7644f9e7-4483-4f7d-a5ac-e0263fa3ff4f · Kauno apygardos teismas

                                                    Civilinė byla Nr. B2-2489-221/2014Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00173-2014-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 117.1.; 126.5. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. rugsėjo 29 d. Kaunas Kauno apygardos teismo teisėja Virginija Lozoraitytė, sekretoriaujant Editai Vazgienei, dalyvaujant atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kauno kapitalo grupė“ bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui J.

T., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Daitrada“ finansinio reikalavimo bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Kauno kapitalo grupė“ patvirtinimo klausimÄ , ir n u s t a t ė :              Kauno apygardos teismas 2014 m. balandžio 24 d. nutartimi UAB „Kauno kapitalo grupė“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ , bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Verslo konsultantai“.

Kauno apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi patvirtino BUAB „Kauno kapitalo grupė“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡Ä .              2014 m. rugpjūčio 28 d. administratorius pateikė praÅ¡ymÄ dėl UAB „Daitrada“ kreditorinio reikalavimo UAB „Kauno kapitalo grupė“ bankroto byloje patvirtinimo. Nurodė, kad 2014 m. rugpjūčio 22 d. administratorius gavo kreditorės UAB „Daitrada“ praÅ¡ymÄ patvirtinti 6 812,03 Lt finansinį reikalavimÄ atsakovei BUAB „Kauno kapitalo grupė“, kurį sudaro: 3 678,20 Lt skola, 3 133,83 Lt palÅ«kanos ir netesybos.

Pagal įmonės apskaitos dokumentus UAB „Daitrada“ skola atsakovei yra 3 678,20 Lt, todėl administratorius jos neginčijo ir prašė jÄ patvirtinti. Administratorius nesutiko su kreditorės UAB „Daitrada“ pareikÅ¡tu finansiniu reikalavimu 1 633,83 Lt palÅ«kanų dalyje. Administratoriaus nuomone, Å¡alių sudarytose 2013 m. gegužės 30 d. ir 2013 m. birželio 5 d. nuomos sutartyse nustatytos 0,2 proc. dydžio palÅ«kanos nuo nesumokėtos sumos už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ , sudarančios 73 procentus per metus, yra aiÅ¡kiai per didelės, todėl mažintinos iki 0,05 proc. dydžio, t. y. 18,25 proc. metinių palÅ«kanų, kas sudaro 408,46 Lt.

Be to, į UAB „Daitrada“ pareikÅ¡tas 1 500 Lt netesybas turi bÅ«ti įskaitoma administratoriaus paskaičiuota 408,46 Lt palÅ«kanų suma, kadangi kompensuojamoji palÅ«kanų ir netesybų paskirtis pasireiÅ¡kia tuo, kad, kreditoriui iÅ¡ skolininko reikalaujant atlyginti ir netesybas, ir palÅ«kanas, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniÄ jÄ .             Kauno apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 8 d. nutartimi patvirtino 3 678,20 Lt kreditorės UAB „Daitrada“ finansinį reikalavimÄ atsakovės bankroto byloje, o likusios 3 133,83 Lt UAB „Daitrada“ finansinio reikalavimo dalies tvirtinimo klausimÄ iÅ¡skyrė į atskirÄ bylÄ .              Kreditorė UAB „Daitrada“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ administratoriaus praÅ¡ymÄ , praÅ¡ydama patvirtinti UAB „Daitrada“ 1 633,83 Lt palÅ«kanas, kaip papildomÄ atsakovės BUAB „Kauno kapitalo grupė“ kreditorinį reikalavimÄ , kadangi administratorius 1 500 Lt sutartinių netesybų sumos neginčijo, o teismas nepagrįstai atsisakė jas tvirtinti.

