7634604f-aa60-4f66-bcb7-c5fefdbfd1a6 · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1244-644/2013Proceso Nr. 3-62-3-00592-2013-6Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 74. (S)         KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. spalio 21 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Grauželis, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G. G. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas G. G. skundu kreipėsi į teismÄ ir prašė priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 390 000 Lt (tris Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt tÅ«kstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo. Skunde (b.l. 4-9) pareiÅ¡kėjas nurodė, kad nuo 2003-11-27 iki 2010-06-11 atliko bausmę Marijampolės pataisos namuose, kuriuose kalinimo sÄ lygos neatitiko galiojančių teisės aktų reikalavimų. Laisvės atėmimo bausmę pareiÅ¡kėjas atlikinėjo perpildytuose pataisos namuose, kur nuteistųjų skaičius stipriai virÅ¡ijo teisės aktuose nustatytÄ maksimalų nuteistųjų skaičių.

Pirmus du metus buvo kalinamas kamerose, kurių plotas apie 45 kv.m., jose gyvendavo apie 16 asmenų, likusius penkis metus buvo kalinamas drausminės grupės būryje, kur kamerų plotas buvo apie 40 kv.m., gyveno kartu su 10-12 asmenų. Minėtais laikotarpiais pareiškėjas buvo patalpintas į kamerų tipo patalpas arba baudos izoliatorių, kurių plotas apie 12 kv.m., jose buvo laikoma 4-8 asmenys, jose nebuvo natūralios ventiliacijos, nes langai buvo užvirinti, tualetai buvo atviri, be pertvarų. Kamerose nebuvo šilto vandens, todėl negalėjo išsiplauti indų, turėjo gerti ir valgyti iš riebaluotų indų.

Dėl pataisos įstaigos perpildymo atsirado ankÅ¡tumas, o, tuo pačiu, ir nehigieniÅ¡kos gyvenimo sÄ lygos. Nuolat stigo privatumo, stokojo veiklos už miegamosios patalpos ribų, didėjo įtampa ir smurtas tarp kalinių bei kalinių ir personalo, kilo pavojus įstaigos personalui, kas galėjo paskatinti žmogaus teisių pažeidimus, smurto, užkrečiamų ligų protrÅ«kį. Dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų daug kartų žodžiu kreipėsi į Marijampolės pataisos namų administracijÄ , tačiau į jo skundus nebuvo reaguojama.

Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (veikimo ar neveikimo), pareiÅ¡kėjo laikymo pataisos namuose teisės aktų normas neatitinkančiomis, antisanitarinėmis sÄ lygomis buvo sutrikdyta ir pablogėjo jo sveikata, neteko daug svorio, patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimÄ , dėl kurio atsirado nuolatinė emocinė depresija, nuolat galvojo apie savižudybę, patyrė nepatogumus, pažeminimÄ , atsirado nemiga, nusilpo imuninė sistema, prarado pasitikėjimÄ savimi, pasidarė uždaras ir dirglus, sumažėjo bendravimo galimybės.Atsakovo atstovas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime į skundÄ (b.l. 14-18) nurodė, jog pareiÅ¡kėjas nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių jo skunde nurodytus teiginius, dėl jo buvimo Marijampolės pataisos namuose antisanitarinėmis nežmoniÅ¡komis, žiauriomis sÄ lygomis. Pažymėjo, kad Marijampolės pataisos namų patalpos tvarkomos, remontuojamos, prižiÅ«rimos vadovaujantis Lietuvos higienos normomis HN76:1999 (iki 2010-04-26), HN76:2010, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis bei kitais bausmių vykdymo tvarkÄ ir atlikimo sÄ lygas reglamentuojančiais teisės aktais.

Nuteistieji patalpose apgyvendinami atsižvelgiant į tuo metu galiojančias ploto normas vienam asmeniui. Kadangi skundžiamas gana senas laikotarpis, todėl dauguma dokumentų, kurie galėtų pagrįsti, ar paneigti pareiÅ¡kėjo skunde nurodytas aplinkybes, teisės aktų nustatyta tvarka sunaikinti. Pataisos namuose visiems nuteistiesiems sudarytos vienodos sÄ lygos ir galimybės su skundaus, pareiÅ¡kimais, pretenzijomis raÅ¡tu ar žodžiu kreiptis į pataisos įstaigos namų administracijÄ ar kitas institucijas.

