja, kad E. R. N. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 184 straipsnio 1 dalį. Dėl BPK 256 straipsnio pažeidimo 56. Apeliantas teigia, jog pirmos instancijos teismas, nesilaikydamas BPK 256 straipsnio nustatytos pareigos pranešti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad kaltinime nurodyta veika gali būti perkvalifikuota, neturėjo teisės jam inkriminuotos veikos perkvalifikuoti iš BK 184 straipsnio 2 dalies į BK 184 straipsnio 1 dalį.

Tokiu atveju jis pagal BK 184 straipsnio 2 dalį turėjo būti išteisintas.

57. IÅ¡ tiesų, pirmos instancijos teismas, nusprendęs pakeisti E. R. N. kaltinimÄ iÅ¡ sunkesnio į lengvesnį (t. y. iÅ¡ BK 184 straipsnio 2 dalies į BK 184 straipsnio 1 dalį) nepranešė kaltinamajam ir jo gynėjui apie tai, BPK 256 straipsnio tvarka. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs, kad bylos įrodymai buvo tiriami ir vertinami pirmos instancijos teismo nurodytų nusikalstamų veikų kontekste, kad nuteistasis E. R. N. ir jo gynėjas posėdžiuose dalyvavo ir abu buvo aktyvÅ«s (kaltinamasis davė paaiÅ¡kinimus, teikė praÅ¡ymus, uždavė kitiems proceso dalyviams klausimus ir pan.), o nuteistojo E. R.

N. gynybos pozicija (kad sudaryti sandoriai buvo realÅ«s, o perduotas bendrovės turtas buvo bevertis) viso proceso metu nesikeitė, manytina, kad ji nepakistų ir tinkamai įspėjus dėl veikos perkvalifikavimo, pagrįstai daro iÅ¡vadÄ , jog pirmos instancijos teismas, atsižvelgęs į turto vertę (BK 190 straipsnis) ir dėl to perkvalifikuodamas E. R. N. veiksmus, numatytus BK 184 straipsnio 2 dalyje, į lengvesnį nusikaltimÄ , nepadarė esminio BPK 256 straipsnio reikalavimų pažeidimo. PrieÅ¡ingai, nei teigia apeliantas, Kauno apygardos teismui, nustačius jo veiksmuose turto iÅ¡vaistymo požymius, nebuvo pagrindo jį iÅ¡teisinti pagal BK 184 straipsnio 2 dalį.

Dėl BK 300 straipsnio 1 dalies 58. Apeliaciniame skunde taip pat dėstomi argumentai dėl E. R. N. ir P. J. pripažinimo kaltais ir nuteisimo už netikrų dokumentų pagaminimÄ ir jų panaudojimÄ , tvirtinant, jog tie patys nuteistojo E. R. N. veiksmai buvo vertinami civilinėse bylose. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad baudžiamÄ jÄ atsakomybę užtraukiančių veikų pavojingumas turi bÅ«ti pakankamai didelis, tačiau skundžiamame nuosprendyje toks veikos pavojingumo vertinimas nebuvo pateiktas.

Teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka.

59. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad nusikaltimai – tai pirmiausia tokie teisės pažeidimai, kuriais itin Å¡iurkščiai pažeidžiamos žmogaus teisės ir laisvės, kitos Lietuvos Respublikos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės, daromas neigiamas poveikis gyvenimo sÄ lygoms, žmonių gyvenimo lygiui, kėsinamasi į valstybės ir visuomenės gyvenimo pagrindus (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. ir 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Å ių nuostatų ignoravimas tokio pobÅ«džio bylose gali lemti nepakankamo pavojingumo veikų kriminalizavimÄ , taip iÅ¡kreipiant baudžiamųjų įstatymų principus bei paskirtį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-608/2010, 2K-426/2010, 2K-559/2011, 2K-161/2012 ir kt.).

