76411540-e75d-4111-98a5-7bd6ca97aee5 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-2653-437/2010Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01811-2010-7Procesinio sprendimo kategorija 36.(S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. spalio 18 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Raimondo Blauzdžiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Liudos Arlauskienės, Mefodijos Povilaitienės, sekretoriaujant Rasai Tebėraitei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos atstovei advokato padėjėjai Ingai Kostogriz - Vaitkienei, atsakovo atstovei JÅ«ratei Kučinskaitei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos VÅ¡Ä® „Šiauliai plius“ skundÄ atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „Šiaulių naujienos“, A.

V. dėl sprendimo panaikinimo, n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja VÅ¡Ä® „Šiauliai plius“ padavė teismui patikslintÄ skundÄ (b. l. 28-32), kuriame praÅ¡o panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus 2010-05-06 sprendimÄ Nr. SPR-32.Skunde paaiÅ¡kina, kad Žurnalistų etikos inspektorės 2010-05-06 sprendimas Nr. SPR-32 yra neteisėtas ir turėtų bÅ«ti naikinamas, nes prieÅ¡tarauja teisės aktų reikalavimams. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – VIÄ®) 49 str. 5 d. yra nurodoma, jog Žurnalistų etikos inspektorius vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, ratifikuotomis Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Europos SÄ jungos teisės aktais, Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksu ir kitais teisės aktais.

To paties straipsnio 6 d. įtvirtinta, jog Žurnalistų etikos inspektoriaus veikla grindžiama teisėtumo, neÅ¡aliÅ¡kumo, nepriklausomumo, teisingumo ir vieÅ¡umo principais. Tam, kad bÅ«tų galima konstatuoti A. V. garbės ir orumo, bei UAB „Šiaulių naujienos“ dalykinės reputacijos pažeidimÄ , Žurnalistų etikos inspektorė turėtų nustatyti visetÄ aplinkybių:

1) žinių paskleidimo faktÄ ;

2) faktÄ , jog paskleistos žinios yra apie pareiÅ¡kėjus, Å¡iuo atveju A. V. ir apie UAB „Šiaulių naujienos“;

3) faktÄ , jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės;

4) faktÄ , jog paskleistos žinios žemina A. V. garbę ir orumÄ ir UAB „Šiaulių naujienos“ dalykinę reputacijÄ . Todėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimas, kuriuo yra konstatuojamas garbės ir orumo bei dalykinės reputacijos pažeidimas, gali bÅ«ti teisėtas tik tuo atveju, jei Žurnalistų etikos inspektorius tam turi teisę bei tam bÅ«tinas priemones, kurių pagalba gali konstatuoti faktų visumÄ , bÅ«tinÄ asmens garbės ir orumo bei dalykinės reputacijos pažeidimui konstatuoti.

Žurnalistų etikos inspektoriaus kompetencija yra aiÅ¡kiai reglamentuota VIÄ® (50 str. 2 d.) nuostatomis. Pažymi, jog inspektoriaus kompetencijai nėra priskirtas faktinių aplinkybių tyrimas, siekiant nustatyti, ar atitinkamoje publikacijoje paskelbti duomenys atitinka tikrovę ar ne. Teigia, kad skundžiamas sprendimas neatitinka VAÄ® 8 str. reikalavimų ir yra priimtas virÅ¡ijant inspektoriaus kompetencijÄ .Nurodo, kad publikacijos antraÅ¡tėje buvo pateikiama R. J. citatos, publikuotos raÅ¡inio pabaigoje, mintis dėl vadinamojo reketo žiniasklaidoje, kuria nebuvo apskritai skleidžiama žinia apie konkrečius asmenis, o buvo iÅ¡sakoma nuomonė dėl socialinio reiÅ¡kinio – korupcijos žiniasklaidoje.

