762f53a0-ed5f-420a-bb2b-e1bc616d22f3 · Kauno apygardos teismas

Bylos Nr. 1S-1382-317/2015Teisminio proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19.(S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. liepos 22 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, nerengdamas teismo posėdžio, iÅ¡nagrinėjo nuteistojo E. G. skundÄ dėl KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. nutarties, kuria atmestas E. G. skundas dėl Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2015 m. balandžio 14 d. nutarimo Nr. 95-175 „Dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos netaikymo su intensyvia priežiÅ«ra nuteistajam E. G.“, ir n u s t a t ė :

E. G., gimęs (duomenys neskelbtini) nuteistas Norvegijos Karalystės Follo pirmosios instancijos teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu pagal Norvegijos baudžiamojo įstatymo 233§ pirmosios ir antrosios dalių, baudžiamojo įstatymo 231 § pirmosios baudžiamosios alternatyvos plg. 232 §, baudžiamojo įstatymo 233 § pirmosios ir antrosios dalių plg. 49 §, baudžiamojo įstatymo 229 § pirmosios baudžiamosios alternatyvos plg. 232 § ir baudžiamojo įstatymo 223 § pirmosios dalies pažeidimus ir kartu su bausme už baudžiamojo įstatymo 61 § ir 62 § ir jam paskirta 18 metų laisvės atėmimo bausmė.Borgarting antrosios instancijos teismo 2010 m. birželio 24 d. sprendimu pirmosios instancijos teismo iÅ¡nagrinėtos bylos pagrindu priimtas nuosprendis atÅ¡auktas ir E. G. nuteistas pagal Norvegijos baudžiamojo įstatymo 231 § pirmosios baudžiamosios alternatyvos plg. 232 §, baudžiamojo įstatymo 229 § trečiosios baudžiamosios alternatyvos plg. 232 §, baudžiamojo įstatymo 223 § pirmÄ jÄ dalį, baudžiamojo įstatymo 229 pirmosios baudžiamosios alternatyvos plg. 232 § ir už pažeidimus, kuriuos teisiÅ¡kai nustatė pirmosios instancijos teismas, ir kartu su bausme už baudžiamojo įstatymo 62 § pažeidimus E. G. paskirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė.

Nuosprendis įsiteisėjo 2010 m. spalio 11 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 17 d. nutartimi nustatyta, kad Norvegijos Karalystės Follo pirmosios instancijos teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Borgarting antrosios instancijos teismo 2010 m. birželio 24 d. nuosprendžiu, pagal Norvegijos baudžiamojo įstatymo 231 § pirmosios baudžiamosios alternatyvos plg. 232 §, baudžiamojo įstatymo 229 § trečiosios baudžiamosios alternatyvos plg. 232 §, baudžiamojo įstatymo 223 § pirmÄ jÄ dalį, baudžiamojo įstatymo 229 pirmosios baudžiamosios alternatyvos plg. 232 §, nusikalstamos veikos suderintos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ , 25 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ , 146 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ , ir E. G. paskirti 9 metų laisvės atėmimo bausmė, jÄ atliekant pataisos namuose.Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis bausmę atlieka nuo 2010 m. spalio 12 d., bausmės pabaiga – 2017 m. balandžio 30 d.

Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis 2015 m. balandžio 9 d. – 2 metai 21 diena.Komisijos 2015 m. balandžio 14 d. priimtu nutarimu Nr. 95-175 „Dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos netaikymo su intensyvia priežiÅ«ra nuteistajam E. G.“ penkiems Komisijos nariams balsavus „prieš“ (vienbalsiai), nutarta E. G. netaikyti lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Komisija tokį sprendimÄ priėmė įvertinusi tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu keturis kartus baustas drausmine tvarka, t. y. nesielgė nepriekaiÅ¡tingai, atvykęs į pataisos įstaigÄ atsisakė pataisos įstaigos administracijos pasiÅ«lyto mokamo darbo be pateisinamos priežasties, vėliau įsidarbinti pataisos namuose taip pat nesiekė.

Komisija, įvertinusi visas Å¡ias aplinkybes, padarė iÅ¡vadÄ , kad dar nėra pasiekti paskirtos bausmės tikslai, todėl nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis, bÅ«damas laisvėje, nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų. Nuteistajam apskundus šį nutarimÄ , KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 19 d. nutartimi, iÅ¡ esmės sutikdamas su Komisijos padaryta iÅ¡vada bei atsižvelgdamas į prokuratÅ«ros nuomonę, nutarė atmesti E. G. skundÄ .Nesutikdamas su minėta apylinkės teismo nutartimi, nuteistasis E. G. skunde Kauno apygardos teismo praÅ¡o panaikinti KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartį ir paleisti jį lygtinai iÅ¡ pataisos įstaigos taikant intensyviÄ priežiÅ«rÄ .

