764ba3a7-2a80-4dfc-8a37-9bc3c88e9764 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

 Administracinė byla Nr. eI2-497-596/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03898-2019-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 7.3.5; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 21 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vitos Valeckaitės,

dalyvaujant pareiškėjai B. Č.,

atsakovo atstovei Irenai Mečkovskajai,

vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos B. Č. skundÄ atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėja B. Č. kreipėsi į teismÄ su skundu, kurį patikslino, praÅ¡ydama: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius) 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimÄ Nr. (10.8)VPE_SP5-1782 (toliau – ir VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimas); 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba) 2019 m. spalio 21 d. sprendimÄ Nr. (6.5) I-7484 (toliau – ir Fondo valdybos sprendimas); 3) įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl kompensacijos už ypatingas darbo sÄ lygas skyrimo.

PaaiÅ¡kina, kad nuo 1976 m. balandžio 21 d. iki 1980 m. lapkričio 30 d. atliko praktikÄ ir dirbo Panevėžio Telegrafo – telefono stotyje (toliau – darbovietė) III ir IV kategorijos elektromontere, nuo 1980 m. gruodžio 1 d. iki 1983 m. birželio 30 d. - vyr. elektromechanike, o nuo 1983 m. liepos 1 d. iki 1994 m. gruodžio 31 d. - inžiniere. PareiÅ¡kėja mano, kad byloje esančius duomenis atsakovas vertino formaliai, neatsižvelgdamas į einamas pareigas, faktiÅ¡kai atliktas darbo funkcijas bei darbo vietos, darbo aplinkos, kuri nekito beveik 18 metų, specifikÄ .

PaaiÅ¡kina, kad jos darbas buvo atliekamas kenksmingomis, ypatingomis sÄ lygomis, padidinto pavojingumo patalpose. Teigia, kad darbovietėje buvo taikomos darbų saugos taisyklės, dirbant buvo akcentuojama ir teikiama informacija bei nurodoma, kad darbo aplinkoje yra kenksmingos medžiagos: Å¡vinas ir jo neorganiniai junginiai; „Nefras 150/200”, B-70 benzinas, polietilenas, acetonas, rÅ«gÅ¡tis, Å¡armai, anglies fluoridų junginiai: gyvsidabris, kobaltas, arsenas, stibis.

Nurodo, kad darbovietėje dirbančius darbuotojus veikė pavojingi ir kenksmingi gamybiniai faktoriai: besisukantys mechanizmai ir atskiros jų dalys; padidintas triukÅ¡mo lygis darbo vietoje; pavojingas įtampos lygis elektrinėse grandinėse; užtrumpinimai, kurie pereidavo ir paveikdavo žmogaus kÅ«nÄ ; suvirinimo pluoÅ¡to Å¡viesos diodų pliÅ«psnio poveikis darbuotojų regėjimui; lazerinės spinduliuotės poveikis; pastovus elektromagnetinio lauko poveikis; darbai aukÅ¡tyje; sunkios įrangos kilnojimas; krovinių kėlimas aukščiau pečių juostos; padidėjusi regėjimo organų ir balso aparato įtampa; sprogios, gaisrui pavojingos ir toksiÅ¡kos aplinkos atsiradimas darbo vietoje; kenksmingos medžiagos; sÄ lytis su mažiausiais optinio pluoÅ¡to likučiais ant darbuotojo odos; Å¡ilta (karÅ¡ta) darbo aplinka.

PareiÅ¡kėja atkreipia dėmesį, kad įrodantys faktoriai, jog darbovietėje darbas vyko ypatingomis darbo sÄ lygomis yra tai, kad: 1) buvo iÅ¡duodamas pienas, kefyras, sultys, bandelės ar kiti lygiaverčiai maisto produktai, kurie buvo skiriami darbuotojams, kur yra kenksmingos darbo sÄ lygos; 2) buvo nustatyti priedai prie darbo užmokesčio patikslinančiomis pažymomis, pažymėjimais, darbdavių ar valstybinės archyvų sistemos įstaigų iÅ¡duotais dokumentais; 3) suteikiamos 3 dienų papildomos atostogos; 4) vyko sveikatos dispanserizacija ir buvo atliekami Å¡vino koncentracijos organizme tyrimai; 5) nebuvo poilsio ar kitų zonų pertraukėlėms – visÄ darbo dienÄ pareiÅ¡kėjai ir visiems kitiems darbuotojams (elektromonteriams, elektromechanikams ir inžinieriams) tekdavo dirbti patalpose, iÅ¡skyrus virÅ¡ininkÄ , kuris turėjo atskirÄ kabinetÄ ne cecho teritorijoje; 6) ceche kabėjo įspėjamieji, draudžiamieji plakatai dėl pavojaus sveikatai – ant cecho durų buvo pritvirtintas ženklas, kad tai yra padidinto pavojingumo patalpos; 7) darbuotojams buvo iÅ¡duodama speciali apranga ir apsauginės priemonės ypatingai pavojingiems darbams atlikti; 8) darbuotojai buvo apmokomi darbų saugos metodų ir tik iÅ¡laikę kvalifikacinius darbų saugumo technikos egzaminus galėjo dirbti; 9) darbuotojams buvo iÅ¡duodamas muilas ir nukenksminimo priemonės.