Nurodė, kad UAB „Daitrada“ atsakovės administratoriui pateiktame kreditoriniame reikalavime apskaičiavo 1 633,83 Lt sutartines 0,2 proc. dydžio palÅ«kanas už atsakovės uždelstÄ atsiskaityti laikÄ â€“ 222 kalendorines dienas. Minėtas sutartines palÅ«kanas kreditorė apskaičiavo vadovaudamasi su atsakove pasiraÅ¡ytų transporto priemonių nuomos sutarčių pagrindu, kuriose nurodyta, jog nuomininkui laiku nesumokėjus nuomos mokesčio ar kitų mokėjimų, mokėtinų pagal sutartį, jis įsipareigoja mokėti nuomotojui palÅ«kanas po 0,2 procento nuo nesumokėtos sumos už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ .

Sutarties pasiraÅ¡ymo metu ar vykdant sutartį atsakovė nepateikė jokių prieÅ¡taravimų nuomotojui dėl 0,2 proc. palÅ«kanų normos, neprašė jų sumažinti arba įskaityti į netesybas. Nagrinėjamu atveju, Å¡alys raÅ¡tu susitarė dėl didesnių nei nustato įstatymai palÅ«kanų, įvertinę didelę sutarties neįvykdymo rizikÄ , tuo nepažeisdamos imperatyvių teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijų. Taip pat nurodė, kad iÅ¡ administratoriaus teismui pateikto praÅ¡ymo matyti, jog jis neginčija 1 500 Lt netesybų sumos, todėl teismas neteisėtai Å¡iÄ sumÄ atsisakė tvirtinti 2014 m. rugsėjo 8 d. nutartimi.

Atsakovė (nuomininkė), pasiraÅ¡ydama sutartį, sutiko, kad be 0,2 proc. dydžio palÅ«kanų už uždelstus atlikti mokėjimus papildomai kreditorė (nuomotoja) skaičiuotų 500 Lt netesybas (baudÄ ) už kiekvienÄ uždelstÄ laiku padengti sÄ skaitÄ . Sutarties sudarymo ar vykdymo metu atsakovė neturėjo jokių prieÅ¡taravimų, priekaiÅ¡tų ar pretenzijų dėl to, kad kreditorė vienu metu (kartu) taikys sutartines netesybas ir palÅ«kanas. Kreditorė nesutinka su administratoriaus nuomone, kad į 1 500 Lt netesybas turi bÅ«ti įskaitomos sutartinės palÅ«kanos.

Netesybos neatlieka mokėjimo už naudojimÄ si kreditoriaus pinigais funkcijos, todėl sutarties Å¡alys sÄ moningai ir pagrįstai susitarė dėl 0,2 proc. palÅ«kanų, kurios Å¡iuo atveju nuomininkui vengiant atsiskaityti su nuomotoju sudaro kreditorei UAB „Daitrada“ priklausantį mokestį (atlyginimÄ ) už naudojimÄ si pinigais pagal nuomininko uždelstas padengti PVM sÄ skaitas faktÅ«ras. Ä®statymai nedraudžia kreditorei kartu reikalauti tiek netesybų, tiek sutartinių palÅ«kanų kartu. PraÅ¡ymas dėl patikslinto finansinio reikalavimo tvirtinimo tenkintinas iÅ¡ dalies.Bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme numatytų bankroto procedÅ«rų vykdymÄ užtikrinti, kad bÅ«tų visiÅ¡kai arba iÅ¡ dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai bei apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai.

Kreditorių reikalavimų pareiÅ¡kimo specifika ta, jog kreditoriai reikalavimus reiÅ¡kia ne tiesiogiai teismui, bet bankroto administratoriui, kuris, iÅ¡dėstęs teismui argumentuotÄ nuomonę dėl pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumo, teikia juos tvirtinti arba praÅ¡o teismo netvirtinti tokių reikalavimų. Todėl administratoriaus pateiktas teismui tvirtinti kreditorių reikalavimų sÄ raÅ¡as nereiÅ¡kia Å¡ių reikalavimų pagrįstumo. Teismas nėra įpareigotas tvirtinti visus be iÅ¡imties administratoriaus pripažintus reikalavimus, o gali patvirtinti administratoriaus ginčijamus kreditorių pareikÅ¡tus reikalavimus, arba atsisakyti juos tvirtinti, sumažinti ar padidinti administratoriaus pripažintus teismui pateiktus tvirtinti kreditorių reikalavimus.