60. BK XLIII skyriaus normose įtvirtintų nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų valdymo tvarkai, susijusių su dokumentų klastojimu, sudėtimis yra saugoma valdymo tvarka, dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas ir taip užtikrinama normali, teisinga dokumentų apyvarta. Minėto skyriaus normomis siekiama apginti normaliÄ , teisingÄ valdymo tvarkÄ užtikrinant dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumÄ , informacijos dokumente patikimumÄ ir kitus su teisinės dokumentų apyvartos funkcionalumu ir patikimumu susijusius klausimus.

Teismų praktikoje įtvirtinta, kad apie žalÄ Å¡iai baudžiamojo įstatymo saugomai vertybei, taigi ir apie padarytos veikos pavojingumÄ , turi bÅ«ti sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes. Baudžiamosios atsakomybės klausimas tokiais atvejais spręstinas nustatant, ar veika realiai yra kėsinamasi į valdymo tvarkÄ , ar dėl tokios veikos jai padaroma žala arba kyla tokios žalos atsiradimo grėsmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011, 2K-421-139/2015, 2K-375-693/2016, 2K-243-942/2017).

61. Vertinant teismų praktikoje BK 300 straipsnio 1 ir kitose dalyse nurodytų veikų pavojingumÄ yra pažymėta, kad nusikalstama veika kėsinamasi į dokumentų teisinės apyvartos patikimumÄ ir funkcionalumÄ . Straipsnyje uždraustos veikos pavojingos tuo, kad netikras ar suklastotas dokumentas gali įtvirtinti teisinėje apyvartoje netikrÄ informacijÄ , lemti neteisingų sprendimų priėmimÄ , suinteresuotų asmenų teisių pažeidimÄ ir pan. Baudžiamajai atsakomybei taikyti reikalingÄ pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu pasiekia tais atvejais, kai Å¡iomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-198-689/2019).

Tada, kai veika (pavyzdžiui, dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai) negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, tokia veika nėra pavojinga baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-559/2011, Nr. 2K-161/2012, Nr. 2K-7-251/2013, Nr. 2K-331/2014 ir kt.).

Tada, kai veika (pavyzdžiui, dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai) negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, tokia veika nėra pavojinga baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-559/2011, 2K-161/2012, 2K-7-251/2013, 2K-331/2014, 2K-290-1073/2020 ir kt.).

62. Apeliacinės instancijos teismas bÅ«tent ir vertina nuteistojo E. R. N. veiksmus ne tik pagal prieÅ¡ingumÄ baudžiamajai teisei, bet ir pagal pateiktos teismų praktikos suformuluotus kriterijus – t. y. netikrų dokumentų pagaminimo ir panaudojimo tikslÄ (iÅ¡vengti galimų pasekmių, susijusių su kreditoriniais įsiskolinimais) ir turinį (sutarties Å¡alių teisių ir pareigų apimtis bei jų sukeltos teisinės pasekmės). Å iame nuosprendyje jau buvo pasisakyta apie civilinės ir baudžiamosios atsakomybės atskyrimÄ , aptariant nuteistojo kaltės klausimÄ pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, tokie pat motyvai taikytini ir vertinant nuteistojo veiksmus BK 300 straipsnio 1 dalies prasme.

IÅ¡ tiesų kaltinime nurodytų dokumentų teisėtumas buvo sprendžiamas civilinio proceso tvarka ir jie buvo pripažinti negaliojančiais anksčiau nei buvo pareikÅ¡ti įtarimai E. R. N. (2019-02-14) ir P. J. (2019-05-24) Å¡ioje byloje. Byloje aktualiais sandoriais buvo siekiama įteisinti juridinį faktÄ â€“ bendrovės akcijų, dokumentų ir materialių vertybių perleidimÄ , taigi jais bÅ«tų daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms.

Atsižvelgiant į tai, kad šiuose sandoriuose buvo nurodyta tikrovės neatitinkanti, melaginga informacija dėl bendrovės akcijų pardavimo ir turto perdavimo, kas realiai nebuvo vykdoma, todėl jau nuo jų sudarymo momento pažeidė bendrovės kreditorių ir kitų akcininkų teises ir sukėlė minėtiems asmenims reikšmingų padarinių, tokia veika yra laikytina pavojinga baudžiamųjų įstatymų požiūriu. Sandorių pripažinimas negaliojančiais civilinio proceso tvarka neturi reikšmės baudžiamajai atsakomybei kilti.

