764dabb0-eb32-42fb-a4ae-b2a0191628f3 · Lietuvos apeliacinis teismas
Legislator summary
AI generatedKauno apygardos teismo 2021 m. vasario 9 d. nuosprendį jo atžvilgiu panaikinti ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nes nepadarytos veikos, turinÄios nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių; a) iÅ¡kviesti ir apklausti kaip liudytojÄ vyresniÄ jÄ tyrÄjÄ D. P., kuri ikiteisminio tyrimo metu atliko liudytojo V. J. apklausÄ , dÄl liudytojo V. J. 2020 m. rugpjÅ«Äio 6 d. teismo posÄdyje nurodytų aplinkybių, jog jis tyrÄjai sakÄs, kad E. R. N. ir jo žmona, perimant UAB âPâ turtÄ , nurodÄ neliesti buhalterinÄs apskaitos dokumentų, nors tokie jo parodymai nebuvo užfiksuoti vyresniosios tyrÄjo D. P. suraÅ¡ytame apklausos protokole;
Legislator headnote
AI generated764dabb0-eb32-42fb-a4ae-b2a0191628f3 · Lietuvos apeliacinis teismas: E. R. N. taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 184 straipsnio 1 dalį už tai, kad nustatytomis aplinkybÄmis perduodamas P. J. UAB âPâ priklausanÄias transporto priemones (7 061,99 Eur vertÄs), iÅ¡skyrus automobilį SAAB 9-5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1 633,53 Eur vertÄs, bei P. J. ir kitiems tyrimo metu nenustatytiems asmenims perduodamas ar perleisdamas aukÅ¡Äiau nurodytas kitas UAB âPâ materialines vertybes bei medžiagų likuÄius, kurių materialinÄ vertÄ nenustatyta, tokiu bÅ«du iššvaistÄ jam patikÄtÄ UAB âPâ priklausantį 7 061,99 Eur vertÄs turtÄ .
Full text
?Baudžiamoji byla Nr. 1A-223-626/2021 Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00550-2016-5 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.14.7.1; 1.2.18.10; 1.2.18.11, 1.2.20.16; 1.2.29.1.1; LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužÄs 27 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Vitalijos NorkÅ«naitÄs (kolegijos pirmininkÄs ir praneÅ¡Äjos), Aleno Piesliako ir Algimanto Valantino, sekretoriaujant Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorui Gintautui GudžiÅ«nui, nuteistojo E. R.
N. gynÄjui advokatui Raimundui Lideikai, vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. R. N. apeliacinį skundÄ dÄl Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 9 d. nuosprendžio, kuriuo: E. R. N. pripažintas kaltu ir nuteistas: - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 184 straipsnio 1 dalį â 250 MGL (9415 Eur) dydžio bauda; - pagal BK 222 straipsnio 1 dalį â 300 MGL (11298 Eur) dydžio bauda; - pagal BK 246 straipsnio 1 dalį â 150 MGL (5649 Eur) dydžio bauda; - pagal BK 300 straipsnio 1 dalį â 250 MGL (9415 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmÄs, paskirtos pagal BK 184 straipsnio 1 dalį ir BK 246 straipsnio 1 dalį, subendrintos griežtesne apimant Å¡velnesnÄ ir E. R. N. paskirta subendrinta bausmÄ â 250 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, nurodyta subendrinta bausmÄ buvo subendrinta su bausmÄmis, paskirtomis pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį, bausmes iÅ¡ dalies sudedant, ir E. R. N. paskirta galutinÄ subendrinta bausmÄ â 400 MGL (15064 Eur) dydžio bauda, kuri turi bÅ«ti sumokÄta per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisÄjimo dienos.
Taip pat nuosprendžiu P. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, taÄiau nuosprendis Å¡ioje dalyje apeliacine tvarka neskundžiamas TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t Ä: I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmÄ 1. E. R. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad bÅ«damas UAB âPâ (duomenys pakeisti) pagrindiniu akcininku (turÄdamas 50,63 procentų UAB âPâ akcijų) bei laikotarpiu nuo 2015-07-08 iki 2015-10-09 bÅ«damas UAB âPâ (įmonÄs kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, Å¡ių pareigų pagrindu, kaip Å«kio subjekto vadovas, pagal 2001 m. lapkriÄio 6 d.
Lietuvos Respublikos buhalterinÄs apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1, 2 dalis bÅ«damas atsakingas už bendrovÄs apskaitos organizavimÄ bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų iÅ¡saugojimÄ , pažeisdamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų norminių aktų reikalavimus, numatydamas, kad paslÄpus UAB âPâ apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus bus trukdoma nustatyti UAB âPâ veiklÄ , jos turtÄ , nuosavÄ kapitalÄ , įsipareigojimų dydį bei struktÅ«rÄ , ir to norÄdamas bei siekdamas, veikdamas bendrininkų grupÄje su P. J., imituodamas bendrovÄs vadovo pakeitimÄ 2015-10-09 UAB ,,Pâ patalpose adresu (duomenys neskelbtini), pagamino netikrÄ dokumentÄ UAB âPâ 2015-10-09 Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolÄ Nr. 1510/1, kuriame įraÅ¡Ä melagingus, objektyvios tikrovÄs neatitinkanÄius duomenis apie tai, kad iÅ¡ UAB ,,Pâ direktoriaus pareigų atÅ¡aukiamas E. R.
N. ir direktoriumi paskiriamas P. J., bei 2015-10-09 panaudojo šį žinomai netikrÄ dokumentÄ pateikdamas jį VÄ® ,,Registrų centrasâ (duomenys neskelbtini), esanÄiam adresu (duomenys neskelbtini), po ko, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vÄliau kaip 2015-10-19, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, imituodamas UAB âPâ 50,63 procentų akcijų pardavimÄ P. J. pagamino netikrus dokumentus: 1.1. 2015-10-16 UAB âPâ akcijų pirkimoâpardavimo sutartį tarp E. R.
N. ir P. J., joje įraÅ¡ydamas melagingus duomenis apie neva įvykusį 50,63 procentų UAB âPâ akcijų pardavimÄ P. J. už 1 Eur; 1.2. 2015-10-19 UAB âPâ dokumentų priÄmimo-perdavimo aktÄ Nr. 1510/1, kuriame melagingai nurodÄ, kad perdavÄ P. J. Å¡iame akte nurodytus UAB âPâ buhalterinÄs apskaitos dokumentus; 1.3. 2015-10-19 UAB âPâ materialinių vertybių priÄmimo-perdavimo aktÄ Nr. 1510/2, kuriame melagingai nurodÄ, kad perdavÄ P. J. Å¡iame akte nurodytas UAB âPâ materialines vertybes bei medžiagų likuÄius: 23 vnt. atsarginių dalių; 155 vnt. oro filtrų; 29 vnt. darbo apsaugos priemonių; 1894 vnt. elektros instaliacijos dalių; 268 vnt. izoliacinių medžiagų; 1861 vnt.
įvairios įrangos; 31 vnt. menkaverÄio inventoriaus; 808,5 vnt. ortakių sistemos dalių; 199 vnt. pagalbinių dalių (cheminių priemonių); 6 vnt. pagalbinių dalių (juostų); 147 vnt. pagalbinių dalių (laikiklių); 72,33 vnt. pagalbinių dalių (metalo gaminių); 43 vnt. pagalbinių dalių (pagalbinių medžiagų); 57 vnt. sandarinimo detalių; 2045 vnt. sriegimo detalių; 2,5 vnt. statybinių medžiagų; 5656,6 vnt. tvirtinimo detalių; 128 vnt. aklių; 385,7 vnt. įvairių vamzdynų dalių; 107 vnt. movų; 42 vnt. nipelių; 99 vnt. perÄjimų; 79 vnt. redukcijų; 7 vnt. siurblių; 37 vnt. srautų valdymo elementų; 106 vnt. sujungimų; 210 vnt. triÅ¡akių, keturÅ¡akių; 1017,7 vnt. vamzdžių; 91 vnt. vamzdžių jungimo detalių; 462 vnt. vamzdžių alkÅ«nių; 130,28 vnt. vario gaminių; 20 vnt. vožtuvų, kurių materialinÄ vertÄ nenurodyta ir nenustatyta; 1.4. 2015-10-19 UAB âPâ automobilių priÄmimo-perdavimo aktÄ Nr. 1510/3, kuriame melagingai nurodÄ, kad P. J. kaip UAB âPâ direktoriui perdavÄ UAB âPâ priklausanÄius automobilius, žinodamas ir suvokdamas, kad realiai P. J.
UAB âPâ direktoriumi netapo ir UAB âPâ akcijų nepirko, bendrovÄs buhalterinÄs apskaitos dokumentų ir materialaus bendrovÄs turto neperÄmÄ, kartu su P. J. pasiraÅ¡Ä aukÅ¡Äiau paminÄtuose netikruose dokumentuose, po ko, kaip atlygį už sutikimÄ ir pagalbÄ kartu gaminti aukÅ¡Äiau paminÄtus netikrus dokumentus, neatlygintinai perduodamas neteisÄtai perleido P. J. UAB âPâ priklausantį, Kauno apylinkÄs teismo 2015-09-30 nutartimi civilinÄje byloje Nr. 2-24588-800/2015 areÅ¡tuotÄ UAB âPâ turtÄ - automobilius bendros 7 061,99 Eur vertÄs: ,,Fiat Ducatoâ, valst.
Nr. (duomenys neskelbtini), ,,Fiat Ducatoâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ,,Ford Transitâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ,,Mercedes Benzâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ,,Nissan Noteâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ,,Nissan Noteâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ,,Skoda Oktaviaâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ,,Skoda Oktaviaâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ,,Skoda Oktaviaâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir tokiu bÅ«du iššvaistÄ jo žinioje buvusį UAB âPâ turtÄ : ,,Fiat Ducatoâ, valst.
Nr. (duomenys neskelbtini), 2 083,17 Eur vertÄs; ,,Fiat Ducatoâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2 040,17 Eur vertÄs; ,,Ford Transitâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 0,29 Eur vertÄs; ,,Mercedes Benzâ, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), 0,29 Eur vertÄs; ,,Nissan Noteâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 0,29 Eur vertÄs; ,,Nissan Noteâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 0,29 Eur vertÄs; ,,Skoda Oktaviaâ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2936,91 Eur vertÄs; ,,Skoda Oktaviaâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 0,29 Eur vertÄs; ,,Skoda Oktaviaâ, valst.
Nr. (duomenys neskelbtini), 0,29 Eur vertÄs.
2. E. R. N. taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 184 straipsnio 1 dalį už tai, kad nustatytomis aplinkybÄmis perduodamas P. J. UAB âPâ priklausanÄias transporto priemones (7 061,99 Eur vertÄs), iÅ¡skyrus automobilį SAAB 9-5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1 633,53 Eur vertÄs, bei P. J. ir kitiems tyrimo metu nenustatytiems asmenims perduodamas ar perleisdamas aukÅ¡Äiau nurodytas kitas UAB âPâ materialines vertybes bei medžiagų likuÄius, kurių materialinÄ vertÄ nenustatyta, tokiu bÅ«du iššvaistÄ jam patikÄtÄ UAB âPâ priklausantį 7 061,99 Eur vertÄs turtÄ .
3. E. R. N. taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 246 straipsnio 1 dalį už tai, jog tais paÄiais veiksmais neteisÄtai perleido kitiems asmenims turtÄ , žinodamas, kad Å¡iam turtui nustatytas laikinas nuosavybÄs teisÄs apribojimas, t. y. Kauno apylinkÄs teismo 2015-09-30 nutartimi civilinÄje byloje Nr. 2-24588-800/2015 areÅ¡tuotÄ UAB âPâ turtÄ - automobilius: ,,Fiat Ducatoâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2083,17 Eur vertÄs; ,,Fiat Ducatoâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2040,17 Eur vertÄs; ,,Ford Transitâ, valst.
Nr. (duomenys neskelbtini), 0,29 Eur vartÄs; ,,Mercedes Benzâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 0,29 Eur vertÄs; ,,Nissan Noteâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 0,29 Eur vertÄs; ,,Nissan Noteâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 0,29 Eur vertÄs; ,,Skoda Oktaviaâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2936,91 Eur vertÄs; ,,Skoda Oktaviaâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 0,29 Eur vertÄs; ,,Skoda Oktaviaâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 0,29 Eur vertÄs, neteisÄtai perleido P. J..
4. E. R. N. taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, savo užimamų pareigų pagrindu pažeisdamas 2001 m. lapkriÄio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinÄs apskaitos įstatymo Nr. IX-574 - 19 straipsnio âApskaitos dokumentų, apskaitos registrų saugojimo tvarkaâ 1 ir 2 dalių reikalavimus, pagal kuriuos âApskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi Å«kio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones užtikrinanÄias dokumentų saugumÄ .â âPatvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi Å«kio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvo departamento prie Lietuvos Respublikos VyriausybÄs nustatytų dokumentų saugojimo terminų.â; - 21 straipsnio âAtsakomybÄ už apskaitos organizavimÄ ir apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ â 1 dalies reikalavimus, kad âUž apskaitos organizavimÄ pagal Å¡ios Ä®statymo reikalavimus atsako Å«kio subjekto vadovasâ, paslÄpÄ UAB âPâ apskaitos dokumentus, dÄl ko visiÅ¡kai negalima nustatyti UAB âPâ 2015 metų veiklos, turto dydžio, įsipareigojimo dydžio ir struktÅ«ros, nuosavo kapitalo dydžio.
II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai 7. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. R. N. prašo:
1) Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 9 d. nuosprendį jo atžvilgiu panaikinti ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nes nepadarytos veikos, turinÄios nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių;
2) atlikti byloje įrodymų tyrimÄ :
a) iÅ¡kviesti ir apklausti kaip liudytojÄ vyresniÄ jÄ tyrÄjÄ D. P., kuri ikiteisminio tyrimo metu atliko liudytojo V. J. apklausÄ , dÄl liudytojo V. J. 2020 m. rugpjÅ«Äio 6 d. teismo posÄdyje nurodytų aplinkybių, jog jis tyrÄjai sakÄs, kad E. R. N. ir jo žmona, perimant UAB âPâ turtÄ , nurodÄ neliesti buhalterinÄs apskaitos dokumentų, nors tokie jo parodymai nebuvo užfiksuoti vyresniosios tyrÄjo D. P. suraÅ¡ytame apklausos protokole;
b) pridÄti prie baudžiamosios bylos ir iÅ¡tirti apeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjÅ«Äio 27 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. e2-930-407/2019 tam, kad bÅ«tų tinkamai iÅ¡nagrinÄti Å¡io apeliacinio skundo 10 punkte nurodyti teisiniai argumentai dÄl dvigubo nubaudimo.
8. Apeliantas nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas, neteisÄtas ir turi bÅ«ti panaikintas, nes teismas ne tik nekreipÄ dÄmesio į esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau â BPK) pažeidimus, padarytus ikiteisminio tyrimo metu, bet ir pats tokių pažeidimų padarÄ. Be to, skundžiamame nuosprendyje padaryta bylos aplinkybių neatitinkanÄių iÅ¡vadų, apygardos teismas neteisingai aiÅ¡kino ir taikÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ .
9. Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nevertino, jog ikiteisminis tyrimas prieÅ¡ apeliantÄ buvo pradÄtas neteisÄtu Lietuvos Respublikos generalinÄs prokuratÅ«ros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro N. M. 2018-02-15 nutarimu, kuriame prokuroras padarÄ iÅ¡vadÄ , kad E. R. N. galimai įvykdÄ nusikalstamas veikas. Prokuroras savo nutarimo teisÄtumÄ grindÄ BPK 170 straipsnio 5 dalimi, kuri nustato prokuroro įgaliojimus atliekant ikiteisminį tyrimÄ .
Apelianto nuomone, tai reiÅ¡kia, kad prokuroras N. M. klaidingai ir neteisÄtai, ignoruodamas specialiÄ sias teisÄs normas, savavaliÅ¡kai prisiskyrÄ sau aukÅ¡tesniojo prokuroro vaidmenį ikiteisminiame tyrime Nr. 03-2-00550-16, sprÄsdamas klausimÄ dÄl dalies ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrįstumo. 9.1. Apeliantas atkreipia dÄmesį, kad aukÅ¡tesnysis prokuroras iÅ¡ Kauno apygardos prokuratÅ«ros pagal tariamo nukentÄjusiojo J. A. B. skundÄ jau buvo patikrinÄs žemesniojo prokuroro atliktÄ dalies ikiteisminio tyrimo nutraukimÄ ir 2018-02-07 nutarimu minÄtÄ skundÄ atmetÄ.
Tuo tarpu Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje imperatyviai nustatyta, kad prokuroro priimtÄ proceso sprendimÄ gali iÅ¡nagrinÄti tik vienas aukÅ¡tesnysis prokuroras, priimdamas motyvuotÄ nutarimÄ . Apelianto vertinimu, prokuroras N. M. neturÄjo teisÄs veikti kaip aukÅ¡tesnysis prokuroras, nes aukÅ¡tesnysis prokuroras iÅ¡ Kauno apygardos prokuratÅ«ros Å¡iame procesiniame ginÄe jau buvo atlikÄs savo vaidmenį. Taigi, prokuroras N. M., priimdamas aptariamÄ nutarimÄ , akivaizdžiai pažeidÄ tiek minÄtÄ imperatyviÄ ProkuratÅ«ros įstatymo normÄ , tiek BPK 170 straipsnio 5 dalies nuostatas. 9.2.