Publikacijoje apie trečiuosius asmenis visos pateiktos žinios atitiko tikrovę, buvo teisingos ir tikslios („Šiaulių naujienose“ ne kartÄ buvo publikuojami kritiÅ¡ki straipsniai apie V. J., atitinkamai A. V. pas jį lankėsi, taip pat atitinka tikrovę faktas, jog buvo atsisakyta perleisti nuosavybės teisę į Å iaulių amfiteatrÄ A. V. kontroliuojamai bendrovei ir kiti faktai, paskelbti apie trečiuosius asmenis). Publikacijoje nėra nė vienos žinios ar fakto, kad tretieji asmenys yra reketininkai, ir jie taip nėra įvardijami nei tiesiogiai, nei netiesiogiai, o publikacijos pavadinimas apibÅ«dino iÅ¡imtinai žiniasklaidos problemas – korupcijÄ , kuriÄ vienas iÅ¡ publikacijoje cituotų asmenų prilygino reketui.

Publikacijos antraÅ¡te nebuvo vertinami jokių asmenų poelgiai, taip pat ji nebuvo skirta apibÅ«dinti konkrečių asmenų elgesiui. Todėl nepriklausomai nuo to, kokia yra žodžio „reketininkai“ reikÅ¡mė, inspektorė objektyviai negalėjo konstatuoti VIÄ® 22 str. 8 d. 4 p. pažeidimo, kadangi žodis „reketininkai“, panaudotas publikacijos antraÅ¡tėje, nebuvo susietas su konkrečiu asmeniu, o pateiktas kaip bendrinis reiÅ¡kinys. Pažymi, jog objektyviai yra neįmanoma kÄ nors apkaltinti pateikiant bendrinę informacijÄ apie visuomenėje vykstančius reiÅ¡kinius, kai jie nėra siejami su konkrečiais asmenimis, neįmanoma pažeisti ir tokių asmenų nekaltumo prezumpcijos, kadangi jie nėra niekuo apkaltinami.Remiasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 str., Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – VAÄ®) 8 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 3 str. 2 d., Vilniaus apygardos teismo 2008-07-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-615-345/2008.Pažymi, kad Žurnalistų etikos inspektorė nepasisakė, kokiais veiksmais žurnalistas, rašęs publikacijÄ , pažeidė VIÄ® 41 str. 2 d. 1 p., nors sprendime nurodė, jog vertinant atitinkamas publikacijos iÅ¡traukas bÅ«tina analizuoti visÄ publikacijos tekstÄ .

Žurnalistų etikos inspektorė, priimdama sprendimÄ , netyrė pačioje publikacijoje nurodytos informacijos bei skundžiamų teiginių visos publikacijos kontekste, priėmė neargumentuotÄ sprendimÄ , kuris neatitinka faktinių aplinkybių, todėl iÅ¡ esmės pažeidė neÅ¡aliÅ¡kumo, teisėtumo ir teisingumo principus bei priėmė neteisėtÄ sprendimÄ , neatitinkantį VAÄ® 8 str. numatytų reikalavimų.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjos atstovė palaikė skundÄ ir prašė jį tenkinti, remiantis skunde nurodytais argumentais.Atsakovas Žurnalistų etikos inspektorius atsiliepime į skundÄ (b. l. 55-61) su pareiÅ¡kėjos skundu nesutinka, praÅ¡o atmesti jį kaip nepagrįstÄ .