Dėl BK 222 straipsnio 1 dalies 63. Apeliantas, neigdamas kaltę pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, teigia, kad buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimo ar jų neiÅ¡saugojimo klausimas taip pat buvo svarstomas civilinio proceso tvarka, be to jis Kauno apygardos teismo 2019-04-19 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019-08-27 nutartimis už Å¡ių dokumentų neperdavimÄ buvo nubaustas 700 Eur bauda, kas jo manymu, taikant jam atsakomybę pagal BK 222 straipsnio 1 dalį reikÅ¡tų principo non bis in idem pažeidimÄ .

64. Konstitucinis principas non bis in idem nereiÅ¡kia, kad už teisės pažeidimÄ asmuo apskritai negali bÅ«ti traukiamas skirtingų rūšių teisinėn atsakomybėn (Konstitucinio Teismo 2001 m. gegužės 7 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Be to, konstitucinis principas non bis in idem savaime nepaneigia galimybės taikyti asmeniui ne vienÄ , bet daugiau tos pačios rūšies (t. y. apibrėžiamų tos pačios teisės Å¡akos normomis) sankcijų už tÄ patį pažeidimÄ .

65. Bylos duomenys patvirtina, kad iÅ¡ tiesų E. R. N. buvo civilinio proceso tvarka nubaustas už tai, kad gera valia nevykdė teismo įpareigojimo perduoti bankrutuojančios įmonės dokumentus ir turtÄ bankroto administratoriui. Apelianto nurodomos aplinkybės, kad į kaltinimÄ nagrinėjamoje byloje buvo įtraukti tie patys UAB ,,P“ buhalterinės apskaitos dokumentai, už kurių paslėpimÄ jis buvo pripažintas kaltu, neįrodo non bis in idem principo pažeidimo, nes baudžiamojoje byloje E. R. N. yra kaltinamas ne už įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų nepateikimÄ , o už apgaulingÄ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , t. y. yra vertinami kiti jo neteisėti veiksmai. Be to, pasisakytina, kad Baudžiamasis ir civilinis procesai non bis in idem principo požiÅ«riu nėra konkuruojantys, todėl CPK nustatytų procesinio poveikio priemonių taikymas už teismo įpareigojimo nevykdymÄ savaime nepaneigia galimybės taikyti ir baudžiamÄ jÄ atsakomybę.

66. Apeliantas savo kaltę pagal BK 222 straipsnio 1 dalį neigia dar ir tuo, kad P. J., tapęs oficialiu bendrovės vadovu, privalėjo perimti bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus ir organizuoti jų saugojimÄ , todėl jis nėra tinkamas Å¡ios nusikalstamos veikos subjektas. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, teismas Å¡iame nuosprendyje jau yra pasisakęs, kad P. J. buvo tik fiktyvus bendrovės vadovas, todėl baudžiamojon atsakomybėn traukiamas faktinis UAB „P“ vadovas E. R. N. (de facto vadovas).

67. Tačiau sutiktina su gynybos argumentu, kad nepasitvirtino vienas iÅ¡ alternatyvių objektyviosios pusės požymių, kad buhalterinės apskaitos dokumentai buvo paslėpti. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. 04/14-2-5-3249 nurodyta, kad už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-10-19 UAB ,,P“ buhalterinės apskaitos dokumentai ir registrai nebuvo pateikti ir dėl to negalima visiÅ¡kai nustatyti bendrovės veiklos, turto dydžio, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros, nuosavo kapitalo dydžio nuo 2015-01-01 iki 2016-06-07. Visgi nustačius, kad buhalterinės apskaitos dokumentai nebuvo saugomi nustatytÄ laikÄ (kažkokiu bÅ«du buvo prarasti), už tai yra atsakingas Å«kio subjekto vadovas, todėl E. R. N. veiksmai pripažįstami kaip aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas ir jo veika, numatyta BK 222 straipsnio 1 dalyje, perkvalifikuotina į BK 223 straipsnio 1 dalį. E. Dėl bylos įrodymų vertinimo ir E. R. N. veikos kvalifikavimo pagal BK 246 straipsnio 1 dalį.