Be to, prokuroras N. M. virÅ¡ijo savo įgaliojimus ir iÅ¡nagrinÄjo klausimÄ dÄl ikiteisminio tyrimo dalies nutraukimo, kurį pagal BPK 214 straipsnio nuostatas kompetentingas sprÄsti buvo tik ikiteisminio tyrimo teisÄjas. DÄl nurodytų priežasÄių galima daryti iÅ¡vadÄ , kad ikiteisminis tyrimas prieÅ¡ apeliantÄ buvo pradÄtas neteisÄtai, todÄl negalÄjo bÅ«ti priimtas ir apkaltinamasis nuosprendis, nes iÅ¡ neteisÄs negali kilti teisÄ.
10. Apeliantas taip pat nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu pareiÅ¡kiant įtarimus buvo pažeidžiamos BPK nuostatos. Apeliantas pažymi, kad praneÅ¡imas apie įtarimÄ pirmÄ kartÄ jam buvo pareikÅ¡tas 2019 metais. Iki tol dÄl Å¡ių nusikalstamų veikų praneÅ¡imas apie įtarimÄ buvo įteiktas kitam nuteistajam P. J., t. y. jis buvo įtariamas pasisavinÄs UAB âPâ automobilius, iššvaistÄs UAB âPâ didelÄs vertÄs turtÄ ir neiÅ¡saugojÄs UAB âPâ buhalterinÄs apskaitos dokumentų.
P. J. dÄl Å¡ių nusikalstamų veikų visiÅ¡kai pripažino savo kaltÄ. TaÄiau 2019 m., bebaigiant ikiteisminį tyrimÄ , tyrÄja, įteikdama praneÅ¡imus apie įtarimus apeliantui ir P. J., pažeisdama BPK 212 straipsnį, 214 straipsnio 1 dalį, nesant motyvuoto prokuroro nutarimo, ikiteisminį tyrimÄ prieÅ¡ kaltÄ pripažinusį P. J. dÄl dalies nusikaltimų nutraukÄ, Å¡iuos nusikaltimus didele dalimi perkeldama jam, o P. J. palikdama įtarimÄ tik dÄl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo.
11. Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimÄ , skundžiamame nuosprendyje neatskleidÄ motyvų, kodÄl nesivadovavo nuosekliais jo parodymais, jog P. J. jam nebuvo atskleidÄs savo planų parduoti UAB âPâ priklausanÄius automobilius ir kitas paimtas materialines vertybes. Apelianto nuomone, skundžiamo nuosprendžio iÅ¡vada, kad negalÄjo bÅ«ti nežinomi ir nematomi P. J. ketinimai gauti atlygį už tariamÄ nemokios bendrovÄs akcijų perleidimÄ , yra nemotyvuota ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių.
Be to, apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje apskritai neatskleidÄ nuteistųjų tyÄios kryptingumo. Apeliantas mano, kad P. J. parodymai apie tai, kaip jis siekÄ iÅ¡ sandorių su juo atsiskaityti su savo kreditoriais, kurių jis nenorįs atskleisti ir kurie jam davÄ Ä¯vairius patarimus apie įmonių pirkimÄ bei spaudÄ grÄ Å¾inti skolas, kaip jis neketino tapti tikru įmonÄs vadovu ir pan., nemotyvuotai buvo panaudoti prieÅ¡ apeliantÄ . Teismas nuosprendyje neiÅ¡dÄstÄ motyvų, kodÄl pagrįsdamas apelianto kaltÄ rÄmÄsi P. J. parodymų dalimi, kuri nesutapo su jo parodymais.
12. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas savo iÅ¡vadÄ dÄl UAB âPâ buhalterinÄs apskaitos dokumentų tariamo neperdavimo P. J. grindÄ bylos faktinių aplinkybių neatitinkanÄiais teiginiais. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, jog âtie patys liudytojai faktiÅ¡kai patvirtino ir kaltinamojo P. J. aiÅ¡kinimÄ , kad jam nebuvo perduoti ir jokie įmonÄs buhalteriniai dokumentai, kaip teigÄ E. R. N., jie netgi patvirtino, kad tokių dokumentų neÄmÄ pagal atskirÄ kaltinamojo E. R.
N. ir pastarojo sutuoktinÄs nurodymÄ â. Apeliantas pažymi, kad pastarÄ sias aplinkybes, jog jis ir jo sutuoktinÄ neva nurodÄ neimti dokumentų, parodÄ vienintelis liudytojas V. J., kuris yra artimas P. J. draugas. 12.1. Apeliantas atkreipia dÄmesį, kad liudytojai apygardos teisme nebuvo apklausti viename teismo posÄdyje, todÄl turÄjo galimybÄ susižinoti apie tai, kas posÄdžiuose vyko iki tol ir kokios aplinkybÄs buvo tiriamos. 2020-05-25 teismo posÄdžio metu buvo apklausti liudytojai M.
P. ir A. P., kurie parodÄ, kad jis jiems nedraudÄ vežti dokumentų. TaÄiau Å¡ių liudytojų parodymai, pažeidžiant BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimÄ , skundžiamame nuosprendyje nebuvo įvertinti. 2020-08-06 teismo posÄdyje buvo apklaustas liudytojas V. J., kuris parodÄ, kad girdÄjo, kaip jis (E. R. N.) su žmona sakÄ P. J. neliesti ir neleido imti dokumentų, ir kad Å¡ias aplinkybes jis nurodÄ tyrÄjai. Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, skundžiamame nuosprendyje neaptarÄ, kodÄl tiki Å¡iais liudytojo V.
J. parodymais, duotais praÄjus 5 metams po įvykio, nors tokių aplinkybių jis, apklausiamas 2017-03-07 ikiteisminio tyrimo metu (praÄjus pusantrų metų po įvykio), nebuvo nurodÄs. Liudytojas V. J. apie jokius jo ir jo sutuoktinÄs neva iÅ¡sakytus draudimus ikiteisminio tyrimo metu neliudijo. Tuo metu liudytojas manÄ, kad dokumentai neimti P. J. sprendimu. Apeliantas pažymi, kad apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje nevertino, jog Å¡ie liudytojo V. J. teisme duoti parodymai prieÅ¡taravo ne tik liudytojų M.
P., A. P., jo ir jo sutuoktinÄs E. N., bet ir P. J. parodymams. Pastarasis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme neparodÄ, kad jis ar jo sutuoktinÄ bÅ«tų draudÄ jam paimti dokumentus. Taigi, teismas dÄl Å¡ių aplinkybių vadovavosi vienintelio liudytojo V. J. nenuosekliais parodymais, kurie prieÅ¡taravo dar bent penkių kitų proceso dalyvių parodymams. 12.2. Apeliantas atkreipia dÄmesį, kad iÅ¡ teismo neįvertintų nuteistojo P. J., liudytojų E. N., M. P., A. P. parodymų yra aiÅ¡ku, jog įmonÄs dokumentai įprastai buvo laikomi biuro, o ne sandÄlio patalpose.
Aptariamu atveju jo iniciatyva Å¡ie dokumentai buvo perneÅ¡ti į sandÄlį ir sudÄti Å¡alia kitų perduodamų daiktų, kad P. J. juos perimtų. IÅ¡ jo ir P. J. parodymų yra aiÅ¡ku, kad dokumentais nesirÅ«pinti buvo pastarojo vidinÄ nuostata, kuria su apeliantu jis nepasidalino. Apelianto nuomone, jeigu P. J., pasiraÅ¡Äs dokumentų priÄmimo-perdavimo aktÄ , jų nepasiÄmÄ iÅ¡ sandÄlio, nepaÅ¡alinta galimybÄ, jog jie dingo nenustatytomis aplinkybÄmis, nes sandÄlio patalpos buvo nuomojamos kitai įmonei ir tais dokumentais po to niekas nebepasirÅ«pino.
Apeliantas teisme parodÄ, kad paskutinį kartÄ dokumentus matÄ sandÄlyje tuo metu, kai P. J. periminÄjo materialines vertybes. VÄliau jis (E. R. N.) sandÄlyje ilgÄ laikÄ nebesilankÄ ir buvo įsitikinÄs, kad P. J. pasiÄmÄ minÄtus dokumentus. Apelianto vertinimu, esant tokioms aplinkybÄms, teismas neturÄjo pagrindo nuosprendį pagrįsti prielaida, kad jis tuos dokumentus paslÄpÄ. Teismas privalÄjo svarstyti, ar aptariama veika buvo padaryta dÄl neatsargumo ir atitinka BK 223 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos (buhalterinÄs apskaitos dokumentų neiÅ¡saugojimo) sudÄtį.
13. Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas taip pat neteisingai aiÅ¡kino ir taikÄ jo atžvilgiu BK 246 straipsnio 1 dalį. Apygardos teismas ignoravo teismų praktikÄ dÄl BK 246 straipsnio taikymo ir nekreipÄ dÄmesio, jog Å¡ios veikos subjektui yra keliami specialÅ«s reikalavimai. Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ , BK 246 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos dalykas siejamas ne tik su taikomu laikinu nuosavybÄs teisÄs apribojimu baudžiamosiose bylose, bet ir su turto areÅ¡tu, paskiriamu civilinÄse bylose, pavyzdžiui, taikant laikinÄ sias apsaugos priemones.
AreÅ¡tuotas turtas turi bÅ«ti patikÄtas kaltininkui, t. y. perduodamas saugoti asmeniui ir toks turto saugotojas yra įspÄjamas dÄl atsakomybÄs už jo neiÅ¡saugojimÄ . Taigi, asmuo turi bÅ«ti paskirtas areÅ¡tuoto turto saugotoju, sutiko su turto, kuris jam buvo perduotas, požymių ir bÅ«klÄs apraÅ¡ymu bei buvo pasiraÅ¡ytinai įspÄtas dÄl atsakomybÄs už Å¡io turto neiÅ¡saugojimÄ . Tik tokiu atveju galima daryti iÅ¡vadÄ , kad turtas jam buvo patikÄtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-86-197/2019). 13.1.
Apeliantas Å¡iuo atveju tokių subjekto reikalavimų neatitiko ir negalÄjo bÅ«ti nuteistas pagal BK 246 straipsnio 1 dalį. Apeliantas pažymi, kad jam areÅ¡tuoti automobiliai nebuvo perduoti saugoti, taip pat jis nebuvo ir įspÄtas dÄl baudžiamosios atsakomybÄs galimo kilimo. Be to, jo veiksmuose nebuvo tiesioginÄs tyÄios perleisti turtÄ kitiems asmenims, nes tuo metu sudarÄs raÅ¡ytinius sandorius su P. J., tarp kurių buvo ir notarinÄ sutartis, jis neketino Å¡iuos automobilius paimti iÅ¡ UAB âPâ nuosavybÄs ar juos paslÄpti.
Apeliantas juos perdavÄ P. J., kaip UAB âPâ akcininkui ir vadovui, nežinodamas apie pastarojo planus Å¡iuos automobilius neoficialiai parduoti. Tuo metu apeliantas manÄ, kad P. J. automobilius naudos įmonÄs interesais. 13.2. Pirmosios instancijos teismas nuteisÄ jį už tai, kad jis perleido Kauno apylinkÄs teismo 2015-09-30 nutartimi civilinÄje byloje areÅ¡tuotÄ turtÄ - automobilius. TaÄiau tokia iÅ¡vada neatitinka faktinių bylos aplinkybių, kadangi teismo nutartimi automobiliai areÅ¡tuoti nebuvo.
Apeliantas pažymi, kad areÅ¡tuotinÄ turtÄ turÄjo surasti ir jį areÅ¡tuoti teismo antstolis. Kai 2015-10-19 automobilių priÄmimo - perdavimo akto 1510/3 pagrindu jis perdavÄ automobilius P. J., jau galiojo ne teismo nutartimi uždÄtas areÅ¡tas. Apeliantas atkreipia dÄmesį, kad teismo uždÄtÄ areÅ¡tÄ UAB âPâ turtui 2015-10-16 iÅ¡registravo teismo antstolis R. S., taip pat iÅ¡registruodamas ir teismo paskirtÄ saugotojÄ UAB âPâ. Tas pats antstolis tuo paÄiu metu įregistravo turto areÅ¡to pakeitimÄ , pagal kurį areÅ¡tavo UAB âPâ automobilius, taÄiau nepaskyrÄ areÅ¡tuoto turto (automobilių) saugotojo.
Tai matyti iÅ¡ byloje esanÄio Turto areÅ¡tų registro iÅ¡raÅ¡o, kurio duomenų teismas skundžiamame nuosprendyje teisingai neatskleidÄ. 13.3. Taigi, antstolis pasirinko tokiÄ areÅ¡to formÄ , kai jokio areÅ¡tuoto turto saugotojo nepaskyrÄ ir turto saugoti neperdavÄ, Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Teisingumo ministro 2005 m. lapkriÄio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352, 12 priede nustatytos formos turto apraÅ¡o, kurioje ir yra nustatyta formuluotÄ dÄl baudžiamosios atsakomybÄs už perduoto saugoti turto iÅ¡eikvojimÄ , perleidimÄ ar paslÄpimÄ , nesuraÅ¡Ä, nieko dÄl baudžiamosios atsakomybÄs neįspÄjo.
Apeliantas nurodo, kad teismo antstolis jam areÅ¡tuoto turto saugoti nebuvo patikÄjÄs, dÄl baudžiamosios atsakomybÄs įspÄjÄs nebuvo. Taigi, apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai rÄmÄsi automobilių perdavimo metu nebegaliojanÄiu (iÅ¡registruotu) teismo nutartimi anksÄiau skirto neįvardinto turto areÅ¡tu ir nevertino tuo metu galiojanÄio teismo antstolio įregistruoto turto areÅ¡to automobiliams pobÅ«džio. DÄl nurodytų priežasÄių jis buvo nepagrįstai nuteistas pagal BK 246 straipsnio 1 dalį.
14. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad skundžiamame nuosprendyje teismas nepateikÄ motyvų, kodÄl netaiko BK 184 straipsnio 5 dalies nuostatos, jog už BK 184 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentÄjusiojo asmens skundas ar jo teisÄto atstovo pareiÅ¡kimas, ar prokuroro reikalavimas. Apeliantas pažymi, kad UAB âPâ jam jokių pretenzijų teisme nebereiÅ¡kÄ, nuo civilinio ieÅ¡kinio atsisakÄ, automobilių klausimas buvo iÅ¡sprÄstas civilinÄje byloje 2018-12-11 nutartimi (priteisiant jų vertÄ iÅ¡ P. J.), o kaltinime nurodytų materialinių vertybių kompensavimo klausimas buvo iÅ¡sprÄstas taikos sutartimi, patvirtinta įsiteisÄjusia Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužÄs 16 d. nutartimi.
Be to, viso proceso metu prokuroras nebuvo pateikÄs reikalavimo nuteisti apeliantÄ pagal BK 184 straipsnio 1 dalį. Apygardos teismas, nesilaikydamas BPK 256 straipsnio nustatytos pareigos praneÅ¡ti nagrinÄjimo teisme dalyviams, kad kaltinime nurodyta veika gali bÅ«ti perkvalifikuota, neturÄjo teisÄs jam inkriminuotos veikos perkvalifikuoti iÅ¡ BK 184 straipsnio 2 dalies į BK 184 straipsnio 1 dalį. Apelianto nuomone, tokiu atveju teismas dÄl BK 184 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos turÄjo jį iÅ¡teisinti.
15. Apeliaciniame skunde taip pat atkreipiamas dÄmesys, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nekritiÅ¡kai iÅ¡ kaltinamojo akto perraÅ¡Ä teiginius, jog jis, veikdamas bendrininkų grupÄje su P. J., ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje pagamino 2015-10-16 UAB âPâ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį tarp jo ir P. J., joje įraÅ¡ydamas melagingus duomenis apie neva įvykusį UAB âPâ akcijų pardavimÄ P. J. už 1 Eur. Apeliantas pažymi, kad teismas neįvertino, jog Å¡iÄ sutartį parengÄ ir patvirtino KÄdainių rajono 2-ojo notarų biuro notarÄ. Apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje nepateikÄ vertinimų dÄl Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 26 straipsnio nuostatos (âPripažįstama, kad notarine forma patvirtintuose dokumentuose esantys faktai yra nustatyti ir neįrodinÄjami, iki Å¡ie dokumentai (jų dalys) įstatymų nustatyta tvarka nÄra pripažinti negaliojanÄiaisâ).
16. Apelianto nuomone, pagal minÄtÄ Notariato įstatymo nuostatÄ , 2015-10-16 akcijų pirkimo-pardavimo sutartis iki Kauno apygardos teismo 2018-12-11 nutarties priÄmimo apskritai neturÄjo bÅ«ti vertinama, kaip netikras dokumentas, nes dÄl jo vyko civilinis ginÄas teisme ir visiÅ¡kai pakako civilinių teisinių priemonių Å¡iam klausimui sprÄsti. Apeliantas pažymi, jog įtarimai dÄl dokumentų suklastojimo (netikrų dokumentų pagaminimo) buvo pareikÅ¡ti tik 2019 m., t. y. jau po to, kai įsiteisÄjo Kauno apygardos teismo 2018-12-11 nutartis civilinÄje byloje dÄl visų įtarime (o vÄliau ir kaltinime) nurodytų suklastotų dokumentų pripažinimo negaliojanÄiais.
Teismas skundžiamame nuosprendyje nesivadovavo teismų formuojama praktika, kad ne bet kokie tikrovÄs neatitinkantys duomenys dokumentuose gali bÅ«ti vertinami kaip pavojinga veika, numatyta BK 300 straipsnyje. BaudžiamÄ jÄ atsakomybÄ užtraukianÄių veikų pavojingumas turi bÅ«ti pakankamai didelis, taÄiau skundžiamame nuosprendyje toks veikos pavojingumo vertinimas nebuvo pateiktas.
17. Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikÄ baudžiamosios teisÄs, kaip kraÅ¡tutinÄs priemonÄs, vertinimo kriterijaus ir be pagrindo jį nuteisÄ pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, BK 184 straipsnio 1 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį. Apeliantas pažymi, kad visi analogiÅ¡ki teisiniai santykiai teismų buvo svarstomi, įvertinti ir jau iÅ¡sprÄsti civilinio proceso tvarka. Tai, kÄ skundžiamame nuosprendyje teismas įvardijo dokumentų klastojimu ir turto iššvaistymu, 2018-12-11 įsiteisÄjusia teismo nutartimi buvo iÅ¡sprÄsta per sandorių pripažinimo negaliojanÄiais institutÄ ir restitucijos taikymÄ .
Be to, tai, kÄ teismas skundžiamame nuosprendyje įvardino UAB âPâ turto iššvaistymu, buvo sprendžiama ir civilinÄje byloje Nr. e2-399-638/2019, kurioje įsiteisÄjusia 2019-05-16 nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis, pagal kuriÄ , atkuriant UAB âPâ mokumÄ ir tariamos patirtos žalos atlyginimÄ , jis 2019-06-11 sumokÄjo bendrovei 91 535,89 Eur. MokÄjimo dokumentus apeliantas pateikÄ 2020-09-21 teismo posÄdyje. Apelianto nuomone, Å¡iÄ aplinkybÄ teismas turÄjo įvertinti bent jau kaip savanoriÅ¡kÄ Å¾alos atlyginimÄ ir pripažinti tai atsakomybÄ lengvinanÄia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
TaÄiau teismas to nuosprendyje nepadarÄ. Apeliantas pažymi, kad buhalterinÄs apskaitos dokumentų paslÄpimo ar jų neiÅ¡saugojimo klausimas taip pat buvo svarstomas civiline tvarka UAB âPâ bankroto byloje. Jis įsiteisÄjusiomis Kauno apygardos teismo 2019-04-19 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019-08-27 nutartimis už tų paÄių dokumentų neperdavimÄ buvo nubaustas 700 Eur bauda. Å i civilinio-teisinio pobÅ«džio sankcija-bauda, nustatyta Ä®monių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte, savo dydžiu prilygsta ir kriminalinei bausmei baudai (BK 47 straipsnis), todÄl jo nuteisimas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį pažeidžia ir BK 2 straipsnio 6 dalyje įtvirtintÄ dvigubo nubaudimo draudimo principÄ .
18. Apelianto vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino civilinÄse bylose priimtų ir įsiteisÄjusių bei vykdomų teismų sprendimų, patvirtina ir aplinkybÄ, jog skundžiamame nuosprendyje nekreipiama dÄmesio į įsiteisÄjusiu teismo sprendimu, taikant restitucijÄ , iÅ¡ P. J. už jo nežinomiems asmenims parduotus įmonÄs automobilius bendrovei âPâ priteistų 7 062,28 Eur. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, iÅ¡ P. J. konfiskavo praktiÅ¡kai tÄ paÄiÄ sumÄ dar ir valstybÄs naudai.
Tokiu bÅ«du buvo pažeisti kreditoriaus UAB âPâ interesai, nepagrįstai susilpninant P. J., kaip įmonÄs skolininko, turtinÄ padÄtį. Taip baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinÄjÄs teismas be pagrindo įsikiÅ¡o į klausimų, iÅ¡sprÄstų civilinÄje byloje, sprendimÄ . Teismas nesilaikÄ ir susiklosÄiusios teismų praktikos, taikant BK 72 straipsnį, nes konfiskuoti turtÄ valstybÄs naudai galima tik tokiu atveju, kai Å¡io turto nereikia nukreipti žalos atlyginimui, kas jau ir buvo padaryta 2018-12-11 įsiteisÄjusiu teismo sprendimu civilinÄje byloje.
SprÄsdamas turto konfiskavimo ir nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo kolizijÄ Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas konstatavo, kad tuo atveju, kai neradus turto, tenkinamas pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys dÄl tokio turto vertÄ atitinkanÄios turtinÄs žalos atlyginimo, BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktas ir 5 dalies nuostatos netaikomos. IÅ¡ nusikalstamos veikos gauto turto konfiskavimo paskirtis - panaikinti galimybÄ kaltininkui ar kitiems asmenims iÅ¡ nusikalstamos veikos gauti turtinÄs naudos, o ne jį nubausti.
DÄl to atvejai, kai sudaromos prielaidos iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ kaltininko daugiau turto, nei jis gavo iÅ¡ nusikalstamos veikos, laikytini neatitinkanÄiais Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonÄs esmÄs ir paskirties, nes paverÄia jÄ bausme (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. Teismų praktikos taikant turto konfiskavimÄ (BK 72 straipsnis) apžvalga Nr. AB-32-1. Teismų praktika. 2010, 32).
19. Teisiamajame posÄdyje nuteistasis ir jo gynÄjas praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras â tenkinti iÅ¡ dalies. III. ApeliacinÄs instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Nuteistojo E. R. N. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.
20. Procesas apeliacinÄs instancijos teisme yra tokia baudžiamojo proceso stadija, kurioje teismas, paisydamas apelianto pateikto apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmosios instancijos teismo priimto neįsiteisÄjusio nuosprendžio (nutarties) teisÄtumÄ ir pagrįstumÄ , patikrina, ar teismo iÅ¡vadas patvirtina įrodymai, iÅ¡nagrinÄti teisiamajame posÄdyje, ar teismas atsižvelgÄ Ä¯ visas bylos aplinkybes, galinÄias paveikti teismo iÅ¡vadas, ar teisiamajame posÄdyje iÅ¡nagrinÄtų įrodymų pakanka teismo iÅ¡vadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti ir pan. Taigi, apeliacinÄs instancijos teismo paskirtis yra Å¡alinti galimas žemesnÄs instancijos teismo padarytas klaidas, siekiant užtikrinti, kad neįsiteisÄtų neteisÄti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiai.
21. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas dalyje dÄl E. R. Nuteisimo pagal BK 246 straipsnį ir jo atžvilgiu Å¡ioje dalyje priimtinas naujas nuosprendis (BPK 326 straipsnio 3 ir 4 dalys, 329 straipsnio 1 punktas), taip pat nuosprendis keistinas dÄl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmÄs (326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1, 2 punktai). DÄl BPK pažeidimų ikiteisminiame tyrime DÄl BPK 170 straipsnio 5 dalies 22. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. R.
N. kelia ikiteisminio tyrimo pradÄjimo Å¡ioje byloje teisÄtumo klausimÄ . Apelianto manymu Å¡ios bylos ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo pradÄtas neteisÄtu Lietuvos Respublikos generalinÄs prokuratÅ«ros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro N. M. 2018-02-15 nutarimu, nes prokuroras savavaliÅ¡kai prisiskyrÄ sau aukÅ¡tesniojo prokuroro vaidmenį Å¡iame ikiteisminiame tyrime, sprÄsdamas klausimÄ dÄl dalies ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrįstumo, taip dar pažeisdamas BPK 214 straipsnio nuostatas, nes tai sprÄsti buvo kompetentingas tik ikiteisminio tyrimo teisÄjas.
Taigi, nagrinÄjamojoje byloje iÅ¡kilo klausimas, kokį prokurorÄ galima laikyti aukÅ¡tesniu prokuroru (konkreÄiu atveju Kauno apygardos prokuratÅ«ros II-ojo persekiojimo skyriaus prokurorÄs I. G. (toliau â prokurorÄ I. G.) atžvilgiu) bei kiek aukÅ¡tesnių prokurorų gali nagrinÄti vienÄ ir tÄ patį žemesnio prokuroro veiksmÄ ar priimtÄ nutarimÄ (Å¡iuo atveju nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ teisÄtumÄ ir pagrįstumÄ ).
23. Baudžiamojo proceso teisÄ yra vieÅ¡osios teisÄs dalis, o vieÅ¡ojoje teisÄje yra leidžiama veikti tik tiek, kiek formaliai yra apibrÄžta teisÄs aktuose. TodÄl teisÄta gali bÅ«ti laikoma tik tokia prokuroro veikla ikiteisminiame tyrime, kuri yra nustatyta teisÄs aktais. Pagal Konstitucijos 118 straipsnį ir BPK 164 straipsnio 1 dalį prokurorui priskirtos ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam funkcijos. Remiantis BPK 35, 170 straipsniais bei 1994 m. spalio 13 d. Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros įstatymu Nr.I-599 (toliau â ProkuratÅ«ros įstatymas), prokurorų kompetencijÄ ikiteisminiame tyrime bendriausia prasme galima apibÅ«dinti kaip ikiteisminio tyrimo atlikimÄ , organizavimÄ ir vadovavimÄ jam bei ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų procesinÄs veiklos kontrolÄ To paties įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog prokurorų proceso veiklÄ kontroliuoja aukÅ¡tesnysis prokuroras ir teismas.
AukÅ¡tesnysis prokuroras ir teismas nustato prokurorų padarytus proceso įstatymų pažeidimus ir panaikina neteisÄtus sprendimus. Tokia pati nuostata yra įtvirtinta ir BPK 176 straipsnio 6 dalyje.
24. Pagal ProkuratÅ«ros įstatymo 15 straipsnio 2 dalį Prokurorui vykdant proceso įstatymus, aukÅ¡tesnysis prokuroras yra: apylinkÄs prokuratÅ«ros prokurorui â apylinkÄs prokuratÅ«ros skyriaus vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas), apylinkÄs prokuratÅ«ros vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas), apygardos vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas), GeneralinÄs prokuratÅ«ros prokuroras, GeneralinÄs prokuratÅ«ros departamento skyriaus vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas), GeneralinÄs prokuratÅ«ros departamento (skyriaus) vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas);
2) apygardos prokuratÅ«ros specializuoto skyriaus prokurorui â apygardos prokuratÅ«ros specializuoto skyriaus vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas), apygardos vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas), GeneralinÄs prokuratÅ«ros prokuroras, GeneralinÄs prokuratÅ«ros departamento skyriaus vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas), GeneralinÄs prokuratÅ«ros departamento (skyriaus) vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas);
3) apylinkÄs prokuratÅ«ros skyriaus vyriausiajam prokurorui (jo pavaduotojui), apylinkÄs prokuratÅ«ros vyriausiajam prokurorui (jo pavaduotojui), apygardos prokuratÅ«ros specializuoto skyriaus vyriausiajam prokurorui (jo pavaduotojui) â apygardos vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas), GeneralinÄs prokuratÅ«ros prokuroras, GeneralinÄs prokuratÅ«ros departamento skyriaus vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas), GeneralinÄs prokuratÅ«ros departamento (skyriaus) vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas);
4) apygardos vyriausiajam prokurorui (jo pavaduotojui), GeneralinÄs prokuratÅ«ros prokurorui â GeneralinÄs prokuratÅ«ros departamento skyriaus vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas), GeneralinÄs prokuratÅ«ros departamento (skyriaus) vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas);5) generalinis prokuroras (jo pavaduotojas) visiems prokurorams yra aukÅ¡tesnysis prokuroras, o 15 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad AukÅ¡tesnysis prokuroras, gavÄs skundÄ ar praneÅ¡imÄ dÄl proceso įstatymo pažeidimo, gali jį nagrinÄti pats arba pagal Kompetencijos nuostatus perduoti nagrinÄti kitam aukÅ¡tesniajam prokurorui. Prokuroro priimtÄ proceso sprendimÄ gali iÅ¡nagrinÄti tik vienas aukÅ¡tesnysis prokuroras, priimdamas motyvuotÄ nutarimÄ .
25. KonkreÄiÄ prokurorų kompetencijÄ pagal prokuratÅ«ros hierarchinÄ sistemÄ nustato generalinio prokuroro 2008 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. I-215 patvirtinti âLietuvos Respublikos prokuratÅ«ros ir prokurorų kompetencijos nuostataiâ. Å ių nuostatų 8.1. ir 8.1.15. punktuose nurodyta, jog GeneralinÄs prokuratÅ«ros prokuroras, GeneralinÄs prokuratÅ«ros departamento, skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimu tikrina bet kurio prokuroro ar ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigÅ«no proceso veiksmų ir sprendimų teisÄtumÄ bei pagrįstumÄ .
26. Be kita ko ProkuratÅ«ros įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog prokurorams ir ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams generalinio prokuroro patvirtintos rekomendacijos ir kiti teisÄs norminiai aktai, formuojantys ikiteisminio tyrimo, valstybinio kaltinimo ir nuosprendžių vykdymo kontrolÄs praktikÄ , yra privalomi. Generalinio prokuroro rekomendacijose âDÄl prokuroro veiklos organizuojant ikiteisminį tyrimÄ ir jam vadovaujantâ 61, 62 punktuose yra nurodyta: AukÅ¡tesnysis prokuroras, vadovaudamasis ProkuratÅ«ros įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, prokuroro priimtÄ neteisÄtÄ ar nepagrįstÄ proceso sprendimÄ gali panaikinti ir nesant proceso dalyvio skundo, praÅ¡ymo ar pareiÅ¡kimo.
Tais atvejais, kai prokuroro proceso veiksmai ir (ar) nutarimai nebuvo apskųsti, aukÅ¡tesnysis prokuroras gali papraÅ¡yti proceso veiksmÄ ir (ar) nutarimÄ priÄmusį prokurorÄ dÄl priimto proceso veiksmo ir (ar) nutarimo pateikti žodinį ar raÅ¡ytinį paaiÅ¡kinimÄ , taip pat pateikti su atitinkamu proceso veiksmu ir (ar) nutarimu susijusiÄ medžiagÄ . AukÅ¡tesnysis prokuroras, vadovaudamasis ProkuratÅ«ros įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, nesant proceso dalyvio skundo, praÅ¡ymo ar pareiÅ¡kimo, savo iniciatyva gali panaikinti ir pagal pareigas žemiau esanÄio aukÅ¡tesniojo prokuroro priimtÄ neteisÄtÄ ar nepagrįstÄ proceso sprendimÄ , jei tas pats klausimas nebuvo iÅ¡sprÄstas ikiteisminio tyrimo teisÄjo ar teismo nutartimi.
Toks aukÅ¡tesniojo prokuroro sprendimas BPK 63 straipsnio nustatyta tvarka skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisÄjui (61 punktas); ir, kad AukÅ¡tesnysis prokuroras, įvertinÄs prokuroro proceso sprendimÄ ir nustatÄs, kad jis yra neteisÄtas ir (ar) nepagrįstas, panaikina proceso sprendimÄ . Nutarime panaikinti proceso sprendimÄ nurodomi prokuroro padaryti pažeidimai, pasiÅ«loma juos paÅ¡alinti, duodami privalomi nurodymai, iÅ¡skyrus nurodymÄ , kokį proceso sprendimÄ priimti. Toks aukÅ¡tesniojo prokuroro sprendimas BPK nustatyta tvarka gali bÅ«ti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisÄjui (62 punktas).
27. NagrinÄjamu atveju Å¡ioje byloje ikiteisminis tyrimas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį gavus J. A. B. įgalioto asmens - S. L. pareiÅ¡kimÄ dÄl ikiteisminio tyrimo pradÄjimo dÄl UAB âPâ ir UAB âTâ (duomenys pakeisti) vadovo E. R. N. galimai neteisÄtų veiksmų parduodant UAB âPâ priklausantį pastatÄ , esantį (duomenys neskelbtini), UAB âTâ, buvo pradÄtas prokurorei I. G. 2016-09-22 nutarimu panaikinus Kauno apskr. VPK KriminalinÄs policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyr. tyrÄjo P. V. 2016-09-07 nutarimÄ atsisakyti pradÄti ikiteisminį tyrimÄ ) (t. 1, b. l. 1, 50 - 63). 2018-01-15 ikiteisminis tyrimas prokurorÄs I.
G. nutarimu, BPK 216 straipsnio, 212 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 214 straipsnio 3 dalies 1 dalies, 1 punkto tvarka, buvo nutrauktas dalyje dÄl sukÄiavimo (t. 1, b. l. 16 - 33) (ikiteisminis tyrimas toliau buvo tÄsiamas pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, 223 straipsnio 1 dalį (t. 22, b. l. 7)). Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos dÄl Å¡io nutarimo buvo paduoti du skundai: 2018-02-05 nukentÄjusiojo J. A. B. atstovÄs advokatÄs J. G. (reg. Nr. AP-3563) ir 2018-02-05 BUAB âPâ advokato M.
T. (reg. Nr. AP 3791) (t. 22, b. l. 74 - 83) Kauno apygardos prokuratÅ«ros vyriausiajam prokurorui D. V. (t. 20 - 21). NukentÄjusiojo J. A. B. atstovÄs advokatÄs J. G. skundas (reg. Nr. AP-3563) buvo atmestas Kauno apygardos prokuratÅ«ros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro E. Z. (toliau vyriausiasis prokuroras E. Z.) 2018-02-07 nutarimu (t. 19, b. l. 44 - 48), o BUAB âPâ advokato M. T. skundas (reg. Nr. AP 3791) buvo paliktas nenagrinÄtu (PanevÄžio apygardos prokuratÅ«ros II ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro E. B. 2018-02-23 raÅ¡tas Nr. 6-S-3230, kuriuo advokatas M.
