2013-10-31 Nr. AB-7380-3-63-3-00014-2013-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A552-1868/2013

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00014-2013-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.2; 16.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. S. skundą atsakovui Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 1 d. nutartimi priėmė pareiškėjo B. S. patikslinto skundo reikalavimą įpareigoti atsakovą Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją (toliau – ir Administracija) skirti pareiškėjui 60 % priemoką nuo 2012 m. rugpjūčio 31 d. iki sprendimo įsigaliojimo šioje byloje už paskirtas ir atliktas pareigybės aprašyme nenumatytas užduotis; atsisakė priimti pareiškėjo B. S. patikslinto prašymo reikalavimus panaikinti Administracijos direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymą Nr. AV-1716 „Dėl remonto darbų techninės priežiūros skyrimo“, 2012 m. rugsėjo 21 d. įsakymą Nr. AV-1864 „Dėl remonto darbų techninės priežiūros skyrimo“ ir 2012 m. spalio 1 d. įsakymą Nr. AV-1916 „Dėl vidaus modernizavimo darbų techninės priežiūros skyrimo“.

Pareiškėjas B. S. patikslintame skunde paaiškino, jog Administracijos direktorius Č. B., Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vedėjo V. L. iniciatyva, 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. AV-1716 „Dėl remonto darbų techninės priežiūros skyrimo", 2012 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. AV-1864 „Dėl remonto darbų techninės priežiūros skyrimo" ir 2012 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. AV-1916 „Dėl vidaus modernizavimo darbų techninės priežiūros skyrimo" jam neteisėtai pavedė atlikti trijų pastatų statybos techninę priežiūrą, nors turimas darbo krūvis buvo pakankamas.

Pareiškėjas pažymėjo, kad jo darbo užmokestis Statybos ir kelių priežiūros skyriuje, turint aukščiausią kvalifikaciją, yra mažiausias. Jam priemokos už papildomų darbų atlikimą neskirtos, siekta neteisėtu būdu sutaupyti apie 26 tūkst. litų (konkursų laimėtojų statybos techninės priežiūros atlygis yra vidutiniškai 1 % nuo statybos darbų vertės, kuri nagrinėjamu atveju yra apie 2,6 mln. Lt.), kuriuos būtų privalu sumokėti konkurso būdu parinktam paslaugos teikėjui. Pareiškėjas vadovavosi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi, statybos techninio reglamento STR 1.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiūra" 14-18 punktais, pažymėjo, jog nebuvo atsižvelgta į tai, kad pagal Statybos įstatymo 11 straipsnio 1 dalį statinio statybos techninis prižiūrėtojas yra statybos dalyvis, o ne viešojo administravimo subjektas.

Pareiškėjas rėmėsi Statybos įstatymo 36 straipsnio 2 dalimi, 37 straipsniu ir teigė, kad skiriant užduotis jis civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu nebuvo draustas, o pas atsakovą vykdant darbines funkcijas atsakomybė yra didžiausia. Pareiškėjo teigimu, Administracijoje statinio statybos techninė priežiūra, turint teisę (kvalifikacijos atestatą) atlikti ne viešojo administravimo funkciją, suprantama tik kaip laiko sąnaudos pasirašant statybos techniniuose dokumentuose. Minėtą paslaugą Administracija privalo pirkti Viešojo pirkimo įstatyme numatytais paslaugų pirkimo būdais ir vykdyti paslaugų pirkimo sutarties pagrindu.

Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad ši paslauga nenumatyta jo pareigybės aprašyme, o tik vienas pareigybės aprašymo 7.5. papunktis iš dalies atitinka STR 1.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiūra" 5 punkto ir papunkčių, nustatančių techninio prižiūrėtojo pareigas, vieną – 18.1 papunktį. Pareiškėjo veiklos sritis, numatyta pareigybės aprašymo 5 punkte, yra tik statybos specialieji darbai, t. y. ne statinio statybos techninė priežiūra, kurie sudaro 15,60 % visų statybos darbų, o dydžio nustatymo metodika pateikiama kitoje pastraipoje.

