Legislator Case Law & Legislation
763f4032-3c90-4a7a-ade4-9debe98b87f8 AI generated

763f4032-3c90-4a7a-ade4-9debe98b87f8 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 763f4032-3c90-4a7a-ade4-9debe98b87f8
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notarei R. V., J. B., J. Å ., E. Å ., M. Å . dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, ir n u s t a t ė :I. Ginčo esmė  PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ ir prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , reikalingÄ paveldėjimo teisės liudijimui gauti, kad ji, bÅ«dama penktos eilės įpėdine, priėmė savo senelės G.

Legislator headnote

AI generated

763f4032-3c90-4a7a-ade4-9debe98b87f8 · Vilniaus apygardos teismas: PareiÅ¡kėja palikimÄ po savo artimųjų giminaičių priėmė faktiÅ¡kai pradėdama šį turtÄ valdyti. Pažymėjo, kad nuo 1997 m. gegužės 25 d. pareiÅ¡kėja kartu su jo senele G. B., o jai mirus su jų dėde P. B. ir toliau liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Atkreipė dėmesį, jog P. B. mirus ji liko gyventi Å¡iame bute. Tai patvirtina pažyma iÅ¡ Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM, kuriÄ pareiÅ¡kėja pateikė kartu su pareiÅ¡kimu. Be to, pareiÅ¡kėja gyvendama kartu su jų artimaisiais visÄ laikÄ rÅ«pinosi, prižiÅ«rėjo tiek senelę G.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-971-302/2013Teisminio proceso Nr. 2-02-3-08007-2010-5Procesinio sprendimo kategorijos: 121.14; 121.18. VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugpjūčio 20 d.VilniusVilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos B. P. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos B.

P. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notarei R. V., J. B., J. Å ., E. Å ., M. Å . dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, ir n u s t a t ė :I. Ginčo esmė  PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ ir prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , reikalingÄ paveldėjimo teisės liudijimui gauti, kad ji, bÅ«dama penktos eilės įpėdine, priėmė savo senelės G.

B. ir dėdės P. B. mirties jų palikimÄ , pradėdama faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ , butÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 2004 m. kovo 18 d. mirė jos senelė G. B. (mergautinė pavardė Ž.). Jos senelės G. B. paskutinė gyvenamoji vieta buvo bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjos senelės G. B. vyras J. B. mirė 1984 m. balandžio 24 d. Nurodė, kad G. B. turėjo 3 vaikus: du sÅ«nus - V. B., kuris mirė 1999 m. birželio 24 d. neturėdamas įpėdinių, ir P. B. bei dukrÄ J.

Å . (merg. pavardė B.). G. B. vardu buvo ir yra įregistruotas nekilnojamasis turtas – ginčo butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurį po V. B. mirties paveldėjo jo motina. Tad, po pareiÅ¡kėjos senelės G. B. mirties jos įstatyminiais pirmos eilės įpėdiniais tapo: jos sÅ«nus P. B. bei dukra J. Å .. Pažymėjo, kad G. B. pirmosios eilės įstatyminė įpėdinė J. Å ., per įstatyme nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ nei vienu iÅ¡ LR CK 5.50 str. 2 d. nurodytu bÅ«du nepriėmė palikimo. 2004-06-18 G.

B. sÅ«nus P. B., Vilniaus miesto 26-ajam notarų biurui pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo po savo motinos mirties, dėl jai priklausančio nekilnojamojo turto - buto, esančio (duomenys neskelbtini). 2005 m. gegužės 8 d., nespėjęs susitvarkyti dokumentų dėl pavardėje esančio netikslumo, P. B., mirė.  Jo dukra J. B., per įstatyme nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ palikimui priimti po savo tėvo P. B. mirties, neatliko. Kadangi nė vienas iÅ¡ pirmosios eilės įpėdinių nėra tinkamai, per įstatyme nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ priėmęs palikimo, t.y. nėra įstojęs į paveldėjimo santykius, pareiÅ¡kėja, vadovaudamasi LR CK 5.51 str. teisės normomis, palikimÄ po savo artimųjų giminaičių mirties yra priėmusi, faktiÅ¡kai pradėdama šį turtÄ valdyti.