T. buvo informuotas, kad jo skundas dÄl prokurorÄs I. G. 2018-01-15 nutarimo nutraukti paliktinas nenagrinÄtu, kadangi GeneralinÄs prokuratÅ«ros prokuroro N. M. 2018-02-15 nutarimu prokurorÄs I. G. 2018-01-15 nutarimas dalyje buvo panaikintas ir tyrimas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atnaujintas (t. 22, b. l. 66).
28. Tuo pat metu, 2018-01-08 (kai prokurorÄ I. G. dar nebuvo 2018-01-15 nutraukusi ikiteisminį tyrimÄ ) nukentÄjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas J. A. B. 2018-01-08 pakartotinai kreipÄsi su skundu (registruotu Nr. AP-646) ir į generalinÄ prokuratÅ«rÄ dÄl ikiteisminio tyrimo Nr. 03-2-00550-16 vilkinimo ir ikiteisminio tyrimo perÄmimo (t. 22, b. l. 42 â 49). Å is skundas Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo S. V. pavedimu buvo perduotas tirti to paties departamento prokurorui N. M. (toliau â prokuroras N. M.) (2018-01-10 generalinÄs prokuratÅ«ros raÅ¡tas Nr. 17.9-526) (t.22, b. l. 40). 2018-02-15 raÅ¡tu Nr. 17.2-1047 nukentÄjusiajam buvo atsakyta dÄl pastarojo minÄto skundo dÄl ikiteisminio tyrimo perÄmimo netenkinimo (t. 22, b. l. 64), taÄiau prokuroras N. M. 2018-02-15 priÄmÄ nutarimÄ panaikinti prokurorÄs I.
G. nutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ dalyje dÄl sukÄiavimo ir tyrÄjos D. P. nutarimus Å¡ioje byloje - 2016-10-18 nutarimÄ J. A. B. pripažinti nukentÄjusiuoju Å¡ioje byloje bei 2016-11-30 nutarimÄ J. A. B. pripažinti civiliniu ieÅ¡kovu Å¡ioje byloje (t. 22, b. l. 67 â 69). Taip pat Å¡iuo nutarimu panaikintas ir minÄtas vyriausiojo prokuroro E. Z. 2018-02-07 nutarimas, kuriuo jis buvo atmetÄs nukentÄjusiojo skundÄ dÄl prokurorÄs I. G. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ dalyje).
29. Atkreiptinas dÄmesys, kad prokuroras N. M., kaip aukÅ¡tesnysis prokuroras, tyrÄ minÄtÄ nukentÄjusiojo J. A. B. 2018-01-08 pareiÅ¡kimÄ (registruotÄ Nr. AP-646) dÄl ikiteisminio tyrimo vilkinimo ir jo perÄmimo, kuris buvo gautas generalinÄje prokuratÅ«roje dar prokurorei I. G. nepriÄmus nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ dalyje dÄl sukÄiavimo. MinÄta, kad Å¡is nukentÄjusiojo J. A. B. pareiÅ¡kimas, kurį kaip aukÅ¡tesnysis prokuroras tyrÄ prokuroras N. M., buvo gautas generalinÄje prokuratÅ«roje dar prokurorei I.
G. nepriÄmus nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ dalyje dÄl sukÄiavimo. TaÄiau Å¡is prokuroras priÄmÄ nutarimÄ panaikinti prokurorÄs I. G. 2018-01-15 nutarimÄ , jau po to (2018-02-15), kai prokurorÄ I. G. 218-01-15 buvo priÄmusi nutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ dalyje dÄl sukÄiavimo ir Å¡is jos sprendimas BPK 214 straipsnyje nustatyta tvarka buvo apskųstas aukÅ¡tesniajam prokurorui ir apygardos prokuratÅ«ros skyriaus vyriausiasis prokuroras E. Z., kaip aukÅ¡tesnysis prokuroras buvo jau priÄmÄs nutarimÄ (2018-02-07) atmesti nukentÄjusiojo atstovÄs skundÄ .
Bylos duomenimis nei minÄtas prokuroro E. Z., nei 2018-02-23 prokuroro E. B. sprendimas palikti nenagrinÄtu advokato M. T. skundÄ dÄl prokurorÄs I. G. 2018-01-15 nutarimo nebuvo skundžiami BPK 63, 64, 214 straipsnių tvarka ikiteisminio tyrimo teisÄjui, t. y. tas pats klausimas dÄl prokurorÄs I. G. 2018-01-15 nutarimo nebuvo iÅ¡sprÄstas ikiteisminio tyrimo teisÄjo ar teismo nutartimi, kaip tai numatyta Generalinio prokuroro rekomendacijų âDÄl prokuroro veiklos organizuojant ikiteisminį tyrimÄ ir jam vadovaujantâ 61, 62 punktuose.
30. Ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no ir prokuroro proceso veiksmai ir nutarimai paprastai skundžiami bendrÄ ja tvarka (BPK 62-65 straipsniai), priklausomai nuo ikiteisminio tyrimo subjekto, dÄl kurio veiksmų ar sprendimų skundžiamasi: ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no proceso veiksmai ir nutarimai gali bÅ«ti skundžiami ikiteisminį tyrimÄ organizuojanÄiam ir jam vadovaujanÄiam prokurorui, prokuroro â aukÅ¡tesniam prokurorui, aukÅ¡tesniojo prokuroro â ikiteisminio tyrimo teisÄjui. BPK 214 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nutarimÄ dÄl ikiteisminio tyrimo nutraukimo galima skųsti aukÅ¡tesniajam prokurorui ir jei aukÅ¡tesnysis prokuroras atsisako patenkinti skundÄ , Å¡is jo nutarimas gali bÅ«ti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisÄjui.
ProkuratÅ«ros įstatymo 15 straipsnio 6 dalyje yra numatyta, kad proceso dalyviai, nesutikdami su aukÅ¡tesniojo prokuroro priimtu procesiniu sprendimu, gali tik įstatymų nustatyta tvarka sprendimÄ apskųsti ikiteisminio tyrimo teisÄjui. MinÄta, jog prokuroro priimtÄ proceso sprendimÄ gali iÅ¡nagrinÄti tik vienas aukÅ¡tesnysis prokuroras. Kaip jau minÄta, pagal ProkuratÅ«ros įstatymo 15 straipsnio 6 dalies nuostatas, apygardos prokuratÅ«ros specializuoto skyriaus prokurorui aukÅ¡tesnysis prokuroras bÅ«tų: apygardos prokuratÅ«ros specializuoto skyriaus vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas) apygardos vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas), GeneralinÄs prokuratÅ«ros prokuroras, GeneralinÄs prokuratÅ«ros departamento skyriaus vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas), GeneralinÄs prokuratÅ«ros departamento (skyriaus) vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas).
NagrinÄjamu atveju, dÄl apygardos prokuratÅ«ros specializuoto skyriaus prokurorÄs I. G. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ dalyje dÄl sukÄiavimo buvo paduoti du skundai, kuriuos BPK 62-63 straipsnių tvarka, iÅ¡nagrinÄjo jos atžvilgiu aukÅ¡tesni prokurorai â apygardos prokuratÅ«ros specializuotų skyrių vyriausieji prokurorai E. Z. ir E. B.. Nei BPK 63 straipsnio, nei BPK 214 straipsnio nuostatos nenumato apygardos prokuratÅ«ros specializuotų skyrių vyriausiųjų prokurorų, kaip aukÅ¡tesnių prokurorų, procesinių veiksmų ir nutarimų apskundimo dar ir jiems aukÅ¡tesniems prokurorams.
PažymÄtina, kad prokuroras N. M. 2018-02-15 nutarimÄ priÄmÄ vadovaudamasis ne BPK 63, 214 straipsnio tvarka, o BPK 170 straipsnio 5 dalimi (2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1478 redakcija (galiojusi nuo 2011-09-01 iki 2020-11-20)), t. y. pavaldumo tvarka, turÄdamas įgaliojimus tikrinti bet kurio prokuroro ar ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigÅ«no proceso veiksmų ir sprendimų teisÄtumÄ bei pagrįstumÄ , o Å¡iuo atveju o Å¡iuo konkreÄiu atveju - generalinÄs prokuratÅ«ros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pavedimu iÅ¡tirti nukentÄjusiojo A.
J. B. pareiÅ¡kimÄ dÄl ikiteisminio tyrimo vilkinimo ir tyrimo perdavimo generalinei prokuratÅ«rai, kaip tai numatyta generalinio prokuroro įsakymu patvirtintose Lietuvos Respublikos ProkuratÅ«ros ir prokurorų kompetencijos nuostatų 8.1.15. punkte. Ä®gyvendindamas jam suteiktus, kaip aukÅ¡tesniojo prokuroro, įgaliojimus jis ir priÄmÄ procesinį sprendimÄ â panaikinti prokurorÄs I. G. nutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ dalyje, vyriausiasis prokuroras E. Z. nutarimÄ (2018-02-07) atmesti nukentÄjusiojo atstovÄs skundÄ bei tyrÄjos nutarimus, jis priÄmÄ nepažeisdamas BPK, ProkuratÅ«ros įstatymo bei rekomendacijų nuostatų.
DÄl BPK pažeidimų pareiÅ¡kiant įtarimus 31. Apelianto teigimu ikiteisminio tyrimo metu, pareiÅ¡kus jam įtarimus, buvo pažeistos BPK 212 straipsnio ir 214 straipsnio 1 dalies nuostatos, nes jam 2019 m. pareikÅ¡tame įtarime nurodyti nusikalstami veiksmai (dÄl turto iÅ¡vaistymo ir apgaulingos buhalterinÄs apskaitos) pirma buvo inkriminuoti P. J., kuris dÄl jų padarymo visiÅ¡kai pripažino savo kaltÄ, tokiu bÅ«du, nesant motyvuoto prokuroro nutarimo nutraukti P. J. atžvilgiu ikiteisminį tyrimÄ dalyje, kaltinant jį, o ne kaltÄ pripažinusį P. J.
32. PraneÅ¡imas apie įtarimÄ yra vienas iÅ¡ dokumentų, kuriuo asmeniui suteikiamas procesinis įtariamojo statusas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. I-153 patvirtintų Rekomendacijų dÄl praneÅ¡imo apie įtarimÄ parengimo ir nusikalstamų veikų perkvalifikavimo ikiteisminio tyrimo metu (su pakeitimais, padarytais 2017 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. I-361) 5 punktu, rengiant praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ (BPK 187 straipsnis), prokuroro (neatidÄliotinais atvejais â ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no) nutarimÄ pripažinti įtariamuoju (BPK 21 straipsnio 3 dalis), prokuroro praÅ¡ymÄ ikiteisminio tyrimo teisÄjui priimti nutartį pripažinti įtariamuoju užsienio valstybÄs pilietį dÄl nusikaltimo, už kurį numatyta atsakomybÄ Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarÄių ir BK 7 straipsnio pagrindais, turi bÅ«ti laikomasi Å¡ių principų:
įtarimo teisÄtumo, įtarimo individualumo ir įtarimo pagrįstumo. Ä®tarimo teisÄtumÄ be kita ko procesine prasme sÄ lygoja įtarimo pareiÅ¡kimo momentas, t. y. įtarimas turi bÅ«ti pareiÅ¡kiamas nedelsiant po to, kai surenkama pakankamai duomenų įtarimui in personam susiformuoti. Paprastai ikiteisminio tyrimo pradžioje dar nepakanka duomenų, pagrindžianÄių visus nusikalstamos veikos sudÄties požymius, o ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigÅ«nui ar prokurorui iÅ¡nagrinÄjus turimÄ informacijÄ , kyla pagrįstas įtarimas tiek dÄl to, kad nusikalstama veika padaryta, tiek dÄl konkretaus asmens dalyvavimo jÄ padarant.
Taigi, praneÅ¡imo apie įtarimÄ suraÅ¡ymui reikalingas tam tikras faktinių duomenų kiekis, pagal kurį ir sprendžiama dÄl galimo asmens dalyvavimo padarant nusikalstamÄ veikÄ .
33. Apelianto teiginys, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminio tyrimÄ P. J. atžvilgiu dalyje, yra nepagrįstas. Bylos duomenimis prokuroras E. B. 2019-07-11 priÄmÄ nutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ dalyje P. J. atžvilgiu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, 223 straipsnio 1 dalį (t. 29, b. l. 169-171). E. R. N. įtarimas, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 2 dalį buvo pareikÅ¡tas 2019-02-14, o kitas įtarimas ‑ pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 2 dalį ir 246 straipsnio 1 dalį buvo pareikÅ¡tas 2019-05-20 (t. 29, b. l. 106-108, 115-117), t. y. kai dar P. J. atžvilgiu nebuvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dalyje.
Taigi, prokuroras, surinkÄs pakankamai duomenų, pagrindžianÄių dÄl galimo E. R. N. dalyvavo padarant jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, turÄjo pagrindÄ reikÅ¡ti jam įtarimÄ , BPK 187 straipsnio tvarka, todÄl tai, kad P. J. atžvilgiu nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ dalyje buvo priimtas vÄliau, nei pareikÅ¡tas įtarimas E. R. N., nÄra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, nes įstatymas konkreÄiai nenumato, kada tiksliai turÄtų bÅ«ti nutrauktas kito įtariamojo toje paÄioje byloje atžvilgiu ikiteisminis tyrimas: ar prieÅ¡ pareiÅ¡kiant įtarimÄ kitam asmeniui dÄl tų paÄių veikų, ar â po.
DÄl pažeidimų pradedant ikiteisminį tyrimÄ 34. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad skundžiamame nuosprendyje teismas nepateikÄ motyvų, kodÄl netaiko BK 184 straipsnio 5 dalies nuostatos, jog už BK 184 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentÄjusiojo asmens skundas ar jo teisÄto atstovo pareiÅ¡kimas, ar prokuroro reikalavimas.
35. Baudžiamojo proceso įstatymas tiesiogiai neįtvirtina, kokia forma turi bÅ«ti įforminama ikiteisminio tyrimo pradžia, ir su tuo nesieja ikiteisminio tyrimo pradÄjimo teisÄtumo (neteisÄtumo), be to, pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjÅ«Äio 11 d. įsakymu Nr. 1-110 patvirtintų Rekomendacijų dÄl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos 2 punktÄ jomis įgyvendinami 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/29/ES, kuria nustatomi bÅ«tiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai, reikalavimai, taigi ir Å¡ių Rekomendacijų prioritetas yra bÅ«tent nukentÄjusiųjų teisių apsauga (kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-139-511/2020).
36. NusprÄsti pradÄti ikiteisminį tyrimÄ teisÄ turi ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas ir prokuroras. BPK yra įtvirtinti ikiteisminio tyrimo pradÄjimo pagrindai (vados) bei aptarti ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigÅ«nų veiksmai pradedant ikiteisminį tyrimÄ (BPK 166 straipsnio 1 dalis, 171 straipsnis), taÄiau BPK nenustatyta, kokia konkreÄia forma turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas prokuroro sprendimas pradÄti ikiteisminį tyrimÄ . Ikiteisminio tyrimo pradÄjimo ir registravimo tvarkÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjÅ«Äio 11 d. įsakyme Nr. I-110 DÄl rekomendacijų dÄl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos patvirtinimo (toliau - rekomendacija dÄl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos). Informacija apie galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ gali bÅ«ti gaunama dviem bÅ«dais, nurodytais BPK 166 straipsnio 1 dalyje:
1) gavus skundÄ , pareiÅ¡kimÄ ar praneÅ¡imÄ apie nusikalstamÄ veikÄ ;
2) prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui patiems nustaÄius nusikalstamos veikos požymius. Rekomendacijos dÄl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos (redakcija, galiojusi 2016-07-08 â 2016-12-27) 5 punkte numatytos sprendimo pradÄti ikiteisminį tyrimÄ formos: rezoliucija, tarnybinis praneÅ¡imas, prokuroro reikalavimas, nutarimas. Ikiteisminis tyrimas pradedamas užraÅ¡ant rezoliucijÄ ant dokumento, kai dokumente yra aiÅ¡kiai nurodyti galimai padarytos nusikalstamos veikos požymiai. Rezoliucija pradÄti ikiteisminį tyrimÄ gali bÅ«ti užraÅ¡oma ant Å¡ių dokumentų: skundo, pareiÅ¡kimo ar praneÅ¡imo apie nusikalstamÄ veikÄ ; kito prokuroro ar ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigÅ«no tarnybinio praneÅ¡imo, jeigu pagal jį nebuvo pradÄtas ikiteisminis tyrimas.
Ikiteisminis tyrimas pradedamas tarnybiniu praneÅ¡imu, kai prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, vykdydamas teisÄs aktų jam nustatytas funkcijas, pats nustato galimai padarytos nusikalstamos veikos požymius. Pagal aktualiu laikotarpiu galiojusį baudžiamÄ jį procesÄ ikiteisminis tyrimas pradedamas prokuroro reikalavimu, kai prokuroras priima sprendimÄ pradÄti ikiteisminį tyrimÄ dÄl BPK 167 straipsnio 1 dalyje ir 407 straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų BPK 167 straipsnio 2 dalyje ir 409 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais (įstatymų redakcijos, galiojusios .
Kai ikiteisminio tyrimo metu nustatoma kitos nusikalstamos veikos, dÄl kurios nebuvo pradÄtas ikiteisminis tyrimas, požymių, priimamas sprendimas pradÄti ikiteisminį tyrimÄ . Toks tyrimas pradedamas pagal tarnybinį praneÅ¡imÄ arba prokuroro nutarimÄ ar reikalavimÄ (23 punktas).