Marijampolės pataisos namai jokių duomenų, kad kalėjimo metu bei praėjus trims metams po bausmės atlikimo pareiÅ¡kėjas bÅ«tų reiÅ¡kęs pretenzijas dėl kalinimo sÄ lygų, neturi. Pataisos namai veikė tinkamai, nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų. Neesant neteisėtų veiksmų, negali kilti ir deliktinė atsakomybė. PareiÅ¡kėjo reikalavimui praÅ¡o taikyti trijų metų ieÅ¡kinio senatįSkundas tenkintinas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjas G. G. skunde (b.l. 4-9) pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam netinkamomis sÄ lygomis atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose (Toliau tekste – Pataisos įstaiga) nuo 2003-11-27 iki 2010-06-11.

Savo reikalavimÄ pareiÅ¡kėjas grindė tuo, kad, pažeidžiant taikytinus teisės aktus, Pataisos įstaigoje jis buvo laikomas perpildytose patalpose, taip pat buvo neužtikrintos higienos ir sanitarinės sÄ lygos.Ä® bylÄ pareiÅ¡kėjas pateikė skundo papildymÄ (b.l. 28-29 ), kuriame praÅ¡o teismÄ pripažinti, kad jo atžvilgiu buvo nesilaikyta Konvencijos 3 straipsnio nuostatų. Å iame patikslintame skunde pareiÅ¡kėjas nurodo, kad 2003-06-11 jis buvo patalpintas į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinę, kurioje dvi paras buvo laikomas dar su trim suimtais asmenimis 5 kv.m. kameroje, be tualeto, baldų. 2003-06-13 buvo etapuotas į LukiÅ¡kių tardymo izoliatorių – kalėjimÄ , kur buvo kalinamas pažeidžiant vienam asmeniui tenkančiÄ ploto normÄ , taip pat buvo piktybiÅ¡kai nesuteikta medicininė pagalbÄ , ko pasėkoje, prarado dantį, kentė nežmoniÅ¡kus skausmus.

ABTÄ® 52 str. suteikia teisę pareiÅ¡kėjui tikslinti ir pakeisti skundo pagrindÄ ar dalykÄ , tačiau teisės tikslinti ir keisti abu skundo elementus - skundo pagrindÄ ir dalykÄ nesuteikia. Kadangi patikslintame skunde pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės pakeitė skundo pagrindÄ (dėstydamas aplinkybes dėl kalinimo sÄ lygų Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinėje ir LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje bei Å¡ios institucijos veiksmų nesuteikiant pareiÅ¡kėjui medicininės pagalbos) ir dalykÄ (praÅ¡o pripažinti Konvencijos 3 straipsnio nuostatų pažeidimÄ ), todėl jo patikslintÄ skundÄ atsisakoma priimti (ABTÄ® 52 str.).Kaip jau buvo minėta, pareiÅ¡kėjas praÅ¡o neturtinės žalos, patirtos jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pataisos įstaigoje nuo 2003-11-27 iki 2010-06-11, atlyginimo.

Atsakovas praÅ¡o teismÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimui taikyti trijų metų ieÅ¡kinio senatį.Nagrinėjant bylas dėl žalos, padarytos neteisėtais vieÅ¡ojo administravimo subjektų aktais atlyginimo, taikytinos ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančios Civilinio kodekso normos. IeÅ¡kinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistÄ teisę pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ ir Å¡ių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises.

CK 1.125 str. 8 d. numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintÄ trejų metų senaties terminÄ . Pagal bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę (CK 1.127 str.) ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Pagal Å¡iÄ teisės nuostatÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviÄ ja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimÄ ), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rÅ«pintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebÅ«tų pažeistas civilinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009).PareiÅ¡kėjas skundžiasi, kad jis buvo laikomas Pataisos įstaigoje pažeidžiant vienam asmeniui teisės aktuose nustatytÄ gyvenamojo ploto normÄ , antisanitarinėmis sÄ lygomis laikotarpiu nuo 2003-11-27 iki 2010-06-11.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vertina, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ dėl netinkamų laikymo sÄ lygų nuo pat jo apgyvendinimo pataisos namuose pradžios, nes turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais Å¡iuos teisinius santykius, kreiptis dėl gyvenamojo ploto bei antisanitarinių sÄ lygų į Pataisos įstaigos administracijÄ . Administracinėje byloje nėra jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į Pataisos įstaigos administracijÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamÄ informacijÄ iÅ¡ įkalinimo įstaigos administracijos.

