2020-09-17 Nr. AB-17171-3-66-3-00086-2020-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. R-62-520/2020

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00086-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 5.1; 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. rugsėjo 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos S. R. skundo atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo panaikinimo priėmimo klausimą,

nustatė:

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2020 m. rugsėjo 16 d. gautas pareiškėjos S. R. (toliau – ir pareiškėja) skundas, kuriuo prašoma panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK) 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimą Nr. Sp-157 „Dėl „Drąsos kelias“ politinės partijos keliamos kandidatės į Lietuvos Respublikos Seimo narius N. V. neregistravimo“ (toliau – ir Sprendimas).

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjos skundo priėmimo klausimą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.) teisės aktų, tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko), atsižvelgti į atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo procesinius ypatumus.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 124 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatyme, Seimo rinkimų įstatyme, Referendumo įstatyme, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme nustatyti asmenys šiuose įstatymuose nurodytais pagrindais ir per nurodytus terminus gali apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 21 straipsnyje, nustatančiame skundų dėl rinkimų komisijų sprendimų, priimtų iki balsavimo pabaigos, nagrinėjimo tvarką, yra nurodyta, kokie asmenys turi teisę paduoti skundus dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos priimto sprendimo – tai partija, iškėlusi kandidatą į Seimo narius, kandidatas į Seimo narius, atstovas rinkimams, rinkimų stebėtojas. Taigi įstatymų leidėjas pateikė baigtinį subjektų, turinčių teisę ginčyti Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus, priimtus iki balsavimo pabaigos, sąrašą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja nepateikė duomenų, kad yra įgaliota atstovauti N. V., dėl kurios buvo priimtas pareiškėjos skundžiamas VRK Sprendimas, taip pat ji nepriskirtina nė vienai iš Seimo rinkimų įstatymo 21 straipsnyje nurodytų subjektų grupių, todėl ji negali pateikti skundo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui dėl kandidato į Seimo narius neregistravimo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui padavė asmuo, kuriam specialusis įstatymas – nagrinėjamu atveju Seimo rinkimų įstatymas tokios teisės nėra suteikęs.

Pažymėtina, jog VRK Sprendimo priėmimas neužkerta kelio pareiškėjai įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 34 straipsnyje įtvirtintą jos rinkimų teisę, kuri realizuojama Seimo rinkimų įstatymo 25–29, 32–36 straipsniuose nustatyta tvarka įrašant pareiškėją į rinkėjų sąrašus ir balsuojant už šio įstatymo nustatyta tvarka įregistruotus kandidatus, tačiau pareiškėjos rinkimų teisės tinkamas įgyvendinimas niekaip nėra susijęs su kandidatų į Seimo narius registravimo teisiniais santykiais, ji nėra šių teisinių santykių subjektas. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. R-33-602/2020 pagal N. V. skundą atsakovui VRK dėl Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.

Be to, pareiškėjos skundas negali būti priimamas ir dėl to, kad pareiškėja praleido terminą skundui dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo paduoti.

Seimo rinkimų įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai ar kita jos veika per 5 dienas po sprendimo priėmimo, bet ne vėliau kaip iki balsavimo pabaigos, gali būti apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, kad toks teisinis reglamentavimas buvo nustatytas siekiant užtikrinti Vyriausiosios rinkimų komisijos veiklos ir su tuo susijusių teisinių santykių stabilumą, asmenų, dėl kurių buvo priimti Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai, susiformavusius teisėtus lūkesčius, operatyvų rinkimų ginčų išnagrinėjimą ir greitą suinteresuotų asmenų teisių gynybą, todėl yra konstituciškai pateisinamas (žr., pvz., 2012 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. R146-5/2012).

Vadovaujantis nustatytu teisiniu reglamentavimu paskutinė 5 dienų termino diena VRK Sprendimui apskųsti buvo 2020 m. rugsėjo 14 d. (kadangi rugsėjo 13 d. nedarbo diena).

ABTĮ 23 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog skundas (prašymas, pareiškimas) gali būti siunčiamas paštu, išskyrus šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir 21 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytus ginčus, ir elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. ABTĮ 124 straipsnio, reglamentuojančio skundų dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų padavimą, 2 dalyje įtvirtinta, kad skundai paduodami raštu, faksimiliniu laišku arba elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, jog vadovaujantis šiomis teisės normomis negali būti laikomas teismui laiku paduotu toks skundas dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo, kuris Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui buvo išsiųstas paštu, tačiau pasiekė teismą jau praėjus įstatyme nustatytam terminui skundui dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų paduoti (Seimo rinkimų įstatymo 21 str. 3 d.) (žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. R143-18/2012; 2012 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. R520-25/2012; kt.).

VRK Sprendimas priimtas 2020 m. rugsėjo 8 d., pareiškėjos skundas, paštu išsiųstas 2020 m. rugsėjo 14 d. (tai patvirtina ant voko esantis pašto antspaudas), Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas 2020 m. rugsėjo 16 d., t. y. praleidus Seimo rinkimų įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą, todėl pareiškėjos skundas negali būti priimtas nagrinėti Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

Apibendrindama išdėstytas aplinkybes ir vadovaudamasi padarytomis išvadomis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos skundą atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) ir, kaip paduotą praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 9 punktais ir 124 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsisakyti priimti pareiškėjos S. R. skundą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė