7641e4d7-69a1-4c30-a482-36fbfa9db6ec · Alytaus apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. A2-5570-780/2019 Teisminio proceso Nr. 2-27-3-00113-2013-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2; 3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.3.4.3 (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2019 m. spalio 10 d. Lazdijai Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rÅ«mų teisėjas RamÅ«nas Å arka raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo (trečiojo asmens) R. Å . praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-8-743/2014 dėl neteisėtai pastatyto statinio nugriovimo, savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo bei deklaracijos apie statybos užbaigimÄ pripažinimo negaliojančia pagal ieÅ¡kovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieÅ¡kinį atsakovei O.

J., tretieji asmenys Veisiejų regioninio parko direkcija, Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas, Valstybės įmonė Registrų centras Alytaus filialas, B. K., L. K., R. Å ., J. K., S. K., D. K.. Teismas n u s t a t ė : Lazdijų rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-8-743/2014 dėl neteisėtai pastatyto statinio nugriovimo, savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo bei deklaracijos apie statybos užbaigimÄ pripažinimo negaliojančia ieÅ¡kinį patenkino ir:

1) įpareigojo atsakovę O. J. per devynis mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti pirtį bei klėtį su terasa ir atramine sienute, esančias (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), Mekšrūno ežero apsaugos juostoje, Veisiejų regioninio parko teritorijoje, bei sutvarkyti statybvietę, o jei šio įpareigojimo atsakovė teismo nustatytu terminu neįvykdys, suteikė teisę ieškovei atlikti šiuos veiksmus išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės;

2) panaikino atsakovės O. J. 2013 m. sausio 14 d. suraÅ¡ytos Deklaracijos apie statybos užbaigimÄ Nr. 1 dėl statinių – Å«kinio pastato 6I1/m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinio pastato 10I1/m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių žemės sklype (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), statybos užbaigimÄ galiojimÄ ;

3) priteisė iÅ¡ atsakovės O. J. 270,85 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei. Kauno apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi civilinė­je byloje Nr. 2A-1193-436/2014 minėtÄ apylinkės teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ ir teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-8-743/2014 įsiteisė­jo 2014 m. rugpjūčio 18 d. (Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys civilinėje byloje Nr. 2-8-743/2014 (teisminio proceso Nr. 2-27-3-00113-2013-5). PareiÅ¡kėjas, trečiasis asmuo civilinėje byloje Nr. 2-8-743/2014, R.

Å . pateikė teismui praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ minėtoje civilinėje byloje Nr. 2-8-743/2014 ir praÅ¡o panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 5 d. sprendimÄ bei priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti. PraÅ¡ymas grindžiamas Å¡iais argumentais. 2019 m. liepos 10 d. O. J. pateikė pareiÅ¡kėjui antstolės Angelės Kvaraciejienės patvarkymÄ ir informavo jį, kad antstolė ruoÅ¡iasi griauti jam nuosavybės teise priklausančius Å«kinį pastatÄ 6I1/m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir Å«kinį pastatÄ 10I1/m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Nurodo, kad teismas 2014 m. vasario 5 d. sprendimu įpareigojo O. J. nugriauti pirtį bei klėtį su terasa ir atramine sienute, esančias (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), MekÅ¡rÅ«no ežero apsaugos juostoje, Veisiejų regioninio parko teritorijoje, bei sutvarkyti statybvietę, bet nei teismui, nei trečiajam asmeniui R. Å . nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinoma, kad tokių pastatų nėra ir nebuvo. Priimant minėtÄ sprendimÄ , teismas žinojo, kad O. J. nebuvo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir statinių – Å«kinio pastato 6I1/m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir Å«kinio pastato 10I1/m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad gavo nuosavybėn Å«kinius pastatus dar neprasidėjus teisminiam O. J. procesui. Teismo sprendime nurodomos klėtis ir pirtis, bet jis tokių statinių neturi, o jeigu O. J. turi tokius pastatus, mano, jog tai turėtų bÅ«ti aiÅ¡kiai nurodoma teismo sprendi­me. NeaiÅ¡ku, ar klėtis ir pirtis yra tapatÅ«s pastatai su Å«kiniais pastatais, ar reikia griauti tik tas Å«kinio pastato dalis (ir kurios dalys yra klėtis ir pirtis), kurios įvardijamos kaip klėtis ir pirtis. Iki Å¡iol nekreipė dėmesio į anksčiau nurodytus motyvus, nes manė, kad teismas yra teisingumo vykdytojas ir jo priimtas sprendimas teisingas.