PareiÅ¡kėja teigia, kad nurodytu laikotarpiu dirbo darbus atitinkančius TSRS Ministrų Tarybos 1956 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 1173 patvirtintame Gamybų, cechų, profesijų ir pareigų sÄ raÅ¡e Nr. 1 (toliau – ir SÄ raÅ¡as Nr. 1), arba darbų sÄ raÅ¡e Nr. 2 (toliau – ir SÄ raÅ¡as Nr. 2), patvirtina ir tai, kad jos darbo vieta buvo darbovietės cecho padidinto pavojingumo patalpose, kuriose sklido srovei laidžios dulkės, buvo įrengtos srovei laidžios grindys, nuolat tvyrojo aukÅ¡ta patalpų temperatÅ«ra ir patalpos nuolat buvo veikiamos Å¡iluminės spinduliuotės, nebuvo galima atidaryti langų ir vykdyti ventiliavimo. Pažymi, kad tokie kenksmingi faktoriai veikė žmogaus organizmÄ tiek iÅ¡ iÅ¡orės, tiek iÅ¡ vidaus, dėl ko pareiÅ¡kėja susirgo iÅ¡emine (koronarine) Å¡irdies liga, lėtine inkstų liga, kurių progresavimui ypatingai didelę įtakÄ turėjo Å¡vinas ir gyvsidabris.

PareiÅ¡kėjos teigimu, jos nurodytos aplinkybės įrodo, kad jos darbo specifika ir stažas atitinka įstatymo leidėjo reikalavimus gauti kompensacija už ypatingas darbo sÄ lygas. Pažymi ir tai, kad LTSR Darbo įstatymų kodekso (galiojusio nuo 1973 m. sausio 1 d. iki 2002 m. gruodžio 31 d.) 181 straipsnyje taip pat numatytos priemonės kenksmingoms sÄ lygoms dirbantiems asmenims (pieno ir kito gydomojo maisto davimas), papildomos atostogos (78 straipsnis), didesnis darbo apmokėjimas (94 straipsnis).

Teigia, kad keičiantis jos pareigybėms, jos atliekamos funkcijos visada buvo susijusios su ypatingomis darbo sÄ lygomis. Nurodo, kad atsakovas pareiÅ¡kėjos vykdytų funkcijų nesiaiÅ¡kino, nepasisakė, kodėl jai buvo taikomos papildomos garantijos, o tik formaliai nurodė, kad ji neįrodė, jog dirbo su kenksmingomis medžiagomis ir nenurodė, kokios darbovietėje buvo vykdomos pareiÅ¡kėjos darbo funkcijos.

Atkreipia dėmesį, kad atsakovas ne tik neįvykdė pareigos iÅ¡siaiÅ¡kinti visas kompensacijos skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, bet ir nėra visiÅ¡kai nuoseklus savo pozicijoje. VSDFV Vilniaus skyrius nurodė, kad pareiÅ¡kėja, dirbdama elektromontere, neva apskritai neatliko darbų, kurie numatyti SÄ raÅ¡e Nr. 2, o Fondo valdyba sprendime pripažįsta, kad elektromonterio pareigybė patenka į paminėto teisės akto reguliavimo sritį, tačiau pareiÅ¡kėjai nepakako bÅ«tino kompensacijai gauti stažo, tačiau pareiÅ¡kėja nurodo, kad visiÅ¡kai nebuvo aiÅ¡kinamasi pareiÅ¡kėjos darbinių funkcijų specifiÅ¡kumas, nebuvo apklausiami liudytojai, o esant neaiÅ¡kumams, pareiÅ¡kėja nebuvo praÅ¡oma pateikti papildomų dokumentų ar paaiÅ¡kinimų, reikÅ¡mingų kompensacijos skyrimui.

PareiÅ¡kėja mano, kad pripažįstant asmeniui teisę į kompensacijÄ už darbÄ ypatingomis sÄ lygomis, neturėtų bÅ«ti formaliai remiamasi tik SÄ raÅ¡uose Nr. 1 ir Nr. 2 pateiktais gramatiniais pareigybių pavadinimais, kurie atsispindi darbo knygelės įraÅ¡uose. Teigia, kad toks vertinimas pažeidžia asmenų lygiateisiÅ¡kumo principÄ ta prasme, kad nevertinamas visų asmenų dirbusių kenksmingomis sÄ lygomis elektrotechnikos srityje su Å¡vino raude darbo pobÅ«dis, intensyvumas ir trukmė nepriklausomai nuo pareigybės įraÅ¡o asmens darbo knygelėje, taip pat, kad patvirtintos formos darbo knygelės rekvizitai nereikalavo tiksliai įvardyti pareigas pagal atitinkamų pramonės Å¡akų specifikÄ ir atliekamas funkcijas.

Teismo posėdyje pareiškėja palaikė skundo reikalavimus ir prašė jį tenkinti, remdamasi skunde išdėstytais argumentais.

Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime nurodo, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėja, dirbdama elektromontere, nuolat atliko tokio pobÅ«džio darbus, todėl jos darbo minėtose pareigose laikotarpiai į darbo laikÄ kompensacijai gauti neįskaityti, o darbo vyr. elektromechanike ir inžiniere laikotarpiai į darbo laikÄ kompensacijai neįskaityti, nes minėtos pareigos SÄ raÅ¡o Nr. 2 XXXI skyriuje „RyÅ¡iai“ nenurodytos. Atsakovas pažymi, kad pareiÅ¡kėja iki 1994 m. gruodžio 31 d. nėra iÅ¡dirbusi SÄ raÅ¡e Nr. 2 nurodytų darbų 10 metų arba 1988 – 1994 m. laikotarpiu – 5 metų, todėl VSDFV Vilniaus skyrius sprendimu atsisakė pareiÅ¡kėjai skirti kompensacijÄ .

Atkreipia dėmesį į pareiÅ¡kėjos pateiktÄ buvusių bendradarbių, dirbusių tokiose pačiose pareigose, kaip ji, raÅ¡tiÅ¡kÄ patvirtinimÄ , kad elektromonterių, elektromechanikų ir inžinierių darbas buvo atliekamas kenksmingomis darbo sÄ lygomis, tačiau jame nenurodyta, kad darbas visÄ dienÄ buvo susijęs su nuolatiniu Å¡vinu perdengtų kabelių litavimu, kabelių jungčių užpildymu Å¡vinu ir jo nuėmimu nuo kabelių. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo iÅ¡mokų gavėjų registro duomenimis nė vienas iÅ¡ pareiÅ¡kėjos nurodytų bendradarbių kompensacijos negauna ir nėra kreipęsis dėl jos skyrimo.

Teigia, kad pareiÅ¡kėjos pateiktoje Telia Lietuva, AB iÅ¡duotoje pažymoje apie ypatingas darbo sÄ lygas nurodyti tik pareiÅ¡kėjos darbo laikotarpiai, darbo vieta ir pareigų pavadinimai, kad nuo 1976 m. balandžio 21 d. iki 1995 m. sausio 1 d. dirbo darbovietėje elektromonterės, vyr. elektromechanikės ir inžinierės pareigose ir nėra jokių duomenų apie pareiÅ¡kėjos darbo pobÅ«dį. Pažymi ir tai, kad pažymoje pateikti neteisingi duomenys, SÄ raÅ¡e Nr. 1 nėra XXXIV skyriaus, telefoninių ryÅ¡ių pareigybės, nurodytos tik SÄ raÅ¡e Nr. 2, o iÅ¡ elektromonterio, vyr. elektromechaniko ir inžinieriaus pareigybių nurodyta tik elektromonterio, kuris nuolat lituodavo Å¡vinu padengtus kabelius, užpildydavo kabelių jungtis Å¡vinu ar nuimdavo nuo kabelių Å¡vinÄ , pareigybė, todėl mano, kad pažyma neįrodo pareiÅ¡kėjos darbo pobÅ«džio.

Nurodo, kad pareiÅ¡kėjos pateiktuose dokumentuose nėra duomenų, apie tai, kad pareiÅ¡kėja, dirbdama darbovietėje elektromontere, vyr. elektromechanike ir inžiniere, nuolat lituodavo Å¡vinu padengtus kabelius, užpildydavo kabelių jungtis Å¡vinu ar nuimdavo nuo kabelių Å¡vinÄ . Atsakovo manymu, minėti dokumentai neįrodo, kad pareiÅ¡kėja dirbo SÄ raÅ¡o Nr. 2 XXXI skyriuje “RyÅ¡iai” nurodytÄ darbÄ , suteikiantį teisę į kompensacijÄ . Atsakovas atkreipia dėmesį ir į tai, kad darbuotojams skiriamas pienas, nukenksminimo priemonės, periodinis sveikatos tikrinimas ar galimai kenksmingi veiksniai nebÅ«tinai suponuoja tų asmenų teisę į kompensacijÄ . Pažymi, kad pareiÅ¡kėjos pateikti dokumentai yra sudaryti 1999 m., o pareiÅ¡kėja įrodinėja darbo 1976 – 1994 m. pobÅ«dį.

Teigia, kad iš pareiškėjos pateiktų duomenų matyti, jog elektromonterio, kuriuo dirbo pareiškėja, darbas daugiausiai buvo susijęs su telefoninio ryšio įrangos aptarnavimu, profilaktine priežiūra, perdavimo sistemų derinimu ir patikra, įvairių rodmenų nustatymu ir matavimu, įrengimų pažeidimų remontu, t. y. darbas nebuvo susijęs su nuolatiniu švinu padengtų kabelių litavimu, kabelių jungčių užpildymu švinu ar jo nuėmimu nuo kabelių. Taigi šie faktai rodo, kad ne visi elektromonteriais dirbę darbuotojai nuolat dirbo su švinu.

Atkreipia dėmesį, kad pareiÅ¡kėjos pateiktuose dokumentuose yra duomenų apie galimus kenksmingus veiksnius jos darbo aplinkoje, tačiau svarbu yra tai, kad kenksmingi veiksniai pareiÅ¡kėjÄ veikė ne nuolat, ne visÄ darbo dienÄ ir ne tokiu intensyvumu, kaip darbuotojus, kurie nuolat dirbo su Å¡vinu. Teigia, kad vertinant tik faktÄ , kad pareiÅ¡kėjÄ veikė kenksmingi veiksniai, tačiau nevertinant tų veiksnių neigiamo poveikio sveikatai dydžio, bÅ«tų pažeistas teisingumo, protingumo ir proporcingumo principas, o be to, tai prieÅ¡tarautų ir kompensacijų skyrimo tikslui – kompensuoti dėl darbo ypatingomis sÄ lygomis patirtÄ neigiamÄ poveikį sveikatai.