68. Skundžiamu nuosprendžiu E. R. N. buvo nuteistas pagal BK 246 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai perleido kitiems asmenims turtÄ , žinodamas, kad Å¡iam turtui nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, t. y. 2015-09-30 Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-24588-800/2015 areÅ¡tuotÄ UAB „P“ turtÄ â€“ automobilius neteisėtai perleido P. J.. Nuteistasis E. R. N. apeliaciniame skunde pažymi, kad BK 246 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektui yra keliami specialÅ«s reikalavimai, kurių apeliantas Å¡iuo atveju neatitiko ir buvo nepagrįstai nuteistas pagal BK 246 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais sutinka.

69. BK 246 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas paslėpė, sunaikino ar sugadino apraÅ¡ytÄ , areÅ¡tuotÄ ir jam patikėtÄ turtÄ arba turtÄ , kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, arba šį turtÄ neteisėtai perleido kitam asmeniui. Taigi, objektyviai Å¡i nusikalstama veika pasireiÅ¡kia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu – apraÅ¡yto, areÅ¡tuoto ir kaltininkui patikėto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, paslėpimu, sunaikinimu, sugadinimu ar neteisėtu perleidimu.

Šios nusikalstamos veikos dalykas – turtas, kuris aprašytas, areštuotas ir kaltininkui patikėtas arba kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Šių veikų subjektas – asmuo, kuriam patikėtas aprašytas, areštuotas turtas arba turtas, į kurį nuosavybės teisė laikinai apribota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-131/2013, 2K-420/2013, 2K-318/2014, 2K-443-303/2015, 2K-7-5-895/2018).

70. ApraÅ¡yto ar areÅ¡tuoto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, patikėjimas asmeniui yra specialus procesinis veiksmas, kuris įforminamas Baudžiamojo proceso ir (ar) Civilinio proceso kodeksuose nustatyta tvarka ir kurio metu asmuo įgyja specialaus subjekto statusÄ , t. y. tampa apraÅ¡yto, areÅ¡tuoto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, saugotoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-318/2014). Nusikaltimo subjektas turi suvokti savo pareigas ir teises dėl jam patikėto turto ir žinoti, kad už Å¡io turto perleidimÄ , paslėpimÄ , sunaikinimÄ ar sugadinimÄ gali bÅ«ti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 246 straipsnį, nes dėl to yra įspėtas, kitaip tariant, turi bÅ«ti nustatytas BK 246 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėties subjektyvusis požymis – kaltininko tiesioginė tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-96/2015, 2K-443-303/2015, 2K-7-5-895/2018).

71. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Kauno apylinkės teismo 2015-09-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-24588-800/2015 buvo patenkintas ieÅ¡kovės UAB „S“ (duomenys pakeisti) praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nutarta ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimams užtikrinti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tuoti atsakovei UAB „P“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį, kilnojamÄ jį turtÄ bei turtines teises, esančius pas atsakovę ir/ar trečiuosius asmenis, bendrai 5743,12 Eur sumai, leidžiant atsakovei areÅ¡tuotu turtu naudotis pagal jo tiesioginę paskirti bei uždraudžiant visu areÅ¡tuotu turtu disponuoti.

Taip pat nutarta atsakovės UAB „P“ kilnojamojo, nekilnojamojo turto, piniginių lėšų suradimÄ bei areÅ¡tÄ pavesti atlikti ieÅ¡kovės pasirinktam antstoliui. Nutartyje nurodytÄ turtÄ palikta saugoti atsakovei (t. 29, b. l. 155 - 156). IÅ¡ turto areÅ¡to aktų registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad Turto areÅ¡to aktas Nr. 2015043403 pagal Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartį buvo įregistruotas 2015 m. rugsėjo 30 d. (t. 2, b. l. 90).

