2022-03-16 Nr. AB-6383-3-62-3-02992-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1641-629/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02992-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Mildos Vainienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. H. F. O. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. H. F. O. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. 21S31974 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. 6K-1627 (toliau – ir Komisijos Sprendimas); 3) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas nevertino kovos tarp (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)). Taip pat atsakovas nenurodė argumentų, kodėl atmetė pareiškėjo prašymą skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

3. Pareiškėjas nesutiko su Komisijos argumentais, kad nėra pagrindo pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalį ir papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjas nurodė karo aplinkybes ir galimą pavojų gyvybei dėl šalyje vykstančių kovų. Be to, pareiškėjo pasakojimą patvirtina kilmės šalies informacija. Aplinkybė, kad pareiškėjas negalėjo pateikti įrodymų apie patiriamus individualius grasinimus, kitokį smurtą, arba tai, kad tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia galimos grėsmės.

4. Pareiškėjo vertinimu, Komisija nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su jo išsiuntimu iš Lietuvos Respublikos ir draudimu atvykti.

5. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo prieglobsčio prašymas buvo atmestas dėl patikimumo stokos, o jokios grėsmės, susijusios su (duomenys neskelbtini), pareiškėjas prieglobsčio prašyme nenurodė. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjo atžvilgiu (duomenys neskelbtini) veiksmai neaktualūs, kadangi pareiškėjas gyveno (duomenys neskelbtini).

7. Pareiškėjas skunde teigė, kad Migracijos departamentas nepagrįstai nenagrinėjo jo skundo žodžiu, tačiau atsakovas nurodė, jog vien tai, kad pareiškėjo skundas buvo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, nesant jokių objektyvių duomenų apie tai, kad tam tikros reikšmingos bylos aplinkybės dėl šios priežasties liko neįvertintos, nesudaro pagrindo vertinti, kad Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

8. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo pasakojimas apie dalyvavimą protestuose buvo abstraktus, nedetalus, nenuoseklus, pareiškėjas vengė tikslių, konkrečių atsakymų. Pareiškėjas taip pat nenurodė konkrečių datų, kada tariamai dalyvavo protestuose, nepaaiškino, koks jo vaidmuo buvo demonstracijose, neatskleidė daugiau duomenų apie jo veiklą, protestus organizuojančioje grupuotėje. Migracijos departamentas įvertino, kad labai tikėtina, jog pareiškėjui yra žinomos jo kilmės valstybės aktualijos, įskaitant informaciją apie aktualią protestų bangą bei jos kontekstą, tačiau jo pasakojimo apie dalyvavimą protesto akcijose abstraktumas kėlė pagrįstų abejonių dėl istorijos patikimumo. Atsakovas taip pat nurodė, kad iš pareiškėjo pasakojimo galima suprasti, jog jis nebuvo organizatorius ir reikšmingai neprisidėjo prie protestų rengimo. Atsakovas pažymėjo ir tai, kad pareiškėjo pasakojimas apie milicijos grasinimus ir persekiojimą yra grįstas jo interpretacija, nes asmeniškai pats jokių grėsmių nepatyrė, pasakojimas iš esmės grindžiamas trečiųjų asmenų parodymais, kurių neįmanoma patikrinti. Atsižvelgiant į surinktą informaciją ir tai, kad pareiškėjo pasakojimas apie demonstracijas, grasinimus ir persekiojimą neišsamus ir abstraktus, grindžiamas prielaidomis bei perteikiamas bendro pobūdžio teiginiais, vengiant detalių ir išsamiai neatsakant į patikslinančius klausimus, atsakovas įvertino, kad pareiškėjo pasakojimai pagrįstai nepripažinti patikimais ir laikytini „nenustatytais faktais“, todėl yra atmestini ir nenagrinėtini vertinant jo prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą.