Pažymi, kad jei teismas nuspręstų, jog pareiÅ¡kėjos darbas elektromontere (nuo 1976 m. balandžio 21 d. iki 1976 m. liepos 9 d. ir nuo 1976 m. liepos 21 d. iki 1980 m. lapkričio 30 d.) laikytinas darbu, nurodytu SÄ raÅ¡e Nr. 2, teisės į kompensacijÄ ar jos dalį pareiÅ¡kėja vis tiek neįgytų, nes Å¡iais laikotarpiais įgyto stažo nepakaktų (stažo trukmė bÅ«tų 4 m. 6 mėn. 27 d. o reikalaujama 10 m., dirbtų iki 1994 m. gruodžio 31 d., arba 5 m., dirbtų 1988 – 1994 m. laikotarpiu). Atsakovas atsižvelgdamas į visas iÅ¡dėstytas aplinkybes ir motyvus, mano, kad priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .

Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepime į skundÄ iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Trečiasis suinteresuotas asmuo Fondo valdyba atsiliepime nurodo, jog su pareiÅ¡kėjos skundu nesutinka, todėl praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kina, kad nenustatė jokių duomenų, įrodančių, jog pareiÅ¡kėja nuo 1976 m. balandžio 21 d. iki 1976 m. liepos 9 d. ir nuo 1976 m. liepos 21 d. iki 1980 m. lapkričio 30 d., dirbdama elektromontere, dirbo darbus, nurodytus SÄ raÅ¡o Nr. 2 XXXI skyriuje „RyÅ¡iai“ (litavo Å¡vinu padengtus kabelius, užliedavo Å¡vinu kabelių jungtis ar nuplėšdavo nuo jų Å¡vinÄ ). Taigi pagal nustatytÄ teisinį reglamentavimÄ , Å¡is laikotarpis negali bÅ«ti įskaitytas į pareiÅ¡kėjos darbo laikÄ kompensacijai gauti. Fondo valdyba, atsižvelgdama ir į tai, kad SÄ raÅ¡o Nr. 2 XXXI skyriuje „RyÅ¡iai“ nėra nurodytos vyr. elektromechaniko ir inžienieriaus pareigos, nusprendė, jog 1980 m. gruodžio 1 d. – 1983 m. birželio 30 d. ir 1983 m. liepos 1 d. – 1994 m. gruodžio 31 d. laikotarpiai taip pat negali bÅ«ti įskaityti į pareiÅ¡kėjos darbo laikÄ kompensacijai gauti.

Fondo valdyba atkreipia dėmesį į pareiÅ¡kėjos skunde nurodytÄ teiginį, kad nuo 1976 m. liepos 21 d. iki 1994 m. gruodžio 31 d. ji atliko pastovius litavimo darbus Å¡vino kabeliu. Pažymi, kad tokį teiginį patvirtinančių dokumentų pareiÅ¡kėja nepateikė nei VSDFV Vilniaus skyriui, nei Fondo valdybai, nei teismui.

Fondo valdyba, nustačiusi, kad darbų, nurodytų SÄ raÅ¡e Nr. 2, pareiÅ¡kėja nedirbo, padarė iÅ¡vadÄ , jog ji neturi teisės gauti kompensacijÄ . Fondo valdyba nusprendė, kad VSDFV Vilniaus skyrius sprendimu teisėtai ir pagrįstai atsisakė pareiÅ¡kėjai skirti kompensacijÄ ir kad naikinti ar keisti šį sprendimÄ bei pavesti VSDFV paskirti kompensacijÄ teisinio pagrindo nėra.

Pažymi, kad pareiÅ¡kėjos darbo 1976 m. balandžio 21 d. – 1976 m. liepos 9 d. ir 1976 m. liepos 21 d. – 1980 m. lapkričio 30 d. laikotarpiais trukmė yra 4 m. 6 mėn. ir 27 d. Taigi net ir tuo atveju, jeigu pareiÅ¡kėja įrodytų, kad aukščiau minėtais laikotarpiais, dirbdama elektromontere, dirbo minėtus darbus, nurodytus SÄ raÅ¡e Nr. 2, teisės į kompensacijÄ ar jos dalį vis tiek neturėtų, nes tokio laikotarpio nepakanka kompensacijai ar jos daliai skirti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutinka su pareiÅ¡kėjos skundo teismui teiginiais, kad jos kompensacijos byloje esančius duomenis atsakovas vertino formaliai, neatsižvelgiant į einamas pareigas, faktiÅ¡kai atliktas darbines funkcijas bei darbo vietos, darbo aplinkos, kuri liko nepakitusi beveik 18 m., specifikÄ , kad atsakovas nevertino, jog pareiÅ¡kėjai buvo iÅ¡duodamas pienas, kefyras, sultys, bandelės ar kiti lygiaverčiai produktai, suteikiamos papildomos atostogos. Fondo valdyba remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) suformuota praktika, kad teisę gauti kompensacijÄ asmuo galėtų įgyti tik nustačius, jog jis nustatytÄ laikÄ dirbo tiesiogiai SÄ raÅ¡e Nr. 2 numatytÄ darbÄ eidamas tam tikras pareigas.

