763b8dc6-325c-4be3-b68e-da46e86df015 · Vilniaus apygardos teismas

CivCivilinė byla Nr. 2A-187-104/2013Teisminio proceso Nr. 2-01-3-10313-2011-8Procesinio sprendimo kategorija: 11.9;10.8;121.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. vasario 14 d.Vilnius           Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Nataljos Cikoto (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Onos Gasiulytės ir Vido Stankevičiaus, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo UAB „Antėja“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-9033-790/2012pagal ieÅ¡kovės V.

Å . ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Antėja“ dėl atleidimo iÅ¡ darbo motyvacijos pakeitimo, drausminių nuobaudų panaikinimo, kompensacijos iÅ¡mokėjimo,                                                                      n u s t a t ė:          ieÅ¡kovė V. Å . pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Antėja“ ir praÅ¡o panaikinti atsakovo generalinio direktoriaus įsakymÄ Nr. K11-034 dėl ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ užimamų pareigų pagal Darbo kodekso (toliau – DK) 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ ir 237 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ už tariamas pravaikÅ¡tas, pripažinti negaliojančiais 2011-05-17 ir 2011-05-19 darbo ginčų komisijos protokolus, priteisti iÅ¡ atsakovo 3582,86 Lt du vidutinius darbo užmokesčius, 3328,98 Lt neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio skirtumÄ už laikotarpį nuo 2010-09-29 iki 2011-05-03, darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, 5000 Lt neturtinę žalÄ , 5000 Lt iÅ¡laidas advokatui.

         Nurodė, kad pagal 2010-09-28 darbo sutartį buvo priimta į darbÄ UAB „Antėja“ Vilniaus padalinio vadove. Pagal darbo sutartį jai priklausė 1980 Lt mėnesinis atlyginimas. Darbo sutartyje nebuvo nurodyta, kad tai yra „bruto“ atlyginimas. Po pirmojo atlyginimo ieÅ¡kovė pastebėjo, kad darbdavys jai nesumokėjo dalies atlyginimo. IeÅ¡kovė teigia, kad atsakovo direktorė pažadėjo, jog neiÅ¡mokėta dalis atlyginimo bus iÅ¡mokėta po 2011 m. sausio mėn. Ä® ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ , kad jai ir kitiems padalinio darbuotojams bÅ«tų pateikti atsiskaitymo lapeliai, pareigybinės instrukcijos, materialinės atsakomybės sutartis, taip pat nebuvo sureaguota.

IeÅ¡kovė dirbo Vilniaus padalinio vadovės darbÄ taip ir nesuprasdama, ar jai kai kurių pareigybinių funkcijų atlikimas priklauso pagal pareigybines instrukcijas, ar ne. Be to, ieÅ¡kovė pavesdavo pavaldiniams atlikti jiems pagal pareigas nebÅ«dingus darbus, o tai galėjo sukelti neigiamas pasekmes tiek darbuotojams, tiek klientams. Ä® ieÅ¡kovės praÅ¡ymus pateikti pareigybines nuostatas bei iÅ¡mokėti dalį neiÅ¡mokėto atlyginimo atsakovas sureagavo neadekvačiai – 2011-03-01 įsakymu sumažino atlyginimÄ iki 1500 Lt be jokio perspėjimo.

IeÅ¡kovė 2011-04-19 parašė pareiÅ¡kimÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo. Dėl to patyrė didelių iÅ¡gyvenimų, susirgo radikulopatija. 2011-05-17 vyko darbo ginčų komisijos posėdis dėl ieÅ¡kovės, kuriame ieÅ¡kovė nedalyvavo, kadangi tuo metu turėjo budėti darbe, tačiau posėdyje dalyvavo ieÅ¡kovės advokatas. IeÅ¡kovės advokatui pavyko susitarti dėl jos atleidimo pagal DK 125 straipsnio 1 dalį bei kompensacijos iÅ¡mokėjimo. 2011-05-20 ieÅ¡kovė buvo susitikusi su UAB „ANTĖJA“ generaliniu direktoriumi V.

G.. Susitikimo metu generalinis direktorius ieÅ¡kovei pateikė praneÅ¡imÄ ir reikalavimus, kurių suraÅ¡ymo data buvo 2011-05-10 ir 2011-05-17. Pagal minėtus dokumentus ieÅ¡kovė turėjo pasiaiÅ¡kinti iki 2011-05-19 9.00 val. Kadangi dokumentai buvo pateikti suraÅ¡yti atbuline data, ieÅ¡kovė laiku pateikti atsakymo negalėjo. IeÅ¡kovė buvo Å¡okiruota, kai generalinis direktorius pranešė, jog atleis ieÅ¡kovę už neva padarytas pravaikÅ¡tas ir kad ji yra skolinga 300 Lt. Kai ieÅ¡kovė paprašė, jog generalinis direktorius leistų ant dokumentų užraÅ¡yti gavimo datÄ , jis kategoriÅ¡kai atsisakė tai padaryti.

Nurodo, kad darbdavys iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ 2011-05-17 darbo ginčų komisijos protokolo ieÅ¡kovei atsiuntė tik 2011-05-26, t. y., praėjus 9 dienoms. IeÅ¡kovė buvo Å¡okiruota, kad 2011-05-19 įvyko dar vienas darbo ginčų komisijos posėdis, apie kurį nei ji, nei jos advokatas nebuvo informuoti. Be to, komisijos pirmininke buvo iÅ¡rinkta D. B., kuri tuo metu net nebuvo UAB „ANTĖJA“ darbuotoja. 2011-05-26 elektroniniu paÅ¡tu gavo generalinio direktoriaus įsakymÄ , pagal kurį ieÅ¡kovei buvo paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo už neatvykimÄ Ä¯ darbÄ be svarbių priežasčių nuo 2011-05-03 iki 2011-05-25.

Toks darbo sutarties nutraukimas yra neteisėtas, nes pats generalinis direktorius užvizavo ieÅ¡kovės atleidimÄ nuo 2011-04-29, o, esant nedarbingumui, atleidimo diena turėjo bÅ«ti laikoma kita po nedarbingumo pažymėjimo pasibaigimo. AbsurdiÅ¡kas generalinio direktoriaus praÅ¡ymas pateikti dokumentus, patvirtinančius laikiname nedarbingume iÅ¡bÅ«to laikotarpio pagrįstumÄ , kadangi Å¡iuo metu nedarbingumo pažymėjimai „į rankas“ yra neiÅ¡duodami. Teigia, kad atsakovas nuolat ieÅ¡kojo priekabių, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų atleista iÅ¡ darbo, moraliai terorizuodavo.

