2025-09-10 Nr. AB-13881-3-61-3-01482-2025-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2452-822/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01482-2025-7

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mildos Vainienės, Dalios Višinskienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. P. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. P. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – viešoji įstaiga Kauno kolegija) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2025 m. kovo 12 d. sprendimą Nr. 25S67453 (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė tokius skundo argumentus:

2.1. Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Pareiškėjas sudarė studijų sutartį ir atvyko į Lietuvą mokytis viešojoje įstaigoje Kauno kolegijoje (toliau – ir Kolegija) (duomenys neskelbtini) bakalauro studijose. 2025 m. vasarį pareiškėjas prašė, kad Kauno kolegija leistų jam perlaikyti tam tikrus dalykus, kurių jis negalėjo išlaikyti dėl ligos, tačiau Kauno kolegija šį prašymą nemotyvuotai atmetė, o vėliau, 2025 m. kovo 6 d., suteikė pareiškėjui akademines atostogas nuo 2025 m. birželio 3 d. Pareiškėjas 2025 m. kovo 7 d. gavo Migracijos departamento 2025 m. kovo 12 d. sprendimą Nr. 25S67453 panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Nr. 760281177 dėl pareiškėjui suteiktų akademinių atostogų Kauno kolegijoje, nors akademinės atostogos suteiktos nuo 2025 m. birželio 3 d. iki 2025 m. rugsėjo 1 d.

2.2. Pareiškėjas ruošiasi kreiptis į teismą dėl Kauno kolegijos atsisakymo leisti pareiškėjui perlaikyti tam tikrus dalykus dėl ligos, dėl kurių jis buvo priverstas prašyti suteikti akademines atostogas, kad nebūtų pašalintas iš Kauno kolegijos, kartu ginčydamas ir akademinių atostogų suteikimo nepagrįstumą ir neteisėtumą.

2.3. Nagrinėjamu atveju nėra aišku, nuo kada pareiškėjui suteiktos akademinės atostogos – Kauno kolegijos pranešime nurodyta, jog nuo 2025 m. birželio 3 d., vėlesniame elektroniniame laiške – nuo 2025 m. kovo 6 d. Pats sprendimas dėl akademinių atostogų suteikimo į bylą nėra pateiktas. Ginčijamą Sprendimą atsakovas priėmė neturėdamas pagrindo, kad akademinės atostogos suteiktos nuo 2025 m. kovo 6 d., remdamasis tik išvestiniais dokumentais. Pateiktas Kauno kolegijos įsakymas yra be datos, nepasirašytas, nėra aišku, ar apskritai jis priimtas.

2.4. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, neįvertino visų objektyvių duomenų, susijusių su pareiškėjo pateiktais dokumentais ir nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis dėl jo priverstinio prašymo suteikti akademines atostogas, todėl netinkamai pritaikė teisinį sprendimo pagrindą. Pareiškėjas atitinka visus reikalavimus, keliamus užsieniečiui, studijuojančiam ir dirbančiam Lietuvoje, todėl Sprendimas naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

3.1. 2023 m. rugpjūčio 22 d. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 6 punktu bei 46 straipsnio 1 dalies 1 punktu, priėmė sprendimą išduoti asmeniui leidimą laikinai gyventi, galiojantį nuo 2023 m. rugpjūčio 29 d. iki 2025 m. rugpjūčio 29 d. .Leidimas laikinai gyventi pareiškėjui įteiktas 2023 m. rugsėjo 15 d.

3.2. 2025 m. kovo 6 d. Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) gautas Kauno kolegijos pranešimas Nr. 2503-PRNŠ-0335, kad Kauno kolegijos (duomenys neskelbtini) dekano įsakymu „Dėl studijų pertraukos suteikimo (duomenys neskelbtini) studentams“ pareiškėjui suteikta studijų pertrauka nuo 2025 m. kovo 6 d. iki 2025 m. rugsėjo 10 d. Taigi, šiuo pranešimu Kauno kolegija pranešė, jog atšaukė savo tarpininkavimo raštą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pareiškėjui, kuriuo prašė išduoti leidimą laikinai gyventi dvejiems metams. Migracijos departamentas, įvertinęs visus duomenis, priėmė 2025 m. kovo 12 d. sprendimą Nr. 25S67453 panaikinti leidimą laikinai gyventi.

3.3. Įstatymo 50 straipsnis numato savarankiškus leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindus, ir nustačius bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Išduodamas leidimas laikinai gyventi atvykimo studijuoti į Lietuvos Respubliką pagrindu turi būti siejamas išimtinai su mokymosi tikslo įgyvendinimu, o akademinių atostogų metu, nors studento statusas ir yra išlaikomas, užsienietis faktinio mokymosi tikslo neįgyvendina.