9. Atsakovas nurodė, kad priimant Sprendimą buvo nuosekliai įvertinta pareiškėjo situacija, tačiau nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog kilmės valstybėje jam grėstų kankinimai arba mirties bausmė, todėl pareiškėjas neatitiko papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Vertinant pareiškėjo individualią situaciją kilmės valstybės informacijos kontekste, Migracijos departamentas atsižvelgė į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2009 m. vasario 17 d. sprendimą Elgafaji byloje Nr. C-465/07 bei Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – EPPB) išskirtus padidintos rizikos asmenų profilius, tačiau nenustatė, kad pareiškėjas priklauso nors vienai iš grupių, kurios, anot EPPB, gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme. Taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas yra pažeidžiamas asmuo. Atsižvelgiant į pareiškėjo individualias savybes ir į tai, kad jo kilmės šalyje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, atsakovo vertinimu, taip pat buvo pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

10. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, jog jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respubliką, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

II. 11. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. vasario 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. teismas pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus ir juos išdėstė taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos”; „ Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“. Teismas atitinkamai pakeitė Komisijos Sprendimo dalį, o likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

12. Teismas sprendime vadovavosi bylai aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – ir Tvarkos aprašas), Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Tvarka), Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ (toliau – ir Konvencija), 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva), 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861 (toliau – SIS II reglamentas) bei EPPB.

13. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas nustatė šias faktines aplinkybes:

13.1. Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 25 d. pateikė prieglobsčio prašymą, kuriame nurodė, kad iš (duomenys neskelbtini), po to, taksi atvyko prie Lietuvos Respublikos sienos ir toliau keliavo pėsčiomis. Prie prašymo suteikti prieglobstį motyvų nurodė, kad dalyvavo mitinguose ir demonstracijose, todėl jam grasina (duomenys neskelbtini) grupuotė. Paskutinė gyvenamoji vieta kilmės valstybėje – (duomenys neskelbtini).

13.2. 2021 m. spalio 12 d. Migracijos departamente vyko pareiškėjo apklausa.

13.3. Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

13.4. Nesutikdamas su Migracijos departamento Sprendimu, pareiškėjas su skundu kreipėsi į Komisiją, tačiau Komisija Sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

14. Teismas, įvertinęs pareiškėjo paaiškinimus, priėjo prie išvados, kad jo pasakojime nėra pateikta konkrečių detalių, apsiribota tik bendro pobūdžio teiginiais, jog pareiškėjas dalyvavo mitinguose ir demonstracijose. Pareiškėjas tiksliai nepaaiškino, koks buvo jo vaidmuo demonstracijose, nenurodė daugiau duomenų apie jo veiklą, protestus organizuojančioje grupuotėje. Taigi, teismas padarė išvadą, kad Migracijos departamentas pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjo pasakojimui trūko detalumo.

15. Teismo vertinimu, Migracijos departamento byloje pateikti duomenys įrodo, kad atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjo situacija įvertinta individualiai, atlikta apklausa, detaliai analizuoti ir įvertinti visi nurodyti argumentai. Atsakovas apklausoje siekė detaliai išsiaiškinti faktinę situaciją dėl prieglobsčio prašytojo pateikto prašymo suteikti jam prieglobstį. Be to, kaip nurodė teismas, remiantis EPPB pateikiama informacija, šiuo (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o (duomenys neskelbtini) (kur buvo pareiškėjo paskutinė gyvenamoji vieta) beatodairiškas smurtas vyksta tokiu žemu lygiu, kad nesąlygoja realios rimtos rizikos. Teismo įsitikinimu, pareiškėjo nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik jo paties subjektyviu situacijos vertinimu, nepagrįstu objektyviais įrodymais.

16. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, nurodė, kad Migracijos departamentas nevertino pareiškėjo karo veiksmų motyvų pagrįstumo ir jų nelaikė faktu, objektyviai nevertino kovų tarp (duomenys neskelbtini) ginkluotų grupuočių pavojingumo, su tuo susijusio pavojaus gyvybei. Tačiau teismas pažymėjo, kad šios aplinkybės nėra susijusios su pareiškėjo prieglobsčio prašymo motyvais; pareiškėjas prieglobsčio prašymą grindė tuo, kad jis dalyvavo protestuose (duomenys neskelbtini), o jokios grėsmės, susijusios su (duomenys neskelbtini), pareiškėjas prieglobsčio prašyme nenurodė. Taigi, teismas sutiko su atsakovo argumentu, kad pareiškėjo atžvilgiu (duomenys neskelbtini) veiksmai neaktualūs, kadangi pareiškėjas gyveno (duomenys neskelbtini).