      Teisminio bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad dirbo sÄ Å¾iningai, o iÅ¡ atsakovo pusės buvo pažeidimų: nesumokėdavo visos algos, žadėdavo sumokėti vėliau. Nurodė, kad pasikeitęs atsakovo direktorius grasindamas privertė sutikti su atlyginimo sumažinimu, po to privertė paraÅ¡yti praÅ¡ymÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo, atsakovo direktorius pats patvirtino, kad ieÅ¡kovė bÅ«sianti atleista atsakovo nurodytÄ dienÄ , tad, nors ir susirgusi, ieÅ¡kovė tikėjosi bÅ«ti atleista pasibaigus laikinajam nedarbingumui, visus reikalingus dokumentus buvo grÄ Å¾inusi atsakovui.

IeÅ¡kovė prašė teismo pakeisti jos atleidimo pagrindÄ Ä¯ atleidimÄ jos praÅ¡ymu ir priteisti neprimokėtÄ algÄ . Teigė, kad su pareiginėmis instrukcijomis nėra susipažinusi, o tik pasiraÅ¡iusi žurnale. IeÅ¡kovės atstovas patikslino, kad ieÅ¡kovė prašė bÅ«ti atleista dėl darbdavio padarytų darbo įstatymų pažeidimų.                    Atsakovas praÅ¡o ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ ir neįrodytÄ , ieÅ¡kovės reikalavimui priteisti iÅ¡ atsakovo neva neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio skirtumÄ už laikotarpį nuo 2010-09-29 iki 2011-03-01 taikyti senaties terminÄ , priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovė jokių įrodymų, kad Å¡alys buvo susitarusios dėl 1980 Lt dydžio atlyginimo, atskaičius mokesčius, nepateikė. IeÅ¡kovei 1980 Lt atlyginimas, neatskaičius mokesčių, buvo mokamas laikotarpiu nuo 2010-09-28 iki 2011-03-01. IeÅ¡kovė turėjo galimybę po pirmo neva pilnai neiÅ¡mokėto atlyginimo kreiptis į darbo ginčų komisijÄ , tačiau to nepadarė. IeÅ¡kovė nepasinaudojo galimybe apginti pažeistas teises, toliau dirbo įmonėje, nereiÅ¡kė jokių prieÅ¡taravimų, nesutikimo ar pan.

IeÅ¡kovės reikalavimams dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio skirtumo nuo 2010-09-28 iki 2011-03-01 turi bÅ«ti taikomas senaties terminas. IeÅ¡kovė melagingai nurodo, kad nebuvo informuota apie darbo užmokesčio sumažinimÄ bei nesutiko dirbti už sumažintÄ atlyginimÄ . Darbo sutarties sÄ lyga dėl darbo užmokesčio su ieÅ¡kove buvo pakeista abipusiu sutarimu. Taigi Å¡iuo atveju nebuvo prasminga reikalauti informuoti ieÅ¡kovę ne vėliau kaip prieÅ¡ mėnesį apie bÅ«simÄ jos darbo užmokesčio sumažėjimÄ .

IeÅ¡kovė nepateikia jokių įrodymų, kad ji turėjo bÅ«ti atleista iÅ¡ darbo pagal DK 127 straipsnio 2 dalį. IeÅ¡kovė 2011-04-19 praÅ¡yme nurodė, kad nori bÅ«ti atleista iÅ¡ darbo nuo 2011-04-19, o jokio atleidimo pagrindo nenurodė. Atsakovas neakceptavo ieÅ¡kovės pasiÅ«lymo nutraukti su ja darbo sutartį nuo 2011-04-19 ir nurodė, kad sutiktų, jog darbo sutartis su ieÅ¡kove bÅ«tų nutraukta nuo 2011-04-29. IeÅ¡kovė nepriėmė Å¡io pasiÅ«lymo, dėl ko Å¡alys nesusitarė dėl sutarties nutraukimo sÄ lygų bei nesudarė raÅ¡tiÅ¡ko susitarimo dėl sutarties nutraukimo.

Nurodo, kad nors ieÅ¡kovė iki 2011-05-02 buvo laikinai nedarbinga, ji darbe nepasirodė 2011-05-03 bei vėliau. Atsakovas ne kartÄ ieÅ¡kovės prašė atvykti į darbÄ bei pateikti dokumentus, įrodančius pateisinamas priežastis, tačiau ieÅ¡kovė atsakovo praÅ¡ymo nepatenkino. IeÅ¡kovei buvo pateikti 2011-05-17 reikalavimai pasiaiÅ¡kinti dėl deklaruoto didesnio nuvažiuoto dienos marÅ¡ruto, nei faktiÅ¡kai nuvažiuotas dienos marÅ¡rutas, bei dėl darbinio mobiliojo telefono naudojimo ne darbo metu.

IeÅ¡kovė piktybiÅ¡kai vengė bendradarbiauti su atsakovu ir ignoravo bet kokius praÅ¡ymus, raginimus bei paklausimus. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes bei į tai, kad ieÅ¡kovė nuo 2011-05-03 iki 2011-05-25 be pateisinamų priežasčių nebuvo darbe, 2011-05-26 buvo priimtas atsakovo generalinio direktoriaus įsakymas skirti ieÅ¡kovei drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo pagal DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ . Atsakovas ginčija ir ieÅ¡kovės teiginį, kad atsakovas pažeidė DK 292 straipsnio reikalavimus, kadangi iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ 2011-05-17 darbo ginčų komisijos protokolo jai atsiuntė tik 2011-05-26, t. y., po 9 dienų. 2011-05-17 darbo ginčų komisijos posėdžio metu buvo nuspręsta ieÅ¡kovės reikalavimų nenagrinėti, pasiÅ«lyti ieÅ¡kovei sukonkretinti savo reikalavimus ir paskirti kitÄ darbo ginčų komisijos posėdį.

Taigi Å¡iuo atveju negali bÅ«ti taikomas DK 292 straipsnio 3 dalies reikalavimas, kuris nustato terminÄ , per kurį privalo bÅ«ti įteikti procesiniai dokumentai – darbo ginčų komisijos sprendimo nuoraÅ¡as, o Å¡alims nesusitarus – iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ protokolo. Atsakovas nesutinka su ieÅ¡kovės teiginiu, kad apie 2012-05-19 darbo ginčų komisijos posėdį nei ji, nei jos advokatas nebuvo informuoti, kadangi 2011-05-17 darbo ginčų komisijos posėdyje dalyvavo ieÅ¡kovės advokatas S. N.. Atsakovas atmeta ieÅ¡kovės teiginį, kad darbo ginčų komisijos pirmininke negalėjo bÅ«ti D.

B., kadangi teisės aktai nedraudžia į darbo ginčų komisijÄ rinkti asmenis, kurie gali bÅ«ti ir ne darbuotojų kolektyvo nariai. IeÅ¡kovės reikalavimai priteisti netutinę žalÄ atmestini, nes ieÅ¡kovė iÅ¡ darbo atleista nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, taigi nėra atsakovo neteisėtų veiksmų kaip vienos iÅ¡ atsakomybės sÄ lygų. IeÅ¡kovė, teigdama, kad patyrė neturtinės žalos, remiasi tik savo pačios teiginiais, iÅ¡ kurių neįmanoma nustatyti, kokiu bÅ«du ji patyrė neturtinės žalos.

