762ecfa2-d9d0-45cf-b33b-208d7447a0ae · Kauno apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. 2-1272-454/2020 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04666-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.3.4; 2.3.3.5; 2.3.4.4.2; 2.3.5.2.1; 3.2.6.1 (S) Kauno apyLINKĖs teismas SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 16 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėjas ArtÅ«ras Å afronas, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės S. R. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams A. B. K., D. J. dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius, trečiasis asmuo L.

D.. Teismas n u s t a t ė : ieškovė S. R. (toliau – ieškovė) patikslintu ieškiniu prašo: pripažinti, kad L. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. R., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimuose įrašas, kad atsakovas A. B. K. yra L. R. ir N. R. tėvas neatitinka tikrovės. Pripažinti gimimo liudijimų įrašus, kad L. R. ir N. R. tėvas yra A. B. K. negaliojančiais. Nustatyti, kad L. R. ir N. R. tėvas yra D. J.. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad gimus vaikams gimimo liudijime tėvu buvo įrašytas atsakovas A.

B. K., su juo buvo sudaryta santuoka (duomenys neskelbtini), tačiau kartu negyveno. Tikrasis vaikų tėvas yra D. J., su kuriuo faktiÅ¡kai gyveno. IeÅ¡kovės atstovas advokatas Elmaras Urbonas raÅ¡tu nurodė, kad nesant ginčo sutinka, kad bylos nagrinėjimas vyktų raÅ¡ytine tvarka. Atsakovas A. B. K. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį dėl tėvystės nuginčijimo tenkinti. Nustatyti, kad atsakovas A. B. K. nėra N. R. tėvas, o N. R. nėra A. B. K. sÅ«nus.

Nustatyti, kad atsakovas A. B. K. nėra L. R. tėvas, o L. R. nėra A. B. K. dukra. Panaikinti N. R. ir L. R. gimimo liudijime / įraÅ¡e padarytÄ gimimo įraÅ¡Ä , kad A. B. K. atitinkamai yra vaikų N. R. ir L. R. tėvas. Nustatyti, kad D. J. yra nepilnamečių vaikų N. R. ir L. R. tėvas, o jie – jo vaikai. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad su ieÅ¡kiniu sutinka, nes jis yra pagrįstas ir praÅ¡o jį tenkinti. IeÅ¡kovės ir atsakovo A. B. K. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini)).

Atsakovas gali patvirtinti ieÅ¡kinyje dėstomas aplinkybes, kad santuokos metu bendrų vaikų Å¡alys iÅ¡ tikrųjų nesusilaukė, nes netrukus po santuokos sudarymo atsakovas turėjo iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos, kadangi turėjo studijų pertraukÄ (atsakovas studijavo Lietuvos universitete). IeÅ¡kovė su atsakovu kartu nevyko. 2016 m. lapkričio mėn. atsakovas grįžo į LietuvÄ , tačiau ieÅ¡kovė jam pranešė, kad turėjo kitÄ draugÄ (vyrÄ ), kad santuokoje su atsakovu gyventi nebeketina. Kad ieÅ¡kovė per šį laikotarpį dar ir susilaukė vaiko, atsakovas nežinojo.

Akivaizdu, kad nepilnamečių vaikų ieÅ¡kovė susilaukė Å¡iuo atsakovo nebuvimo Lietuvoje laikotarpiu, kaip ji teigia savo ieÅ¡kinyje, nuo D. J.. Nors santuokos metu Å¡alys bendrų nepilnamečių vaikų nesusilaukė, kai vaikas gimė susituokusiai motinai, vaiko gimimo liudijime duomenys apie tėvÄ yra įraÅ¡omi tėvu nurodant sutuoktinį, Gyventojų registro departamento duomenimis, Å¡alys turi du bendrus nepilnamečius vaikus: N. R. ir L. R.. Iki santuokos su atsakovu sudarymo ieÅ¡kovė buvo susilaukusi dar dviejų vaikų:

D. R. ir V. R.. Iš viso ieškovė šiai dienai turi keturis vaikus, iš kurių dviejų susilaukė santuokos metu, tačiau ne nuo atsakovo. Atsakovas tiksliai žino, kad jis tikrai nėra šių nepilnamečių vaikų tėvas, nes neilgai trukus po santuokos sudarymo jis išvyko iš Lietuvos, o, kaip paaiškėjo jam grįžus, jo nebuvimo Lietuvoje metu, atsakovė palaikė artimus santykius su kitu vyru, todėl ieškovas prašo teismo pripažinti, kad jis nėra nepilnamečių vaikų tėvas, o jie nėra jo vaikai.

Tarp atsakovo ir nepilnamečių vaikų nėra jokio ryÅ¡io – atsakovas su jais niekada nebendravo, neprižiÅ«rėjo ir neteikė jiems iÅ¡laikymo. Vaikų ir atsakovo pavardės yra skirtingos, kas taip pat rodo, kad atsakovas niekada nelaikė savęs vaikų tėvu. Dėl kalbos barjero, atsakovas su vaikais net objektyviai negalėtų susikalbėti (atsakovas nemoka lietuvių kalbos). Taip pat atsakovas ir vaikai yra skirtingos rasės (atsakovas yra juodaodis, o vaikai – Å¡viesios kÅ«no spalvos). Atsakovo duomenų vaikų gimimo liudijime įraÅ¡ymas neatitinka vaikų interesų dėl duomenų apie tėvÄ Å¾inojimo, kadangi su vaikų interesų užtikrinimu tai niekaip nesusiję.

Atsakovas turėjo iÅ¡vykti, o jam grįžus santuokinių ryÅ¡ių sutuoktiniai jau nebepalaikė, kad vaikai auga atsakovo nepažinodami ir nelaikydami savo tėvu. Tuo tarpu atsakovas nepilnamečių vaikų gimimo liudijimuose tėvu įraÅ¡ytas vadovaujantis tėvystės prezumpcija ir juos sieja tik teisinis ryÅ¡ys. Atsakovo tėvystės nuginčijimas nepažeis nepilnamečių vaikų interesų, nes ieÅ¡kovei yra žinomi duomenys apie faktinį vaikų tėvÄ , kuris dalyvauja nagrinėjamoje byloje, todėl vaikai, žinodami apie savo biologinį tėvÄ , be tėvo neliks.

Atsakovo su vaikais nesieja jokie faktiniai, socialiniai, nei emociniai Å¡eimos ryÅ¡iai. Dėl to vaikų ir atsakovo teisinio ryÅ¡io nutraukimas yra teisingas tiek teisine, tiek moraline prasme. Savo laiku duomenų apie vaiko kilmę įraÅ¡ymas gimimo įraÅ¡e vadovaujantis tėvystės prezumpcija, nepaneigia vaiko prioritetinio intereso ne tik žinoti savo tėvÄ , bet ir turėti tikrovę atitinkantį įraÅ¡Ä apie tėvÄ bei tėvyste grindžiamų vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninių ir turtinių teisių bei pareigų.

Atsakovas praÅ¡o tenkinti ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ ir atnaujinti jai praleistÄ terminÄ . Atsakovas pats apie tai, kad su ieÅ¡kove esÄ turi 2 nepilnamečius vaikus, sužinojo tik 2019 m. balandžio 10 d., kai VÄ® „Registrų centras“ Gyventojų registro departamentas iÅ¡davė jam pažymÄ , kurioje buvo nurodyta, kad jis turi 2 nepilnamečius vaikus N. R. ir L. R.. Sužinojęs Å¡iÄ informacijÄ , atsakovas per 1 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ Ä—mėsi teisinių priemonių savo tėvystei nuginčyti, todėl atsakovas jam nustatyto termino tėvystei nuginčyti nėra praleidęs, o ieÅ¡kovei Å¡is terminas atnaujintinas.