Mano, kad jam taikyti lygtinį paleidimÄ nagrinėjamu atveju yra visi ne tik formalieji, bet ir materialieji pagrindai. Nurodo, kad teigiamas jo elgesys, socialiniai ryÅ¡iai, žema pakartotinio smurtinio nusikalstamo elgesio rizika leidžia pagrįstai manyti, jog bausmė jau atliko pakankamÄ baudžiamÄ jį ir auklėjamÄ jį poveikį jo atžvilgiu ir yra pagrindas tikėtis teigiamo, nenusikalstamo elgesio laisvėje lygtinio paleidimo metu taikant intensyviÄ priežiÅ«rÄ . Pažymi, kad lygtinis paleidimas su intensyvia priežiÅ«ra padės užtikrinti ne tik probacijos tikslus, bet ir skatins jį ir toliau teigiama linkme keisti savo elgesį bei turės teigiamÄ ir drausminantį poveikį.

Visa tai padės integruotis į visuomenę ir kartu bus užtikrintas teisingo bei progresyvaus bausmių atlikimo principo įgyvendinimas. Akcentuoja, kad pataisos namuose jis aktyviai dalyvavo adaptacijos, pataisos, integracijos į visuomenę programose, „Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iÅ¡ laisvės atėmimo vietų lygtinai“ programoje, iÅ¡klausė aÅ¡tuonių paskaitų kursÄ , mokėsi ir įgijo vidurinį iÅ¡silavinimÄ . Be to, jis nėra susijęs su kriminaline nuteistųjų subkultÅ«ra, laisvalaikiu sportuoja, skaito knygas bei periodinę spaudÄ , domisi aktualijomis.

Socialinius ryÅ¡ius nuolat palaiko su tėvais ir seserimi. Anot nuteistojo, po paleidimo, jis planuoja gyventi su tėvais. Atkreipia dėmesį, kad probacijos tarnybos specialistai, patikrinę jo nurodytÄ butÄ , kuriame jis gyventų, padarė iÅ¡vadÄ , jog yra galimybė taikyti intensyviÄ priežiÅ«rÄ . Nuteistasis skunde kritikuoja Komisijos argumentÄ dėl bausmės atlikimo metu jam taikytų keturių drausminių nuobaudų ir pažymi, kad nuobaudos Å¡iuo metu negalioja, o paskutinė drausminė nuobauda yra gauta 2014 m. sausio 21 d.

Be to, bausmės atlikimo laikotarpiu jis už nepriekaiÅ¡tingÄ elgesį bei aktyvų dalyvavimÄ socialinės reabilitacijos programose tris kartus buvo paskatintas. E. G. nuomone, nepagrįstas ir argumentas netaikyti jo atžvilgiu lygtinio paleidimo instituto dėl jo atsisakymo dirbti pataisos namuose, kadangi laisvėje jis planuoja dirbti, kÄ patvirtina ir jo asmens byloje esantys duomenys apie jo ketinimÄ Ä¯sidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbinio darbininko pareigose. Kita vertus, anot nuteistojo, Å¡i aplinkybė negali bÅ«ti lemiamas veiksnys sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo, kadangi tokiu atveju darbas bÅ«tų traktuotinas kaip priverstinė prievolė ir priemonė.

Nuteistojo E. G. skundas atmestinas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pateikė Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu bei kitos reikÅ¡mingos aplinkybės sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir vėl nenusikals.

To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų likus šešiems mėnesiams iki jų galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi. Tačiau pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė. Apkaltinamaisiais nuosprendžiais skiriama bausmė tokia, kad būtų atlikta pilnai, ir tik itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybėmis remiantis, svarstomi probacijos klausimai.

Pažymėtina, kad sprendžiant klausimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalu visapusiÅ¡kai įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumÄ : nusikalstamos veikos pavojingumÄ , jos pobÅ«dį, nuteistojo asmenybę, teistumų skaičių. Tai reiÅ¡kia, kad įstatymas neįpareigoja įgaliotų institucijų taikyti lygtinį paleidimÄ nuteistajam, kai tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas, tačiau pagal byloje surinktus duomenis, negalima padaryti iÅ¡vados, jog bausmės paskirtis bus įgyvendinta nuteistÄ jį lygtinai paleidus iÅ¡ pataisos įstaigos.

IÅ¡ pateiktos skundo nagrinėjimui medžiagos matyti, kad E. G. yra atlikęs įstatyme numatytÄ bausmės dalį, kuomet gali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas, tačiau jis neįvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, t. y. nepakeitė požiÅ«rio į darbÄ ir nesiekė įsidarbinti pataisos namuose. Taigi, Å¡iuo atveju nenustatytas bÅ«tinas formalus lygtinio paleidimo pagrindas. Ir nors nuteistasis skunde pabrėžia, jog laisvėje jis planuoja dirbti, kas neabejotinai vertintina teigiamai, tačiau tai nesudaro pagrindo kitaip vertinti jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo, nes pagal šį planÄ jis įpareigotas siekti įsidarbinti pataisos namuose.

AukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad BVK 111 straipsnis numato, jog nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiÅ¡kÄ sias vertybes ir visuomenės saugumÄ gerbiančiais žmonėmis, iÅ¡mokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis, sudaryti sÄ lygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Savo ruožtu BVK 125 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbÄ siÅ«lo pataisos įstaigos administracija, o pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji bÅ«tų įtraukiami į darbÄ , atsižvelgiant į jų darbingumÄ ir, kiek galima, į turimÄ specialybę.

