2021-05-05 Nr. AB-9676-3-61-3-00906-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Legislator headnote
AI generated2021-05-05 Nr. AB-9676-3-61-3-00906-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos, 3 400 Eur pareiškėjo patirtai neturtinei žalai, atsiradusiai dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Full text
Administracinė byla Nr. eAS-283-502/2021
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00906-2021-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.6; 59.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2021 m. gegužės 5 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūno Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos, 3 400 Eur pareiškėjo patirtai neturtinei žalai, atsiradusiai dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
II. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 23 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu.
Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eI2-2622-331/2021 pagal pareiškėjo skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos, dėl 3 000 Eur neturtinės žalos, kilusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 23 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Pareiškėjas, atskirajame skunde išdėstęs argumentus dėl skundo reikalavimo pagrįstumo, taip pat teigia, kad šios administracinės bylos ginčo esmė yra ABTĮ 156 straipsnio straipsnio 2 dalies normoje įtvirtintas teisinis reguliavimas, o teismo nurodytoje administracinėje byloje Nr. eI2-2622-331/2021 ginčo esmė yra 2020 m. balandžio 6 d. ieškinys Nr. CBP-9846, be kita ko, dėl teisės į privataus gyvenimo gerbimą pažeidimo. Teismas šiuo atveju padarė teisės klaidą ir nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 23 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.
ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad pagal dispozityvumo principą administracinių bylų teisenoje bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas, skunde suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (skundo dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kurioms grindžia savo reikalavimą (skundo pagrindą).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje, aiškindamas ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 4 punktą (dabar galiojantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punktas), yra nurodęs, kad tapačiais skundai gali būti pripažinti tik tuomet, kai yra tapatūs visi trys elementai – šalys, skundo dalykas ir skundo pagrindas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-54/2008).
Tai reiškia, kad teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punktą, turi nustatyti ne tik tai, kad yra identiškos bylos šalys ir skundo dalykas, bet ir privalo įsitikinti dėl skundo pagrindo tapatumo, t. y. privalo tinkamai (detaliai ir sistemiškai) įvertinti kiekvienos skundo argumentų grupės pakartotinumą, kad dėl jo išvadų nekiltų pagrįstų abejonių. Taigi sprendžiant dėl atsisakymo priimti skundą tuo pagrindu, kad teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, būtina išsiaiškinti, ar reiškiamas naujas pareiškėjo prašymas yra tapatus nagrinėjamam kitoje byloje.
Šiuo atveju, nors pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu, tačiau, tik formaliai nurodęs bylą, kurioje pareiškėjas prašo teismo priteisti neturtinę žalą už Lietuvos valstybės, atstovaujamos Seimo kanceliarijos, galimai neteisėtus veiksmus, nenustatė ir nevertino, ar skundas, kurio priėmimą sprendė, ir skundas, pagal kurį yra nagrinėjama administracinė byla, nurodyta nutartyje, yra grindžiami tais pačiais pagrindais, t. y. aplinkybėmis, kuriomis grindžiami skundo reikalavimai. Vien tai, kad yra nagrinėjamos bylos tarp tų pačių ginčo šalių, nereiškia, kad jos tapačios ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkto prasme.
Siekdamas atsisakyti priimti skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu, pirmosios instancijos teismas turi detaliai ir sistemiškai įvertinti skundo, kurio priėmimo klausimą sprendžia, ir kitoje administracinėje byloje nagrinėjamo skundo argumentus tam, kad galėtų nustatyti, ar skundai grindžiami tomis pačiomis aplinkybėmis. Tik atlikęs šią analizę teismas gali padaryti motyvuotą išvadą, ar skundai yra tapatūs, ar ne. Šito pirmosios instancijos teismas, atsisakęs priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu, nepadarė ir dėl to priėmė nemotyvuotą nutartį, kurios negalima pripažinti teisėta ir pagrįsta.
Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, skundo priėmimo klausimą perduodant pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo T. G. atskirąjį skundą patenkinti.
Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 23 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą tam pačiam pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Artūnas Drigotas
Dainius Raižys
Virginija Volskienė