Å ios aplinkybės patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas turėjo apie savo teisių pažeidimÄ sužinoti nuo jo apgyvendinimo pataisos namuose pradžios, t.y. nuo 2003-11-27, tačiau į teismÄ kreipėsi tik 2013-06-11. PareiÅ¡kėjas, argumentuodamas savo pozicijos pagrįstumÄ , nenurodė svarbių priežasčių dėl nesikreipimo į teismÄ Ä¯statymo nustatytu terminu, todėl atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pataisos įstaigos, praÅ¡ymas tenkintinas ir daliai skundo reikalavimų, t. y. reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2003-11-27 iki 2010-06-10, taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas.

Atitinkamai pareiÅ¡kėjo reikalavimo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo už nurodytÄ laikotarpį, atmestina kaip nepagrįsta (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTÄ® 88 str. 1 p.).Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad, sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumÄ bei teisėtumÄ , yra reikÅ¡mingi ir analizuotini pareiÅ¡kėjo buvimas Pataisos įstaigoje vienÄ dienÄ - 2010-06-11, t.y. nevirÅ¡ijant trejų metų senaties termino.Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (Toliau tekste – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,1 kv.m., 111.2. punkte nustatyta, kad pataisos įstaigų kameros tipo patalpose nuteistajam tenkantis plotas turi bÅ«ti nemažesnis kaip 3,6 kv.m. vienam žmogui.Gyvenamosios patalpos sÄ voka laisvės atėmimo vietų patalpų kontekste yra apibrėžta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr. V-241 patvirtintoje higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos reikalavimai“ (Žin., 2010, Nr. 41-1999) (Toliau tekste - Higienos norma HN 76:2010). Nurodyta, kad gyvenamosios patalpos – bendrabučių gyvenamieji kambariai, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariai, kameros tipo patalpos, baudos, drausmės izoliatorių, kalėjimų, karcerio, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kameros, karantino (izoliavimo) patalpos.Ä® bylÄ pateikti duomenys patvirtina, kad nuo 2009-07-29 pareiÅ¡kėjas buvo patalpintas į 21 bÅ«rio 211 brigadÄ , nuo 2009-09-17 patalpintas į kameros tipo patalpas Å¡eÅ¡iems mėnesiams, tačiau tikslių duomenų apie gyvenamÄ sias patalpas (jų plotus, kartu su pareiÅ¡kėju gyvenusių asmenų skaičių) kuriose paskutinę kalinimo dienÄ ( 2010-06-11) gyveno pareiÅ¡kėjas į bylÄ nėra pateikta (b.l. 25).PareiÅ¡kėjas skunde tvirtina, kad kamerose nebuvo Å¡ilto vandens, todėl negalėjo iÅ¡siplauti indų, turėjo gerti ir valgyti iÅ¡ riebaluotų indų.Sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr. 241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (Toliau tekste – Higienos norma76:2010) 27 punkte nurodyta, jog sveikatos priežiÅ«ros tarnyboje, maitinimo įmonėje, sanitarinėje Å¡varykloje, duÅ¡inėje, kirpykloje, skalbykloje, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariuose, siuntinių priėmimo patalpoje turi bÅ«ti įrengta Å¡alto ir karÅ¡to vandens tiekimo sistema. Kadangi Higienos normos 76:2010 27 p. nėra reglamentuota, jog kamerose turi bÅ«ti įvesta Å¡alto ir karÅ¡to vandens tiekimo sistemÄ , todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, neįrengiant kamerose karÅ¡to vandens tiekimo sistemos atmestini, kai nepagrįsti.Higienos norma 76:2010 24. p. reglamentuota, jog gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie LR TM direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 (Toliau tekste - Taisyklės), 16.10 p. nurodyta, kad kameros turi bÅ«ti Å¡ildomos ir vėdinamos.

Kameros vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus kameras, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Jeigu, eksploatuojant esamus inžinerinius tinklus, neužtikrinami Å¡ių Taisyklių 3 punkte nurodytose higienos normose nustatyti reikalavimai patalpų oro temperatÅ«rai, santykinei drėgmei ir oro judėjimo greičiui, kameros gali bÅ«ti aprÅ«pinamos elektriniais oro Å¡ildytuvais ir ventiliatoriais.Byloje nėra jokių duomenų apie patalpų, kuriose laisvės atėmimo bausmę vertinamuoju laikotarpiu atliko pareiÅ¡kėjas, vėdinimo sistemÄ , todėl pareiÅ¡kėjo tvirtinimas, kad kamerų, kuriose jis buvo patalpintas langai buvo užvirinti, todėl nebuvo jokios ventiliacijos, lieka nepaneigtas.