Nurodo, kad pareiÅ¡kėjos skundo teismui teiginys, kad pagal galiojusio Darbo kodekso 191 straipsnį moterims oficialiai buvo draudžiama dirbti kenksmingomis sÄ lygomis, todėl tikėtina, kad moterų faktiÅ¡kai dirbančių kenksmingomis darbo sÄ lygomis darbo knygelėse įraÅ¡ai neatspindėjo realios padėties, yra pareiÅ¡kėjos niekuo nepagrįsti ir raÅ¡ytiniams dokumentams prieÅ¡taraujantys teiginiai. Pažymi, kad darbovietėje atliekami darbai nepriskirtini požeminiams darbams, kad SÄ raÅ¡uose Nr. 1 ir Nr. 2 nurodytus darbus kenksmingomis darbo sÄ lygomis dirbusiems asmenims Pensijų įstatyme nustatytos lengvatos ne tik vyrams, bet ir moterims, ir tai paneigia pareiÅ¡kėjos teiginius, kad moterų, faktiÅ¡kai dirbančių kenksmingomis sÄ lygomis, darbo knygelėse įraÅ¡ai neatspindėjo realios padėties, todėl ir įraÅ¡ai pareiÅ¡kėjų darbo knygelėse galėjo bÅ«ti neteisingai nurodomos pareigybės. Fondo valdybos vertinimu, pareiÅ¡kėja, siekdama įrodyti, kad neva dirbo darbus, suteikiančius gauti kompensacijÄ , nepagrįstai skunde teismui teigia, kad ji dirbo SÄ raÅ¡e Nr. 2 nurodytus darbus, nes tai prieÅ¡tarauja raÅ¡ytiniams įrodymams.

Nurodo, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. kompensacijos skiriamos vadovaujantis nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusios redakcijos Pensijų įstatymo 62 straipsniu ir nuo 2018 m. sausio 1 d. galiojančiais Nuostatais. Todėl pareiÅ¡kėja skunde teismui nepagrįstai vadovaujasi iki 2017 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 67 straipsniu ir iki 2017 m. gruodžio 31 d. galiojusiu Kompensacijų už ypatingas darbo sÄ lygas apskaičiavimo ir iÅ¡mokėjimo tvarkos apraÅ¡u, patvirtintu Vyriausybės 1995 m. vasario 20 d. nutarimu Nr. 267, bei iki 2017 m. gruodžio 31 d. galiojusiais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156.

Fondo valdyba konstatuoja, kad pareiÅ¡kėja neatitinka Pensijų įstatymo 62 straipsnio 2 ir 5 dalių ir Nuostatų 41.2 papunktyje nustatytų reikalavimų, todėl Å¡ioje administracinėje byloje skundžiami ir praÅ¡omi panaikinti VSDFV Vilniaus skyriau sprendimas bei Fondo valdybos sprendimas yra teisėti ir pagrįsti bei priimti tinkamai taikant kompensacijų skyrimÄ reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, todėl pareiÅ¡kėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį, apie kurio datÄ laikÄ bei vietÄ buvo informuotas tinkamai, neatvyko, todėl byla nagrinėta jam nedalyvaujant.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimo, kuriuo atsisakyta pareiÅ¡kėjai skirti kompensacijÄ dėl darbo kenksmingomis (ypatingomis) sÄ lygomis bei Fondo valdybos sprendimo, kuriuo trečiasis suinteresuotas asmuo netenkino pareiÅ¡kėjos skundo dėl atsakovo sprendimo, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl atsakovo įpareigojimo iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl kompensacijos už ypatingas darbo sÄ lygas skyrimo.

PareiÅ¡kėjos ir atsakovo atstovės paaiÅ¡kinimais, byloje surinktais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiÅ¡kėja 2019 m. gegužės 3 d. kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių su praÅ¡ymu skirti jai kompensacijÄ už darbÄ kenksmingomis darbo sÄ lygomis.

VSDFV Vilniaus skyriaus 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. (10.8) VPE_ SP5-1782 „Dėl atsisakymo skirti kompensacijÄ už ypatingas darbo sÄ lygas B. Č.“ nusprendė neskirti pareiÅ¡kėjai kompensacijos už ypatingas darbo sÄ lygas, nes ji neatitinka Pensijų įstatymo 62 straipsnio reikalavimų. Atsakovas sprendime nurodė, jog nustatyta, kad pareiÅ¡kėja nuo 1976 m. liepos 21 d. iki 1994 m. gruodžio 31 d. dirbo Panevėžio telegrafo-telefono stotyje elektromontere, elektromechanike, inžiniere, tačiau Å¡ios pareigybės nenurodytos SÄ raÅ¡e Nr. 1 ir Nr. 2, todėl minėtas laikotarpis į staÅ¾Ä ypatingomis darbo sÄ lygomis neįskaitytas.

PareiÅ¡kėja, nesutikdama su VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimu, 2019 m. rugsėjo 19 d. pateikė skundÄ Fondo valdybai.

Fondo valdyba, iÅ¡nagrinėjusi skundÄ dėl VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimo, 2019 m. spalio 21 d. sprendimu Nr. (6.5) I-7484 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo Nr. (10.8) VPE_ SP5-1782“ pareiÅ¡kėjos skundo netenkino ir paliko galioti atsakovo sprendimÄ .