72. Bylos duomenys patvirtina, kad minėtos nutarties vykdymÄ 2015-10-13 buvo pavesta atlikti antstoliui R. S. (t. 13, b. l. 180 - 181), kuris tÄ pačiÄ dienÄ surašė patvarkymÄ priimti vykdomÄ jį dokumentÄ (vykdomoji byla Nr. 0070/15/02634). IÅ¡ turto areÅ¡to aktų registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad 2015 m. spalio 14 d. buvo padarytas ir įregistruotas Turto areÅ¡to akto Nr. 2015043403 pakeitimas: antstolis R. S. surašė turto apraÅ¡Ä ; įregistruotas areÅ¡tas Å¡iam turtui: kelių transporto priemonėms ,,Nissan Note“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), ,,Nissan Note“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ,,Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ,,Skoda Oktavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ,,Skoda Oktavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ,,Skoda Oktavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ,,Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ,,Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ,,Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (visų automobilių savininkas UAB „P“, turto saugotojas nepaskirtas); išregistruotas areštas šiam turtui: neidentifikuotas turtas - nekilnojamasis, kilnojamasis turtas bei turtinės teisės, esančios pas atsakovę ir/ar trečiuosius asmenis, bendrai 5743,12 Eur sumai, leidžiant atsakovei areštuotu turtu naudotis pagal jo tiesioginę paskirti bei uždraudžiant visu areštuotu turtu disponuoti (turto savininkas ir saugotojas UAB „P“) (t. 2, b. l. 90 - 92).

73. Automobilių priėmimo-perdavimo aktu Nr. 1510/3 nustatyta, kad E. R. N. 2015-10-19 P. J. perdavė automobilius: ,,Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2083,17 Eur vertės; ,,Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2040,17 Eur vertės; ,,Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 0,29 Eur vartės; ,,Mercedes Benz“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), 0,29 Eur vertės; ,,Nissan Note“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 0,29 Eur vertės; ,,Nissan Note“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 0,29 Eur vertės; ,,Skoda Oktavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2936,91 Eur vertės; ,,Skoda Oktavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 0,29 Eur vertės; ,,Skoda Oktavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 0,29 Eur vertės (t. 9, b. l. 179).

74. IÅ¡ Å¡ių įrodymų galima spręsti, kad Kauno apylinkės teismo 2015-09-29 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymÄ pavedus atlikti antstoliui R. S., pastarasis 2015-10-14 iÅ¡registravo minėta nutartimi paskirtÄ turto areÅ¡tÄ neidentifikuotam UAB „P“ turtui ir įregistravo areÅ¡tÄ UAB „P“ automobiliams, tačiau nepaskyrė areÅ¡tuoto turto (automobilių) saugotojo. Taigi, apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad aptariami areÅ¡tuoti UAB „P“ automobiliai nebuvo perduoti saugoti E. R.

N., taip pat jis nebuvo ir įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės galimo kilimo už Å¡io turto perleidimÄ , paslėpimÄ , sunaikinimÄ ar sugadinimÄ . Nors E. R. N., apklaustas pirmosios instancijos, ir pripažino, kad 2015-10-19 automobilių priėmimo-perdavimo akto 1510/3 pagrindu perduodamas automobilius P. J. jis žinojo, jog jie yra areÅ¡tuoti, tačiau teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nepakanka to, jog asmeniui bÅ«tų žinoma apie turto areÅ¡tÄ . Tuo atveju, jeigu asmuo nebuvo paskirtas areÅ¡tuoto turto saugotoju bei pasiraÅ¡ytinai įspėtas dėl atsakomybės už Å¡io turto neiÅ¡saugojimÄ , negali bÅ«ti pripažinta, kad BK 246 straipsnio prasme turtas jam buvo patikėtas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-96-677/2015).

75. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, E. R. N. atsakomybę grindžiant jo žinojimo apie UAB „P“ turto areÅ¡tÄ faktu, yra nepakankamos pripažinti, jog jam automobiliai buvo patikėti taip, kaip reikalaujama pagal BK 246 straipsnio 1 dalį. Be to, kaip minėta, bÅ«tinasis BK 246 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties subjektyvusis požymis yra tiesioginė tyčia. Asmenys, neteisėtai perleidę šį turtÄ turi suvokti, kad taip padarę jie gali bÅ«ti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, nes yra įspėti. Tuo tarpu Å¡iuo atveju E. R. N. nebuvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės galimo kilimo už Å¡io turto perleidimÄ , paslėpimÄ , sunaikinimÄ ar sugadinimÄ . Todėl E. R. N. veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios neteisėtai perduoti areÅ¡tuotus automobilius kitam asmeniui.

76. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė BK 246 straipsnio 1 dalies nuostatas bei nepagrįstai E. R. N. pripažino kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 246 straipsnio 1 dalyje. Dėl Å¡ios nusikalstamos veikos jis turi bÅ«ti iÅ¡teisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Dėl Å¡ios priežasties skundžiamo nuosprendžio dalis, kurioje E. R.

N. nuteistas pagal BK 246 straipsnio 1 dalį, naikinama ir priimamas naujas iÅ¡teisinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 punktas). Dėl 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintos atsakomybę lengvinančios aplinkybės 77. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas, kad pirmos instancijos teismas, neteisingai įvertinęs bylos aplinkybes, nenustatė E. R. N. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Apelianto argumentai, neva Å¡iÄ aplinkybę patvirtina jo pateikiami duomenys, kad 2019-05-16 teismo nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis civilinėje byloje Nr. e2-399-638/2019, pagal kuriÄ , atkuriant UAB „P“ mokumÄ ir tariamos patirtos žalos atlyginimÄ , jis 2019-06-11 sumokėjo bendrovei 91 535,89 Eur.

Mokėjimo dokumentus apeliantas pateikė 2020-09-21 teismo posėdyje.

78. Å i baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinanti aplinkybė apibÅ«dina nusikalstamos veikos subjektÄ ir parodo jo požiÅ«rį į nukentėjusįjį bei nusikalstama veika jam padarytÄ Å¾alÄ . Tai labai svarbi aplinkybė, kuri atskleidžia kaltininko psichikos santykį su atsiradusiais nusikalstamų veiksmų padariniais ir taip leidžia įvertinti jo asmenybės pavojingumÄ . Tokie kaltininko veiksmai parodo, kad jis supranta savo veiksmų neteisėtumÄ , apgailestauja dėl jų ir stengiasi iÅ¡pirkti savo kaltę, o tai yra pakankamas pagrindas Å¡velninti Å¡io asmens baudžiamÄ jÄ atsakomybę.

Tačiau tam, kad padarytos žalos atlyginimÄ ar paÅ¡alinimÄ teismas pripažintų atsakomybę lengvinančia aplinkybe, vis dėlto yra keliami tam tikri reikalavimai. Visų pirma, nukentėjusiajam padaryta žala turi bÅ«ti atlyginta ar paÅ¡alinta iki priimant teismo nuosprendį o jei nuosprendis yra apskundžiamas, – iki bylos iÅ¡nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Žalos atlyginimo bÅ«dai gali bÅ«ti labai įvairÅ«s: kaltininkas grÄ Å¾ina pagrobtÄ turtÄ ar pinigais atlygina jo vertę, sutaiso sugadintÄ daiktÄ , vieÅ¡ai atsipraÅ¡o nukentėjusiojo už įžeidimÄ ar Å¡meižtÄ , kt.

Žalos atlyginimo motyvai taip pat gali būti įvairūs. Svarbiausia, kad kaltininkas šiuos veiksmus atliktų savo noru. Tokių nuostatų laikomasi ir kasacinės instancijos teismo praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-534/2013, Nr. 2K-345/2013, Nr. 2K-211/2014, Nr. 2K-28/2014 ir kt.).

