763aae25-c359-4e8d-b523-a2c8e3f9256d · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinės bylos Nr. e2-4399-653/2018 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01371-2018-8 Procesinio sprendimo kategorija: 45.4, 116.1 (S) S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 5 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėja Jelena Å iÅ¡kina teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos nacionalinis dramos teatras dėl konkurso sÄ lygų pripažinimo neteisėtomis, ir n u s t a t ė ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas pripažinti neteisėtomis pirkimo sÄ lygas 18.2, Pirkimo sÄ lygų „Kriterijaus parametrų apraÅ¡ymas ir vertinimas“ 1.1.2, 1.1.4 bei pirkimÄ nutraukti.

IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovas vykdo pirkimÄ supaprastintų skelbiamų derybų bÅ«du „Bilietų platinimo į Lietuvos nacionalinio dramos teatro organizuojamus renginius (įskaitant kartu su partneriais) ir jo erdvėje vyksiančius renginius paslaugų (įskaitant ilgalaikio materialiojo turto nuomÄ )” (pirkimo numeris 389058), kuris paskelbtas CVP IS priemonėmis 2018 m. liepos 9 d. 2018 m. liepos 13 d. ieÅ¡kovas, siekdamas dalyvauti Pirkime, pateikė praÅ¡ymÄ dėl Pirkimo sÄ lygų paaiÅ¡kinimo / patikslinimo.

Atsakovas 2018 m. liepos 16 d. pateikė atsakymus į Tiekėjo PraÅ¡yme nurodytus klausimus. Nesukdamas su tokiu atsakovo sprendimu, ieÅ¡kovas 2018 m. liepos 16 d. pateikė pretenzijÄ , kuri buvo atmesta atsakovo sprendimu 2018 m. liepos 19 d. IeÅ¡kovo teigimu, ginčijamos pirkimo sÄ lygos yra netikslios, neaiÅ¡kios. Pirkimo dokumentuose nėra pateikta jokių konkrečių reikÅ¡mių ar verčių, pagal kurias jos bÅ«tų vertinamos. Atsakovas nustatė subjektyvius ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, kurie įtvirtina neribotÄ Perkančiosios organizacijos diskrecijÄ vertinant pirkimo dalyvių pasiÅ«lymus ir suteikiant balus.

Tokiu bÅ«du bus pateikti nelygiaverčiai pasiÅ«lymai, kurie galimai bus vertinami vienodai, taip pažeidžiant lygiateisiÅ¡kumo principÄ (VPÄ® 17 str.) Pirkimo sÄ lygų 18.2 p. numatyta, kad: „ApraÅ¡ant 3 efektyvumo parametrÄ , bilietų platintojas pristato bilietų administravimo sistemos funkcionalumÄ ir teikiamas galimybes: kokiais pjÅ«viais ir parametrais galima generuoti renginių pardavimų ataskaitas, kokiÄ informacijÄ apie renginių pardavimus galima stebėti realiu laiku. Taip pat bilietų platintojas nurodo, kokios yra sistemos galimybės ir funkcionalumai administruoti renginius patiems Perkančiojo subjekto darbuotojams.“ Atsakovas atsakymuose nurodė:

„<...> Funkcionalumas – tai visuma vartotojams ir perkančiajai organizacijai svarbių operacijų, sistemos galimybių ir sprendimų, tokių kaip patogi bilietų administravimo sistema perkančiosios organizacijos darbuotojams, vartotojams, o taip pat priemonės, skatinančias bilietų pardavimų rezultatus. Å is sÄ raÅ¡as negali bÅ«ti baigtinis. Kiekvieno Tiekėjo bilietų administravimo sistema yra skirtinga, todėl Perkančioji organizacija ir praÅ¡o jÄ pristatyti įvairiais aspektais, pateikiant visus jos privalumus ir galimybes. <...> praÅ¡oma pateikti baigtinį funkcionalumų ir reikÅ¡mių sÄ raÅ¡Ä , susijusį su Perkančiosios organizacijos darbuotojų galimybėmis savarankiÅ¡kai dirbti bilietų administravimo sistemoje.

Å is sÄ raÅ¡as taip pat negali bÅ«ti baigtinis, nes Perkančioji organizacija nežino visų Tiekėjų sistemų galimybių ir nėra jų vystytoja. Perkančioji organizacija didžiausiu balu vertins pasiÅ«lymÄ to Tiekėjo, kuris neribos Perkančiosios organizacijos galimybių pradėti prekybÄ renginio bilietais kuo greičiau, savarankiÅ¡kai taikyti reikiamas akcijas ir priemones, priklausomai nuo pardavimų rezultatų (t.y., taikyti nuolaidas, kelti kainas, rezervuoti vietas ir pan.,), minimaliai priklausant nuo Tiekėjo darbuotojų darbo krÅ«vio.

Mažiausiu balu bus vertinamas pasiÅ«lymas, kuriame Perkančioji organizacija negali paspartinti bilietų paleidimo proceso savarankiÅ¡kai, atlikdama dalį duomenų suvedimo į sistemÄ .“ Atsakovas pažymėjo, jog sÄ voka sistemos „galimybės ir funkcionalumai“ administruoti renginius patiems Perkančiojo subjekto darbuotojams niekaip kitaip negali bÅ«ti suprantama kaip sistemos funkcijų apraÅ¡ymas, kurio pagrindu vertinama funkcijų įvairovė ir apimtis Perkančiosios organizacijos darbuotojams patiems administruoti renginius.

Ieškovas teigia, jog Techninėje specifikacijoje (Techninės specifikacijos 3.2 p., 4.11 p., 5.3 p., 7.4 p.) jau yra nustatyti reikalavimai darbuotojams naudotis sistema, tačiau Perkančioji organizacija, nustatydama kokybės kriterijus, nenurodė, už kokias papildomas priemones skiriami papildomi balai, kiek konkrečiai papildomų priemonių, dar nenurodytų Techninėje specifikacijoje, turi būti pasiūlyta, už kokį kiekį priemonių skiriamas 1 balas, už kokios kokybės priemones skiriamas 1 balas.

IeÅ¡kovas taip pat pažymi, jog Techninėje specifikacijoje (Techninės specifikacijos 3.2 p., 4.6 – 4.9 p.) jau yra nustatyti vartotojams naudojimosi reikalavimai, priemonės užtikrinančios „patogumÄ â€œ, tačiau nėra nurodyta, kokios papildomos, Techninės specifikacijos reikalavimuose neįtvirtintos priemonės, bÅ«tų vertinamos, koks jų kiekis turi bÅ«ti pateiktas, siekiant gauti 1 balÄ , kokios kokybės priemonės lemia 1 balo gavimÄ , kokios papildomos operacijos turi bÅ«ti užtikrinamos, koks minimalus jų kiekis.

Be to, nėra nustatyta, kas laikoma patogumu vartotojams ir darbuotojams, pavyzdžiui, prisijungimo greitis, kiek balų skiriama už konkretų greitesnį prisijungimÄ . Taip pat Techninės specifikacijos 4.10 p. nurodyta, kokiais pjÅ«viais turi bÅ«ti teikiamos ataskaitos, todėl nėra aiÅ¡ku, kiek papildomų pjÅ«vių, nenurodytų Techninėje specifikacijoje, turi pateikti tiekėjai, kad gautų 1 balÄ ar daugiau balų. Nėra aiÅ¡kiai nurodyta, kaip pasiskirsto balais sistemos „funkcionalumas“ ir sistemos „galimybės ir funkcionalumai“, kurie pagal Perkančiosios organizacijos paaiÅ¡kinimus, galimai, yra skirtingos sÄ vokos, t.y. kiek balų skiriama tik už „funkcionalumÄ â€œ, kiek balų skiriama už „galimybes ir funkcionalumus“.