Pareiškėjas pažymėjo, kad įsakymuose paminėta statinio statybos techninė priežiūra, t. y. ne viešojo administravimo veikla, apima visus – bendruosius ir specialiuosius, statybos darbus. Pareiškėjo manymu, jei ir neteisėtai priskirtą veiklą – statybos darbų techninę priežiūrą, būtų galima laikyti teisėta, tai pareigybės aprašyme numatytos statybos specialiųjų darbų užduotys tesudarytų 15,60 %, o pareigybės aprašyme nenumatytos – 84,60 % visų statybos darbų. Pareiškėjo teigimu, Statybos specialiųjų darbų dalies nustatymo metodika bendroje statybos darbų dalyje analizuojant Dovilų pagrindinės mokyklos pastato techninio projekto objektinę sąmatą nustatyta, kad specialiųjų darbų (šildymas, vėdinimas, elektros darbai) dalis (314 483,8 Lt) bendrojoje statybos darbų dalyje (1 271 358,62 Lt) sudaro 24,74 %, o (duomenys neskelbtini) mokyklos pastato remonto objektinėje sąmatoje nustatyta, kad specialiųjų darbų (elektrinio šildymo įrengimas) dalis (26 974,09 Lt) bendrojoje statybos darbų dalyje (417 781,81 Lt) sudaro 6,46 %.

Abiejų objektų bendra specialiųjų darbų dalis 15,60 % visų statybos darbų, o 84,40 % sudaro bendrieji statybos darbai, kurių priežiūros atlikimas nenumatytas pareigybės aprašyme.

Atsakovas Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į skundą (b. l. 31-32) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Administracija paaiškino, jog pareiškėjas 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. AV-1716 „Dėl remonto darbų techninės priežiūros skyrimo" buvo paskirtas projekto „Švietimo paslaugų prieinamumo kaimo gyvenamojoje vietovėje didinimas, modernizuojant (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos (duomenys neskelbtini) skyriaus pastatą" remonto darbų techniniu prižiūrėtoju; 2012 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. AV-1864 „Dėl remonto darbų techninės priežiūros skyrimo" buvo paskirtas projekto „Švietimo paslaugų prieinamumo (duomenys neskelbtini) kaime didinimas" (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos pastato remonto darbų techniniu prižiūrėtoju; 2012 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. AV-1916 „Dėl vidaus modernizavimo darbų techninės priežiūros skyrimo" buvo paskirtas projekto „(duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)" vidurinės mokyklos pastato vidaus patalpų modernizavimo darbai" vidaus modernizavimo darbų techniniu prižiūrėtoju. Administracija 2011 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. AP-515 patvirtino Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymą (toliau – ir Pareigybės aprašymas). Atsakovas atkreipė dėmesį į Pareigybės aprašymo 4, 5, 7 punktus, vadovavosi Valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir darė išvadą, kad pareiškėjo teiginiai, jog statybos techninio prižiūrėtojo funkcijos pareigybės aprašyme nenumatytos, nepagrįsti, todėl mokėti pareiškėjui pareiginės algos priemoką, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nėra jokio pagrindo. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas netinkamai atliko savo pareigas dėl minėtų darbų techninės priežiūros, jam paskirta tarnybinė nuobauda, taip pat pažymėjo, kad vietoje pareiškėjo projekto „Švietimo paslaugų prieinamumo kaimo gyvenamojoje vietovėje didinimas, modernizuojant (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos (duomenys neskelbtini) skyriaus pastatą" remonto darbų techniniu prižiūrėtoju paskirtas kitas asmuo ir jam papildomas darbo užmokestis už tai nemokamas.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas vadovavosi Valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnio 1 dalimi, Statybos įstatymo 2 straipsnio 38 punktu, rėmėsi Pareigybės aprašymo II, III, V skyriais ir nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad jis atsako tik už specialiųjų darbų atlikimo priežiūrą, bet ne už bendrųjų, kurie buvo pavesti atsakovo įsakymais, kadangi projektai, kurių vadovu pareiškėjas paskirtas, yra savivaldybės ir Europos Sąjungos finansuojami projektai, už kurių organizavimą, koordinavimą ir tikrinimą, yra atsakingas būtent Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas užimantis pareiškėjas. Teismo nuomone, pareiškėjas netinkamai aiškina savo darbo funkcijas, teigdamas, jog jas apibrėžia tik veiklos sritis. Teismas pabrėžė, kad pareigybės paskirtis, veiklos sritis ir nurodytos funkcijos vertintinos kaip visuma, todėl nustatant, ar pareiškėjas pagal pareigybės aprašymą privalo atlikti konkrečias funkcijas, būtina sistemiškai vertinti pareigybės aprašymą.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, susipažinęs su atsakovo įsakymais, jų neskundė per įstatymo nustatytą terminą, todėl teismas neturėjo pagrindo šių įsakymų vertinti kaip neteisėtų ir nepagrįstų ir konstatavo, kad šie įsakymai nėra šios bylos ginčo nagrinėjimo dalykas.