Be to, ieÅ¡kovė jokiais argumentais nepagrindžia reikalaujamos priteisti neturtinės žalos sumos.           Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 11 d. sprendimu ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies tenkino ir nusprendė: panaikinti atsakovo UAB „Antėja“ generalinio direktoriaus 2011-05-26 įsakymu Nr. K11-034 ieÅ¡kovei V. Å . paskirtÄ drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo; pakeisti ieÅ¡kovės V. Å . ir atsakovo UAB „Antėja“ 2010-09-28 sudarytos darbo sutarties nutraukimo datÄ ir pagrindÄ , laikant, kad ieÅ¡kovės V.

Å . ir atsakovo UAB „Antėja“ 2010-09-28 sudaryta darbo sutartis nutraukta 2011-05-03 pagal Darbo kodekso 125 straipsnį (darbo sutarties nutraukimas Å¡alių susitarimu); panaikinti atsakovo UAB „Antėja“ direktoriaus 2011-03-01 įsakymÄ Nr. K11-010 „Dėl atlyginimo pasikeitimo“; pripažinti ieÅ¡kovės V. Å . ir atsakovo UAB „Antėja“ 2010-09-28 sudarytos darbo sutarties pakeitimÄ , įsigaliojusį nuo 2011-03-01, negaliojančiu; priteisti ieÅ¡kovei V. Å . iÅ¡ atsakovo UAB „Antėja“ dėl neteisėto darbo užmokesčio sumažinimo neiÅ¡mokėtÄ 658,29 Lt darbo užmokestį;priteisti ieÅ¡kovei V.

Å . iÅ¡ atsakovo UAB „Antėja“ 1730 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelstÄ galutinį atsiskaitymÄ už laikotarpį nuo 2011-05-03 iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2012-09-11) ir 5 Lt vidutinio dienos darbo užmokesčio už kiekvienÄ darbo dienÄ (5 darbo dienų savaitė) nuo 2012-09-12 iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisti ieÅ¡kovei V. Å . iÅ¡ atsakovo UAB „Antėja“ 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ ; priteisti 900 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.        Atsakovas UAB „Antėja“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-09-11 sprendimÄ toje dalyje, kurioje buvo patenkinti ieÅ¡kovės reikalavimai, taip pat kurioje virÅ¡ijus ieÅ¡kinio reikalavimus buvo priteistas vidutinis darbo užmokestis už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ , ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ - patenkintus ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimus atmesti.

        Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs ieÅ¡kovės atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, nukrypo nuo aukščiau nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. LR Teismų Ä®statymo 33 str. 4 d. yra reglamentuota, kad žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukÅ¡tesnės instancijos teismų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių, suformuluotų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose. Pirmosios instancijos teismas, nukrypdamas nuo aukščiau nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, pažeidė ir Teismų Ä®statymo nuostatas.        Apeliantas teigia, kad nepagrįsta teismo iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė iÅ¡ darbo turėjo bÅ«ti atleista pagal LR DK 125 str. (Å¡alių susitarimu) nuo 2011-05-03 ir kad 2012-04-19 buvo pasiektas Å¡alių susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo Å¡alių susitarimu, todėl ieÅ¡kovės neatvykimas j darbÄ , pasibaigus laikinojo nedarbingumo laikotarpiui, negali bÅ«ti vertinamas kaip Å¡iurkÅ¡tus darbo drausmės pažeidimas, yra nepagrįsta.

Susitarimas dėl ieÅ¡kovės darbo sutarties nutraukimo Å¡alių susitarimu nebuvo sudarytas, nes atsakovui nebuvo žinoma, jog ieÅ¡kovė sutinka nutraukti savo darbo sutarti nuo 2011 m. balandžio 29 d., ieÅ¡kovė atsakovui nepateikė jokio atsakymo, jog ji sutinka bÅ«ti atleista bÅ«tent Å¡iÄ dienÄ . Atsakovo elektroniniame laiÅ¡ke nebuvo jokios užuominos, jog Å¡alys jau yra suderinę ieÅ¡kovės atleidimo datÄ . PrieÅ¡ingai, iÅ¡ Å¡io elektroninio laiÅ¡ko turinio matyti, kad buvo likę daug ieÅ¡kovės nebaigtų sutvarkyti reikalų.

Jei atsakovas bÅ«tų laikęs, kad ieÅ¡kovės atleidimo data Å¡alių yra suderinta, jis atitinkamÄ dienÄ ieÅ¡kovę bÅ«tų ir atleidęs. Tai, kad atsakovas, nesulaukęs ieÅ¡kovės darbe, kreipėsi į jÄ su įvairiais paklausimais, praÅ¡ydamas nurodyti jos neatvykimo j darbÄ priežastis, patvirtina, kad atsakovui nebuvo žinoma, kokiu pagrindu ieÅ¡kovė neina į darbÄ .Be to, pirmosios instancijos teismas nepagestai laikė, jog ieÅ¡kovės pasiÅ«lymas nutraukti darbo sutarti bei atsakovo vadovo rezoliucija ant pasiÅ«lymo yra Å¡alių sudarytas raÅ¡tiÅ¡kas susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo DK 125 str. 1 d. prasme, nes Darbo kodekso 125 straipsnio pirma dalis nustato, kad viena darbo sutarties Å¡alis gali raÅ¡tu pasiÅ«lyti kitai Å¡aliai nutraukti darbo sutartį Å¡alių susitarimu.

Jei Å¡i sutinka su pasiÅ«lymu, per septynias dienas turi apie tai praneÅ¡ti Å¡aliai, pateikusiai pasiÅ«lymÄ nutraukti darbo sutartį. Sutarusios nutraukti sutartį, Å¡alys sudaro raÅ¡tiÅ¡kÄ susitarimÄ dėl sutarties nutraukimo. Susitarime numatoma, nuo kurio laiko sutartis nutraukiama, ir kitos sutarties nutraukimo sÄ lygos (kompensacijų, nepanaudotų atostogų suteikimo ir kt.). Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad Jei antroji Å¡alis per Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatytÄ laikÄ nepraneÅ¡a, kad sutinka nutraukti sutartį, laikoma, kad pasiÅ«lymas nutraukti darbo sutartį Å¡alių susitarimu yra atmestas.