Paaiškina, kad skundžiamas sprendimas nėra susijęs su publikacijoje „Pinigus tikrinkite prie kasos“ („Šiauliai plius“, 2009-07-03, Nr. 267) pateiktos informacijos vertinimu. VIĮ 50 str. 1 d. 1 punktas nustato, kad žurnalistų etikos inspektorius nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus (pareiškimus) dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo. Asmens garbė ir orumas pagal CK ir VIĮ yra ginami, kai nustatoma šių faktų visuma:

1) žinių paskleidimo faktas;

2) faktas, jog paskleistos žinios yra apie ieÅ¡kovÄ (pareiÅ¡kėjÄ );

3) faktas, jog paskleistos žinios žemina asmens garbę ir orumÄ ;

4) faktas, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės (1998-05-15 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr. 1 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 7, 71 straipsnių ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo taikymo teismų praktikoje nagrinėjant garbės ir orumo gynimo civilines bylas“ 3 punktas). Remiasi Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijos „Dėl žurnalistikos etikos“ Nr. 1003 (1993) 4, 22 p., VIĮ 3 str. 3 d., 19 str. 2, 3 d., 22 str. 8 d. 4 p., 41 str. 2 d. 1p., 49 str. 1 d., 50 str. 9 d. 2 p., 50 str. 1 d. 1 p., LVAT 2008-09-17 nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-1594/2008, LVAT 2009-11-23 nutartimi administracinėje byloje Nr. A2611293/2009, 2008-09-17 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1594/2008, 2009-06-18 nutartimi administracinėje byloje Nr. A261-703/2009.

PareiÅ¡kėjo argumentas dėl inspektoriaus kompetencijos virÅ¡ijimo nagrinėjamu atveju yra nepagrįstas. Pažymi, kad vienodÄ teismų praktikÄ aiÅ¡kinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Tik į Å¡ių galutinės instancijos teismų pateiktus įstatymų taikymo iÅ¡aiÅ¡kinimus turi bÅ«ti atsižvelgiama taikant tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus. Todėl Vilniaus apygardos teismo iÅ¡sakyta pozicija civilinėje byloje Nr. 2A-615-345/2008 nagrinėjamu atveju yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡minga.Nurodo, kad ginčo objektu esantis teiginys „Reketininkai ramybės neparduoda“ buvo įvertintas analizuojant visÄ publikacijos tekstÄ , kontekstÄ , pasisakymo aplinkybes, sakinio konstrukcijÄ .

Žodis „reketininkas“ reiÅ¡kia nusikalstamos gaujos, prievartaujančios turtÄ smurtu, narys („Tarptautinių žodžių žodynas“, Vilnius, leidykla „Žodynas“, 2007, 938 p.). Žodžio „reketininkas“ vartojimas vertinant asmens elgesį tolygus teiginiui, jog asmuo naudoja nusikaltėlių metodus, t. y. kad jo veiksmai faktiÅ¡kai yra nusikaltėliÅ¡ki (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2001-10-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-3-988/2001).

Asmens įvardijimas reketininku yra per se garbę ir orumÄ Å¾eminantis teiginys, nereikalaujantis specialaus įrodinėjimo, nes toks teiginys visuomenėje yra suprantamas vienareikÅ¡miÅ¡kai. Tokių žinių paskleidimas pats savaime yra akivaizdus asmens garbės ir orumo žeminimo įrodymas. Todėl daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu teiginiu yra paskelbta žinia, o ne nuomonė. Paskleisti duomenys apie tai, kad asmuo yra reketininkas, reiÅ¡kia naujos informacijos pateikimÄ ir tai yra žinia. Jeigu tikrų įvykių pagrindu asmens veiksmai įvertinami taip, kad jam priskiriama konkreti savybė, kuri aiÅ¡kiai iÅ¡sakyta, taip pat, ar ji atitinka tikrovę gali bÅ«ti patikrinta, vadinasi yra paskleisti konstatuojamieji duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2006).