Nurodė, kad nuo 1997 m. gegužės 25 d. ji, kartu su savo senele, G. B., o jai mirus su jos dėde, P. B., ir toliau liko gyventi bute, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Atkreipė dėmesį, jog P. B. mirus, pareiÅ¡kėja liko gyventi Å¡iame bute. Gyvendama kartu su savo artimaisiais visÄ laikÄ rÅ«pinosi tiek senele G. B., tiek savo dėde P. B.. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjos faktinis turto valdymas pasireiÅ¡kė tuo, jog ji prižiÅ«rėjo šį butÄ , mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas, t.y. elektros energijÄ , vandenį, Å¡ilumÄ .

Nurodė, kad tai yra jos vienintelė gyvenamoji vieta, kiti įpėdiniai minėtame bute negyveno. 2000 m. sausio mėn. 27 d. paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijime, not. reg. Nr. 8-582, yra nurodyta G. B.; 2004-06-18 d. pareiÅ¡kime dėl palikimo priėmimo (bylos Nr. 172/2004), kuriame nurodyta, kad G. B., kadangi, aukščiau minėtuose dokumentuose jos senelės vardas ir pavardė buvo įraÅ¡yti netikslÅ«s, todėl Lietuvos valstybės istorijos archyvo buvo ieÅ¡komi ir gauti dokumentai įrodantys tikrÄ jį jos senelės vardÄ ir pavardę.

Dėl tos priežasties į Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyrių buvo kreiptasi su praÅ¡ymu, kad jos senelės vardas ir pavardė bÅ«tų pakeisti. Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pateiktame atsiliepime su pareiÅ¡kimu nesutiko ir nurodė, kad pareiÅ¡kėjo pareiga – aiÅ¡kiai nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas praÅ¡ymas, bei pateikti įrodymus, patvirtinančius praÅ¡omÄ nustatyti faktÄ . Pasak suinteresuoto asmens, pareiÅ¡kėjos pateiktos atsiskaitomosios knygutės kopijos apie mokėtus mokesčius už komunalines paslaugas už 2006 m. kovo mėn. – 2008 m., 2008 m. lapkričio mėn. – 2010 m. vasario mėn., neįrodo, kad pareiÅ¡kėja nuo palikimo atsiradimo dienos faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti.

Pažymėjo, kad siekiant priimti pagrįstÄ sprendimÄ , pareiÅ¡kėja turėtų pateikti mokėjimo nurodymus apie mokamus mokesčius už komunalines paslaugas ar kitus įrodymus, kurie patvirtins, kad ji per trijų mėnesių laikotarpį nuo palikimo atsiradimo dienos (tai yra nuo 2004-03-18) prižiÅ«rėjo ir tvarkė minėtÄ turtÄ . Tik pateikus minėtus įrodymus galima bÅ«tų spręsti klausimÄ dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo. PareiÅ¡kėjos dėdei nebuvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas į G.

B. turtÄ . Šis butas P. B. nepriklausė nuosavybės teise, todėl pareiÅ¡kėjos faktinis valdymas iÅ¡ karto po P. B. mirties yra nereikÅ¡minga aplinkybė, siekiant nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja priėmė P. B. turtÄ , pradėdama faktiÅ¡kai valdyti jį, nes Å¡is turtas nesudaro P. B. palikimo. Suinteresuotas asmuo M. Å . pateiktame atsiliepime nurodė, kad su pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimu sutinka ir jam neprieÅ¡tarauja. Pažymėjo, jog po jo senelės ir dėdės mirties nė vienas iÅ¡ pirmosios eilės įpėdinių nėra tinkamai, per įstatyme nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ priėmęs palikimo, t. y. nėra įstojęs į paveldėjimo santykius.