Tačiau dabar, kai kėsinamasi be teismo sprendimo į jo nuosavy­bę, mano, kad procesas privalo bÅ«ti atnaujintas ir jis turėtų galimybę apginti savo teises ir interesus. PraÅ¡o atnaujinti procesÄ Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. kai naujai paaiÅ¡kėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos pareiÅ¡kėjui bylos nagrinėjimo metu (b. l. 13–18). PraÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo paskirtas nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 370 straipsnio 2 dalis, b. l. 20–24).

Apie teismo posėdžio datÄ , laikÄ , vietÄ ir teismo sudėtį dalyvaujantiems byloje asmenims praneÅ¡ta teismo praneÅ¡imais, taip pat CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka 2019 m. rugsėjo 20 d. paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (b. l. 25, 26, 27). IeÅ¡kovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimÄ , kuriuo pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-8-743/2014 praÅ¡o atmesti. Atsiliepime nurodama, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, nes savo praÅ¡ymÄ grindžia tomis aplinkybėmis, kurios buvo žinomos bylos nagrinėjimo metu, iÅ¡ esmės niekaip nepasikeitė ir neatsirado jokių naujų esminių aplinkybių, kurių pareiÅ¡kėjas nebÅ«tų žinojęs bylos nagrinėjimo metu bei kurios sudarytų pagrindÄ panaikinti Teismo sprendimÄ .

Ta aplinkybė, kad neteisėtai, savavaliÅ¡kai, pastatytus ginčo statinius skolininkė padovanojo į teisminį procesÄ taip pat įtrauktam pareiÅ¡kėjui (dovanojimo sandoris sudarytas po to, kai buvo atliktos visos Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytos neteisėtos, savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo procedÅ«ros), nereiÅ¡kia, kad skolininkei, atlikusiai neteisėtus veiksmus, iÅ¡nyksta pareiga vykdyti privalomÄ Teismo sprendimÄ . Nepriklausomai nuo to, kad neteisėtai, savavaliÅ¡kai pastatytų statinių statytoja – skolininkė, bylos nagrinėjimo metu padovanojo savavaliÅ¡kai pastatytus statinius pareiÅ¡kėjui, pareiga paÅ¡alinti neteisėtos, savavaliÅ¡kos statybos padarinius ir įvykdyti Teismo sprendimÄ , skolininkei neiÅ¡nyko.

Savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūrų ir Teismo sprendimo priėmimo metu galiojusio Statybos įstatymo teisinis reglamentavimas suponuoja, kad nepriklausomai nuo to, ar statytojas yra, ar jo nėra, savavališkai pastatyti statiniai, kurių statyba negalima, privalo būti nugriauti (net ir tuo atveju, jeigu statytojo nėra, – įpareigojamas statinio ar jo dalies savininkas, valdytojas, naudotojas, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje savavališkai pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininkas, valdytojas ar naudotojas).

Nagrinėjamu atveju Teismui priimant sprendimÄ , neteisėtai, savavaliÅ¡kai pastatytų statinių statytojas buvo – skolininkė, tokiu bÅ«du ji ir buvo Teismo įpareigota paÅ¡alinti neteisėtos, savavaliÅ¡kos statybos padarinius, nepriklausomai nuo to, kad bylos nagrinėjimo metu skolininkė savavaliÅ¡kai pastatytus statinius padovanojo byloje įtrauktam trečiajam asmeniui – pareiÅ¡kėjui, kuriam visos neteisėtos, savavaliÅ¡kos statybos aplinkybės buvo žinomos. IeÅ¡kovė pažymi, kad skolininkė O.