Pareiškėjas prašė įpareigoti atsakovą mokėti jam priemoką už paskirtas ir atliktas pareigybės aprašyme nenumatytas užduotis, tačiau teismas byloje nenustatė, kad pareiškėjui būtų pavesta atlikti dirbtus, nenumatytus jo pareigybės aprašyme.

Teismas atkreipė dėmesį į Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-380-368/2013, kuriuo buvo atmestas kaip nepagrįstas analogiškas pareiškėjo B. S. prašymas.

Nenustatęs priemokos mokėjimo sąlygų, nustatytų Valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje, teismas netenkino pareiškėjo prašymo įpareigoti atsakovą sumokėti jam 60 % dydžio priemoką prie pareiginės algos už pareiškėjo nurodytų tariamai papildomų užduočių atlikimą.

III. Pareiškėjas B. S. apeliaciniu skundu (b. l. 63-64) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir įpareigoti Administracijos direktorių Č. B., vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2 punktu, skirti pareiškėjui 60 % priemoką nuo 2012 m. rugpjūčio 31 d. iki sprendimo priėmimo šioje byloje už paskirtas, atliktas ir iki šiol besitęsiančias pareigybės aprašyme nenumatytas užduotis.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad byloje nebuvo nagrinėta, ar Administracijos direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. AV-1716, 2012 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. AV-1864 ir 2012 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. AV-1916 pareiškėjui paskirta statinio statybos techninė priežiūra priskirtina viešojo administravimo, kurią vykdo valstybės tarnautojas, veiklai. Pareiškėjas akcentuoja, kad valstybės tarnautojas, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 2 punktu, yra fizinis asmuo, einantis pareigas valstybės tarnyboje ir atliekantis viešojo administravimo veiklą, skirtą įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti, o vadovaujantis Statybos įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi, statinio statybos techninė priežiūra yra viena iš statybos techninės veiklos sričių, kuri nepriskiriama viešojo administravimo, kurią vykdo valstybės tarnautojas, veiklai.

Pareiškėjas remiasi Statybos įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi, 36 straipsnio 2 dalimi, 37 straipsniu ir pažymi, kad skiriant užduotis jis nebuvo draustas civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Pareigybės aprašymo IV skyriuje nebuvo numatyti reikalavimai turėti kvalifikacijos atestatą, suteikiantį teisę eiti statybos techninės veiklos (ne viešojo administravimo veiklos), t. y. ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas, o įsakymų, kuriais pareiškėjas paskirtas remonto darbų techniniu prižiūrėtoju, pagrindas, kuris buvo nurodytas ir įsakymuose, yra kvalifikacijos atestatas, suteikiantis teisę eiti ypatingo statinio statybos techninės priežiūros techninės priežiūros vadovo pareigas.

Pareiškėjas daro išvadą, kad tokie atsakovo įsakymai rodo, jog jais paskirtos užduotys nebuvo numatytos Pareigybės aprašyme. Pareiškėjas pabrėžia, kad sprendime teismas panaudojo nelogišką, neteisėtą motyvą iš kitos administracinės bylos, kad pareigybės paskirtis, veiklos sritis (statybos specialieji darbai) ir nurodytos funkcijos vertintinos kaip visuma, todėl sistemiškai vertinant pareigybės aprašymą pareiškėjui priskirtina ir atsakovo įsakymais skirta bendrųjų statybos darbų techninė priežiūra. Pareiškėjo teigimu, nagrinėjant bylą nebuvo atsižvelgta į rašytinius įrodymus, nurodančius statybos darbų pasidalijimą pagal rūšis.

Pareiškėjas pabrėžia, kad statybos darbų dalys – bendroji ir specialioji, yra neadekvačios: skiriasi jų atlikimo technologija, juose naudojamos skirtingos medžiagos, taikomi skirtingi statybos techniniai reglamentai, kvalifikaciniai reikalavimai jų priežiūrai ir atestatai yra skirtingi. Pareiškėjas daro išvadą, kad jei ir neteisėtai priskirtą veiklą – statybos darbų techninę priežiūrą, laikyti teisėta, Pareigybės aprašyme numatytos statybos specialiųjų darbų užduotys tesudarytų 15,60 % , o Pareigybės aprašyme nenumatytos ir Įsakymais priskirtos – 84,60 % visų statybos darbų.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad bylos esmė nėra viršvalandinis darbas, reglamentuojamas kitais teisės aktais, o papildomų užduočių, nenumatytų Pareigybės aprašyme, skyrimas. Pareiškėjas pažymi, kad dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo yra pradėta administracinė byla.