Bet kuris tiekėjas, rengdamas pasiÅ«lymÄ , kurį sudaro jo sistemos apraÅ¡ymas, neturi objektyvios galimybės net preliminariai savarankiÅ¡kai įsivertinti, kiek balų gali gauti už savo pasiÅ«lymÄ , o tolesnėse stadijose,- už kokius trÅ«kumus neteko dalies balų. Perkančioji organizacija atsiliepime į ieÅ¡kinį pakartoja funkcionalumo apibrėžimÄ , kuris buvo pateiktas Atsakyme į klausimus, tačiau nepateikia savo paaiÅ¡kinimų, kokios operacijos yra svarbios vartotojams ir Atsakovui, nėra pateiktas netgi preliminarus / nebaigtinis sÄ raÅ¡as, kuris leistų tiekėjams suprasti, kokias operacijas turi pasiÅ«lyti / atitikti bilietų pardavimo sistema.

Nėra pateiktas iÅ¡aiÅ¡kinimas, kokie yra Perkančiosios organizacijos poreikiai ar kokie vartotojų poreikiai ir kada jau yra laikoma, kad jie patenkinti. Perkančioji organizacija atsiliepime į ieÅ¡kinį visiÅ¡kai nepateikia paaiÅ¡kinimo, kuo skiriasi „funkcionalumas“ ir „galimybės ir funkcionalumai“, kadangi, IeÅ¡kovo vertinimu, tai yra skirtingos sampratos, naudojamos paaiÅ¡kinti skirtingus Perkančiosios organizacijos poreikius, tikslus. Pirkimo sÄ lygų „Kriterijaus parametrų apraÅ¡ymas ir vertinimas“ 1.1.2 p. numatyta, kad „Reklaminės ir pardavimo skatinimo priemonės (P1) – [...] Taip pat bus vertinamos kitos pardavimo skatinimo priemonės, visų Å¡ių priemonių atitikimo Perkančiojo subjekto poreikiams ir teigiamų rezultatų užtikrinimo pagrindimas.“ Perkančioji organizacija Atsakymuose nurodė:

„teigiamais rezultatais“ yra laikomi pagerėję pardavimų rezultatai. Tiekėjas turi pasiÅ«lyti pardavimų skatinimų priemones, pateikti sėkmingų pavyzdžių iÅ¡ savo veiklos su kitomis kultÅ«rinėmis organizacijomis. Balų vertė priklausys nuo pasiÅ«lymų įvairovės ir jų pritaikymo Perkančiajai organizacijai.“ Perkančioji organizacija Sprendime pažymėjo, jog: „sÄ voka „teigiami rezultatai“, kaip ir buvo minėta 2018-07-6 atsakyme į klausimus – tai yra pagerėję pardavimų rezultatai.

Taigi tiekėjui yra suteikta galimybė pateikti išsamius aprašymus, kokiu būdu jie galėtų įtakoti geresnius Perkančiosios organizacijos pardavimų rezultatus“. Ieškovas pažymi, jog Techninės specifikacijos 5-6 skyriuose yra nurodyti rinkodaros ir reklamos būdai ir priemonės, tačiau Perkančioji organizacija nenurodo, kokios papildomos priemonės turi būti taikomos, kiek tų priemonių turi būti pateikta, jog būtų suteikiamas bent 1 balas, kokios kokybės priemonės turi būti siūlomos, kad būtų gautas bent 1 balas.

Perkančioji organizacija nenurodo, kaip bus vertinami pagerėję pardavimų rezultatai – ar jau vienu bilietu daugiau yra laikoma teigiamu rezultatu, ar turi bÅ«ti kažkoks procentas daugiau parduotų bilietų, kuo vadovaujantis bus sprendžiama, jog papildomos priemonės, o ne iÅ¡oriniai faktoriai lėmė „pagerėjimÄ â€œ, kaip bus vertinama, jeigu bus taikytos „papildomos priemonės“, tačiau „pagerėjimas“ nebus pasiektas. NeaiÅ¡ku kaip bÅ«tų vertinami „teigiami rezultatai“, kiek papildomų žiÅ«rovų jau laikoma teigiamais rezultatais, ar pakanka tik apraÅ¡ymo su keliais pavyzdžiais.

Kaip Perkančioji organizacija vertins, jeigu pritaikytos priemonės sutarties vykdymo metu neduos rezultatų. NeaiÅ¡ku, ar Perkančioji organizacija vertins tik papildomų priemonių skaičių, ar taip pat bus atsižvelgiama į priemonių kokybę, kad jos buvo anksčiau pritaikytos. IeÅ¡kovas dar kartÄ pažymi, jog 10 balų skiriama už puikiÄ rezultato kokybę, todėl nėra aiÅ¡ku, ar tikrai nebus matuojami rezultatai, pavyzdžiui, pritrauktų žiÅ«rovų skaičius, o jeigu tai nebus atliekama, tada kokį rezultatÄ Perkančioji organizacija apskritai vertins.

Pirkimo sÄ lygų „Kriterijaus parametrų apraÅ¡ymas ir vertinimas“ 1.1.4 p. numatyta, kad: „Paslaugos teikėjo bilietų platinimo administravimo sistema ir ataskaitų modulis (P3) – parametras vertinamas pagal pateiktame apraÅ¡yme (Techninės specifikacijos 4.10 p.) pateiktÄ bilietų administravimo sistemos teikiamų galimybių skalę – kiek iÅ¡samiai ir detaliai Perkantysis subjektas gali gauti ataskaitas iÅ¡ bilietų platintojo ir tokias ataskaitas generuoti pats. Perkantysis subjektas vertins, kaip operatyviai ir lanksčiai bilietų platintojas gali sukurti renginius sistemoje ir pradėti bilietų prekybÄ , kokias galimybes pardavimų skatinimo priemones galima taikyti sistemoje (nuolaidų, akcijų taikymo funkcijos ir pan.).

Bilietų administravimo sistema bus vertinama ir pagal dar vienÄ kriterijų – kokias galimybes ji suteikia administruoti renginius paties Perkančiojo subjekto darbuotojams savarankiÅ¡kai, be bilietų platintojo pagalbos.“ Perkančioji organizacija Atsakymuose nurodė: „Perkančioji organizacija nėra susipažinusi su visų Tiekėjų bilietų administravimo sistemomis, todėl nežino visų jų teikiamų galimybių. Tiekėjų praÅ¡oma nurodyti, kaip greitai jie gali suvesti renginį į savo bilietų sistemÄ ir pradėti bilietų prekybÄ .

