763f7a8e-ecbe-4449-aacf-aee8317ea47d · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                                             Civilinė byla Nr. 2-1221-516/2015                                                                                        Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00310-2013-6                                                               Procesinio sprendimo kategorija: 126.5.                                                                                                                                                                                                                                                                                 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS                                                          N U T A R T I S                                              LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                               2015 m. liepos 7 d.                                                                       Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Rasos GudžiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Kazio KailiÅ«no, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „NT plėtra“ atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutarties, kuria buvo nepatvirtintas uždarosios akcinės bendrovės „NT plėtra“ finansinis reikalavimas, civilinėje byloje Nr. B2-448-242/2015 pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „NT plėtra“ ieÅ¡kinį atsakovui bankrutavusiai akcinei bendrovei Ūkio bankui dėl lėšų nuraÅ¡ymo pripažinimo neteisėtu ir įtraukimo į kreditorių sÄ raÅ¡Ä .

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovas UAB „NT plėtra“ pateikė teismui ieÅ¡kinį, praÅ¡ydamas pripažinti BAB Ūkio banko 120 000 Lt lėšų nuraÅ¡ymÄ iÅ¡ UAB „Pečupė“ sÄ skaitos 2004 m. lapkričio 23 d. neteisėtu ir įtraukti UAB „NT plėtra“ į BAB Ūkio banko kreditorių sÄ raÅ¡Ä , patvirtinant jo 156 007,25 Lt finansinį reikalavimÄ , susidedantį iÅ¡ banko sÄ skaitos neteisėtai nuraÅ¡ytos 120 000 Lt sumos ir 36 007,25 Lt palÅ«kanų.

IeÅ¡kovas nurodė, kad AB Ūkio bankas, pasinaudodamas čekiu Nr. 098318, iÅ¡ įmonės UAB „Pečupė“ sÄ skaitos nurašė 120 000 Lt, nors įmonė Å¡ių pinigų iÅ¡ banko negavo. UAB „NT plėtra“ pagal 2009 m. kovo 2 d. reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutartį yra perėmusi visas reikalavimo teises į neteisėtai panaikintÄ UAB „Pečupė“ 120 000 Lt indėlį. IeÅ¡kovo nuomone, kadangi banko veiksmai laikytini neteisėtais, jam kilo pareiga mokėti 6 procentų dydžio palÅ«kanas.

Atsakovas BAB Ūkio bankas prašė atsisakyti atnaujinti terminÄ finansiniam reikalavimui pareikÅ¡ti, taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams dėl žalos atlyginimo ir palÅ«kanų priteisimo. Atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovas Å¡ioje byloje yra netinkamas, nes 2009 m. kovo 2 d. sutarties 6 punkte nurodyta, jog nuosavybės teisė į perduodamus debitorinius įsiskolinimus pereina pirkėjui (ieÅ¡kovui) nuo priėmimo–perdavimo akto pasiraÅ¡ymo momento, tuo tarpu su ieÅ¡kiniu tokio pobÅ«džio dokumentas nepateiktas, todėl reikalavimo teisė ieÅ¡kovui neperduota.

Be to, atsakovo įsitikinimu, ieÅ¡kovas praleido terminÄ finansiniam reikalavimui pareikÅ¡ti ir nenurodė jokių svarbių jo praleidimo priežasčių. Atsakovas taip pat nurodė, kad jis neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir nesukėlė ieÅ¡kovui jokios žalos, nes atsakovas pagal UAB „Pečupė“ pateiktÄ Äekį Nr. 098318 teisėtai iÅ¡mokėjo lėšas iÅ¡ minėtos įmonės sÄ skaitos jos vadovui. Atsakovas pažymėjo, kad lėšų pagal čekį nuraÅ¡ymo dienÄ sÄ skaitoje buvo 20 166, 77 Lt, bet kadangi minėta sÄ skaita buvo overdrafto, po nuraÅ¡ymo atsirado minus 100 000 Lt suma ir minėtas įsiskolinimas buvo padengtas per overdrafto sutarties galiojimo laikotarpį iki 2005 m. vasario 5 d., t. y. visÄ paskolintÄ 100 000 Lt sumÄ UAB „Pečupė“ padengė, kas, atsakovo vertinimu, vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtina, jog įmonė pripažino, kad visi atsakovo veiksmai, nuraÅ¡ant lėšas ir suteikiant kreditavimÄ , buvo tinkami.