PareiÅ¡kėja palikimÄ po savo artimųjų giminaičių priėmė faktiÅ¡kai pradėdama šį turtÄ valdyti. Pažymėjo, kad nuo 1997 m. gegužės 25 d. pareiÅ¡kėja kartu su jo senele G. B., o jai mirus su jų dėde P. B. ir toliau liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Atkreipė dėmesį, jog P. B. mirus ji liko gyventi Å¡iame bute. Tai patvirtina pažyma iÅ¡ Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM, kuriÄ pareiÅ¡kėja pateikė kartu su pareiÅ¡kimu. Be to, pareiÅ¡kėja gyvendama kartu su jų artimaisiais visÄ laikÄ rÅ«pinosi, prižiÅ«rėjo tiek senelę G.

B., tiek dėdę P. B.. Kadangi ilgÄ laiko tarpÄ gyveno kartu su jais, pareiÅ¡kėjai buvo leista naudotis Å¡iame bute esančiu turtu. Be to, pareiÅ¡kėja mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas: elektros energijÄ , vandenį, Å¡ilumÄ . Taip pat atkreipė dėmesį, kad tai yra vienintelė pareiÅ¡kėjos gyvenamoji vieta, kiti įpėdiniai minėtame bute, negyveno. Suinteresuotieji asmenys Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notarė R. V., J. B., J. Å ., E. Å . atsiliepimų į pareiÅ¡kimÄ per teismo nustatytÄ terminÄ nepateikė.II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėVilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2012 m. liepos 5 d. sprendimu pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ atmetė. Konstatavo, jog B. P. savo pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo grindžia tuo, jog pirmos eilės įpėdinė J. B., palikėjo dukra, per įstatymo nustatytus tris mėnesius teisės paveldėti tėvo turtÄ nerealizavo, jokių aktyvių veiksmų tuo tikslu neatliko, atitinkamai teisė priimti palikimÄ neperėjo, o pareiÅ¡kėja, bÅ«dama palikėjo P. B. sesers J.

Å . dukra, t. y. penktos eilės įpėdinė, palikimÄ priėmė, pradėdama jį valdyti. Nustatė, jog nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ , paaiÅ¡kėjo naujos faktinės bylos aplinkybės – Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 23 d. sprendimu atnaujino J. B. trijų mėnesių terminÄ P. B. palikimui priimti. Minėtas teismo sprendimas įsiteisėjęs ir privalomas vykdyti. Nurodė, kad byloje ginčo dėl to, jog J. B. yra pirmos eilės įpėdinė, o pareiÅ¡kėja B. P. penktos eilės įpėdine, nėra.

Konstatavo, jog pirmos eilės įpėdinei J. B. pateikus pareiÅ¡kimÄ Vilniaus miesto 26-ajam notarų biurui dėl palikimo priėmimo, t. y. faktiÅ¡kai priėmus P. B. palikimÄ , pareiÅ¡kėjos B. P. penktos eilės įpėdinės pareiÅ¡kimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo netenkintinas,nes jis negali pareiÅ¡kėjai sukelti jokių teisinių pasekmių.III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentaiApeliantė B. P. apeliaciniu skundu ir praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. liepos 5 d. sprendimÄ - priimant naujÄ sprendimÄ ; pripažįstant juridinę reikÅ¡mę turinti faktÄ , kad po jos senelės G.

B. mirties, apeliantė bÅ«dama įstatymine įpėdine, priėmė jos turtÄ , faktiÅ¡kai pradėdama paveldimÄ turtÄ valdyti, juo rÅ«pintis ir prižiÅ«rėti, t.y. ½ dalį buto, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai įvertino byloje esančius įrodymus, pažeisdamas materialines ir procesines teisės normas. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apeliantės pareiÅ¡kimÄ , iÅ¡ esmės rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1209-590/2012.

Atkreipia dėmesį, kad teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į tai, kad suinteresuoto asmens J. B. teismui pateiktu 2012 m. gegužės 23 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu, J. B. praÅ¡ymas buvo patenkintas tik dėl vieno teisinio santykio, atsiradusio tarp J. B. ir jos tėvo P. B.. Nurodo, kad minėtu Vilniaus apygardos teismo sprendimu J. B. yra atnaujintas trijų mėnesių terminas P. B. palikimui priimti ir pažymi, kad P. B. turto dalis sudaro tik ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Pasak apeliantės, įpėdinių santykis turėjo bÅ«ti analizuojamas ir taikomas tik dėl po P. B. mirties likusios palikimo dalies priėmimo, kadangi į likusiÄ palikimo dalį po G.