Perkančioji organizacija informuoja, kad jos renginių apimtys siekia iki 350 renginių per metus, įprastinė praktika – pradėti prekybÄ bilietais į Å¡iuos renginius 2-3 kartus (per metus). Perkančioji organizacija nuolat prekiauja bilietais ir į atskirus spektaklius, kurie nepatenka į minėtus prekybos etapus“ . Perkančioji organizacija Sprendime pažymėjo, jog: „sÄ voka „operatyviai“, gali bÅ«ti suprantama vieninteliu bÅ«du ir tikrai nedviprasmiÅ¡kai, o tik kaip greitai – per maksimaliai trumpiausiÄ laikÄ .“ IeÅ¡kovas pažymi, jog taip pat Techninės specifikacijos 4.10 p. nurodyta, kokiais pjÅ«viais turi bÅ«ti teikiamos ataskaitos, todėl nėra aiÅ¡ku, kiek papildomų pjÅ«vių, nenurodytų Techninėje specifikacijoje, turi pateikti tiekėjai, kad gautų 1 ar daugiau balų.

Taip pat Perkančioji organizacija nurodo, jog operatyvumas turi bÅ«ti suprantamas kaip greitis, maksimaliai trumpiausias laikas, tačiau visiÅ¡kai nenurodo, koks maksimaliai lėčiausias greitis jai yra priimtinas, už kokį greitį tiekėjai gali tikėtis gauti bent 1 balÄ , kokiu bÅ«du Perkančioji organizacija nustatys greitį. Pagal naujausiÄ teismų praktikÄ , Perkančioji organizacija negali nustatyti savitikslių kokybės kriterijų, kurie neturi jokios įtakos sutarties vykdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-378/2018).

Kokybės vertinimas yra skirtas atrinkti kuo geresnį pasiÅ«lymÄ iÅ¡ tų, kurie visiÅ¡kai atitinka Konkurso sÄ lygų reikalavimus, įskaitant Techninės specifikacijos reikalavimus, t.y. geresnį negu nurodytas Techninės specifikacijos reikalavimuose (VPÄ® 55 str.) ir suteikiami balai. Net nurodžius didelį kiekį priemonių, tačiau jų objektyviai netaikant, tiekėjas galėtų gauti didesnį balų skaičių ir bÅ«ti pripažintas laimėtoju. Perkančioji organizacija tik pagal vidinį, subjektyvų ekspertų įsitikinimÄ vertins skirtingus pasiÅ«lymus, o ne objektyvius parametrus, kurie bÅ«tų faktiÅ¡kai taikomi sutarties vykdymo metu.

IÅ¡ operatyvumo sampratos „kaip greičiausiai įmanoma“ nėra aiÅ¡ku, kas Perkančiosios organizacijos laikoma greitai (pavyzdžiui, 1 val., 5 min.), kai Techninės specifikacijos 4.4 p. nurodytos 2 darbo dienos. Tiekėjas pažymi, jog 10 balų suteikiama, kai Tiekėjas užtikrina puikiÄ rezultato kokybę, tačiau nėra aiÅ¡ku, ar Tiekėjas gaus daugiau balų, jeigu įkels renginį ir parduos bilietus per 30 min. nuo Perkančiosios organizacijos informacijos pateikimo, nei tas, kuris tai atliks per 1 darbo dienÄ .

Taigi, lieka neaiškūs apibrėžimai „funkcionalumas“, „operatyvumas“ „patogumas“, „vartotojų ir Perkančiosios organizacijos poreikiai“, „teigiami rezultatai“. Kokybės kriterijai turi būti ne abstraktūs, ne pernelyg platūs, apibrėžti taip, jog būtų objektyviai patikrinami, susieti su konkrečiais mato vienetais (pavyzdžiui papildomais metais). Šis Pirkimas vykdomas, pasikeitus VPĮ reguliavimui ir esant labiau išplėtotai teismų praktikai dėl ekonominio naudingumo vertinimo.

Atsakovas remiasi VPT gairėmis, kuriose nurodyta, jog galima nustatyti subjektyvius kriterijus, kaip estetinės charakteristikos. Ieškovas pažymi, jog šiuo atveju nei vienas iš toliau nurodytų kriterijų nėra priskirtinas estetinėms charakteristikoms, o, priešingai, tai yra techniniai pranašumai (operatyvumas); funkcinės charakteristikos (funkcionalumas); prieinamumas, tinkamumas visiems vartotojams (vartotojų poreikiai). Ieškovas neginčija Perkančiosios organizacijos teisės nustatyti kriterijų lyginamuosius svorius tiek konkrečiais balais, tiek intervalais, tačiau šis lyginamųjų svorių nustatymo būdas nekeičia Ieškovo pozicijos dėl neaiškių, netikslių dviprasmiškų ir subjektyvių kokybės kriterijų.

PasiÅ«lymo vertinimo kriterijai pagal LAT formuojamÄ praktikÄ turi bÅ«ti transformuoti į sutartines prievoles pirkimo laimėtojui, o Å¡uo atveju nėra aiÅ¡ku, ar Perkančioji organizacija nutrauks sutartį dėl kiekvieno nepasiekimo ir kaip apskritai tie kriterijai yra įgyvendinti sutartyje. Ta aplinkybė, jog IeÅ¡kovas nepateikė paraiÅ¡kos, neturi įtakos IeÅ¡kovo suinteresuotumui, nes jo tikslas – dalyvauti Pirkime, pateikti tinkamÄ pasiÅ«lymÄ , kuris bÅ«tų objektyviai įvertintas. Å iuo atveju dėl netikslių, neaiÅ¡kių, dviprasmiÅ¡kų ir subjektyvių kokybės kriterijų ne tik IeÅ¡kovas bet ir kiti tiekėjai neturi galimybių sÄ Å¾iningai varžytis, Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

Nurodė, kad ginčijamas pirkimo sÄ lygas reikia aiÅ¡kinti sistemiÅ¡kai. Techninės specifikacijos 4.10 p. įtvirtinta, kad Tiekėjas turi „Užtikrinti Perkančiajam subjektui realiu laiku stebėti renginių bilietų prekybos ataskaitas pagal skirtingus pjÅ«vius – kainų kategorijas, nuolaidas, salės užpildymÄ ir pan. Paslaugų teikėjas pateikia tokių funkcijų galimybių įrodymus kartu su pasiÅ«lymu (print screen pavyzdžiai iÅ¡ sistemos ir pan., Perkančiajam subjektui suteikia galimybę iÅ¡bandyti demonstracinę renginio/ių administravimo platintojo sistemoje versijÄ )“, todėl skundžiamame 1.1.4. punkte Perkančioji organizacija paaiÅ¡kino, kad „Parametras vertinamas pagal pateiktame apraÅ¡yme (Techninės specifikacijos 4.10 p.) pateiktÄ bilietų administravimo sistemos teikiamų galimybių skalę – kiek iÅ¡samiai ir detaliai Perkantysis subjektas gali gauti ataskaitas iÅ¡ bilietų platintojo ir tokias ataskaitas generuoti pats“.

Tai reiÅ¡kia, kad atsakovas aiÅ¡kiai nurodė, kad bus vertinama, kiek ir kokias papildomas bei kokio detalumo ataskaitas sugeba pateikti vartotojui sistema. Techninės specifikacijos 4.4 p. nurodyta, kad: „Paslaugų teikėjas, gavęs informacijÄ iÅ¡ Perkančiosios organizacijos, pradeda bilietų platinimÄ Ä¯ spektaklius ir renginius ne vėliau kaip po 2 darbo dienų po tokios informacijos pateikimo“; Techninės specifikacijos 5.1 – 5.2 punktuose nurodyti reikalavimai rinkodaros sprendinių techniniam įgyvendinimui, todėl 1.1.4 punkte nurodyta, kad „Perkantysis subjektas vertins, kaip operatyviai ir lanksčiai bilietų platintojas gali sukurti renginius sistemoje ir pradėti bilietų prekybÄ , kokias galimybes pardavimų skatinimo priemones galima taikyti sistemoje (nuolaidų, akcijų taikymo funkcijos ir pan.).