Higienos normos 76:2010 21 punkte nurodyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ .Taisyklių 6.5. p. reglamentuota, jog įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi bÅ«ti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos.

Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerÅ«dijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazÅ«ruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazÅ«ruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.Byloje duomenų apie sanitarinio mazgo patalpas Pataisos įstaigos kamerose (baudos, drausmės izoliatorių bei kamerų tipo patalpose), kuriose vertinamuoju laikotarpiu galimai kalėjo pareiÅ¡kėjas, taip pat nėra pateikta, todėl laikytina, kad nepaneigti pareiÅ¡kėjo argumentai dėl pertvarų kamerų tipo patalpose esančiuose sanitariniuose mazguose nebuvimo.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad įrodinėjimo naÅ¡tÄ sudaro du tarpusavyje susiję aspektai.

Ä®rodinėjimo naÅ¡ta pirmiausia apima pareigÄ pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naÅ¡tos aspektas). Å i pareiga pagal bendrÄ jÄ taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 4 dalį, įrodymus pateikia Å¡alys ir kiti proceso dalyviai. Å ia prasme įrodinėjimo subjektas taip pat yra teismas, nes jis gali rinkti įrodymus savo iniciatyva (ABTÄ® 57 str. 4 d.). Kitas įrodinėjimo naÅ¡tos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiÅ¡kėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes.

Tokiu atveju sprendimas priimamas tos Å¡alies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo naÅ¡ta (negatyvusis įrodinėjimo naÅ¡tos aspektas) (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A1-203/2005, 2007 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-301/2007). Nagrinėjamu atveju vertintina, kad Pataisos įstaigai teko pareiga paneigti pareiÅ¡kėjo skundo teiginius dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų bei higienos reikalavimų pažeidimų, tačiau minėta institucija nepakankamai argumentavo ir neginčijamų įrodymų, kad pareiÅ¡kėjui kalint Pataisos įstaigoje 2010-06-11 d., nebuvo pažeisti Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1.ir 11 1.2. punktų, Taisyklių 6.5; 16.10 p. bei Higienos normos HN 76:2010 21 p., 24. p. reikalavimai, nepateikė.

Apibendrindamas nustatytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Pataisos įstaiga neužtikrino pareiÅ¡kėjo teisės aktais nustatytų asmenų kalinimo sÄ lygų, todėl konstatuotina, kad Pataisos įstaiga pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę į tinkamas kalinimo sÄ lygas. PareiÅ¡kėjas nepateikė teismui jokių įrodymų apie sveikatos bÅ«klę, jos pablogėjimÄ , kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant netinkamų įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ , tačiau teismui nekilo abejonių, kad dėl netinkamo kalinimo sÄ lygų (per mažo gyvenamojo ploto, netinkamo vėdinimo, pertvarų sanitariniuose mazguose nebuvimo), pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t.y.

G. G. patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ . Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-28 sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)).

Galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerÄ , atitinkančiÄ teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009).Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat pažymėjo, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymų numatytu bÅ«du.

CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).

Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Å . prieÅ¡ UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuojantis vienodÄ administracinių teismų praktikÄ taikant įstatymus administracinėse bylose Nr. A2-718/2007, Nr. A556-1906/2012 taip pat nusprendė, kad žalos atlyginimui panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose užtenka konstatuoti, jog buvo neteisėti pareigÅ«nų veiksmai, nepriteisiant piniginės kompensacijos.

Teismas, atsižvelgdamas į pažeidimo trukmę (t.y. viena diena), bei į tai, kad pareiÅ¡kėjas per visÄ kalinimo laikotarpį nei karto dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų nesikreipė su skundais ar praÅ¡ymais į Pataisos įstaigos administracijÄ (b.l. 59), be to į teismÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų kreipėsi tik po trijų metų nuo iÅ¡leidimo iÅ¡ Pataisos įstaigos dienos, neesant byloje įrodymų, kad atsakovo atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgęsis, teismas sprendžia, kad Å¡ioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas pažeidimo pripažinimu ir tai laikytina pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimÄ .

Todėl pripažintina, kad 2010 m. birželio 11 d. buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sÄ lygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 87 str., 88 str. 1 p. ir 4 p. teismas, n u s p r e n d ž i a : SkundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti, kad 2010 m. birželio 11 d. buvo pažeista G. G. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sÄ lygas.

PareiÅ¡kėjo G. G. reikalavimÄ dėl 390 000 Lt neturtinės žalos priteisimo atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                                                                                                              Audrius Grauželis