37. E. R. N. nuteistas pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 246 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį. Už BK 184 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentÄjusio asmens skundas ar jo teisÄto atstovo pareiÅ¡kimas, ar prokuroro reikalavimas (BK 184 straipsnio 5 dalis). KasacinÄje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26/2014 nurodyta, kad jei nÄra nukentÄjusiojo skundo arba prokuroro reikalavimo pradÄti procesÄ tais atvejais, kai procesas gali bÅ«ti pradÄtas tik pagal nukentÄjusiojo skundÄ ar jo teisÄto atstovo pareiÅ¡kimÄ arba prokuroro reikalavimÄ , baudžiamasis procesas negali bÅ«ti pradÄtas, o pradÄtas turi bÅ«ti nutrauktas.
KasacinÄje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-235-942/2018 iÅ¡aiÅ¡kinta, kad ikiteisminio tyrimo pagal BPK 167 straipsnio 1 dalyje nurodytus straipsnius pradžios turi bÅ«ti aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta nukentÄjusiojo valia, įtvirtinta atskirame procesiniame dokumente â skunde ar nukentÄjusio asmens teisÄto atstovo pareiÅ¡kime.
38. Bylos duomenimis Å¡ios bylos ikiteisminis tyrimas pradÄtas prokurorÄs I. G. 2016-09-22 nutarimu panaikinti nutarimÄ atsisakyti pradÄti ikiteisminį tyrimÄ pagal BK 182 straipsnio 2 dalį pagal J. A. B. įgalioto asmens â S. L. pareiÅ¡kimÄ dÄl ikiteisminio tyrimo pradÄjimo dÄl UAB âPâ ir UAB âTâ vadovo E. R. N. galimai neteisÄtų veiksmų parduodant UAB âPâ priklausantį pastatÄ , esantį (duomenys neskelbtini), UAB âTâ. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinÄs policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos II ojo skyriaus vyresniosios tyrÄjos D.
P. (toliau â vyresnioji tyrÄja D. P.) 2017-02-27 ir 2017-07-14 tarnybiniais praneÅ¡imais buvo pradÄti tyrimai pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 straipsnio 1 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje ir 223 straipsnio 1 dalyje (t. 1, b. l. 4 - 7). PanevÄžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinÄs policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyresnioji tyrÄja Z. M. 2019-05-20 tarnybiniu praneÅ¡imu pradÄjo ikiteisminį tyrimÄ ir pagal BK 246 straipsnio 1 dalį (t. 22, b. l. 8 - 9).
Taigi, kaip matyti, ikiteisminiai tyrimai pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 183 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 2 dalį bei 223 straipsnio 1 dalį, 246 straipsnio 1 dalį buvo pradÄti minÄtose rekomendacijose numatytomis sprendimų formomis ‑ prokuroro nutarimu ir tarnybiniais praneÅ¡imais.
39. MinÄta, kad pagal BK 184 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentÄjusiojo asmens skundas ar jo teisÄto atstovo pareiÅ¡kimas, ar prokuroro reikalavimas. Tokio atskiro nukentÄjusiojo asmens skundo ar jo teisÄto atstovo pareiÅ¡kimo, ar prokuroro reikalavimo pradÄti ikiteisminį tyrimÄ pagal BK 184 straipsnį, byloje nÄra, taÄiau, kaip matyti iÅ¡ minÄto J. A. B. įgalioto asmens â S. L. pareiÅ¡kimo dÄl ikiteisminio tyrimo pradÄjimo turinio (t. 9, b. l. 13 - 19) jame buvo dÄstomos aplinkybÄs, susijusios su galimai neteisÄtu bendrovÄs perleidimu kitiems asmenims, buhalterinių dokumentų paslÄpimu ir pan..
Å iuo atveju nusikalstamos veikos kvalifikavimas ikiteisminio tyrimo metu buvo tyrÄjos iniciatyva, Å¡iai suraÅ¡ant tarnybinius praneÅ¡imus. Tai nelaikytina baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu. Teismų praktikoje laikomasi įstatymo aiÅ¡kinimo nuostatų, kad net jeigu nusikalstamos veikos kvalifikavimas nagrinÄjamoje byloje bÅ«tų pakeistas prokuroro iniciatyva ar ikiteisminio tyrimo metu, tai nereiÅ¡kia BPK 167 straipsnio nuostatų pažeidimo. NukentÄjusiojo iniciatyva dÄl ikiteisminio tyrimo pradÄjimo, iÅ¡reikÅ¡ta skundu, nÄra apribota tam tikra skundo forma, todÄl neprieÅ¡tarauja įstatymo prasmei tokie atvejai, kai ikiteisminis tyrimas pradedamas nukentÄjusiajam pareiÅ¡kus valiÄ dÄl ikiteisminio tyrimo pradÄjimo įvairiomis formomis (pvz., protokolu-pareiÅ¡kimu), tarp jų ir procese duodamais parodymais, nes Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nÄra nustatyta nei nukentÄjusiojo skundo, nei jo teisÄto atstovo pareiÅ¡kimo forma ir turinys.
Taigi esminÄ reikÅ¡minga aplinkybÄ yra tai, ar nukentÄjusysis arba jo teisÄtas atstovas iÅ¡reiÅ¡kÄ norÄ , ÄmÄsi iniciatyvos pradÄti baudžiamÄ jį procesÄ dÄl padarytos nusikalstamos veikos. NukentÄjusiajam tokį norÄ ir iniciatyvÄ parodžius, o ikiteisminio tyrimo subjektui ikiteisminį tyrimÄ pradÄjus, ne nukentÄjusio asmens kompetencija yra sprÄsti, kaip turi bÅ«ti pavadintas ir įformintas jo pareikÅ¡tas noras pradÄti baudžiamÄ jį procesÄ (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-346-303/2017, Nr. 2K-134-222/2019).
Taip pat svarbu atsižvelgti į tai, kad nukentÄjusysis dažniausiai nÄra profesionalus teisininkas, BPK reglamentavimas, susijÄs su ikiteisminio tyrimo pradžia bei kitais formaliais baudžiamojo proceso aspektais, jam nÄra žinomas. NukentÄjusiojo pareiga baudžiamojo proceso metu â duoti parodymus (BPK 28 straipsnio 3 dalis), jis taip pat įspÄjamas dÄl atsakomybÄs už melagingų parodymų davimÄ . Taigi, nukentÄjusiojo teisÄ Ä¯ jo pažeistų interesų gynimÄ negali bÅ«ti paneigta ar apsunkinta formaliais procesiniais reikalavimais, kurių Å¡is neprivalo žinoti (kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-102-697/2020).
Pagal formuojamÄ kasacinio teismo praktikÄ , esant konfliktui tarp bÅ«tinumo užtikrinti nukentÄjusiojo teisių apsaugÄ ir kaltininko iÅ¡keltų trÅ«kumų dÄl BPK reikalavimų ikiteisminiam tyrimui pradÄti laikymosi, pirmenybÄ paprastai teikiama bÅ«tent nukentÄjusiųjų teisių apsaugai (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-265-976/2017, Nr. 2K-265-976/2017).
40. Å ios teismų praktikos kontekste teisÄjų kolegija tokį J. A. B. įgalioto asmens â S. L. pareiÅ¡kimÄ pripažįsta tinkamu nukentÄjusio asmens teisÄto atstovo pareiÅ¡kimu, t. y. vada pradÄti ikiteisminį tyrimÄ , konkreÄiu atveju, pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, todÄl jos manymu E. R. N. yra visiÅ¡kai pagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybÄn pagal BK 184 straipsnį dÄl turto iÅ¡vaistymo. Atkreiptinas dÄmesys, kad ikiteisminiai tyrimai pagal vyresniosios tyrÄjos D. P. tarnybinius praneÅ¡imus buvo pradÄti dar tuomet, kai prokuroras N. M. nebuvo savo nutarimu panaikinÄs ikiteisminį tyrimÄ dalyje dÄl sukÄiavimo bei vyresniosios tyrÄjos D.
P. 2016-10-18 nutarimÄ J. A. B. pripažinti nukentÄjusiuoju Å¡ioje byloje bei 2016-11-30 nutarimÄ J. A. B. pripažinti civiliniu ieÅ¡kovu Å¡ioje byloje, t. y. vyresniajai tyrÄjai D. P. suraÅ¡ant minÄtus 2017-02-27 ir 2017-07-14 tarnybinius praneÅ¡imus, J. A. B. turÄjo nukentÄjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo Å¡ioje byloje statusÄ .
41. Apeliantas taip pat teigia, kad UAB âPâ jam jokių pretenzijų teisme nebereiÅ¡kÄ, nuo civilinio ieÅ¡kinio atsisakÄ, automobilių klausimas buvo iÅ¡sprÄstas civilinÄje byloje 2018-12-11 nutartimi (priteisiant jų vertÄ iÅ¡ P. J.), o kaltinime nurodytų materialinių vertybių kompensavimo klausimas buvo iÅ¡sprÄstas taikos sutartimi, patvirtinta įsiteisÄjusia Kauno apygardos teismo 2019-05-16 nutartimi.
42. IÅ¡ tiesų UAB âPâ nepateikÄ civilinio ieÅ¡kinio Å¡ioje byloje, kadangi, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, bendrovÄ buvo pateikusi civilinį ieÅ¡kinį civilinio proceso tvarka, taÄiau teisÄjų kolegijos nuomone, Å¡i aplinkybÄ nepaneigia ikiteisminio tyrimo pradÄjimo pagrįstumÄ . DÄl baudžiamosios ir civilinÄs atsakomybÄs 43. Apeliantas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikÄ jam baudžiamÄ jÄ atsakomybÄ pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį, kai, anot jo, visi analogiÅ¡ki teisiniai santykiai buvo iÅ¡sprÄsti civilinio proceso tvarka.
Taip pat jis nurodo, kad įsiteisÄjusia 2019-05-16 nutartimi civilinÄje byloje Nr. e2-399-638/2019, buvo patvirtinta taikos sutartis, pagal kuriÄ , atkuriant UAB âPâ mokumÄ ir tariamos patirtos žalos atlyginimÄ , jis 2019-06-11 sumokÄjo bendrovei 91 535,89 Eur. Apelianto nuomone, Å¡iÄ aplinkybÄ teismas turÄjo įvertinti bent jau kaip savanoriÅ¡kÄ Å¾alos atlyginimÄ ir pripažinti tai jo atsakomybÄ lengvinanÄia aplinkybe.
44. TeisÄjų kolegija nesutinka su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais ir vertina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikÄ baudžiamÄ jÄ atsakomybÄ pagal BK 184 straipsnio 1 dalį. IÅ¡ tiesų byloje yra Kauno apygardos teismo 2018-12-11 nutartis civilinÄje byloje Nr. e2A-1808-260/2018, iÅ¡ kurios matyti, kad buvo iÅ¡ dalies pakeista Kauno apylinkÄs teismo 2018-06-22 nutartis civilinÄje byloje Nr. e2-2781-800/2018, tai yra buvo pripažinti negaliojanÄiais UAB âPâ visuotinio akcininkų susirinkimo 2015-10-09 sprendimai dÄl įmonÄs vadovų pasikeitimo, 2015-10-26 UAB âPâ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, 2015-10-19 dokumentų priÄmimo-perdavimo aktas Nr. 1510/1, 2015-10-19 materialinių vertybių priÄmimo-perdavimo aktas Nr. 1510/2, 2015-10-19 automobilių priÄmimo perdavimo aktas Nr. 1510-3, kurioje konstatuota, jog atsakovas E. R.
N. ir E. N. bei P. J. siekÄ ne to, kaip tokių sandorių atveju įprasta, t. y. kad atsakovas P. J. perimtų bendrovÄs akcijas, tÄstu įmonÄs veiklÄ , o tik sudaryti sÄ lygas iÅ¡vengti bendrovÄs akcininkui ir vadovui atsakovui E. R. N. tenkanÄių pareigų bei galinÄios kilti civilinÄs atsakomybÄs (t. 23, b. l. 60-66, t. 29, b. l. 68-86). Taip pat civilinÄje byloje Nr. e2-399-638/2019 2019-05-16 nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis, pagal kuriÄ , atkuriant UAB âPâ mokumÄ ir tariamos patirtos žalos atlyginimÄ , E. R.
N. 2019-06-11 91 535,89 Eur (t. 29, b. l. 87-94).
45. Taigi, Å¡ioje byloje keliamas klausimas, ar pažeidimai, sudarant sandorius, kurie nustatyti įsiteisÄjusiu sprendimu civilinÄje byloje, visgi turÄtų bÅ«ti laikomi baudžiamÄ jÄ atsakomybÄ pagal BK 184 straipsnį užtraukianÄiais veiksmais. Turto pasisavinimo ar iššvaistymo atveju nusikalstamos veikos dalykas (turtas ar turtinÄ teisÄ) visais atvejais patikimas ar perduodamas asmens žiniai civilinių teisinių santykių pagrindu â tai pagrindinÄ priežastis, sukelianti Å¡ių nusikalstamų veikų ir civilinÄs teisÄs pažeidimo atribojimo problemas.
Baudžiamoji atsakomybÄ už patikÄto turto ar turtinÄs teisÄs iÅ¡vaistymÄ galima tik nustaÄius atitinkamo sandorio neteisÄtumÄ , kuris siejamas su įgaliojimų turto atžvilgiu virÅ¡ijimu. Turto iÅ¡vaistymo atveju baudžiamoji atsakomybÄ turi bÅ«ti taikoma tik esant akivaizdžiai žalingai savininko interesams veikai, o esant abejonių, prioritetas suteiktinas ne baudžiamosioms, o civilinÄms pažeistų teisių atkÅ«rimo priemonÄms. NustaÄius įmonÄs vadovo priimtų sprendimų ir sudarytų sandorių neteisÄtumÄ , ekonominį nepagrįstumÄ ir žalingumÄ , teismų praktikoje ne visada laikoma, kad įvyko kÄsinimasis į baudžiamosios teisÄs saugomus gÄrius, nes baudžiamajai atsakomybei kilti visgi bÅ«tina nustatyti ir kitus objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius.
46. Baudžiamoji atsakomybÄ pagal BK 184 straipsnį kyla asmeniui, kuris iššvaistÄ jam patikÄtÄ ar savo žinioje esantį svetimÄ turtÄ (turtinÄ teisÄ). Teismų praktikoje turto iššvaistymas â tai kaltininkui patikÄto ar jo žinioje esanÄio svetimo turto (turtinÄs teisÄs) neteisÄtas, neatlygintinas perleidimas padarant žalos turto (turtinÄs teisÄs) savininkui arba teisÄtam valdytojui (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-526/2010, Nr. 2K-210/2012, Nr. 2K-168/2013, Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-369-303/2017).
Kasacinio teismo praktikoje tyÄinÄ kaltÄ iššvaistant turtÄ konstatuojama, jeigu neteisÄtas ir neatlygintinas turto perleidimas tretiesiems asmenims bei žalos turto savininkui sukÄlimas buvo padaryti tiesiogine arba netiesiogine tyÄia. Turto iššvaistymas laikomas padarytu tiesiogine tyÄia, jeigu kaltininkas supranta, kad neteisÄtai ir neatlygintinai perleidžia jam patikÄtÄ ar savo žinioje esantį svetimÄ turtÄ tretiesiems asmenims, numato, jog savininkas ar teisÄtas turto valdytojas Å¡io turto neteks, ir to nori, o esant netiesioginei tyÄiai â suvokia daromos veikos pavojingÄ pobÅ«dį, numato, kad dÄl jos gali kilti turtinÄ Å¾ala, ir nors jos atsiradimo nenori, taÄiau sÄ moningai leidžia jai kilti (kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-325-895/2018, Nr. 2K-4-458/2021).
Iššvaistymo požymių buvimas gali bÅ«ti konstatuojamas ir tuo atveju, kai įmonÄs vadovas, piktavaliÅ¡kai veikdamas, sudaro akivaizdžiai su įmonÄs interesais nesutampantį, pelningai įmonÄs veiklai iÅ¡ esmÄs trukdantį, ekonomiÅ¡kai nepagrįstÄ , nelogiÅ¡kÄ sandorį (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123-895/2017, Nr. 2K-234-699/2017, Nr. 2K-302-489/2017, Nr. 2K-7-648/2019, Nr. 2K-254-895/2020).
47. Pagal Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ pagrindinis kriterijus, leidžiantis atskirti turto iššvaistymÄ nuo civilinio delikto, sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, turÄtų bÅ«ti iÅ¡ anksto, dar iki sutarties sudarymo arba sutarties sudarymo metu, suplanuoti neteisÄti kaltininko veiksmai, kurių tikslas pasisavinti arba perduoti tretiesiems asmenims patikÄtÄ svetimÄ turtÄ . Å ioje byloje, siekiant atriboti ir nustatyti, ar E. R. N. veikoje yra baudžiamoji ar kitų rūšių atsakomybÄ, bÅ«tina tiksliai nustatyti faktines bylos aplinkybes ir tik jas nustaÄius galimas teisingas jų teisinis vertinimas.
Byloje nustatyta, kad E. R. N. jam inkriminuojamu laikotarpiu buvo UAB âPâ vadovas ir akcininkas (turÄjo kontrolinį akcijų paketÄ (50,63 proc.)), tad neabejotinai turÄjo teisÄ atstovauti bendrovÄ ir priimti sprendimus bendrovÄs vardu bei kontroliuoti jos veiklÄ , disponuoti jos lÄÅ¡omis. Bylos duomenimis Kauno apygardos teismo 2015-07-07 nutartimi UAB âPâ iÅ¡kelta restruktÅ«rizavimo byla, nustatant Å¡eÅ¡ių mÄnesių nuo teismo nutarties iÅ¡kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ priÄmimo dienos terminÄ parengti ir pateikti teismui uždarosios akcinÄs bendrovÄs âPâ restruktÅ«rizavimo planÄ ir kitus restruktÅ«rizavimo bylai nagrinÄti reikalingus dokumentus (nutartis įsigaliojo 2015-10-15) (t. 5, b. l. 50-54), taÄiau toks restruktÅ«rizavimo planas ir dokumentai nurodytu laiku parengti ir pateikti teismui nebuvo.