Tai reiÅ¡kia, kad vertinama, kaip greičiausiai galima patalpinti sistemoje informacijÄ apie naujÄ renginį (operatyvumas) ir kokios yra galimybės į sistemÄ Ä¯kelti kuo įvairesnę informacijÄ ir kuo paprasčiau (lankstumas), įvertinant pačiÄ Ä¯kėlimo eigÄ ir jos paprastumÄ bei organizacinius aspektus. Techninės specifikacijos 4.11 p. nurodyta, kad Paslaugų teikėjas privalo: „Garantuoti Perkančiojo subjekto darbuotojams galimybę patiems administruoti renginių informacijÄ , kainas, apraÅ¡ymus, kurti kvietimus, blokuoti vietas salėse“;

Techninės specifikacijos 5.3. punkte nurodyta, kad „Paslaugų teikėjas turi sudaryti galimybę pačiai Perkančiajam subjektui parengti ir spausdinti el. kvietimus į Perkančiojo subjekto renginius“, todėl 1.1.4. įtvirtinta, kad „Bilietų administravimo sistema bus vertinama ir pagal dar vienÄ kriterijų – kokias galimybes ji suteikia administruoti renginius paties Perkančiojo subjekto darbuotojams savarankiÅ¡kai, be bilietų platintojo pagalbos. Å is kriterijus svarbus Perkančiajam subjektui dėl efektyvaus darbo organizavimo – galimybės atlikti dalį funkcijų savarankiÅ¡kai, nelaukiant, kol tai galės atlikti bilietų platintojas, taip pat operatyviai reaguoti į pokyčius pardavimuose (pvz., iÅ¡ankstinių pardavimų ir akcijų metu)“.

Tai reiÅ¡kia, kad vertinamas papildomų galimybių Perkančiosios organizacijos darbuotojams . Techninės specifikacijos 4.10 p. įtvirtinta, kad: Tiekėjas turi „Užtikrinti Perkančiajam subjektui realiu laiku stebėti renginių bilietų prekybos ataskaitas pagal skirtingus pjÅ«vius – kainų kategorijas, nuolaidas, salės užpildymÄ ir pan. Paslaugų teikėjas pateikia tokių funkcijų galimybių įrodymus kartu su pasiÅ«lymu (print screen pavyzdžiai iÅ¡ sistemos ir pan., Perkančiajam subjektui suteikia galimybę iÅ¡bandyti demonstracinę renginio/ių administravimo platintojo sistemoje versijÄ )“, todėl skundžiamame 1.1.4. punkte Perkančioji organizacija paaiÅ¡kino, kad „Parametras vertinamas pagal pateiktame apraÅ¡yme (Techninės specifikacijos 4.10 p.) pateiktÄ bilietų administravimo sistemos teikiamų galimybių skalę – kiek iÅ¡samiai ir detaliai Perkantysis subjektas gali gauti ataskaitas iÅ¡ bilietų platintojo ir tokias ataskaitas generuoti pats“.

Tai reiÅ¡kia, kad atsakovas aiÅ¡kiai nurodė, kad bus vertinama, kiek ir kokias papildomas bei kokio detalumo ataskaitas sugeba pateikti vartotojui sistema. Techninės specifikacijos 4.4 p. nurodyta, kad: „Paslaugų teikėjas, gavęs informacijÄ iÅ¡ Perkančiosios organizacijos, pradeda bilietų platinimÄ Ä¯ spektaklius ir renginius ne vėliau kaip po 2 darbo dienų po tokios informacijos pateikimo“; Techninės specifikacijos 5.1 – 5.2 punktuose nurodyti reikalavimai rinkodaros sprendinių techniniam įgyvendinimui, todėl 1.1.4 punkte nurodyta, kad „Perkantysis subjektas vertins, kaip operatyviai ir lanksčiai bilietų platintojas gali sukurti renginius sistemoje ir pradėti bilietų prekybÄ , kokias galimybes pardavimų skatinimo priemones galima taikyti sistemoje (nuolaidų, akcijų taikymo funkcijos ir pan.).

Tai reiÅ¡kia, kad vertinama, kaip greičiausiai galima patalpinti sistemoje informacijÄ apie naujÄ renginį (operatyvumas) ir kokios yra galimybės į sistemÄ Ä¯kelti kuo įvairesnę informacijÄ ir kuo paprasčiau (lankstumas), įvertinant pačiÄ Ä¯kėlimo eigÄ ir jos paprastumÄ bei organizacinius aspektus. Techninės specifikacijos 4.11 p. nurodyta, kad Paslaugų teikėjas privalo: „Garantuoti Perkančiojo subjekto darbuotojams galimybę patiems administruoti renginių informacijÄ , kainas, apraÅ¡ymus, kurti kvietimus, blokuoti vietas salėse“;

Techninės specifikacijos 5.3. punkte nurodyta, kad „Paslaugų teikėjas turi sudaryti galimybę pačiai Perkančiajam subjektui parengti ir spausdinti el. kvietimus į Perkančiojo subjekto renginius“, todėl 1.1.4. įtvirtinta, kad „Bilietų administravimo sistema bus vertinama ir pagal dar vienÄ kriterijų – kokias galimybes ji suteikia administruoti renginius paties Perkančiojo subjekto darbuotojams savarankiÅ¡kai, be bilietų platintojo pagalbos. Å is kriterijus svarbus Perkančiajam subjektui dėl efektyvaus darbo organizavimo – galimybės atlikti dalį funkcijų savarankiÅ¡kai, nelaukiant, kol tai galės atlikti bilietų platintojas, taip pat operatyviai reaguoti į pokyčius pardavimuose (pvz., iÅ¡ankstinių pardavimų ir akcijų metu)“.

Tai reiÅ¡kia, kad vertinamas papildomų galimybių Perkančiosios organizacijos darbuotojams savarankiÅ¡kai administruoti renginius be Tiekėjo pagalbos (vertinama, kokias papildomas funkcijas su sistema galima atlikti Perkančiosios organizacijos darbuotojams savarankiÅ¡kai). IeÅ¡kovo ginčijamame kaip neaiÅ¡kiai suformuluotame „PASTABOS“ 3 punkte yra tik papildomai paaiÅ¡kinta, kokiÄ informacijÄ apie paslaugos teikėjo bilietų platinimo administravimo sistemÄ ir ataskaitų modulį turi pateikti Paslaugos Teikėjas, labai aiÅ¡kiai iÅ¡skiriant, kad „ApraÅ¡ant 3 efektyvumo parametrÄ , bilietų platintojas pristato bilietų administravimo sistemos funkcionalumÄ ir teikiamas galimybes: kokiais pjÅ«viais ir parametrais galima generuoti renginių pardavimų ataskaitas, kokiÄ informacijÄ apie renginių pardavimus galima stebėti realiu laiku.