Ar asmuo reketavo, yra konstatuojamojo, o ne vertinamojo pobÅ«džio duomenys, todėl gali bÅ«ti patikrinti tiesos požiÅ«riu ir vertinami kaip faktai, t. y. žinia. Kai asmuo, pareikÅ¡damas nuomonę apie įvykius, reiÅ¡kinius ar poelgius, paskelbia naujas žinias, ar nuomonę pateikia taip, kad tai sudaro naujÄ informacijÄ apie asmenį, tai pažeista asmens garbė ir orumas turi bÅ«ti ginamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998-05-15 nutarimo Nr. 1 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 7, 71 straipsnių ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo taikymo teismų praktikoje nagrinėjant garbės ir orumo gynimo civilines bylas“ 7 punktas).Pažymi, kad teiginys „Reketininkai ramybės neparduoda“ vertinant jį kartu su skundžiamos publikacijos tekstine konstrukcija, kontekstu, duomenų pateikimo ir dėstymo bÅ«dais, suponuoja akivaizdžiÄ iÅ¡vadÄ , kad reketininkais laikomi publikacijoje kritikuojami tretieji suinteresuoti asmenys.

Nagrinėjamas teiginys yra skundžiamos publikacijos antraštė. Publikacijų antraštėms yra keliamos tam tikros jų sudarymo taisyklės ir reikalavimai. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijos Nr. 1003 (1993) „Dėl žurnalistikos etikos“ 4 punkte yra įtvirtintas reikalavimas, jog žinių antraštės ir santraukos turi kiek įmanoma geriau atspindėti pateikiamų faktų ir duomenų esmę. Iš publikacijoje paskleistų duomenų turinio yra aišku, jog nagrinėjamame teiginyje paskleista žinia yra apie trečiuosius suinteresuotus asmenis.

Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ta aplinkybė, jog publikacijoje neigiamame reketavimo kontekste daugiau nėra apraÅ¡omi jokie kiti asmenys, iÅ¡skyrus A. V. ir UAB „Šiaulių naujienos“. Nagrinėjamu teiginiu yra paskleista konstatuojamojo pobÅ«džio faktinė informacija apie tretiesiems suinteresuotiems asmenims priskiriamus veiksmus, kurie yra uždrausti baudžiamaisiais įstatymais ir užtraukia baudžiamÄ jÄ atsakomybę. Žinia, jog tretieji suinteresuoti asmenys daro nusikalstamas veikas, yra savaime jų garbę ir orumÄ Å¾eminančio pobÅ«džio, nes visuomenėje sukelia vienareikÅ¡miÅ¡kai neigiamus tokių asmenų vertinimus.

Jos paskelbimu yra pažeidžiamas trečiųjų suinteresuotų asmenų nekaltumo prezumpcijos principas, nes asmenį pripažinti kaltu gali tik teismas įsiteisėjusiu nuosprendžiu. Inspektoriaus žiniomis joks teismas apkaltinamojo nuosprendžio dėl turto prievartavimo (reketo) trečiųjų suinteresuotų asmenų atžvilgiu nėra priėmęs.Teigia, kad pagal savo kompetencijÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėjęs trečiųjų suinteresuotų asmenų skundÄ , inspektorius padarė faktines aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas, priėmė teisės normomis pagrįstÄ ir motyvuotÄ sprendimÄ , įspėjo tinkamÄ asmenį – juridinį asmenį, toks sprendimas visiÅ¡kai atitinka VAÄ® 8 str. reikalavimus.Teismo posėdyje atsakovo atstovė su skundu nesutiko, palaikė atsiliepime nurodytus argumentus ir prašė atmesti pareiÅ¡kėjos skundÄ kaip nepagrįstÄ .