Atsakovas 2011 m. balandžio 19 d. gavo ieÅ¡kovės pasiÅ«lymÄ (ofertÄ ) nutraukti su atsakovu sudarytÄ darbo sutarti nuo 2011 m. balandžio 19 d., Å¡io ieÅ¡kovės pasiÅ«lymo (ofertos) neakceptavo ir nurodė, kad sutiktų, jog darbo sutartis su ieÅ¡kove bÅ«tų nutraukta nuo 2011 m. balandžio 29 d. ir, jei ieÅ¡kovę bÅ«tų tenkinusi Å¡i darbo sutarties nutraukimo diena, bÅ«tų pasirengęs raÅ¡tu aptarti kitas darbo sutarties nutraukimo sÄ lygas. Atsakymas į ofertÄ , kai jame yra papildymų, iÅ¡lygų ar kitokių ofertos sÄ lygų pakeitimų, laikomas ofertos atmetimu ir yra prieÅ¡prieÅ¡inė oferta.

IeÅ¡kovė nepatvirtino (neakceptavo) Å¡io atsakovo pasiÅ«lymo, ko pasekoje Å¡alys nesusitarė dėl darbo sutarties nutraukimo sÄ lygų bei nesudarė raÅ¡tiÅ¡ko susitarimo dėl sutarties nutraukimo, kuris pagal LR DK 125 straipsni yra bÅ«tinas. Esant Å¡ioms aplinkybėms yra akivaizdu, kad darbo sutartis nebuvo ir negalėjo bÅ«ti nutraukta LR DK 125 str. pagrindu, kaip kad nusprendė pirmosios instancijos teismas. IeÅ¡kovė nebuvo darbe be svarbių, pateisinamų priežasčių nuo 2011-05-03 iki 2011-05-25.

Daugiau nei 3 savaites nesulaukus ieÅ¡kovės darbe, atsakovui neliko nieko kito kaip tik atleisti ieÅ¡kovę iÅ¡ darbo už pravaikÅ¡tas, 2011 m. gegužės 26 d. buvo priimtas atsakovo generalinio direktoriaus Ä®sakymas Nr. Kll-043 skirti darbuotojai V. Å . drausminę nuobaudÄ atleidimÄ iÅ¡ darbo pagal LR Darbo kodekso 237 str. 1 d. 3 p. bei nutraukti su ieÅ¡kove darbo sutarti vadovaujantis LR Darbo kodekso 136 str. 3 d. 2 p. bei 235 str. 2 d. 9 p. Esant aukščiau nurodytai situacijai laikytina, kad ieÅ¡kovės atleidimas iÅ¡ darbo LR DK 235 str. 2 d. 9 p. pagrindu buvo teisėtas.

Pirmosios instancijos teismas, nusprendęs prieÅ¡ingai, netinkamai vertino bylos aplinkybes, byloje buvusius Ä®rodymus, be to dar ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Pagal Å¡ios bylos fabulÄ analogiÅ¡koje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė buvo pagrįstai atleista iÅ¡ darbo pagal LR DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ ir 235 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ , kadangi Å¡alims raÅ¡tiÅ¡kai nesusitarus dėl darbo sutarties nutraukimo sÄ lygų, darbo santykiai tęsėsi, todėl ieÅ¡kovė privalėjo eiti pareigas.

Aukščiau nurodytoje byloje teismas pažymėjo, kad vien tik Å¡alių valios nutraukti sutarti iu susitarimu pareiÅ¡kimas dar nėra pagrindas darbdaviui atleisti darbuotojÄ iÅ¡ pareigu pagal DK 125 straipsni, o darbuotojui laikyti, kad darbo sutartis bus tikrai nutraukta pagal DK 125 straipsni. Darbuotojo ir darbdavio susitarimÄ nutraukti darbo sutarti galima konstatuoti, kai yra raÅ¡tiÅ¡kai susitarta ne tik dėl darbo sutarties nutraukimo, bet ir dėl laiko, nuo kurio sutartis nutraukiama, bei kitu sutarties nutraukimo sÄ lygų.

Kol Å¡alys nesudarė DK 125 straipsnyje nustatytu reikalavimu atitinkančio raÅ¡tiÅ¡ko susitarimo, darbo santykiai tęsiasi.      Apeliantas taip pat nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovės sutikimas dėl atlyginimo sumažinimo nebuvo iÅ¡reikÅ¡tas jos laisva valia, tai nulėmė neva teisės aktų neatitinkantys atsakovo veiksmai, todėl padarė iÅ¡vadas, kad darbo užmokestis ieÅ¡kovei buvo sumažintas negavus jos sutikimo. Atsižvelgiant i tai, teismas nusprendė panaikinti atsakovo 2011-03-01 įsakymÄ , pripažinti 2011-03-01 darbo sutarties pakeitimÄ negaliojančiu ir priteisti ieÅ¡kovei dėl neteisėto atlyginimo sumažinimo neiÅ¡mokėtÄ sumÄ .

Darydamas aukščiau nurodytas iÅ¡vadas teismas rėmėsi pačios ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimais bei liudytojos V. Å . parodymais. Tačiau darbo užmokestis ieÅ¡kovei buvo sumažintas teisėtai, laikantis LR DK 120 str. nustatytų reikalavimų. DK 120 str. 3 d. yra reglamentuota, kad darbo apmokėjimo sÄ lygas be darbuotojo raÅ¡tiÅ¡ko sutikimo darbdavys gali keisti tik tuo atveju, kai įstatymais, Vyriausybės nutarimais ar pagal kolektyvinę sutartį yra keičiamas tam tikros Å«kio Å¡akos, įmonės ar darbuotojų kategorijos darbo apmokėjimas.

Keičiant darbo apmokėjimo sÄ lygas, sumažinti darbo užmokestį be darbuotojo raÅ¡tiÅ¡ko sutikimo negalima. Dėl darbo užmokesčio sumažinimo buvo gautas pačios ieÅ¡kovės sutikimas. Ji sutikimÄ iÅ¡reiÅ¡kė pasiraÅ¡ydama darbo sutarties pakeitimÄ . Atsakovo 2011-02-24 praneÅ¡ime dėl darbo užmokesčio sumažinimo, 2011-03-01 direktoriaus įsakyme dėl atlyginimo pakeitimo Nr. Kll- 010 taip pat yra ieÅ¡kovės paraÅ¡as ties žodžiais „susipažinau ir sutinku". Taigi, esant ieÅ¡kovės sutikimui, galėjo bÅ«ti sumažinamas jos darbo užmokestis.Pirmosios instancijos teismas laikė, kad ieÅ¡kovės sutikimas dėl darbo užmokesčio sumažinimo buvo su ieÅ¡kovės valios trÅ«kumais, t.y. iÅ¡gautas jai grasinant atleidimu iÅ¡ darbo, darant jai spaudimÄ .

Aukščiau nurodytas iÅ¡vadas pirmosios instancijos teismas darė remdamasis ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimais, liudytojos V. Å . parodymais ir 2011-02-24 praneÅ¡imu dėl darbo užmokesčio sumažinimo. Atsakovas pareiÅ¡kia, jog jis nesutinka su aukščiau nurodyta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, nes ji yra nepagrįsta bei prieÅ¡taringa. Sprendimo 4 lape teismas nurodo, kad yra atmestini kaip neįrodyti ieÅ¡kovės argumentai, jog ji buvo verčiama pasiraÅ¡yti praÅ¡ymÄ atleisti jÄ iÅ¡ darbo, taipogi, jog iÅ¡ liudytojų parodymų matyti, kad konkrečių darbdavio grasinimų ieÅ¡kovei jos nėra girdėję.