Taip pat bilietų platintojas nurodo, kokios yra sistemos galimybės ir funkcionalumai administruoti renginius patiems Perkančiojo subjekto darbuotojams. Bilietų platintojas pateikia Å¡ių apraÅ¡ymų įrodymus (print screen pavyzdžiai ir pan.), taip pat suteikia Perkančiajam subjektui galimybę prisijungti prie sistemos ir jÄ iÅ¡bandyti, sukuriant demonstracinę renginio/renginių versijÄ â€œ. Vertinimo pagal ekonominio naudingumo kriterijus bÅ«tent ir sudaro galimybę įvertinti tuos tiekėjo siÅ«lomus privalumus, apie kuriuos Perkančioji organizacija iki vieÅ¡ojo pirkimo nežinojo, bet kurie yra susiję su perkamu objektu ir kuria ekonominę naudÄ .

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ savo bylose pažymėjo tai, kad “...perkančiosios organizacijos iÅ¡ principo turi teisę nustatyti ir tokias pirkimo sÄ lygas, kurios susijusios su faktinėmis aplinkybėmis, kurios tiksliai paaiÅ¡kės tik sudarius sutartį, o naudojimasis tokia teise nepažeis perkančiosios organizacijos pareigos aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai suformuoti pirkimo sÄ lygas“. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013).

Dėl Pirkimo sÄ lygų 18.2. punkte įtvirtinto Antrojo kriterijaus „Efektyvumas“ pirmojo parametro (P1) – reklaminės ir pardavimo skatinimo priemonės bei Å¡io parametro apraÅ¡ymo ir vertinimo, įtvirtinto 1.1.2. papunktyje. Techninės specifikacijos 6.1 p. įtvirtinta, kad: „Paslaugų teikėjas privalo užtikrinti Perkančiojo subjekto renginių vaizdinę ir spausdintinę reklamÄ , bei jos sklaidÄ Paslaugų teikėjo kasose, bilietų platinimo sistemos interneto portale, Paslaugų teikėjo informacinių partnerių priemonėse netaikant jokių papildomų mokesčių.“ Techninės specifikacijos 6.2. punkte nurodyta, kad „Paslaugų teikėjas privalo aiÅ¡kiai pasiÅ«lyme identifikuoti ir nurodyti 6.1 p. priemones ir jų įprastinę apimtį atitinkamiems renginiams“.

Todėl skundžiamame 1.1.2. punkte Perkančioji organizacija paaiÅ¡kino, kad „šis kriterijus vertinamas Komisijos pagal pateiktÄ apraÅ¡ymÄ (Techninės specifikacijos 6.1. p.). Vykdomas ekspertinis vertinimas nuo 0 iki 10 balų. Bus vertinami parametro aspektai, susiję su tiekėjo siÅ«lomomis ir numatomomis taikyti reklamos ir pardavimo skatinimo priemonėmis, įskaitant siÅ«lomomis suteikti reklamos pozicijomis jų auditorijos pasiekiamumo aspektu. Taip pat bus vertinamos kitos pardavimo skatinimo priemonės, visų Å¡ių priemonių atitikimo Perkančiojo subjekto poreikiams ir teigiamų rezultatų užtikrinimo pagrindimas.

Perkantysis subjektas socialinių tinklų ir visų juose esančių paslaugos teikėjo profilių nelaiko pardavimų kanalais. Nuostata, kad Perkančioji organizacija vertins teigiamų rezultatų užtikrinimo pagrindimÄ yra nuosekliai iÅ¡plaukianti iÅ¡ Perkančiosios organizacijos reikalavimų ir tikslo: pateikus informacinių priemonių sÄ raÅ¡Ä , nurodžius kokias auditorijas kiekviena iÅ¡ priemonių pasiekia, taip pat įvertinus Paslaugų teikėjo gerÄ jÄ patirtį, yra galimybė objektyviai įvertinti ar siÅ«lomos priemonės bus efektyvios, t.y. ar Tiekėjas pagrindė, kad jo siÅ«lomos pardavimų skatinimo priemonės ir pasirinktos informacinės priemonės leis pasiekti teigiamus rezultatus platinant bilietus, t.y. kuo didesnius pardavimus.

Toks vertinimas yra aiÅ¡kiai susijęs su pirkimo objektu, nes, Perkančiajai organizacijai svarbu įvertinti, kokiomis priemonėmis, kokio dydžio auditorijoms ir kokiose rinkose Tiekėjas turi galimybę skelbti apie Atsakovo renginius, todėl Tiekėjas turi nurodyti Å¡iÄ informacijÄ ir pagrįsti, kaip konkreti priemonė yra susijusi su siekiu didinti bilietų pardavimus, o Perkančioji organizacija turi teisę vertinti, ar Tiekėjas pagrindžia siÅ«lomų priemonių taikymÄ siekiant užtikrinti teigiamus pardavimų rezultatus (pvz.:

Tiekėjui nurodžius sklaidos priemones užsienio portaluose, ir pateikus tokios priemonės pasirinkimo pagrindimÄ (t.y. kodėl siÅ«lo spektaklius reklamuoti užsienyje), Perkančioji organizacija vertintų, ar Tiekėjas pagrindžia savo siÅ«lymÄ ir vertintų, ar tokios priemonės naudojimas sklaidai ir reklamai gali teigiamai paveikti bilietų pardavimus į Lietuvos Respublikos teritorijoje vykstančius teatro renginius). IeÅ¡kovas reikalavimÄ dėl minėtos sÄ lygos pripažinimo neteisėta taip pat grindžia tuo, kad neva Perkančioji organizacija pati turėjo nurodyti, kokias pardavimo skatinimo priemones turi naudoti Tiekėjas ir kiek jų turi bÅ«ti, tačiau tokia pozicija vėl yra bandoma paneigti paties ekonominio naudingumo vertinimo esmę.

Atsakovas pažymi, kad tiksliai iÅ¡vardinti visas galimas priemones ir kanalus yra neįmanoma, nes Perkančioji organizacija nežino, kokios jos yra prieinamos Tiekėjams. Labai konkrečių kanalų ir priemonių įvardijimas galėtų bÅ«ti pripažintas neteisėtu tuo pagrindu, kad bÅ«tų ženkliai susiaurintas potencialių Tiekėjų ratas, o tai prieÅ¡tarauja VPÄ® įtvirtintiems principams ir vieÅ¡ajam interesui. Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, Pirkimo sÄ lygos kartu su Perkančiosios organizacijos pateiktais sÄ lygų paaiÅ¡kinimais yra aiÅ¡kios ir vienodai suprantamos visiems Tiekėjams.

IeÅ¡kinyje yra nurodyta, kad ginčijamos sÄ lygos yra neaiÅ¡kios, dviprasmiÅ¡kos ir subjektyvios, dėl ko IeÅ¡kovas neva negali tinkamai nustatyti teiktinų dokumentų turinio (IeÅ¡kinio 3.3.7 p.), tačiau Pirkimo sÄ lygų visuma ir aukščiau pateiktas sisteminis sÄ lygų aiÅ¡kinimas tokius argumentus aiÅ¡kiai paneigia. Be to, pats IeÅ¡kovas cituoja teismų praktikÄ , kuri pabrėžia, kad perkančioji organizacija yra įpareigota pirkimo dokumentuose nurodyti pirkimo sÄ lygas taip, jog bet kuris pakankamai gerai informuotas ir normaliai rÅ«pestingas (uolus) konkurso dalyvis galėtų vienodai Å¡ias suprasti bei aiÅ¡kinti ir todėl turėtų vienodas galimybes rengdami savo pasiÅ«lymus (žr.

