764bb329-fbca-4cc5-ad02-172e421a011d · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2-678-479/2019 Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00522-2018-7 Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.2.6.3.2 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 1 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas ŽydrÅ«nas BertaÅ¡ius, sekretoriaujant Daliai Kryžinauskienei, dalyvaujant ieÅ¡kovei M. T., ieÅ¡kovės atstovei advokatei V. Å ., atsakovei L. K., atsakovės atstovui advokatui J. B., trečiajam asmeniui A. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės M. T. ieÅ¡kinį atsakovei L. K. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, atsakovės pusėje – A. K. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :

1. IeÅ¡kovė M. T., atstovaudama mažamečio A. K., interesus 2018-09-13 kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe. IeÅ¡kovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė O. K. Jis yra ieÅ¡kovės sÅ«naus A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas. O. K. testamento nepaliko, todėl mirusiojo turtas turi bÅ«ti paveldimas pagal įstatymÄ ir teisę paveldėti turi mirusiojo vaikai. PaveldimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ sudaro gyvenamasis namas, žemės sklypas (duomenys neskelbtini), bei butas (duomenys neskelbtini).

2. IeÅ¡kovė bei O. K. gyveno kartu nuo 2015 metų vidurio iki O. K. mirties. Pora gyveno mirusiajam priklausiusiame name (duomenys neskelbtini). NamÄ (duomenys neskelbtini) O. K. įgijo asmeninės nuosavybės teise pagal 2000-11-13 pirkimo-pardavimo sutartį.

3. IeÅ¡kovė žinojo ir tai, kad O. K. buvo sudaręs santuokÄ su atsakove, tačiau nuo 1998 metų sutuoktiniai kartu negyveno. IeÅ¡kovė nustatė ir tai, kad (duomenys neskelbtini) atsakovės ir O. K. santuoka buvo nutraukta, iÅ¡tuoka įregistruota (duomenys neskelbtini).

4. Mirusiojo O. K. turto paveldėjimo procese ieÅ¡kovė sužinojo, kad į mirusiojo turtÄ pretenduoja ir atsakovė L. K. Atsakovė teisę į palikimÄ grindžia tuo, jog nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini), buvo įgytas atsakovės ir O. K. santuokos metu, todėl jis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

5. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad atsakovė su O. K. ginčo turto įgijimo metu kartu negyveno, atsakovės ir O. K. santuoka iki ginčo turto įgijimo buvo nutraukta, buvę sutuoktiniai kartu negyveno 2 metus iki ištuokos, ištuokos metu jie gyveno skirtinguose miestuose, tai yra atsakovė gyveno Vilniuje, O. K. – Klaipėdoje.

6. IeÅ¡kovės įsitikinimu atsakovė nepagrįstai pretenduoja į palikimÄ , nes iÅ¡tuokos byloje buvo nustatyta, kad 2 metus iki iÅ¡tuokos atsakovė su O. K. kartu negyveno, bendro Å«kio nevedė, atsakovė ieÅ¡kinį dėl iÅ¡tuokos pripažino. IÅ¡tuokos Å¡alių gyvenimÄ skyrium patvirtina 2000-03-27 O. K. kreipimasis į Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos tarnybÄ dėl bendravimo su A. K. tvarkos nustatymo. Be to, už ginčo turtÄ buvo sumokėtos asmeninės O. K. lėšos. Atsakovė prie ginčo turto įsigijimo neprisidėjo, Å¡iuo turtu nesirÅ«pino. Ginčo namo pagerinimus po turto įsigijimo atliko tik O. K. Namų valdos įsigijimo bei Å¡io turto valdymo aplinkybės patvirtina, jog ginčo turtas yra asmeninė O. K. nuosavybė, atsakovė į šį turtÄ pretenduoja nepagrįstai. IeÅ¡kovė prašė teismo ieÅ¡kinį patenkinti ir pripažinti žemės sklypÄ bei gyvenamÄ jį namÄ , esančius (duomenys neskelbtini), asmenine O. K. nuosavybe.