79. Å ioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad UAB „P“ civilinio ieÅ¡kinio nereiÅ¡kė, nes turtinė žala jai buvo visiÅ¡kai atlyginta civilinėje byloje Nr. e2-399-638/2019. Atsižvelgiant į Å¡iuos nurodytus argumentus, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, nepripažindamas E. R. N. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte, netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . Pripažinus nuteistajam E. R. N. Å¡iÄ aplinkybę atsakomybę lengvinančia, Å¡velnintina ir jam paskirta bausmė pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, paskiriant mažesnį nuteistajam paskirtos bausmės ‑ baudos dydį (BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punktas (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2015-07-15 iki 2015-10-27).

Dėl E. R. N. skirtinos bausmės 80. Apeliantas neginčija jam paskirtÄ bausmę, tačiau apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad E. R. N. iÅ¡teisintinas pagal BK 246 straipsnio 1 dalį ir jo veika perkvalifikuotina iÅ¡ BK 222 straipsnio 1 dalies į 223 straipsnio 1 dalį, iÅ¡ naujo spręstinas bausmių skyrimo ir subendrinimo klausimas.

81. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė.

82. Skirdamas ir individualizuodamas E. R. N. bausmę pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad dėl Å¡ios nusikalstamos veikos nėra nustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, kad jis padarė neatsargų nusikaltimÄ , anksčiau neteistas, dirba, vedęs, turi pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ bei pastovias pajamas.

83. Teisėjų kolegijos manymu, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti skiriant E. R. N. už šį neatsargaus nusikaltimo padarymÄ su realiu laisvės atėmimu nesusijusiÄ , mažesnę bausmę – baudÄ , kurios dydis ženkliai mažesnis už BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punkte numatytÄ baudos vidurkį, kuri neprieÅ¡tarautų teisingumo ir proporcingumo principams, užtikrintų bausmei keliamų tikslų įgyvendinimÄ .

84. BK 184 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatyti nusikaltimai priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai, o 223 straipsnio 1 dalyje – neatsargių. Nusikaltimai, numatyti BK 184 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, buvo padaryti esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, o nusikaltimas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, – labai skiriasi pagal pavojingumÄ ir priskiriamas kitai nusikalstamų veikų kategorijai, todėl paskirtos bausmės už Å¡iuos nusikaltimus bendrintinos apėmimo tvarka, griežčiausia bausme (pagal BK 300 straipsnio 1 dalį) apimant Å¡velnesnes (pagal BK 184 straipsnio 1 dalis ir 223 straipsnio 1 dalis) (BK 63 straipsnio 1 dalis, 5 dalies 1, 2 punktai). Dėl BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo.

85. Nuteistasis E. R. N. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė susiklosčiusios teismų praktikos, taikant BK 72 straipsnį, nes konfiskuoti turtÄ valstybės naudai galima tik tokiu atveju, kai Å¡io turto nereikia nukreipti žalos atlyginimui, kas jau ir buvo padaryta 2018 m. gruodžio 11 d. įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje. Teisėjų kolegija su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais sutinka.

86. BK 72 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iÅ¡ jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtÄ konfiskuoti bÅ«tų netikslinga, teismas iÅ¡ kaltininko ar kitų Å¡io straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų iÅ¡ieÅ¡ko konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ .

87. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ automobilių priėmimo-perdavimo akto Nr. 1510/3 matyti, kad pagal šį dokumentÄ E. R. N. 2015-10-19 P. J. perdavė automobilius: ,,Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2083,17 Eur vertės; ,,Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2040,17 Eur vertės; ,,Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 0,29 Eur vartės; ,,Mercedes Benz“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), 0,29 Eur vertės; ,,Nissan Note“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 0,29 Eur vertės; ,,Nissan Note“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), 0,29 Eur vertės; ,,Skoda Oktavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2936,91 Eur vertės; ,,Skoda Oktavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 0,29 Eur vertės; ,,Skoda Oktavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 0,29 Eur vertės (t. 9, b. l. 179). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad P. J. kaip nusikalstamos veikos rezultatÄ gavo automobilius, kuriuos realizavo nenustatytiems asmenims ir Å¡io turto paimti nėra galimybės, todėl, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 2, 5 dalimis, nusprendė konfiskuoti Å¡io turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ â€“ 7 061,99 Eur.