Teisingumo Teismo 2001 m. spalio 18 d. SprendimÄ SIAC Construction, C-19/00, Rink. 2001, p. I-7725; taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB „Akordas 1“ v. Visagino savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-158/2011). Atsakovas mano, kad Å¡ioje byloje, vertinant IeÅ¡kovo argumentų pagrįstumÄ dėl tariamai neaiÅ¡kių sÄ lygų ir nežinojimo, kokiÄ informacijÄ reikia pateikti, turi bÅ«ti atsižvelgta į IeÅ¡kovo vykdomos veiklos specifikÄ ir patirtį.

Jau aukščiau buvo minėta, kad visi iÅ¡sireiÅ¡kimai, naudojami Pirkimo sÄ lygose, yra aiÅ¡kÅ«s ir įprastai naudojami atitinkamos srities specialistų. Be to, Atsakovas kartu su Atsiliepimu į praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateikė Teismui 2015 m. skelbto vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygas, kurių 11.2 punkte įtvirtintas kriterijaus „Efektyvumas“ pirmas parametras (P1)-reklaminės ir pardavimo skatinimo priemonės, o jo apraÅ¡ymas ir vertinimas yra analogiÅ¡kas skundžiamų sÄ lygų 1.1.2 punkto nuostatoms.

IeÅ¡kovas kitame analogiÅ¡kame pirkime dalyvavo, teikė pasiÅ«lymÄ ir jam minėtos sÄ lygos buvo aiÅ¡kios. IeÅ¡kinys tenkintinas. Bylos duomenimis atsakovas vykdo pirkimÄ supaprastintų skelbiamų derybų bÅ«du „Bilietų platinimo į Lietuvos nacionalinio dramos teatro organizuojamus renginius (įskaitant kartu su partneriais) ir jo erdvėje vyksiančius renginius paslaugų (įskaitant ilgalaikio materialiojo turto nuomÄ )” (pirkimo numeris 389058), kuris paskelbtas CVP IS priemonėmis 2018 m. liepos 9 d. 2018 m. liepos 13 d. ieÅ¡kovas pateikė praÅ¡ymÄ dėl Pirkimo sÄ lygų paaiÅ¡kinimo / patikslinimo.

Atsakovas 2018 m. liepos 16 d. pateikė atsakymus į Tiekėjo PraÅ¡yme nurodytus klausimus. Nesukdamas su tokiu atsakovo sprendimu, ieÅ¡kovas 2018 m. liepos 16 d. pateikė pretenzijÄ , kuri buvo atmesta atsakovo sprendimu 2018 m. liepos 19 d. Pirkimo sÄ lygų 18.2 p., kuriame reglamentuojama pasiÅ«lymų vertinimo pagal ekonominio naudingumo kriterijų, tvarka ir sÄ lygos prie pastabų 3 p. numatyta, kad: „ApraÅ¡ant 3 efektyvumo parametrÄ , bilietų platintojas pristato bilietų administravimo sistemos funkcionalumÄ ir teikiamas galimybes: kokiais pjÅ«viais ir parametrais galima generuoti renginių pardavimų ataskaitas, kokiÄ informacijÄ apie renginių pardavimus galima stebėti realiu laiku.

Taip pat bilietų platintojas nurodo, kokios yra sistemos galimybės ir funkcionalumai administruoti renginius patiems Perkančiojo subjekto darbuotojams. Bilietų platintojas pateikia Å¡ių apraÅ¡ymų įrodymus (print screen pavyzdžiai ir pan.), taip pat suteikia Perkančiajam subjektui galimybę prisijungti prie sistemos ir jÄ iÅ¡bandyti, sukuriant demonstracinę renginio/renginių versijÄ .´ IÅ¡ Ekonominio vertinimo kriterijų lentelės matyti, kad 3 efektyvumo parametras („P3“ yra paslaugos tiekėjo bilietų platinimo administravimo sistema ir ataskaitų modulis.

Å is parametras apraÅ¡ytas 1.1.4 p. Taip pat 18.2 p. įtvirtintas P1 Efektyvumo kriterijus – reklaminės ir pardavimo skatinimo priemonės, o Å¡io parametro apraÅ¡ymas numatytas 1.1.2 p. Dėl aukščiu minėtų aplinkybių, dėl pirkimo dokumentų (ginčijamų sÄ lygų bei jų iÅ¡aiÅ¡kinimo) teksto turinio, taip pat dėl fakto, kad atsakovas tinkamai pasinaudojo privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, ginčo tarp Å¡alių nėra, todėl dėl Å¡ių aplinkybių, nurodytų abiejų Å¡alių procesiniuose dokumentuose, plačiai nepasisakoma – jos laikomos nustatytomis.

Ginčas kilo dėl minėtų pirkimo sÄ lygų, susijusių su pasiÅ«lymų vertinimu pagal ekonominio naudingumo kriterijų, aiÅ¡kumo bei jų atitikimo vieÅ¡ojo pirkimo principams. IeÅ¡kovas teigia, kad atsakovo naudojamų sÄ vokų („funkcionalumas“, „operatyvumas“, „patogumas“, „vartotojų ir Perkančiosios organizacijos poreikiai“, „teigiami rezultatai“) neaiÅ¡kumas lemia tai, jog nėra aiÅ¡ku koks balas/intervalas skiriamas už konkretų kriterijų ir parametrÄ , kaip jie skaičiuojami, kokį rezultatÄ pasiekus gaunami balai/intervalai, kaip bus vertinamas dalinis rezultato pasiekimas.

Atsakovas atsakymuose iÅ¡aiÅ¡kino, jog funkcionalumas – tai visuma vartotojams ir perkančiajai organizacijai svarbių operacijų, sistemos galimybių ir sprendimų, tokių kaip patogi bilietų administravimo sistema perkančiosios organizacijos darbuotojams, vartotojams, o taip pat priemonės, skatinančias bilietų pardavimų rezultatus. Å is sÄ raÅ¡as negali bÅ«ti baigtinis. Kiekvieno Tiekėjo bilietų administravimo sistema yra skirtinga, todėl Perkančioji organizacija ir praÅ¡o jÄ pristatyti įvairiais aspektais, pateikiant visus jos privalumus ir galimybes. <...> praÅ¡oma pateikti baigtinį funkcionalumų ir reikÅ¡mių sÄ raÅ¡Ä , susijusį su Perkančiosios organizacijos darbuotojų galimybėmis savarankiÅ¡kai dirbti bilietų administravimo sistemoje.

Å is sÄ raÅ¡as taip pat negali bÅ«ti baigtinis, nes Perkančioji organizacija nežino visų Tiekėjų sistemų galimybių ir nėra jų vystytoja. Perkančioji organizacija pirkimo sÄ lygose nustatė tam tikrus privalomus reikalavimus, kuriems neatitinkantis tiekėjo pasiÅ«lymas turi bÅ«ti atmestas (Techninės specifikacijos 4.10 p., 4.4 p., 4.11 p., 6.1 p., 6.2 p.), tuo tarpu vertinant pasiÅ«lymo ekonominį naudingumÄ Perkančioji organizacija vertins papildomas su tuo susijusias tiekėjų siÅ«lomas galimybes ir sistemos funkcionalumÄ (operacijas), kurių tiksliai perkančioji organizacija nežino.