7. Atsakovė L. K. atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad nuo 1998 metų O. K. įsidarbino Klaipėdoje ir sutuoktiniai nuolat važinėjo tarp Vilniaus ir Klaipėdos. Dėl to sutuoktiniai ieÅ¡kojo galimybių įsigyti gyvenamÄ jį namÄ Klaipėdoje. Pablogėjus santykiams, Å¡alių santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini). Santuokos nutraukimo metu Å¡alys buvo susitarusios, kad O. K. rÅ«pinsis namu Klaipėdoje, o atsakovė butu Vilniuje. Å alys buvo susitarusios ir dėl to, kad visas Å¡alių santuokoje įgytas turtas liks atsakovės ir O. K. sÅ«nui A. K. Pagerėjus santykiams, atsakovė atvykdavo į KlaipėdÄ , rÅ«pinosi namo pagerinimais ir buitimi.

8. Kadangi ginčo namas buvo įgytas santuokos metu, ieÅ¡kovė nepagrįstai praÅ¡o šį turtÄ pripažinti asmenine O. K. nuosavybe. Kadangi O. K. niekada neginčijo aplinkybės dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės, ieÅ¡kinio senaties terminas yra pasibaigęs ir tai taip pat yra pagrindu atmesti ieÅ¡kinį.

9. Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovė M. T. ieÅ¡kinį palaikė. IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovė ieÅ¡kinį grindžia tik formalia aplinkybe, tai yra iÅ¡tuokos įregistravimo faktu po ginčo turto įgijimo. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė neįrodė, jog atsakovė rÅ«pinosi ginčo turtu. IeÅ¡kovė su O. K. gyveno 3 metus, tačiau per šį laikotarpį atsakovė nebuvo atvykusi į KlaipėdÄ apsigyventi O. K. priklausančiame name, ginčo name nėra jokių atsakovei priklausančių asmeninių daiktų. Trečiasis asmuo A. K. su savo tėvu atvyko pasimatyti tik prieÅ¡ O. K. mirtį, kas patvirtina, jog nei su atsakove, nei su sÅ«numi O. K. artimesnių ryÅ¡ių nepalaikė. Dėl nurodytų aplinkybių ieÅ¡kovė prašė teismo ieÅ¡kinį atmesti.

10. Ieškovės atstovė advokatė V. Š. ieškovės reikalavimus taip pat palaikė.

11. Atsakovė L. K. teismo posėdyje nurodė, kad ginčo turtas buvo įgytas santuokos metu. Atsakovei buvo žinoma apie ginčo namo įsigijimÄ , atsakovė buvo nuvažiavusi prie namo dar prieÅ¡ jo įsigijimÄ , turto įsigijimo aplinkybės buvo derinamos su atsakove. Po ginčo turto įsigijimo jai nebuvo trukdoma atvykti bet kada į ginčo namÄ , atsakovė rÅ«pinosi kambarių įrengimu bei baldais. Po iÅ¡tuokos Å¡alys susitaikė ir namas yra bendroji sutuoktinių nuosavybė.

12. Atsakovės atstovas advokatas J. B. prašė teismo atmesti ieškovės ieškinį.

13. Trečiasis asmuo A. K. nurodė, kad jis palaikė su tėvu artimus ryÅ¡ius, jo tėvas O. K. dažnai atvykdavo ir nakvodavo jam priklausančiame bute Vilniuje. Apie tėvų iÅ¡tuokÄ aplinkybių jis nurodyti negali, nes tuo metu buvo mažametis. IeÅ¡kinys tenkinamas 14. Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ turto bendrumo nepaneigus, turtas lieka bendras abiejų sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-342/2014). Taigi ieÅ¡kovė nagrinėjamoje byloje turėjo paneigti turto bendrumo prezumpcijÄ , o atsakovė prieÅ¡ingai – tai pagrįsti.