Tretieji suinteresuoti asmenys teismo posėdyje nedalyvavo.Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepime (b. l. 144-148) su pareiÅ¡kėjos skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti. NesutikimÄ su pareiÅ¡kėjos skundu pagrindžia iÅ¡ esmės tais pačiais argumentais, kuriuos nurodo atsakovas savo atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ .Skundas netenkinamas.Nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus 2010-05-06 sprendimo Nr. SPR-32 „Dėl publikacijoje „Reketininkai ramybės neparduoda“ („Šiauliai plius“, 2007-08-24, Nr. 170) paskelbtos informacijos“, kuriuo nuspręsta įspėti vieÅ¡osios informacijos rengėjÄ VÅ¡Ä® „Šiauliai plius“ dėl Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 3 str. 3 dalies, 19 str. 2 ir 3 dalių, 22 str. 8 d. 4 punkto ir 41 str. 2 d. 1 punkto nuostatų pažeidimo; reikalauti, kad vieÅ¡osios informacijos rengėjas sudarytų pareiÅ¡kėjams galimybę patiems atsakyti ir paneigti paskelbtÄ tikrovės neatitinkančiÄ ir jų garbę ir orumÄ bei dalykinę reputacijÄ Å¾eminančiÄ informacijÄ (b. l. 6-11, 33-38, 63-68).Byloje nustatyta, kad 2007-08-24 Å iaulių miesto savaitraÅ¡tyje „Šiauliai plius“ Nr. 170 buvo iÅ¡spausdinta publikacija „Reketininkai ramybės neparduoda“ (b. l. 12, 39, 80-81). 2007 m. rugsėjo 3 d. atsakovas gavo trečiųjų suinteresuotų asmenų skundÄ (b. l. 78-79), kuriame tretieji suinteresuoti asmenys nurodė, kad publikacijoje buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kad laikraÅ¡tis „Šiaulių naujienos“, neįvardintas laikraščio žurnalistas, taip pat UAB „Šiaulių naujienos“ valdybos pirmininkas ir vieno iÅ¡ UAB „Šiaulių naujienos“ dalyvių vadovas A.

V. yra reketininkai , kurie pavieniui ar įvairios sudėties grupėmis prievartauja ar prievartavo turtÄ iÅ¡ Å iaulių miesto savivaldybės tarnybos, buvusio Å iaulių miesto savivaldybės mero V. J. ir UAB „Šiaulių vandenys“. Žurnalistų etikos inspektorius 2007-12-03 sprendimu Nr. SN-103, vadovaudamasis Visuomenės informavimo įstatymo 50 str. 1 d. 1 p., 2 d. 1 ir 2 p., įspėjo vieÅ¡osios informacijos rengėjÄ â€“ laikraščio „Šiauliai plius“ redakcijÄ už Visuomenės informavimo įstatymo 3 str. 3 d., 19 str. 2 ir 3 dalių, 22 str. 8 d. 4 p., 41 str. 2 d. 1 p. pažeidimÄ , padarytÄ paskelbiant publikacijÄ â€žReketininkai ramybės neparduoda“ ir pareikalavo sudaryti pareiÅ¡kėjams galimybę atsakyti ir paneigti paskelbtÄ tikrovės neatitinkančiÄ ir jų garbę, orumÄ bei dalykinę reputacijÄ Å¾eminančiÄ informacijÄ (b. l. 87-91).

Nesutikdama su tokiu atsakovo sprendimu pareiÅ¡kėja laikraščio „Šiauliai plius“ redakcija padavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2008-01-02 skundÄ (b. l. 93-95), kuriame prašė panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus 2007-12-03 sprendimÄ Nr. SN-103 ir administracinę bylÄ nutraukti. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008-05-29 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2665-764/2008 pareiÅ¡kėjos skundÄ patenkino iÅ¡ dalies – panaikino Žurnalistų etikos inspektoriaus 2007-12-03 sprendimÄ Nr. SN-103 ir perdavė UAB „Šiaulių naujienos“ ir A.

V. skundÄ nagrinėti iÅ¡ naujo, kitÄ skundo dalį atmetė kaip nepagrįstÄ (b. l. 107-111, 133-137). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009-04-16 nutartimi (b. l. 126-131) Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008-05-29 sprendimÄ paliko nepakeistÄ , o 2010-04-16 nutartimi atsakovo Žurnalistų etikos inspektoriaus praÅ¡ymo (b. l. 140-143) dėl proceso atnaujinimo netenkino ir atsisakė atnaujinti procesÄ administracinėje byloje Nr. A556-486/2009 (b. l. 70-75).Atsakovas Žurnalistų etikos inspektorius, iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėjęs trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Šiaulių naujienos“ ir A.