17. Teismo vertinimu, pareiškėjas papildomos apsaugos suteikimą grindė tais pačiais argumentais kaip ir dėl prašymo suteikti pabėgėlio statusą, kitų aplinkybių nenurodė. Teismas nustatė, kad pareiškėjui gresiančių veiksmų pobūdis ir pasekmės neatitinka persekiojimo, nežmoniško elgesio veiksmų, taip pat byloje nebuvo nustatyta, kad pareiškėjui kyla beatodairiška grėsmė gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, ar grėstų kitos neigiamos pasekmės. Taigi, teismas nusprendė, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje.

18. Tačiau teismas nesutiko su Migracijos departamento išvada, kad pareiškėjo atžvilgiu pritaikytas maksimalus 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga priemonė jo padarytam pažeidimui. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo atžvilgiu nebuvo nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti maksimalų 5 metų atvykimo į Lietuvos Respubliką draudimo terminą, todėl toks terminas negali būti laikomas proporcingu ir protingu. Taigi, teismas pakeitė Sprendimo dalį, nustatydamas, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas keisti ir kitą Sprendimo dalį – į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įvestą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį sutrumpinti iki dvejų metų.

19. Pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo argumentų, kad Komisija skundą turėjo nagrinėti žodinio proceso tvarka, teismas vadovavosi Tvarkos aprašo 222 punktu, pareiškėjo prašymu nagrinėti skundą žodinio proceso tvarka, ir nusprendė, jog pareiškėjas neįvardijo aplinkybių, dėl kurių žodinis skundo nagrinėjimas buvo būtinas.

20. Kitą pareiškėjo skundo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą.

III. 21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

22. Pareiškėjas visų pirma pažymi, kad teismas netinkamai vertino tiek jo pasakojimą, tiek jo pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl buvo nepagrįstai prieita prie išvados, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos suteikimo pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-3 punktus.

23. Pareiškėjas negali pasilikti kilmės šalyje, nes kyla grėsmė jo saugumui. Kilmės šalies informacija patvirtina, kad civilių gyventojų protesto akcijos prieš korupciją ir nefunkcionalią struktūrą tapo kasmetiniu (duomenys neskelbtini) fenomenu. Protestuotojai patiria grasinimus, jie yra grobiami, suimami be orderio ir net žudomi. Pareiškėjas yra priskiriamas padidintos rizikos grupei, kaip opozicijos dalyvis ir aktyvus protestuotojas, nes, nepaisydamas grasinimų, dalyvavo protestuose, kvietė protestuotojus ir jiems padėjo.

24. Pareiškėjo vertinimu, prieglobstis ir papildoma apsauga nesuteikta nepagrįstai, Migracijos departamentas nevykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Migracijos departamento surinkti duomenys neatitiko reikalavimo surinkti informaciją iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų. Be to, atsakovo Sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Panaikinus atsakovo sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką.

25. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

26. Atsakovo vertinimu, tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti Sprendimo išvadas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo ir Komisijos Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

28. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

29. Teisėjų kolegija, visų pirma, pasisakydama dėl apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pažymi, kad ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, tokių aplinkybių nenurodyta apeliaciniame skunde. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas.

30. Ginčo teisiniai santykiai reglamentuoti Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose, kurių nuostatos yra susijusios tarpusavyje. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

31. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje bylose Nr. eA-3776-438/2018; kt.). Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; kt.).

32. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

33. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, kad prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).

34. Byloje nustatyta, kad prašymo suteikti prieglobstį motyvas – pareiškėjas (duomenys neskelbtini) dalyvavo demonstracijose, protestuose, kurie buvo nukreipti prieš valdžią ir žmogaus teisių pažeidimus. 2021 m. gegužės mėnesį neidentifikuoti asmenys atėjo pas pareiškėjo tėvus ir pranešė, jog pareiškėjas bus sulaikytas. Tokius veiksmus pareiškėjas laiko grasinimu ir bijo būti nužudytas.

35. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus duomenis, konstatuoja, kad Migracijos departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjo kilmės valstybėje tyrimą, o pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią pagrįstą jo baimę kilmės valstybėje patirti persekiojimą. Pažymėtina, kad Migracijos departamentas Sprendime nurodė, kad: pareiškėjas neįvardijo konkrečių datų, kada tariamai dalyvavo protestuose, nepaaiškino, koks jo vaidmuo buvo demonstracijose, neatskleidė daugiau duomenų apie jo veiklą protestus organizuojančioje grupuotėje; iš pareiškėjo pasakojimo Migracijos departamentas sprendė, kad pareiškėjas nebuvo demonstracijų organizatorius ir reikšmingai neprisidėjo prie protestų rengimo; pareiškėjo pasakojimas apie milicijos grasinimus ir persekiojimą yra grįstas jo paties interpretacija, asmeniškai jokių grasinimų nepatyrė, o asmenų, kurie kalbėjosi su jo tėvais, negali identifikuoti. Sprendime, be kita ko, pagrįstai padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, jog pareiškėją būtų galima priskirti prie asmenų, kurie, remiantis kilmės valstybės informacija, susiduria su padidinta persekiojimo rizika. Pareiškėjas nebuvo oficialiai sulaikytas, jam nebuvo pareikšti kaltinimai dėl dalyvavimo protestuose.

36. Teisėjų kolegija, remiantis į bylą pateiktais duomenimis, daro išvadą, kad pareiškėjo pasakojimas buvo nedetalus, neišsamus, grindžiamas prielaidomis, todėl Migracijos departamentas ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas nepagrindė visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, dėl ko jam galėtų būti suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje. Papildomai pažymėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog vien fakto, kad prieglobsčio prašytojas dalyvavo proteste, nepakanka pagrįstai persekiojimo baimei nustatyti (žr. 2022 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1241-968/2022).

37. Teisėjų kolegija nustatė, kad Migracijos departamentas surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje ir surinktos informacijos kontekste įvertino pareiškėjo išsakytos baimės būti persekiojamam pagrįstumą. Migracijos departamentas Sprendime, vadovaujantis 2021 m. EPPB ataskaita, nustatė, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Taigi, Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjo kilmės šalyje (gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini)) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo atveju Migracijos departamentas išsamiai įvertino aktualią EPPB skelbiamą informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, vertinimas atsispindi skundžiamame Sprendime. Šių išvadų nepaneigia pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai.

38. Pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad Migracijos departamentas turėjo rinkti naujausią bei aktualią kilmės valstybės informaciją, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas jokiais teisiniais argumentais ir bylos faktais nepaneigė naujausių EPPB pateiktų duomenų apie padėtį (duomenys neskelbtini). Tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas šiais duomenimis rėmėsi pagrįstai. Šiais duomenimis remiamasi ir kitose panašaus pobūdžio bylose dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3776-415/2021; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1354-629/2022; taip pat 2022 m. vasario 23 d. nutartis administracinėse bylose Nr. eA-1277-520/2022, Nr. eA-1287-968/2022, Nr. eA-1299-815/2022, Nr. eA-1336-575/2022;. kt.). Šiuo atveju taip pat pažymėtina, jog nors tam, kad tinkamai atliktų tyrimą ir priimtų sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį, Migracijos departamentas turi surinkti informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, tai savaime nereiškia pareigos informaciją rinkti šio asmens norimais aspektais ir remtis tik prieglobsčio prašytojo pageidaujama informacija apie jo kilmės šalį.

39. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas neturi visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų (Įstatymo 86 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju apskritai nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas tuo atveju, jei grįžtų į kilmės valstybę.

40. Teisėjų kolegija tais pačiais pagrindais pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą. Pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, kad kilmės valstybėje jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas arba jis galėtų tokiu būdu būti baudžiamas. Taip pat pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės kilmės valstybėje. Todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Be to, atsižvelgiant į surinktą informaciją apie kilmės valstybę, nagrinėjamu atveju pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

41. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, dėl to atsakovas neturėjo pagrindo rinkti papildomus duomenis, o pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis Migracijos departamentas įvertino racionaliai, visapusiškai ir objektyviai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo. Pareiškėjo atveju Migracijos departamentas išsamiai įvertino aktualią skelbiamą informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, vertinimas atsispindi skundžiamuose sprendimuose. Šių išvadų nepaneigia pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai. Migracijos departamento Sprendimas priimtas nepažeidus jo priėmimo procedūrų, yra išsamiai motyvuotas, neturi esminių trūkumų, dėl kurių galėtų būti panaikintas.

42. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, nenukrypo nuo šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo H. H. F. O. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė

Skirgailė Žalimienė