Tuo tarpu sprendimo 6 lape teismas, prieÅ¡taraudamas savo anksčiau padarytoms iÅ¡vadoms, remiasi ieÅ¡kovės bei jos motinos paaiÅ¡kinimais, jog neva tai ieÅ¡kovei buvo grasinama atleidimu iÅ¡ darbo. Pabrėžtina, kad teismas negalėjo vadovautis liudytojos V. Å . parodymais, kadangi pastaroji yra ieÅ¡kovės motina, todėl neabejotina, kad jos parodymai yra Å¡aliÅ¡ki, tai yra tokie, kokie yra naudingi ieÅ¡kovei. IeÅ¡kovės parodymai dėl daryto spaudimo, atmetus liudytojos parodymus, taip pat vertintini kritiÅ¡kai.       Pirmosios instancijos teismas 2011-01-24 praneÅ¡imÄ vertino kaip spaudimÄ ieÅ¡kovei priimti siÅ«lomÄ darbo sÄ lygų pakeitimÄ .

Pasak teismo atsakovas negalėjo informuoti ieÅ¡kovės apie vienaÅ¡aliÅ¡kÄ darbo apmokėjimo sÄ lygų pakeitimÄ bei numatomÄ atleidimÄ nesutikimo atveju. Atsakovas su tokiu teismo vertinimu nesutinka, kadangi jis prieÅ¡tarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, suformuotai Å¡iuo klausimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad darbuotojas negali bÅ«ti priverstas dirbti už sumažintÄ darbo užmokestį, darbuotojui nesutikus dirbti pakeistomis darbo sÄ lygomis, taigi ir sumažinus darbo užmokestį, sprendžiamas darbo sutarties nutraukimo pagal DK 129 straipsnį klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2011).

Taigi, remiantis aukščiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, darytinos iÅ¡vados, kad atsakovas turėjo pareigÄ informuoti ieÅ¡kovę apie galimas pasekmes, jei ji nesutiks dirbti už sumažintÄ atlyginimÄ . Darbuotojas, bÅ«damas silpnesnioji darbo santykių Å¡alis, neturi tiek teisinių žinių, kiek turi darbdavys, todėl laikytina, kad ieÅ¡kovė buvo informuota apie galimÄ jos atleidimÄ , nesutikus su atlyginimo sumažinimo, jos pačios naudai. IÅ¡ aukščiau nurodytų aplinkybių yra akivaizdu, kad atitinkamas jos informavimas teismo negalėjo bÅ«ti vertinamas kaip spaudimas nutraukti darbo sutarti.

Be to, ieÅ¡kovė, dirbdama pas atsakovÄ po darbo užmokesčio sumažinimo, nereiÅ¡kė jokių pretenzijų darbdaviui dėl sumažinto darbo užmokesčio. Taip pat ji dėl savo teisių pažeidimo nesikreipė nei j darbo ginčų komisijÄ , nei į Darbo inspekcijÄ , taigi, laikytina, jog ji nemanė, jog jos teisės yra pažeidžiamos.       Dėl darbo užmokesčio skirtumo priteisimo apeliantas nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovei nepagrįstai buvo sumažintas darbo užmokestis, ko pasėkoje ieÅ¡kovei priteisė dėl atlyginimo sumažinimo susidariusį darbo užmokesčio skirtumÄ , nes dėl darbo užmokesčio sumažinimo buvo pačios ieÅ¡kovės sutikimas, kuris buvo įformintas tiek 2011-02-24 praneÅ¡ime, tiek 2011-03- 01 direktoriaus įsakyme dėl atlyginimo pakeitimo Nr. Kll-010, tiek Å¡alių sudarytame darbo sutarties pakeitime.

Taigi, darbo užmokesčio skirtumui priteisti nebuvo teisinio pagrindo.     Apeliantas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas apskaičiuojant darbo užmokesčio skirtumÄ , padarė klaidų, nes neatkreipė dėmesio, kad ieÅ¡kovė gavo iÅ¡moka už ieÅ¡kovės nedarbingumÄ , tinkamai paskaičiuotas skirtumas tarp nesumažinto ir sumažinto darbo užmokesčio turėjo bÅ«ti 293,93 Lt, o ne 658,29 Lt kaip kad nurodė pirmosios instancijos teismas.    Apeliantas teigia, kad nesutinka dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ priteisimo, nes ieÅ¡kovei darbo užmokestis buvo sumažintas su jos sutikimu, todėl darbo užmokesčio skirtumas iÅ¡ atsakovo buvo priteistas nepagrįstai.

Dėl aukščiau nurodytų priežasčių buvo nepagrįstai priteistas ir vidutinis darbo užmokestis už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ . Atsakovas visas priklausančias pinigų sumas sumokėjo ieÅ¡kovei jos atleidimo dienÄ ir jai skolingas neliko.    Dėl neturtinės žalos priteisimo apeliantas taip pat nesutinka, teigė, kad nebuvo neteisėtų atsakovo veiksmų, kurių pagrindu galėjo bÅ«ti priteisiama neturtinė žala, savo teiginį grindžia anksčiau iÅ¡dėstytais teiginiais.

         IeÅ¡kovė atsiliepimais į ieÅ¡kinį praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir priteisti iÅ¡ apelianto 1000 Lt teisinių iÅ¡laidų ( sutinkamai su LR teisingumo ministro 2004 04 02 įsakymu Nr 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo" 8.2 p. Nurodė, kad teismas iÅ¡sprendė ginÄÄ teisėtai ir objektyviai, apelianto reikalavimai yra nepagrįsti.          Apeliacinis skundas atmetamas.

          Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, o Å¡io proceso paskirtis – patikrinti, ar teismas nustatė ir visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai bei objektyviai iÅ¡tyrė esmines bylos faktines aplinkybes, reikÅ¡mingas nagrinėjamai bylai, teisingai kvalifikavo tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius, tinkamai aiÅ¡kino ir pritaikė proceso bei materialiosios teisės normas ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 263, 320 str.).

Atsižvelgdama į paminėtus kriterijus, teisėjų kolegija nagrinėja ir vertina atsakovo apeliacinio skundo bei ieÅ¡kovo atsiliepimo į skundÄ argumentus, byloje surinktus įrodymus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nenustatyta absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.          Dėl ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo          Bylos medžiaga nustatyta, kad ieÅ¡kovė 2010-09-28 darbo sutarties pagrindu buvo priimta UAB „Antėja“ Vilniaus padalinio vadove su 1980 Lt mėnesiniu atlyginimu, o atsakovui 2011-03-01 įsakymu sumažinus atlyginimÄ iki 1500 Lt, ieÅ¡kovė 2011-04-19 padavė pareiÅ¡kimÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo nuo 2012-04-19, kuriame nenurodė atleidimo iÅ¡ darbo pagrindo (DK straipsnio), taip pat nenurodė konkrečiu priežasčių.