Atsakovas Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 69) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas remiasi motyvais, išdėstytais atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje kilęs ginčas dėl valstybės tarnautojo teisės gauti priemoką už papildomų užduočių atlikimą, kai atliekamos pareigybės aprašyme nenumatytos funkcijos.

Pirmosios instancijos teismas palaikė atsakovo poziciją, kad pareiškėjui Administracijos įsakymais pavestos užduotys patenka į pareiškėjo pareigybės aprašyme numatytas funkcijas, todėl jis neturi teisės gauti priemokas.

Apeliacinis skundas visu pirma grindžiamas tuo, kad pareiškėjo pareigybės aprašyme nurodyta veiklos sritis ( specialiųjų statybos darbų priežiūra) neapima visų statybos darbų, todėl už bendrųjų statybos darbų techninę priežiūrą jam turėtų būti mokama priemoka. Be to, skunde teigiama, kad tokia veikla nėra viešasis administravimas, o viena iš statybos techninės veiklos sričių.

Pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnį bei Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnį viešasis administravimas apibrėžiamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas. Viena iš viešojo administravimo sričių nurodoma įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė (pavaldžių subjektų kontrolė, nepavaldžių subjektų priežiūra). Atsižvelgiant į tokį teisinį reglamentavimą, apelianto argumentai, susiję su tuo, kad statybos darbų techninė priežiūra nėra viešasis administravimas, atmestini. Valstybės arba savivaldybės tarnautojas, pagal savo pareigybės aprašymą vykdydamas nepavaldžių subjektų atliekamų statybos darbų techninę priežiūrą, įgyvendina Statybos įstatymą bei kartu vykdo viešąjį administravimą.

Valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2 punkte (2008 m. gruodžio 9 d. įstatymo redakcija Nr. XI-53, įsigaliojusi nuo 2009 m. sausio 1 d.) be kita ko nurodoma, kad valstybės tarnautojams mokama priemoka už papildomų užduočių atlikimą, kai atliekamos pareigybės aprašyme nenustatytos funkcijos. Papildomos užduotys valstybės tarnautojui turi būti suformuluotos raštu.

Pagal minėtą teisinį reguliavimą pareiškėjo teisės į minėtą priemoką atsiradimui konstatuoti būtina nustatyti dvi aplinkybes – raštu suformuluotas papildomas užduotis ir tai, kad tos užduotys nėra susiję su pareigybės aprašyme nustatytomis konkretaus valstybės tarnautojo funkcijomis. Dėl pirmosios aplinkybės tarp šalių nėra ginčo, nes papildomos užduotys pareiškėjui buvo suformuluotos Administracijos direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. AV-1716, 2012 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. AV-1864 ir 2012 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. AV-1916. Proceso dalyviai nesutaria tik dėl aplinkybės, ar šias užduotis apima pareigybės aprašyme nustatytos konkretaus valstybės tarnautojo funkcijos.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pripažįsta teisinga pirmosios instancijos teismo nuomonę, kad nustatant, kokia valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų apimtis, būtina atsižvelgti ne vien tik į pareigybės aprašyme nurodytą tarnautojo veiklos sritį, bet ir į pareigybės aprašyme nurodytą pareigybės paskirtį, specialiuosius reikalavimus, funkcijų aprašymą. Pareiškėjo pareigybės paskirtis, nurodyta pareigybės aprašyme, yra Savivaldybės ir Europos sąjungos finansuojamų objektų projektams organizuoti, kontroliuoti ir tikrinti, vykdyti darbus šiuose objektuose. Pareiškėjo pareigybės aprašyme nurodytos funkcijos apima tiek specialiuosius, tiek bendruosius statybos darbus. Pareigybei keliami reikalavimai taip pat nėra susiję tik su specialiųjų statybos darbų sritimi.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliaciniame skunde pateiktais argumentais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjo B. S. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Ramūnas Gadliauskas Dalia Višinskienė