2020-04-01 Nr. AB-6496-3-63-3-00158-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-169-502/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00158-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.1; 16.2.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. gegužės 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – akcinė bendrovė „Klaipėdos nafta“, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas: panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) direktoriaus 2018 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. (31.1)RS2-92 „Dėl pasiūlymo dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Administracijos direktorių per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos inicijuoti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 1998 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 215 patvirtinto detaliojo plano sprendinio Nr. 8.11 „Sanitarinės apsauginės zonos reglamentas“ koregavimą ir panaikinti pareiškėjo V. J. žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), taikomą 200 m pločio sanitarinę apsaugos zoną (toliau – ir SAZ).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei jame esantis pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Minėtam žemės sklypui yra taikoma specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga – gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos. Specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga nustatyta Tarybos 1998 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 215 patvirtinto detaliojo plano sprendiniais. 2016 m. kovo 23 d.

Administracijos Urbanistinės plėtros departamento direktorius sandėlio rekonstravimo projektui išdavė specialiuosius architektūros reikalavimus Nr. AR13-46. Yra parengtas sandėlio rekonstravimo projektas, kuriuo numatyta įrengti maitinimo ir laikino apgyvendinimo patalpas darbuotojams, tačiau minėtas žemės sklypas patenka į 200 m pločio SAZ, todėl nėra galimybės įgyvendinti rekonstravimo projekto sprendinių. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, pareiškėjas 2018 m. sausio 12 d. Administracijos direktoriui pateikė pasiūlymą „Dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo“, kuriuo prašė inicijuoti Tarybos 1998 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 215 patvirtinto detaliojo plano sprendinio Nr. 8.11 „Sanitarinės apsauginės zonos reglamentas“ koregavimą ir panaikinti jam priklausančiam žemės sklypui taikomą 200 m pločio SAZ.

Atsakovas Sprendimu atsisakė pradėti teritorijų planavimo dokumento koregavimo procesą, motyvavo tuo, kad tik Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) arba kita kompetentinga institucija gali priimti privalomą sprendimą dėl SAZ ribų mažinimo ir minėtas sprendimas gali būti priimtas tik atlikus poveikio aplinkai ar poveikio visuomenės sveikatai vertinimą. Minėtų procedūrų užsakovas – planuojamos ūkinės veiklos organizatorė akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Klaipėdos nafta“ (toliau – ir Bendrovė).

Pareiškėjo nuomone, negalima tokia situacija, kai į SAZ patenkančių žemės sklypų savininkams nėra galimybės inicijuoti detaliojo plano sprendinių koregavimo proceso. Skundžiamas sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme nurodytiems teritorijų planavimo tikslams. Bendrovės užsakymu Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų atviros prieigos centro parengtos vertinimo išvados neginčijamai įrodo, kad faktinio poreikio taikyti SAZ jam priklausančiam žemės sklypui nebėra, kadangi AB „Klaipėdos nafta“ teritorijoje nėra taršos šaltinių, kurie keltų neigiamą poveikį.

Atsakovas skundžiamame sprendime dėl minėtų faktinių aplinkybių nepasisakė, todėl tai laikytina Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reikalavimo pateikti motyvuotą atsakymą pažeidimu.

3. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad remiantis Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi, planavimo organizatoriai privalo priimti sprendimą dėl pasiūlymo inicijuoti teritorijų planavimo dokumento koregavimo procesą tenkinimo arba motyvuotai atmesti pasiūlymą. Pasiūlymų teikimo dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo tvarkos aprašo 9 punktas nustato, kad planavimo iniciatoriaus pasiūlymas gali būti atmetamas tik tuo atveju, kai jis prieštarauja įstatymų ir (ar) kitų teisės aktų reikalavimams ir (ar) kitiems to paties ar aukštesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtintiems ir galiojantiems teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams arba patvirtintiems strateginiams savivaldybės plėtros planams. Sanitarinės apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklėse nėra numatyta, jog SAZ teritorijos dalyje šios specialiosios žemės naudojimo sąlygos gali negalioti, t. y. nėra leistinas SAZ teritorinis nevientisumas. Todėl šiuo konkrečiu atveju koreguotina visos teritorijos Bendrovės vykdomos ūkinės veiklos SAZ, kuri reglamentuota siūlomame koreguoti teritorijų planavimo dokumente. Minėtų taisyklių 41 punktas nustato, kad SAZ ribos tikslinamos atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, kuris gali būti atskiras arba poveikio aplinkai vertinimo proceso dalis, SAZ ribų dydžiai pagrindžiami poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitoje ar poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje. Šių procesų užsakovas – planuojamos ūkinės veiklos organizatorė AB „Klaipėdos nafta“.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo NVSC atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. NVSC nurodė, kad 2006 m. gruodžio mėnesį NVSC vertinimui buvo pateiktas Teritorijos Klaipėdos m. sav., (duomenys neskelbtini), detalusis planas, kuriam NVSC Klaipėdos departamentas pritarė. Pagal detaliojo plano sprendinius, laisvoje valstybinėje žemėje, prie esamo pastato (sandėlio), formuojamas 0,353 ha ploto žemės sklypas. Suformuoto žemės sklypo paskirtis – kita, naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorija, pobūdis – sandėliavimo statinių statybai. 2007 m. vasario 23 d. minėtam žemės sklypui nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos: XIV. Gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos. Sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), gretimybėje yra kitos paskirties sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame veiklą vykdo valstybinės reikšmės įmonė AB „Klaipėdos nafta“. Pareiškėjui priklausantis žemės sklypas patenka į AB „Klaipėdos nafta“ SAZ. Pareiškėjo sandėlio rekonstravimo projekte planuojama vykdyti veikla neprieštarauja Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 24 straipsnio 4 dalies reikalavimams ir yra leistina SAZ. Bendrovės SAZ buvo nustatyta Lietuvos ir JAV AB „Klaipėdos nafta“ rekonstrukcijos detaliuoju planu, patvirtintu Tarybos 1998 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 215. Remiantis Teritorijų planavimo įstatymo normomis, detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai. SAZ ribos gali būti tikslinamos atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, kuris gali būti atskiras arba poveikio aplinkai vertinimo proceso dalis. SAZ ribų dydžiai pagrindžiami poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitoje ar poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje. Vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu tik planuojamos ūkinės veiklos organizatorius gali pradėti / organizuoti poveikio aplinkai ar poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūras, šiuo atveju planuojamos ūkinės veiklos organizatoriumi yra AB „Klaipėdos nafta“.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Klaipėdos nafta“ atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. AB „Klaipėdos nafta“ nuomone, pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad pasikeitus teisiniam reguliavimui AB „Klaipėdos nafta“ vykdomai veiklai nebetaikytina SAZ. Rengiant 2016 m. Bendrovės šviesių naftos produktų parko II plėtros etapo atrankos dėl poveikio vertinimo ir 2015 m. Bendrovės šviesių naftos produktų parko plėtros ir skysto kuro mišinių tvarkymo optimizavimo įrengiant naujas mazuto talpyklas atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo dokumentus buvo vertinama, ar būtina nustatyti SAZ naujoms planuojamoms ūkinėms veikloms. Minėtais vertinimo dokumentais buvo įvertintas SAZ nustatymo reikalingumas planuojamoms ūkinėms veikloms nustatytose SAZ ribose ir nuspręsta, kad dėl planuojamų veiklų tarša neviršys didžiausių ribinių dydžių. Nustatyta SAZ yra tinkama ir jos pakanka. Pareiškėjas, siekdamas tikslinti SAZ ribas jas sumažinant, privalo kreiptis į NVSC, kuris yra kompetentingas priimti sprendimą dėl SAZ ribų mažinimo, o ne inicijuoti teritorijų planavimo dokumento koregavimo procedūrą. Todėl atsakovas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo 2018 m. gruodžio 12 d. pasiūlymą. Teisės aktai nedraudžia pareiškėjui įgyvendinti skunde minimą sandėlio rekonstravimo projektą siekiant įrengti maitinimo ir laikino apgyvendinimo patalpas darbuotojams, todėl pareiškėjas be pagrindo siekia įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybę atlikti detaliojo plano koregavimo procedūras, kurios neturi įtakos pareiškėjo siekiamai įgyvendinti pastato rekonstrukcijai.

II. 9. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. gegužės 7 d. sprendimu pareiškėjo V. J. skundą atmetė.

10. Teismas nustatė, kad pagal valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registro (toliau – ir NTR) centrinio duomenų banko išrašą (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) pareiškėjas 2014 m. birželio 5 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu valdo žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat pareiškėjui nuosavybės teise priklauso minėtame žemės sklype esantis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis – sandėliavimo.

NTR centrinio duomenų banko išrašo 9.2 punkte nurodyta, kad žemės sklypui taikoma specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga – XIV. Gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos. Minėto žemės sklypo gretimybėje (duomenys neskelbtini), yra žemės sklypas, kuriame veiklą vykdo AB „Klaipėdos nafta“, perkraunanti, sandėliuojanti ir sauganti įvairius naftos produktus. Taigi pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas patenka į nustatytą SAZ teritoriją. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 1998 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 215 patvirtino Lietuvos ir JAV AB „Klaipėdos nafta“ rekonstrukcijos detalųjį planą (toliau – ir Detalusis planas).

Šio Detaliojo plano sprendinio Nr. 8.11 pagrindu Bendrovės teritorijai, adresu (duomenys neskelbtini), ir besiribojančioms su ja teritorijoms, atsižvelgiant į vyraujančius vėjus, nustatyta 200 m pločio SAZ. Administracijos Urbanistinės plėtros departamento direktorius pareiškėjo sandėlio rekonstravimo projektui 2016 m. kovo 23 d. išdavė specialiuosius architektūros reikalavimus Nr. AR13-46. Skunde pareiškėjas paaiškino, kad rekonstravimo projektu siekiama žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), įrengti darbuotojams skirtas maitinimo ir laikino apgyvendinimo patalpas, tačiau nėra galimybės įgyvendinti projekto sprendinių, kadangi žemės sklypas patenka į nustatytą SAZ teritoriją.