Atsakovo A. B. K. atstovė advokatė Gražina Versockienė raÅ¡tu nurodė, kad atsakovas A. B. K. sutinka, kad civilinė byla bÅ«tų nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka, Å¡alims ir jų atstovams teismo posėdyje nedalyvaujant. Atsakovas D. J. atsiliepimo nepateikė, informuotas tinkamai, praÅ¡ymų negauta. IÅ¡vadÄ teikianti institucija pateikė iÅ¡vadÄ , kurioje nurodė, kad ieÅ¡kovės Å¡eima yra žinoma nuo 2012 m. dėl vaikų nepriežiÅ«ros, nusiÅ¡alinimo nuo vaikų auginimo, iÅ¡laikymo.

Ä® vienÄ nepilnametį sÅ«nų D. R. ieÅ¡kovei yra neterminuotai apribota motinos valdžia. Nuo 2013 m. lapkričio 13 d. ieÅ¡kovė atlieka bausmę Panevėžio pataisos namuose. Bausmės atlikimo vietoje ieÅ¡kovė augino nepilnametę L. R.. Nepilnametis N. R. nuo 2019 m. liepos 27 d. yra laikinai globojamas globėjos L. D. Å¡eimoje. Patikslintas ieÅ¡kinys paduotas iÅ¡skirtinai vaikų interesais, nes įstatymuose įtvirtinta vaiko prioritetinė teisė žinoti savo kilmę tiek iÅ¡ motinos, tiek iÅ¡ tėvo pusės, jeigu tai nekenkia vaiko interesams.

Teismas k o n s t a t u o j a : iš pateikto santuokos liudijimo nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo A. B. K. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš pateikto gimimo liudijimo nustatyta, kad N. R., gim. (duomenys neskelbtini), motina nurodyta S. R., o tėvu – A. B. K.. Iš pateikto gimimo įrašo nustatyta, kad L. R., gim. (duomenys neskelbtini), motina nurodyta S. R., o tėvu – A. B. K.. Valstybės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės aktas Nr. ES 28/2020/01 patvirtina, kad D.

J. yra N. R. ir L. R. tėvas. IeÅ¡kovė nurodė, kad gimus vaikams gimimo liudijime tėvu buvo įraÅ¡ytas atsakovas A. B. K., su juo buvo sudaryta santuoka (duomenys neskelbtini), tačiau kartu negyveno. Tikrasis vaikų tėvas yra D. J., su kuriuo faktiÅ¡kai gyveno. Atsakovas A. B. K. patvirtino, kad santuokos metu bendrų vaikų Å¡alys iÅ¡ tikrųjų nesusilaukė, nes netrukus po santuokos sudarymo atsakovas turėjo iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos. 2016 m. lapkričio mėn. atsakovas grįžo į LietuvÄ , tačiau ieÅ¡kovė jam pranešė, kad turėjo kitÄ draugÄ (vyrÄ ), kad santuokoje su atsakovu gyventi nebeketina.

Kad ieÅ¡kovė per šį laikotarpį dar ir susilaukė vaiko, atsakovas nežinojo. Akivaizdu, kad nepilnamečių vaikų ieÅ¡kovė susilaukė Å¡iuo atsakovo nebuvimo Lietuvoje laikotarpiu, kaip ji teigia savo ieÅ¡kinyje, nuo D. J.. Nors santuokos metu Å¡alys bendrų nepilnamečių vaikų nesusilaukė, kai vaikas gimė susituokusiai motinai, vaiko gimimo liudijime duomenys apie tėvÄ yra įraÅ¡omi tėvu nurodant sutuoktinį. Tarp atsakovo ir nepilnamečių vaikų nėra jokio ryÅ¡io – atsakovas su jais niekada nebendravo, neprižiÅ«rėjo ir neteikė jiems iÅ¡laikymo.