88. Kaip pagrįstai pažymėta apeliaciniame skunde, teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tam tikrais atvejais, kai darant nusikalstamas veikas gautas turtas grÄ Å¾inamas savininkui (nukentėjusiajam) BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punkte, 108 straipsnyje nustatyta tvarka arba kai tenkinamas pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys dėl tokio turto vertę atitinkančios turtinės žalos atlyginimo, turto konfiskavimas netaikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-196-788/2017). Å iuo atveju iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2018-12-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1808-260/2018 buvo patenkintas ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,P“ civilinis ieÅ¡kinys ir nutarta pripažinti negaliojančiu 2015-10-19 UAB „P“ automobilių priėmimo-perdavimo aktÄ Nr. 1510/3 bei taikyti restitucijÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovo P. J.

įmonės BUAB „P“ naudai 7 062,28 Eur sumÄ (t. 23, b. l. 68 - 86). Taigi, klausimas dėl P. J. realizuotų UAB „P“ priklausančių automobilių vertę atitinkančios turtinės žalos atlyginimo jau buvo sprendžiamas civilinio proceso tvarka.

89. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas iÅ¡ P. J. dar ir konfiskuoti Å¡io turto (automobilių) vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ â€“ 7 061,99 Eur – neatitinka BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalių nuostatų prasmės, t. y. iÅ¡ kaltininko negali bÅ«ti konfiskuota (iÅ¡ieÅ¡kota) daugiau turto, nei buvo gauta kaip nusikalstamos veikos rezultatas. Nors Å¡iuo atveju nuteistojo P. J. ar jo gynėjo apeliacinio skundo ir nebuvo gauta, tačiau pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį, jeigu teismas, nagrinėdamas bylÄ , nustato esminių Å¡io Kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems.

Teisėjų kolegijai nustačius, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalių nuostatas, nepagrįstai nusprendė iÅ¡ P. J. konfiskuoti 7061,99 Eur (konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ ), Å¡i skundžiamo nuosprendžio dalis naikinama dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3, 4 dalimis, 328 straipsnio 1, 2, 3 punktais, 329 straipsnio 1 punktu, 330, 331 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :

Nuteistojo E. R. N. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Kauno apygardos teismo 2021m. vasario 9 d. nuosprendį dalyje dėl E. R. N. pripažinimo kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246 straipsnį panaikinti ir priimti Å¡ioje dalyje naujÄ nuosprendį. E. R. N. iÅ¡teisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246 straipsnį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pakeisti Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 9 d. nuosprendį dalyje dėl E. R.

N. pripažinimo kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį. E. R. N. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį, veikÄ perkvalifikavus iÅ¡ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalies, ir jam paskirti 20 MGL (753 Eur) dydžio bausmę. Pakeisti Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 9 d. nuosprendį dalyje dėl E. R. N. paskirtos bausmės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 1 dalį. E. R. N., nuteistam pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 184 straipsnio 1 dalį, skirti 200 MGL (7 532 Eur) dydžio baudÄ .

Pakeisti Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 9 d. nuosprendį dalyje dėl E. R. N. paskirtų bausmių subendrinimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5 dalies 1 ir 2 punktais, bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du, griežtesne bausme, paskirta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, apimant Å¡velnesnes bausmes, paskirtas pagal 184 straipsnio 1 dalį ir 223 straipsnio 1 dalį, ir E. R. N. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – 250 MGL (9 415 Eur) dydžio baudÄ . Panaikinti nuosprendžio dalį dėl P. J. turto konfiskavimo.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. Teisėjai Vitalija Norkūnaitė Alenas Piesliakas Algimantas Valantinas