Bankroto bylÄ nagrinėjantis teismas tik tuomet tvirtina kreditoriaus pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ , jeigu iÅ¡ byloje esančių duomenų gali padaryti iÅ¡vadÄ , kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1291/2011; 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2296/2011).Nagrinėjamu atveju, viena iÅ¡ Å¡alių yra bankrutuojanti bendrovė ir dėl Å¡ios priežasties nagrinėjamas ginčas yra susijęs tiek su pačios bendrovės, tiek su jos kreditorių interesais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad tokiose bylose yra ginamas taip pat ir vieÅ¡asis interesas, todėl teismai privalo bÅ«ti aktyvÅ«s, griežtai vykdyti proceso koncentracijos bei ekonomiÅ¡kumo principų reikalavimus (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2010 ir kt.). Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimÄ reglamentuojančiomis taisyklėmis, tarp jų įrodymų pakankamumo, teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais, iÅ¡ įrodymų visumos privalo daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (CPK 42 straipsnio 5 dalis, 12, 13, 178 straipsniai, 185 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 1, 7 dalys).

             Kauno apygardos teismas 2014 m. balandžio 24 d. nutartimi UAB „Kauno kapitalo grupė“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ . Teisme iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , kreditoriai turi teisę per teismo nustatytÄ laikotarpį perduoti administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikti juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodyti, kaip įmonė yra užtikrinusi Å¡ių reikalavimų įvykdymÄ (Ä®BÄ® 21 straipsnio 1 dalis). 2014 m. rugpjūčio 20 d. UAB „Daitrada“ pateikė BUAB „Kauno kapitalo grupė“ administratoriui praÅ¡ymÄ patvirtinti jos 6 812,03 Lt kreditorinį reikalavimÄ , kurį sudaro 3 678,20 Lt skola dėl nesumokėtų nuompinigių, 1 633,83 Lt sutartinės palÅ«kanos už skolÄ ir 1 500 Lt sutartinės netesybos.

             Teismo posėdžio metu bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo J. T. neginčijo UAB „Daitrada“ 1 500 Lt netesybų ir minėtÄ atsakovės įsiskolinimÄ kreditorei UAB „Daitrada“ pripažino, prašė jį patvirtinti. Taip pat nurodė, kad į kreditorės UAB „Daitrada“ pareikÅ¡tas netesybas 1 500 Lt turi bÅ«ti įskaitoma administratoriaus paskaičiuota 408,46 Lt palÅ«kanų suma. Ä®galioto asmens nuomone, Å¡alių sudarytose nuomos sutartyse nustatytos 0,2 proc. dydžio palÅ«kanos nuo nesumokėtos sumos už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ , sudarančios 73 proc. per metus, yra aiÅ¡kiai per didelės, todėl turi bÅ«ti mažintinos iki 0,05 proc., t. y. 18,25 proc. metinių palÅ«kanų, kas sudaro 408,46 Lt.

Kreditorei iÅ¡ skolininkės reikalaujant atlyginti ir netesybas, ir palÅ«kanas, atlyginama tik mažesnioji dalis, apimanti mažesnę, t. y. 1 500 Lt.              IÅ¡ byloje esančių UAB „Daitrada“ ir UAB „Kauno kapitalo grupė“ 2013 m. gegužės 30 d. nuomos sutarties Nr. DAT 0917 ir 2013 m. birželio 5 d. nuomos sutarties Nr. DAT 0919 matyti, kad Å¡alys sutarčių 2.2 punktais susitarė, jog praleidęs terminÄ nuomininkas privalo mokėti 500 Lt baudÄ už kiekvienÄ laiku nepadengtÄ mokėjimÄ .

Nuomininko mokėtina bauda sudaro minimalius nuomotojo nuostolius, kurių įrodinėti nereikia. Minėtų sutarčių 5.2 punktai numato, kad nuomininkui laiku nesumokėjus nuomos mokesčio ar kitų mokėjimų, mokėtinų pagal sutartį, jis įsipareigoja mokėti nuomotojui palÅ«kanas po 0,2 proc. nuo nesumokėtos sumos už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ . Kaip minėta, kreditorė UAB „Daitrada“ sutartines 1 633,83 Lt palÅ«kanas paskaičiavo, vadovaudamasi su atsakove sudarytų transporto priemonių nuomos sutarčių 5.2 punktais.             CK įtvirtinta, kad prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis).