15. Teismas atsižvelgia į tai, jog nagrinėjamoje byloje atsakovės ir O. K. santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto 1-os apylinkės teismo sprendimu. Šalių ištuoka įregistruota (duomenys neskelbtini). Tarp šalių nėra ginčo, jog santuokos nutraukimo metu galiojo Santuokos ir šeimos kodekso normos. Šio kodekso 40 straipsnyje buvo nustatyta, kad santuoka laikoma pasibaigusia nuo ištuokos įregistravimo civilinės metrikacijos organuose. To paties kodekso 21 straipsnyje buvo nustatyta, jog turtas, įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė.

16. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnyje nurodyta, kad Civilinis kodeksas įsigalioja nuo 2001-07-01. To paties įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, kad Civilinio kodekso normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar turtas buvo įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo.

17. Taigi nurodytų įstatymų analizė leidžia padaryti iÅ¡vadÄ , jog O. K. turto teisiniam režimui įvertinti taikomos dabar galiojančio Civilinio kodekso normos. Civilinio kodekso 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, kad turtas gali bÅ«ti pripažintas asmenine sutuoktinio nuosavybe, jeigu turtas įgytas už asmenines lėšas, jeigu turto įgijimo metu buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia įgyti turtÄ asmeninėn nuosavybėn.

18. Akivaizdu tai, kad atsakovės ir O. K. iÅ¡tuokos metu galiojęs Santuokos ir Å¡eimos kodekso 21 straipsnis ribojo turto įgijimÄ sutuoktinio asmeninės nuosavybės teise ir įtvirtino prezumpcijÄ , jog santuokos metu įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Taigi dabar galiojantis Civilinis kodeksas pakeitė asmenine sutuoktinio nuosavybe pripažįstamo turto teisinį režimÄ , nustatė daugiau juridinių faktų, kuriems esant turtas gali bÅ«ti pripažintas sutuoktinio asmenine nuosavybe. Teismas įvertina ir tai, kad faktas dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe gali bÅ«ti įrodomas tik raÅ¡ytiniais įrodymais (Civilinio kodekso 3.89 straipsnio 2 dalis). Taigi ieÅ¡kovė M. T. nagrinėjamoje byloje teisėtai vadovaujasi CK 3.89 straipsniu siekiant įrodyti, jog ginčo dalykÄ sudarantis žemės sklypas ir gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), yra asmeninė O. K. nuosavybė.

19. Ieškovė M. T. byloje įrodinėja tai, kad atsakovė L. K. ir O. K. nuo 1998 metų kartu negyveno ir ginčo turtas buvo įgytas tik O. K. iniciatyva ir tik jo asmeniniams poreikiams tenkinti. Be to, turtas buvo įgytas tik už asmenines O. K. lėšas.

20. Teismas, spręsdamas dėl nurodytų bylos aplinkybių, atsižvelgia į (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto 1-os apylinkės teismo sprendimu nustatytas aplinkybes. Nurodytame teismo sprendime konstatuojama, kad atsakovė L. K. į teismo posėdį neatvyko bei parašė pareiÅ¡kimÄ nagrinėti bylÄ jai nedalyvaujant. Å i aplinkybė patvirtina, jog atsakovė sutiko su santuokos nutraukimu. Teismas, priimdamas sprendimÄ , vadovavosi O. K. paaiÅ¡kinimais, jog nuo 1998 metų Å¡alys kartu negyvena, bendro Å«kio neveda, Å¡eimyninių santykių nepalaiko.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡alių santuokos iÅ¡saugoti nėra galimybės ir tikslinga jÄ nutraukti. Akivaizdu, kad atsakovė nurodyto teismo sprendimo neskundė ir jis yra įsiteisėjęs. Taigi (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu konstatuota, jog atsakovė su O. K. nuo 1998 metų kartu negyveno, bendro Å«kio nevedė ir nuo 1998 metų Å¡alys bendrų turtinių interesų nebeturėjo. Dėl to nurodytas teismo sprendimas patvirtina ieÅ¡kovės nuostatas, jog nekilnojamÄ jį turtÄ Klaipėdoje O.