                                II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kauno apygardos teismas 2015 m. balandžio 14 d. nutartimi nutarė netvirtinti kreditoriaus UAB „NT plėtra“ 156 007,25 Lt dydžio finansinio reikalavimo bei priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui 1 560 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.Teismas nustatė, kad 2004 m. lapkričio 23 d. UAB „Pečupė“ iÅ¡rašė 120 000 Lt čekį Nr. 098318 AB Ūkio bankui. Čekio iÅ¡raÅ¡ymo metu įmonės banko sÄ skaitoje buvo 20 166,77 Lt savų piniginių lėšų, o likusi 100 000 Lt suma overdrafto sutarties pagrindu UAB „Pečupė“ buvo paskolinta.

Taigi, iÅ¡mokėjus UAB „Pečupė“ vadovui 120 000 Lt pagal čekį Nr. 098318, sÄ skaitos likutis buvo minus 100 000 Lt – UAB „Pečupė“ buvo suteiktas 100 000 Lt kreditas.Teismas pažymėjo, kad čekis laikytinas sandoriu, kuris gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu tik įstatyme numatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tuo tarpu ieÅ¡kovas nereiÅ¡kė reikalavimo dėl Å¡io čekio pripažinimo negaliojančiu, o teismas taip pat ex officio nepripažino, kad čekis yra niekinis sandoris.

Pateiktas čekis pasiraÅ¡ytas įmonės vadovo, jam nurodant, kad pinigus gavo, uždėtas įmonės antspaudas, pasiraÅ¡ytas įmonės buhalterės, todėl jis atitinka Čekių įstatymo reikalavimus bei banko nustatytos piniginių čekių aptarnavimo tvarkos reikalavimus.Teismas atkreipė dėmesį, kad UAB „Pečupė“ vadovas S. P., apklaustas liudytoju teismo posėdžio metu, nurodė, jog minėtÄ pinigų sumÄ Ä—mė tikslu paskolinti juos banko darbuotojai A. K. ir 120 000 Lt sumÄ jai paskolino.

Taip pat vadovas nurodė, kad pats užpildė čekį ir parašė, jog pinigus gavo, tačiau vėliau teigė, kad ne jis padarė čekyje žymÄ â€žpinigus gavau“. Čekis nenuginčytas, todėl Å¡is raÅ¡ytinis įrodymas, teismo vertinimu, neginčijamai patvirtina, kad iÅ¡ UAB „Pečupė“ sÄ skaitos pinigai nuraÅ¡yti Å¡io čekio pagrindu.Teismas atmetė ieÅ¡kovo teiginius, kad atsakovas neteisėtai per 3 kartus (2004-11-23 20 166,77 Lt, 2004-11-30 2 530,76 Lt ir 2004-12-03 98 645,08 Lt) nurašė 100 000 Lt ir taip pažeidė CK 6.922 straipsnio 1 dalį.

Teismas pažymėjo, kad 20 166,77 Lt buvo iÅ¡mokėti pagal ginčo čekį įmonės vadovui, t. y. Å¡i pinigų suma bankui nebuvo nuraÅ¡yta. Be to, pateikti banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ai patvirtina, kad 100 000 Lt, kurie buvo iÅ¡mokėti pagal čekį, suteikti overdrafto sutarties pagrindu ir buvo grÄ Å¾inti bankui per minėtos sutarties galiojimo laikotarpį iki 2005 m. vasario 5 d.Teismas akcentavo, kad iki UAB „Pečupė“ iÅ¡registravimo (2009-07-31.) pretenzijų atsakovui nebuvo reiÅ¡kiama.

