2021-06-09 Nr. AB-12565-3-61-3-01041-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-335-822/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01041-2021-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. birželio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Dalios Višinskienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. D. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas T. D. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) 2020 m. gruodžio 31 d. sprendimą Nr. SP1-2482(11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas nurodė, kad 2021 m. vasario mėn. pradžioje gavo iš NMA raštą, kuris buvo be datos ir kitų registracijos būtinųjų duomenų. Rašte buvo nurodyta, kad prie pastarojo yra pridedamas NMA 2020 m. gruodžio 31 d. sprendimas Nr. SP1-2482 „Dėl susidariusios skolos sugražinimo“, tačiau jokio priedo su raštu pateikta nebuvo. Susipažinęs su rašto turiniu, jis padarė prielaidą, kad jam buvo pritaikyta tiesioginių išmokų finansinė drausmė (mažinimas) už 2018 ir 2019 m. bei atsižvelgiant į tai galbūt yra skolingas 10 149,87 Eur. Todėl su 2021 m. vasario 19 d. prašymu kreipėsi į NMA, kuriuo buvo prašoma atsiųsti nustatyta tvarka registruotą ir patvirtintą NMA 2020 m. gruodžio 31 d. sprendimą SP1-2482 bei kitus susijusius sprendimus. 2021 m. kovo 1 d. jis gavo iš NMA raštą su pridedamais dokumentais, tarp kurių buvo NMA Žemės ūkio departamento 2020 m. gruodžio 31 d. sprendimas Nr. SP1-2482(11.2.12E). Atsižvelgus į tai, pareiškėjo manymu, Sprendimo gavimo diena yra laikoma 2021 m. kovo 1 d.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 8 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo T. D. skundą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas nepagrįstai ir klaidinančiai teigė, jog apie skundžiamą Sprendimo turinį sužinojo tik 2021 m. kovo 1 d. NMA 2021 m. vasario 19 d. pareiškėjui siųstame rašte „Dėl atsakymo į pranešimą ir prašymą, dėl sprendimų pateikimo“ nurodoma, kad 2021 m. vasario 1 d. NMA buvo gautas pareiškėjo 2021 m. sausio 30 d. pranešimas „Dėl priimto sprendimo“ (reg. Nr.BR5.1- 1507), kuriuo pranešta, kad pareiškėjas gavo NMA priimtą išsamų 2020 m. gruodžio 31 d. sprendimą „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ Nr. SP1-2482 (11.2.12E), nurodyta, kad nesutinka su Sprendimu bei teiraujasi, kokiu pagrindu tvirtinama, kad jis neturėjo valdymo teisės. Taip pat NMA rašte nurodyta, kad 2021 m. vasario 22 d. NMA gavo pareiškėjo 2021 m. vasario 19 d. prašymą, kuriuo informuoja, kad jis negavo jokių sprendimų iš NMA bei prašo atsiųsti patvirtintus ir registruotus Sprendimą Nr. SP1-2482 bei kitus sprendimus, susijusius su aktualiu klausimu, nurodyti ir paaiškinti, dėl kokių priežasčių nebuvo informuotas apie nagrinėjimo procedūrą 2020 m. gruodžio 31 d. sprendimui priimti bei nebuvo kviečiamas į ją, ar kodėl nebuvo pasiūlyta pateikti paaiškinimus ir t. t., remiantis ar vadovaujantis kokiais ir kokių institucijų sprendimais, NMA pripažino jo ūkininkavimą už 2018 ir 2019 m. neteisėtu. Taip pat NMA rašte pareiškėjui nurodė, jog: „Primintina, jog Jums 2021 m. sausio 18 d. el. paštu išsiųstas NMA 2021 m. sausio 18 d. raštu „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ Nr. BR6-289. NMA išsamus Sprendimas Nr. SP1-2482, pasirašytas el. parašu, kuriame išsamiai nurodytos pagal Jūsų 2018 m. ir 2019 m. Paraiškas susidariusios grąžintinų lėšų sumos susidarymo priežastys, taikomos sankcijos, jų apskaičiavimai, Sprendimo Nr. SP1-2482 apskundimo tvarka.

Teismo vertinimu, NMA rašte Nr. BR6-289, kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjo 2021 m. sausio 30 d. ir 2021 m. vasario 19 d. pranešimą ir prašymą, nurodoma informacija patvirtina, kad Sprendimas pareiškėjui buvo išsiųstas 2021 m. sausio 18 d. elektroniniu paštu, be to, pats pareiškėjas NMA siųstame 2021 m. sausio 30 d. pranešime „Dėl priimto sprendimo“ (reg. Nr.BR5.1- 1507), pripažino, kad gavo išsamų NMA 2020 m. gruodžio 31 d. sprendimą „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ Nr. SP1-2482 (11.2.12E), nurodydamas, kad su Sprendimu nesutinka. Todėl neaišku, kodėl skunde teismui pareiškėjas teigė priešingai, t. y. kad 2021 m. vasario mėnesio pradžioje gavo tik raštą be pridėto Sprendimo. Nors pareiškėjas 2021 m. vasario 19 d. prašyme NMA taip pat nurodė, kad negavo Sprendimo ir prašo jį pateikti, tačiau neaišku, kodėl dar 2021 m. sausio mėnesį iš NMA gavus raštą, prie kurio, kaip teigia pareiškėjas, nebuvo pridėtas Sprendimas, šio Sprendimo paprašė pateikti NMA tik 2021 m. vasario 19 d., o ne pirminiu 2021 m. sausio 30 d. prašymu. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo nurodytas aplinkybes dėl Sprendimo gavimo tik 2021 m. kovo 1 d., bei paneigiančių NMA pateiktus duomenis dėl Sprendimo pareiškėjui išsiuntimo elektroniniu paštu 2021 m. sausio 18 d. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, jo Sprendimo apskundimo terminas baigėsi 2021 m. vasario 18 d., pareiškėjas neprašė šio termino atnaujinti, nepagrįstai kaip nustatyta teigdamas, kad terminas nėra praleistas, todėl, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