B. mirties, turėjo teisę pretenduoti ir kiti įpėdiniai. Pažymi, kad apeliantės pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo buvo prašoma nustatyti du turinčius reikmės juridinius faktus, buvo mokami du žyminiai mokesčiai, t.y. vienas susijęs su po P. B. mirties likusiu turtu, kitas po G. B. mirties. Pažymi, kad apeliantė būdama G. B. anūke, po G. B. mirties priėmė ½ dalį palikimo, kadangi pirmesnės eilės įpėdinė J. Š. (G. B. dukra), neįstojo į paveldėjimo teisinius santykius.

Atkreipia dėmesį, kad apeliantė po savo senelės mirties G. B. priėmė palikimÄ , pradėdama faktiÅ¡kai jį valdyti. Pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti ir spręsti klausimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo dėl po G. B. mirties likusio turto dalies. Pažymi, kad visiÅ¡kai nebuvo analizuotos aplinkybės, jog apeliantė nuo 1997-05-25 gyveno kartu su savo senele G. B., o jai mirus kartu su savo dėde P. B., jam mirus, liko gyventi minėtame bute, kÄ patvirtina ir byloje esantys įrodymai.

Atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto dėl po G. B. mirties likusios palikimo dalies, taip pat nevertino aplinkybių, kad apeliantei gyvenant su savo artimaisiais, ji visÄ laikÄ jais rÅ«pinosi, be to pažymi, kad jos faktinis turto valdymas pasireiÅ¡kė tuo, jog apeliantė prižiÅ«rėjo butÄ , mokėjo visus mokesčius už komunalines paslaugas. Nurodo, kad Å¡is butas, yra vienintelė apeliantės gyvenamoji vieta.Suinteresuotas asmuo J.

B. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o atmesti apeliacinį skundÄ , kaip nepagrįstÄ , o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad jos tėvas P. B. po savo motinos G. B. mirties buvo pateikęs pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo, tačiau liudijimas iÅ¡duotas nebuvo, kadangi asmens dokumentuose nesutapo jų pavardės, o iki savo mirties P. B. nespėjo susitvarkyti dokumentų. Pažymi, kad daugiau pirmos eilės įpėdinių P. B. palikimui priimti nėra. Atkreipia dėmesį, kad apeliantė apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimÄ tik dalyje, kas reiÅ¡kia, jog apeliantė atsisako savo reikalavimo, kuriuo ji prašė teismÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinti faktÄ , jog ji bÅ«dama penktos eilės įpėdine po P. B. (suinteresuoto asmens tėvo) mirties priėmė palikimÄ pradėjusi faktiÅ¡kai valdyti turtÄ - butÄ , esanti (duomenys neskelbtini).

Suinteresuoto asmens teigimu, apeliantės motinai J. Å . esant gyvai ir G. B. mirties momentu, apeliantei paveldėjimo teisė negalėjo pereiti. Pažymi, kad P. B. priimdamas palikimÄ negalėjo atsisakyti jo dalies apeliantės naudai, nes palikimÄ galima priimti jį visÄ ir be iÅ¡lygų. Å iuo atveju P. B. priėmus G. B. palikimÄ , apeliantė bÅ«dama antrosios eilės įpėdine, negalėjo paveldėti G. B. turto ar jo dalies esant gyviems ir iÅ¡reiÅ¡kusiems valiÄ pirmosios eilės įpėdiniams, nes įstatymas tokios teisės apeliantei nenumato.

Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundÄ per teismo nustatytÄ terminÄ nepateikė.IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApeliacinis skundas atmestinas.Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas pareiÅ¡kėjos apeliacinį skundÄ , laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundÄ neiÅ¡eidama už apeliacinio skundo ribų, nes byloje nenustatytas pagrindas, dėl kurio reiktų jas peržengti (CPK 320 str. 2 d.).