Nors ieÅ¡kovas pateikė 2008 m. lapkričio 7 d. pareiÅ¡kimÄ , adresuotÄ atsakovo administracijos vadovui, nėra duomenų, kad Å¡is pareiÅ¡kimas buvo įteiktas. Teismas konstatavo, kad tas faktas, jog UAB „Pečupė“ perleido ieÅ¡kovui reikalavimo teisę, kurios neturėjo, reiÅ¡kia, jog cesijos sutarties sudarymo metu jos dalykas neatitiko įmanomumo reikalavimo ir tuo buvo pažeistas CK 6.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvusis draudimas. Dėl to ieÅ¡kovo nurodomas sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 str. 1 d.).Nagrinėdamas klausimÄ dėl termino finansiniam reikalavimui pareikÅ¡ti atnaujinimo, teismas pastebėjo, kad pats ieÅ¡kovas nurodė, jog jo vadovai pasikeitė 2010 m. vasario 26 d., tačiau iki 2014 m. spalio 23 d. vadovas nesiėmė jokių veiksmų perimti visus įmonės dokumentus.

Teismo vertinimu, toks ieÅ¡kovo, kaip juridinio asmens, neveikimas patvirtina, kad ieÅ¡kovas nesiekė tinkamo savo teisių įgyvendinimo, nesielgė kaip atidus ir rÅ«pestingas teisinių santykių dalyvis ir nepripažino, jog terminas kreditiniam reikalavimui pareikÅ¡ti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.                                       III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovas UAB „NT plėtra“ atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartį ir grÄ Å¾inti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:Dokumentų nepateikimas naujajam ieÅ¡kovo vadovui niekaip nepriklausė nuo jo valios, nes jis apie Å¡ių dokumentų egzistavimÄ net nežinojo, kol jie nebuvo perduoti ankstesniojo vadovo iniciatyva. IeÅ¡kovo apskaitoje Å¡ie dokumentai nebuvo apskaityti. Todėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikÅ¡ti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir terminas atnaujintinas.UAB „Pečupė“ čekis neatitiko sutartimi su atsakovu nustatytos čekių iÅ¡raÅ¡ymo tvarkos – o bÅ«tent, kad čekyje visi įraÅ¡ai bÅ«tų daromi ta pačia raÅ¡ymo priemone ir įraÅ¡yti to paties (čekio iÅ¡raÅ¡ančio) asmens ranka.

Teismas neatkreipė dėmesio, kad faktiÅ¡kai sÄ skaitoje (net ir iÅ¡ overdrafto pervedus 100 000 Lt) neužteko pinigų pilnai visai operacijai atlikti. Tačiau, nepaisant to minėtoji operacija buvo atlikta, kas vienareikÅ¡miÅ¡kai suponuoja iÅ¡vadÄ , kad Å¡iÄ operacijÄ atlikti buvo asmeniÅ¡kai suinteresuotas atsakovas. Pagal su atsakovu sudarytÄ banko sÄ skaitos sutartį, po bet kurios pinigų sumos iÅ¡mokėjimo iÅ¡ banko sÄ skaitos privalo likti pakankamas lėšų kiekis banko komisiniams mokesčiams nuskaičiuoti – pagal sutartį buvo taikomas 0,2 procentų komisinis mokestis už grynųjų pinigų iÅ¡mokėjimÄ .

Taigi tam, kad iÅ¡mokėtų pagal čekį 120 000 Lt, sÄ skaitoje turėjo bÅ«ti ne mažiau nei 120 240 Lt, o sÄ skaitoje buvo tik 120 166,77 Lt. Taigi Å¡i operacija buvo atlikta nusižengiant esamai tvarkai ir komisinis mokestis nebuvo pilnai nuraÅ¡ytas, o trÅ«kstama mokesčio suma buvo nuraÅ¡yta tik po kelių dienų, kai atsirado pinigų UAB „Pečupė“ sÄ skaitoje. Tai dar kartÄ Ä¯rodo, kad pinigai faktiÅ¡kai nebuvo iÅ¡mokami, o tik sutvarkyti atitinkami dokumentai. Teismas atsisakė iÅ¡kviesti Å¡ias aplinkybes galinčius patvirtinti liudytojus (nors ieÅ¡kovas buvo sumokėjęs 100 Eur į depozitinę sÄ skaitÄ galimoms liudytojų atvykimo iÅ¡laidoms padengti), taip atimdamas ieÅ¡kovo teisę tinkamai sutrinkti reikalingus įrodymus.Priteisdamas atsakovui bylinėjimosi iÅ¡laidas, teismas neteisingai taikė maksimalius rekomenduotinus atstovavimo iÅ¡laidų dydžius, nes byla nėra itin sudėtinga ir didelės apimties.