Vaikų ir atsakovo pavardės yra skirtingos, atsakovas niekada nelaikė savęs vaikų tėvu. Dėl kalbos barjero, atsakovas su vaikais net objektyviai negalėtų susikalbėti. Atsakovas ir vaikai yra skirtingos rasės. Atsakovas D. J. prieÅ¡taravimų dėl ieÅ¡kinio nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Dėl termino kreiptis į teismÄ atnaujinimo Ginčai Å¡eimos bylose sprendžiami atsižvelgiant į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalis).

Taigi tiek tėvystės pripažinimo, nustatymo, tiek nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146–3.148, 3.150 straipsniai). Pagal CK 3.149 straipsnio 1 dalį duomenis gimimo įraÅ¡e apie vaiko motinÄ ar tėvÄ leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. CK 3.152 straipsnio 1 dalis numato, kad kreiptis į teismÄ dėl tėvystės nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Å is terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipėsi į teismÄ , sužinojo apie ginčijamus duomenis, įraÅ¡ytus vaiko gimimo įraÅ¡e, arba paaiÅ¡kėjo aplinkybių, duodančių pagrindÄ teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas dėl tėvystės nuginčijimo gali bÅ«ti atnaujintas, jei jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

Svarbios priežastys yra vertinamoji aplinkybė, todėl bÅ«tina nustatyti ne tik jų objektyvų egzistavimÄ , bet ir asmens, kuris dėl Å¡ių priežasčių laiku nesikreipė į teismÄ dėl tėvystės nuginčijimo, subjektyvų požiÅ«rį į Å¡ias aplinkybes ir jų svarbÄ . Nustatyta, kad ieÅ¡kovė yra įkalinimo įstaigoje, todėl jai buvo sudėtinga teisiÅ¡kai sutvarkyti dokumentus. Atsižvelgus į visas byloje esančias aplinkybes, laikoma, jog ieÅ¡kovė vienerių metų ieÅ¡kinio dėl tėvystės nuginčijimo senaties terminÄ praleido dėl svarbių priežasčių, todėl terminas atnaujinamas.

Dėl tėvystės nuginčijimo Tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryÅ¡ys su vaiku, kuris reiÅ¡kia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryÅ¡io pripažinimÄ , todėl nagrinėjant klausimÄ dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju svarbu nustatyti, kokie yra vaiko ir tėvo santykiai. Sprendžiant apie tėvo santykį su vaiku turi bÅ«ti atsižvelgiama į daugelį objektyvių faktorių, taip pat į tėvo ketinimus. Pažymėtina, kad tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis bei turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobÅ«džio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius, todėl Å¡io klausimo sprendimas negali bÅ«ti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryÅ¡ys tarp tėvo ir vaiko.

Bylose dėl tėvystės nuginčijimo bÅ«tina vadovautis tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, kuris reiÅ¡kia, kad bet kokie veiksmai ar priimami sprendimai, susiję su vaiku, jo teisėmis ir interesais, turi atitikti vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, todėl, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi bÅ«ti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų bÅ«ti taikomas, siekiant nustatyti tikrÄ jÄ vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis).

CK 3.150 straipsnio 1 dalis numato, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims Å¡imtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali bÅ«ti vaiko tėvas. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje ir 27 straipsnyje yra įtvirtinta vaiko teisė nuo pat gimimo momento, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir bÅ«ti jų globojamam bei turėti tokias gyvenimo sÄ lygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, o tėvams tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sÄ lygų, bÅ«tinų vaikui vystytis, sudarymÄ pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes.