Bylos duomenimis 2015-10-09 įvyko UAB âPâ visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriame dalyvavo vienintelis akcininkas E. R. N., turintis 50,63 proc. bendrovÄs akcijų, ir kuris nutarÄ atÅ¡aukti iÅ¡ direktoriaus pareigų E. R. N., iÅ¡rinkti bendrovÄs direktoriumi P. J., skiriant jam 1 400 Eur per mÄnesį atlyginimÄ ir įgalioti E. R. N. įregistruoti bendrovÄs vadovo pakeitimus Juridinių asmenų registre (t. 25, b. l. 121). 2015-10-16 E. R. N., E. N. ir P. J. sudarÄ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kuria E. R.
N. ir E. N. pardavÄ UAB âPâ akcijas P. J. už 1,00 Eur (t. 29, b. l. 20 - 38). 2015-10-19 UAB âPâ dokumentų priÄmimo-perdavimo aktu Nr. 1510/1 E. R. N. perdavÄ P. J. Å¡iame akte nurodytus UAB âPâ buhalterinÄs apskaitos dokumentus (t. 9, b. l. 135); 2015-10-19 UAB âPâ materialinių vertybių priÄmimo-perdavimo aktu Nr. 1510/2 E. R. N. perdavÄ P. J. Å¡io akto priede nurodytas UAB âPâ materialines vertybes bei medžiagų likuÄius, kurių materialinÄ vertÄ nenurodyta (t. 9, b. l. 150, 151 - 178), 2015-10-19 UAB âPâ automobilių priÄmimo-perdavimo aktu Nr. 1510/3 E. R.
N. perdavÄ P. J., kaip UAB âPâ direktoriui, UAB âPâ priklausanÄius automobilius, bendros 7 061,99 Eur vertÄs (t. 9, b. l. 179). AplinkybÄs, kad visas P. J. perduotas materialus turtas buvo UAB âPâ nuosavybÄ, proceso dalyviai neginÄija, todÄl apie tai plaÄiau nepasisakoma. Po 2015-10-16 akcijų pirkimo â pardavimo sutarties ir 2015-10-19 materialinių vertybių bei dokumentų priÄmimo â perdavimo aktų pasiraÅ¡ymo UAB âPâ Å«kinÄs â komercinÄs veiklos nebevykdÄ.
MinÄta, kad visi Å¡ie sandoriai ir visuotinis akcininkų susirinkimo protokolas buvo pripažinti negaliojanÄiais civilinio proceso tvarka.
48. PrieÅ¡ingai, nei teigia apeliantas, pirmos instancijos teismas iÅ¡samiai motyvavo, kodÄl byloje iÅ¡tirti ir įvertinti įrodymai paneigia E. R. N. teiginius, kad sandoris įvyko realiai ir tokia buvo jo bei P. J. valia, jog P. J. jam nebuvo atskleidÄs savo planų parduoti UAB âPâ priklausanÄius automobilius ir kitas paimtas materialines vertybes ir, kad jam negalÄjo bÅ«ti žinomi ir matomi P. J. ketinimai gauti atlygį už tariamÄ nemokios bendrovÄs akcijų perleidimÄ . Apygardos teismas ginÄijamame nuosprendyje nurodÄ, kad įmonÄs akcijų pardavimas už 1,00 Eur ir įvairaus turto neatlygintinis perdavimas be jokio atlygio bei E. R.
N. pažadas P. J. ateityje tvarkyti nemokios bendrovÄs restruktÅ«rizavimo dokumentus, rÅ«pintis jos ateitimi, kai jis pats turÄjo galimybÄ tai vykdyti, parodo E. R. N. tikslÄ , pasinaudojant P. J. nepatyrimu, tokiu bÅ«du paslÄpti savo tikruosius kÄslus ‑ nuslÄpti UAB âPâ tikrÄ jÄ bendrovÄs finansinÄ padÄtį bei iÅ¡vengti iÅ¡ to kylanÄių neigiamų pasekmių. BÅ«tent, siekdamas Å¡io tikslo E. R. N. sudarÄ su P. J. akcijų pardavimo sutartį, pateikÄ P. J. pasiraÅ¡yti ne vienÄ dokumentÄ , kuris savo turiniu neatitiko tikrovÄs. AukÅ¡tesnÄs instancijos teismas sutinka su tokiais pirmos instancijos teismo motyvais.
49. Visų pirma, pats nuteistasis E. R. N. patvirtino, kad 2015 m. bendrovÄs finansinÄ padÄtis buvo sunki, buvo areÅ¡tuotos bendrovÄs sÄ skaitos ir turtas, kad jis dÄl to kreipÄsi į teismÄ bendrovÄs restruktÅ«rizacijos bylai kelti. TaÄiau, kaip matyti iÅ¡ jo tolimesnių veiksmų, vos tik pradÄjus bylÄ dÄl įmonÄs restruktÅ«rizacijos, E. R. N. pardavÄ jam priklausanÄias įmonÄs akcijas P. J. už 1,00 Eur. Tuo tarpu nuteistasis P. J. viso proceso metu nuosekliai, aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai teigÄ, kad jis įmonÄs akcijas įgijo ne ketindamas rÅ«pintis įmonÄs veikla ir jÄ valdyti, o siekdamas gauti naudos (kaip parodÄ P. J., jis tikÄjosi gauti vienkartinį atlygį iÅ¡ Å¡io sandorio), suprasdamas iÅ¡ E. R. N. žodžių, kad jam reikÄs kurį laikÄ Ä¯monei vadovauti formaliai. Taip pat jis parodÄ, kad jokių įmonÄs dokumentų neÄmÄ, įmonei nevadovavo ir nežinojo, kad pagal sandorį jam priklausÄ kažkoks atlyginimas.
50. TeisÄjų kolegijos manymu, pirmos instancijos teismas pagrįstai rÄmÄsi Å¡iais nuteistojo P. J. parodymais, nes juos patvirtino kiti byloje apklausti liudytojai bei raÅ¡ytinÄ bylos medžiaga, kuri tuo paÄiu, prieÅ¡ingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, paneigÄ E. R. N. parodymus dÄl dokumentų perdavimo P. J.. Tai, kad P. J. nepaÄmÄ bendrovÄs buhalterinių dokumentų, patvirtina liudytojų M. P., A. P. ir V. J. parodymai. Liudytojas M. P. parodÄ, kad dokumentų segtuvų nebuvo, jie jų nevežÄ, liudytojas A.
P. â kad sandÄlyje matÄ dÄžes su dokumentais, bet jų niekas neÄmÄ, jie jokių dokumentų nevežÄ, jei bÅ«tų atsivežÄ, jis bÅ«tų juos pastebÄjÄs. Liudytojas V. J. taip pat teigÄ matÄs sandÄlyje dokumentus, o kai paimtus iÅ¡ to sandÄlio daiktus iÅ¡krovÄ (duomenys neskelbtini), tai tarp jų jokių dokumentų nematÄ. Taigi, kaltinamasis P. J. ir minÄti liudytojai patvirtino, kad jie jokių dokumentų neÄmÄ bei kad padÄjo P. J. pervežti tik tuos daiktus, kuriuos nurodinÄjo paimti E. R.
N.. NetikÄti Å¡ių liudytojų parodymais nÄra pagrindo.
51. Apygardos teismas pagrįstai nuosprendyje konstatavo, kad P. J. neketino vadovauti ir rÅ«pintis įmone, nes, kaip matyti iÅ¡ pastarojo parodymų ir bylos medžiagos, jis po 2015-10-19 UAB âPâ dokumentų ir materialinių vertybių priÄmimo-perdavimo sandorių sudarymo, bendrovÄs dokumentų ir viso turto (iÅ¡skyrus kaltinime nurodytus automobilius ir materialines vertybes bei medžiagų likuÄius) neperÄmÄ, o įregistruotas 2015-10-20 Juridinių asmenų registre naujuoju direktoriumi nesidomÄjo įmonÄs reikalais, nevykdÄ jokių valdymo funkcijų, neteikÄ jokios finansinÄs ataskaitos, darbuotojams darbo užmokestis nebebuvo mokamas, su teismo paskirtu restruktÅ«rizavimo direktoriumi nebendravo. 2016-06-07 įmonei buvo iÅ¡kelta bankroto byla.
Atkreiptinas dÄmesys, kad P. J., kaip naujÄ vadovÄ , Juridinių asmenų registre užregistravo ne pats P. J., o E. R. N. (restruktÅ«rizavimo byla Nr. eB2-2182-230/2015), vienasmeniÅ¡kai tai nutarÄs 2015-10-09 visuotinio akcininkų susirinkimo metu. P. J. parodymai ir nurodytos aplinkybÄs rodo, kad jis nuo pat sandorio sudarymo momento žinojo apie tokio sandorio fiktyvumÄ , suprato tai ir to siekÄ. TeisÄjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo iÅ¡vada, kad E. R. N., bÅ«damas akcininku ir įmonÄs vadovu, turÄdamas didelÄ patirtį verslo srityje, ne vienÄ kartÄ sudarydamas įvairius sandorius perkant â parduodant bendrovių akcijas, turÄjo suprasti ir suprato, kad P. J. neturi reikiamos kompetencijos ir patirties vadovauti įmonei, neketina rÅ«pintis įmone ir jai vadovauti.
52. Apeliantas teikia didelÄ reikÅ¡mÄ faktui, kad bendrovÄs buhalteriniai dokumentai iÅ¡ ofiso, kur buvo laikomi, buvo nuneÅ¡ti į sandÄlį bei sudÄti ant paletÄs, kas, jo manymu, patvirtina siekį perduoti dokumentus naujam bendrovÄs vadovui ir paneigia teismo nurodytÄ aplinkybÄ, jog jis draudÄ kam nors paimti tuos dokumentus bei tai, kad P. J., bÅ«damas oficialiai perÄmÄs bendrovÄs turtÄ ir dokumentus, nuo to momento turÄjo bÅ«ti atsakingas ir už buhalterinÄs apskaitos dokumentų saugojimo organizavimÄ . Atsižvelgiant į tai, kad P. J. buvo pripažintas fiktyviu bendrovÄs vadovu, Å¡i aplinkybÄ neturi esminÄs reikÅ¡mÄs sprendžiant nuteistojo kaltÄs klausimÄ , nes, kaip minÄta, E. R. N. suvokÄ, kad pastarasis bus tik fiktyvus įmonÄs vadovas ir neketins realiai valdyti bendrovÄ, todÄl pastarasis liko atsakingas už įmonÄs dokumentus, kaip realus įmonÄs vadovas.
53. Aptartos aplinkybÄs leidžia pagrįstai manyti, kad E. R. N. turÄjo iÅ¡ankstinÄ tyÄiÄ neteisÄtai perleisti P. J. bendrovÄ. Tokie jo veiksmai rodo, kad jie buvo iÅ¡ anksto apgalvoti. O tai, kad E. R. N. pareiÅ¡kimas teismui dÄl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kÄlimo buvo pateiktas tik âdÄl akiųâ, siekiant užvilkinti bankroto bylos iÅ¡kÄlimo procedÅ«rÄ , kadangi realiai nebuvo siekiama restruktÅ«rizuoti UAB âPâ, kas buvo konstatuota ir civilinÄje byloje Nr. e2A-1808-260/2018, bei tai, kad neįvykdžius visų teismo nurodymų dÄl bendrovÄs restruktÅ«rizavimo, buvo iÅ¡kart parduotos bendrovÄs akcijos P. J., sudaro pakankamÄ pagrindÄ sprÄsti, kad toks bendrovÄs ir jos turto perleidimas neatlygintinai (tik už 1,00 Eur) P. J., buvo tik tam tikras formalus tokio sandorio sÄ lygų vykdymo imitavimas. Realiai tokie akcijų pirkimo-pardavimo, dokumentų, materialinių vertybių perdavimo-priÄmimo sandoriai nebuvo įvykdyti.
54. Tai, kad turto perdavimo aktuose nebuvo nurodyta perduotino turto vertÄ, nesudaro pagrindo manyti, kad tas turtas buvo bevertis. Atkreiptinas dÄmesys, kad P. J. jam perduotus automobilius pardavÄ už 7 061,99 Eur. Bylos duomenimis UAB âPâ 2015-09-30 įmonÄs balanse įraÅ¡yto turto vertÄ sudarÄ 323 366,31 Eur sumÄ , kuriÄ sudarÄ: 9 967,15 Eur vertÄs ilgalaikis turtas, 313 399,16 Eur vertÄs trumpalaikis turtas, mokÄtinos sumos ir įsipareigojimai sudarÄ 367 521,35 Eur sumÄ (Specialisto iÅ¡vada Nr. 04/14-2-5-3249 (t. 5, b. l. 11 - 43)). Tai parodo, kad turimo įmonÄs turto vertÄ visgi buvo ženkli, nors įmonÄs kreditoriniai įsipareigojimai ir virÅ¡ijo jos vertÄs sumÄ , taÄiau juo galima buvo padengti didžiÄ jÄ dalį kreditorinių įsipareigojimų. Tokiu bÅ«du E. R. N., parduodamas įmonÄ už 1,00 Eur, siekÄ iÅ¡vengti galimų pasekmių, susijusių su kreditoriniais įsiskolinimais.
55. Turto pasisavinimo ir turto iššvaistymo sudÄtys yra materialios, todÄl, inkriminuojant Å¡ias nusikalstamas veikas, bÅ«tinasis požymis yra ir turtinÄ Å¾ala, kuri padaroma turto ar turtinÄs teisÄs savininkui arba teisÄtam valdytojui. Å i žala turi bÅ«ti reali, o ne tik konstatuojama pagal bendrovÄs buhalterinÄs apskaitos dokumentuose esanÄius duomenis. Å iuo aspektu pasisakyta Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2012 m. gegužÄs 8 d. nutartyje Nr. 2K-P-78/2012. Nors UAB âPâ dÄl nesÄ Å¾iningų ir neteisÄtų bendrovÄs vadovo E. R.
N. veiksmų jai padarytÄ Å¾alÄ prisiteisÄ civiline proceso tvarka (buvo sudaryta taikos sutartis), taÄiau visuma neteisÄtų priemonių, kurių ÄmÄsi tuometinis įmonÄs vadovas ir akcininkas E. R. N. (teismo negaliojanÄiais pripažinti sandoriai â akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, turto ir dokumentų perdavimo aktai, o taip pat ir akcininkų susirinkimo metu priimtas sprendimas pakeisti įmonÄs vadovÄ ) padarÄ Å¾alÄ ne tik bendrovÄs, bet ir bendrovÄs kreditorių interesams, todÄl E. R.
N. veiksmai Kauno apygardos teismo pagrįstai buvo pripažinti nusikalstamais ir atitiko turto iššvaistymo veikos požymius. TeisÄjų kolegija taip pat pritaria Å¡iai iÅ¡vadai ir konstatuoja, kad E. R. N. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 184 straipsnio 1 dalį. DÄl BPK 256 straipsnio pažeidimo 56. Apeliantas teigia, jog pirmos instancijos teismas, nesilaikydamas BPK 256 straipsnio nustatytos pareigos praneÅ¡ti nagrinÄjimo teisme dalyviams, kad kaltinime nurodyta veika gali bÅ«ti perkvalifikuota, neturÄjo teisÄs jam inkriminuotos veikos perkvalifikuoti iÅ¡ BK 184 straipsnio 2 dalies į BK 184 straipsnio 1 dalį.
Tokiu atveju jis pagal BK 184 straipsnio 2 dalį turÄjo bÅ«ti iÅ¡teisintas.
57. IÅ¡ tiesų, pirmos instancijos teismas, nusprendÄs pakeisti E. R. N. kaltinimÄ iÅ¡ sunkesnio į lengvesnį (t. y. iÅ¡ BK 184 straipsnio 2 dalies į BK 184 straipsnio 1 dalį) nepraneÅ¡Ä kaltinamajam ir jo gynÄjui apie tai, BPK 256 straipsnio tvarka. TaÄiau apeliacinÄs instancijos teismas, įvertinÄs, kad bylos įrodymai buvo tiriami ir vertinami pirmos instancijos teismo nurodytų nusikalstamų veikų kontekste, kad nuteistasis E. R. N. ir jo gynÄjas posÄdžiuose dalyvavo ir abu buvo aktyvÅ«s (kaltinamasis davÄ paaiÅ¡kinimus, teikÄ praÅ¡ymus, uždavÄ kitiems proceso dalyviams klausimus ir pan.), o nuteistojo E. R.
N. gynybos pozicija (kad sudaryti sandoriai buvo realÅ«s, o perduotas bendrovÄs turtas buvo bevertis) viso proceso metu nesikeitÄ, manytina, kad ji nepakistų ir tinkamai įspÄjus dÄl veikos perkvalifikavimo, pagrįstai daro iÅ¡vadÄ , jog pirmos instancijos teismas, atsižvelgÄs į turto vertÄ (BK 190 straipsnis) ir dÄl to perkvalifikuodamas E. R. N. veiksmus, numatytus BK 184 straipsnio 2 dalyje, į lengvesnį nusikaltimÄ , nepadarÄ esminio BPK 256 straipsnio reikalavimų pažeidimo. PrieÅ¡ingai, nei teigia apeliantas, Kauno apygardos teismui, nustaÄius jo veiksmuose turto iÅ¡vaistymo požymius, nebuvo pagrindo jį iÅ¡teisinti pagal BK 184 straipsnio 2 dalį.