Byla nereikalavo jokių sudėtingų įrodymų tyrimo ar jų iÅ¡reikalavimo, todėl teismui priėmus ieÅ¡kovui nepalankų sprendimÄ , atsakovui priteistos atstovavimo iÅ¡laidos mažintinos iki 500 Eur. Atsakovas BAB Ūkio bankas atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti, o Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:Nėra pagrindo atnaujinti praleistÄ terminÄ finansiniam reikalavimui pareikÅ¡ti.

Apeliantas, būdamas juridiniu asmeniu, nebuvo rūpestingas ir atidus, daugiau nei 4,5 metų nesiėmė priemonių gauti visus savo dokumentus iš buvusio vadovo. Byloje nepateikti jokie įrodymai, kad dabartinis įmonės vadovas nežinojo apie dokumentus, reikalingus reikalavimui pareikšti, nes jie nebuvo apskaityti bendrovės apskaitoje. Abejotina, ar įmonėje gali būti neapskaitomi dokumentai, kurių pagrindu įmonė turi reikalavimo teisę.Atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir nesukėlė žalos ieškovui.

Teismo byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtÄ lėšų nuraÅ¡ymÄ . UAB „Pečupė“ perleido ieÅ¡kovui neegzistuojančiÄ reikalavimo teisę, kurios pati neturėjo, todėl Å¡is sandoris prieÅ¡tarauja imperatyvioms nuostatoms ir yra niekinis. Skirtingai nei teigia apeliantas, čekis bei lėšų pagal jį iÅ¡mokėjimas atitiko banko sÄ skaitos procedÅ«ros 22-24 punktų nuostatas, taip pat banko sÄ skaitos procedÅ«ros sudedamÄ ja dalimi esančios Piniginių čekių aptarnavimo tvarkos nuostatas.

Atsakovas nėra pateikęs jokių įrodymų, kad čekis sudarytas apgaulės bÅ«du ar suklastotas, be to, nereiÅ¡kė reikalavimo ir dėl jo nuginčijimo.Atlikus ginčo sumos iÅ¡mokėjimÄ , buvo taikytas 0,2 procentų dydžio komisinis mokestis, kuris susidarė iÅ¡ sÄ skaitoje litais nuraÅ¡ytos 166,77 Lt sumos ir UAB „Pečupė“ sÄ skaitoje eurais nuraÅ¡ytos 21,21 Eur sumos, iÅ¡ viso 240 Lt. Apeliantas klaidina teismÄ , nurodydamas, kad kitos sÄ skaitos neturėjo.Byloje nesant pateiktų leistinų ir tinkamų įrodymų dėl čekio ydingumo, nesant ginčo dėl jo pripažinimo negaliojančiu, taip pat esant S. P. liudijimui, kad jis pinigus nusiėmė su tikslu paskolinti trečiajam asmeniui, liudytojų apklausa byloje netikslingaKadangi atsakovas nepažeidė nei sutartinių įsipareigojimų, nei įstatymo nuostatų, jis neturi jokios pareigos atlyginti apeliantui žalÄ , be to, ieÅ¡kovas praleido trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikÅ¡ti.Priteista atsakovui bylinėjimosi iÅ¡laidų suma yra pagrįsta, kadangi buvo parengti keli procesiniai dokumentai, renkami įrodymai, pasirengiama ir atstovaujama bylos nagrinėjime, vykstama atstovauti iÅ¡ Vilniaus.

Priteista suma nevirÅ¡ija rekomenduotų priteistinų sumų maksimalaus dydžio. IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Byloje nagrinėjamas finansinio reikalavimo, atsiradusio iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tvirtinimo bankroto byloje klausimas – termino pareikÅ¡ti finansinį reikalavimÄ atnaujinimo bei finansinio reikalavimo teisės pagrįstumo klausimai. Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nepatvirtintas UAB „NT plėtra“ 156 007,25 Lt finansinis reikalavimas BAB Ūkio banko bankroto byloje, t. y. ieÅ¡kovui neatnaujintas praleistas terminas finansiniam reikalavimui pareikÅ¡ti bei nuspręsta, jog ieÅ¡kovas iÅ¡ viso neturi reikalavimo teisės į BAB Ūkio bankÄ .