III. Pareiškėjas T. D. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinis teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad jis 2021 m. sausio 18 d. kreipėsi į NMA, teigdamas, jog jis 2021 m. sausio 8 d. gavo NMA Sprendimą, tačiau dėl teisinio neišsilavinimo sprendimu pavadino 2021 m. sausio mėn. NMA raštą. Todėl teismas padarė klaidingą išvadą, kad 2021 m. sausio 30 d., kreipdamasis į NMA, jis jau buvo gavęs 2020 m. gruodžio 31 d. Sprendimą. 2021 m. vasario mėn., gavęs teisinį patarimą, jis savarankiškai pakartotinai kreipėsi į NMA. Pareiškėjas, gavęs 2021 m. kovo 1 d. pasirašytą, 2021 m. gruodžio 31 d. Sprendimą, į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi nepraleidęs skundo padavimo termino.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 5 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, padarius išvadą, kad yra praleistas skundo padavimo terminas, teisėtumas bei pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje daug kartų akcentuota, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejama nuo asmens pareigos įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo nustatytu terminu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-655-756/2018; 2019 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-507-438/2019; 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-690-662/2019). Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą bei pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011; 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-629-822/2018; 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-588-602/2019).

ABTĮ straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad skundą (prašymą, pareiškimą) atsisakoma priimti, jei skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią.

Pažymėtina, kad pareiškėjo prašomas panaikinti NMA sprendimas Nr. SP1-2482(11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ buvo priimtas 2020 m. gruodžio 31 d. Sprendime nurodoma, kad jis gali būti skundžiamas per vieną mėnesį nuo gavimo dienos. Atsakovas nurodė, kad Sprendimą 2021 m. sausio 18 d. išsiuntė elektroniniu paštu. Pareiškėjas teigia, kad 2021 m. kovo 1 d. jis gavo iš NMA raštą su pridedamais dokumentais, tarp kurių buvo ginčijamas Sprendimas. Pareiškėjo teigimu, jis į teismą su skundu dėl Sprendimo kreipdamasis 2021 m. kovo 31 d. nepraleido termino skundui paduoti.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas dar 2021 m. sausio 30 d. pranešime NMA nurodė, kad gavo Sprendimą, su juo nesutinka ir teiraujasi, kokiu pagrindu tvirtinama, kad jis neturėjo valdymo teisės. Taigi jau 2021 m. sausio 30 d. pareiškėjui buvo žinoma Sprendimo priėmimo data, numeris, jo turinys, jį priėmusi institucija, taigi pareiškėjas turėjo ir galėjo suprasti, kad šis sprendimas galbūt pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus, tačiau ilgą laiką delsė skųsti Sprendimą. Pareiškėjo skunde ir atskirajame skunde nurodytos termino praleidimo priežastys (dėl teisinio neišsilavinimo sprendimu pavadino 2021 m. sausio mėn. NMA raštą.) apibūdina jo subjektyvų situacijos vertinimą bei apsisprendimą elgtis tam tikru būdu ir negali būti laikomos objektyviomis aplinkybėmis. Be to, svarbia termino praleidimo priežastimi negali būti pripažįstama ir teisinių žinių stoka ar teisinis neišprusimas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodyta, jog asmens išsilavinimo lygis, teisinių žinių stoka ir panašios aplinkybės pačios savaime negali būti laikomos svarbia terminų praleidimo priežastimi. Tokiu atveju laikoma, kad pareiškėjas, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus, gali kreiptis pagalbos į teisines paslaugas teikiančius asmenis (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-129-525/2015; 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1173-146/2015; 2016 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1017-662/2016 ir kt.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytus argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo nurodyti argumentai apie skundžiamo Sprendimo gavimą 2021 m. kovo 1 d. yra nepagrįsti, kadangi pareiškėjas anksčiau sužinojo apie skundžiamo Sprendimo esmę ir galėjo laiku kreiptis į teismą, taigi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti, jog egzistavo aplinkybės, objektyviai užkirtusios kelią pareiškėjui laiku ir tinkamai realizuoti savo teisę į teisminę gynybą.

Apibendrindama tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakęs priimti pareiškėjo skundą, priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo T. D. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dalia Višinskienė

Skirgailė Žalimienė