V. 2007-08-30 skundÄ dėl publikacijoje „Reketininkai ramybės neparduoda“ („Šiauliai plius“, 2007-08-24) paskelbtos informacijos, 2010-05-06 priėmė skundžiamÄ sprendimÄ Nr. SPR-32 (b. l. 6-11, 33-38, 63-68), kuriame be kita ko, įspėjo vieÅ¡osios informacijos rengėjÄ VÅ¡Ä® „Šiauliai plius“ dėl Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 3 str. 3 dalies, 19 str. 2 ir 3 dalių, 22 str. 8 d. 4 punkto ir 41 str. 2 d. 1 punkto nuostatų pažeidimo.Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 3 str. 3 dalyje suformuluotas vienas pagrindinių visuomenės informavimo principų, nustatantis, kad vieÅ¡oji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi bÅ«ti pateikiama teisingai, tiksliai ir neÅ¡aliÅ¡kai.

Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti draudimai platinti dezinformacijÄ ir informacijÄ Å¡meižiančiÄ Ä¯Å¾eidžiančiÄ Å¾mogų, žeminančiÄ jo garbę ir orumÄ ; skleisti informacijÄ , pažeidžiančiÄ nekaltumo prezumpcijÄ ir kliudančiÄ teisminės valdžios neÅ¡aliÅ¡kumui. Minėto įstatymo 22 str. 8 d. 4 punktas skelbia, kad žurnalistas ir vieÅ¡osios informacijos rengėjas neturi skelbti nepagrįstų, nepatikrintų, faktais neparemtų kaltinimų.

To paties įstatymo 2 str. 69 dalyje nustatyta, kad žinia – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas ar tikri (teisingi) duomenys. Nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiÅ«ris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobÅ«džio idėjas, faktų ir duomenų, reiÅ¡kinių ar įvykių vertinimai, iÅ¡vados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi bÅ«ti reiÅ¡kiama sÄ Å¾iningai ir etiÅ¡kai, sÄ moningai nenuslepiant ir neiÅ¡kreipiant faktų ir duomenų (2 str. 33 d.).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1998-05-15 nutarimo Nr. 1 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 7, 71 straipsnių ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo taikymo teismų praktikoje nagrinėjant garbės ir orumo gynimo civilines bylas“ 7 p. pažymėjo, kad atribojant žiniÄ (faktÄ ir duomenis) nuo nuomonės, teismas turi vadovautis tomis sampratomis, jog faktas – tikras, nepramanytas įvykis, reiÅ¡kinys, dalykas.

Duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija. Žinia – tai informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiÅ¡kinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kuriÄ galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Nuomonė – asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas, požiÅ«ris, perduodamos mintys, idėjos bei pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, nes fakto ir duomenų egzistavimÄ galima nustatyti įstatyme numatytais įrodymais.

Nuomonei tiesos kriterijus netaikomas, bet ji turi remtis tikrais faktais. Nuomonės yra subjektyvios, tačiau jų autorius privalo užtikrinti, kad nuomonė bÅ«tų reiÅ¡kiama sÄ Å¾iningai ir etiÅ¡kai, sÄ moningai neiÅ¡kreipiant faktų ar duomenų. Atribojant žiniÄ nuo nuomonės, bÅ«tina analizuoti visÄ straipsnio ar kalbos kontekstÄ , pasisakymo aplinkybes, sakinio konstrukcijÄ ir kt.Taigi, atribojant žiniÄ nuo nuomonės, turi bÅ«ti analizuojamas pačios paskleistos informacijos bÅ«das – publikacijos turinys, jos tekstas, kontekstas, pasisakymo aplinkybės, sakinio konstrukcija.IÅ¡ 2007-08-24 Å iaulių miesto savaitraÅ¡tyje „Šiauliai plius“ Nr. 170 iÅ¡spausdintos publikacijos „Reketininkai ramybės neparduoda“ nustatyta, kad buvo paskleista informacija apie tai, kad publikacijoje neigiamame reketavimo kontekste minimi tretieji suinteresuoti asmenys A.

