Legislator Case Law & Legislation
7635b562-9f82-4a9c-8ade-e3d669fbd3c0 AI generated

7635b562-9f82-4a9c-8ade-e3d669fbd3c0 · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number 7635b562-9f82-4a9c-8ade-e3d669fbd3c0
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

Bylos Nr. e2KT–88-777/2016Teisminio proceso Nr. 2-46-3-01950-2016-9Procesinio sprendimo kategorija 3.1.6.3 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2016 m. lapkričio 2 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Jolanta Gailevičienė, iÅ¡nagrinėjusi atsakovo K. K. pareiÅ¡kimÄ dėl Tauragės rajono apylinkės teismo teisėjos Raimondos Pauparienės ir Tauragės rajono apylinkės teismo teisėjų nuÅ¡alinimo nuo civilinės bylos Nr.                               e2-2228-367/2016 nagrinėjimo, n u s t a t ė :

Legislator headnote

AI generated

7635b562-9f82-4a9c-8ade-e3d669fbd3c0 · Klaipėdos apygardos teismas: Susipažinus su atsakovo RaÅ¡to turiniu, matyti, kad RaÅ¡te atsakovas reiÅ¡kia nepasitenkinimÄ dėl kitose bylose jam priimtų procesinių sprendimų, abejoja jų teisėtumu ir pagrįstumu, kritikuoja ne tik procesinius sprendimus, bet ir juos priėmusius teisėjus. Pastarosios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog iÅ¡ esmės nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimas Tauragės rajono apylinkės teismo teisėjams grindžiamas procesiniais pagrindais, t. y. atsakovo netenkinančiais kitose bylose priimtais procesiniais sprendimais.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Bylos Nr. e2KT–88-777/2016Teisminio proceso Nr. 2-46-3-01950-2016-9Procesinio sprendimo kategorija 3.1.6.3 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2016 m. lapkričio 2 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Jolanta Gailevičienė, iÅ¡nagrinėjusi atsakovo K. K. pareiÅ¡kimÄ dėl Tauragės rajono apylinkės teismo teisėjos Raimondos Pauparienės ir Tauragės rajono apylinkės teismo teisėjų nuÅ¡alinimo nuo civilinės bylos Nr.                               e2-2228-367/2016 nagrinėjimo, n u s t a t ė :

Tauragės rajono apylinkės teismas 2016-10-31 perdavė Klaipėdos apygardos teismui civilinę bylÄ Nr. e2-2228-367/2016 pagal ieÅ¡kovės UAB „4finance“ ieÅ¡kinį atsakovui K. K. dėl įsipareigojimų, kylančių iÅ¡ paskolos sutarties, nevykdymo spręsti klausimÄ dėl atsakovo K. K. pareikÅ¡to nuÅ¡alinimo bylÄ nagrinėjančiai Tauragės rajono apylinkės teismo teisėjai Raimondai Pauparienei ir Tauragės rajono apylinkės teismui.Atsakovas K. K. 2016-10-27 parengiamojo teismo posėdžio metu pareiÅ¡kė nuÅ¡alinimÄ bylÄ nagrinėjančiai teisėjai ir Tauragės rajono apylinkės teismui. NuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimÄ atsakovas grindžia tuo, jog nuo 2013 m. vieÅ¡ai žemina teisėjus dėl jų veiklos vykdant teisingumÄ , yra pažeminęs apie 50 teisėjų.

Nurodė, kad 2016-08-19 raÅ¡tu (pateikė parengiamojo teismo posėdžio metu) pažemino bylÄ nagrinėjančiÄ teisėjÄ RaimondÄ Pauparienę, be to, yra pažeminęs beveik visus Tauragės rajono apylinkės teismo teisėjus. PaaiÅ¡kino, kad dėl pastarųjų veiksmų yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, o pažeminti teisėjai baudžiamajame procese yra pripažinti nukentėjusiaisiais. Mano, jog dėl pastarosios aplinkybės byla, kurioje jis yra dalyvaujantis asmuo (atsakovas), negali bÅ«ti objektyviai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėta Tauragės rajono apylinkės teisme.

NuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimas netenkintinas.Byla gali bÅ«ti perduodama iÅ¡ teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nuÅ¡alinus vienÄ ar kelis teisėjus ar teisėjams nusiÅ¡alinus, apylinkės teisme nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylÄ (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 34 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Bylos perdavimo nagrinėti iÅ¡ vieno apylinkės teismo kitam apylinkės teismui klausimus iÅ¡sprendžia apygardos teismo, kurio veiklos teritorijoje yra Å¡ie apylinkės teismai, pirmininkas arba Å¡io teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 straipsnio 3 dalis, 69 straipsnio 1 dalis).Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat CPK 21 straipsnyje įtvirtintas teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir neÅ¡aliÅ¡kumo principas, kuris numato, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumÄ , yra nepriklausomi ir neÅ¡aliÅ¡ki.

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad teisėjai, vykdydami teisingumÄ , yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigÅ«nų bei kitų asmenų; teisėjams negali bÅ«ti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams; niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo.