J. jau pradėjusi vykdyti Teismo sprendimÄ â€“ prie Å«kinio pastato (klėties) pristatyta atraminės sienutė ties MekÅ¡rÅ«to ežeru, iÅ¡ardyta, tačiau visa apimtimi Teismo sprendimo dar neįvykdžiusi (b. l. 28-31). Atsakovė ir tretieji asmenys iki teismo posėdžio atsiliepimų į praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ nepateikė. Teismas k o n s t a t u o j a : Proceso atnaujinimÄ užbaigtose dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu bylose reguliuoja CPK III dalies XVIII skyriaus nuostatos.

CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali bÅ«ti atnaujintas Å¡iame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Teismų praktikoje pažymėta, kad proceso atnaujinimo institutas nėra nauja ar papildoma bylos nagrinėjimo stadija, bet ekstraordinarus bÅ«das, leidžiantis atnaujinus procesÄ bylÄ iÅ¡nagrinėti pakartotinai atitinkamos instancijos teisme ta apimtimi, kuriÄ nustato proceso atnaujinimo pagrin­das.

Kasacinio teismo pažymėta ir tai, kad proceso atnaujinimo institutas neturi bÅ«ti priemonė dar kartÄ pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016, 19 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Teismas, vykdydamas pareigÄ neleisti, kad įrodinėjimo proce­sas bÅ«tų begalinis, ir siekdamas pagrindinių civilinio proceso tikslų – greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taikÄ tarp Å¡alių, proceso koncentruotumo ir ekonomiÅ¡kumo (CPK 7 straipsnis), atsižvelgdamas į proceso atnaujinimo paskirtį, turi tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų atnaujinti procesÄ buvimÄ , nagrinėti praÅ¡ymus atnaujinti procesÄ taip, kad tai nepavirstų pakartoti­niu bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-248/2019, 15 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo iÅ¡aiÅ¡kini­mais dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, yra pažymėjęs, kad vienas iÅ¡ esminių teisės virÅ¡enybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbÄ res judicata (galutinis teismo sprendimas) principui. Laikantis Å¡io principo, teismams galutinai iÅ¡sprendus ginÄÄ , jų sprendimas neturėtų bÅ«ti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumÄ .

Remiantis Å¡iuo principu, jokia proceso Å¡alis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesÄ tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Nukrypimas nuo Å¡io principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014; 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-284-611/2018, 25 punktas; 2019 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-248/2019, 16 punktas).

Taigi, proceso atnaujinimas pripažįstamas iÅ¡imtiniu bÅ«du įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiÅ«rėti, galimu tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms, be to, praÅ¡ymai atnaujinti procesÄ ribojami laiku (CPK 368 straipsnis). Proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkre­tiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiÅ¡kai reikÅ¡mingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo bÅ«ti nustatytas.

Dėl Å¡ios priežasties asmuo, besikreipiantis su praÅ¡ymu atnaujinti procesÄ , privalo įrodyti esant bent vienÄ CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, t. y. nurodyti aplinkybę, kuri turėtų esminę reikÅ¡mę bylai ir bÅ«tų neatskiriamai susijusi su iÅ¡nagrinėto ginčo pagrindu ir dalyku, nes tik taip bÅ«tų užtikrintas Å¡io proceso instituto tikslas ir reikÅ¡mė. Tokiam asmeniui tenka pareiga tinkamai apibÅ«dinti ir įrodyti proceso atnaujinimo pagrindų egzistavimÄ , o teisiÅ¡kai Å¡ias aplinkybes kvalifikuoja teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-916/2017, 18 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Nagrinėjamu atveju praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu – kai naujai paaiÅ¡kėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos pareiÅ¡kėjui bylos nagrinėjimo metu. Kasacinis teismas ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiÅ¡kėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka Å¡iuos požymius:

1) egzistavo nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės ir priimant sprendimÄ ;

2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos;

3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui;

4) turi esminę reikÅ¡mę bylai, t. y. jeigu jos bÅ«tų buvusios žinomos nagrinėjant bylÄ , bÅ«tų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-916/2017, 19 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Esminis naujos aplinkybės pobÅ«dis turi bÅ«ti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso Å¡alių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo iÅ¡vada, jÄ pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai.