Pareiškėjas 2018 m. sausio 12 d. atsakovui pateikė pasiūlymą inicijuoti Detaliojo plano sprendinio Nr. 8.11 koregavimo procedūrą. Teritorijų planavimo inicijavimo tikslas – pareiškėjo žemės sklypui, adresu (duomenys neskelbtini), panaikinti 1998 m. gruodžio 22 d. patvirtintame detaliajame plane numatytą 200 m pločio SAZ. Atsakovas 2018 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. (31.1)RS2-92 „Dėl pasiūlymo dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo“ atsisakė tenkinti pareiškėjo pasiūlymą ir pradėti teritorijų planavimo dokumento koregavimo procesą.

11. Teismas nurodė, kad pareiškėjas skunde akcentuoja, jog atsakovas, atsisakydamas pradėti Detaliojo plano sprendinių koregavimo procesą, nepagrįstai riboja jam teisės aktais suteiktą teritorijų planavimo proceso inicijavimo teisę. Teismas aptarė aktualias Teritorijų planavimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gegužės 18 d. nutarimu Nr. 1265 „Dėl Pasiūlymų teikimo dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Pasiūlymų teikimo dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatas. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas turi teritorijų planavimo inicijavimo teisę ir pasiūlymą dėl detaliojo plano sprendinių koregavimo proceso organizavimo pateikė tinkamam subjektui, t. y. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai. Tačiau teritorijų planavimo inicijavimo teisė nėra absoliuti ir Administracijos direktorius, nustatęs, kad pasiūlymas prieštarauja įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimams, turi teisę motyvuotu sprendimu atmesti pasiūlymą.

12. Teismas pažymėjo, kad atsakovas Sprendime teigia, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. V-586 „Dėl Sanitarinės apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis Sanitarinės apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklėmis (toliau – ir SAZ taisyklės) SAZ ribų koregavimas gali būti atliekamas tik NVSC ar kitam kompetentingam subjektui atlikus poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūras ir priėmus privalomą sprendimą dėl SAZ ribų mažinimo. Minėtų poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūrų užsakovas gali būti planuojamos ūkinės veiklos organizatorius. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, atsakovas konstatavo, kad nėra pagrindo pradėti teritorijų planavimo dokumento koregavimo procesą, todėl atsisakė tenkinti pareiškėjo 2018 m. sausio 12 d. pasiūlymą.

13. Teismas, aptaręs Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo bei SAZ taisyklių nuostatas, reglamentuojančias SAZ ribų nustatymą bei tikslinimą, padarė išvadą, kad atsakovas Sprendime pagrįstai nurodė, jog SAZ ribos tikslinamos tik SAZ taisyklėse nustatyta tvarka ir, kompetentingai institucijai neatlikus poveikio aplinkai ar poveikio visuomenės sveikatai vertinimo, Teritorijų planavimo įstatyme reglamentuoto kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių keitimo ir koregavimo, proceso organizavimas būtų netikslingas.

14. Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – ir PŪVPAVĮ) nuostatas, konstatavo, kad poveikio aplinkai vertinimo procedūros atlikimą organizuoja ir savo lėšomis finansuoja planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas). PŪVPAVĮ 2 straipsnio 6 dalyje yra pateiktas planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) apibrėžimas – tai fizinis asmuo, juridinis asmuo ar jo padalinys (įskaitant užsienio valstybės juridinį asmenį ir kitą organizaciją, taip pat jų padalinį), planuojantys ūkinę veiklą, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas arba kuri įtraukiama į planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūrą, kaip nustatyta šiame įstatyme. Šiuo konkrečiu atveju planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) – AB „Klaipėdos nafta“.

15. Teismas nurodė, kad atskiras nuo poveikio aplinkai vertinimo poveikio visuomenės sveikatai vertinimas atliekamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. V-4747 patvirtintame Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nenumatytų poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atlikimo atvejų tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas) nustatyta tvarka. Aprašo 2 punkte numatyta, jog poveikio visuomenės sveikatai vertinimas atliekamas, kai PŪVPAVĮ nenumatytais atvejais yra planuojamos ūkinės veiklos rūšys, kurioms turi būti nustatomos arba tikslinamos sanitarinės apsaugos zonų ribos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo būdu, tačiau joms nustatyti ar tikslinti neatliekamas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas PŪVPAVĮ nustatyta tvarka. Aprašo 3 punkte teigiama, kad planuojama ūkinė veikla – ūkinė veikla, kuri yra planuojama arba kuriai nustatomos arba tikslinamos sanitarinės apsaugos zonų ribos, o planuojamos ūkinės veiklos organizatorius – fizinis ar juridinis asmuo, taip pat Lietuvoje veikiantys Europos Sąjungos valstybių narių bei kitų užsienio valstybių įmonių filialai, planuojantys ūkinę veiklą, kuriai turi būti atliktos Apraše nustatytos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūros. Vadovaujantis minėtu planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus sąvokos apibrėžimu matyti, jog poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atlikimo organizatorius – AB „Klaipėdos nafta“. Todėl pareiškėjas ir Administracija nėra tinkami subjektai organizuoti poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio visuomenės sveikatai vertinimo, kurio tikslas – Bendrovės teritorijai taikomos SAZ ribų mažinimas, procedūros atlikimą.