Prievolės neįvykdymas ar netinkamas jos vykdymas (CK 6.205 straipsnis) lemia prievolę pažeidusios Å¡alies civilinę atsakomybę, kuriÄ taikant pasireiÅ¡kia turtinis (ekonominis) prievolės pobÅ«dis, nes skolininkas už tinkamÄ prievolių vykdymÄ atsako savo turtu. Vadovaujantis vienu pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principu, įtvirtintu CK 6.251 straipsnyje, prievolės pažeidimo atveju kreditorius turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimÄ .

Prievolės neįvykdymas arba netinkamas įvykdymas yra pagrindas nukentėjusiai Å¡aliai reikalauti taikyti įstatyme įtvirtintus civilinių teisių gynimo bÅ«dus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2010). Kreditorius, siekdamas apsaugoti teisėtus savo interesus prievolės neįvykdymo ar netinkamo jos vykdymo atveju, gali sudaryti prievolės įvykdymÄ užtikrinančius susitarimus. Kreditorius, be kita ko, turi galimybę naudotis netesybų ir (ar) palÅ«kanų institutais, taikomais jo pasirinkimu.

Nors netesybos ir palÅ«kanos artimos savo paskirtimi ir siekiamais tikslais, tačiau turi ir esminių skirtumų, dėl kurių Å¡ie civilinės teisės institutai negali bÅ«ti tapatinami.             Netesybų institutas detaliai reglamentuojamas CK 6.71 – 6.75 straipsniuose, įtvirtinančiuose netesybų sampratÄ , susitarimo dėl netesybų formÄ , netesybų ir realaus prievolės įvykdymo santykį, netesybų mažinimÄ ir kitas nuostatas. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kuriÄ skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis.).

Å alių teisė iÅ¡ anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iÅ¡ anksto nustatytais bÅ«simais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali bÅ«ti pripažinti minimaliais nuostoliais. Taigi, vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naÅ¡tÄ , reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiÅ¡kumÄ tarp Å¡alių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios Å¡alies atsakomybę tam tikra sutartine ir iÅ¡ anksto žinoma pinigų suma.

Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininkÄ laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Kita vertus, netesybos be minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimo gali bÅ«ti kaip vienas prievolių įvykdymo užtikrinimo bÅ«dų (CK 6.70 straipsnis). Sutiktina su kreditorės atsiliepime nurodytu argumentu, kad sutarčių 2.2 punktuose Å¡alių numatytos netesybos, kurios nagrinėjamu atveju nuomos sutartyse apibrėžtos kaip 500 Lt bauda už kiekvienÄ uždelstÄ atsiskaityti sÄ skaitÄ , kartu atlieka tiek pagrindinės prievolės laiku sumokėti nuompinigius užtikrinimo, tiek minimalių kreditorės UAB „Daitrada“ nuostolių atlyginimo funkcijÄ , kurios administratorius neginčija.             PalÅ«kanų sÄ voka, skirtingai negu netesybų, CK neįtvirtinta, todėl palÅ«kanų instituto turinys atskleidžiamas sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant šį civilinės teisės institutÄ reglamentuojančias teisės normas.

Civilinėje teisėje palÅ«kanos yra: pirma, mokestis už pinigų skolinimÄ (pavyzdžiui, CK 6.872 straipsnyje nustatytos palÅ«kanos už naudojimÄ si paskolos suma) (toliau – mokėjimo palÅ«kanos); antra, minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimÄ (CK 6.261 straipsnis, toliau – kompensuojamosios palÅ«kanos). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palÅ«kanas už pinigų skolinimÄ sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natÅ«ra, t. y. sumokėti įstatyme ar Å¡alių sutartyje nustatytÄ mokestį už naudojimÄ si paskolos suma – palÅ«kanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis).