Tai reiÅ¡kia, kad dėl naujų duomenų gavimo bÅ«tų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus iÅ¡spręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletÄ , visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletÄ , visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies) arba teismo sprendimÄ pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 6 d. nutarties civili­nėje byloje Nr. e3K-3-88-248/2019, 20 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Jeigu praÅ¡yme atnaujinti procesÄ nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iÅ¡ naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių požymio, jos negali bÅ«ti pripažintos naujai paaiÅ¡kėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

Taigi, pareiÅ¡kėjas, praÅ¡ydamas atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Å¡iuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinė­je byloje Nr. 3K-3-347-915/2015; 2019 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-248/2019, 20 punktas). PareiÅ¡kėjas nauja paaiÅ¡kėjusia esmine bylos aplinkybe, kuri nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinoma teismui ir pareiÅ¡kėjui bylos nagrinėjimo metu, laiko tai, kad tokių pastatų, kuriuos teismas sprendimu įpareigojo O.

J. nugriauti: pirties bei klėties su terasa ir atramine sienute, esančių (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), MekÅ¡rÅ«no ežero apsaugos juostoje, Veisiejų regioninio parko teritorijoje, nėra ir nebuvo. PareiÅ¡kė­jas taip pat nurodo, kad jis gavo nuosavybėn Å«kinius pastatus dar neprasidėjus teisminiam O. J. procesui; kad teismo sprendime nurodytų statinių - klėties ir pirties, jis neturi; kad neaiÅ¡ku, ar klėtis ir pirtis yra tapatÅ«s pastatai su Å«kiniais pastatais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtu Nr. 6I1/m, bei naujos statybos statiniu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtu 10I1/m, neaiÅ¡ku ar reikia griauti tik tas Å«kinio pastato dalis (ir kurios dalys yra klėtis ir pirtis), kurios įvardijamos kaip klėtis ir pirtis.

Tačiau įvertinęs Å¡ias pareiÅ¡kėjo nurodomas aplinkybes ir civilinėje byloje Nr. 2-8-743/2014 priimtÄ teismo sprendimÄ , kuriuo abejoja pareiÅ¡kėjas, teismas sprendžia, kad nagrinėjant bylÄ visos pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kime nurodomos aplinkybės buvo žinomos tiek teismui, tiek pareiÅ¡kėjui ir kitiems dalyvaujan­tiems byloje asmenims, o teismas įsiteisėjusiame sprendime yra nustatęs pareiÅ¡kėjo nurodomų statinių tapatumÄ , dėl kurio pareiÅ¡kėjui kyla abejonės. Tenkindamas ieÅ¡kinį apylinkės teismas praÅ¡omoje atnaujinti civilinėje byloje Nr. 2-8-743/2014 nustatė, kad:

„2,0479 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), patenka į Veisiejų regioninio parko teritorijÄ ir Å¡iame sklype atsako­vė O. J. 2013 m. sausio 14 d. Deklaracija apie statybos užbaigimÄ Ä¯registravo du stati­nius: rekonstruotÄ statinį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtÄ Nr. 6I1/m, bei naujos statybos statinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtÄ 10I1/m“; „dar prieÅ¡ Å¡iuos statinius įregistruo­jant, 2012 m. liepos 30 d. buvo nustatyta Å¡ių statinių neteisėta (pirties) ir savavaliÅ¡ka (klėties su atramine sienute bei terasa) statyba, kuri pagal galiojančius teisės aktus nėra galima, prieÅ¡tarauja imperatyviems saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams“, todėl atsakovė įpareigota statinius paÅ¡alinti (teismo sprendimo 2 lapo paskutinė pastraipa, 3 lapo pirma pastraipa).