DÄl BK 300 straipsnio 1 dalies 58. Apeliaciniame skunde taip pat dÄstomi argumentai dÄl E. R. N. ir P. J. pripažinimo kaltais ir nuteisimo už netikrų dokumentų pagaminimÄ ir jų panaudojimÄ , tvirtinant, jog tie patys nuteistojo E. R. N. veiksmai buvo vertinami civilinÄse bylose. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad baudžiamÄ jÄ atsakomybÄ užtraukianÄių veikų pavojingumas turi bÅ«ti pakankamai didelis, taÄiau skundžiamame nuosprendyje toks veikos pavojingumo vertinimas nebuvo pateiktas.
TeisÄjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka.
59. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad nusikaltimai â tai pirmiausia tokie teisÄs pažeidimai, kuriais itin Å¡iurkÅ¡Äiai pažeidžiamos žmogaus teisÄs ir laisvÄs, kitos Lietuvos Respublikos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybÄs, daromas neigiamas poveikis gyvenimo sÄ lygoms, žmonių gyvenimo lygiui, kÄsinamasi į valstybÄs ir visuomenÄs gyvenimo pagrindus (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. ir 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Å ių nuostatų ignoravimas tokio pobÅ«džio bylose gali lemti nepakankamo pavojingumo veikų kriminalizavimÄ , taip iÅ¡kreipiant baudžiamųjų įstatymų principus bei paskirtį (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-608/2010, 2K-426/2010, 2K-559/2011, 2K-161/2012 ir kt.).
60. BK XLIII skyriaus normose įtvirtintų nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų valdymo tvarkai, susijusių su dokumentų klastojimu, sudÄtimis yra saugoma valdymo tvarka, dokumentų ir juose esanÄių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas ir taip užtikrinama normali, teisinga dokumentų apyvarta. MinÄto skyriaus normomis siekiama apginti normaliÄ , teisingÄ valdymo tvarkÄ užtikrinant dokumentų ir juose esanÄių įrašų tikrumÄ , informacijos dokumente patikimumÄ ir kitus su teisinÄs dokumentų apyvartos funkcionalumu ir patikimumu susijusius klausimus.
Teismų praktikoje įtvirtinta, kad apie žalÄ Å¡iai baudžiamojo įstatymo saugomai vertybei, taigi ir apie padarytos veikos pavojingumÄ , turi bÅ«ti sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes. Baudžiamosios atsakomybÄs klausimas tokiais atvejais sprÄstinas nustatant, ar veika realiai yra kÄsinamasi į valdymo tvarkÄ , ar dÄl tokios veikos jai padaroma žala arba kyla tokios žalos atsiradimo grÄsmÄ (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011, 2K-421-139/2015, 2K-375-693/2016, 2K-243-942/2017).
61. Vertinant teismų praktikoje BK 300 straipsnio 1 ir kitose dalyse nurodytų veikų pavojingumÄ yra pažymÄta, kad nusikalstama veika kÄsinamasi į dokumentų teisinÄs apyvartos patikimumÄ ir funkcionalumÄ . Straipsnyje uždraustos veikos pavojingos tuo, kad netikras ar suklastotas dokumentas gali įtvirtinti teisinÄje apyvartoje netikrÄ informacijÄ , lemti neteisingų sprendimų priÄmimÄ , suinteresuotų asmenų teisių pažeidimÄ ir pan. Baudžiamajai atsakomybei taikyti reikalingÄ pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu pasiekia tais atvejais, kai Å¡iomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujanÄių asmenų teisÄms ir pareigoms (kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-198-689/2019).
Tada, kai veika (pavyzdžiui, dokumente įraÅ¡yti tikrovÄs neatitinkantys faktai) negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minÄtiems asmenims ar valstybei teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų padarinių, tokia veika nÄra pavojinga baudžiamųjų įstatymų požiÅ«riu, nes negali padaryti žalos reikÅ¡mingoms asmeninÄms ar visuomeninÄms vertybÄms ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybÄs (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-559/2011, Nr. 2K-161/2012, Nr. 2K-7-251/2013, Nr. 2K-331/2014 ir kt.).
Tada, kai veika (pavyzdžiui, dokumente įraÅ¡yti tikrovÄs neatitinkantys faktai) negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minÄtiems asmenims ar valstybei teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų padarinių, tokia veika nÄra pavojinga baudžiamųjų įstatymų požiÅ«riu, nes negali padaryti žalos reikÅ¡mingoms asmeninÄms ar visuomeninÄms vertybÄms ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybÄs (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-559/2011, 2K-161/2012, 2K-7-251/2013, 2K-331/2014, 2K-290-1073/2020 ir kt.).
62. ApeliacinÄs instancijos teismas bÅ«tent ir vertina nuteistojo E. R. N. veiksmus ne tik pagal prieÅ¡ingumÄ baudžiamajai teisei, bet ir pagal pateiktos teismų praktikos suformuluotus kriterijus â t. y. netikrų dokumentų pagaminimo ir panaudojimo tikslÄ (iÅ¡vengti galimų pasekmių, susijusių su kreditoriniais įsiskolinimais) ir turinį (sutarties Å¡alių teisių ir pareigų apimtis bei jų sukeltos teisinÄs pasekmÄs). Å iame nuosprendyje jau buvo pasisakyta apie civilinÄs ir baudžiamosios atsakomybÄs atskyrimÄ , aptariant nuteistojo kaltÄs klausimÄ pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, tokie pat motyvai taikytini ir vertinant nuteistojo veiksmus BK 300 straipsnio 1 dalies prasme.
IÅ¡ tiesų kaltinime nurodytų dokumentų teisÄtumas buvo sprendžiamas civilinio proceso tvarka ir jie buvo pripažinti negaliojanÄiais anksÄiau nei buvo pareikÅ¡ti įtarimai E. R. N. (2019-02-14) ir P. J. (2019-05-24) Å¡ioje byloje. Byloje aktualiais sandoriais buvo siekiama įteisinti juridinį faktÄ â bendrovÄs akcijų, dokumentų ir materialių vertybių perleidimÄ , taigi jais bÅ«tų daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujanÄių asmenų teisÄms ir pareigoms.
Atsižvelgiant į tai, kad Å¡iuose sandoriuose buvo nurodyta tikrovÄs neatitinkanti, melaginga informacija dÄl bendrovÄs akcijų pardavimo ir turto perdavimo, kas realiai nebuvo vykdoma, todÄl jau nuo jų sudarymo momento pažeidÄ bendrovÄs kreditorių ir kitų akcininkų teises ir sukÄlÄ minÄtiems asmenims reikÅ¡mingų padarinių, tokia veika yra laikytina pavojinga baudžiamųjų įstatymų požiÅ«riu. Sandorių pripažinimas negaliojanÄiais civilinio proceso tvarka neturi reikÅ¡mÄs baudžiamajai atsakomybei kilti.
DÄl BK 222 straipsnio 1 dalies 63. Apeliantas, neigdamas kaltÄ pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, teigia, kad buhalterinÄs apskaitos dokumentų paslÄpimo ar jų neiÅ¡saugojimo klausimas taip pat buvo svarstomas civilinio proceso tvarka, be to jis Kauno apygardos teismo 2019-04-19 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019-08-27 nutartimis už Å¡ių dokumentų neperdavimÄ buvo nubaustas 700 Eur bauda, kas jo manymu, taikant jam atsakomybÄ pagal BK 222 straipsnio 1 dalį reikÅ¡tų principo non bis in idem pažeidimÄ .
64. Konstitucinis principas non bis in idem nereiÅ¡kia, kad už teisÄs pažeidimÄ asmuo apskritai negali bÅ«ti traukiamas skirtingų rūšių teisinÄn atsakomybÄn (Konstitucinio Teismo 2001 m. gegužÄs 7 d., 2005 m. lapkriÄio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Be to, konstitucinis principas non bis in idem savaime nepaneigia galimybÄs taikyti asmeniui ne vienÄ , bet daugiau tos paÄios rūšies (t. y. apibrÄžiamų tos paÄios teisÄs Å¡akos normomis) sankcijų už tÄ patį pažeidimÄ .
65. Bylos duomenys patvirtina, kad iÅ¡ tiesų E. R. N. buvo civilinio proceso tvarka nubaustas už tai, kad gera valia nevykdÄ teismo įpareigojimo perduoti bankrutuojanÄios įmonÄs dokumentus ir turtÄ bankroto administratoriui. Apelianto nurodomos aplinkybÄs, kad į kaltinimÄ nagrinÄjamoje byloje buvo įtraukti tie patys UAB ,,Pâ buhalterinÄs apskaitos dokumentai, už kurių paslÄpimÄ jis buvo pripažintas kaltu, neįrodo non bis in idem principo pažeidimo, nes baudžiamojoje byloje E. R. N. yra kaltinamas ne už įmonÄs buhalterinÄs apskaitos dokumentų nepateikimÄ , o už apgaulingÄ buhalterinÄs apskaitos tvarkymÄ , t. y. yra vertinami kiti jo neteisÄti veiksmai. Be to, pasisakytina, kad Baudžiamasis ir civilinis procesai non bis in idem principo požiÅ«riu nÄra konkuruojantys, todÄl CPK nustatytų procesinio poveikio priemonių taikymas už teismo įpareigojimo nevykdymÄ savaime nepaneigia galimybÄs taikyti ir baudžiamÄ jÄ atsakomybÄ.
66. Apeliantas savo kaltÄ pagal BK 222 straipsnio 1 dalį neigia dar ir tuo, kad P. J., tapÄs oficialiu bendrovÄs vadovu, privalÄjo perimti bendrovÄs buhalterinÄs apskaitos dokumentus ir organizuoti jų saugojimÄ , todÄl jis nÄra tinkamas Å¡ios nusikalstamos veikos subjektas. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, teismas Å¡iame nuosprendyje jau yra pasisakÄs, kad P. J. buvo tik fiktyvus bendrovÄs vadovas, todÄl baudžiamojon atsakomybÄn traukiamas faktinis UAB âPâ vadovas E. R. N. (de facto vadovas).
67. TaÄiau sutiktina su gynybos argumentu, kad nepasitvirtino vienas iÅ¡ alternatyvių objektyviosios pusÄs požymių, kad buhalterinÄs apskaitos dokumentai buvo paslÄpti. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. 04/14-2-5-3249 nurodyta, kad už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-10-19 UAB ,,Pâ buhalterinÄs apskaitos dokumentai ir registrai nebuvo pateikti ir dÄl to negalima visiÅ¡kai nustatyti bendrovÄs veiklos, turto dydžio, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros, nuosavo kapitalo dydžio nuo 2015-01-01 iki 2016-06-07. Visgi nustaÄius, kad buhalterinÄs apskaitos dokumentai nebuvo saugomi nustatytÄ laikÄ (kažkokiu bÅ«du buvo prarasti), už tai yra atsakingas Å«kio subjekto vadovas, todÄl E. R. N. veiksmai pripažįstami kaip aplaidus buhalterinÄs apskaitos tvarkymas ir jo veika, numatyta BK 222 straipsnio 1 dalyje, perkvalifikuotina į BK 223 straipsnio 1 dalį. E. DÄl bylos įrodymų vertinimo ir E. R. N. veikos kvalifikavimo pagal BK 246 straipsnio 1 dalį.
68. Skundžiamu nuosprendžiu E. R. N. buvo nuteistas pagal BK 246 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisÄtai perleido kitiems asmenims turtÄ , žinodamas, kad Å¡iam turtui nustatytas laikinas nuosavybÄs teisÄs apribojimas, t. y. 2015-09-30 Kauno apylinkÄs teismo nutartimi civilinÄje byloje Nr. 2-24588-800/2015 areÅ¡tuotÄ UAB âPâ turtÄ â automobilius neteisÄtai perleido P. J.. Nuteistasis E. R. N. apeliaciniame skunde pažymi, kad BK 246 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektui yra keliami specialÅ«s reikalavimai, kurių apeliantas Å¡iuo atveju neatitiko ir buvo nepagrįstai nuteistas pagal BK 246 straipsnio 1 dalį. TeisÄjų kolegija su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais sutinka.
69. BK 246 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybÄ tam, kas paslÄpÄ, sunaikino ar sugadino apraÅ¡ytÄ , areÅ¡tuotÄ ir jam patikÄtÄ turtÄ arba turtÄ , kuriam nustatytas laikinas nuosavybÄs teisÄs apribojimas, arba šį turtÄ neteisÄtai perleido kitam asmeniui. Taigi, objektyviai Å¡i nusikalstama veika pasireiÅ¡kia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu â apraÅ¡yto, areÅ¡tuoto ir kaltininkui patikÄto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybÄs teisÄs apribojimas, paslÄpimu, sunaikinimu, sugadinimu ar neteisÄtu perleidimu.
Å ios nusikalstamos veikos dalykas â turtas, kuris apraÅ¡ytas, areÅ¡tuotas ir kaltininkui patikÄtas arba kuriam nustatytas laikinas nuosavybÄs teisÄs apribojimas. Å ių veikų subjektas â asmuo, kuriam patikÄtas apraÅ¡ytas, areÅ¡tuotas turtas arba turtas, į kurį nuosavybÄs teisÄ laikinai apribota (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-131/2013, 2K-420/2013, 2K-318/2014, 2K-443-303/2015, 2K-7-5-895/2018).
70. ApraÅ¡yto ar areÅ¡tuoto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybÄs teisÄs apribojimas, patikÄjimas asmeniui yra specialus procesinis veiksmas, kuris įforminamas Baudžiamojo proceso ir (ar) Civilinio proceso kodeksuose nustatyta tvarka ir kurio metu asmuo įgyja specialaus subjekto statusÄ , t. y. tampa apraÅ¡yto, areÅ¡tuoto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybÄs teisÄs apribojimas, saugotoju (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-318/2014). Nusikaltimo subjektas turi suvokti savo pareigas ir teises dÄl jam patikÄto turto ir žinoti, kad už Å¡io turto perleidimÄ , paslÄpimÄ , sunaikinimÄ ar sugadinimÄ gali bÅ«ti patrauktas baudžiamojon atsakomybÄn pagal BK 246 straipsnį, nes dÄl to yra įspÄtas, kitaip tariant, turi bÅ«ti nustatytas BK 246 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudÄties subjektyvusis požymis â kaltininko tiesioginÄ tyÄia (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-96/2015, 2K-443-303/2015, 2K-7-5-895/2018).
71. NagrinÄjamu atveju iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Kauno apylinkÄs teismo 2015-09-29 nutartimi civilinÄje byloje Nr. 2-24588-800/2015 buvo patenkintas ieÅ¡kovÄs UAB âSâ (duomenys pakeisti) praÅ¡ymas dÄl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nutarta ieÅ¡kovÄs ieÅ¡kinio reikalavimams užtikrinti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones â areÅ¡tuoti atsakovei UAB âPâ nuosavybÄs teise priklausantį nekilnojamÄ jį, kilnojamÄ jį turtÄ bei turtines teises, esanÄius pas atsakovÄ ir/ar treÄiuosius asmenis, bendrai 5743,12 Eur sumai, leidžiant atsakovei areÅ¡tuotu turtu naudotis pagal jo tiesioginÄ paskirti bei uždraudžiant visu areÅ¡tuotu turtu disponuoti.
Taip pat nutarta atsakovÄs UAB âPâ kilnojamojo, nekilnojamojo turto, piniginių lÄšų suradimÄ bei areÅ¡tÄ pavesti atlikti ieÅ¡kovÄs pasirinktam antstoliui. Nutartyje nurodytÄ turtÄ palikta saugoti atsakovei (t. 29, b. l. 155 - 156). IÅ¡ turto areÅ¡to aktų registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad Turto areÅ¡to aktas Nr. 2015043403 pagal Kauno apylinkÄs teismo 2015 m. rugsÄjo 29 d. nutartį buvo įregistruotas 2015 m. rugsÄjo 30 d. (t. 2, b. l. 90).
72. Bylos duomenys patvirtina, kad minÄtos nutarties vykdymÄ 2015-10-13 buvo pavesta atlikti antstoliui R. S. (t. 13, b. l. 180 - 181), kuris tÄ paÄiÄ dienÄ suraÅ¡Ä patvarkymÄ priimti vykdomÄ jį dokumentÄ (vykdomoji byla Nr. 0070/15/02634). IÅ¡ turto areÅ¡to aktų registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad 2015 m. spalio 14 d. buvo padarytas ir įregistruotas Turto areÅ¡to akto Nr. 2015043403 pakeitimas: antstolis R. S. suraÅ¡Ä turto apraÅ¡Ä ; įregistruotas areÅ¡tas Å¡iam turtui: kelių transporto priemonÄms ,,Nissan Noteâ, valst.
Nr. (duomenys neskelbtini), ,,Nissan Noteâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ,,Mercedes Benzâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ,,Skoda Oktaviaâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ,,Skoda Oktaviaâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ,,Skoda Oktaviaâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ,,Fiat Ducatoâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ,,Fiat Ducatoâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ,,Ford Transitâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (visų automobilių savininkas UAB âPâ, turto saugotojas nepaskirtas); iÅ¡registruotas areÅ¡tas Å¡iam turtui: neidentifikuotas turtas - nekilnojamasis, kilnojamasis turtas bei turtinÄs teisÄs, esanÄios pas atsakovÄ ir/ar treÄiuosius asmenis, bendrai 5743,12 Eur sumai, leidžiant atsakovei areÅ¡tuotu turtu naudotis pagal jo tiesioginÄ paskirti bei uždraudžiant visu areÅ¡tuotu turtu disponuoti (turto savininkas ir saugotojas UAB âPâ) (t. 2, b. l. 90 - 92).