Fondo valdyba savo sprendimÄ motyvavo tuo, kad SÄ raÅ¡o Nr.2 XXXI skyriuje „RyÅ¡iai“ nurodyti elektromonteriai, kurie lituodavo Å¡vinu padengtus kabelius, užpildavo kabelių jungtis ar nuplėšdavo nuo kabelių Å¡vinÄ . Fondo valdyba atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėja nurodytais laikotarpiais ėjo atitinkamas pareigas, tačiau pažymėjo, kad nėra įrodymų, jog pareiÅ¡kėja dirbdama elektromontere dirbo darbus, nurodytus SÄ raÅ¡o Nr. 2 XXXI skyriuje „RyÅ¡iai“, todėl minėto laikotarpio neįskaitė į darbo laikÄ kompensacijai gauti. Taip pat nurodė, kad vyr. elektromechaniko ir inžinieriaus pareigos SÄ raÅ¡o Nr. 2 XXXI skyriuje „RyÅ¡iai“ nenurodytos, todėl negali bÅ«ti įskaitytos į darbo staÅ¾Ä kompensacijai gauti. PareiÅ¡kėjos nurodytos aplinkybes, kad ji nuo 1976 m. balandžio 21 d. iki 1994 m. gruodžio 31 d. atliko pastovius litavimo darbus Å¡vino kabeliu, vertino kaip neįrodytas. Fondo valdyba ginčijamame sprendime pažymėjo, kad kompensacijai gauti turi bÅ«ti dirbta ne mažiau kaip 10 m., kompensacijos daliai gauti - ne mažiau kaip 5 m. 1988-1994 m. laikotarpiu, o pareiÅ¡kėjos darbo trukmė yra 4 m. 6 mėn. 27 d., todėl netgi pareiÅ¡kėjai įrodžius, kad nurodytais laikotarpiais ji, dirbdama elektromontere, dirbo minėtus darbus, nurodytus SÄ raÅ¡e Nr. 2, teisės į kompensacijÄ ar jos dalį vis tiek neturėtų, nes 4 m. 6 mėn. 27 d. nepakanka kompensacijai ar jos daliai skirti.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Pensijų įstatymo 62 straipsnyje ir Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-670 (aktuali redakcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. A1-422)(toliau – Nuostatai), 41.1 punkte įtvirtintos specialiosios teisės normos bei Å¡iose normose blanketiniu bÅ«du nurodyto buvusios TSRS Ministrų Tarybos 1956 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 1173 patvirtinto Gamybų, cechų, profesijų ir pareigų sÄ rašų Nr. 1 ir Nr. 2 nuostatos.

Pensijų įstatymo 62 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kompensacija už ypatingas darbo sÄ lygas skiriama asmenims, iki 1994 m. gruodžio 31 d. dirbusiems požeminius darbus, darbus kenksmingomis darbo sÄ lygomis ir karÅ¡tuosiuose cechuose, nurodytus Lietuvoje galiojusiame gamybos, cechų, profesijų ir pareigų sÄ raÅ¡e Nr. 1, taip pat kitus darbus sunkiomis sÄ lygomis, nurodytus sÄ raÅ¡e Nr. 2: 1) vyrams, iÅ¡dirbusiems ne mažiau kaip 10 m., o moterims – ne mažiau kaip 7,5 m. darbus, įtrauktus į SÄ raÅ¡Ä Nr. 1, kompensacija iÅ¡mokama už 10 metų; 2) vyrams, iÅ¡dirbusiems ne mažiau kaip 12,5 m., o moterims – ne mažiau kaip 10 m. darbus, įtrauktus į SÄ raÅ¡Ä Nr. 2, kompensacija iÅ¡mokama už 5 m.

Pensijų įstatymo 62 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad asmenims, iÅ¡dirbusiems ne mažiau kaip pusę Å¡io straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatyto laiko kompensacijai už ypatingas darbo sÄ lygas gauti, iÅ¡mokama kompensacijos dalis, proporcinga dirbtam laikui. Jei kompensacijai gauti reikia iÅ¡dirbti Å¡iame straipsnyje nurodytomis sÄ lygomis ne mažiau kaip 10 m. (moterims – 7,5 m.), kompensacijos daliai gauti ne mažiau kaip pusė Å¡io laiko turi bÅ«ti dirbta 1988–1994 m.; jei reikia iÅ¡dirbti ne daugiau kaip 15 m., ne mažiau kaip pusė Å¡io laiko turi bÅ«ti dirbta 1986–1994 m.; jei reikia iÅ¡dirbti 20 m., ne mažiau kaip pusė Å¡io laiko turi bÅ«ti dirbta 1983–1994 m.; jei reikia iÅ¡dirbti 25 m., ne mažiau kaip pusė Å¡io laiko turi bÅ«ti dirbta 1980–1994 m.; jei reikia iÅ¡dirbti 30 m., ne mažiau kaip pusė Å¡io laiko turi bÅ«ti dirbta 1978–1994 m.