Teisėjų kolegija patikrina Å¡ios teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal ieÅ¡kovo (apelianto) atskirojo skundo faktinius ir teisinius argumentus (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundų ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d., 338 str.).

Ä®monių bankroto įstatyme (toliau – Ä®BÄ®) įtvirtinta pareikÅ¡tinė kreditorių reikalavimų, atsiradusių iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienos, pateikimo tvarka, pagal kuriÄ kreditorius savo reikalavimÄ administratoriui gali pateikti per teismo nustatytÄ terminÄ . Vadovaujantis Ä®BÄ® 10 straipsnio 4 dalies 5 punktu, priėmęs nutartį iÅ¡kelti bankroto bylÄ , teismas arba teisėjas privalo nustatyti ne ilgesnį kaip 45 dienų laikotarpį nuo teismo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikÅ¡ti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo teismui dienos.

Ä®BÄ® 10 straipsnio 9 dalis (analogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta ir Ä®BÄ® 26 str. 1 d.) nustato, kad teismas turi teisę priimti kreditorių reikalavimus, susidariusius iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, kurie pateikti pažeidus nustatytÄ terminÄ , jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sÄ lyga yra svarbios priežastys, dėl kurių dalyvaujantis byloje asmuo šį terminÄ praleido (CPK 78 str.). Ä®statymas nenustato, pagal kokius kriterijus priežastys, dėl kurių praleistas terminas, pripažįstamos svarbiomis.

Tai yra teismo diskrecijos teisė, todėl procesinio termino atnaujinimo klausimÄ nagrinėjantis teismas privalo tirti asmens, suinteresuoto termino atnaujinimu, nurodytų aplinkybių visumÄ ir įvertinti jų svarbÄ , taikant protingos ir apdairios elgsenos reikalavimus, vadovautis protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.).Taigi nagrinėjamu atveju UAB „NT plėtra“ turėjo įstatyminę pareigÄ Ä¯rodyti, jog terminÄ pareikÅ¡ti finansinį reikalavimÄ BAB „Ūkio banko“ bankroto byloje ji praleido dėl svarbių priežasčių (CPK 12, 178 str.).

Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog terminÄ pareikÅ¡ti finansinį reikalavimÄ praleido dėl svarbios priežasties. Apeliantas su tuo nesutinka ir teigia, jog byloje surinktų įrodymų pagrindu teismas turėjo padaryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ .

Iš bylos medžiagos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartis, kuria AB Ūkio bankui buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Valnetas“ bei nustatytas vieno mėnesio terminas nuo šios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos kreditorių finansiniams reikalavimams, atsiradusiems iki bankroto bylos iškėlimo dienos, pareikšti, įsiteisėjo 2013 m. birželio 7 d., terminas kreditorių finansiniams reikalavimams baigėsi 2013 m. rugpjūčio 7 d. (CPK 179 str. 3 d.).

UAB „NT plėtra“ 2014 m. spalio 31 raÅ¡tu (AB Ūkio banko gavimo antspaudas 2014-11-25) kreipėsi į bankroto administratorių su 120 000 Lt finansiniu reikalavimu (T. 1, b. l.20), o 2014 m. lapkričio 19 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu BAB Ūkio bankui dėl lėšų nuraÅ¡ymo pripažinimo neteisėtu ir jo įtraukimo į kreditorių sÄ raÅ¡Ä . IeÅ¡kinyje nurodė, kad neseniai sužinojo, jog nei UAB „NT Plėtra“, nei UAB „Pečupė“ nėra įtraukta į BAB Ūkio banko kreditorių sÄ raÅ¡us.