16. Teismas iš Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų atviros prieigos centro 2015 m. ir 2016 m. atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo dokumentų nustatė, kad 2015 m. buvo vertinamas AB „Klaipėdos nafta“ planuojamos ūkinės veiklos – šviesių naftos produktų parko plėtros ir tamsių naftos produktų parko talpyklų pritaikymo kito produkto krovai įrengiant naujas apvandeninto mazuto talpyklas poveikis aplinkai. 2016 m. buvo vertinamas planuojamos ūkinės veiklos – šviesių naftos produktų parko II plėtros etapo poveikis aplinkai. Minėtų dokumentų 4.1 punktuose pateikiamos išvados apie planuojamos ūkinės veiklos įtaką Bendrovės teritorijai taikomai 200 m pločio SAZ. Išvadose teigiama, kad dėl AB „Klaipėdos nafta“ planuojamos vykdyti ūkinės veiklos tarša ties jos nuomojamos žemės sklypo dalies ribomis ir už jų neviršija teisės aktais nustatytų ribinių dydžių, todėl Bendrovei nustatytos sanitarinės apsaugos zonos dydžiui įtakos neturi. Teismas konstatavo, jog 2015 m. ir 2016 m. atliktuose poveikio aplinkai vertinimuose padaryta išvada, kad planuojama ūkinės veiklos plėtra nesudaro pagrindo tikslinti SAZ ribas, t. y. nenustatyta priežasčių keisti Detaliojo plano sprendiniais nustatytos 200 m pločio SAZ ribų. Todėl pareiškėjo skundo argumentas, jog atlikti poveikio aplinkai vertinimai įrodo, kad nebėra faktinio poreikio jo žemės sklypui taikyti SAZ, atmestinas kaip nepagrįstas.

17. Teismas, įvertinęs Sprendimo turinį nustatė, kad atsakovas nurodė, jog Bendrovė planavo ūkinės veiklos plėtrą ir pareiškėjo pasiūlyme cituojamuose Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų atviros prieigos centro dokumentuose buvo vertinamas tik planuojamos vykdyti ūkinės veiklos poveikis aplinkai, juose nebuvo vertinamas tuo metu Bendrovės vykdomos veiklos poveikis aplinkai. Todėl akivaizdu, jog atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo pasiūlymą inicijuoti kompleksinio teritorijų planavimo dokumento koregavimo procesą, vertino pareiškėjo cituojamų Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų atviros prieigos centro poveikio aplinkai vertinimo metu nustatytų išvadų aktualumą nagrinėjamam klausimui. Todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog skundžiamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio ir SAZ taisyklių 9 punkto keliamų reikalavimų.

18. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtino Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas (toliau – ir Sąlygos), kurių 69 punktas reglamentuoja, kad gamybinių objektų sanitarinėse apsaugos zonose draudžiama: 1) statyti pramonės įmones, gamybinius pastatus ir įrenginius, kurių gamybos teršalai gali pakenkti jau esančios įmonės darbuotojų sveikatai, sugadinti medžiagas, įrenginius, produkciją, taip pat padidinti gyvenamosios zonos taršą; 2) statyti gyvenamuosius namus, sporto įrenginius, vaikų įstaigas, mokyklas, medicinos įstaigas, sanatorijas ir profilaktoriumus bei kitas panašias įstaigas, taip pat įrengti parkus. Gamybinių objektų sanitarinėse apsaugos zonose leidžiama statyti gaisrines, skalbyklas, pirtis, garažus, ne maisto produktų sandėlius, administracinius pastatus, konstravimo biurus, darbuotojų mokymo pastatus, taip pat parduotuves, valgyklas, poliklinikas, mokslo tiriamąsias laboratorijas, kurios aptarnauja tą įmonę arba atitinkamo pramonės rajono darbuotojus (Sąlygų 71.2 p.). Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, jog SAZ nėra draudžiama statyti objektus, kurių paskirtis – sandėliavimo patalpos ir darbuotojų laikinas apgyvendinimas ir / ar maitinimas. Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad NVSC atsisakė suderinti pastato – sandėlio rekonstravimo projektą. Tačiau pareiškėjas teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių, jog kreipėsi į NVSC dėl rekonstravimo projekto suderinimo ir NVSC atsisakė jį suderinti, atsisakymą grįsdamas aplinkybe, kad žemės sklypas, kuriame yra ketinamas rekonstruoti pastatas, patenka į SAZ ribas. Todėl teismas darė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė skunde akcentuojamos aplinkybės, jog žemės sklypui taikoma SAZ nepagrįstai riboja jo teisę rekonstruoti jam nuosavybės teise priklausantį pastatą. Pareiškėjas žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), įgijo 2014 m. birželio 5 d., o įrašas apie sklypui taikomą specialiąją žemės ir miško naudojimo sąlygą – XIV. Gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos, NTR įregistruotas 2007 m. balandžio 24 d. Todėl pareiškėjui perkant žemės sklypą turėjo būti žinoma, kad žemės sklypui taikoma minėta specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga.