Vinkleris ir UAB „Šiaulių naujienos“ yra reketininkai. Žodis „reketininkas“ reiÅ¡kia nusikalstamos gaujos, prievartaujančios turtÄ smurtu, narys („Tarptautinių žodžių žodynas“, Vilnius, leidykla „Žodynas“, 2007). Žodžio „reketininkas“ vartojimas vertinant asmens elgesį tolygus teiginiui, jog asmuo naudoja nusikaltėlių metodus, t.y. kad jo veiksmai faktiÅ¡kai yra nusikaltėliÅ¡ki (LAT Civilinių bylų skyriaus 2001-10-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-3-988/2001).

Kaip teisingai savo sprendime pažymėjo atsakovas, asmens įvardijimas reketininku yra per se garbę ir orumÄ Å¾eminantis teiginys, nereikalaujantis specialaus įrodinėjimo, nes toks teiginys visuomenėje yra suprantamas vienareikÅ¡miÅ¡kai. Tokių žinių paskleidimas pats savaime yra akivaizdus asmens garbės ir orumo žeminimo įrodymas. PareiÅ¡kėjos teigimu, publikacijos antraÅ¡tėje nebuvo skleidžiama žinia apie konkrečius asmenis, o buvo iÅ¡sakoma nuomonė dėl socialinio reiÅ¡kinio – korupcijos žiniasklaidoje, o pačioje publikacijoje pateiktos žinios atitiko tikrovę, buvo teisingos ir tikslios.Teismas pažymi, kad žeminančiomis laikytinos tikrovės neatitinkančios žinios, kurios įstatymo, moralės, paprotinių normų laikymosi požiÅ«riu pažeidžia asmens dalykinę reputacijÄ ar gerÄ vardÄ .

Žeminančios žinios – tai klaidinga bei asmenį diskredituojanti informacija, kurioje teigiama apie asmens padarytÄ teisės, moralės ar paprotinių normų pažeidimÄ , negarbingÄ poelgį, netinkamÄ elgesį, nesÄ Å¾iningÄ gamybinę-Å«kinę, komercinę veiklÄ ir panaÅ¡iai. Teismas sutinka su atsakovo padaryta iÅ¡vada, kad publikacijos antraÅ¡tės teiginys „Reketininkai ramybės neparduoda“ vertinant jį kartu su publikacijos tekstine konstrukcija, kontekstu, duomenų pateikimo ir dėstymo bÅ«dais, suponuoja akivaizdžia iÅ¡vadÄ , jog reketininkais laikomi publikacijoje kritikuojami tretieji suinteresuoti asmenys ir Å¡i informacija žemina trečiųjų suinteresuotų asmenų garbę ir orumÄ bei dalykinę reputacijÄ , ja pažeidžiamas trečiųjų suinteresuotų asmenų nekaltumo prezumpcijos principas.

Pažymėtina ir tai, kad Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijos Nr. 1003 (1993) „Dėl žurnalistikos etikos“ 4 punkte yra įtvirtintas reikalavimas, kad žinių antraÅ¡tės ir santraukos kiek įmanoma geriau atspindėtų pateikiamų faktų ir duomenų esmę.Dėl pareiÅ¡kėjos teiginio, kad atsakovas priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ virÅ¡ijo savo kompetencijÄ . Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad žurnalistų etikos inspektorius nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus (pareiÅ¡kimus) dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo.