Pensijų įstatymo 62 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad darbo laikas kompensacijai už ypatingas darbo sÄ lygas gauti apskaičiuojamas pagal faktinę darbo ypatingomis sÄ lygomis trukmę; darbo laiko kompensacijoms už ypatingas darbo sÄ lygas gauti apskaičiavimo, Å¡ių kompensacijų skyrimo ir mokėjimo tvarkÄ nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Nuostatų 41 punkte nustatyta, kad kompensacijos asmenims, kurie iki 1994 m. gruodžio 31 d. dirbo Pensijų įstatymo 62 straipsnio 2–4 dalyse nustatytÄ laikÄ darbus, numatytus atitinkamuose Lietuvoje galiojusiuose darbų ir profesijų sÄ raÅ¡uose, skiriamos ir mokamos Å¡ia tvarka: vyrams, dirbusiems ne mažiau kaip 10 metų, o moterims – ne mažiau kaip 7,5 metų požeminius darbus, darbus kenksmingomis darbo sÄ lygomis ir karÅ¡tuosiuose cechuose, numatytus SÄ raÅ¡e Nr. 1, kompensacijos skiriamos ir mokamos pagal Pensijų įstatymo 62 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ už 10 m. (Nuostatų 41.1 papunktis); vyrams, dirbusiems ne mažiau kaip 12,5 m., o moterims – ne mažiau kaip 10 m. kitus darbus sunkiomis darbo sÄ lygomis, numatytus SÄ raÅ¡e Nr. 2, kompensacijos skiriamos ir mokamos pagal Pensijų įstatymo 62 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ už 5 m. Ä® Å¡ių asmenų darbo laikÄ kompensacijai gauti prireikus įskaitomas jų požeminių darbų, darbų kenksmingomis darbo sÄ lygomis ir karÅ¡tuosiuose cechuose darbo laikas, nurodytas Nuostatų 41.1 papunktyje (Nuostatų 41.2 papunktis).

Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 56 straipsnio 1 dalimi, įrodymais administracinėje byloje laikytini visi faktiniai duomenys, priimti bylÄ nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso Å¡alių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, arba kad jų nėra, o to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad minėti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso Å¡alių ir jų atstovų paaiÅ¡kinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiÅ¡kinimais ir ekspertų iÅ¡vadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais raÅ¡ytiniais, garso bei vaizdo įrodymais. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, teismas, nustatydamas bylai reikÅ¡mingas faktines aplinkybes vertina byloje surinktų įrodymų visumÄ , neiÅ¡skirdamas atskirų įrodymų prieÅ¡ kitus byloje surinktus įrodymus (pvz., vertindamas tiek raÅ¡ytinius, tiek žodinius įrodymus) (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-101-552/2019).

PareiÅ¡kėja nurodo, kad ji nuo 1976 m. balandžio 21 d. iki 1976 m. liepos 9 d. ir nuo 1976 m. liepos 9 d. iki 1890 m. lapkričio 30 d. darbovietėje dirbo elektromontere, nuo 1980 m. gruodžio 1 d. iki 1983 m. birželio 30 d. - vyr. elektromechanike, nuo 1983 m. liepos 1 d. iki 1994 m. gruodžio 31 d. - inžiniere. PareiÅ¡kėjos teigimu, nurodytais laikotarpiais ji dirbo darbus, atitinkančius pareigas, nurodytas SÄ raÅ¡e Nr. 1 ir SÄ raÅ¡e Nr. 2, nes jos darbo vieta buvo darbovietės cecho padidinto pavojingumo patalpose, nes jose sklido srovei laidžios dulkės, buvo įrengtos srovei laidžios grindys, nuolat tvyrojo aukÅ¡ta patalpų temperatÅ«ra, patalpos nuolat buvo veikiamos Å¡iluminės spinduliuotės, nebuvo galima atidaryti langų ir vykdyti ventiliavimo, todėl darbas buvo atliekamas kenksmingomis, ypatingomis sÄ lygomis.

Skundžiamame sprendime Fondo valdyba nurodė, kad SÄ raÅ¡o Nr. 2 XXXI skyriuje „RyÅ¡iai“ nėra nurodytos vyr. elektromechaniko ir inžinieriaus pareigos, todėl nusprendė, jog 1980 m. gruodžio 1 d. – 1983 m. birželio 30 d. ir 1983 m. liepos 1 d. – 1994 m. gruodžio 31 d. laikotarpiai negali bÅ«ti įskaityti į pareiÅ¡kėjos darbo laikÄ kompensacijai gauti. Teismas neturi pagrindo nesutikti su Å¡iuo Fondo valdybos sprendimu, kadangi pareiÅ¡kėjos buvusios vyr. elektromechanikės bei inžinierės pareigybės nėra įtvirtintos SÄ raÅ¡e Nr. 2, todėl ji neįgijo teisės gauti kompensacijÄ už ypatingas darbo sÄ lygas.

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėja nuo 1976 m. balandžio 21 d. iki 1976 m. liepos 9 d. ir nuo 1976 m. liepos 9 d. iki 1890 m. lapkričio 30 d. darbovietėje dirbo elektromontere. SÄ raÅ¡e Nr. 2 įtvirtinta elektromonterio, kuris nuolat lituoja Å¡vinu padengtus kabelius, užpildo kabelių jungtis Å¡vinu ar nuima nuo kabelių Å¡vinÄ , pareigybė. IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog pareiÅ¡kėjos dirbtas elekromonterio darbas daugiausiai buvo susijęs su telefoninio ryÅ¡io įrangos aptarnavimu, profilaktine priežiÅ«ra, perdavimo sistemų derinimu ir patikra, įvairių rodmenų nustatymu ir matavimu, įrengimų pažeidimų remontu. Atsižvelgiant į tai, kad nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjos darbas buvo susijęs su elektromonterio pareigomis, kurios nurodytos SÄ raÅ¡o Nr. 2 XXXI skyriuje „RyÅ¡iai“ (nuolatinis Å¡vino padengtų kabelių litavimas, kabelių jungčių užpildymas Å¡vinu ar jo nuėmimas nuo kabelių), darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėja ir dėl Å¡io darbo neturi teisės į kompensacijÄ už ypatingas darbo sÄ lygas.