Atsakovas ieÅ¡kovės praÅ¡yme tÄ pačiÄ diena uždėjo rezoliucijÄ - atleisti ieÅ¡kovę nuo 2012-04-29 (b. l. 17). IÅ¡ nurodytų faktinių aplinkybių ir bylos medžiagos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad kita darbo sutarties Å¡alies sutiko su pasiÅ«lymu nutraukti darbo santykius, koreguojant atleidimo datÄ ir tuo pagrindu padarė iÅ¡vadÄ , kad buvo ieÅ¡kovės pasiÅ«lymas nutraukti darbo sutartį Å¡alių susitarimu nuo 2012-04-29 (DK 125 straipsnis).         Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija bylos medžiagos pagrindu konstatuoja, kad tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ atitinka DK 125 straipsnio nuostatoms, todėl yra pagrįsta ir teisėta.   LR Darbo kodekso 125 straipsnis nustato, kad viena darbo sutarties Å¡alis gali raÅ¡tu pasiÅ«lyti kitai Å¡aliai nutraukti darbo sutartį Å¡alių susitarimu.

Jei Å¡i sutinka su pasiÅ«lymu, per septynias dienas turi apie tai praneÅ¡ti Å¡aliai, pateikusiai pasiÅ«lymÄ nutraukti darbo sutartį. Kadangi atsakovas ieÅ¡kovės praÅ¡yme tÄ pačiÄ diena uždėjo rezoliucijÄ atleisti ieÅ¡kovę nuo 2012-04-29, o ieÅ¡kovė prieÅ¡taravimų nepateikė, laikoma, kad Å¡alys sudaro raÅ¡tiÅ¡kÄ susitarimÄ dėl sutarties nutraukimo nuo 2012-04-29, todėl Å¡io susitarimo pagrindu atsakovas 2012-04-29 privalėjo priimti įsakymÄ dėl ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo, o nustačius, kad ieÅ¡kovė iki atleidimo iÅ¡ darbo dienos susirgo, perkelti atleidimo datÄ , nes kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, DK 125 straipsnis nenumato darbo sutarties Å¡alių, sudariusių raÅ¡tiÅ¡kÄ susitarimÄ dėl sutarties nutraukimo, teisės atÅ¡aukti savo valiÄ , iÅ¡reikÅ¡tÄ susitarime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-489/2005).

Atsakovui pačiam nustačius ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ , reikalauti, kad ieÅ¡kovė po ligos grįžtų į darbÄ , o jos neatvykimÄ Ä¯ darbÄ laikyti pravaikÅ¡ta, nebuvo teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad tokį reikalavimÄ atsakovas galėtų kelti ieÅ¡kovei tuo atveju, jeigu tarp ieÅ¡kovė ir atsakovas bÅ«tų iÅ¡ naujo susitariusios dėl atleidimo termino pratęsimo, tačiau tokių įrodymų byloje nėra. Todėl teismas visiÅ¡kai pagrįstai panaikino atsakovo įsakymÄ dėl ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo už pravaikÅ¡tÄ .

      Tai, kas atsakovas, nesulaukęs ieÅ¡kovės darbe, kreipėsi į jÄ su įvairiais paklausimais, praÅ¡ydamas nurodyti jos neatvykimo j darbÄ priežastis, pildė darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir tvirtina, kad ieÅ¡kovė nebuvo darbe be svarbių, pateisinamų priežasčių nuo 2011-05-03 iki 2011-05-25, bei tvirtino, kad 2011 m. gegužės 26 d. generalinio direktoriaus Ä®sakymu ieÅ¡kovę teisėtai atleido už pravaikÅ¡tÄ Â (Darbo kodekso 136 str. 3 d. 2 p. bei 235 str. 2 d. 9 p), rodo atsakovo, kaip darbdavio, darbo teisės nuostatų nesilaikymÄ bei klaidingÄ LR Darbo kodekso 125 straipsnio suvokimÄ .

Dėl iÅ¡dėstyto, visi apelianto teiginiai dėl Darbo kodekso 125 straipsnio aiÅ¡kinimo ir taikymo, dėl nebuvimo susitarimo nutraukti darbo sutartį su ieÅ¡kove, yra teisiÅ¡kai nepagrįsti.       Apelianto pacituoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriau kolegijos iÅ¡aiÅ¡kinimai, iÅ¡dėstyti 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2006 negali bÅ«ti taikomi dabar nagrinėjamojoje byloje, nes bylų aplinkybės skiriasi, minėtoje byloje nustatyta, kad „ieÅ¡kovei pasiÅ«lius darbdaviui nutraukti darbo sutartį Å¡alių susitarimu, Å¡alys nesusitarė dėl darbo sutarties nutraukimo sÄ lygų, ieÅ¡kovė nepateikė darbdaviui raÅ¡tu pareiÅ¡kimo nutraukti darbo sutartį, Darbo sutartis nebuvo nutraukta“.

Gi nagrinėjamojoje byloje Å¡alys susitarė dėl konkrečios atleidimo dienos. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nenukrypo nuo aukščiau nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, nepažeidė ir Teismų įstatymo nuostatų.      Dėl darbo užmokesčio sumažinimo.        Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas 2011-02-24 praneÅ¡imu informavo ieÅ¡kovę, kad nuo 2011-03-01 sumažinamas darbo užmokestis, keičiami darbo sutartis 3 punktas iÅ¡dėstomi taip: Darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui 1500 Lt darbo užmokestį. PraneÅ¡ime prie atspaudintų žodžių :Susipažinau ir sutinku“ yra ieÅ¡kovės paraÅ¡as (b.l. 148). Atsakovas 2011-03-01 įsakymu sumažino ieÅ¡kovės darbo užmokestį nuo 1800 Lt iki 1500 Lt, atliko darbo sutarties pakeitimÄ (b.l. 108, 14).