Nagrinėjamoje byloje nenustatyta CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.Apeliantė iÅ¡ esmės kelia įrodymų vertinimo bei bylos aplinkybių Å¡ioje byloje vertinimo problemÄ , teigdama, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ neįvertino apeliantės keliamo klausimo dėl palikimo priėmimo faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti po jos senelės G. B. mirties, kur ji yra antros eilės įpėdinė, o tik įvertino ir pasisakė apie aplinkybes dėl P. B. vardu palikimo priėmimo, kas apeliantės teigimu daro sprendimÄ dalyje neteisėtu.

Su Å¡iais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.Pirmos instancijos teismas teisingai įvertinęs bylos įrodymus nustatė, kad G. B., mirusios 2004 m. birželio 16 d., vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 21-22). Po motinos G. B. mirties jos sÅ«nus ir pareiÅ¡kėjos dėdė P. B. kreipėsi į Vilniaus miesto 26-Ä jį notarų biurÄ su pareiÅ¡kimu dėl palikimo priėmimÄ po savo motinos mirties (b. l. 19), tačiau dėl mirties 2005-05-08 nespėjo gauti paveldėjimo teisės liudijimo.

Suinteresuotas asmuo byloje J. B. yra P. B. duktė (b. l. 30). Po P. B. mirties paveldėjimo byla nebuvo pradėta, dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo teisės liudijimas iÅ¡duotas nebuvo (b. l. 29, 31). Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. gegužės 23 d. sprendimu, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ Nr. 2A-1209-590/2012 pagal pareiÅ¡kėjos J. B. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims J. Å ., E. Å ., M. Å ., B. P., Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Vilniaus miesto 26-ojo notarų biurui dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo, atnaujino pareiÅ¡kėjai J.

B. trijų mėnesių terminÄ P. B., mirusio 20005-05-08 palikimui priimti (b. l. 130-132). J. B. 2012-06-19 kreipėsi į Vilniaus miesto 226-Ä jį notarų biurÄ su pareiÅ¡kimu apie palikimo priėmimÄ (bylos numeris 81/2012), kurio praÅ¡oma iÅ¡duoti paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ (b. l. 149). Nors apeliantė nurodo, kad ji priėmė palikimÄ po savo senelės mirties likdama gyventi bute, kuriame gyvena nuo 1997 metų, Å¡iuo turtu rÅ«pintasis mokėdama visus mokesčius, tačiau nagrinėjamoje byloje Å¡ios pareiÅ¡kėjos nurodytos aplinkybės naudojimosi butu nėra pagrindas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog ji nurodytu bÅ«du priėmė palikimÄ po savo senelės mirties, mes kaip jau minėta jos senelės G.

B. palikimÄ priėmė pastarosios sÅ«nus P. B., paduodamas pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo notarui. Ä®statymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai pirmos eilės įpėdinis, padavęs pareiÅ¡kimÄ notarui laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). CK 5.11 straipsnio 1 dalyje nustatyta Å¡eÅ¡ių grupių įpėdinių, paveldinčių pagal įstatymÄ , eilė.

Kiekvienos žemesnės eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra aukÅ¡tesnės eilės įpėdinių, Å¡ie atsisakė palikimo, nepriėmė jo per įstatymo nustatytÄ terminÄ , neturi teisės paveldėti CK 5.6 straipsnio pagrindu arba palikėjas testamentu atėmė iÅ¡ jų paveldėjimo teisę. Nagrinėjamoje byloje P. B. priėmus palikimÄ po savo motinos mirties (padavus pareiÅ¡kimÄ notarui), pareiÅ¡kėja bÅ«dama antros eilės įpėdine neturi teisės paveldėti savo mirusiosios senelės turto.

Todėl pirmos instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo nustatyti jos praÅ¡omÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ .Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais teismasn u t a r ė: Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. liepos 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėja             Romualda Janovičienė