Rengiantis bylÄ nagrinėti teisme paruoÅ¡iamųjų dokumentų bÅ«du, ieÅ¡kovas 2014 m. gruodžio 30 d. dublike nurodė, jog terminÄ praleido, nes 2010-02-26 pasikeitė ieÅ¡kovo vadovas, o naujasis vadovas tik 2014-10-23 iÅ¡ buvusio vadovo gavo dokumentus, patvirtinančius reikalavimo pagrįstumÄ (T. 1, b. l. 60). Teisme 2015-03-02 buvo gautas UAB „NT plėtra“ 2014-10-23 dokumentų priėmimo-perdavimo aktas, kuriame nurodoma, kad buvusi UAB „NT plėtra“ vadovė K. P. patvirtina, jog visi dokumentai dėl bendrovės finansinio reikalavimo BAB Ūkio bankui per klaidÄ nebuvo perduoti naujai paskirtam vadovui ir visÄ laikÄ buvo jos dispozicijoje (T. 1, b. l. 79, 84).

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog ieÅ¡kovo vadovas nesiėmė jokių veiksmų, siekdamas perimti visus įmonės dokumentus, tokį ieÅ¡kovo juridinio asmens neveikimÄ , vertino kaip neatidų ir nerÅ«pestingÄ teisinių santykių dalyvio elgesį ir termino praleidimo priežastį pripažino nesvarbia. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylos medžiagÄ , atskirojo skundo, atsiliepimo į jį argumentus, neturi pagrindo vertinti teismo nustatytas ir įvertintas aplinkybes kitaip (CPK 185 str.).

CK 2.82 straipsnio 3 dalis numato, kad juridinio asmens valdymo organas atsako už juridinio asmens veiklos organizavimÄ , įskaitant ir apskaitos organizavimÄ pagal įstatymo reikalavimus bei apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ (Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str.). Taigi juridinio asmens vadovo statusas yra specifinis. Å is statusas taip pat suponuoja vadovų pareigÄ jiems keičiantis aktyviai bendradarbiauti perduodant ir perimant bendrovės turtÄ bei dokumentacijÄ iÅ¡ ankstesnio vadovo naujam vadovui. Nors apeliantas teigia, kad jo apskaitoje finansinį reikalavimÄ patvirtinantys dokumentai nebuvo apskaityti, tačiau tai nepaneigė aukščiau nurodytų ieÅ¡kovo vadovo, paskirto 2010-02-26, pareigų atsakingai ir kruopščiai perimti dokumentus iÅ¡ buvusio vadovo.

Byloje nėra duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti kada, kokia tvarka ir kokie buvo perimti UAB „NT plėtra“ dokumentai, turtas, antspaudas, lėšos 2010-02-26 pasikeitus vadovams, taip pat raÅ¡ytinių dokumentų, patvirtinančių, jog naujasis UAB „NT plėtra“ vadovas nuo 2010-02-26 ėmėsi iniciatyvos perimti iÅ¡ buvusio vadovo visus bendrovės dokumentus. Kitaip tariant, ieÅ¡kovas iÅ¡ viso nepateikė teismui įrodymų apie tinkamÄ Ä¯monės dokumentų perdavimÄ keičiantis įmonės vadovams ir (ar) akcininkams.

Pažymėtina, kad tokie įrodymai nebuvo pateikti ir apeliacinės instancijos teismui (CPK 306 str. 1 d. 4 p., 314 str.). Be to, įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už jos kasdienės veiklos organizavimÄ , todėl turi veikti rÅ«pestingai, sÄ Å¾iningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viskÄ , kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai sprendė, jog vien tai, kad reikalavimÄ AB Ūkio bankui patvirtinantys dokumentai UAB „NT plėtra“ vadovui buvo perduoti 2014-10-23, neatitinka juridinio asmens rÅ«pestingumo ir apdairumo kriterijaus ir pati savaime nėra pakankama pripažinti, kad terminas finansiniam reikalavimui pareikÅ¡ti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių bei nesudaro pagrindo atnaujinti žymiai (daugiau nei vienerius metus) praleisto termino (CPK 178, 185, 263 str.).

Kartu teisėjų kolegija pažymi, jog įstatymas numato, kad bendrovės valdymo organas atsako ir už tai, jog dokumentai ir kita informacija apie turtÄ , verslÄ ar profesinę veiklÄ bÅ«tų saugoma taip, kad kiekvienas turintis teisinį interesÄ asmuo bet kada galėtų gauti visapusiÅ¡kÄ informacijÄ apie to asmens turtines teises ir pareigas (CK 2.4 str. 3 d., 2.74 str. 3 d. 2.82 str. 3 d.). Jei apeliantas mano, kad dėl buvusio vadovo pareigų nevykdymo ar netinkamo atlikimo bendrovei buvo padaryta žala, jis gali ginti savo teises įstatymų numatytais bÅ«dais.

Pagal teismų praktikÄ kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo įmonių bankroto procese klausimu finansinis reikalavimas teismo gali bÅ«ti tvirtinamas tik tuo atveju, jeigu atnaujinamas terminas jam pareikÅ¡ti (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-695/2014; 20014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-507/2014). Tačiau teisėjų kolegija, neperžengdama atskirojo skundo ribų, pasisako ir dėl apelianto argumentų, susijusių su ieÅ¡kovo finansinio reikalavimo pagrįstumu.

Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog Bankas neteisėtai nurašė iÅ¡ UAB „Pečupė“ sÄ skaitos 120 000 Lt, apeliantas tvirtina, jog UAB „Pečupė“ 2004-11-23 čekis Nr. 098318, kurio pagrindu UAB “Pečupė” buvo iÅ¡mokėta 120 000 Lt, neatitiko AB Ūkio banko čekių iÅ¡raÅ¡ymo tvarkos, nes, anot jo, jame visi įraÅ¡ai turėjo bÅ«ti padaryti ta pačia raÅ¡ymo priemone ir įraÅ¡yti čekį iÅ¡raÅ¡ančio asmens ranka, o asmens paraÅ¡as nėra vienintelis bÅ«tinas rekvizitas iÅ¡mokėti pinigus.

Apeliantas taip pat teigia, kad operacijos neteisėtumÄ patvirtina ir tai, jog pinigai pagal čekį buvo iÅ¡mokėti, nors UAB „Pečupė“ sÄ skaitoje trÅ«ko 73,23 Lt banko komisiniam mokesčiui, o Å¡ias aplinkybes, jo teigimu, bÅ«tų patvirtinę liudytojai, kuriuos teismas nepagrįstai atsisakė apklausti. Teisėjų kolegija atmeta Å¡iuos argumentus, nes jų nepatvirtina byloje surinkti įrodymai (CPK 178, 185 str.). Visų pirma, UAB „NT plėtra“ nereiÅ¡kė reikalavimo dėl čekio nuginčijimo, o pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ex officio taip pat neturi pagrindo pripažinti, jog čekis yra niekinis sandoris.

Apeliantas to neginčija. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nenuginčijus pinigų iÅ¡mokėjimo pagrindo teisėtumo, nėra teisinio pagrindo spręsti dėl banko nuraÅ¡ytų piniginių lėšų nuo UAB „Pečupė“ sÄ skaitos neteisėtumo.PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, bylos įrodymai patvirtina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , jog pinigų iÅ¡mokėjimas pagal UAB „Pečupė vadovo pasiraÅ¡ytÄ Äekį atitinka Banko sÄ skaitos procedÅ«ros 22 punktÄ (T. 1, b. l. 106): pagal Piniginių čekių aptarnavimo tvarkÄ ne visi čekio įraÅ¡ai, kaip teigia apeliantas, o ti kai kurie (pinigų gavėjo pavadinimas, suma skaitmenimis ir žodžiais, iÅ¡davimo data) turi bÅ«ti paraÅ¡yta ta pačia raÅ¡ymo priemone ir to paties asmens (T. 1, b. l. 117).

Pastarųjų čekio rekvizitų atitikimo nurodytiems reikalavimams apeliantas neginčija, todėl teisėjų kolegija Å¡iuo aspektu plačiau nepasisako. Bylos duomenys taip pat paneigia apelianto argumentÄ , jog sÄ skaitoje trÅ«ko 73,23 Lt banko komisiniam mokesčiui už lėšų iÅ¡mokėjimÄ (kasos operacijÄ ), nes Å¡i suma, t. y. 21,21 Eur, 2004-11-23, t. y.tÄ pačiÄ dienÄ kai UAB „Pečupė“ buvo iÅ¡mokėta 120 000 Lt pagal čekį, buvo nuraÅ¡yta iÅ¡ UAB „Pečupė“ valiutinės sÄ skaitos (T. 1, b. l. 24).