19. Teismas nenustatė Administracijos direktoriaus 2018 m. sausio 29 d. sprendimo Nr. (31.1)RS2-92 „Dėl pasiūlymo dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo“ neteisėtumo pagrindų, taip pat netenkino ir išvestinio reikalavimo dėl įpareigojimo atsakovą inicijuoti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 1998 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 215 patvirtinto detaliojo plano sprendinio Nr. 8.11 „Sanitarinės apsauginės zonos reglamentas“ koregavimo procesą.

III. 20. Pareiškėjas V. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. gegužės 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą tenkinti.

21. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tik AB „Klaipėdos nafta“ šiuo atveju gali organizuoti (užsakyti) poveikio aplinkai vertinimo procedūrą, o ne pareiškėjas ar atsakovas. Tokia išvada prieštarauja teritorijų planavimo tikslams. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 patvirtintų Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 318.2 punktą, galiojantys detalieji planai koreguojami, kai priimtas atitinkamas teismo sprendimas; pagal 318.4.4 punktą, galiojantys detalieji planai gali būti koreguojami detaliajame plane panaikinus sprendinių prieštaravimus įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams. Skundžiamu sprendimu iš esmės užkirstas kelias teritorijų planavimo tikslų įgyvendinimui, panaikinamos galimybės pareiškėjui vykdyti veiklą jam priklausančiame žemės sklype ir nevaržomai naudotis savo nuosavybe. Teismo sprendime nebuvo vertinami teritorijų planavimo tikslai ir detaliojo plano koregavimu pareiškėjo siekiami tikslai pakeisti šiuo metu pareiškėjo sklypui taikomą SAZ – panaikinti ne visą SAZ, o tik taikomą jo žemės sklypui. Taigi, buvo pažeisti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio 1 dalis, 3 dalis.

22. Pareiškėjas pažymi, kad AB „Klaipėdos nafta“ 2017 m. gegužės 29 d. atsakyme Nr. (4.6)A6-489 nurodė, kad tenkinti pareiškėjo prašymo negali, kadangi šiai teritorijai galioja Detaliojo plano (vėliau koreguoto) sprendiniai. Pareiškėjo siekis, kreipiantis į atsakovą su pasiūlymu koreguoti detaliojo plano keitimo procedūrą, būtent tas, kad pradėjus šią detaliojo plano keitimo procedūrą, jeigu taip būtų nuspręsta, būtų buvęs atliktas poveikio aplinkai vertinimas. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bei teisės aktais, SAZ nustatomos rengiant bendruosius, specialiuosius ir detaliuosius planus ar atliekant ūkio subjektų rekonstrukcijas, gamybos proceso modernizavimą ar keitimą. SAZ ribų nustatymą organizuoja teritorijų planavimo organizatorius. SAZ yra teritorijų planavimo proceso dalis, o PŪVPAVĮ specialių nuostatų, susijusių su konkrečių SAZ įrengimu, nenustato (2013 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-186/2013). Tenkinus pareiškėjo skundą, atsakovas turėtų organizuoti Detaliojo plano koregavimą, detaliojo planavimo procedūrų metu nustatyti, ar būtina SAZ taikyti pareiškėjo žemės sklypui, esant reikalui, atlikti poveikio aplinkai vertinimą.

23. Pareiškėjas nurodo, kad kreipėsi į NŽT, NVSC, tačiau iš šių institucijų atsakymų aišku, kad būtina keisti detalųjų planą. Pareiškėjo nuomone, teismo sprendimas yra prieštaringas, nes teismas nurodo, kad pareiškėjas turi teritorijų planavimo inicijavimo teisę ir pasiūlymą dėl detaliojo plano sprendinių koregavimo proceso organizavimo pateikė tinkamam subjektui, vėliau nurodo, jog toks organizavimas būtų netikslingas ir, kad poveikio aplinkai vertinimą (kas yra sudėtinė teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo procedūros dalis) gali atlikti tik organizatorius, t. y. AB „Klaipėdos nafta“. PŪVPAVĮ pirmame ir antrame priede yra nurodytos planuojamos ūkinės veiklos, kurioms poveikis aplinkai privalo būti vertinamas arba veiklos, kurioms turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo. Veikla, planuota vykdyti pareiškėjo žemės sklype (sandėlio rekonstrukcija, įrengiant maitinimo ir darbuotojų laikino apgyvendinimo patalpas), kurio apimtyje taikomą SAZ ir yra siekiama koreguoti, ją panaikinant, nėra priskiriama sąrašui veiklų, kurioms reikėtų atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Taigi, tik dėl AB „Klaipėdos nafta“ teritorijai taikomo SAZ panaikinimo savo žemės sklypo dalyje pareiškėjas ir prašė inicijuoti detaliojo plano koregavimo procedūras. Teismas visiškai nepasisakė dėl šio pareiškėjo teiginio ir neatskleidė bylos esmės (ABTĮ 80 str. 1 d., 86 str. 1 d., 3 d.).

24. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad nėra poreikio jo žemės sklypui taikyti SAZ, o priešingos teismo išvados prieštarauja byloje esančioms atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo dokumentų išvadoms ir šių dokumentų turiniui. Negalima situacija, kai pats teismas sprendime akcentuoja poveikio aplinkai atlikimo procedūras, tačiau joms esant atliktoms ir nustačius, kad jokio faktinio poreikio SAZ taikymui nėra, išvadų nelaiko reikšmingomis ir toliau laiko pagrįstu SAZ ribų deklaratyvų perkėlinėjimą koreguojant AB „Klaipėdos nafta“ valdomos teritorijos detalųjį planą. Be to, SAZ ir yra nustatoma aplink tą teritoriją, kurioje vykdoma ūkinė veikla kelia neigiamą poveikį. AB „Klaipėdos nafta“ užsakyto poveikio aplinkai vertinimo dokumentai patvirtina, kad net ir esat taršos rizikai, ribiniai taršos dydžiai neviršijami nei teritorijoje, nei SAZ teritorijoje, į kurią ir patenka pareiškėjo žemės sklypas. Pareiškėjas neprašo naikinti visos SAZ teritorijos aplink AB „Klaipėdos nafta“ teritoriją, aktuali tik ta SAZ teritorija, į kurią patenka jo žemės sklypas.

25. Pareiškėjo nuomone, teismas bei atsakovas nepasisakė dėl pareiškėjo teiginio dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo, kuris nebereikalavo AB „Klaipėdos nafta“ vykdomai veiklai taikyti SAZ.

26. Pareiškėjas pabrėžia, kad savo žemės sklype dėl Detaliojo plano sprendinio Nr. 8.11 patvirtinimo iš esmės negali vykdyti jokios veiklos, jo nuosavybės teisė yra apribota suvaržymu (SAZ), kuris teisine prasme nebeegzistuoja. Per 19 metų iš esmės pasikeitė situacija ginčo teritorijoje, o pareiškėjo pasiūlymas neprieštaravo nei teritorijų planavimo tikslams, nei teisės aktams. Atsakovas, pradėjęs teritorijų planavimo dokumento koregavimo procedūrą, pagal Teritorijų planavimo įstatymą, galės kontroliuoti ir nuo pat pradžių nustatyti tiksliai tai, ką ir kaip savo žemės sklype turėtų atlikti pareiškėjas. SAZ nustatymu siekiami tikslai – apsaugoti gyvenamąją aplinką ir žmonių sveikatą nuo taršos; suformuoti sveiką gyvenamąją, visuomeninės paskirties pastatų ir poilsio aplinką (šiuo metu tiek poilsio, tiek visuomeninė veikla yra vykdoma 200 m pločio SAZ), suderinti valstybės, savivaldybės, įmonių, fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių interesus nustatant SAZ režimus. Nei atsakovas, nei teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė.

27. Pareiškėjas teigia, kad po sandėlio rekonstrukcijos turėtų atsirasti ne tik sandėliavimo paskirties patalpos, bet ir apgyvendinimo ir maitinimo paskirties patalpos. Todėl, kol pareiškėjo žemės sklypui nėra panaikinta SAZ, tol NVSC negali suderinti projekto, to neleidžia daryti ir įstatyminis reglamentavimas. Todėl nepagrįstas teismo sprendimo argumentas, kad pareiškėjas neįrodė, jog jo žemės sklypui taikoma SAZ nepagrįstai riboja jo teisę rekonstruoti jam nuosavybės teise priklausantį pastatą. Pirmosios instancijos teismas sprendime neatskleidė bylos esmės, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

28. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

29. Atsakovas palaiko savo poziciją, kad jo Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovo nuomone, pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių naujų motyvų. Pareiškėjas su apeliaciniu skundu pateikė papildomus įrodymus, kurie neturi būti vertinami, nes jie sudaryti 2017 m. ir galėjo būti pateikti iki bylos išnagrinėjimo, o pareiškėjas nenurodė priežasčių, kodėl jų negalėjo pateikti anksčiau.

30. Trečiasis suinteresuotas asmuo NVSC atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

31. NVSC nurodo, kad pagal Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 24 straipsnio 2 dalį bei SAZ taisyklių 41 punktą esamos SAZ ribos gali būti tikslinamos atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, kuris gali būti atskiras arba poveikio aplinkai vertinimo proceso dalis. SAZ ribų dydžiai pagrindžiami poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitoje ar poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje. Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius, kuris gali pradėti / organizuoti poveikio aplinkai ir / ar poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūras, šiuo atveju yra AB „Klaipėdos nafta“.

32. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Klaipėdos nafta“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

33. AB „Klaipėdos nafta“ nurodo, kad Bendrovės veikla ir sukeliama tarša buvo pagrįstai įvertinta ir pagrįstai nustatyta bei šiuo metu galioja SAZ. Pareiškėjo argumentai, kad Bendrovės veiklos teritorijai nebenustatoma SAZ, nes reguliavimas yra pasikeitęs, nepagrįsti. Nustatytas SAZ ribų dydis yra tinkamas ir būtinas išvengti Bendrovės skleidžiamos taršos. Pareiškėjas vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje remiamasi nebeaktualia teisės aktų redakcija dėl SAZ nustatymo. Sprendimą dėl SAZ ribų mažinimo kompetentingas priimti NVSC. Pagal PŪVPAVĮ 6 straipsnio 2 dalį būtent planuojamos ūkinės veiklos organizatorius yra tinkamas subjektas inicijuoti poveikio aplinkai vertinimo procesą, o ne atsakovas ar pareiškėjas. Pareiškėjo skunde formuluojamas reikalavimas, jog turi būti inicijuojama Detaliojo plano koregavimo procedūra neatlikus poveikio aplinkai ar poveikio visuomenės sveikatai vertinimų, prieštarauja SAZ taisyklėms. Sprendimą dėl SAZ ribų mažinimo NVSC gali padaryti tik poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procesų metu. Todėl, atlikus vertinimą ir NVSC nustačius, kad SAZ ribas galima tikslinti jas sumažinant, tai ir būtų pagrindas koreguoti detalųjį planą. Pagal Sąlygų 71 punktą leidžiama vykdyti pareiškėjo nurodytą rekonstravimo projektą siekiant įrengti maitinimo ir laikino apgyvendinimo patalpas darbuotojams, tokia veikla nėra draudžiama. Detalusis planas, koreguotas 2016 m., yra galiojantis, sukeliantis teisines pasekmes visiems asmenims. Detaliojo plano koregavimo proceso metu, kuris yra viešas, pareiškėjas, kaip žemės sklypo savininkas, neteikė jokių siūlymų dėl SAZ tikslinimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 34. Ginčas kilo dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. sausio 29 d. sprendimo Nr. (31.1)RS2-92 „Dėl pasiūlymo dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo“, kuriuo atsisakyta pradėti Detaliojo plano koregavimo procesą pareiškėjui V. J. priklausančio žemės sklypo apimtyje ir panaikinti šiam žemės sklypui taikomą 200 m sanitarinę apsaugos zoną, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas taip pat prašė įpareigoti atsakovą inicijuoti Detaliojo plano koregavimą ir panaikinti jo žemės sklypui taikomą 200 m sanitarinės apsaugos zoną.

35. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas turi teritorijų planavimo proceso inicijavimo teisę, tačiau ši teisė nėra absoliuti, o Administracijos direktorius, nustatęs, kad pasiūlymas prieštarauja įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimams, turi teisę motyvuotu sprendimu atmesti pasiūlymą. Teismas sprendė, kad atsakovas Sprendime pagrįstai nurodė, jog SAZ ribos tikslinamos tik SAZ taisyklėse nustatyta tvarka ir, kompetentingai institucijai neatlikus poveikio aplinkai ar poveikio visuomenės sveikatai vertinimo, Teritorijų planavimo įstatyme reglamentuoto kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių keitimo ir koregavimo proceso organizavimas būtų netikslingas. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atlikimo organizatorius – AB „Klaipėdos nafta“, todėl pareiškėjas ir Administracija nėra tinkami subjektai organizuoti poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio visuomenės sveikatai vertinimo, kurio tikslas – Bendrovės teritorijai taikomos SAZ ribų mažinimas, procedūros atlikimą. Teismas konstatavo, jog SAZ nėra draudžiama statyti objektus, kurių paskirtis – sandėliavimo patalpos ir darbuotojų laikinas apgyvendinimas ir / ar maitinimas, todėl pareiškėjas neįrodė, kad jog žemės sklypui taikoma SAZ nepagrįstai riboja jo teisę rekonstruoti jam nuosavybės teise priklausantį pastatą.

36. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tik AB „Klaipėdos nafta“ gali organizuoti (užsakyti) poveikio aplinkai vertinimo procedūrą ir laikosi pozicijos, kad jo žemės sklypui SAZ taikyti poreikio nėra. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas sprendime neatskleidė bylos esmės, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

37. Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir jų papildomai nekartoja.

38. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. sausio 12 d. pasiūlymu kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorių, prašydamas inicijuoti Detaliojo plano sprendinio Nr. 8.11 koregavimą pareiškėjo V. J. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), apimtyje ir panaikinti šiam žemės sklypui taikomą 200 m pločio sanitarinę apsaugos zoną, kuri nustatyta Detaliuoju planu. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija skundžiamu Sprendimu atsisakė pradėti Detaliojo planavimo koregavimo procesą, nes SAZ ribų pakeitimas galimas tik poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procesų metu, o šiuo atveju šis subjektas yra AB „Klaipėdos nafta“.

39. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gegužės 18 d. nutarimu Nr. 1265 „Dėl Pasiūlymų teikimo dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Pasiūlymų teikimo dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo tvarkos aprašo 9 punktą planavimo iniciatoriaus pasiūlymas gali būti atmetamas tik tuo atveju, kai jis prieštarauja įstatymų ir (ar) kitų teisės aktų reikalavimams ir (ar) kitiems to paties ar aukštesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtintiems ir galiojantiems teritorijų planavimo sprendiniams arba patvirtintiems strateginiams savivaldybės plėtros planams.