Taigi, nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog E. G. deklaruojama teigiama darbinė motyvacija, nesiekiant įsidarbinti pataisos namuose, t. y. ignoruojant vienÄ iÅ¡ nuteistojo pataisos priemonių, verčia abejoti, kad nuteistasis ir laisvėje sugebės užsiimti prasminga veikla, dirbti ir sėkmingai įsilieti į visuomenę. Å iame kontekste aukÅ¡tesnysis teismas kritiÅ¡kai vertina nuteistojo skunde nurodomÄ argumentÄ , jog atsisakymas dirbti negali bÅ«ti lemiamas veiksnys sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo, kadangi tokiu atveju darbas bÅ«tų traktuotinas kaip priverstinė prievolė ir priemonė.

AukÅ¡tesniojo teismo nuomone, toks nuteistojo požiÅ«ris į vienÄ iÅ¡ pataisos procesui itin reikÅ¡mingų priemonių (darbÄ ), dar labiau sustiprina teismo įsitikinimÄ , kad nagrinėjamu atveju nuteistasis dar nėra pakankamai kritiÅ¡kai įvertinęs savo elgesio, nėra padaręs tinkamų iÅ¡vadų bei pasiruošęs pavyzdingu elgesiu įrodyti, jog pasitaisys.Taigi, nesant formalaus lygtinio paleidimo pagrindo, lygtinis paleidimas E. G. negali bÅ«ti taikomas, nepriklausomai nuo to, ar yra nustatytas materialusis pagrindas.

Tačiau nagrinėjamu atveju nėra ir materialiojo lygtinio paleidimo pagrindo. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika pagal „OASys“ metodikÄ nors ir labai artima žemai, tačiau, vis dėlto yra vidutinė (42 balai). Kriminogeniniai veiksniai, didinantys nusikaltimų padarymo tikimybę ateityje, yra nuteistojo nusikalstamo elgesio istorija (iÅ¡ viso teistas keturis kartus) bei mÄ stymas ir elgesys (naudojo murtÄ siekdamas, kad kiti paklustų). Be to, bausmės atlikimo metu jis taip pat nesilaikė ir vienos pagrindinių nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, pareigų – laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punktas), Å¡iÄ pareigÄ nuteistasis pažeidė net keturis kartus.

Nors nuobaudos Å¡iuo metu jau negalioja, toks nuteistojo elgesys rodo, kad jis nevykdė savo pareigos tinkamai atlikti bausmę, elgtis nepriekaiÅ¡tingai bei itin neigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį, sprendžiant apie jo gebėjimÄ prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, paklusti nustatytai tvarkai ir reikalavimams. Nors bausmę nuteistasis privalo atlikti tinkamai, vykdant BVK 110 straipsnyje numatytas pareigas, tačiau nuteistajam nustatytų pareigų ignoravimas neleidžia sutikti, kad jo pastangos teigiamai koreguoti savo elgesį buvo pakankamos bei bausmės tikslai bus pasiekti suÅ¡velninus bausmės atlikimo sÄ lygas.Bausmė neiÅ¡vengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymÄ .

Tuo pasireiÅ¡kia asmens nubaudimas, todėl E. G., neabejotinai žinodamas apie gresiančiÄ bausmę ir vis dėlto pasirinkęs daryti nusikaltimus, turėjo prisiimti ir galimas pasekmes, tame tarpe ir tikimybę bÅ«ti nubaustam ilgalaikiu laisvės atėmimu. AukÅ¡tesniojo teismo įsitikinimu, nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos, tame tarpe trys labai sunkios smurtinio pobÅ«džio (kvalifikuoti dviejų asmenų sunkÅ«s sveikatos sutrikdymai bei kvalifikuotas vieno asmens nužudymas), nustatytų pareigų ignoravimas, nesugebėjimas laikytis įstatymų, nustatytų visuomenės elgesio normų, suponuoja iÅ¡vadÄ , kad lygtinio paleidimo instituto taikymas nuteistojo atžvilgiu nebÅ«tų efektyvus ir taikytinos probacijos tikslai nebus pasiekti.Tokios iÅ¡vados nepaneigia ir tai, kad E. G. tris kartus skatintas, mokėsi, dalyvavo socialinės reabilitacijos renginiuose, laisvalaikiu sportuoja, skaito knygas bei periodinę spaudÄ , domisi aktualijomis, palaiko socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais, nėra susijęs su kriminaline nuteistųjų subkultÅ«ra.

Nors Å¡ios aplinkybės yra itin svarbios, tačiau jos nenusveria, Å¡iuo atveju, esminėmis laikytinų aplinkybių, užkertančių keliÄ taikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos institutÄ , net ir su intensyvia priežiÅ«ra. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, jog E. G. skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti apylinkės teismo nutartį, todėl nuteistojo skundas atmestinas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas n u t a r i a : nuteistojo E. G. skundÄ atmesti ir KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                                                                                                               Algirdas Jaliniauskas