Asmens garbė ir orumas pagal CK ir Visuomenės informavimo įstatymÄ yra ginami. Pagal to paties įstatymo 49 straipsnio 1 dalį inspektorius yra valstybės pareigÅ«nas, kuris prižiÅ«ri, kaip įgyvendinamos Å¡io įstatymo nuostatos. Visuomenės informavimo įstatyme tiesiogiai numatyta galimybė, jog tie patys klausimai gali bÅ«ti nagrinėjami tiek teisme, tiek žurnalistų etikos inspektoriaus. Å io įstatymo 50 straipsnio 9 dalies 2 punktas numato, kad inspektorius atsisako nagrinėti skundÄ (pareiÅ¡kimÄ ) ir jį grÄ Å¾ina skundÄ (pareiÅ¡kimÄ ) pateikusiam asmeniui (pareiÅ¡kėjui), jeigu pradėjus nagrinėti skundÄ (pareiÅ¡kimÄ ) paaiÅ¡kėja kad skundÄ (pareiÅ¡kimÄ ) tuo pačiu klausimu nagrinėja ir teismas.

Vadovaujantis Å¡iomis nuostatomis, darytina iÅ¡vada, kad atsakovas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , savo kompetencijos nevirÅ¡ijo.Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad priimdamas sprendimÄ atsakovas pagal savo kompetencijÄ iÅ¡nagrinėjo jam pateiktÄ skundÄ , tinkamai taikė teisės aktų nuostatas, priėmė pagrįstÄ ir motyvuotÄ , VAÄ® 8 str. reikalavimus atitinkantį sprendimÄ , todėl pareiÅ¡kėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepime į skundÄ taip pat prašė priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos patirtas iÅ¡laidas byloje dalyvavusio advokato pagalbai apmokėti.

Proceso Å¡alių iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 44, 45 straipsniai. Pagal ABTÄ® 44 str. 1, 2, 5, 6 d. tretysis suinteresuotas asmuo, kurio naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ , tai yra turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtÄ Å¾yminį mokestį, kitas iÅ¡laidas dėl skundo (praÅ¡ymo) suraÅ¡ymo ir padavimo; iÅ¡laidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto iÅ¡laidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laikÄ , kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvienÄ proceso dienÄ â€“ iÅ¡laidas, taip pat atstovavimo iÅ¡laidas.

Dėl iÅ¡laidų atlyginimo suinteresuota Å¡alis teismui pateikia praÅ¡ymÄ raÅ¡tu su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTÄ® 45 str. 1 d.). Prie atsiliepimo pridėti dokumentai – 2008-11-03 teisinių paslaugų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-08-04 PVM sÄ skaita faktÅ«ra Serija AVB Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2010-08-04 mokėjimo nurodymas Nr. 188 (b. l. 149, 150, 152-153) – patvirtina, kad tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Šiaulių naujienos“ advokatui Vygantui Barkauskui už atsiliepimo į skundÄ rengimÄ , atstovavimÄ Vilniaus apygardos administracinio teismo byloje Nr. I-2653/2010 sumokėjo 1210 Lt.Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjo skundas netenkinamas, į tai, kad advokatas V.

Barkauskas neatstovavo trečiojo suinteresuoto asmens 2010-10-06 vykusiame teismo posėdyje bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 5, 6 d., LR civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1, 2 dalimis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio 2, 7, 8.2 punktais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Šiaulių naujienos“ iÅ¡ pareiÅ¡kėjos priteisiama 900 Lt atstovavimo iÅ¡laidų suma.Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 str., 85-87 str., 88 str. 1 p., 127, 129 str., teisėjų kolegija n u s p r e n d ė : pareiÅ¡kėjos VÅ¡Ä® „Šiauliai plius“ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Šiaulių naujienos“ iÅ¡ pareiÅ¡kėjos VÅ¡Ä® „Šiauliai plius“ 900 (devynis Å¡imtus) litų atstovavimo iÅ¡laidų.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                                                           Raimondas Blauzdžius Liuda Arlauskienė Mefodija Povilaitienė