K. įgijo asmeniniams poreikiams patenkinti, tai yra gyventi atskirai nuo atsakovės.

21. Teismas įvertina ir tai, kad byloje yra pateiktas 2000-03-27 O. K. prašymas Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybai. Šiame prašyme nurodyta, kad O. K. atsakovė L. K. trukdo matytis su sūnumi ir O. K. prašė valstybinės institucijos pagalbos padėti jam įgyvendinti teisę matytis su sūnumi. Prašyme taip pat konstatuojama, jog O. K. nuo 1998 metų gegužės mėnesio su atsakove kartu negyvena. Byloje taip pat pateiktas 2000-05-02 Vaiko teisių apsaugos tarnybos pranešimas, adresuotas atsakovei, kad ji kviečiama pokalbiui dėl O. K. bendravimo tvarkos su sūnumi nustatymo. Šių bylos dokumentų atsakovė neginčijo. Taigi nagrinėjamoje byloje pateiktas O. K. prašymas Vaiko teisių apsaugos tarnybai, šios institucijos pranešimas patvirtina, jog ištuokos metu atsakovė ir O. K. kartu negyveno, konfliktavo dėl vaiko ir jokių santuokinių ryšių ištuokos šalys nebepalaikė.

22. IeÅ¡kovė byloje įrodinėja ir tai, kad ginčo turtui įgyti buvo panaudotos tik O. K. asmeninės lėšos. Teismas atsižvelgia į 2000-11-13 ginčo namo pirkimo – pardavimo sutarties nuostatas, jog sutarties sudarymo metu O. K. sumokėjo pardavėjai V. M. 108 000 Lt, o 252 000 Lt įsipareigojo sumokėti bankui suteikus paskolÄ ir įkeitus nupirktÄ turtÄ .

23. Dėl asmeninių lėšų panaudojimo ginčo turtui įsigyti svarbus atsakovės L. K. pripažinimas, jog ji nepanaudojo jokių asmenių lėšų ginčo turtui įgyti.

24. Dovanojimo sutartys, sudarytos su S. K., patvirtina, jog O. K. buvo padovanota prieÅ¡ ginčo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymÄ 45 000 Lt. Lėšų dovanojimo sutartyse nėra nurodyta, kad lėšos dovanojamos ir atsakovei.

25. Akivaizdu tai, kad O. K. turto ir pajamų deklaracijoje už 2011 metus patvirtino apie 313 000 Lt paskolų gavimÄ iÅ¡ I. Å ., V. S., R. Å ., L. A., UAB „(duomenys neskelbtini)“. Deklaracijos duomenų tikrumÄ patvirtina byloje pateiktos paskolų sutartys. Akivaizdu tai, kad paskolos sutartys buvo sudarytos 2000 metų lapkričio, gruodžio mėnesiais, tai yra jau nutraukus O. K. sudarytÄ santuokÄ . Be to, paskolos buvo grÄ Å¾intos 2001, 2002 metais ir paskolas grÄ Å¾ino O. K. Atsakovė nepateikė įrodymų, jog ji bÅ«tų panaudojusi lėšas paskoloms už nekilnojamÄ jį turtÄ grÄ Å¾inti. Taigi ginčo turto įgijimo aplinkybės patvirtina, jog O. K. ginčo turtÄ Ä¯gijo asmeninėn nuosavybėn.

26. Teismas nagrinėjamoje byloje taip pat turėjo nustatyti, ar O. K. ir atsakovė bendrai naudojosi ginčo turtu, valdė šį turtÄ , ar ginčo turtu buvo tenkinami tik O. K. asmeniniai interesai. AB „Klaipėdos vanduo“ 2006-11-21 pažymoje nurodyta, kad statytojas O. K. atliko gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), prijungimo prie bendrų tinklų darbus. UAB „IBB“ pažymoje nurodyta, kad Å¡ie darbai kainavo 8 430 Lt. Byloje nėra ginčo, kad Å¡iuos darbus užsakė bei juos apmokėjo O. K. 27. 2001-06-01 dujotiekio ir Å¡ildymo sistemų montavimo darbų sutartis su AB „Klaipėdos Ugnė“ patvirtina, kad O. K. asmeninėmis lėšomis buvo atlikti dujotiekio ir Å¡ildymo sistemų atnaujinimo darbai.