TokiÄ teisę Bankas turėjo pagal 2000 m. birželio 22 d. banko sÄ skaitos sutarties Nr. 51 4.7 punktÄ (T.1, b. l. 26). Ä®statymas numato, kad bylos aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi bÅ«ti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali bÅ«ti patvirtinamos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi patvirtinti arba paneigti turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes (sÄ sajumo kriterijus) (CPK 177 str. 3 d., 180 str.). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo nesutikti su teismo sprendimu nekviesti ir neapklausti liudytojų, ieÅ¡kovo nuomone, galinčių paliudyti UAB „Pečupė“ gautų 120 000 Lt panaudojimo ir komisinio mokesčio nuraÅ¡ymo nuo UAB „Pečupė“ sÄ skaitos aplinkybes.

Priešingai nei teigiama skunde, skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje teismas išsamiai motyvavo dėl kokių priežasčių liudytojai nekviestini. Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme Apeliantas nesutinka su pirmos instancijos teismo nutarties dalimi, kuria iš jo atsakovui buvo priteista 1560 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytus maksimalius rekomenduotinus atstovavimo iÅ¡laidų dydžius, nes byla nėra itin sudėtinga ar didelės apimties, nebuvo sudėtingo įrodymų tyrimo. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo mažinti pirmosios instancijos teismo atsakovui priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų atskirajame skunde nurodytų motyvų pagrindu, nes, visų pirma, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas bylinėjimosi iÅ¡laidų institutÄ , yra nurodęs, jog bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo principas yra toks, kad pralaimėjusi Å¡alis laimėjusiai bylÄ Å¡aliai atlygina visas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (CPK 93 str. 1 d.).

Laimėjusiai Å¡aliai atlyginamos jos turėtos iÅ¡laidos siekiant apginti pažeistÄ teisę, toks bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo principas turi prevencinį pobÅ«dį – skatina asmenis ieÅ¡koti ir rinktis alternatyvų ginčo sprendimo bÅ«dÄ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-339-916/2015, teisminio proceso Nr. 2-70-3-05309-2013-5). Antra, pirmos instancijos teismas spręsdamas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ Ä¯vertino bylos sudėtingumÄ , t. y. kad byla nėra itin sudėtinga ir didelės apimties, atsižvelgė į tai, kad pasirengimas bylai vyko paruoÅ¡iamųjų dokumentų bÅ«dų ir dėl to sumažino atsakovo praÅ¡omas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas už atsiliepimo į ieÅ¡kinį, tripliko parengimÄ bei nepriteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui iÅ¡laidų už pasirengimÄ teismo posėdžiui.

Kiti atskirojo skundo, atsiliepimo į jį argumentai Å¡ios bylos iÅ¡nagrinėjimo procesiniam rezultatui reikÅ¡mės neturi. Teisėjų kolegija, patikrinusi apskųstÄ pirmosios instancijos teismo nutartį teisės taikymo bei faktų nustatymo aspektais, konstatuoja, kad jÄ pakeisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 328, 330, 338 straipsniai).Netenkinus ieÅ¡kovo skundo, atsakovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme. Atsakovas pateikė mokėjimo dokumentus, iÅ¡ kurių matyti, kad už atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ suraÅ¡ymÄ jis sumokėjo advokatui 490,62 Eur (T. 3, b. l. 162-164).

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų bei 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 pakeistų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (CPK 98 str. 2 d.) 7 ir 8.16 punktuose nustatytÄ dydį, įvertinus 2 punkte nurodytus kriterijus, atsakovui iÅ¡ apelianto priteistina 285,8 Eur už advokato pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 93, 98 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Priteisti atsakovui bankrutavusiai ir likviduojamai dėl bankroto akcinei bendrovei Ūkio bankui (juridinio asmens kodas 112020136) iÅ¡ ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „NT plėtra“ (juridinio asmens kodas 300095663) 285,5 eurų (du Å¡imtai aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt penki eurai 50 ct) advokato pagalbos iÅ¡laidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Teisėjai                                                                 Virginija Čekanauskaitė                                                                                           Rasa Gudžiūnienė Kazys Kailiūnas