Legislator Case Law & Legislation
76369ef4-6e9f-4e89-b833-5b0abfefd4f8 AI generated

76369ef4-6e9f-4e89-b833-5b0abfefd4f8 · Kauno apygardos teismas

Case Number 76369ef4-6e9f-4e89-b833-5b0abfefd4f8
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Pranešėjas Giedrius Endriukaitis                                         Baudžiamoji byla Nr. 1A-160-634/2016Teisėja Danguolė Urbanavičienė                                  Teisminio proceso Nr. 1-52-1-00169-2013-1Procesinio sprendimo kategorija 2.4.7. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 30 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Giedriaus Endriukaičio, teisėjų Evaldo Gražio ir Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Jūratei Štreimikytei, išteisintajam A.

Legislator headnote

AI generated

76369ef4-6e9f-4e89-b833-5b0abfefd4f8 · Kauno apygardos teismas: D.. Å autuvas buvo už metro ar pusantro metro nuo jų, kad jį pasiektų, iÅ¡sinėrė iÅ¡ Ž. D., prisitempė Å¡autuvÄ ir norėjo Å¡auti į viršų. Nurodė, kad liemens ir rankos ilgiu pasiekė ginklÄ , kuris buvo užtaisytas po pirmų šūvių, automatiÅ¡kai pirÅ¡tas buvo ant gaiduko. Tuo metu, kai jis iÅ¡sinėrė iÅ¡ Ž. D., buvo po jo kojomis, buvo gulomis. Kaip įvyko šūvis, nežino, nurodė, kad jam palenkė rankÄ per rieÅ¡Ä sugriebiant už rankos ar už ginklo, tiksliai nežino, taip pat nematė, kuris iÅ¡ vyrų ir kokiu bÅ«du palenkė rankÄ ar ginklÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas Giedrius Endriukaitis                                         Baudžiamoji byla Nr. 1A-160-634/2016Teisėja Danguolė Urbanavičienė                                  Teisminio proceso Nr. 1-52-1-00169-2013-1Procesinio sprendimo kategorija 2.4.7. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 30 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Giedriaus Endriukaičio, teisėjų Evaldo Gražio ir Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Jūratei Štreimikytei, išteisintajam A.

P. Č., jo gynėjai advokatei Vilmai Petrauskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės JÅ«ratės Å treimikytės apeliacinį skundÄ dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. Č. iÅ¡teisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 137 str. 1 d., 140 str. 1 d. KardomÄ sias priemones raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, įpareigojimÄ registruotis policijos įstaigoje, dokumento (Lietuvos Respublikos piliečio paso) paėmimÄ nuspręsta panaikinti.Nukentėjusiojo Ž.

Å . civilinis ieÅ¡kinys dėl 5983,33 Eur nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo ir civilinio ieÅ¡kovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys dėl 2406,68 Eur žalos atlyginimo palikti nenagrinėti.Panaikintas Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-01-12 nutartimi taikytas A. P. Č. laikinas nuosavybės teisių apribojimas į turtÄ â€“ žemės sklypÄ ir pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

A. P. Č. buvo kaltinamas tuo, kad, jis 2013-02-17 apie 15.30 val. (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g., ant kelio, esančio Å¡alia (duomenys neskelbtini) namo, grumtynių su Ž. D. metu, pargriovė nukentėjusįjį Ž. D. ant žemės, dėl ko nukentėjusysis griÅ«damas galva atsitrenkė į Å¡alikelėje esantį metalinį atitvarÄ , ir tokiais veiksmais nukentėjusiajam Ž. D. dėl dviejų žaizdų galvos kairio momens srityje padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , t. y. kaltinamas pagal BK 140 str. 1 d.Be to, A.

P. Č. buvo kaltinamas tuo, kad 2013-02-17 apie 15.45 val. (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g., ant kelio, esančio Å¡alia (duomenys neskelbtini) namo, elgdamasis su ginklu neatsargiai, t. y. parengtu Å¡audyti Å¡aunamuoju ginklu „Beretta84FS Cheetah“, Å¡oviniui esant įleistam į Å¡ovinio lizdÄ , ketindamas Å¡auti į orÄ , neįspėjo asmenų apie Å¡aunamojo ginklo panaudojimÄ ir neįsitikino Å¡aunamojo ginklo panaudojimo saugumu, nukrypus Å¡aunamojo ginklo vamzdžiui į Ž.

Å ., paspaudė gaidukÄ , dėl ko įvyko šūvis ir Ž. Å . buvo padarytos Å¡autinės krÅ«tinės lÄ stos kairės pusės žaizdos su kairio plaučio apatinės skilties, diafragmos bei skrandžio sužalojimu, tokiu bÅ«du nukentėjusiajam Ž. Å . padarė sunkų sveikatos sutrikdymÄ dėl neatsargumo, tai yra kaltinamas pagal BK 137 str. 1 d. Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-11-26 nuosprendžiu A. P. Č. pagal BK 137 str. 1 d., 140 str. 1 d. iÅ¡teisintas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė J. Å treimikytė apeliaciniu skundu praÅ¡o Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-11-26 nuosprendį dėl A. P. Č. iÅ¡teisinimo, pagal BK 137 str. 1 d. panaikinti ir priimti naujÄ , apkaltinamÄ jį nuosprendį – A. P. Č. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimÄ numatytÄ BK 137 str. 1 d. ir paskirti 1 metus laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymÄ atidėti 1 metams ir įpareigoti A. P. Č. neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ((duomenys neskelbtini) rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.

Nukentėjusiojo Ž. Å . ieÅ¡kinį tenkinti dalinai ir priteisti iÅ¡ A. P. Č. 190 Eur turtinei žalai, 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Priteisti iÅ¡ A. P. Č. 2371 Eur ligonių kasoms, Ž. Å . gydymo iÅ¡laidoms padengti. Skunde nurodo, kad teismas padarydamas iÅ¡vadÄ , jog A. P. Č. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 137 str. 1 d. bei priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 str. 5 d. 1 p., priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, neatitinkantį faktinių bylos aplinkybių.

Mano, jog teismas nepagrįstai sureikÅ¡mino A. P. Č. parodymus, o Ž. D. ir Ž. Å . parodymus vertino kaip nepatikimus ir jais nesirėmė, dalį bylos įrodymų įvertino iÅ¡kreipdamas jų esmę ir pasinaudodamas tik jų dalimi, neteisingai įvertino įrodymų visumÄ , tarpusavio sÄ sajÄ . Pažymėjo, kad A. P. Č. parodymai vertinti kritiÅ¡kai, nes jie buvo keičiami, derinami prie jam žinomų bylos aplinkybių ir jais tikėti nėra pagrindo, jie neatitinka ir kitų bylos duomenų.

Teismas visiÅ¡kai nepagrįstai nuosprendyje pažymi, kad A. P. Č. viso ikiteisminio tyrimo metu ir teisme vienodai aiÅ¡kino, kad šūvis, kuriuo buvo sužeistas Ž. Å ., įvyko be jo kaltės, nes jis nenorėjo ir nesirengė Å¡auti į Ž. Å ., nesitaikė į jį, ginklo vamzdį buvo nukreipęs į viršų, norėjo iššauti į orÄ , kad atkreipti aplinkinių dėmesį ir pasikviesti pagalbÄ . Kadangi buvo užpultas Ž. D. ir Ž. Å ., bijojo dėl savo gyvybės ir sveikatos, tačiau visiÅ¡kai jam netikėtai Ž.

D. griebė už rankos, kurioje jis laikė ginklÄ , ir palenkė per rieÅ¡Ä , bÅ«tent tuo momentu ir įvyko šūvis, kulka pataikė į Ž. Å .. Tokių parodymų A. P. Č. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nedavė. Jis aiÅ¡kino, kad kas konkrečiai ir kokiu bÅ«du jam palenkė rankÄ , ar ginklÄ , po ko buvo sužeistas Ž. Å ., jis iÅ¡ viso nematė. Nurodė, kad pagal logikÄ ir visus atliktus eksperimentus, jo manymu tik Ž. D. galėjo sugriebti, nes Ž.

Å ., jo manymu, ginklo pasiekti negalėjo. Aplinkybę apie ginklo, gulinčio ant žemės, pasiekimÄ ir šūvį, kurio metu buvo sužalotas Ž. Å ., A. P. Č., duodamas parodymus teisminio bylos nagrinėjimo metu kelis kartus nurodė taip pat skirtingai. 2015-03-12 duodamas parodymus aiÅ¡kino, kad besigrumiant su Ž. D., atbėgęs Ž. Å ., laikydamasis už Ž. D., keletÄ kartų jam spyrė į deÅ¡inį Å¡onÄ , po to užbėgęs iÅ¡ priekio apsižergė deÅ¡inę kojÄ iÅ¡ priekio, ir sėdėdamas ant kelių, sudavinėjo smÅ«gius į veidÄ , tuo metu visÄ laikÄ jį smaugė Ž.

D.. Å autuvas buvo už metro ar pusantro metro nuo jų, kad jį pasiektų, iÅ¡sinėrė iÅ¡ Ž. D., prisitempė Å¡autuvÄ ir norėjo Å¡auti į viršų. Nurodė, kad liemens ir rankos ilgiu pasiekė ginklÄ , kuris buvo užtaisytas po pirmų šūvių, automatiÅ¡kai pirÅ¡tas buvo ant gaiduko. Tuo metu, kai jis iÅ¡sinėrė iÅ¡ Ž. D., buvo po jo kojomis, buvo gulomis. Kaip įvyko šūvis, nežino, nurodė, kad jam palenkė rankÄ per rieÅ¡Ä sugriebiant už rankos ar už ginklo, tiksliai nežino, taip pat nematė, kuris iÅ¡ vyrų ir kokiu bÅ«du palenkė rankÄ ar ginklÄ .

Po šūvio Ž. Å . susmuko ant jo deÅ¡inės kojos. 2015-10-27 jis nurodė, kad iÅ¡simovęs iÅ¡ Ž. D. nebuvo, to padaryti negalėjo fiziÅ¡kai, nes visÄ laikÄ buvo smaugiamas, jam buvo užspausta gerklė. Pasitempęs pasiekė ginklÄ ir pakėlus rankÄ Ä¯ viršų Å¡auti, kažkas sugriebė, galimai Ž. D., nes Ž. Å ., tupėdamas ant jo kojos, negalėjo pasiekti. Analizuojant Å¡iuos parodymus matyti, kad A. P. Č. 2015-03-12 nurodė, kad šūvis įvyko jam gulint, o 2015-10-27 - sėdint, taigi parodymai apie jo kÅ«no padėtį ir kÅ«no pozÄ Å¡Å«vio metu iÅ¡ esmės skiriasi.

Å i svarbi aplinkybė buvo nurodyta skirtingai ir ikiteisminio tyrimo metu. Skirtingai A. P. Č. nurodė ir Ž. Å . griuvimÄ po šūvio, teisminio bylos nagrinėjimo metu teigdamas, kad Ž. Å . sukniubo kniÅ«bsčias ant jo kojos, tuo tarpu 2013-03-05 ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausos metu aiÅ¡kino, kad po jo šūvio Ž. Å . nugriuvo atbulas (t. 2, b. l. 86-88).Atkreipė dėmesį, kad teismas visiÅ¡kai neanalizavo, nesirėmė 2013-04-18 atliktu A. P. Č. parodymų patikrinimu vietoje, iÅ¡skirtinę reikÅ¡mę suteikdamas eksperimento protokole užfiksuotai informacijai.

Eksperimentas atliktas 2014-04-24, t. y. daugiau kaip po metų laiko po įvykio, vykusio 2013-02-17, A. P. Č. buvo gerai susipažinęs su bylos duomenimis, specialistų iÅ¡vadomis, tame tarpe ir 2013-09-19 specialisto iÅ¡vada, kad Å¡auta iÅ¡ atstumo, kuriame nepasireiÅ¡kia artimo šūvio pėdsakai, o atstumas, kuriame nepasireiÅ¡kia artimo šūvio pėdsakai yra 80 cm ir didesnis, matuojant nuo ginklo vamzdžio laibgalio iki kliÅ«ties ir 2013-02-20 specialisto iÅ¡vada apie šūvio kryptį ir trajektorijÄ .

Todėl A. P. Č. eksperimento metu visiÅ¡kai kitaip nurodė savo buvimo vietÄ ir kÅ«no pozÄ Å¡Å«vio metu, kadangi 2013-04-18 parodymų patikrinimo vietoje metu nurodyta ir užfiksuota jo kÅ«no poza šūvio metu aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja specialisto iÅ¡vadoms. Atstumas nuo jo laikyto ginklo laibgalio vamzdžio iki Ž. Å ., yra aiÅ¡kiai mažesnis negu 80 cm ir šūvio kanalo kryptis nėra tokia, kaip nustatė specialistas, todėl eksperimento metu parodė melagingÄ , visiÅ¡kai kitÄ savo kÅ«no pozÄ Å¡Å«vio metu, atsiguldamas ir tokiu bÅ«du kÅ«no pozÄ priderindamas prie jam žinomų aplinkybių ir siekdamas kiek įmanoma padidinti atstumÄ tarp ginklo laibgalio ir Ž.

Å . buvimo vietos ir priderinti šūvio kryptį. Teigia, kad A. P. Č. parodymai yra nenuoseklÅ«s ir apie konflikto su Ž. D. pradžiÄ , Ž. D. atėjimo į jo namus laikÄ , Ž. D. veiksmus jo sodyboje. Teismas visiÅ¡kai nepagrįstai nukentėjusiojo Ž. Å . parodymus vertino kaip nepatikimus ir jais nesirėmė, nors jie buvo iÅ¡samÅ«s ir nuoseklÅ«s, nebuvo keičiami. Teismas sureikÅ¡mino nukentėjusiojo nurodytÄ atstumÄ , kuriuo jis buvo vykusio šūvio metu, pažymėjo kaip pavyzdį, kad parodymų patikrinimo vietoje metu jis aiÅ¡kino, kad šūvis įvyko jam esant 1,5 m atstumu nuo kaltinamojo, o eksperimento metu - 10 m.

Tačiau vertinant Å¡iÄ aplinkybę atsižvelgtina į tai, kad nukentėjusysis net teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodydamas atstumÄ jo neįvardijo, o nurodė, kad atstumas maždaug toks kaip nuo jo iki lango (t. 4, b. l. 97), kas rodo, kad jis nesugeba teisingai įvertinti ir įvardinti vieno ar kito atstumo. Be to, šūvis vyko Ž. Å . einant atbulam nuo kaltinamojo, kuris rankoje laikė ginklÄ , todėl teisingai pačiam nustatyti ir įvertinti atstumÄ , nueitÄ esant ekstremaliai situacijai, yra sudėtinga ir ne kiekvienas asmuo tai teisingai gali padaryti ir juo labiau atsiminti.

Nukentėjusiojo dėmesys buvo nukreiptas į ginklÄ . Esmines aplinkybes, kad jis prie pat A. P. Č. nebuvo priėjęs, smÅ«gių jam nesudavė, o pamačius ginklÄ A. P. Č. rankoje, ėjo atbulas Ž. Å . nurodė iÅ¡samiai ir nuosekliai, o atstumo, kur vyko šūvis, tiesiog negalėjo įvertinti ir tiksliai įvardinti. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina kiti liudytojai, juos atitinka specialisto iÅ¡vados, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas ir kita bylos medžiaga.Teismas visiÅ¡kai nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad A.

P. Č. besigrumiant su Ž. D., prisijungė ir Ž. Å ., kuris sudavė A. P. Č. eilę smÅ«gių kojomis ir rankomis. Nukentėjusysis Ž. Å . neigė smurtavęs prieÅ¡ A. P. Č. ir sudavęs jam smÅ«gius. Teisminio bylos nagrinėjimo metu jis paaiÅ¡kino, kad iÅ¡gertuvių metu Ž. D. išėjo iÅ¡ namo, po kiek laiko jis su A. M. išėjo parÅ«kyti. BerÅ«kant palei A. P. Č. sodybÄ iÅ¡girdo lyg šūvį, nors iÅ¡ pradžių, kad tai šūvis, nesuprato. Su A. M. ėjo link A. P. Č. namų.

Einant nuo kalnelio pamatė, kad jis grumiasi su Ž. D.. Eidamas A. M. nuo jo truputį atsiliko, o jis priėjo prie besigrumiančiųjų ir pasakė „kÄ jÅ«s durniai darote“, buvo arti jų. Ž. D. ir A. P. Č. ridenosi, vartėsi, kai priėjo, Ž. D. A. P. Č. laikė už kaklo, jie smÅ«gių vienas kitam nesudavinėjo. Jis norėjo iÅ¡skirti besigrumiančius, tačiau pas A. P. Č. rankoje pamatė pistoletÄ ir pradėjo trauktis atgal, kiek paėjęs atbulas pajuto smÅ«gį į krÅ«tinę ir atbulas nugriuvo, kas toliau vyko negali pasakyti, prarado sÄ monę.

Kai įvyko šūvis, nuo A. P. Č. ir Ž. D. buvo maždaug tokiu atstumu kaip nuo jo iki teismo salės lango, už kelių metrų. AnalogiÅ¡kus parodymus nukentėjusysis Ž. Å . davė ir apklaustas iÅ¡ karto po įvykio - 2013-02-21 ir viso ikiteisminio tyrimo metu. Eksperimento metu jis nurodė, kad pamatęs ginklÄ A. P. Č. rankoje, pradėjo atbulas trauktis ir atbulam atsitraukus maždaug 10 m, į jį Å¡ovė A. P. Č., kuris sėdėjo ant kelio, o jį iÅ¡ nugaros pusės smaugė Ž.

D. (t. 3, b. l. 17-20).Ž. D. parodymai apie įvykio aplinkybes nebuvo nuoseklÅ«s, buvo keičiami, jis paaiÅ¡kino, kad įvykio metu buvo girtas, todėl aplinkybių gerai negali nurodyti. Todėl jo parodymai vertinti kritiÅ¡kai, bet juos visiÅ¡kai atmesti nėra pagrindo, jie vertintini visumoje su kitais įrodymais. Ž. D. neneigė, kad smaugė A. P. Č., su juo grÅ«mėsi, ne kartÄ abu buvo nugriuvę ant apledėjusio kelio. Jis taip pat nurodė, kad jam besigrumiant su A. P. Č., atėjo Ž. Å ., taip pat nurodė, kad po Ž.

Å . sužalojimo jis dar smaugė A. P. Č.. Jis paaiÅ¡kino, kad Ž. Å . prie jų su A. P. Č. dar nepriėjus, A. P. Č. iÅ¡ jo iÅ¡simuistė, pasiekė ginklÄ ir iššovė po ko Ž. Å . parkrito ant kelio ir liko gulėti. Nurodė, kad A. M. prie jų prieÅ¡ šūvį nebuvo priėjęs. Ž. Å . A. P. Č. jokių smÅ«gių nesudavė.Liudytojas A. M. teisminio bylos nagrinėjimo metu visų įvykio aplinkybių jau gerai neatsiminė, patvirtino, kad jo parodymai duoti tyrėjai, yra teisingi, nes buvo apklaustas iÅ¡ karto po įvykio.

PaaiÅ¡kino, kad eidami su Ž. Å . pamatė priekyje ant kelio ties kaltinamojo Å«kiniu pastatu du žmones, kurie galynėjosi, parkritę ant žemės. Priėjus arčiau, pamatė, kad Ž. D. laikė A. P. Č.. Ž. Å . ėjo link jų, o jis pritÅ«pė, kad užsiriÅ¡tų batÄ . Ž. Å . dar nepriėjus prie besigrumiančių, pasigirdo šūvis, po kurio Ž. Å . aukÅ¡tielninkas nukrito ant žemės. PaaiÅ¡kino, kad nemano, jog jam besiriÅ¡ant batÄ Å½. Å . galėjo suduoti smÅ«gius A.

P. Č., nes buvo labai trumpas laiko tarpas, jis tik pasilenkė ir iÅ¡girdo šūvį. Ž. Å . jam matant prie pat kaltinamojo priėjęs nebuvo, o po šūvio gulėjo ant nugaros kiek toliau nuo kaltinamojo, tačiau kokiu atstumu, neatsimena. Ž. Å . iÅ¡ vietos, kur nukrito paÅ¡autas, niekas nejudino, jis ten liko gulėti, kol atvažiavo greitoji medicinos pagalba. Liudytoja R. D. paaiÅ¡kino, kad įvykio dienÄ jai paskambino K. M. ir pasakė, kad nuÅ¡ovė Ž., todėl ji bėgo į kaimelį pasižiÅ«rėti, kas atsitiko.

Ä® įvykio vietÄ atbėgo pirma ir pamatė ant keliuko gulinčius Ž. D. ir A. P. Č., abu jie gulėjo ant Å¡ono, Ž. D. laikė A. P. Č. už kaklo. Priėjusi pamatė, kad Ž. D. kruvinas, bet jam viskas gerai. Toliau į kalnelį pamatė gulintį Ž. Å .. Pribėgo prie jo ir pamatė Å¡autinę žaizdÄ krÅ«tinėje, ant jo buvo uždėta striukė, todėl ji jÄ nuėmė ir padėjo po galva. Ž. Å . nuo A. P. Č. su Ž. D. gulėjo maždaug už 6 metrų, gulėjo ant nugaros.

Nurodė, kad įvykio vietoje ji jokių daiktų nejudino. Mano, jog netikėti liudytojų R. D., A. M. parodymais nėra pagrindo, jie išsamūs ir nuoseklūs.Įvykio vietos apžiūros protokole su fotonuotraukomis užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime esančioje sodų bendrijoje apžiūrėta (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpa prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini). Pažymėta, kad kelio važiuojamoji danga padengta ledu, ant kelio, 11,50 m atstumu nuo ūkinio pastato kampo, rasta kepurė; 6,20 m atstumu nuo ūkinio pastato kampo užfiksuota kraujo dėmė, taip pat trys šovinių tūtelės, jos nuo ūkinio pastato kampo nutolusios 5,80 m, 7,30 m ir 7,20 m atstumu; už posūkio, dešinėje kelio pusėje, 12 m nuo ūkinio pastato kampo, rastos trys striukės. Apžiūrėjus sodo namelį (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) virtuvėje ant grindų rastas pistoletas „PIETRO BERETTA“ 9 mm Nr. H05876Y, pistolete yra dėtuvė su šoviniais, kurių 10 vnt., pistoletas neužtaisytas, gaidukas nuleistas; taip pat ant grindų rasti šlapi apatiniai marškinėliai su kraujo dėmėmis.

Įvykio vietoje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad buvo šauta tris kartus, nes rastos 3 tūteles, dvi iš jų nuo ūkinio pastato kampo nutolę beveik vienodu atstumu, t. y. 7,30 m ir 7,20 m, trečioji - 5,80 m atstumu, kas atitinka A. P. Č. paaiškinimus apie šūvių skaičių, tačiau tai nepatvirtina teismo nurodytos aplinkybės, kad trečias šūvis įvyko kai prie Ž. D. smurtinių veiksmų prisidėjo Ž. Š.. Ž. Š. neigia, kad buvo priėjęs prie A. P. Č., jo atžvilgiu nesmurtavo, į jį buvo šauta einant atbulam nuo A.

P. Č. ir kiek paėjus, Å¡iÄ aplinkybę patvirtina įvykio vietos apžiÅ«ros metu rastos jo striukės buvimo vieta. Striukė rasta 12 metrų nuo Å«kinio pastato atstumu, t. y. už 6,20 m nuo tÅ«telės, kuri nuo Å«kinio pastato nutolusi 5,80 m. Nei vienas iÅ¡ apklaustų asmenų nenurodė, kad kokie nors daiktai iki atvykstant greitosios med. pagalbos darbuotojams bÅ«tų neÅ¡iojami, keičiama jų buvimo vieta. Pirmoji į įvykio vietÄ atvykusi liudytoja R. D. nurodė, kad Ž. Å . gulėjo ant nugaros ir buvo maždaug už 6 metrų nuo A.

P. Č., ant jo buvo užklota striukė, kuriÄ ji padėjo po galva ir Ž. Å . buvo tokioje padėtyje ir toje pačioje vietoje iki medikų atvykimo. IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. G 171/13 (06) matyti, kad A. P. Č. asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelėje yra atliktų rentgenogramų, atliktų skirtingais laikais, trys apraÅ¡ymai, kurie iÅ¡ esmės skiriasi, kas kelia pagrįstų abejonių sužalojimo mechanizmu, kurį nurodo A. P. Č.. Teismo medicinos ekspertas visiÅ¡kai ignoruoja iÅ¡ karto po įvykio užfiksuotus A.

P. Č. Å¡onkaulių lūžius, jų nevertina. IÅ¡vada apie A. P. Č. nustatytus Å¡onkaulių lūžimus yra ne kategoriÅ¡ka, o tik tikėtina. IÅ¡ iÅ¡vados matyti, kad gydymo apskaitos kortelėje esančiame 2013-02-25 10.17 val. apraÅ¡yme, kuriame galimai apraÅ¡yta rentgeno nuotrauka, daryta pristačius A. P. Č. į GMP -2013-02-17, nurodoma, kad deÅ¡inėje stebima X-XI-XII Å¡onkaulių skersiniai lūžimai su fragmentų dislokacija pagal užpakalinę pažastinę linijÄ . Po trijų dienų 2013-02-20 atliktoje krÅ«tinės lÄ stos rentgenogramoje Nr. 1794 fiksuota, kad Å¡onkaulių lūžimų nematyti. 2013-02-26 atliktoje rentgenogramoje Nr. 1931 matyti IX-X-XI Å¡onkaulių lūžimai pagal priekinę pažastinę linijÄ be poslinkio ir bÅ«tent specialisto iÅ¡vadoje konstatuojama, kad dėl Å¡ių IX-X-XI Å¡onkaulių lūžimų bei kitų sužalojimų, (bei kaklo traumos), sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Aptarti sužalojimai (visiÅ¡kai skirtingų Å¡onkaulių, esančių skirtingose pusėse, lūžiniai), jų atsiradimo mechanizmas ir atsiradimo laikas kelia pagrįstų abejonių, kad teismo medicinos eksperto nustatyti sužalojimai dėl Å¡onkaulių lūžimo galėjo atsirasti ne dėl A. P. Č. nurodytų Ž. Å . veiksmų, o visai kitomis aplinkybėmis.Papildomai atliktoje specialisto iÅ¡vadoje pG 66/171/13 (06) nurodoma, kad visi A. P. Č. konstatuoti sužalojimai, tame tarpe ir Å¡onkaulių IX, X, XI lūžimai pagal priekinę pažastinę linijÄ , galėjo bÅ«ti padaryti tiek suduodant smÅ«gius kojomis, tiek rankomis, tiek krentant ir atsitrenkiant į kelio dangÄ .

Taip pat pažymima, kad konkrečiau nustatyti sužalojimų mechanizmÄ ekspertas neturi galimybės. Tačiau, nors ir nenustatęs mechanizmo, daro iÅ¡vadÄ , kad didesnė tikimybė, kad deÅ¡inės pusės IX-X-XI Å¡onkaulių lūžimai galėjo bÅ«ti padaryti smÅ«giavimo bÅ«du, traumuojančiai jėgai veikiant deÅ¡inę krÅ«tinės lÄ stos pusę. Nei pirmoje nei papildomoje iÅ¡vadoje nepasisakyta ir neaptarta kur dingo ar sugijo X-XI- XII Å¡onkaulių skersiniai lūžimai su fragmentų dislokacija pagal užpakalinę pažastinę linijÄ , ar jie buvo lūžę, jeigu taip, kada ir kokiomis aplinkybėmis, kadangi bÅ«tent Å¡ie Å¡onkaulių lūžimai konstatuoti įvykio dienÄ .Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustas ekspertas L.

U. iÅ¡vados nepagrindė, nurodė, kad iÅ¡vadÄ dėl deÅ¡inės pusės IX-X-XI Å¡onkaulių lūžimų padarė tik pagal medicininius dokumentus rentgeno nuotraukų pats nematė, taip pat nurodė, kad nėra kompetentingas skaityti rentgeno nuotraukas. Ekspertas nepaaiÅ¡kino kur dingo X-XI-XII Å¡onkaulių skersiniai lūžimai su fragmentų dislokacija pagal užpakalinę pažastinę linijÄ , tačiau galimybę jiems sugyti per tris dienas, atmetė, taip pat nurodė manÄ s, kad specialistai, apraÅ¡ydami rentgeno nuotraukas, galėjo suklysti.

Ekspertas taip pat paaiÅ¡kino, kad Å¡onkauliai gali lūžti Å¡onkaulį veikiant tam tikra jėga, pvz.: krentant ir nebÅ«tinai iÅ¡ didelio aukščio, darant dirbtinį kvėpavimÄ . Nurodė, kad esant spaudimui į krÅ«tinės lÄ stÄ Å¡onkauliai gali lūžti ir nesvarbu ar spaudimas bÅ«tų savo kÅ«no svoriu, ar kito kÅ«no svoriu. Taip pat nurodė, kad žmogui pačiam nugriuvus ir atsitrenkus į kokį nors pavirÅ¡ių (lygų, į grumztÄ ar pan.) Å¡onkauliai taip pat gali lūžti.

Todėl, įvertinus specialisto iÅ¡vadas ir jo parodymus, IX-X-XI Å¡onkauliai pagal užpakalinę pažastinę linijÄ galėjo lūžti tiek įvykio grumtynių metu A. P. Č. griÅ«nant ir atsitrenkiant į kietÄ pavirÅ¡ių, keliÄ ar ant kelio buvusiÄ apledėjusiÄ vietÄ , grumstÄ ar pan., tiek Ž. D. jį tempiant, tiek su Ž. D. besigrumiant ant žemės, tiek siekiant ginklo, tiek jį spardant, kadangi visais atvejais poveikis yra, o, kaip nurodyta specialisto iÅ¡vadoje, Å¡onkaulių lūžimai galėjo bÅ«ti padaryti vieno-dviejų poveikių pasėkoje.

Taip pat negali bÅ«ti atmesta galimybė, kad Å¡onkauliai galėjo lūžti ir visiÅ¡kai kitu laiku ir esant kitoms aplinkybėms, nei nurodė A. P. Č.. Esant Å¡ioms aplinkybėms, specialisto iÅ¡vada nėra neginčijamas įrodymas, kad IX-X-XI Å¡onkaulių lūžimai padaryti Ž. Å . spiriant į deÅ¡iniÄ jÄ pusę, juo labiau, kad kraujosruvos bei kiti sužalojimai, nubrozdinimai fiksuoti tiek deÅ¡inėje, tiek kairėje A. P. Č. kÅ«no pusėse, o nei vienas liudytojas, iÅ¡skyrus patį A.

P. Č., nenurodo, kad Ž. Å . spardė A. P. Č..2014-06-02 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu Ž. D. ir Ž. Å . pripažinti kaltais pagal BK 138 str. 1 d., dėl to, kad veikdami bendrininkų grupėje, 2013-02-17 apie 15.15 val., ant gatvės prieÅ¡ais gyvenamÄ jį namÄ (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), bÅ«dami apsvaigęs nuo alkoholio, bendrais veiksmais tyčia nesunkiai sutrikdė A. P. Č. sveikatÄ , o bÅ«tent, Ž.

D. iÅ¡ už nugaros apkabinęs kaklo srityje ir rankų dilbiais smaugdamas A. P. Č., o Ž. Å . ne mažiau tris kartus spirdamas A. P. Č. į krÅ«tinės lÄ stos deÅ¡inę pusę, ne mažiau 5 kartus smogdamas kumščiu į veidÄ , bendrais veiksniais nukentėjusiajam A. P. Č. nesunkiai sutrikdė sveikatÄ . Å ioje byloje A. P. Č. veiksmai buvo analizuojami tik jam padarytų sužalojimo kontekste, o ne visumoje. Todėl, kaip matyti iÅ¡ teismo sprendimų, faktinės Å¡ios bylos aplinkybės 2014-06-02 nuosprendžiu nėra nustatytos, kadangi priimant nuosprendį ir bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, vertinta tik dalis įrodymų, visiÅ¡kai neanalizuojant ir nevertinant A.

P. Č. veiksmų. Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo Ž. Å . ir Ž. D. atžvilgiu A. P. Č. su pareiÅ¡kimu kreipėsi po įvykio praėjus beveik keturiems mėnesiams, t. y. 2013-06-04, nors tÄ padaryti turėjo realiÄ galimybę iÅ¡ karto po įvykio, nes visos 2013-06-04 pareiÅ¡kime nurodytos aplinkybės buvo žinomos, jis gydėsi ambulatoriÅ¡kai. Kas taip pat vertintina kaip A. P. Č. siekis iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės ir gynybinės versijos susikÅ«rimas.Liudytojai V. M., D. J. K.

A., T. B., V. K. įvykio nematė, tačiau po įvykio V. M. sužinojo, kad Ž. Å . buvo paÅ¡autas jam dar nepriėjus prie besigrumančiųjų. V. K. pats A. P. Č. nurodė, kad nežino kaip įvyko, kad jis šūviu sužeidė Ž. Å ., policijos pareigÅ«nams A. P. Č. taip pat nurodė, kad Å¡ovė gindamasis, bet, kad Å¡ovė ne į užpuolusį asmenį, o į orÄ , nesakė.Medicininio tyrimo specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 229/13 (06) Ž. Å . konstatuota Å¡autinė krÅ«tinės lÄ stos kairės pusės žaizda su kairio plaučio apatinės skilties, diafragmos bei skrandžio sužalojimu padaryta Å¡aunant iÅ¡ Å¡aunamojo ginklo užtaisyto kulka.

Trasologinio balistinio tyrimo specialisto išvadoje 2013-09-19 Nr. 11-2409 (13 ), konstatuota, kad tirti pateiktų drabužių - Ž. Š. striukės ir marškinėlių kairiosiose pusėse esantys pažeidimai yra šautiniai, padaryti vienu šūviu, šaunant iš atstumo, kuriame nepasireiškia artimo šūvio pėdsakai. Šaudant iš fabrikinės gamybos pusiau automatinių trumpavamzdžių šaunamųjų ginklų, atstumas, kuriame nepasireiškia artimo šūvio pėdsakai, yra 80 cm ir didesnis, matuojant nuo ginklo vamzdžio laibgalio iki kliūties.

Medicininio balistinio tyrimo specialisto iÅ¡vadoje 2014-09-05 Nr. 11-2014 (14)/MK 80/14(01), nustatyta, kad nukentėjusiam Ž. Å . Å¡autinis sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas, kaip ikiteisminio tyrimo metu nurodė įtariamasis A. P. Č., jeigu įtariamojo deÅ¡inę rankÄ , kurioje laikė pistoletÄ , per rieÅ¡Ä Ä¯ kairę pusę palenkė Ž. D. ir negalėjo bÅ«ti padarytas, jeigu įtariamojo rankÄ su pistoletu per rieÅ¡Ä Ä¯ kairę pusę palenkė pats nukentėjusysis Ž. Å .. Å autinis sužalojimas Ž.

Š. šaunant iš pistoleto „Pietro Beretta“, esant šūvio atstumui, kuriame nepasireiškia artimo šūvio pėdsakai, ir esant nustatytai sužalojimo kanalo krypčiai, nurodytai išvados pirmame punkte, galėjo būti padarytas, kaip ikiteisminio tyrimo metu nurodė pats nukentėjęs Ž. Š., t. y. esant jam atsitraukus maždaug 10 metrų nuo į jį šovusio A. P. Č.. Visos šios specialisto išvados atitinka Ž. Š. nurodytas aplinkybes, kad šūvis vyko jam esant jo nurodytoje vietoje ir nurodytomis aplinkybėmis, t. y. atsitraukus nuo A.

P. Č.. Ä®vertinus visus įrodymus, konstatuotina, kad A. P. Č. į Ž. Å . tyčia neÅ¡ovė, tÄ be A. P. Č. patvirtina ir pats nukentėjusysis, tiek kiti apklausti asmenys. A. P. Č. nukentėjusįjį sužalojo ne tyčia, o dėl neatsargumo. A. P. Č. bÅ«damas susipažinęs su Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo reikalavimais, iÅ¡laikęs egzaminus ir turėdamas leidimÄ laikyti (neÅ¡ioti) Å¡aunamÄ jį ginklÄ , susidariusioje situacijoje, pasirinkęs ne gynybÄ , o visiÅ¡kai kitÄ elgesio variantÄ - Å¡auti į orÄ , pagal veikos aplinkybes, buvusios situacijos ypatumus, asmenines savybes, galėjo ir turėjo numatyti įstatyme numatytų padarinių kilimÄ , todėl pripažintina, kad nukentėjusysis Ž.

Å . buvo sunkiai sužalotas, t. y. tokie sunkÅ«s padariniai kilo dėl A. P. Č. kaltės - jo nusikalstamo nerÅ«pestingumo. Tiek esant situacijai, kai A. P. Č. buvo laikomas ir smaugiamas Ž. D., vykstant jų grumtynėms, o Ž. Å . bÅ«nant už kelių metrų ir jokių neteisėtų veiksmų neatliekant, tiek esant A. P. Č. nurodytai situacijai, kad tiek Ž. D. tiek Ž. Å . jo atžvilgiu vartojo smurtÄ , A. P. Č., žinodamas Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo reikalavimus, turėdamas pareigÄ tinkamai ir atsakingai elgtis su Å¡aunamuoju ginklu, nekelti grėsmės kitiems asmenims, (netoli buvo M.) žinodamas turimo ginklo ypatybes, pusiau automatinį užtaisytÄ Å¡aunamÄ jį ginklÄ panaudodamas ne gynybai, o jį kreipiant ir siekiant iššauti į viršų, nenumatė, kad ranka, kurioje laikomas Å¡auti parengtas, užtaisytas Å¡aunamasis ginklas, gali pakrypti pati ar bÅ«ti tyčia ar netyčia pakreipta kito asmens, ko pasėkoje įvykti šūvis, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

Mano, kad surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių A. P. Č. kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 137 str. 1 d.Skundo autoriaus nuomone, Ž. Å . civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos atlyginimo turėtų bÅ«ti tenkinamas pilnai. Be to, Ž. Å . dėl jam padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo patyrė fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimÄ , ilgÄ laikÄ vartojo vaistus, buvo nedarbingas, atsižvelgiant į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo turėtų bÅ«ti tenkinamas iÅ¡ dalies.

Atsikirtimu į apeliacinį skundÄ A. P. Č. praÅ¡o Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-11-26 nuosprendį palikti nepakeistÄ , skundÄ atmesti. Nurodo, kad nesutikdama su nuosprendžiu prokurorė analizuoja iÅ¡teisintojo, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų turinį, savaip aiÅ¡kindama įvykio fragmentus, nesutinka su apskųstame nuosprendyje padarytu įrodymų vertinimu, pateikdama kaltinančiajai pusei priimtinÄ faktinių aplinkybių nustatymo variantÄ . Akcentuoja, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kategoriÅ¡kai tvirtino, jog lemtingas šūvis įvyko dėl netikėto poveikio jo rankai, dėl ko ir buvo daromas eksperimentas.

Padaryta pagrįsta iÅ¡vada, jog rankÄ , kurioje buvo užtaisytas ginklas palenkė Ž. D. ir tuo metu įvyko šūvis, sužeidęs Ž. Å .. KritiÅ¡kai vertina prokurorės pozicijÄ , jog Ž. Å . parodymai yra nuoseklÅ«s, kadangi esmines įvykio, pastarojo sužalojimo aplinkybes (konflikto vietÄ , galimÄ jo paÅ¡ovimo vietÄ ) jis nurodė skirtingai. Atkreipė dėmesį, kad įvykio dienÄ kelio danga buvo labai slidi. Ten, kur nurodo Ž. Å ., jis pradėjo trauktis, pamatęs iÅ¡teisintojo rankoje Å¡aunamÄ jį ginklÄ , yra nedidelė įkalnė, todėl Ž.

Å ., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kÄ patvirtino pats bei yra nustatyta byloje, negalėjo atbulas taip greitai pasitraukti apie 10 metrų nuo grumtynių vietos į slidžiÄ Ä¯kalnę. Be to, Ž. Å . nurodė, kad šūvio metu ginklas buvo A. P. Č. kairėje rankoje, tÄ patį nurodė ir teisme nors pirminėse apklausose jis buvo nurodęs, kad neprisimena ar matė pistoletÄ ir nieko apie tai pasakyti negalėjo. Svarbu tai, kad A. P. Č. kairėje rankoje laikydamas Å¡autuvÄ negalėjo taip pataikyti į Ž.

Å ., be to jis yra deÅ¡iniarankis. A. P. Č. nurodytÄ Å½. Å . sužalojimo mechanizmÄ taip pat patvirtina ir specialisto L. U. iÅ¡vada, bei medicininio balistinio tyrimo specialisto iÅ¡vada. Pažymėjo, kad Ž. Å . ir Ž. D. veiksmus A. P. Č. atžvilgiu įvertino Alytaus rajono apylinkės teismas 2014-06-02 nuosprendžiu pripažindamas juos kaltais pagal BK 138 str. l d. A. P. Č. patirtų sužalojimų pobÅ«dis atsispindi LR Teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto L. U. iÅ¡vadoje Nr. G 171/12(06) (t. l, b. 1. 124-127).

Nepagrįstos prokurorės skunde iÅ¡reikÅ¡tos abejonės dėl Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto L. U. nustatytų deÅ¡inės pusės IX-X-XI Å¡onkaulių lūžių atsiradimo. Apklaustas teisme specialistas patvirtino savo iÅ¡vadÄ ir iÅ¡samiai atsakė į visus iÅ¡kilusius klausimus. Tokiu bÅ«du A. P. Č. kritiÅ¡kai vertina prokurorės bandymÄ interpretuoti 2014-06-02 Alytaus rajono apylinkės teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatytas aplinkybes.

Tai, kad A. P. Č. pareiÅ¡kimÄ ikiteisminio tyrimo institucijai dėl patirtų sužalojimų parašė po 4 mėnesių, kuomet pagerėjo sveikata, negali kelti jokių abejonių dėl pastarajam padaryto kÅ«no sužalojimo ir Ž. Å . bei Ž. D. atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo. Nurodė, kad šūvis įvyko be jo kaltės ir valios, o dėl Ž. D. netikėto veiksmo. Tuo metu buvo smaugiamas Ž. D., todėl iÅ¡ gerklės iÅ¡leisti kokį nors garsÄ ir kaip nors įspėti apie Å¡aunamojo ginklo panaudojimÄ neturėjo fizinių galimybių.

Tokių Ž. D. veiksmų pasekmė – balso stygų paralyžius. Alytaus rajono apylinkės teismas kruopščiai iÅ¡tyrė visus bylos duomenis ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad A. P. Č. neturėjo galimybių susidariusioje situacijoje kÄ nors vertinti ir numatyti bÅ«simus padarinius arba įspėti užpuolusius asmenis, kad panaudos Å¡aunamÄ jį ginklÄ , t. y. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, iÅ¡teisintasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės JÅ«ratės Å treimikytės apeliacinis skundas atmetamas. Kaip matyti iÅ¡ prokurorės pateikto apeliacinio skundo turinio, jame nesutinkama su apylinkės teismo sprendimu dėl A. P. Č. iÅ¡teisinimo pagal BK 137 str. 1 d., iÅ¡ esmės ginčijamas įrodymų vertinimas, padarytų iÅ¡vadų atitiktis faktinėms aplinkybėms, atitinkamai ir civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡sprendimo klausimas. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 str. 3 d. nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina apeliacinio skundo ribose.Teisėjų kolegija pažymi, kad apkaltinamasis nuosprendis gali bÅ«ti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas yra visiÅ¡kai ir besÄ lygiÅ¡kai įrodytas, o teismo iÅ¡vados apie kaltinamojo kaltumÄ grindžiamos teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtais įrodymais.

Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 str., 276 str. 4 d. ir 301 str., tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesÄ . Ä®rodymų vertinimas iÅ¡ esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiÅ¡kiasi BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas Å¡iam loginiam procesui yra iÅ¡samus ir neÅ¡aliÅ¡kas visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimas, vadovaujantis įstatymu.

IÅ¡samus bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimas suponuoja reikalavimÄ indukuoti į šį procesÄ visas reikÅ¡mingas bylai aplinkybes, iÅ¡naudojant baudžiamojo proceso numatytas priemones joms gauti, permanentiÅ¡kai sujungiant visus faktus į loginę visumÄ ir po to daryti apibendrinančias iÅ¡vadas. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina iÅ¡skirtinę teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertę bei kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos.IÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , skundžiamÄ nuosprendį bei baudžiamÄ jÄ bylÄ , teisėjų kolegija nenustatė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikÅ¡mę tiriant įrodymus ir įtakos nuosprendžio teisėtumui bei pagrįstumui.

Teismo padarytos iÅ¡vados atitinka bylos faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtų įrodymų, abejoti apylinkės teismo padarytomis iÅ¡vadomis, ir su jomis sutinka. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos iÅ¡vados, kad A. P. Č. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, yra pagrįstos ir teisėtos. BK 2 str. 3 d. nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir tik jeigu veikos padarymo metu iÅ¡ jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

Å io straipsnio 3 d. įtvirtinta viena svarbiausių baudžiamosios atsakomybės nuostatų – atsakomybė tik už kaltai padarytÄ veikÄ . Baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik tuomet, kai BK numatyta veika padaroma viena iÅ¡ įstatyme nustatytų kaltės formų. Tai reiÅ¡kia, kad tik suvoktas, sÄ moningas (t. y. tyčinis) arba neatsargus baudžiamojo įstatymo pažeidimas gali bÅ«ti baudžiamosios atsakomybės pagrindas. Kaltės principas iÅ¡ baudžiamosios teisės eliminuoja objektyvųjį pakaltinimÄ , t. y. asmens patraukimÄ baudžiamojon atsakomybėn už padarinius, kurie atsiranda be jo kaltės. Žala, padaryta be kaltės, baudžiamojoje teisėje vadinama kazusu arba atsitikimu ir negali bÅ«ti pagrindas patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn.Aptarto teisinio reguliavimo kontekste analizuojant nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagÄ bei joje užfiksuotus duomenis, turinčius reikÅ¡mės A.

P. Č. kaltės klausimo sprendimui, matyti, kad A. P. Č., prieÅ¡ingai nei apeliaciniame skunde teigia prokurorė, viso proceso metu buvo nuoseklus, dar ikiteisminio tyrimo metu aiÅ¡kindamas tiriamo įvykio aplinkybes nurodė, jog lemtingas trečias šūvis įvyko dėl netikėto poveikio jo rankai, kaip ir pirmus du kartus jis ketino Å¡auti į orÄ , nebuvo nukreipęs ginklo į Ž. Å ., tuo metu buvo smaugiamas Ž. D. ir muÅ¡amas Ž. Å ., todėl siekė atkreipti aplinkinių dėmesį, tokiu bÅ«du pasikviesti pagalbÄ (t. 2, b. l. 70-72, 86-88, 90-91, 110-111).

AnalogiÅ¡kos pozicijos pastarasis laikėsi ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, jog vykstant grumtynėms jis pasiekė ginklÄ ir nukreipė jį į viršų, ketindamas iššauti į orÄ , tačiau kažkas jam sugriebė už rankos ir šūvis kliuvo Ž. Å ., kuris buvo prieÅ¡ais. Mano, kad jo rankÄ galėjo palenkti tik Ž. D. (t. 4, b. l. 75-80). Svarbu paminėti ir tai, kad A. P. Č. parodymų patikimumas bei objektyvumas buvo tikrinamas ir akistatų su Ž. Å . bei Ž. D. metu (t. 2, b. l. 92-94, 104-105), tačiau ir Å¡iuo atveju A.

P. Č. aiškiai ir nedviprasmiškai išdėstė analogiškas jo ikiteisminio tyrimo bei pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotiems parodymams, aplinkybes. A. P. Č. dėstomų faktinių aplinkybių patikimumu ir jų objektyvumu neleidžia abejoti ir prokurorės skunde itin akcentuojami neesminiai pastarojo parodymų neatitikimai dėl konflikto su Ž. D. pradžios, Ž. D. atėjimo į jo namus laiko, Ž. D. veiksmų jo sodyboje, Ž. Š. griuvimo padėties po šūvio (sukniubo ar nugriuvo atbulas).

Nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo abejoti apylinkės teismo nustatyta faktine įvykių seka. BÅ«tent tuo, kad A. P. Č. siekdamas prisikviesti pagalbÄ , ketino trečiÄ kartÄ iššauti į orÄ , tuo metu buvo smaugiamas Ž. D. ir muÅ¡amas Ž. Å ., tačiau jam laikant rankoje užtaisytÄ ginklÄ Å½. D. sugriebė jį už tos rankos ir jÄ palenkė, dėl ko ir įvyko šūvis sukėlęs Ž. Å . sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Å iai įvykių sekai objektyviai neprieÅ¡tarauja ir byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų visuma.

Iš 2014-02-18 biologinio (DNR) tyrimo specialisto išvados Nr. 140-(2033)-IS1-922 matyti, kad ant tirti pateikto pistoleto „Pietra Beretta“, paimto apžiūrint A. P. Č. sodo namelį, rasta žmogaus kraujo, kurio genotipas sutampa su Ž. D. genotipu. Taip pat ant pistoleto rasta žmogaus kraujo, susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų (t. 1, b. l. 86-88). Be to, ikiteisminio tyrimo metu buvo padaryti eksperimentai tikslu patikrinti kaltinamojo A. P. Č. ir nukentėjusiųjų Ž.

D. ir Ž. Å . versijas apie tai, prie kokių aplinkybių iÅ¡ kaltinamojo Å¡aunamojo ginklo paleistu šūviu buvo sužalotas Ž. Å .. Eksperimento metu kaltinamasis įvykio vietoje atsigulė ant žemės ant nugaros, beveik pilnai iÅ¡sitiesdamas, deÅ¡inę rankÄ , kurioje laikė pistoletÄ , sulenkė per alkÅ«nę ir laikė pistoleto laibgalį nukreipęs į viršų, nurodydamas, kad jam esant tokioje padėtyje jis buvo Ž. D. smaugiamas iÅ¡ nugaros pusės, o ant jo iÅ¡tiestų kojų buvo Ž.

Å . ir rankomis sudavinėjo smÅ«gius į veido sritį, tuo momentu kaltinamojo deÅ¡inė ranka buvo palenkta į kairę pusę, galimai per rieÅ¡Ä , dėl ko įvyko šūvis, kulka pataikė į Ž. Å .. Nukentėjusysis Ž. Å . eksperimento metu parodė, kad jam bÅ«nant 0,60 m atstumu nuo besigrumiančių Ž. D. ir kaltinamojo, jis pamatė kaltinamojo kairėje rankoje laikomÄ ginklÄ , tada pradėjo trauktis atbulas ir jam atsitraukus maždaug 10 metrų kaltinamasis, kuris buvo sėdimoje padėtyje ir iÅ¡ nugaros pusės smaugiamas Ž.

D., į jį iššovė. Nukentėjusysis Ž. D. eksperimento metu parodė vietÄ prie kaltinamojo sodybos vartelių, kur stovėdamas kaltinamasis du kartus iššovė į Ž. D., o po to iÅ¡ 6 m atstumo iššovė į ateinantį Ž. Å ., po ko Ž. D. koja iÅ¡spyrė pistoletÄ iÅ¡ kaltinamojo rankos ir sugriebęs jam už kaklo laikė, kol atvažiavo policija (t. 3, b. l. 12-24). IÅ¡ specialisto L. U., dalyvavusio darant eksperimentus, apklausos protokolo matyti, kad specialistas įtikinamiausia įvertino kaltinamojo versijÄ , nes eksperimento metu pistoleto laibgalys buvo statmenai nukreiptas į nukentėjusiojo Ž.

Å . krÅ«tinę, kas atitinka specialisto iÅ¡vadoje nurodytÄ Å½. Å . padaryto šūvio kanalo kryptį (t. 3, b. l. 25-28). Atlikus kompleksinį medicininį-balistinį tyrimÄ , gauta Lietuvos teismo ekspertizės centro 2014-09-05 specialisto iÅ¡vada Nr. 11-2014 (14)/MK 80/14(01), kuria nustatyta, kad nukentėjusiam Ž. Å . Å¡autinis sužalojimas, Å¡aunant iÅ¡ pistoleto „Pietro Beretta“, esant šūvio atstumui, kuriame nepasireiÅ¡kia artimo šūvio pėdsakai, ir esant nustatytai sužalojimo kanalo krypčiai (iÅ¡ priekio link nugaros, iÅ¡ apačios į viršų ir nedideliu kampu iÅ¡ kairės į deÅ¡inę su kulkos įėjimo anga 4 cm žemiau kairiojo spenelio, vidurinės raktikaulinės linijos projekcijoje VII Å¡onkaulio lygyje), galėjo bÅ«ti padarytas, kaip ikiteisminio tyrimo metu nurodė įtariamasis A.

P. Č., jeigu įtariamojo deÅ¡inę rankÄ , kurioje laikė pistoletÄ , per rieÅ¡Ä Ä¯ kairę pusę palenkė Ž. D. ir negalėjo bÅ«ti padarytas, jeigu įtariamojo rankÄ su pistoletu per rieÅ¡Ä Ä¯ kairę pusę palenkė pats nukentėjusysis Ž. Å .. Å autinis sužalojimas Ž. Å . Å¡aunant iÅ¡ pistoleto „Pietro Beretta“, esant šūvio atstumui, kuriame nepasireiÅ¡kia artimo šūvio pėdsakai, ir esant nustatytai sužalojimo kanalo krypčiai, nurodytai iÅ¡vados pirmame punkte, galėjo bÅ«ti padarytas, kaip ikiteisminio tyrimo metu nurodė pats nukentėjęs Ž.

Š., t. y. esant jam atsitraukus maždaug 10 metrų nuo į jį šovusio A. P. Č., kuris sėdėjo ant kelio (t. 3, b. l. 49-51). Pirmosios instancijos teismas tikrindamas tiek kaltinamojo A. P. Č., tiek nukentėjusiųjų Ž. Š. ir Ž. D. pateiktas versijas apie tai, prie kokių aplinkybių iš kaltinamojo šaunamojo ginklo paleistu šūviu buvo sužalotas Ž. Š., pagrįstai konstatavo, jog nukentėjusiųjų parodymai šiuo atveju neatspindi realios įvykių eigos. Pastarųjų teigimu Ž.

Š. nebuvo priėjęs prie A. P. Č. ir jo atžvilgiu smurto nenaudojo. Tai, kad Ž. D. parodymai nebuvo nuoseklūs, buvo keičiami apeliaciniame skunde pripažino ir prokurorė, dėl ko nėra pagrindo jais vadovautis nustatinėjant reikšmingas tiriamo įvykio aplinkybes, tačiau Ž. Š. parodymus ji laiko išsamiais ir nuosekliais. Aukštesnės instancijos teismas su tokiais prokurorės skundo argumentais neturi pagrindo sutikti. Šiuo atveju pateikto apeliacinio skundo teiginiai, kad Ž. Š. nebuvo priėjęs prie A.

P. Č. ir jo atžvilgiu smurto nenaudojo, o A. P. Č. galėjo bÅ«ti sužalotas kitomis aplinkybėmis vertinant juos įsiteisėjusio Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-06-02 nuosprendžio kontekste atrodo nelogiÅ¡kai. BÅ«tent minėtu nuosprendžiu Ž. D. ir Ž. Å . yra nuteisti pagal BK 138 str. 1 d. už tai, kad padarė A. P. Č. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Nuosprendžiu konstatuota, kad Ž. D. iÅ¡ už nugaros apkabinus A. P. Č. kaklo srityje ir rankų dilbiais jį smaugiant, Ž.

Å . ne mažiau tris kartus spyrė jam į krÅ«tinės lÄ stos deÅ¡inę pusę ir ne mažiau penkis kartus smogė kumščiu į veidÄ . Nagrinėjamu atveju kvestionuoti įsiteisėjusį teismo nuosprendį, ginčyti jame nustatytas faktines aplinkybes, iÅ¡ naujo analizuoti A. P. Č. konstatuoto sveikatos sutrikdymo mÄ sto pagrįstumÄ , jo sužalojimo mechanizmÄ , kaip to norėtų prokurorė, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo. Ä®siteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytos faktinės aplinkybės neabejotinai paneigia Ž.

Å . versijÄ , jog jis prie kaltinamojo nebuvo priėjęs, smurto jo atžvilgiu nenaudojo, o šūvis įvyko pastarajam atsitraukus nuo kaltinamojo maždaug 10 metrų, kas iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja ir Å¡ioje byloje surinktų įrodymų visumai. Daryti prieÅ¡ingų iÅ¡vadų neleidžia ir liudytojo A. M. parodymai, jog šūvis pasigirdo Ž. Å . dar nepriėjus prie besigrumiančiųjų, kadangi teisiamojo posėdžio metu pastarasis patvirtino, kad įvykio aplinkybes geriau prisiminė ikiteisminio tyrimo metu, dėl ko BPK 276 str. 4 d. tvarka buvo pagarsinti pastarojo parodymai ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui.

Dar 2013-03-01 A. M. aiÅ¡kiai nurodė, kad einant keliu pamatė besigrumiančius Ž. D. ir A. P. Č., Ž. Å . nubėgo link jų, o jis pasilenkė užsiriÅ¡ti batų raiÅ¡telių, neužilgo iÅ¡girdo šūvį. Pakėlęs galvÄ pamatė, jog guli visi trys. To kas vyko Ž. Å . pribėgus prie Ž. D. ir A. P. Č. nestebėjo, nematė (t. 2, b. l. 43). Tuo tarpu liudytojos V. M. parodymai apie tai, kad Ž. Å . jai sakė, jog jis buvo paÅ¡autas dar nepriėjęs prie besigrumiančių asmenų negali bÅ«ti vertinami kaip patikimi.

Akivaizdu, jog ji bÅ«dama Ž. Å . sugyventinė yra suinteresuota ne tik bylos baigtimi, bet ir apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes teikti Ž. Å . palankius parodymus. Ginčydama pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas apeliantė remiasi 2013-04-18 A. P. Č. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriame užfiksuota A. P. Č. padėtis šūvio metu iÅ¡ esmės skyrėsi nuo tos padėties, kuriÄ jis nurodė eksperimento metu. Teisėjų kolegija gretindama minėtuose procesiniuose dokumentuose užfiksuotas aplinkybes esminių prieÅ¡taravimų nenustatė.

Abiem atvejais A. P. Č. nurodė, kad šūvio metu jis buvo smaugiamas Ž. D., o Ž. Å . buvo priklaupęs iÅ¡ priekio ir prispaudęs jo iÅ¡tiestas kojas, tuo tarpu jis deÅ¡ine ranka paėmęs ginklÄ siekė jį nukreipti į viršų. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos parodymų patikrinimas vietoje buvo atliekamas su manekenu, todėl tyrėjas imituodamas Ž. Å . veiksmus, tuo pačiu manekeno rankoje prilaikė vaizduojamÄ jį ginklÄ , dėl ko jo trajektorija galėjo bÅ«ti ne visiÅ¡kai tiksli.

Atstumas nuo ginklo iki krÅ«tinės lÄ stos nebuvo matuojamas. Eksperimento metu gi pats kaltinamasis vizualiai parodė savo padėtį, nuosekliai aiÅ¡kindamas kokioje padėtyje jis buvo smaugiamas Ž. D. ir kaip rankoje laikė ginklÄ . Netikėti A. P. Č. eksperimento metu nurodytomis faktinėmis aplinkybės nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Tai, kad pirmoji į įvykio vietÄ atvykusi liudytoja R. D. nurodė, kad Ž. Å . buvo maždaug už 6 metrų nuo A. P. Č. jokiu bÅ«du neleidžia daryti vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados, kad tokia nukentėjusiojo ir kaltinamojo padėtis buvo ir šūvio metu.

Tiek A. P. Č., tiek Ž. D. patvirtino, kad po šūvio smurtinio pobūdžio veiksmai tęsėsi toliau, vienas muistėsi, raičiojosi, kitas smaugė, kas objektyviai turėjo įtakos jų buvimo vietos kitimui. Tuo tarpu nustatyta 3 striukių radimo vieta, t. y. už 6,20 m nuo tūtelės buvimo vietos, taip pat nesudaro pagrindo sutikti su Ž. Š. dėstomomis aplinkybėmis, jog pastarasis buvo pašautas einantis atbulas nuo A. P. Č. maždaug 10 metrų atstumu. Juolab, kad ir paties Ž. Š. nurodytos aplinkybės dėl jo atstumo nuo kaltinamojo buvimo šūvio metu nėra nuoseklios, atskiruose procesiniuose dokumentuose Ž.

Å . įvardija 1,5 m.; 3 m.;10 m. atstumus, kas pagrįstai kelia abejones jo dėstoma įvykių eiga. Analizuojant byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumÄ aukÅ¡tesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo iÅ¡vadomis, jog A. P. Č. susidariusioje situacijoje siekdamas atkreipti aplinkinių dėmesį dėl jo sveikatai ir gyvybei iÅ¡kilusio pavojaus, norėdamas trečiÄ kartÄ iššauti į orÄ , paėmė užtaisytÄ ginklÄ , tačiau tuo metu jam už rankos sugriebė ir jÄ palenkė Ž.

D., įvyko šūvis, dėl kurio buvo sunkiai sužeistas Ž. Å .. Akivaizdu, kad A. P. Č. nenumatė ir negalėjo niekaip numatyti, jog dėl Ž. D. fizinio poveikio jo rankai pasikeis šūvio kryptis ir kulkos trajektorija, o jo šūvis bus ne į orÄ , bet į žmogų. Aplinkybių, dėl Ž. D. įtakos šūvio eigai, prokurorė apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės neginčija, tačiau teigia, kad A. P. Č. pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo numatyti galimus kilti padarinius.

Su tokiais prokurorės skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Kaip matyti iÅ¡ A. P. Č. pareikÅ¡to kaltinimo, jis buvo kaltinamas tuo, kad Ž. Å . sunkų sveikatos sutrikdymÄ sukėlė neatsargiai elgdamasis su ginklu, t. y. neįspėjo asmenų apie Å¡aunamojo ginklo panaudojimÄ , neįsitikino ginklo panaudojimo saugumu, tačiau bylos duomenys rodo, kad Å¡iuo atveju ginklas buvo naudojamas pagalbos kvietimo tikslais, o ne prieÅ¡ konkretų asmenį, todėl realiai įspėti nebuvo ko.

Be to, pasak paties A. P. Č. tuo metu jis neturėjo fizinių galimybių kÄ nors pasakyti, kadangi buvo smaugiamas Ž. D., kÄ patvirtina A. P. Č. konstatuotas balsų stygų paralyžius. Taigi kaip teisingai skundžiamame nuosprendyje nurodė apylinkės teismas Å¡iuo atveju šūvis, kuriuo buvo sužalotas Ž. Å ., įvyko ne todėl, kad kaltinamasis neįspėjo prie jo buvusių asmenų apie ginklo panaudojimÄ , o dėl to, kad kaltinamajam laikant rankoje ginklÄ ir pasirengus iššauti į orÄ , jam už nugaros buvęs Ž.

D. sugriebė už kaltinamojo rankos ir jÄ palenkė, tuo pat metu įvyko šūvis. Tokiu bÅ«du tarp kaltinamojo veikos ir kilusių padarinių nėra tiesioginio priežastinio ryÅ¡io ir nėra kaltinamojo kaltės. Nesant nusikaltimo, numatyto BK 137 str. 1 d. sudėties elementų, negalima ir baudžiamoji atsakomybė, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį atvejį traktavo kaip kazusÄ â€“ veiksmÄ , turintį iÅ¡orinių teisės pažeidimo požymių, bet neturintį kaltės elemento.

PrieÅ¡ingai nei skunde nurodo prokurorė, Å¡iuo atveju A. P. Č. veiksmus vertinti nusikalstamo nerÅ«pestingumo kontekste, nėra pagrindo. Å iuo atveju byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad A. P. Č. nesuvokė daromos veikos pavojingo pobÅ«džio, nenumatė ir negalėjo numatyti pavojingų padarinių kilimo galimybės, t. y. tų aplinkybių, jog rankoje laikomas Å¡aunamasis ginklas netikėtai bus pakreiptas kito asmens, dėl ko įvyks šūvis ir bus sužalotas žmogus. BPK 115 str. 3 d. 2 p. reglamentuoja, jog priimant iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, kai nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, civilinis ieÅ¡kinys paliekamas nenagrinėtas.

Esant tokiai situacijai, civilinio ieÅ¡kinio klausimas iÅ¡spręstas teisingai, t. y. nepažeidžiant BPK nustatytų taisyklių. Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis iÅ¡teisintojo A. P. Č. kaltės klausimu, pripažįsta, jog teismas, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, atsižvelgė į surinktų duomenų visumÄ , juos tinkamai analizavo, gretino tarpusavyje ir padarė teisingas bei pagrįstas iÅ¡vadas. Prokurorės apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų pagrįstumu bei A.

P. Č. kaltės klausimu daryti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas. Esant nustatytoms aplinkybėms Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-11-26 nuosprendis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., 332 str., n u t a r i a : Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės JÅ«ratės Å treimikytės apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                                         Giedrius Endriukaitis Teisėjai                                                                                                                Evaldas Gražys                                                                                                                             Algirdas Jaliniauskas