76401aab-dee6-4577-8a06-8db53572feb8 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2YT-7447-1169/2023 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03148-2023-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.4.5.2 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. balandžio 21 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Marija VaičiÅ«naitė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų A. R. (A. R.) ir K. Å . pareiÅ¡kimÄ dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – valstybės įmonė Turto bankas. Teismas n u s t a t ė :

1. PareiÅ¡kėjai K. Å . ir A. R. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydami: 1) atnaujinti pareiÅ¡kėjams terminÄ priimti palikimÄ , atsiradusį po M. R. mirties (duomenys neskelbtini), ir F. R., mirties (duomenys neskelbtini);

2) nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjai po M. R. mirties (duomenys neskelbtini) ir F. R. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jų palikimÄ faktiÅ¡kai pradėję jį valdyti.

2. PareiÅ¡kėjai nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jų tėvas M. R., o (duomenys neskelbtini) mirė jų mama F. R. PareiÅ¡kėjų tėvai turėjo dar vienÄ sÅ«nų R. R., kuris mirė (duomenys neskelbtini) Tėvai buvo sudarę testamentus, kurių pagrindų visÄ turimÄ turtÄ paliko pareiÅ¡kėjams, tačiau paveldėjimo į notarÄ pareiÅ¡kėjai nesikreipė, nes po tėvo mirties pakaitomis slaugė sunkiai sergančiÄ mamÄ , patys turėjo sveikatos problemų. Be to, mamos mirties dienÄ smarkiai apdegė pareiÅ¡kėjos butas, todėl apie palikimo priėmimÄ negalvojo.

Kadangi pareiÅ¡kėjai neturi teisinių žinių, manė, jog tėvų sudarytų testamentų pagrindu bus galimybė kreiptis į notarÄ dėl palikimo priėmimo neterminuotai. PareiÅ¡kėjų tėvui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), o pareiÅ¡kėjų mamai asmeninės nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjų teigimu po tėvų mirties jie faktiÅ¡kai priėmė tėvų palikimÄ , pradėdami jį faktiÅ¡kai valdyti ir iki Å¡iol valdo turtÄ , moka mokesčius.

3. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto banko atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad neprieÅ¡taraus pareiÅ¡kimo patenkinimui, jei iÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų visumos bus galima visapusiÅ¡kai nustatyti, kad pareiÅ¡kimas pagrįstas. Teismas k o n s t a t u o j a :

4. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalį, kad įgytų palikimÄ , įpėdinis turi jį priimti. Vienas iÅ¡ bÅ«dų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis), t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiÅ«ri, moka mokesčius, kreipėsi į teismÄ iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ . Nors asmens valia, pradėjus faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ , nėra iÅ¡reiÅ¡kiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ymÄ ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo bÅ«das sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo bÅ«du – asmuo laikomas priėmusiu palikimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).

5. Faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį bÅ«tų galima pripažinti priėmusiu palikimÄ . Paveldimo turto valdymas reiÅ¡kia daikto turėjimÄ savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020). Faktinis palikimo priėmimas reiÅ¡kia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtÄ nuosavybės teise. Ar Å¡ie veiksmai atlikti, sprendžiama iÅ¡:

1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobÅ«džio. Veiksmų faktas reiÅ¡kia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiÅ¡kai – įpėdinis perima mirusiojo turtÄ ir pradeda jį valdyti. Å iuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai bÅ«tų teisiÅ¡kai įforminti, t. y. įpėdiniui nebÅ«tina kreiptis į notarÄ su pareiÅ¡kimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, į teismÄ dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas.

Veiksmų pobÅ«dis – tai įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtÄ , juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).

6. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2007 m. balandžio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007 dėl palikimo priėmimo valdymu fakto nustatymo yra nurodęs, jog tam, kad galima bÅ«tų konstatuoti palikimo priėmimo valdymu faktÄ , reikia nustatyti tik tai, jog įpėdinis pradėjo rÅ«pintis kokiu nors į paveldimo turto sudėtį įeinančiu turtu kaip savo, taip iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti atsiradusį palikimÄ . Teismas, spręsdamas palikimo priėmimo valdymu fakto nustatymo klausimÄ , neturi aiÅ¡kintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės. Å ios aplinkybės nustatomos sprendžiant paveldėto turto padalijimo įpėdiniams klausimÄ .

7. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ į bylÄ pateiktų įrodymų nustatyta, kad M. R., miręs (duomenys neskelbtini), 2005 m. birželio 6 d. sudarytu testamentu bei F. R., mirusi (duomenys neskelbtini), 2011 m. liepos 16 d. sudarytu testamentu visÄ savo turtÄ paliko savo vaikams (pareiÅ¡kėjams) A. R. bei K. Å . Po M. R. ir F. R. mirties dėl jų turto paveldėjimo niekas į notarÄ nesikreipė, paveldėjimo byla pas notarÄ nebuvo užvesta. IÅ¡ byloje esančių dokumentų taip pat nustatyta, kad po pareiÅ¡kėjų tėvo mirties yra likęs asmeninės nuosavybės teise priklausęs butas, esantis (duomenys neskelbtini), o po pareiÅ¡kėjų mamos mirties yra likęs jai asmeninės nuosavybės teise priklausęs butas, esantis (duomenys neskelbtini).

8. Priimdamas palikimÄ faktiniu valdymu, įpėdinis savo valiÄ iÅ¡reiÅ¡kia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimÄ priėmė bei iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). PareiÅ¡kime pareiÅ¡kėjai nurodė, kad po tėvų mirties palikimÄ priėmė pradėdami jį faktiÅ¡kai valdyti, t. y. mokėjo mokesčius, o Å¡iÄ aplinkybę patvirtina dokumentai, iÅ¡ kurių matyti, jog pareiÅ¡kėjai nuosekliai vykdė prievoles bei tai, jog nėra skolų. NurodytÄ aplinkybę patvirtina į bylÄ pateikti mokėjimo praneÅ¡imai, iÅ¡ kurių turinio nematyti, jog bÅ«tų susidaręs įsiskolinimas už butams suteiktas paslaugas. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog įpėdiniai palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėdami turtÄ valdyti.

9. Ä®vertinęs byloje esančius įrodymus, teismas konstatuoja, kad A. R. ir K. Å . per įstatymo nustatytÄ terminÄ iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ priimti savo tėvo M. R., mirusio (duomenys neskelbtini), ir mamos F. R., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimÄ , t. y. atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad jie palikimÄ priėmė pradėję paveldimÄ turtÄ faktiÅ¡kai valdyti.

10. Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamoje praktikoje nurodoma, jog teismas turi nustatyti aplinkybes, ar pareiÅ¡kėjas nėra pasinaudojęs teise priimti palikimÄ per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pradėdamas faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ ir tik tada spręsti klausimÄ dėl termino priimti palikimÄ atnaujinimo. Nustačius, kad pareiÅ¡kėjas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atliko veiksmus, kurie pagal savo pobÅ«dį atitinka palikimo priėmimÄ , faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti (CK 5.51 straipsnis), konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjas nėra praleidęs palikimo priėmimo termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2017).

11. Nustačius juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad A. R. ir K. Å . po F. R. ir M. R. mirties priėmė jų palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdami jį valdyti, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjai nėra praleidę termino tėvų palikimui priimti todėl jų praÅ¡ymas dėl termino atnaujinimo palikimui priimti netenkinamas.

12. Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti F. R. ir M. R. testamentinio įpėdinių pareiÅ¡kėjų A. R. ir K. Å . paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ ). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 ir 448 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kimÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjai A. R. (A. R.), a. k. (duomenys neskelbtini), ir K. Å ., a. k. (duomenys neskelbtini), po F.

R., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), ir M. R., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jų palikimÄ , pradėdami paveldėtÄ turtÄ faktiÅ¡kai valdyti. KitÄ pareiÅ¡kimo dalį atmesti. Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti F. R. ir M. R. įpėdinių pareiÅ¡kėjų A. R. (A. R.) ir K. Å . paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ ). Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Marija Vaičiūnaitė