Teisėjo konstitucinis statusas suponuoja tokį teisėjo elgesį, kad teisėjas, vykdydamas teisingumÄ , turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kas ir nepriklausomas, paisyti teisingumo ir kitų konstitucinių vertybių, neleisti kilti abejonėms dėl jo neÅ¡aliÅ¡kumo. Teismo ir teisėjo nepriklausomumas bei neÅ¡aliÅ¡kumas yra preziumuojamas, todėl asmuo, pateikdamas pareiÅ¡kimÄ dėl konkretaus teisėjo (teismo) nuÅ¡alinimo, turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi, reikÅ¡damas nuÅ¡alinimÄ . Tinkama teisės į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ užtikrinimo garantija yra CPK normų, reglamentuojančių nuÅ¡alinimo institutÄ , taikymas.

CPK 64 straipsnis nustato, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylÄ ir turi bÅ«ti nuÅ¡alinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios sukelia abejonių dėl jų neÅ¡aliÅ¡kumo. Pagrindai teisėjui (teisėjams) nuÅ¡alinti iÅ¡vardyti CPK 65 ir 66 straipsniuose. Pagal teismų praktikÄ asmuo, reikÅ¡damas nuÅ¡alinimÄ , turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus iÅ¡nagrinėta neobjektyviai ir Å¡aliÅ¡kai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.

G. v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-234/2012). Nagrinėjamu atveju atsakovas teigia, jog tiek bylÄ nagrinėjančiÄ teisėjÄ , tiek ir kitus Tauragės rajono apylinkės teismo teisėjus yra vieÅ¡ai pažeminęs, teisėjai baudžiamajame procese dėl jo padarytos nusikalstamos veikos bus pripažinti nukentėjusiaisiais, todėl nebus užtikrintas objektyvus ir neÅ¡aliÅ¡kas civilinės bylos Nr. e2-2228-367/2016 nagrinėjimas Tauragės rajono apylinkės teisme. Pastarosioms aplinkybėms pagrįsti atsakovas pateikė 2016-08-19 raÅ¡tÄ â€žUžgaulus pareiÅ¡kimas dėl tyčinės mano diskriminacijos, sÄ moningo neteisės taikymo, prievartinio valstybės konstitucinės santvarkos ardymo bei teisinės valstybės sampratos niekinimo“, adresuotÄ Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Lietuvos apeliaciniam teismui ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui (toliau – RaÅ¡tas).

Susipažinus su atsakovo RaÅ¡to turiniu, matyti, kad RaÅ¡te atsakovas reiÅ¡kia nepasitenkinimÄ dėl kitose bylose jam priimtų procesinių sprendimų, abejoja jų teisėtumu ir pagrįstumu, kritikuoja ne tik procesinius sprendimus, bet ir juos priėmusius teisėjus. Pastarosios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog iÅ¡ esmės nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimas Tauragės rajono apylinkės teismo teisėjams grindžiamas procesiniais pagrindais, t. y. atsakovo netenkinančiais kitose bylose priimtais procesiniais sprendimais.

Teismų praktikoje pripažinta, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali bÅ«ti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) Å¡aliÅ¡kumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjo (teisėjų) nuÅ¡alinimo pagrindas, kadangi įstatymas reikalauja, jog nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimas, siekiant užtikrinti greitÄ ir teisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , bÅ«tų motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikÅ¡tas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iÅ¡ CPK 64–66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų.

Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu. Subjektai, turintys įgaliojimus spręsti dėl pareikÅ¡to nuÅ¡alinimo, vadovaujasi įrodymais pagrįstais argumentais, o ne nuÅ¡alinimÄ reiÅ¡kiančio asmens subjektyvia nuomone pagrįstomis prielaidomis. Pažymėtina, kad teismo veikla yra susijusi su atskirų procesinių veiksmų atlikimu ir procesinių sprendimų priėmimu, ji negali bÅ«ti vertinama kaip teisėjo Å¡aliÅ¡kumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjo nuÅ¡alinimo pagrindas.

Faktas, jog kitose bylose atlikti procesiniai veiksmai ar priimti procesiniai sprendimai yra nepalankÅ«s vienai iÅ¡ bylos Å¡alių, negali bÅ«ti vertinamas kaip teisėjo Å¡aliÅ¡kumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjo nuÅ¡alinimo pagrindas.PraÅ¡ymÄ perduoti bylÄ nagrinėti kitam teismui atsakovas buvo pateikęs ir atsiliepime į ieÅ¡kinį. Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovas nurodė, kad yra įsiteisėjusi ir turi bÅ«ti vykdoma Vilniaus apygardos teismo 2016-07-14 nutartis byloje Nr. 1T-9-468/2016.