40. Pagal Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 24 straipsnio 2 dalį bei SAZ taisyklių 41 punktą, esamos SAZ ribos gali būti tikslinamos atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, kuris gali būti atskiras arba poveikio aplinkai vertinimo proceso dalis, SAZ ribų dydžiai pagrindžiami poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitoje ar poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje. Pagal SAZ taisyklių 4.11 punktą SAZ – aplink stacionarų taršos šaltinį arba kelis šaltinius esanti teritorija, kurioje dėl galimo neigiamo vykdomos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai galioja įstatymais ar Vyriausybės nutarimais nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Pagal minėtų taisyklių 4.17 punktą SAZ ribų tikslinimas – pagrįstas SAZ ribų pakeitimas (mažinimas arba didinimas), atsižvelgiant į poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitų rengėjų, valstybinės priežiūros institucijų, kitų juridinių ir fizinių asmenų, tarp jų SAZ naudotojų, motyvuotus pasiūlymus.

41. SAZ taisyklių 38 punktas numato, kad poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procesų metu NVSC arba kita kompetentinga įstaiga, atsižvelgdama į naudojamų technologijų tobulumą arba geriausio gamybos būdo įgyvendinimą, veiksmingų aplinkos apsaugos priemonių taikymą, vietovės aplinkos komponentų taršos stebėsenos duomenis, vyraujančių vėjų kryptis, vietovės pobūdį, meteorologinius veiksnius, taršos sudėtį, pobūdį ir kiekį, jos suminį poveikį, sklaidos sąlygas, motyvuotus planavimo organizatorių, teritorijų planavimo dokumentų rengėjų, statytojų (užsakovų), statinio projektuotojų, kitų institucijų ir visuomenės siūlymus, gali priimti privalomą sprendimą dėl SAZ ribų mažinimo.

42. Pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nenumatytų poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atlikimo atvejų tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. V-474, 3 punkto nuostatas, planuojamos ūkinės veiklos organizatorius yra fizinis ar juridinis asmuo, taip pat Lietuvoje veikiantys Europos Sąjungos valstybių narių bei kitų užsienio valstybių įmonių filialai, planuojantys ūkinę veiklą, kuriai turi būti atliktos Tvarkos apraše nustatytos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūros. Vadovaujantis PŪVPAVĮ 2 straipsnio 6 dalies nuostatomis, planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) – fizinis asmuo, juridinis asmuo ar jo padalinys (įskaitant užsienio valstybės juridinį asmenį ir kitą organizaciją, taip pat jų padalinį), planuojantys ūkinę veiklą, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas arba kuri įtraukiama į planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūrą, kaip nustatyta šiame įstatyme. Taigi įvertinus aptartą teisinį reguliavimą matyti, kad planuojamos ūkinės veiklos organizatorius, kuris gali pradėti organizuoti poveikio aplinkai ir / ar poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūras, nagrinėjamu atveju yra AB „Klaipėdos nafta“. Taigi pareiškėjas, siekdamas pakeisti SAZ ribas, nagrinėjamoje byloje reiškia reikalavimą iš esmės ne tam atsakovui.

43. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjas, teigdamas, jog nustatyta SAZ nepagrįstai riboja jo teisę rekonstruoti sandėliavimo paskirties pastatą, iš esmės neįrodė savo teisių ir interesų pažeidimo.

44. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo netinkamo įrodymų vertinimo, pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016, kt.).

45. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo turinio aiškiai matyti, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad priimtas sprendimas yra nemotyvuotas ar neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimų. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas įvertino 2015 m. ir 2016 m. atliktuose poveikio aplinkai vertinimuose padarytas išvadas, jog planuojama ūkinės veiklos plėtra nesudaro pagrindo tikslinti SAZ ribas, t. y. nenustatyta priežasčių keisti Detaliojo sprendiniais nustatytos 200 m pločio SAZ ribų ir atmetė pareiškėjo argumentus, kad nebėra faktinio poreikio jo žemės sklypui taikyti SAZ. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė teisinio reglamentavimo ar netinkamai vertino, ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų ir savo sprendimo nemotyvavo.

46. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai išaiškino ir pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas tiek galiojančios teisės, tiek ir bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu, nepažeidė proceso teisės normų. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ginčo esmės, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

47. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Klaipėdos nafta“ pateikė prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas – 1 210 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą bei patirtas išlaidas pagrindžiančius įrodymus. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal šio straipsnio 3 dalį, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, galutiniu procesiniu sprendimu iš esmės apgintos trečiojo suinteresuoto asmens „Klaipėdos nafta“ teisės, todėl minėtas asmuo įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Tačiau trečiojo suinteresuoto asmens prašoma priteisti suma viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – ir Rekomendacijos), 8.11 punkte nustatytą maksimalų dydį, kuris nagrinėjamu atveju sudarytų 1 163,76 Eur (1,3 koeficientas x 895,2 Eur (2018 m. pirmojo ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių)). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus (ankstesnį dalyvavimą byloje, protingumo ir sąžiningumo principus), mažina trečiojo suinteresuoto asmens naudai iš pareiškėjo priteistinų išlaidų dydį iki 800 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjo V. J. trečiajam suinteresuotam asmeniui akcinei bendrovei „Klaipėdos nafta“ 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė