76362ba4-ede4-43e2-a504-d89cc67e290d · Vilniaus miesto apylinkės teismas

                                                                                  Baudžiamoji byla Nr. 1-1309-1058/2018                                                                              Teisminio proceso Nr. 1-01-1-53839-2017-1                                                             Procesinio sprendimo kategorijos:

                                              1.2.4.6.2.1.; 2.3.6.4.5. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 19 d.Vilnius              Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė,sekretoriaujant Renatai Vanagienei,vertėjaujant Vandai Žitkauskaitei,dalyvaujant prokurorams Audronei Nastulevičienei, Žydrūnui Katkevičiui, kaltinamajai G.

L. T., jos gynėjui advokatui ArÅ«nui Abraičiui,nukentėjusiajai S. T.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje G. L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), iÅ¡situokusi, aukÅ¡tesniojo iÅ¡silavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, n u s t a t ė : G. L.

T. 2018 m. spalio 16 d., apie 13 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 2,64 promilių girtumo laipsnis), tyčia du kartus ranka sudavė S. T. į nugarÄ , suėmė jÄ už kaklo, tempė už plaukų, taip savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai S. T. fizinį skausmÄ .Teisiamajame posėdyje apklausta kaltinamoji G. L. T. savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies ir parodė, kad 2017 m. spalio 16 d., bute, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena kartu su anyta S. T., kriauklėje pastatė puodÄ su nuskustomis bulvėmis.

Po kurio laiko atėjo į virtuvę ir pamatė, kad anyta plauna savo protezus virÅ¡ bulvių. Tuo metu buvo iÅ¡gėrusi, dienÄ iÅ¡gėrė 1 litrÄ sidro. Susinervino ir sudavė anytai vienÄ kartÄ deÅ¡inės rankos kumščiu stipriai į nugarÄ . Už plaukų po grindis netampė, už kaklo jai suėmusi nebuvo. Sudavus smÅ«gį, nukentėjusioji nuėjo į savo kambarį, po to susirinko visa Å¡eima, iÅ¡kvietė policijÄ . Kai pareigÅ«nai jÄ iÅ¡vežė, su savimi nebuvo pasiėmusi akinių, todėl parodymus pasirašė jų gerai neperskaičiusi.

Teigė, kad tai buvo vienintelis kartas, kai pavartojo prieÅ¡ anytÄ fizinį smurtÄ . Butas, kuriame vyko konfliktas, priklauso jai (G. L. T.), jis jai atiteko po skyrybų, tačiau buvusi anyta jaučiasi buto Å¡eimininke ir iki Å¡iol jame gyvena. Tame bute gyvena trise, ji jos sÅ«nus ir anyta. Å iuo metu teigė nepiktnaudžiaujanti alkoholiu, gydėsi nuo alkoholizmo. Dėl 2018 m. sausio 1 d. įvykio paaiÅ¡kino, kad sÅ«nus atsinešė veidrodį, pastatė jį prie durų, netoli buvo svarmenys. Svarmenys pajudėjo ir sudaužė veidrodį, kuris buvo pastatytas tarp jų ir močiutės durų.

PolicijÄ iÅ¡kvietė nukentėjusioji ir jos dukra H. K.. Labai gailisi dėl to, kÄ padarė, bet tokio smurto tikrai nebuvo. Prašė atleisti jÄ nuo atsakomybės pagal laidavimÄ ir laiduotoju skirti jos sÅ«nų K. T. (K. T.). Jis buvo atvykęs pas jÄ po Å¡io įvykio, jie dažnai bendrauja. Ikiteisminio tyrimo metu G. L. T. parodė iÅ¡ esmės tapačias faktines aplinkybes, tačiau teigė, kad du kartus ranka sudavė anytai į nugarÄ , tuomet suėmė jai už kaklo ir tuo pačiu netyčia už plaukų, po grindis virtuvėje už plaukų netampė.

Dėl tokio savo elgesio labai gailėjosi. PrieÅ¡ anytÄ smurtavo pirmÄ kartÄ (b. l. 31). Teisiamajame posėdyje apklausta nukentėjusioji S. T. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Nurodė, kad tÄ dienÄ virtuvėje gamino valgį, atėjo marti G. L. T. ir kelis kartus trinktelėjo į nugarÄ , žemesnę sritį. Tuo metu ji pajuto stiprų skausmÄ . Paklausė G. L. T. „G., kÄ tu darai?“. Tada ji ėmė keikti necenzÅ«riniais žodžiais, suėmė jÄ už rÅ«bų prie kaklo ir purtė.

Už plaukų tampė anksčiau, ar tÄ dienÄ tampė už plaukų po virtuvę neatsimena, bet ji ne kartÄ yra taip dariusi. TÄ dienÄ ji sudavė 4-5 kartus. Po Å¡io įvykio kaltinamoji neatsiprašė, dėl kaltinamosios pavartoto smurto jai skaudėjo kaklÄ , nugarÄ . Su marčia gyvena kartu, bet jaučiasi buto Å¡eimininkė. Po paskutinio atvejo kaltinamoji su ja nebesikalba. K. T. (K. T.) yra kaltinamosios sÅ«nus, ateina pas jÄ per Å¡ventes ir gimtadienius, bet gyvena kitur, jis turi savo vaikus, darbÄ .

Liudytoja patvirtino, kad G. L. T. iÅ¡gėrinėja, kaip dažnai negali pasakyti, bet teigė, kad iÅ¡gėrusi tampa agresyvi. Ikiteisminio tyrimo metu S. T. davė analogiÅ¡kus parodymus, papildomai nurodė, kad tuo metu, kai G. L. T. jai buvo suėmusi už rÅ«bų prie kaklo bei purtė, jai (S. T.) pradėjo trÅ«kti oro. Patvirtino, kad buvo suėmusi už plaukų ir tampė per virtuvę, nereagavo praÅ¡ymÄ paleisti. Tai kartojasi jau nebe pirmÄ kartÄ , anksčiau į policijÄ nesikreipė. Teigė, kad kai G.

L. T. girtauja, nuolat užgaulioja jÄ Ä¯vairiais necenzÅ«riniais žodžiais. Prašė dėl jos veiksmų imtis priemonių, nes labai bijo. Pati yra po operacijos, jai sunku vaikščioti (b. l. 17). IÅ¡ esmės analogiÅ¡kos aplinkybės nurodytos ir nukentėjusiosios S. T. protokole-pareiÅ¡kime (b. l. 2).Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja H. K. parodė, kad 2017 m. spalio 16 d. apie 13 val. jai į darbÄ paskambino mama – S. T. ir Å¡aukė, kad „ji mane muÅ¡a“. Tai buvo ne pirmas atvejis, kai kaltinamoji skriaudė mamÄ , bet anksčiau policijos nekviesdavo, nes ji jau bÅ«davo išėjusi.

Supratusi, kad dėl savo bÅ«senos mama policijos neiÅ¡kvies, pati jÄ iÅ¡kvietė. Kai atvyko pas mamÄ , matė, kad G. L. T. buvo girta. Vienas policininkas ramino S. T., kitas prašė duoti parodymus. Netrukus atvažiavo brolis – Z. T. (Z. T.), buvęs G. L. T. vyras. Brolį iÅ¡kvietė ji. Nukentėjusioji jautėsi blogai, buvo iÅ¡balusi, visa drebėjo, jai buvo sukilęs spaudimas, policija iÅ¡kvietė greitÄ jÄ . Mama pasakojo, kad kaltinamoji jÄ stipriai griebė ties gerkle, mama buvo su chalatu.

Mano, kad viena ranka sugriebė už chalato, o kita tempė už plaukų. Sudavė į juosmens sritį porÄ kartų. Santykiai tarp mamos ir kaltinamosios blogi. Jos gyvena kartu, nors po skyrybų butas atiteko G. L. T.. Ji (H. K.) ateina mamos aplankyti ir iÅ¡maudyti du kartus per savaitę. G. L. T. beveik visada bÅ«na neblaivi, negražiai kalba su mama. Kai bÅ«na blaivi, kaltinamoji elgiasi normaliai. G. L. T. sÅ«nų K. pas jÄ namuose mato retai, jis ateina per Å¡ventes ir pan. Po 2017 m. spalio 16 d. maudydama mamÄ sumuÅ¡imo žymių nematė, bet mama sakė, kad jai skaudėjo nugarÄ .

Po 2017 m. spalio 16 d. buvo dar vienas konfliktas, kai ji kvietė policijÄ â€“ 2018 m. sausio 1 d. apie 20 val. jai vėl paskambino mama ir papasakojo, kad kaltinamoji jÄ pastÅ«mė ir uždarė kambaryje. Ikiteisminio turimo metu liudytoja H. K. davė analogiÅ¡kus parodymus, papildomai buvo pažymėjusi, kad kai 2017 m. spalio 16 d., apie 13 val. jai paskambino motina, ji kalbėjo verksmingu, iÅ¡sigandusiu balsu, fone ji girdėjo ir kaltinamosios keiksmažodžius, iÅ¡ balso suprato, kad ji stipriai girta. Atvykusi į nukentėjusiosios namus matė kaip kaltinamoji ir prie policijos pareigÅ«nų koneveikė nukentėjusiÄ jÄ .

Mama buvo labai iÅ¡vargusi, iÅ¡sigandusi, pasimetusi, iÅ¡balusi, drebėjo. Girdėjo kaip mama pareigÅ«nams sakė, kad G. L. T. iÅ¡gėrusi ir įpykusi sugriebė jai už plaukų, kelis kartus sudavė kumščiu per nugarÄ , buvo sugriebusi už krÅ«tinės. Mama skundėsi, kad jai skaudėjo. Tvirtino, kad prieÅ¡ mamÄ G. L. T. smurtauja ne pirmÄ kartÄ , bet anksčiau policijos nekvietė (b. l. 64). Teisiamajame posėdyje apklausta liudytojas Z. T. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad 2017 m. spalio 16 d. apie 12 val. paskambino sesuo ir pasakė, kad G.

L. T. prisigėrė ir muÅ¡a mamÄ . Sesuo pasakė, kad iÅ¡kvietė policijÄ ir važiuoja ten. Jam atvažiavus pas S. T., jau buvo policija, G. L. T. vaikščiojo po kambarį ir keikėsi, su ja tuo metu nebuvo galima pasikalbėti, buvo agresyvi. Mama sėdėjo iÅ¡sigandusi, jos spaudimas buvo sukilęs. Mama pasakojo, kad G. L. T. mušė kumščiu į nugarÄ ten, kur jai ir taip skauda po klubo operacijos, kad tÄ kartÄ kaltinamoji buvo agresyviausia. Teigė, kad bÅ«dama blaiva ji taip nesielgia, bet, kai iÅ¡geria tampa agresyvi, nurodė, kad kaltinamosios toks bÅ«das, ji gali pasistumdyti, įžeidinėti, grubiai kalbėti.

Ji nekenčia S. T.. Ikiteisminio turimo metu liudytojas Z. T. davė analogiÅ¡kus parodymus, papildomai parodė, jog 2017 m. spalio 16 d. mama jam papasakojo, kad ji virtuvėje valgė, o G. L. T. nei iÅ¡ Å¡io, nei iÅ¡ to griebė jai už plaukų, taip pat sudavė į nugarÄ . Ar sudavė ranka ar su keliu įspyrė, neprisimena, tik, kaip jis suprato iÅ¡ mamos pasakojimo, kad sudavė kažkur į juosmens sritį, toje pusėje, kur jai daryta klubo sÄ nario operacija. Kaltinamoji iÅ¡gėrusi pasidaro agresyvi ir nevaldoma.

Dar jiems gyvenant kartu, kartais pasmurtaudavo prieÅ¡ mamÄ , tai pastums, tai už plaukų paims, bet į policijÄ nesikreipė. Taip pat nuolat mamÄ keikdavo ir kartodavo „kada tu nudvėsi?“ (b. l. 62).Teisiamajame posėdyje liudytoju apklaustas K. T. parodė, kad yra vyriausias G. L. T. sÅ«nus Å¡eimoje. Su mama iki Å¡iol labai gaudžiai bendrauja. Ji skambina visais svarbiausiais klausimais, tariasi. Jaučia stiprų emocinį ryšį. Mamos bute lankosi retai, nes ten mažai vietos, todėl jam patogiau atsivežti jÄ pas save.

Su mama apie šį įvykį kalbėjo, ji supranta, kad negerai muÅ¡ti kitÄ Å¾mogų. Ji paaiÅ¡kino, kad tuo metu gamino valgyti ir padėjo bulves į kriauklę, o močiutė plovė protezus ant bulvių, ir mama, supykusi, sudavė močiutei į nugarÄ . Jis mano, kad močiutės veiksmai buvo nehigieniÅ¡ki ir tai galėjo iÅ¡vesti kitÄ Å¾mogų iÅ¡ kantrybės, tačiau taip pat supranta, kad kito žmogaus sveikatÄ reikia gerbti ir taip elgtis yra negerai. KÄ apie tai konkrečiai kalbėjo su mama nebeprisiminė.

Apie kitus atvejus, kaip teigiama, kad mama smurtaudavo prieÅ¡ močiutę, yra kalbėjęs su mama, bet ji sakė kad tai netiesa ir jis ja tiki. Patviritno, kad G. L. T. vartoja alkoholį, taip bÅ«na bangomis. Pavartojusi alkoholio ji bÅ«na labai liÅ«dna ir graužiasi. Apie alkoholio žalÄ yra su ja kalbėjęs, jos praÅ¡ymu vežė ne kartÄ gydytis nuo alkoholizmo, ieÅ¡kojo visokios pagalbos mamai (anoniminių alkoholikų bÅ«reliai, iÅ¡sikalbėjimo kursai), deda visas pastangas, kad ji negertų. IÅ¡ BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės matyti, kad 2017 m. spalio 16 d., apie 13.20 val.

H. K. Bendrajam pagalbos centrui pranešė, kad jai skambino motina S. T. ir pasakė, kad jai sudavė per veidÄ neblaivi marti. Pranešėja vyksta į vietÄ , bus už 20 minučių, lauks pareigÅ«nų. Greitosios medicinos pagalbos nereikės (b. l. 3). AnalogiÅ¡kos aplinkybės užfiksuotos ir apžiÅ«ros protokole, kuriuo buvo apžiÅ«rėtas skambučio Bendrajam pagalbos centrui garso įraÅ¡as (b. l. 59).H. K. pareikÅ¡ime nurodyta, kad 2017 m. spalio 16 d., apie 13 val. jai paskambino motina S. T., gyvenanti (duomenys neskelbtini), kuri paaiÅ¡kino, kad G.

L. T. jÄ tempė už plaukų, trenkė kelis kartus per nugarÄ , grasino fiziniu susidorojimu. Taip kartojasi dažnai, dažniausiai, kai G. L. T. bÅ«na iÅ¡gėrusi. Motina jai paskambino, nes negali ilsėtis, ramiai gyventi ir prašė pagalbos. Todėl ji iÅ¡ karto iÅ¡kvietė policijÄ . PraÅ¡o įstatymų nustatyta tvarka nubausti jos brolienę ir užtikrinti jos motinos saugumÄ (b. l. 19). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio R. Å ikÅ¡nio tarnybiniame praneÅ¡ime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2017 m. spalio 16 d., apie 13.28 val. patruliuojant su vyriausiuoju patruliu E. PaukÅ¡te, gavo praneÅ¡imÄ , kad pranešėjai paskambino motina S. T. ir pasakė, kad jai sudavė per veidÄ neblaivi marti.

Pranešėja vyksta į vietÄ , bus už 20 minučių. Atvykę į įvykio vietÄ nustatė, kad policijÄ kvietė H. K.. Ä®vykio vietoje S. T. paaiÅ¡kino, kad jos marti G. L. T., bÅ«dama neblaivi, virtuvėje du kartus tyčia sudavė jai ranka į nugarÄ , ranka paėmė už gerklės, po virtuvę tampė už plaukų. Taip pat S. T. skundėsi, kad marti grasino fiziniu susidorojimu. Jų akivaizdoje marti G. L. T. grasino močiutei fiziniu susidorojimu. Dukra H. K. paaiÅ¡kino, kad marti nuolat smurtauja prieÅ¡ jos motinÄ S. T., tačiau pareiÅ¡kimo nerašė.

G. L. T. akivaizdžiai bÅ«dama neblaivi verkė, buvo susijaudinusi (b. l. 4-6).ApžiÅ«ros protokole nurodyta, kad apžiÅ«rėjus įvykio vietÄ , adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje bendra tvarka patalpose nepažeista (b. l. 11-12).Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2017 m. spalio 16 d., 14.47 val. G. L. T. buvo nustatytas 2,64 promilių neblaivumas (b. l. 21). Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar Å¡eimos nariui sukėlė fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

BK 248 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nusikaltimÄ padariusio asmens Å¡eimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimÄ padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimÄ padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Pagal BPK 38 straipsnį asmens Å¡eimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuokÄ , taip pat sutuoktinio tėvai, buvę sutuoktiniai.

Taigi, iÅ¡ nurodytų nuostatų darytina iÅ¡vada, kad nusikaltimÄ padariusio asmens Å¡eimos nariu gali bÅ«ti pripažįstami tik esamo sutuoktinio tėvai, tuo tarpu santuokai nutrÅ«kus, nelieka Å¡eimyninių ryÅ¡ių su buvusio sutuoktinio tėvais, net ir jiems gyvenant kartu su nusikalstamÄ veikÄ padariusiu asmeniu.Teismo vertinimu prokuroras pernelyg plečiamai aiÅ¡kina Å¡eimos nario statusÄ ir įrodinėdamas Å¡iÄ faktinę aplinkybę BK 140 straipsnio 2 dalies prasme remiasi Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo (toliau – ir Ä®statymas) 2 straipsnio 2 punktu, reglamentuojančiu artimos aplinkos sÄ vokÄ , į kuriÄ patenka asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryÅ¡iais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrÄ Å«kį.

Teismo vertinimu, artimos aplinkos sÄ voka negali bÅ«ti tapatinama apibrėžiant Å¡eimos nario statusÄ BK 140 straipsnio prasme. BK 140 straipsnio atveju smurto artimoje aplinkoje fakto konstatavimas yra aktualus taikant Å¡io straipsnio 4 dalį, t. y. ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrindams atsirasti, tačiau negali bÅ«ti kaltinamojo nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuojantis požymis, kuris konkrečiai iÅ¡skirtas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir apibrėžtas tame pačiame įstatyme (BK 248 straipsnio 2 dalyje) bei iÅ¡ esmės atkartotas BPK 38 straipsnyje, nesuteikiančiuose Å¡eimos nario statuso buvusio sutuoktinio tėvams.

Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis G. L. T. santuoka su Z. T. nutraukta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 1 d. sprendimu. Taigi, 2017 m. spalio 16 d. nusikalstamos veikos padarymo metu G. L. T. ir Z. T. nebebuvo sutuoktiniai ir kartu jau kuris laikas nebegyveno, todėl iÅ¡ aukščiau nurodyto reglamentavimo akivaizdu, kad buvusio sutuoktinio mama negali bÅ«ti laikoma kaltinamosios Å¡eimos nare teisiniu požiÅ«riu. S. T. taip pat nelaikytina G. L. T. Å¡eimos nare ir pagal faktÄ , kadangi tiek iÅ¡ kaltinamosios, tiek iÅ¡ nukentėjusiosios ir liudytojų Z.

T. bei                               H. K. parodymų akivaizdu, kad nukentėjusioji ir kaltinamoji tarpusavyje nebendrauja, akivaizdžiai nesutaria, neturi jokių bendrų tikslų ateityje, šiuo metu buities reikalus abi tvarko atskirai. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 1 d. sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.2.3. punktu butas, kuriame gyvena nukentėjusioji ir kaltinamoji ((duomenys neskelbtini)), yra priteistas kaltinamosios nuosavybėn. Nukentėjusioji šiame bute gyvena be kaltinamosios leidimo, taigi, iš esmės savavališkai užėmusi kaltinamosios nuosavybę.

Pastaroji planuoja kreiptis dėl nukentėjusiosios iÅ¡keldinimo iÅ¡ buto. Teisme G. L. T. nurodė, kad ji su nukentėjusiÄ ja gyvena atskiruose kambariuose, juos pasidalinusios, valgį perka bei gaminasi atskirai, atskirai moka už komunalines paslaugas. Jokių bendrų buities reikalų neturi ir vienintelis jas siejantis dalykas – bendra gyvenamoji vieta, tačiau vien tokia aplinkybė nėra pakankama asmenį pripažinti Å¡eimos nariu. Kaip minėta, tokia galimybė negalima ir teisinio reglamentavimo prasme.

Atsižvelgiant į tai, kaltinime nepagrįstai G. L. T. buvo inkriminuota kvalifikuota BK 140 straipsnio sudėtis, t. y. fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo Å¡eimos nariui (BK 140 straipsnio 2 dalis).  Byloje nustatyta ir kaltinamoji neginčijo, kad 2017 m. spalio 16 d. ji vartojo smurtÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â S. T. atžvilgiu. Kaltinamoji teisme parodė, kad vienÄ kartÄ stipriai sudavė nukentėjusiajai per nugarÄ deÅ¡inės rankos kumščiu, tačiau neigė antro smÅ«gio į nugarÄ sudavimÄ , tai, kad buvo suėmusi už kaklo bei tampė už plaukų. Pastaruosius G.

L. T. parodymus paneigia byloje surinkti įrodymai. Pirmiausia pati kaltinamoji ikiteisminio tyrimo metu buvo pripažinusi, kad du kartus ranka sudavė anytai į nugarÄ ir kad buvo suėmusi jÄ už kaklo bei tuo pačiu už plaukų (b. l. 31). Apie Å¡ias aplinkybes pasiteiravus teismo posėdyje kaltinamoji parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus pasirašė jų neperskaičiusi, nes nebuvo pasiėmusi akinių. Tokiais kaltinamosios parodymais teismas linkęs abejoti, kadangi iÅ¡ 2017 m. spalio 17 d.

įtariamojo apklausos protokolo matyti, jog po juo yra ne tik kaltinamosios paraÅ¡as, bet ir jos ranka darytas prieraÅ¡as, jog savo parodymus ji perskaitė, suraÅ¡yta teisingai (b. l. 31). Tai, kad kaltinamoji perskaitė savo parodymus leidžia manyti, kad jai buvo žinomos visos protokole užfiksuotos faktinės aplinkybės, kurias ji galiausiai patvirtino savo paraÅ¡u. Be to, tai, kad kaltinamoji ne vienÄ , o du kartus sudavė S. T. į nugarÄ , buvo suėmusi jÄ už rÅ«bų ties kaklu ir suspaudusi, nukentėjusioji nuosekliai tvirtino tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir savo 2017 m. spalio 16 d. protokole-pareiÅ¡kime (b. l. 2).

Teisme nukentėjusioji abejojo, ar bÅ«tent 2017 m. spalio 16 d. kaltinamoji buvo suėmusi jÄ už plaukų ir tampė po virtuvę, kadangi taip yra buvę ne vienÄ kartÄ , tačiau tokios aplinkybės nepaneigė. Ikiteisminio tyrimo metu S. T. patvirtino, kad kaltinamoji tampė jÄ virtuvėje už plaukų. Liudytojais apklausti H. K. ir Z. T. parodė, kad S. T. iÅ¡ karto po įvykio sakė jiems, jog kaltinamoji ne tik kelis kartus sudavė jai į nugarÄ , bet ir buvo sugriebusi už rÅ«bų ties gerkle, tempė už plaukų.

Tai, kad kaltinamoji tampė nukentėjusiÄ jÄ už plaukų užfiksuota ir nukentėjusiosios 2017 m. spalio 16 d. protokole-pareiÅ¡kime (b. l.

2) bei H. K. 2017 m. spalio 16 d. pareiÅ¡kime (b. l. 19), 2016 m. spalio 16 d. tarnybiniame praneÅ¡ime dėl smurto artimoje aplinkoje (b. l. 4). Teismas neturi pagrindo abejoti nurodytų įrodymų patikimumu, jie atitinka ir papildo vienas kitÄ , surinkti iÅ¡ karto po įvykio arba praėjus nedaug laiko po to, todėl laikytina įrodyta, kad 2017 m. spalio 16 d. G. L. T. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia du kartus ranka sudavė S. T. į nugarÄ , suėmusi rÅ«bus ties kaklu juos spaudė, tampė už plaukų.

Kita vertus, kaltinime nurodytos aplinkybės, kad nukentėjusioji buvo tampoma už plaukų po grindis nepatvirtino nei pati S. T., nei liudytojai nei kiti byloje surinkti įrodymai, todėl Å¡i aplinkybė laikytina neįrodyta ir Å¡alintina iÅ¡ kaltinimo.Nukentėjusioji po įvykio į gydymo įstaigÄ nesikreipė, tačiau aplinkybę, kad dėl jos atžvilgiu kaltinamosios pavartoto smurto jautė fizinį skausmÄ , patvirtina kiti į bylÄ surinkti įrodymai. Teisme S. T. patvirtino, kad dėl kaltinamosios veiksmų jautė fizinį skausmÄ , ikiteisminio tyrimo metu minėjo, kad dėl rÅ«bų ties kaklu spaudimo jai trÅ«ko oro.

IÅ¡ liudytojų H. K. ir Z. T. parodymų matyti, kad iÅ¡ karto po įvykio S. T. jautėsi blogai, jai skaudėjo nugarÄ , buvo iÅ¡sigandusi, pasimetusi, iÅ¡balusi, drebėjo, kraujo spaudimas buvo sukilęs. Tai, kad S. T. dėl G. L. T. pavartoto smurto jautė skausmÄ nurodyta ir jos 2017 m. spalio 16 d. protokole-pareiÅ¡kime (b. l. 2). Pati kaltinamoji teisme taip pat parodė, kad tÄ vienintelį smÅ«gį į nugarÄ , kurį pripažino sudavusi, ji sudavė stipriai, vadinasi jau vien Å¡is smÅ«gis tai galėjo sukelti nukentėjusiajai skausmÄ .

Byloje nustatyta, kad po įvykio G. L. T. buvo konstatuotas 2.64 promilių girtumas (b. l. 21), visi teisme apklausti liudytojai parodė, kad bÅ«dama neblaivi kaltinamoji tampa agresyvi. Z. T. parodė, jog S. T. įvykio dienÄ tvirtino, kad jo buvusi sutuoktinė tÄ kartÄ buvo agresyviausiai nusiteikusi. Jis kartu su H. K. taip pat tvirtino, kad įvykio vietoje G. L. T. Å¡Å«kavo, keikėsi ir buvo agresyvi. Tarnybiniame praneÅ¡ime dėl smurto artimoje aplinkoje užfiksuota, kad kaltinamoji įvykio vietoje buvo agresyviai nusiteikusi, grasino nukentėjusiajai fiziniu susidorojimu (b. l. 5-6).

Taigi, įvertinus alkoholio daromÄ poveikį kaltinamajai bei jai nustatytÄ girtumo laipsnį, įrodymus, patvirtinančius jos elgesį po smurto pavartojimo (agresyvų nusiteikimÄ ), suduotų smÅ«gių lokacijÄ (ties klubo sÄ nariu, kur nukentėjusiajai buvo atliktos net kelios operacijos, kvėpavimÄ apsunkinusį rÅ«bų spaudimÄ ties kaklu, plaukų tempimÄ ) darytina iÅ¡vada, kad neabejotinai visi kaltinamosios veiksmai sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmÄ . Nurodyta aplinkybė yra pakankama kvalifikuoti kaltinamosios nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Apie kaltinimo pakeitimÄ teisme kaltinamoji buvo informuota BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka. Dėl BK 40 straipsnio taikymo. Teismo posėdžio metu kaltinamoji pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ atleisti jÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ bei pateikė laiduotojo, jos sÅ«naus K. T. sutikimÄ bÅ«ti laiduotoju.Nors byloje yra nustatyta, kad kaltinamoji nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaiva, tačiau teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad BK 19 straipsnio 1 dalies principinė nuostata reiÅ¡kia, jog savanoriÅ¡kas fiziologinis asmens apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų nusikaltimo padarymo metu nėra aplinkybė, paÅ¡alinanti asmens pakaltinamumÄ ar kaltę, todėl iÅ¡ esmės BK 19 straipsnio nuostatos nekliudo atleisti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nustatytais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. gegužės 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-250/2014).

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas pasisako dėl kaltinamosios praÅ¡ymo.Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ . Asmuo teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jeigu yra iÅ¡pildytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos bÅ«tinosios sÄ lygos:

1) jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Tik visų BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytų sÄ lygų egzistavimas sudaro pagrindÄ asmenį, padariusį nusikaltimÄ , atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .

Kita vertus, net ir esant visoms iÅ¡vardintoms sÄ lygoms, teismas nėra saistomas pareigos taikyti Å¡iÄ atleidimo nuo atsakomybės rūšį. Priimdamas nurodytÄ sprendimÄ , teismas, kaip minėta, atsižvelgia ir į laiduotojo kandidatÅ«rÄ , t. y. ar Å¡is asmuo yra vertas pasitikėjimo ir ar sugebės padaryti nusikaltimÄ padariusiam asmeniui teigiamÄ Ä¯takÄ (BK 40 straipsnio 3 dalis). Byloje nustatyta, kad G. L. T. yra teisiama pirmÄ kartÄ , žalos atlyginimo klausimas baudžiamojoje byloje nebuvo keliamas, taigi, kaltinamoji Å¡ias dvi bÅ«tinas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sÄ lygas atitinka, tačiau pagal įstatymÄ , tik visiÅ¡kas kaltės pripažinimas ir gailėjimasis gali garantuoti asmens pataisymÄ neskiriant jam bausmės. Å iuo atveju kaltinamoji savo kaltę pripažino tik iÅ¡ dalies ir teisme neigė dalies smÅ«gių nukentėjusiajai sudavimo faktÄ .

Be to, iÅ¡ liudytojų Z. T., H. K. bei nukentėjusiosios parodymų matyti, kad G. L. T. ne kartÄ yra smurtavusi prieÅ¡ S. T., kad tokie atvejai pasitaiko, kai kaltinamoji bÅ«na iÅ¡gėrusi. Byloje nustatyta, kad kaltinamajai 2014 m. balandžio 7 d. buvo konstatuotas priklausomybės sindromas vartojant alkoholį (b. l. 55), tačiau akivaizdu, kad taikytas gydymas rezultatų nedavė. IÅ¡gėrusi kaltinamoji bÅ«na agresyvi, todėl vis dar egzistuoja reali galimybė, jog analogiÅ¡ki veiksmai kartosis ir ateityje.

Dėl nurodytų priežasčių teismas neturi pagrindo L. G. T. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnyje numatytu pagrindu. Teismo vertinimu, netenkinama ir BK 40 straipsnio 3 dalies sÄ lyga, t. y. laiduotoju pretenduojančio tapti K. T. kandidatÅ«ra nėra tinkama. Teisme K. T. tvirtino, kad su G. L. T. jį sieja labai stiprus emocinis ryÅ¡ys, teismui pateikta K. T. charakterizuojanti medžiaga yra itin teigiama. Asmuo nėra teistas ar baustas administracine tvarka, dirba (duomenys neskelbtini), apibÅ«dinamas kaip rezultatų siekiantis profesionalus asmuo, jautrus ir reiklus darbuotojas, tačiau vien Å¡ios jo charakterio savybės neleidžia daryti iÅ¡vados, kad K.

T. sugebės pakeisti G. L. T. gyvenimo bÅ«dÄ ir yra jai autoritetingas asmuo. Teisme apklausti kaltinamÄ jÄ pažįstantys liudytojai pripažino, kad pagrindinė G. L. T. smurtavimo priežastis yra alkoholio vartojimas. K. T. tvirtino, kad ne kartÄ yra vežęs mamÄ gydytis priklausomybės ligas, kalbėjęs apie alkoholio žalÄ , tačiau iÅ¡ kaltinamosios veiksmų matyti, kad Å¡ios jo pastangos realių rezultatų nedavė. Atkreiptinas dėmesys, jog K. T. parodė, kad gydytis priklausomybių ligas kaltinamÄ jÄ vežė jos pačios praÅ¡ymu, vadinasi, tokį sprendimÄ kaltinamoji priėmė savarankiÅ¡kai ir laiduotoju pretenduojantis tapti asmuo tam įtakos neturėjo.

K. T. ir G. L. T. gyvena atskirai ir jos kasdieniniame gyvenime nedalyvauja. H. K., nukentėjusioji ir pati kaltinamoji su K. T. parodė, kad K. T. pas kaltinamÄ jÄ Ä¯ svečius ateina retai, jis turi savo Å¡eimÄ , yra dirbantis asmuo, todėl logiÅ¡ka, jog kaltinamosios elgesio kontroliavimas per atstumÄ , telefonu, bÅ«tų nepakankamas. Be to, K. T. yra daug jaunesnis už kaltinamÄ jÄ , jos sÅ«nus, todėl jo auklėjamoji funkcija jau vien Å¡iuo pagrindu yra labai abejotina. Nors K. T. teigė, jog kalbėjo apie mamos vartotÄ smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , tačiau net negalėjo konkrečiai įvardinti kas konkrečiai buvo sakoma.

                             K. T. tvirtino, kad visiÅ¡kai tiki kaltinamÄ ja, jog ankstesnių smurtavimo prieÅ¡ močiutę atvejų nebuvo, nors buvęs kaltinamosios sutuoktinis teisme tvirtino, kad G. L. T. yra bÅ«dinga pakumščiuoti, stumtelėti ir koneveikti jo motinÄ â€“ S. T., kad smurto atvejų prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ buvo ir anksčiau. Tai, jog K. T. nurodytos aplinkybės nėra žinomos, rodo pakankamai retÄ judviejų su kaltinamÄ ja bendravimÄ , arba siekį nuslėpti nuo teismo tiesÄ .

Dėl nurodytų priežasčių teismas nelaiko, kad K. T. yra vertas teismo pasitikėjimo tinkamas laiduotojas, galintis daryti realiÄ Ä¯takÄ kaltinamajai. Dėl bausmės skyrimo. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji padarė vienÄ Â nesunkų nusikaltimÄ Â Å¾mogaus sveikatai. Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, baigta. Kaltinamoji savo kaltę pripažino tik iÅ¡ dalies, todėl jos prisipažinimo ir gailėjimosi dėl savo veiksmų laikyti atsakomybę lengvinančia aplinkybe nėra pagrindo.

Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog nusikalstamÄ veikÄ kaltinamoji padarė bÅ«dama neblaivi ir tai neabejotinai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas atsižvelgia ir į G. L. T. asmenybę – teisiama pirmÄ kartÄ (b. l. 38), administracine tvarka bausta vienÄ kartÄ â€“ 2017 m. sausio 22 d. už važiavimÄ vieÅ¡uoju transportu be bilieto (b. l. 37), dirba (b. l. 39), VÅ¡Ä® Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre ir VÅ¡Ä® Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nesigydė (b. l. 54, 56), 2014 m. balandžio 7 d. gydyta Respublikiniame priklausomybės ligų centre Vilniaus filiale dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį, jai nustatytas priklausomybės sindromas (b. l. 55).

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcija numato alternatyvias bausmes – vieÅ¡uosius darbus, laisvės apribojimÄ , areÅ¡tÄ arba laisvės atėmimÄ iki vienerių metų. Parinkdamas bausmės rūšį teismas atsižvelgia į BK 55 straipsnio nuostatÄ , kad terminuota laisvės atėmimo bausmė paprastai neskiriama asmeniui pirmÄ kartÄ teisiamam už neatsargų ar nesunkų arba apysunkį tyčinį nusikaltimÄ . Kaltinamoji yra dirbantis asmuo, todėl suderinti jos dabÄ su vieÅ¡aisiais darbais gali bÅ«ti sudėtinga, be to, kaip ji nurodė teismo posėdyje, dėl sveikatos problemų dirbti vieÅ¡uosius darbus jai bÅ«tų sudėtinga – jai skauda rankÄ , nelabai gali suimti daiktus.

Kaltinamoji dirba (duomenys neskelbtini), slenkančiu grafiku, todėl viešųjų darbų bausmė bÅ«tų sunkiai suderinama ir su jos nuolatiniu darbu. Esant nurodytoms aplinkybėms, vienintelė kaltinamosios nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir jos asmenybę atitinkanti bausmės rÅ«Å¡is laikytina laisvės apribojimas. Pagal BK 48 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausmė gali bÅ«ti skiriama nuo trijų mėnesių iki dviejų metų. Nustatant kaltinamajai skirtinos Å¡ios bausmės terminÄ teismas atsižvelgia į tai, kad G.

L. T. teisiama pirmÄ kartÄ , bausta už administracinį nusižengimÄ , kuris nėra itin pavojingas, į garbaus amžiaus nukentėjusiajai suduotų smÅ«gių kiekį ir lokacijÄ , atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę bei lengvinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimÄ ir laiko, kad BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajai 1 m. laisvės apribojimo bausmę, papildomai įpareigojant tęsti darbÄ arba registruotis darbo biržoje, gydytis nuo alkoholizmo (BK 48 straipsnio 6 dalies 3, 4 punktai).Ikiteisminio tyrimo metu G.

L. T. buvo laikinai sulaikyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2017 m. spalio 16 d., 14.47 val. iki 2017 m. spalio 17 d. Kadangi 2017 m. spalio 17 d. nutarime paleisti į laisvę laikinai sulaikytÄ asmenį nenurodytas kaltinamosios paleidimo į laisvę laikas, Å¡i aplinkybė vertinama jos naudai, laikant, kad G. L. T. buvo laikinai sulaikyta 2 dienas (b. l. 23, 24). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmės laikÄ , vienÄ laikino sulaikymo dienÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (b. l.

32) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : G. L. T. pripažinti kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 3, 4 punktais, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigoti G.

L. T. tęsti darbÄ arba registruotis darbo biržoje, gydytis nuo alkoholizmo.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio antra dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto, b) papunkčiu, į paskirtÄ bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2017 m. spalio 16 d., 14.47 val. iki 2017 m. spalio 17 d. (dvi dienas), vienÄ laikino sulaikymo dienÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.G. L. T. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                                         Giedrė Telksnienė