PastarÄ ja nutartimi baudžiamoji byla, kurioje K. K. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 232 straipsnį, siekiant užtikrinti bylÄ nagrinėjančio teismo neÅ¡aliÅ¡kumÄ ir teisingumo principÄ , perduota nagrinėti iÅ¡ Vilniaus miesto apylinkės teismo į Vilniaus rajono apylinkės teismÄ . Atsakovo K. K. nuomone, aplinkybė, jog jis yra pažeminęs beveik visus Tauragės rajono apylinkės teismo teisėjus, taip pat sudaro pagrindÄ perduoti civilinę bylÄ Nr. e2-2228-367/2016 nagrinėti kitam teismui, nes dėl jo padaryto nusikaltimo pažeminti Tauragės rajono apylinkės teismo teisėjai baudžiamajame procese bus pripažinti nukentėjusiaisiais, o nepažeminti teisėjai bylos taip pat negali nagrinėti, nes juos sieja kolegiÅ¡ki santykiai su pažemintais teisėjais.Vertinant nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimo pagrįstumÄ pastaruoju aspektu, pažymėtina, kad atsakovas nepagrįstai remiasi Vilniaus apygardos teismo 2016-07-14 nutartimi, priimta byloje Nr.                                1T-9-468/2016.

Vilniaus apygardos teismo bylos Nr. 1T-9-468/2016 ir civilinės bylos Nr.                           e2-2228-367/2016 aplinkybės skiriasi. Vilniaus apygardos teismas, perduodamas baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡ vieno apylinkės teismo į kitÄ apylinkės teismÄ , konstatavo, jog perduotoje nagrinėti kitam apylinkės teismui baudžiamojoje byloje esančiame kaltinamajame akte yra nurodyti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo, kuriam teisminga baudžiamoji byla, teisėjai.

Tuo tarpu civilinėje byloje Nr. e2-2228-367/2016, nuo kurios nagrinėjimo praÅ¡oma nuÅ¡alinti Tauragės rajono apylinkės teismÄ , nagrinėjamas iÅ¡ civilinių paskolos teisinių santykių kilęs ginčas tarp ieÅ¡kovės UAB „4finance“ ir atsakovo K. K.. Pagal CPK 34 straipsnio 5 dalį, civilinė byla perduodama kitam teismui tais atvejais, kai dalyvaujantis byloje asmuo yra teisėjas, teismo valstybės tarnautojas ar teismo darbuotojas ir byla teisminga teismui, kuriame jis dirba, arba kai teisme (iÅ¡skyrus Lietuvos AukščiausiÄ jį TeismÄ , Lietuvos apeliacinį teismÄ ), kuriam teisminga byla, teisėju, teismo valstybės tarnautoju ar teismo darbuotoju dirba dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinis (sugyventinis), vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), arba kai prieÅ¡ paskiriant teisėjui nagrinėti bylÄ paaiÅ¡kėja, kad tame teisme nėra teisėjų, turinčių teisę jÄ nagrinėti.

Nagrinėjamu atveju nenustatyta CPK 34 straipsnio 5 dalyje numatytų bylos perdavimo kitam apylinkės teismui pagrindų. Be to, tam, kad būtų nušalinti visi atitinkamo apylinkės teismo teisėjai, o byla būtų perduota kitam teismui, neužtenka nurodyti prielaidas dėl teisėjo (teisėjų) galimo šališkumo, tačiau turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys ir apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylos konkrečiame teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo teisėjų nešališkumu.

Nors atsakovas teigia, jog yra pažeminęs beveik visus Tauragės rajono apylinkės teismo teisėjus, tačiau duomenų, jog bylÄ nagrinėjanti teisėja ar kiti Tauragės rajono apylinkės teismo teisėjai dėl atsakovo galbÅ«t padarytos nusikalstamos veikos bÅ«tų pripažinti nukentėjusiaisiais, dalyvautų baudžiamosios bylos, kurioje atsakovas patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už teisėjų pažeminimÄ , procese, nepateikė.Taigi susipažinus su bylos duomenimis, iÅ¡klausius parengiamojo teismo posėdžio garso įraÅ¡Ä , įvertinus nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimo motyvus, darytina iÅ¡vada, kad nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kime nurodytais motyvais nuÅ¡alinti civilinę bylÄ Nr. e2-2228-367/2016 nagrinėjančiÄ teisėjÄ ir kitus Tauragės rajono apylinkės teismo teisėjus nuo Å¡ios bylos nagrinėjimo ir perduoti bylÄ nagrinėti kitam apylinkės teismui Å¡iuo metu nėra įstatymų nustatyto pagrindo.Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė taip pat nurodo, jog teisėjai, nagrinėjantys bylÄ , patys kiekvienu konkrečiu atveju turi nuspręsti, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindÄ jiems nusiÅ¡alinti nuo bylos nagrinėjimo, kadangi galimybė nagrinėti bylÄ priklauso nuo teisėjo vertinimo, ar jis pats gali neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir ar teisėjas atrodys neÅ¡aliÅ¡kai protingam paÅ¡aliniam stebėtojui.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, 290–291 straipsniais, Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė n u t a r i a : netenkinti atsakovo K.

K. pareiškimo dėl Tauragės rajono apylinkės teismo teisėjos Raimondos Pauparienės ir Tauragės rajono apylinkės teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-2228-367/2016 nagrinėjimo ir šios bylos perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui. Civilinių bylų skyriaus pirmininkė                                                                            Jolanta Gailevičienė