Teismo sprendime taip pat nurodyta, kad „statinys 6I1/m pagal paskirtį vadinamas pirtimi; statinys, pažymė­tas 10I1/m, pagal paskirtį pavadintas klėtimi su terasa ir atramine sienute“ (teismo sprendimo 4 lapo paskutinė pastraipa, 5 lapo pirma pastraipa). Be to, teismas panaikino atsakovės O. J. 2013 m. sausio 14 d. suraÅ¡ytos Deklaracijos apie statybos užbaigimÄ Nr. 1 dėl statinių – Å«kinio pastato 6I1/m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinio pastato 10I1/m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių žemės sklype (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), galiojimÄ , o iÅ¡ teismo sprendimo turinio matyti, kad Å¡ios Deklaracijos pagrindu pirčiai ir klėčiui su terasa ir atramine sienute buvo suteikti Å¡ie unikalÅ«s numeriai (teismo sprendimo rezoliucinės dalies trečia pastraipa).

BÅ«tent todėl nurodydamas sprendimo rezoliucinėje dalyje, kad nugriauti atsakovę įpareigoja pirtį ir klėtį su terasa ir atramine sienute, teismas negalėjo Å¡iems pastatams priskirti unikalių numerių, suteiktų pagal minėtÄ 2013 m. sausio 14 d. DeklaracijÄ Nr. 1 apie statybos užbaigimÄ , nes Å¡ių unikalių numerių suteikimo pagrindÄ teismas tuo pačiu sprendimu ir panaikino. Pažymėtina, kad iÅ¡ teismo sprendi­mo matyti, jog atsakovė O. J. pati pripažino, jog užpildydama nurodytÄ ginčo deklaracijÄ ji įteisino bÅ«tent tuos pastatus, dėl kurių vyko ginčas – pirtį ir klėtį su atramine sienute (teismo sprendimo 2 lapo antra pastraipa).

IÅ¡ teismo sprendimo turinio ir argumentacijos akivaizdu, kad iÅ¡nagrinėtoje byloje nekilo jokių abejonių, jog pirtis bei klėtis su terasa ir atramine sienute yra tie patys pastatai, kurie pagal tuo pačiu teismo sprendimu panaikintÄ 2013 m. sausio 14 d. DeklaracijÄ apie statybos užbaigimÄ Nr. 1 buvo įregistruoti kaip Å«kinis pastatas 6I1/m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir Å«kinis pastatas 10I1/m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys žemės sklype (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)).

Tai, kad teismo sprendimu atsakovė O. J. įpareigota nugriauti pirtį bei klėtį su terasa ir atramine sienute, esančius (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), o pareiÅ¡kėjas taip įvardijamų statinių pagal VÄ® Registrų centro įregistruotus duome­nis neturi, nes Å¡iame sklype jam priklauso Å«kinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas Nr. 6I1/m, bei naujos staty­bos statinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas 10I1/m, ir jam neaiÅ¡ku, ar klėtis ir pirtis bei jo turimi pastatai yra tapatÅ«s pastatai, nereiÅ¡kia, kad iÅ¡nagrinėtoje byloje teismas nenustatė, jog tai yra tapatÅ«s statiniai.

Teismo sprendime neteisėtai ir savavaliÅ¡kai pastatyti statiniai – pirtis ir klėtis su atramine sienute bei terasa, yra identifikuoti kaip tie patys statiniai, kurių Deklaracijos apie staty­bos užbaigimÄ Nr. 1 galiojimÄ panaikino teismas, t. y. tie patys Å«kinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas Nr. 6I1/m, bei naujos statybos statinys, unika­lus Nr. (duomenys neskelbtini), pažy­mėtas 10I1/m, kurie priklauso pareiÅ¡kėjui. Tai pripažino ir apeliacinės instancijos teismas, kuris paliko galioti pirmos instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ .

Teismams taip pat buvo žinoma, kad Å¡ie pastatai bylos nagrinėjimo metu nepriklausė atsako­vei O. J., nes teismo sprendime yra nurodyta, kad „ji 2013 m. vasario 19 d. dovanojimo sutartimi jai priklausančiÄ pastatų dalį perleido kitiems bendraturčiams“ (teismo sprendimo 3 lapo trečia pastraipa). Pažymėtina, kad atsakovė savo apeliaciniame skunde dar kartÄ kėlė klausimÄ , kad ji nėra tinkama atsakovė, nes nėra nei ginčo pastatų savininkė, nei statytoja ir neturi teisės jais disponuoti, kadangi statinių savininkai buvo tretieji asmenys, tame tarpe ir pareiÅ¡kėjas R.

Å . (apeliacinio skundo 9 lapo trečia pastraipa), tačiau apeliacinės instancijos teismo nutartimi jos skundas buvo atmestas ir Å¡is argumentas pripažintas teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingu. Be to, atsakovė teismo sprendimu įpareigota paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos pasekmes ne kaip pastatų savininkė, bet kaip jų statytoja, kuriai buvo suraÅ¡ytas ieÅ¡kovės reikalavimas paÅ¡alinti draudžiamoje vietoje pastatytÄ pirtį, bei klėties su terasa ir atramine sienute savavaliÅ¡kos statybos aktas ir reikalavimas paÅ¡alinti Å¡iÄ savavaliÅ¡kÄ statybÄ (teismo sprendimo 3 lapo trečia pastraipa, civilinės bylos Nr. 2-8-743/2014, t. 1, b. l. 39; t. 2, b. l. 31, 40), o pareiÅ¡kėjas byloje dalyvavo kaip trečiasis asmuo atsakovės pusėje, nes jis buvo pastatų savininkas.

Todėl pareiškėjo nurodama aplinkybė, kad pastatus, kuriuos atsakovė įpareigota nugriauti, jis gavo nuosavybėn dar neprasidėjus teisminiam O. J. procesui ne tik buvo žinoma abiejų instancijų teismams, bet ir neturėjo įtakos ginčo išsprendimui. Įvertinus pareiškėjo nurodomas aplinkybes, kurių pagrindu jis siekia proceso atnaujinimo, teismas konstatuoja, kad civilinėje byloje Nr. 2-8-743/2014 dalyvavusiam trečiajam asmeniui R. Š. visos neteisėtos, savavališkos statybos aplinkybės buvo žinomos ir visas jo prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodomas aplinkybes teismas žinojo ir yra išnagrinėjęs bei dėl jų pasisakęs savo sprendime, kurį instancine tvarka patikrino ir apeliacinės instancijos teismas.

Todėl pareiÅ¡kėjo abejonės, ar teismo sprendime nurodomi klėtis ir pirtis yra tie patys jo vardu įregistruoti Å«kinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas Nr. 6I1/m, bei unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas 10I1/m, nėra naujai paaiÅ¡kėjusi aplinky­bė, kurios nebÅ«tų žinojęs teismas, priimdamas sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-8-743/2014, o yra tik subjektyvus tų pačių aplinkybių kitoks interpretavimas. Tuo tarpu pareiÅ¡kėjo nurodoma aplinkybė, kad griautinų pastatų savininkas yra jis, o ne atsakovė O.

J., ne tik, kad buvo žinoma sprendimus Å¡ioje byloje priėmusiems teismams, bet ir neturi jokios reikÅ¡mės Å¡alinant neteisėtos ir savavaliÅ¡kos statybos padarinius. IÅ¡nagrinėtoje byloje teismas konstatavo, o apeliacinės instancijos teismas tÄ patvirtino, kad Å¡ių statinių griovimas yra vienintelis pagal įstatymus galimas neteisėtos ir savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad Å¡ių statinių įteisinti negali net ir po jų statybos vėliau savininku tapęs pareiÅ¡kėjas, todėl proceso atnaujinimu pareiÅ¡kėjas niekaip negali pakeisti neteisėtos statybos padarinių paÅ¡alinimo bÅ«do ir tikėtis kitokio teismo sprendimo.

Įstatymas numato, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama (Civilinio kodekso 4.103 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad neteisėtos statybos rezultatas – statiniai – negali būti privačios nuosavybės teisės objektas, todėl negali būti įteisintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-287-706/2016, 3K-3-52-916/2017).