Tik kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamÄ sias palÅ«kanas, kitaip tariant, atlyginti dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius nuostolius, laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę. Laiku negrÄ Å¾inus paskolintų pinigų, kreditorius patiria nuostolių, nes negali naudoti tų pinigų pats. Kreditoriaus nuostoliai – tai negautos pajamos, t. y. negautos pelno (mokėjimo) palÅ«kanos, kurias jis bÅ«tų gavęs, jeigu prievolė bÅ«tų buvusi įvykdyta laiku.

Kompensuojamosios palÅ«kanos Å¡iuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrÄ Å¾intos skolos. Kompensuojamųjų palÅ«kanų specifika taip pat lemia, kad jokios, net ir nuo skolininko valios nepriklausančios force majeure aplinkybės neatleidžia skolininko nuo Å¡ių palÅ«kanų mokėjimo (CK 6.212 straipsnio 1 dalis), nes pinigų laiku nemokantis skolininkas de facto nepagrįstai praturtėja kreditoriaus sÄ skaita. Skolininkas nuo pareigos mokėti kompensuojamÄ sias palÅ«kanas gali bÅ«ti atleistas tik tada, kai prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta dėl kreditoriaus kaltės (CK 6.259 straipsnis).             PalÅ«kanų ir netesybų institutai turi bendrų bruožų.

Pavyzdžiui, tiek kompensuojamųjų palÅ«kanų, tiek netesybų tikslas yra kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius. Praktikoje kompensuojamoji palÅ«kanų ir netesybų paskirtis pasireiÅ¡kia tuo, kad, kreditoriui iÅ¡ skolininko reikalaujant atlyginti ir netesybas, ir palÅ«kanas, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniÄ jÄ . Kita vertus, palÅ«kanų institutÄ nuo netesybų skiria tai, kad netesybos neatlieka mokėjimo už naudojimÄ si pinigais funkcijos. Kreditorius, siekiantis gauti pelnÄ už pinigų perleidimÄ naudoti skolininkui, turėtų sutartyje nustatyti skolininko pareigÄ mokėti pelno (mokėjimo) palÅ«kanas, nes netesybos kompensuoja tik dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius.

Sutarties, kurioje nėra sutarta dėl pelno (mokėjimo) palÅ«kanų ir Å¡ių palÅ«kanų mokėjimas nenustatytas įstatymo, pažeidimo atveju kreditorius galėtų reikalauti tik netesybų ir kompensuojamųjų palÅ«kanų, kurios, atsižvelgiant į kompensuojamÄ jÄ abiejų institutų paskirtį, bÅ«tų įskaitytos viena į kitÄ , priklausomai nuo to, kuri suma didesnė.              Tiek pelno (mokėjimo), tiek kompensuojamosios palÅ«kanos mokamos tik esant piniginei prievolei, t. y. tokiai prievolei, kurios dalykÄ sudaro skolininko pareiga perduoti kreditoriui atitinkamÄ pinigų sumÄ ir atitinkamai kreditoriaus teisė reikalauti iÅ¡ skolininko jÄ sumokėti (CK 6.37 straipsnis).

Tuo palūkanos skiriasi nuo netesybų, kuriomis gali būti užtikrinamas bet kurios prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2002).             Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į kompensuojamųjų palūkanų dydį (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003).

Taigi, jeigu prievolės įvykdymo termino praleidimo atveju Å¡alys susitaria ir dėl netesybų, ir dėl kompensuojamųjų palÅ«kanų, priteisiant pagal tokius reikalavimus, mažesnioji suma įskaitoma į didesniÄ jÄ . Kai kreditorius iÅ¡ skolininko reikalauja ir kompensuojamųjų palÅ«kanų, ir netesybų, ir kitų nuostolių, palÅ«kanos ir netesybos, priklausomai nuo to, kuri suma didesnė, įskaitomos viena į kitÄ , o likusių nuostolių dydį turi įrodyti kreditorius. Kai reikalaujama sutartinių netesybų suma virÅ¡ija priteistinus nuostolius, teismas priteisiamas sumas nustato tokia tvarka:

į priteistinÄ nuostolių sumÄ Ä¯skaito jÄ atitinkančiÄ sutartinių netesybų sumÄ (CK 6.73 straipsnio 1 dalis); ex officio sprendžia klausimÄ dėl likusių sutartinių netesybų dydžio pagrįstumo (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) ir nustato galutinę priteisiamÄ netesybų sumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-636/2013).             Civiliniame kodekse expressis verbis nustatyta tik netesybų mažinimo teisė (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis), o teismo teisė mažinti palÅ«kanas kyla iÅ¡ CK 6.37 straipsnio 3 dalies nuostatų, pagal kurias Å¡alių susitarimas dėl palÅ«kanų privalo neprieÅ¡tarauti įstatymams ir sÄ Å¾iningumo bei protingumo principams.

CK 6.37 straipsnio 3 dalis suteikia galimybę sutarties Å¡alims susitarti dėl didesnių palÅ«kanų, jeigu toks susitarimas neprieÅ¡tarauja įstatymams ir sÄ Å¾iningumo bei protingumo principams. Nagrinėjamu atveju administratorius nesutinka su 0,2 proc. palÅ«kanų dydžiu. Su tuo nesutikdama kreditorė atsiliepime nurodė, kad sutarčių pasiraÅ¡ymo metu ar vykdant sutartis atsakovė nei žodžiu, nei raÅ¡tu nepateikė jokių prieÅ¡taravimų nuomotojui dėl 0,2 proc. palÅ«kanų normos, neprašė jų sumažinti arba įskaityti į netesybas.

Teismo nuomone, nuomos sutarties Å¡alys (nuomotojas ir nuomininkas), įvertinę didelę sutarties neįvykdymo rizikÄ , susitarė dėl 0,2 proc. už kalendorinę dienÄ palÅ«kanų, nepažeisdamos imperatyvių teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijų (CK 1.5 straipsnis). Sutarties Å¡alys įvertino tokias aplinkybes ir galimas rizikas: ženkliÄ nuomininkui perduotų daiktų (transporto priemonių) vertę, su transporto priemonių naudojimu susijusias galimas žalas (sugadinimas, sunaikinimas, praradimas, sulaikymas, konfiskavimas ir pan.), nuomotojo gautinÄ mokestį (atlyginimÄ ) už naudojimÄ si pastarojo pinigais, nuomininkui uždelsus atsiskaityti ar nuomininkui negrÄ Å¾inus transporto priemonių pasibaigus nuomos terminui.

Teismas laiko, kad toks laisvanoriÅ¡kas ir abipusis sutarties Å¡alių susitarimas nepažeidė nė vienos iÅ¡ jų teisių ir visiÅ¡kai atitiko jų turtinius interesus. Todėl laikytina, kad kreditorė pagrįstai paskaičiavo 1 633,83 Lt palÅ«kanas.             Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, kad kreditoriui reikalaujant netesybų ir nuostolių bei pagrindus savo reikalavimÄ , jam priteisiama didesnioji priklausanti suma, kuri apima mažesniÄ jÄ , tvirtintinas papildomas kreditorės UAB „Daitrada“ 1 633,83 Lt finansinis reikalavimas, kuris apima 1 500 Lt sumÄ bei patikslintinas Kauno apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi patvirtintas UAB „Daitrada“ 3 678,20 Lt finansinis reikalavimas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290 straipsniu, Ä®monių bankroto įstatymo 26 straipsniu, teismas n u t a r i a :

Patvirtinti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kauno kapitalo grupė“ kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Daitrada“ ginčytinÄ finansinį reikalavimÄ 1 633,83 Lt (473,19 Eur) sumai.Patvirtinti patikslintÄ bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kauno kapitalo grupė“ kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Daitrada“ 5 312,03 Lt (1 538,47 Eur) finansinį reikalavimÄ . Nutartis per septynias dienas gali bÅ«ti skundžiama atskirtuoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismÄ .

Teisėja                                                                                            Virginija Lozoraitytė