Tačiau, net ir perkančiajai organizacijai nežinant konkrečių perkamų paslaugų tiekimo sÄ lygų, tai neatleidžia nuo pareigos kuo tiksliau ir detaliau apraÅ¡yti vertinimo kriterijus, kuriais remiantis bus skiriami konkretÅ«s pasiÅ«lymo ekonominio naudingumo balai. Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina teismų praktika - Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-378/2018. IeÅ¡kovo nurodytos kaip neaiÅ¡kios ekonominio naudingumo kriterijus apibÅ«dinančios sÄ vokos, buvo nurodytos kaip pirkimo dokumentuose, taip ir atsakovui teikiant pirkimo dokumentų iÅ¡aiÅ¡kinimus.

Tačiau Å¡ioje byloje svarbu nustatyti ne sÄ vokų apibrėžimÄ , tuo labiau ne jų supratimÄ programuotojų kalboje (kaip argumentavo atsakovas), ir ne reikalavimo tiekėjams pateikti tam tikrus duomenis aiÅ¡kumÄ , o nustatyti kaip atsakovo reikalaujamos papildomos priemonės (funkcionalumas, teigiamų rezultatų pasiekimas ir pan.), kurias nurodytų tiekėjai savo pasiÅ«lymuose, bus vertinamos atliekant vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ras – ar už kiekvienÄ pasiÅ«lytÄ papildomÄ priemonę bus skiriamas 1 balas/intervalas, ar tos priemonės bus vertinamos pagal konkretų perkančiosios organizacijos siekiamo tikslo (poreikio) pasiekimÄ , koks priemonių kiekis ar kokius konkrečius reikalavimus turi atitikti kiekviena papildoma pasiÅ«lyta priemonė, kad už jÄ bÅ«tų skiriamas 1 balas ar tam tikras intervalas.

Atsakovo paaiÅ¡kinimai apie atliekamÄ vertinimÄ , tame tarpe, jog funkcionalumas didžiausiu balu bus įvertintas to Tiekėjo, kuris neribos Perkančiosios organizacijos galimybių pradėti prekybÄ renginio bilietais kuo greičiau, savarankiÅ¡kai taikyti reikiamas akcijas ir priemones, priklausomai nuo pardavimų rezultatų (t.y., taikyti nuolaidas, kelti kainas, rezervuoti vietas ir pan.,), minimaliai priklausant nuo Tiekėjo darbuotojų darbo krÅ«vio, o mažiausiu balu bus vertinamas pasiÅ«lymas, kuriame Perkančioji organizacija negali paspartinti bilietų paleidimo proceso savarankiÅ¡kai, atlikdama dalį duomenų suvedimo į sistemÄ â€“ teismo vertinimu, nesudaro pagrindo pripažinti, jog tokia vertinimo sistema yra pakankami skaidri ir aiÅ¡ki, nes nėra aiÅ¡kiai neapibrėžta kaip bus vertinama atitiktis nustatytiems kriterijams.

Nėra aiÅ¡ku pagal kÄ konkrečiai bus sprendžiama apie atliekamų sistemos operacijų svarbÄ , sistemos patogumÄ , kaip ir pagal kÄ bus vertinama teigiamų pardavimų rezultatų apimtis, kokios apimties turi bÅ«ti pasiÅ«lymų įvairovė, kokių konkrečių perkančiosios organizacijos poreikių pritaikymui turi bÅ«ti skirtos pardavimų skatinimo priemonės, ar papildomų žiÅ«rovų pritraukimas bus laikoma teigiamų rezultatu ir kiek tokių žiÅ«rovų turi bÅ«ti, koks turi bÅ«ti trumpiausias bilietų pardavimo laikas, kad bÅ«tų gautas bent 1 balas ar intervalas.

Taigi, nėra pakankamai aiÅ¡ku kaip bus objektyviai nustatomas „funkcionalumas“, „operatyvumas“ „patogumas“, „vartotojų ir Perkančiosios organizacijos poreikiai“, „teigiami rezultatai“. Pritartina ieÅ¡kovui, kad tam, kad tiekėjai suprastų kaip bus vertinami jų siÅ«lomos sistemos veikimo apraÅ¡ymai, kad bÅ«tų pasiÅ«lyti tinkami perkančiosios organizacijos individualius poreikius atitinkantys sprendimai, perkančioji organizacija gali nežinoti visų siÅ«lomos sistemos veikimo principų ir atliekamų operacijų, bet tokiu atveju turi aiÅ¡kiai nurodyti siektinus rezultatus, siÅ«lytinų papildomų priemonių pritaikymo tikslus, įtakojančius pirkimo laimėjimÄ .

Å iuo atveju atsakovas tokių konkrečių poreikių pirkimo dokumentuose neįvardijo. Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad tiek vienodo požiÅ«rio principas, tiek iÅ¡ jo kylantis skaidrumo įsipareigojimas reikalauja, jog vieÅ¡ojo pirkimo objektas ir vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sudarymo kriterijai bÅ«tų aiÅ¡kiai apibrėžti nuo vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ros pradžios. EkonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo vertinimo kriterijai turi bÅ«ti suformuluoti taip, kad leistų visiems deramai informuotiems ir įprastai rÅ«pestingiems konkurso dalyviams žinoti tiksliÄ jų apimtį, taigi juos aiÅ¡kinti vienodai.

Reikalavimas laikytis lygybės, nediskriminavimo ir skaidrumo principų reiÅ¡kia, kad sutarties sudarymo kriterijai turi bÅ«ti objektyvÅ«s, o tai užtikrina, jog pasiÅ«lymų palyginimas ir vertinimas vyks objektyviai, taigi veiksmingos konkurencijos sÄ lygomis. Taip nebÅ«tų kriterijų, kuriais perkančiajai organizacijai suteikiama besÄ lyginio pasirinkimo laisvė, atveju. Lygybės, nediskriminavimo ir skaidrumo principai sukelia tuos pačius padarinius, kai kalbama apie sutarties sudarymo kriterijus, kurie taip pat yra esminės vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygos, nes jie yra lemiami iÅ¡sirenkant pasiÅ«lymÄ iÅ¡ tų, kurie atitinka perkančiosios organizacijos techninėse specifikacijose suformuluotus reikalavimus (Teisingumo Teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Europos Komisija prieÅ¡ Nyderlandų Karalystę, C-368/10, 56, 87, 88 punktai).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas akcentavo, kad tais atvejais, kai pagal perkančiosios organizacijos parengtas pirkimo sÄ lygas sprendžiant dėl tiekėjų pasiÅ«lymų ekonominio naudingumo vertinamas ne konkretus matmuo (pvz., fizikinis dydis), tačiau praÅ¡oma pateikti nurodyto kriterijaus apraÅ¡ymÄ , perkančiajai organizacijai kyla pareiga kuo tiksliau ir detaliau apraÅ¡yti vertinimo kriterijus, kuriais remiantis bus skiriami konkretÅ«s pasiÅ«lymo ekonominio naudingumo balai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-378/2018).