Tai reiÅ¡kia, kad neteisėtai pastatytų statinių statyba negali sukurti nuosavybės teisių nei statytojui, nei vėliau tokius statinius įgijusiam asmeniui. Vadinasi pareiÅ¡kėjas negali turėti teisėtų lÅ«kesčių įteisinti Å¡iuo metu jo vardu įregistruotus neteisėtai pastatytus statinius vien dėl to, kad ne jis, o statytoja yra įpareigota paÅ¡alinti neteisėtos statybos padarinius. Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡­kėjas naujai paaiÅ¡kėjusių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos pareiÅ¡kėjui bylos nagrinėjimo metu, savo praÅ¡yme nenurodė, teismas konstatuoja, jog nėra CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto proceso atnaujinimo pagrindo.

Teismas sprendžia, jog pareiÅ¡kėjo praÅ¡yme nurodytos kaip naujai paaiÅ¡kėjusios aplinkybės negali bÅ«ti laikomos pagrindu atnaujinti procesÄ civilinėje byloje remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nes minėtos aplinkybės pareiÅ¡kėjui buvo žinomos tiek bylÄ nagrinėjant pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose, o teismai Å¡ias aplinkybes iÅ¡tyrė ir įvertino. Be to, CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ gali bÅ«ti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kuriÄ jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindÄ .

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad 2019 m. liepos 10 d. O. J. pateikė jam antstolės Angelės Kvaraciejienės patvarkymÄ ir informavo jį, kad antstolė ruoÅ¡iasi griauti jam nuosavybės teise priklausančius Å«kinį pastatÄ 6I1/m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir Å«kinį pastatÄ 10I1/m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), todėl spręstina, kad naujų aplinkybių sužinojimo datÄ pareiÅ¡kėjas laiko 2019 m. liepos 10 d. (b. l. 13–14).

Tačiau, kaip minėta anksčiau, aplinkybė, kad statytoja O. J. įpareigota nugriauti neteisėtai ir savavaliÅ¡kai pastatytus statinius, priklausančius pareiÅ¡kėjui, buvo žinoma jau civilinės bylos Nr. 2-8-743/2014 nagrinėjimo metu ir pareiÅ¡kėjui 2014 m. gavus apylinkės teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties kopijas. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo pateikė praleidęs CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ , nes visas savo pareiÅ¡kime nurodomas aplinkybes jis žino ne nuo 2019 m. liepos 10 d, o nuo pat teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos - 2014 m. rugpjūčio 18 d, nuo kurios iki kreipimÄ si į teismÄ praėjo daugiau nei trys mėnesiai.

Kadangi teismas nutartimi atnaujina procesÄ tik nustatęs, kad praÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo paduotas nepraleidus termino, nustatyto Å¡io CPK 368 straipsnyje, ir pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais (CPK 370 straipsnio 3 dalis), tai konstatavus, jog pareiÅ¡kėjas praleido CPK 368 straipsnyje nustatytÄ terminÄ , jo praÅ¡ymas atmestinas ir dėl praleisto termino kreiptis į teismÄ . Atsižvelgiant į aptartus argumentus teismas pripažįsta, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas atnau­jinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-4-780/2015 yra nepagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, kuriuo remiantis praÅ¡oma atnaujinti procesÄ , ir paduotas praleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ , todėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas atmestinas ir procesÄ atnaujinti atsisakytina.

IÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (2,55 Eur) iÅ¡ pareiÅ¡kėjo nepriteistinos, nes jos nevirÅ¡ija minimalios iÅ¡ieÅ¡kotinos Å¡ių iÅ¡laidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 370, 371 straipsniais, n u t a r i a : PareiÅ¡kėjo R. Å . praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo atmesti. Atsisakyti atnaujinti procesÄ Alytaus apylinkės teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-8-743/2014 (teisminio proceso Nr. 2-27-3-00113-2013-5).

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rÅ«mus. Teisėjas RamÅ«nas Å arka