Nepaisant to, kad pareiÅ¡kėjos dirbtas elektromonterės darbas neatitinka SÄ raÅ¡o Nr. 2 XXXI skyriuje „RyÅ¡iai“ pareigybės apraÅ¡ymo, nustatyta dar viena aplinkybė, eliminuojanti pareiÅ¡kėjos teisę į kompensacijÄ už ypatingas darbo sÄ lygas, t. y. pareiÅ¡kėja neatitinka nė vienos iÅ¡ teisės jÄ gauti sÄ lygų, nustatytų Pensijų įstatymo 62 straipsnio 2 ir 5 dalyse, t. y. pareiÅ¡kėja iki 1994 m. gruodžio 31 d. nedirbo SÄ raÅ¡e Nr. 2 nurodytų darbų 10 m. arba 1988-1994 m. laikotarpiu – 5 m. PareiÅ¡kėja elektromontere dirbo 1976 m. balandžio 21 d. – 1976 m. liepos 9 d. ir 1976 m. liepos 21 d. – 1980 m. lapkričio 30 d. laikotarpiais, taigi jos darbo elektromontere trukmė yra 4 m. 6 mėn. ir 27 d. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad net ir tuo atveju, jeigu pareiÅ¡kėja bÅ«tų įrodžiusi, jog dirbdama elektromontere atlikinėjo SÄ raÅ¡e Nr. 2 nurodytus darbus, teisės į kompensacijÄ ar jos dalį ji vis tiek neįgytų, nes jos dirbtas laikotarpis elektromontere kompensacijai gauti yra nepakankamas.

LVAT laikosi pozicijos, kad teisei į kompensacijÄ Ä¯gyti reikÅ¡mingas fakto, kad asmuo dirbo darbÄ , įtrauktÄ Ä¯ SÄ raÅ¡Ä Nr. 2, nustatymas, nes SÄ raÅ¡as Nr. 2 įvardija pareigybes, o ne atliekamÄ darbÄ , neiÅ¡vardydamas pareigybei priskiriamų funkcijų. Taigi teisę gauti kompensacijÄ asmuo galėtų įgyti tik nustačius, kad jis nustatytÄ laikÄ dirbo tiesiogiai SÄ raÅ¡e Nr. 2 numatytÄ darbÄ eidamas tam tikras pareigas. Galiojantys teisės aktai nesuteikia teisės darbų ypatingomis sÄ lygomis sÄ raÅ¡o iÅ¡plėsti. Å i teisės norma yra imperatyvi, nenumato jokių iÅ¡lygų ir nesuteikia teisės institucijai, sprendžiančiai dėl kompensacijos skyrimo, nesivadovauti minėtais SÄ raÅ¡ais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A 552 -1996/2012, 2014 m. liepos 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1174/2014).

Teismas konstatuoja, kad VSDFV priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ neskirti pareiÅ¡kėjai kompensacijos, nustačiusi, jog pareiÅ¡kėjos pareigybės ir atliekamos funkcijos nenurodytos SÄ raÅ¡uose Nr. 1 ir Nr. 2. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiÅ¡kėjos minimi faktai, jog darbuotojams skiriamas pienas, nukenksminimo priemonės, periodinis sveikatos tikrinimas, papildomos atostogos ir kt., nustačius, kad pareiÅ¡kėja pagal ginčui aktualų teisinį reglamentavimÄ neįgijo teisės į kompensacijÄ už darbÄ ypatingomis darbo sÄ lygomis, kompensacijos skyrimui nėra reikÅ¡mingos.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasi Pensijų įstatymo 62 straipsnio 2 ir 5 dalimi, Nuostatų 41.1 papunkčiu daro iÅ¡vadÄ , jog VSDVF Vilniaus skyrius 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. (10.8) VPE_SP5-1782 teisėtai ir pagrįstai atsisakė pareiÅ¡kėjai skirti kompensacijÄ už ypatingas darbo sÄ lygas, o Fondo valdyba šį sprendimÄ pagrįstai paliko nepakeistÄ .

Kadangi VSDVF Vilniaus skyriaus 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas Nr. (10.8) VPE_SP5-1782 ir Fondo valdybos 2019 m. spalio 21 d. sprendimas Nr. (6.5) I-7484 yra teisėti ir pagrįsti, juos naikinti, remiantis pareiÅ¡kėjos skunde nurodytais argumentais nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Netenkinus skundo reikalavimų dėl VSDFV Vilniaus skyriaus ir Fondo valdybos spendimų panaikinimo, netenkintinas ir iÅ¡vestinis skundo reikalavimas pareigoti atsakovÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl kompensacijos skyrimo. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

PareiÅ¡kėjos B. Č. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjos Rūta Miliuvienė

Jolita Rasiukevičienė

Vita Valeckaitė