       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nors atsakovas sumažino ieÅ¡kovės atlyginimÄ gavęs ieÅ¡kovės sutikimÄ , tačiau ieÅ¡kovės apsisprendimÄ pasiraÅ¡yti sutikimÄ dirbti už sumažintÄ atlyginimÄ , nulėmė teisės aktų nuostatų neatitinkantys atsakovo veiksmai dėl to ieÅ¡kovės sutikimas dėl atlyginimo sumažinimo nėra iÅ¡reikÅ¡tas jos laisva valia, t. y. darbo užmokestis ieÅ¡kovei sumažintas faktiÅ¡kai negavus ieÅ¡kovės sutikimo. Savo iÅ¡vadÄ teismas motyvavo tuo, kad praneÅ¡ime darbdavys galėjo tik informuoti ir paaiÅ¡kinti apie blogÄ Ä¯monės finansinę bÅ«klę bei pateikti praÅ¡ymÄ (siÅ«lymÄ ) sutikti dirbti už sumažintÄ atlyginimÄ , tačiau negalėjo informuoti apie vienaÅ¡aliÅ¡kÄ darbo apmokėjimo pakeitimÄ bei numatomÄ atleidimÄ nesutikimo atveju, toks praneÅ¡imas neatitiko DK reikalavimų, todėl teismo vertinamas kaip neteisėtas spaudimas ieÅ¡kovei priimti siÅ«lomÄ darbo sÄ lygų pasikeitimÄ .       Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal DK 203 straipsnio, reglamentuojančio praneÅ¡imÄ apie naujas darbo apmokėjimo sÄ lygas, 2009-07-23 įstatymo Nr. XI-404 redakcijÄ , galiojusiÄ 2011-02-24 praneÅ¡imo dėl ieÅ¡kovės darbo užmokesčio pakeitimÄ metu, nustatyta kad kai nustatomos naujos darbo apmokėjimo sÄ lygos (Kodekso 120 straipsnio 3 dalis), darbdavys turi raÅ¡tu praneÅ¡ti darbuotojams ne vėliau kaip prieÅ¡ vienÄ mėnesį iki jų įsigaliojimo.

Kolektyvinėje sutartyje gali bÅ«ti nustatytas kitoks įspėjimo terminas, tačiau jis negali bÅ«ti trumpesnis negu 2 savaitės. Taigi, DK 203 straipsnis yra imperatyvaus pobÅ«džio, todėl pakeisti įstatymu nustatyta terminÄ darbdavys negali.     Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, aiÅ¡kindama DK 203 straipsnyje įtvirtinto praneÅ¡imo paskirtį kartu su DK 120 straipsnio 3 dalimi, padarė iÅ¡vadÄ , kad tokiu praneÅ¡imu darbuotojas informuojamas apie tai, kad vienaÅ¡aliÅ¡kai keičiamos darbo apmokėjimo sÄ lygos ir dėl kokių priežasčių jos keičiamos, o DK 203 straipsnyje nustatytas iÅ¡ankstinis įspėjimas apie numatomÄ darbo apmokėjimo sÄ lygų pakeitimÄ Ä¯statymo leidėjo nustatytas tokiais tikslais, kad darbuotojas turėtų galimybę ir pakankamai laiko nuspręsti, ar jam verta pasilikti įmonėje pakeistomis darbo apmokėjimo sÄ lygomis, nes darbuotojui nesutikus dirbti pakeistomis darbo apmokėjimo sÄ lygomis įstatymo nustatyta tvarka jis gali bÅ«ti atleidžiamas DK 129 straipsnio pagrindu (2005 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2005 2011 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2011).

   IeÅ¡kovė teigia, kad 2011-03-01 įsakymas, kuriuo sumažintas ieÅ¡kovės darbo užmokestis nuo 1800 Lt iki 1500 Lt buvo priimtas jos iÅ¡ anksto neįspėjus. Minėta, kad atsakovas 2011-02-24 pranešė ieÅ¡kovei, kad nuo 2011-03-01 sumažinamas darbo užmokestis, t.y. pranešė prieÅ¡ 5 dienas, kai DK 203 straipsnis imperatyviai reikalauja praneÅ¡ti ne vėliau kaip prieÅ¡ vienÄ mėnesį, todėl teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovo praneÅ¡imas neatitiko įstatymo reikalavimus, todėl nepasiekė įstatymo leidėjo nustatytų tikslų, kad darbuotojas turėtų galimybę ir pakankamai laiko nuspręsti, ar jam verta pasilikti įmonėje pakeistomis darbo apmokėjimo sÄ lygomis.

NatÅ«ralu, kad ieÅ¡kovei 5 dienų suteiktas terminas nebuvo pakankamas laikas apsispręsti dėl savo pozicijos vienos iÅ¡ svarbiausių darbo sutarties sÄ lygų, iÅ¡ anksto žinant, kad nesutikimo atveju neteks darbo vietos, nes bus atleista. Esant ieÅ¡kovės teiginiui, kad jos apsisprendimÄ Ä¯takavo atsakovo praneÅ¡imas ir baimė, kad bus atleista iÅ¡ darbo, konstatuoti, kad ieÅ¡kovė (bÅ«dama silpnesnioji darbo santykių Å¡alis) laisvai sutiko su atlyginimo sumažinimu, nėra pagrindo. Dėl iÅ¡dėstyto, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovės apsisprendimÄ pasiraÅ¡yti sutikimÄ dirbti už sumažintÄ atlyginimÄ , nulėmė teisės aktų nuostatų neatitinkantys atsakovo veiksmai ir dėl to ieÅ¡kovės sutikimas dėl atlyginimo sumažinimo nėra iÅ¡reikÅ¡tas jos laisva valia.

Kad ieÅ¡kovė nebuvo tinkamai apsisprendusi dėl sutikimo, įrodo ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovė po darbo užmokesčio sumažinimo atidirbo tik apie pusantro mėnesio ir nusprendė iÅ¡eiti iÅ¡ darbo. Taigi, esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad teismas pagrįstai panaikino įsakymÄ 2011-03-01 įsakymÄ ir priteisė ieÅ¡kovei neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį.       Apelianto teiginys, kad darbo užmokestis ieÅ¡kovei buvo sumažintas teisėtai, laikantis LR DK 120 str. nustatytų reikalavimų, kad dėl darbo užmokesčio sumažinimo buvo gautas pačios ieÅ¡kovės sutikimas, prieÅ¡tarauja bylos faktinėms aplinkybėms ir teismų suformuotai praktikai.

Tačiau kolegija sutinka su apelianto teiginiu, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovės sutikimas dėl darbo užmokesčio sumažinimo buvo iÅ¡gautas jai grasinant atleidimu iÅ¡ darbo, darant jai spaudimÄ , nepatvirtinta bylos medžiaga, todėl nurodytÄ teismo teiginį kolegija paÅ¡alina iÅ¡ teismo motyvų, nes byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovės apsisprendimui turėjo reikÅ¡mės įstatymu, t.y. DK 203 straipsniu nustatyto įspėjimo termino pažeidimas.      Tačiau teisėjų kolegija sutinka su apelianto teiginių, kad ieÅ¡kovės darbu užmokesčio skirtumas sudaro 293, 93 Lt, o teismas priteisė 658, 29 Lt, t.y.  teismas neteisingai paskaičiavo ir priteisė ieÅ¡kovei darbu užmokesčio skirtumÄ . Pagal į bylÄ pateiktÄ 2011 m. kovo mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tį (b. l. 136) ieÅ¡kovė iÅ¡ 22 darbo dienų faktiÅ¡kai dirbo 18 d.