Kadangi nepilnamečiai vaikai L. R. ir N. R. gimė esant susituokus ieškovei ir atsakovui A. B. K., todėl vaikų gimimo liudijime ir gimimo įraše jų tėvu įrašytas atsakovas A. B. K.. Tikrasis vaikų tėvas yra žinomas, jis dėl tėvystės pripažinimo jokių prieštaravimų byloje nepareiškė, jokių ginčų dėl to nekyla, o atsakovas A. B. K. pripažino, kad jis nėra vaikų tėvas. Kad atsakovas D. J. yra nepilnamečių vaikų tėvas patvirtino DNR ekspertizė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės patikslintas ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo tenkinamas, nustatoma, jog atsakovas A.

B. K. nėra nepilnamečių vaikų N. R. ir L. R. biologinis tėvas. Tuo pagrindu išbraukiami duomenys, kaip neatitinkantys tikrovės, nepilnamečių vaikų gimimo liudijime ir gimimo įraše, apie tai, kad A. B. K. yra vaikų tėvas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 straipsniai). Dėl tėvystės nustatymo Panaikinus A. B. K. tėvystę N. R. ir L. R. atžvilgiu, atsiranda galimybė teismine tvarka nustatyti vaikų tėvystę, ir tokiu būdu užtikrinti vaikų teisę žinoti savo biologinius tėvus, ir būti jų globojamam.

Ši teisė užtikrinta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnyje ir CK 3.161 straipsnio 2 dalyje. Pagrindas tėvystei nuginčyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizės dėl giminystės ryšio nustatymo), jie vertinami kaip patikimiausi. Nesant tokių įrodymų byloje, naudojamos ir kitos CPK numatytos priemonės (CK 3.148 straipsnis). Ieškovė patvirtino, kad nepilnamečių vaikų N. R. ir L. R. tėvas yra D. J.. D. J. prieštaravimų dėl to nepateikė, jam procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

Darytina išvada, kad ginčo dėl to byloje nekilo. Kad atsakovas D. J. yra nepilnamečių vaikų tėvas patvirtino DNR ekspertizė. Esant byloje nustatytoms aplinkybės, yra pagrindas ieškinį dalyje dėl tėvystės nustatymo tenkinti, nustatant, kad D. J. yra nepilnamečių vaikų N. R. ir L. R. tėvas (CK 3.146 straipsnio 2 dalis, 3.147 straipsnio 1 dalis, 3.148 straipsnio 1 dalis, CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 2 dalis). Dėl bylinėjimosi išlaidų Ieškovė, teikdama ieškinį žyminio mokesčio nemokėjo, nes 100 proc. yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo.

Pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų patvirtina, kad ieÅ¡kovei teiktos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas sudaro 247,36 Eur. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į bylos esmę, Å¡alių procesinį elgesį, į tai, kad ieÅ¡kovė nepareiÅ¡kė praÅ¡ymo iÅ¡ atsakovų priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, Å¡ioje byloje yra pakankamas pagrindas taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį ir nepriteisti iÅ¡ atsakovų valstybei bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Teismas tokiÄ iÅ¡vadÄ daro įvertinęs tinkamÄ atsakovų procesinį elgesį, finansinę padėtį, o taip pat aplinkybę, kad bylinėjimosi iÅ¡laidų susidarymÄ byloje dėl tėvystės nuginčijimo nulėmė ne tik atsakovų, bet ir pačios ieÅ¡kovės elgesys bei veiksmai, susiję su įraÅ¡u vaikų gimimo dokumentuose atsiradimu. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.

Atnaujinti senaties terminÄ kreiptis į teismÄ dėl tėvystės nuginčijimo. Nustatyti, kad atsakovas A. B. K., gim. (duomenys neskelbtini), nėra L. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. R., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Panaikinti N. R., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime, iÅ¡duotame Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje ir L. R., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo įraÅ¡e Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotame Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, duomenis apie tėvÄ â€“ A.

B. K., gim. (duomenys neskelbtini). Nustatyti, kad atsakovas D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) yra L. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. R., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o L. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. R., gim. (duomenys neskelbtini), yra D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) vaikai. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Teisėjas Artūras Šafronas