Taigi, nagrinėjamu atveju pirkimo dokumentuose nurodyti minėtų ekonominio naudingumo kriterijų vertinimo apraÅ¡ymai yra suformuluoti nekonkrečiai, abstrakčiai, aiÅ¡kiai neapibrėžiant, kaip bus vertinama atitiktis nustatytiems kriterijams. NeaiÅ¡kios ir dviprasmiÅ¡kos pirkimo sÄ lygos, lemiančios nevienodÄ jų turinio suvokimÄ ir aiÅ¡kinimÄ , kuris iÅ¡ esmės priklauso tik nuo vertintojo nuomonės, negali bÅ«ti vertinamos kaip teisėtos. Atsakovo triplike iÅ¡dėstytos naujos aplinkybės, t.y. kad ekspertas vertins pasiÅ«lymų ekonominę vertę, ne tik nebuvo nurodyti pirkimo dokumentuose , bet ir dar labiau suponuoja iÅ¡vadÄ apie busimo vertinimo neaiÅ¡kumÄ .

Ekspertų vertinimas ar siÅ«lomos priemonės bus veiksmingos, nesant atskleistų konkrečių perkančiosios organizacijos papildomų priemonių įsigijimo tikslų, poreikių, nelaikytinas objektyviu, nes suteiktų besÄ lyginio pasirinkimo laisvę. Atsakovas teisingai teigia, kad tam tikrais iÅ¡imtinais atvejais pasiÅ«lymai gali bÅ«ti vertinami subjektyviai (pvz. estetinės charakteristikos ). Tačiau atsakovas neįrodė, kad Å¡iuo konkrečiu atveju dėl tam tikrų objektyvių priežasčių perkamų bilietų pardavimo sistemos vertinimas atitinka minėtÄ iÅ¡imtinį atvejį, kad nėra galimybės nustatyti objektyvių vertinimo parametrų, pvz., veikimo greičio, priemonių skaičiaus, kokybiÅ¡kumo ir pan.

Taigi, Å¡iuo atveju pirkimo sÄ lygose nebuvo nustatyta detali kriterijų vertinimo sistema, dėl ko pasiÅ«lymų vertinimas priklausytų nuo subjektyvaus vertintojo požiÅ«rio. Dėl iÅ¡dėstyto bei vadovaujantis aktualia teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-378/2018) darytina iÅ¡vada, kad ginčijamos pirkimo sÄ lygos yra neteisėtos, prieÅ¡tarauja vieÅ¡ojo pirkimo principams, dėl ko vertinimas nebÅ«tų atliktas veiksmingos konkurencijos sÄ lygomis.

Dėl iÅ¡dėstytų motyvų ieÅ¡kinys tenkintinas. Esant konstatuotoms aplinkybėms, kitos ieÅ¡kovo nurodytos aplinkybės (dėl sÄ lygų savitiksliÅ¡kumo) nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos. Teismas papildomai pažymi, kad atsakovas numatė sutarties 1.1.3p., 4.4, 4.7, 9.10 p. galimybę nutraukti sutartį, jei paslaugos bÅ«tų tiekiamos ne pagal pasiÅ«lyme nurodytas sÄ lygas, todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog kokybės kriterijai yra savitiksliai. Atsakovo argumentas, kad ieÅ¡kovas dalyvavo kitame pirkime, kuris buvo paskelbtas analogiÅ¡komis sÄ lygomis, ir dėl to ginčijamas Å¡ioje byloje sÄ lygas turėjo aiÅ¡kiai suprasti, atmestinas.

IeÅ¡kovo apsisprendimas dalyvauti kitame pirkime nėra susijęs su Å¡ia byla. Tai, kad ieÅ¡kovas kitame pirkime neginčijo pirkimo sÄ lygų, nepaneigia jo teisėto intereso ginti pažeistas teises ketinant dalyvauti Å¡ioje byloje nurodytame pirkime. Kita vertus, kiekvienas vieÅ¡asis pirkimas, jų sÄ lygos vertinamos individualiai, atsižvelgiant į visas faktines aplinkybes. Taip pat nėra pagrindo sutikti su atsakovu, jog ieÅ¡kovas neturi materialinio teisinio suinteresuotumo Å¡ioje byloje. Kadangi ieÅ¡kovas ginčija konkurso sÄ lygas, paraiÅ¡kos teikimas tokioje situacijoje bÅ«tų nelogiÅ¡kas ir galėtų bÅ«ti vertinimas kaip sÄ lygų akceptavimas, be to, ieÅ¡kovas neturėjo galimybės tinkamai parengti pasiÅ«lymo dėl sÄ lygų neaiÅ¡kumo.

Dėl to darytina iÅ¡vada, jog dėl ginčijamų sÄ lygų buvo pažeista ieÅ¡kovo teisė dalyvauti pirkime, todėl Å¡ioje byloje ieÅ¡kovas turi materialinį teisinę suinteresuotumÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismui konstatavus perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumÄ , neteisėtų pirkimo sÄ lygų nustatymÄ , bÅ«tina pasisakyti dėl tokių veiksmų padarinių. Kasacinio teismo atskirai pasisakyta, kad kai teismas dėl pareikÅ¡to reikalavimo ar savo iniciatyva atitinkamÄ pirkimo sÄ lygÄ bet kokiu VPÄ® normų ar kitų teisės nuostatų pagrindu pripažįsta neteisėta, jis privalo tokį pirkimÄ nutraukti nepriklausomai nuo pareikÅ¡to reikalavimo, nes pirkimo procedÅ«ros negali bÅ«ti toliau vykdomos pagal neteisėtomis pripažintas pirkimo sÄ lygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011).

Tokiu bÅ«du ieÅ¡kinį patenkinus ir pripažinus, jog ginčijamos konkurso sÄ lygos yra neteisėtos bei naikintinos, pirkimo procedÅ«ros negali bÅ«ti tęsiamos toliau, todėl jos nutrauktinos. Patenkinus ieÅ¡kinį, bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstomos pagal CPK 93 str., 96 str. taisykles. IeÅ¡kovo naudai priteistinos jo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos: 788 žyminis mokestis ir 2595,45 Eur atstovavimo iÅ¡laidos, kurių dydis nevirÅ¡ija maksimalų rekomenduojamÄ LR Teisingumo ministro įsakymu patvirtintose rekomendacijose numatytÄ priteistino užmokesčio už teisinę pagalbÄ dydį.

Vadovaudamasis LR CPK 259, 263-270, 279, 4239 , 93 str., 98 str., teismas n u s p r e n d ė ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. pripažinti atsakovės Lietuvos nacionalinis dramos teatro vieÅ¡ojo pirkimo supaprastintų skelbiamų derybų bÅ«du „Bilietų platinimo į Lietuvos nacionalinio dramos teatro organizuojamus renginius (įskaitant kartu su partneriais) ir jo erdvėje vyksiančius renginius paslaugų (įskaitant ilgalaikio materialiojo turto nuomÄ )” (pirkimo numeris (duomenys neskelbtini) pirkimo sÄ lygas, numatytas 18.2 p., Pirkimo sÄ lygų „Kriterijaus parametrų apraÅ¡ymas ir vertinimas“ 1.1.2, 1.1.4 punktuose neteisėtomis.

Minėto vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ras nutraukti. Priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos nacionalinis dramos teatro ieÅ¡kovo UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ naudai 3383,45 Eur Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundÄ parduodant per Vilniaus apygardos teismÄ . Teisėja Jelena Å iÅ¡kina