Pagal į bylÄ pateiktÄ darbo užmokesčio už šį mėnesį suvestinę (b. l. 185) ieÅ¡kovei priskaičiuotas neteisėtai sumažintas 1225,71 Lt atlyginimas ir 188, 58 Lt nedarbingumo paÅ¡alpa iÅ¡ viso 1414, 29 Lt, o turėjo bÅ«ti priskaičiuotas 1620 Lt atlyginimas (1980 : 22 X 18), todėl už kovo mėnesį priteistina 205, 71Lt dėl neteisėto atlyginimo sumažinimo neiÅ¡mokėta suma. Pagal į bylÄ pateiktÄ 2011 m. balandžio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tį (b. l. 137) ieÅ¡kovė iÅ¡ 20 darbo dienų faktiÅ¡kai dirbo 11 d.

Pagal į bylÄ pateiktÄ darbo užmokesčio už šį mėnesį suvestinę (b. l. 186) ieÅ¡kovei priskaičiuotas neteisėtai sumažintas 825 Lt atlyginimas ir 175, 78 Lt nedarbingumo paÅ¡alpa iÅ¡ viso 1000, 78 Lt, o turėjo bÅ«ti priskaičiuotas 1089 Lt atlyginimas (1980 : 20 X 11), taigi už balandžio mėnesį priteistina 88, 22 Lt dėl neteisėto atlyginimo sumažinimo neiÅ¡mokėta suma. IÅ¡ viso ieÅ¡kovei priteistina 2011 m. kovo – balandžio mėn. neteisėtai neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio suma 293, 93 Lt (205, 71Lt +88, 22 Lt), neatskaičius mokesčių.         Apeliantas nesutinka su teismo priteistu vidutinio darbo užmokesčiu už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ priteisimo, teigdamas, kad ieÅ¡kovei darbo užmokestis buvo sumažintas su jos sutikimu, todėl vidutinis darbo užmokestis už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ kaip ir darbo užmokesčio skirtumas iÅ¡ atsakovo buvo priteistas nepagrįstai.

Å is teiginys atmetamas, nustačius, kad teismas pagrįstai panaikino 2011-03-01 įsakymÄ dėl darbo užmokesčio sumažinimo ir priteisė ieÅ¡kovei neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį, todėl sutikti su atsakovo teiginiu, kad visas priklausančias pinigų sumas sumokėjo ieÅ¡kovei jos atleidimo dienÄ ir jai skolingas neliko, neatitinka tikrovės. Dėl to buvo teisinis pagrindas  (DK 141 str. 3 d.) priteisti ieÅ¡kovei vidutinio darbo užmokestį už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ .          Dėl neturtinės žalos priteisimo         DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties Å¡alys privalo atlyginti viena kitai padarytÄ neturtinę žalÄ .

Jos dydis nustatomas vadovaujantis CK 6.250 straipsnyje įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei pagrindais. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo kriterijus.

      Pirmosios instancijos teismas priteisė ieÅ¡kovei 1000 Lt neturtinės žalos motyvuodamas tuo, kad atsakovas padarė neteisėtus veiksmus - neteisėtai atleido ieÅ¡kovę, neteisėtai sumažino jai darbo užmokestį ir padarė LR DK 202 str. pažeidimÄ (neiÅ¡davė atsiskaitymo lapelių), o tai akivaizdžiai neigiamai įtakojo ieÅ¡kovės dvasinę savijautÄ , ji jautė įtampÄ , iÅ¡ darbdavio pusės patyrė pažeminimÄ . Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokia teismo iÅ¡vada atitinka bylos faktinėms aplinkybėms, todėl apelianto teiginiai kad ginčo atveju nebuvo neteisėtų atsakovo veiksmų, kurių pagrindu galėjo bÅ«ti priteisiama neturtinė žala, yra nepagrįstas.

Nustatydamas žalos dydį, teismas vadovavosi CK 6.250 straipsnyje įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei pagrindais, teismų suformuota praktika - Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio mėn. 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009, kurioje buvo priteistas 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimas dėl netinkamo darbo sutarties nutraukimo pagrindo (atleidimo už pravaikštas, kai darbo sutartis turėjo būti nutraukta pagal DK 127 straipsnio 1 dalį).

Pažymėtina, kad apeliantas argumentų dėl priteistos žalos dydžio nepateikė.         Taigi, apeliacinis skundas nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti, todėl paliekamas galioti kaip teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str.). Teisėjų kolegija pažymi, kad priteisto darbo užmokesčio skirtumo sumažinimas neįtakuoja sprendimo esmės, tai yra pagrindas patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį.         Dėl bylinėjimosi išlaidų        Civilinio proceso kodekso 93 str. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Kadangi apeliacinis skundas iÅ¡ esmės paliktas nepakeistas, tačiau ieÅ¡kovei priteista suma sumažinta 364, 36 Lt ( 658, 29 Lt - 293, 93 Lt) nuo Å¡ios sumos atsakovui priteisiama 11 Lt žyminio mokesčio (Civilinio proceso kodekso 80 str. 1. 4 d.d.)        IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ieÅ¡kovė turėjo 1000 Lt atstovavimo iÅ¡laidų už atsiliepimų į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ ir praÅ¡o jas priteisti iÅ¡ atsakovo. Civilinio proceso kodekso 98 str. nustato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Å io straipsnio antroji dalis nustato, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo.

Atsižvelgiant į bylos sudėtingumÄ , advokato darbo ir laiko sÄ naudas, teisėjų kolegija tenkina ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ pilnai. IeÅ¡kovės turėtas 1000 Lt atstovavimo iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus dydžio (pagal minėtų rekomendacijų 8.11. p., už atsiliepimus į apeliacinį skundÄ maksimalus atlyginimo dydis neturi virÅ¡yti 1, 5 minimalių mėnesinių algų, t.y. 1200 Lt - 800*1, 5).         Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija                                                           n u t a r ė :

      Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. sprendimÄ iÅ¡ esmės palikti nepakeistÄ .        Patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį ir priteistÄ 658,29 Lt darbo užmokesčio skirtumÄ sumažinti iki 293, 93 Lt.       LikusiÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .        Priteisti ieÅ¡kovei V. Å . (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) iÅ¡ atsakovo UAB „Antėja“ (į.k. 300598351, buveinės adresas Žemaičių plentas 37, Kaunas) 1000 Lt atstovavimo iÅ¡laidų.

       Priteisti atsakovui  UAB „Antėja“ (į.k. 300598351, buveinės adresas Žemaičių plentas 37, Kaunas) iÅ¡ ieÅ¡kovės V. Å . (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 11 Lt žyminio mokesčio.       Teisėjai                                                                         Natalja Cikoto                                                                                                                                                                                                   Ona Gasiulytė                                                                                                                                                                                                     Vidas Stankevičius            Â