73. Automobilių priÄmimo-perdavimo aktu Nr. 1510/3 nustatyta, kad E. R. N. 2015-10-19 P. J. perdavÄ automobilius: ,,Fiat Ducatoâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2083,17 Eur vertÄs; ,,Fiat Ducatoâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2040,17 Eur vertÄs; ,,Ford Transitâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 0,29 Eur vartÄs; ,,Mercedes Benzâ, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), 0,29 Eur vertÄs; ,,Nissan Noteâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 0,29 Eur vertÄs; ,,Nissan Noteâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 0,29 Eur vertÄs; ,,Skoda Oktaviaâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2936,91 Eur vertÄs; ,,Skoda Oktaviaâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 0,29 Eur vertÄs; ,,Skoda Oktaviaâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 0,29 Eur vertÄs (t. 9, b. l. 179).
74. IÅ¡ Å¡ių įrodymų galima sprÄsti, kad Kauno apylinkÄs teismo 2015-09-29 nutarties dÄl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymÄ pavedus atlikti antstoliui R. S., pastarasis 2015-10-14 iÅ¡registravo minÄta nutartimi paskirtÄ turto areÅ¡tÄ neidentifikuotam UAB âPâ turtui ir įregistravo areÅ¡tÄ UAB âPâ automobiliams, taÄiau nepaskyrÄ areÅ¡tuoto turto (automobilių) saugotojo. Taigi, apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad aptariami areÅ¡tuoti UAB âPâ automobiliai nebuvo perduoti saugoti E. R.
N., taip pat jis nebuvo ir įspÄtas dÄl baudžiamosios atsakomybÄs galimo kilimo už Å¡io turto perleidimÄ , paslÄpimÄ , sunaikinimÄ ar sugadinimÄ . Nors E. R. N., apklaustas pirmosios instancijos, ir pripažino, kad 2015-10-19 automobilių priÄmimo-perdavimo akto 1510/3 pagrindu perduodamas automobilius P. J. jis žinojo, jog jie yra areÅ¡tuoti, taÄiau teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nepakanka to, jog asmeniui bÅ«tų žinoma apie turto areÅ¡tÄ . Tuo atveju, jeigu asmuo nebuvo paskirtas areÅ¡tuoto turto saugotoju bei pasiraÅ¡ytinai įspÄtas dÄl atsakomybÄs už Å¡io turto neiÅ¡saugojimÄ , negali bÅ«ti pripažinta, kad BK 246 straipsnio prasme turtas jam buvo patikÄtas (kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-96-677/2015).
75. TeisÄjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, E. R. N. atsakomybÄ grindžiant jo žinojimo apie UAB âPâ turto areÅ¡tÄ faktu, yra nepakankamos pripažinti, jog jam automobiliai buvo patikÄti taip, kaip reikalaujama pagal BK 246 straipsnio 1 dalį. Be to, kaip minÄta, bÅ«tinasis BK 246 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudÄties subjektyvusis požymis yra tiesioginÄ tyÄia. Asmenys, neteisÄtai perleidÄ Å¡Ä¯ turtÄ turi suvokti, kad taip padarÄ jie gali bÅ«ti patraukti baudžiamojon atsakomybÄn, nes yra įspÄti. Tuo tarpu Å¡iuo atveju E. R. N. nebuvo įspÄtas dÄl baudžiamosios atsakomybÄs galimo kilimo už Å¡io turto perleidimÄ , paslÄpimÄ , sunaikinimÄ ar sugadinimÄ . TodÄl E. R. N. veiksmuose nebuvo tiesioginÄs tyÄios neteisÄtai perduoti areÅ¡tuotus automobilius kitam asmeniui.
76. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisÄjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikÄ BK 246 straipsnio 1 dalies nuostatas bei nepagrįstai E. R. N. pripažino kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 246 straipsnio 1 dalyje. DÄl Å¡ios nusikalstamos veikos jis turi bÅ«ti iÅ¡teisintas, nepadarius veikos, turinÄios nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). DÄl Å¡ios priežasties skundžiamo nuosprendžio dalis, kurioje E. R.
N. nuteistas pagal BK 246 straipsnio 1 dalį, naikinama ir priimamas naujas iÅ¡teisinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 punktas). DÄl 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintos atsakomybÄ lengvinanÄios aplinkybÄs 77. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas, kad pirmos instancijos teismas, neteisingai įvertinÄs bylos aplinkybes, nenustatÄ E. R. N. atsakomybÄ lengvinanÄios aplinkybÄs, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Apelianto argumentai, neva Å¡iÄ aplinkybÄ patvirtina jo pateikiami duomenys, kad 2019-05-16 teismo nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis civilinÄje byloje Nr. e2-399-638/2019, pagal kuriÄ , atkuriant UAB âPâ mokumÄ ir tariamos patirtos žalos atlyginimÄ , jis 2019-06-11 sumokÄjo bendrovei 91 535,89 Eur.
MokÄjimo dokumentus apeliantas pateikÄ 2020-09-21 teismo posÄdyje.
78. Å i baudžiamÄ jÄ atsakomybÄ lengvinanti aplinkybÄ apibÅ«dina nusikalstamos veikos subjektÄ ir parodo jo požiÅ«rį į nukentÄjusįjį bei nusikalstama veika jam padarytÄ Å¾alÄ . Tai labai svarbi aplinkybÄ, kuri atskleidžia kaltininko psichikos santykį su atsiradusiais nusikalstamų veiksmų padariniais ir taip leidžia įvertinti jo asmenybÄs pavojingumÄ . Tokie kaltininko veiksmai parodo, kad jis supranta savo veiksmų neteisÄtumÄ , apgailestauja dÄl jų ir stengiasi iÅ¡pirkti savo kaltÄ, o tai yra pakankamas pagrindas Å¡velninti Å¡io asmens baudžiamÄ jÄ atsakomybÄ.
TaÄiau tam, kad padarytos žalos atlyginimÄ ar paÅ¡alinimÄ teismas pripažintų atsakomybÄ lengvinanÄia aplinkybe, vis dÄlto yra keliami tam tikri reikalavimai. Visų pirma, nukentÄjusiajam padaryta žala turi bÅ«ti atlyginta ar paÅ¡alinta iki priimant teismo nuosprendį o jei nuosprendis yra apskundžiamas, â iki bylos iÅ¡nagrinÄjimo apeliacinÄs instancijos teisme. Žalos atlyginimo bÅ«dai gali bÅ«ti labai įvairÅ«s: kaltininkas grÄ Å¾ina pagrobtÄ turtÄ ar pinigais atlygina jo vertÄ, sutaiso sugadintÄ daiktÄ , vieÅ¡ai atsipraÅ¡o nukentÄjusiojo už įžeidimÄ ar Å¡meižtÄ , kt.
Žalos atlyginimo motyvai taip pat gali bÅ«ti įvairÅ«s. Svarbiausia, kad kaltininkas Å¡iuos veiksmus atliktų savo noru. Tokių nuostatų laikomasi ir kasacinÄs instancijos teismo praktikoje (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-534/2013, Nr. 2K-345/2013, Nr. 2K-211/2014, Nr. 2K-28/2014 ir kt.).
79. Å ioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad UAB âPâ civilinio ieÅ¡kinio nereiÅ¡kÄ, nes turtinÄ Å¾ala jai buvo visiÅ¡kai atlyginta civilinÄje byloje Nr. e2-399-638/2019. Atsižvelgiant į Å¡iuos nurodytus argumentus, sprÄstina, kad pirmosios instancijos teismas, nepripažindamas E. R. N. atsakomybÄ lengvinanÄios aplinkybÄs, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte, netinkamai pritaikÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ . Pripažinus nuteistajam E. R. N. Å¡iÄ aplinkybÄ atsakomybÄ lengvinanÄia, Å¡velnintina ir jam paskirta bausmÄ pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, paskiriant mažesnį nuteistajam paskirtos bausmÄs ‑ baudos dydį (BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punktas (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2015-07-15 iki 2015-10-27).
DÄl E. R. N. skirtinos bausmÄs 80. Apeliantas neginÄija jam paskirtÄ bausmÄ, taÄiau apeliacinÄs instancijos teismui pripažinus, kad E. R. N. iÅ¡teisintinas pagal BK 246 straipsnio 1 dalį ir jo veika perkvalifikuotina iÅ¡ BK 222 straipsnio 1 dalies į 223 straipsnio 1 dalį, iÅ¡ naujo sprÄstinas bausmių skyrimo ir subendrinimo klausimas.
81. Teismas skiria bausmÄ pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatanÄio atsakomybÄ už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmÄ, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltÄs formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybÄ; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybÄ lengvinanÄias bei sunkinanÄias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).
Teismas, įvertinÄs atsakomybÄ lengvinanÄias ir (ar) atsakomybÄ sunkinanÄias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnÄ ar griežtesnÄ bausmÄs rūšį, taip pat skiriamos bausmÄs dydį, skaiÄiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuomonÄs, kad, individualizuojant bausmÄ, visoms Å¡ioms aplinkybÄms turi bÅ«ti skiriama vienoda teisinÄ reikÅ¡mÄ, nÄ vienai iÅ¡ jų neturi bÅ«ti suteikiama iÅ¡skirtinÄ dominuojanti reikÅ¡mÄ.
82. Skirdamas ir individualizuodamas E. R. N. bausmÄ pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, apeliacinÄs instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad dÄl Å¡ios nusikalstamos veikos nÄra nustatyta jo atsakomybÄ lengvinanÄių ir sunkinanÄių aplinkybių, kad jis padarÄ neatsargų nusikaltimÄ , anksÄiau neteistas, dirba, vedÄs, turi pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ bei pastovias pajamas.
83. TeisÄjų kolegijos manymu, BK 41 straipsnyje numatyti bausmÄs tikslai bus pasiekti skiriant E. R. N. už šį neatsargaus nusikaltimo padarymÄ su realiu laisvÄs atÄmimu nesusijusiÄ , mažesnÄ bausmÄ â baudÄ , kurios dydis ženkliai mažesnis už BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punkte numatytÄ baudos vidurkį, kuri neprieÅ¡tarautų teisingumo ir proporcingumo principams, užtikrintų bausmei keliamų tikslų įgyvendinimÄ .
84. BK 184 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatyti nusikaltimai priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai, o 223 straipsnio 1 dalyje â neatsargių. Nusikaltimai, numatyti BK 184 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, buvo padaryti esant idealiai nusikalstamų veikų sutapÄiai, o nusikaltimas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, â labai skiriasi pagal pavojingumÄ ir priskiriamas kitai nusikalstamų veikų kategorijai, todÄl paskirtos bausmÄs už Å¡iuos nusikaltimus bendrintinos apÄmimo tvarka, griežÄiausia bausme (pagal BK 300 straipsnio 1 dalį) apimant Å¡velnesnes (pagal BK 184 straipsnio 1 dalis ir 223 straipsnio 1 dalis) (BK 63 straipsnio 1 dalis, 5 dalies 1, 2 punktai). DÄl BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo.
85. Nuteistasis E. R. N. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikÄ susiklosÄiusios teismų praktikos, taikant BK 72 straipsnį, nes konfiskuoti turtÄ valstybÄs naudai galima tik tokiu atveju, kai Å¡io turto nereikia nukreipti žalos atlyginimui, kas jau ir buvo padaryta 2018 m. gruodžio 11 d. įsiteisÄjusiu teismo sprendimu civilinÄje byloje. TeisÄjų kolegija su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais sutinka.
86. BK 72 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonÄ ar rezultatas. Uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iÅ¡ jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslÄptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dÄl kitų priežasÄių arba šį turtÄ konfiskuoti bÅ«tų netikslinga, teismas iÅ¡ kaltininko ar kitų Å¡io straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų iÅ¡ieÅ¡ko konfiskuotino turto vertÄ atitinkanÄiÄ pinigų sumÄ .
87. NagrinÄjamu atveju iÅ¡ automobilių priÄmimo-perdavimo akto Nr. 1510/3 matyti, kad pagal šį dokumentÄ E. R. N. 2015-10-19 P. J. perdavÄ automobilius: ,,Fiat Ducatoâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2083,17 Eur vertÄs; ,,Fiat Ducatoâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2040,17 Eur vertÄs; ,,Ford Transitâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 0,29 Eur vartÄs; ,,Mercedes Benzâ, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), 0,29 Eur vertÄs; ,,Nissan Noteâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 0,29 Eur vertÄs; ,,Nissan Noteâ, valst.
Nr. (duomenys neskelbtini), 0,29 Eur vertÄs; ,,Skoda Oktaviaâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2936,91 Eur vertÄs; ,,Skoda Oktaviaâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 0,29 Eur vertÄs; ,,Skoda Oktaviaâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 0,29 Eur vertÄs (t. 9, b. l. 179). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad P. J. kaip nusikalstamos veikos rezultatÄ gavo automobilius, kuriuos realizavo nenustatytiems asmenims ir Å¡io turto paimti nÄra galimybÄs, todÄl, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 2, 5 dalimis, nusprendÄ konfiskuoti Å¡io turto vertÄ atitinkanÄiÄ pinigų sumÄ â 7 061,99 Eur.
88. Kaip pagrįstai pažymÄta apeliaciniame skunde, teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tam tikrais atvejais, kai darant nusikalstamas veikas gautas turtas grÄ Å¾inamas savininkui (nukentÄjusiajam) BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punkte, 108 straipsnyje nustatyta tvarka arba kai tenkinamas pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys dÄl tokio turto vertÄ atitinkanÄios turtinÄs žalos atlyginimo, turto konfiskavimas netaikomas (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-196-788/2017). Å iuo atveju iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad įsiteisÄjusia Kauno apygardos teismo 2018-12-11 nutartimi civilinÄje byloje Nr. e2A-1808-260/2018 buvo patenkintas ieÅ¡kovÄs bankrutavusios uždarosios akcinÄs bendrovÄs ,,Pâ civilinis ieÅ¡kinys ir nutarta pripažinti negaliojanÄiu 2015-10-19 UAB âPâ automobilių priÄmimo-perdavimo aktÄ Nr. 1510/3 bei taikyti restitucijÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovo P. J.
įmonÄs BUAB âPâ naudai 7 062,28 Eur sumÄ (t. 23, b. l. 68 - 86). Taigi, klausimas dÄl P. J. realizuotų UAB âPâ priklausanÄių automobilių vertÄ atitinkanÄios turtinÄs žalos atlyginimo jau buvo sprendžiamas civilinio proceso tvarka.
89. DÄl nurodytų priežasÄių pirmosios instancijos teismo sprendimas iÅ¡ P. J. dar ir konfiskuoti Å¡io turto (automobilių) vertÄ atitinkanÄiÄ pinigų sumÄ â 7 061,99 Eur â neatitinka BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalių nuostatų prasmÄs, t. y. iÅ¡ kaltininko negali bÅ«ti konfiskuota (iÅ¡ieÅ¡kota) daugiau turto, nei buvo gauta kaip nusikalstamos veikos rezultatas. Nors Å¡iuo atveju nuteistojo P. J. ar jo gynÄjo apeliacinio skundo ir nebuvo gauta, taÄiau pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį, jeigu teismas, nagrinÄdamas bylÄ , nustato esminių Å¡io Kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dÄl jų skundas, patikrina, ar tai turÄjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dÄl kurio skundo nagrinÄjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems.
TeisÄjų kolegijai nustaÄius, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalių nuostatas, nepagrįstai nusprendÄ iÅ¡ P. J. konfiskuoti 7061,99 Eur (konfiskuotino turto vertÄ atitinkanÄiÄ pinigų sumÄ ), Å¡i skundžiamo nuosprendžio dalis naikinama dÄl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3, 4 dalimis, 328 straipsnio 1, 2, 3 punktais, 329 straipsnio 1 punktu, 330, 331 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :
Nuteistojo E. R. N. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Kauno apygardos teismo 2021m. vasario 9 d. nuosprendį dalyje dÄl E. R. N. pripažinimo kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246 straipsnį panaikinti ir priimti Å¡ioje dalyje naujÄ nuosprendį. E. R. N. iÅ¡teisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246 straipsnį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pakeisti Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 9 d. nuosprendį dalyje dÄl E. R.
N. pripažinimo kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį. E. R. N. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį, veikÄ perkvalifikavus iÅ¡ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalies, ir jam paskirti 20 MGL (753 Eur) dydžio bausmÄ. Pakeisti Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 9 d. nuosprendį dalyje dÄl E. R. N. paskirtos bausmÄs pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 1 dalį. E. R. N., nuteistam pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 184 straipsnio 1 dalį, skirti 200 MGL (7 532 Eur) dydžio baudÄ .
Pakeisti Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 9 d. nuosprendį dalyje dÄl E. R. N. paskirtų bausmių subendrinimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5 dalies 1 ir 2 punktais, bausmes subendrinti apÄmimo bÅ«du, griežtesne bausme, paskirta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, apimant Å¡velnesnes bausmes, paskirtas pagal 184 straipsnio 1 dalį ir 223 straipsnio 1 dalį, ir E. R. N. paskirti galutinÄ subendrintÄ bausmÄ â 250 MGL (9 415 Eur) dydžio baudÄ . Panaikinti nuosprendžio dalį dÄl P. J. turto konfiskavimo.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. TeisÄjai Vitalija NorkÅ«naitÄ Alenas Piesliakas Algimantas Valantinas