28. Sutartis su UAB „Klaipėdos Keliai“ patvirtina, jog O. K. lėšomis buvo atlikti ginčo namo įvažiavimo pagerinimo darbai. 29. 2006-09-05 rangos sutartis su UAB „EKO – LR“ patvirtina, jog O. K. panaudojo asmenines lėšas tvorai įrengti. 30. 2006-09-12 rangos sutartis su UAB „Vakarų Ryterna“ patvirtina, jog O. K. panaudojo asmenines lėšas vartams į namo kiemÄ Ä¯rengti.

31. O. K. paruoštoje suvestinėje patvirtinama, kad jis panaudojo lėšas namo teritorijai apželdinti, baseinui įrengti, laiptams pastatyti.

32. Atsiskaitymo už komunalines paslaugas knygelės patvirtina, jog nuo 2001 iki 2007 metų už ginčo namo gyventojui suteiktas komunalines paslaugas mokėjo tik O. K.

33. Nurodytos bylos aplinkybės patvirtina, jog ginčo namu rÅ«pinosi, jį iÅ¡laikė bei remontavo tik O. K. Tai taip pat leidžia padaryti iÅ¡vadÄ , jog ginčo namÄ valdė bei naudojo tik O. K., kad turtu buvo tenkinami tik O. K. asmeniniai interesai.

34. Teismas nesivadovauja atsakovės L. K. nuostata, jog turto įgijimas iki iÅ¡tuokos įregistravimo įrodo bendrÄ jÄ sutuoktinių nuosavybę. Byloje pateikti įrodymai apie atsakovės gyvenimÄ skyrium nuo 1998 metų, apie atsakovės ir O. K. konfliktinius santykius dėl bendravimo su vaiku, duomenys apie O. K. asmeninių lėšų panaudojimÄ ginčo turtui įgyti, visos Å¡ios aplinkybės paneigia ginčo turto įgijimÄ sutuoktinių nuosavybės teise. Taigi atsakovės atsikirtimai į ieÅ¡kinį formaliu pagrindu, tai yra iÅ¡tuokos įregistravimo momentu, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės neįrodo (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

35. Teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodo aplinkybes apie ginčo turto panaudojimÄ , valdymÄ ir atsakovės poreikiams patenkinti. Teismo posėdyje atsakovė pripažino, kad ji ginčo namu naudojosi tik ieÅ¡kovo sutikimu, raktų nuo ginčo namo ji nuolat neturėjo. Atsakovė pripažino, jog ji nedalyvavo priimant sprendimus dėl namo remonto, pagerinimų darbų atlikimo. Trečiasis asmuo A. K. teismui paaiÅ¡kino, kad pas tėvÄ vykdavo vienas ir su mama ginčo name jis nėra buvęs. Taigi byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovė ginčo namu nesinaudojo ir ginčo turtas tenkino tik O. K. asmeninius interesus, ginčo turtas yra tik O. K. nuosavybė.

36. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad atsakovės atsikirtimus pagrindžia byloje pateikta 2001-10-29 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis. Atsižvelgtina į tai, kad nurodyta nutartis patvirtina O. K. nesutikimÄ su tuo, jog ginčo namui įkeisti bÅ«tinas atsakovės sutikimas. Nuo praÅ¡ymo įregistruoti hipotekÄ ginčo turtui pateikimo O. K. nuosekliai įrodinėjo, kad ginčo namas yra tik jo asmeninė nuosavybė. Akivaizdu, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje nenustatė aplinkybės, jog ginčo turtas yra bendroji sutuoktinių nuosavybė.

Nurodytas teismas konstatavo, jog asmeninė O. K. nuosavybė turi bÅ«ti įrodinėjama atskiroje civilinėje byloje, kad hipotekos teisėjas nesprendžia klausimų dėl asmeninės nuosavybės nustatymo. Taigi 2001-10-29 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra patvirtinimas, jog O. K. nesutiko su aplinkybe, kad ginčo turtas yra bendroji sutuoktinių nuosavybė. Bylos medžiaga patvirtina, jog O. K., sužinojęs apie kliÅ«tis įkeisti ginčo namÄ , atsisakė turto įkeitimo ir už ginčo namÄ sumokėjo iÅ¡ darbdavio gautomis asmeninėmis lėšomis.

Dėl to nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atsakovės atsikirtimų nepatvirtina.

37. Teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovė praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį ir atmesti ieÅ¡kinį šį terminÄ ieÅ¡kovei praleidus be svarbios priežasties. Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatos patvirtina, jog ieÅ¡kinio senatis prasideda nuo asmens sužinojimo apie teisių pažeidimÄ dienos. Atsakovė ieÅ¡kinio senatį skaičiuoja nuo 2001-01-03, kai teismo nutartimi buvo netenkintas O. K. praÅ¡ymas įregistruoti hipotekÄ perkamam namui. Akivaizdu tai, kad 2001-01-03 teismo nutartimi buvo apribota O.

K. teisė vienasmeniÅ¡kai įkeisti ginčo namÄ , tačiau tuo neapribota galimybė turtÄ Ä¯sigyti. Negavęs kredito iÅ¡ banko, O. K. skolinosi lėšas iÅ¡ darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“. Be to, byloje nėra pateikta įrodymų, kad tarp O. K. ir atsakovės bÅ«tų kilę nesutarimų dėl ginčo namo. Taigi nenustatyta aplinkybių, kad ginčo namo įgijimo procese buvo pažeistos O. K. teisės į gyvenamÄ jį namÄ . Tarp O. K. ir atsakovės nekilo ginčų ir dėl buto Vilniuje, nors Å¡is butas yra O.

K. nuosavybė ir jis Å¡iame bute nuo 1998 metų negyveno, juo naudojasi atsakovė ir trečiasis asmuo. Taigi O. K. siekė turtinius klausimus spręsti taikiu bÅ«du, O. K. atsakovė netrukdė naudotis ginčo namu, todėl O. K. teisės į ginčo turtÄ nebuvo pažeistos. Akivaizdu, kad ginčas dėl O. K. nuosavybės teisės į ginčo turtÄ atsirado tik po O. K. mirties, kai į ginčo turtÄ pradėjo pretenduoti atsakovė ir trečiasis asmuo. Dėl to galima padaryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kinio senatis prasidėjo tik nuo O.

K. mirties ir ji nėra praleista.

38. Dėl nurodytų bylos aplinkybių teismas konstatuoja, jog ieÅ¡kovė įrodė, kad ginčo turtas buvo įgytas už asmenines O. K. lėšas, turto įgijimo metu buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia įgyti turtÄ asmeninėn nuosavybėn, todėl yra pagrindas patenkinti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį (Civilinio kodekso 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

39. Patenkinus ieÅ¡kinį, iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteisiamos bylinėjimosi iÅ¡laidos (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis), tai yra 300 Eur žyminio mokesčio, 38 Eur už praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Kadangi nuo 1 697 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo ieÅ¡kovė buvo atleista, Å¡ios lėšos priteisiamos iÅ¡ atsakovės valstybei (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnis). IeÅ¡kovė pagrįstai praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 900 Eur atstovavimo iÅ¡laidoms atlyginti (Civilinio proceso kodekso 98 straipsnis).

40. Ä®siteisėjus teismo sprendimui, tikslinga panaikinti byloje taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones – draudimÄ iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimus į turtÄ , paveldimÄ po O. K. mirties (Civilinio proceso kodekso 149 straipsnis). Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį patenkinti ir pripažinti O. K. a.k. (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieÅ¡kovei M. T. iÅ¡ atsakovės L. K. 338 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti, 900 Eur ieÅ¡kovės atstovavimo iÅ¡laidoms atlyginti. Priteisti iÅ¡ atsakovės L. K. 1 697 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei. Ä®siteisėjus teismo sprendimui panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones, taikytas 2018-10-17 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, tai yra draudimÄ iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimus į turtÄ , atsiradusį po O. K. a.k. (duomenys neskelbtini) mirties. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismÄ .

Teisėjas Žydrūnas Bertašius