3.4. Migracijos departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teisės normos buvo pritaikytos tinkamai, Sprendime motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, paremtas surinktais duomenimis, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

II. 4. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2025 m. birželio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

5. Teismas nustatė tokias bylos aplinkybes:

5.1. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktu bei 46 straipsnio 1 dalies 1 punktu, priėmė 2023 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi. Kauno kolegijos tarpininkavimo rašte dėl leidimo gyventi išdavimo Nr. 20230711-126247 (toliau – ir Tarpininkavimo raštas) nurodyta, jog pareiškėjas priimtas studijuoti pagal studijų programą ir kad sumokėti mokslo ir studijų institucijos nustatyti mokesčiai.

5.2. 2025 m. kovo 6 d. Kauno kolegija per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (Migris) pateikė pranešimą Nr. 2503-PRNŠ-0335 (toliau – ir Pranešimas), kuriame nurodė, kad Kauno kolegijos (duomenys neskelbtini) dekano įsakymu „Dėl studijų pertraukos suteikimo (duomenys neskelbtini) studentams“ užsieniečiui (pareiškėjui) suteiktos akademinės atostogos nuo 2025 m. birželio 3 d. 2025 m. kovo 10 d. elektroniniu laišku Kauno kolegija patikslino, kad pareiškėjo studijų pertrauka yra nuo 2025 m. kovo 6 d. iki 2025 m. rugsėjo 10 d.

5.3. 2025 m. kovo 12 d. Migracijos departamentas priėmė Sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, jog asmuo neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu. Ginčijamas sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu.

6. Teismas, įvertinęs Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto nuostatas, pažymėjo, kad pareiškėjui tenka pareiga laikytis Įstatyme įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas Leidimas laikinai gyventi.

7. Teismas išdėstė Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 46 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas ir pažymėjo, kad Įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje ir 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte keliamus reikalavimus pareiškėjas turėjo atitikti ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso leidimo laikinai gyventi galiojimo metu, t. y. iki 2025 m. rugpjūčio 29 d.

8. Teismas, vertindamas skundo argumentą, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, neturėjo informacijos, jog akademinės atostogos pareiškėjui suteiktos nuo 2025 m. kovo 6 d., įvertino Kauno kolegijos atsakovui pateiktus dokumentus, taip pat Studentų registro duomenis ir nustatė, kad pareiškėjo studijų pertraukimo data yra 2025 m. kovo 6 d., planuojama grįžimo data 2025 m. rugsėjo 10 d.

9. Teismas padarė išvadą, jog Migracijos departamentas, gavęs studijų institucijos, tarpininkavusios išduodant pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, pranešimą, turėjo pagrindą vertinti, jog akademinės atostogos pareiškėjui buvo suteiktos nuo 2025 m. kovo 6 d. ir priimti ginčijamą Sprendimą. Teismas nurodė, kad suteiktos akademinės atostogos reiškia, jog studentas tuo laikotarpiu nestudijuoja (faktiškai studijos laikinai yra nutrauktos ir studentas mokymosi proceso nevykdo), todėl tokiu atveju jam tuo laikotarpiu leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti išduotas.

10. Teismas kaip neaktualius vertino pareiškėjo argumentus, kad Kauno kolegija nepagrįstai ir nemotyvuotai neleido jam perlaikyti tam tikrų dalykų, kurių jis negalėjo išlaikyti dėl ligos.

11. Teismas akcentavo, kad atsakovas, nustatęs Įstatymo 50 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų pažeidimą, privalėjo panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.

12. Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio nuostatas, padarė išvadą, kad Migracijos departamentas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris atitinka Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus, todėl Sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo.

III. 13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmos instancijos teismo 2025 m. birželio 19 d. sprendimą.

14. Pareiškėjas nurodo, kad pirmos instancijos teismas neįvertino, jog atsakovas skundžiamu Sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi tik todėl, kad pareiškėjui buvo suteiktos akademinės atostogos, nors į bylą pateikti dokumentai nepatvirtina, kad pareiškėjui suteikta studijų pertrauka iki 2025 m. rugsėjo 10 d. Teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus.

15. Pareiškėjas teigia, kad Sprendimas neatitinka VAĮ nuostatų, nes atsakovas, priimdamas Sprendimą, neįvertinto visų objektyvių duomenų, susijusių su pareiškėjo pateiktais dokumentais ir faktinėmis aplinkybėmis dėl pareiškėjo priverstinio prašymo suteikti akademines atostogas, todėl netinkamai pritaikė teisinį sprendimo pagrindą.

16. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nebuvo aktyvus, neatskleidė bylos esmės, nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių.

17. Pareiškėjas tvirtina, kad jis atitinka visus reikalavimus, keliamus užsieniečiui, studijuojančiam ir dirbančiam Lietuvoje, todėl pirmos instancijos teismo sprendimas naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, neįrodžius studijų pertraukos pradžios datos.

18. Atsakovas pateiktame atsiliepime prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą ir nurodo tokius atsiliepimo argumentus:

18.1. Vadovaujantis Įstatymo 36 straipsnio 3 dalies 3 punktu, švietimo įstaiga ar priimantysis subjektas privalo informuoti Migracijos departamentą apie užsieniečio, turinčio leidimą laikinai gyventi, mokymosi, studijų, stažuotės, kvalifikacijos tobulinimo ar savanoriškos veiklos nutraukimą ne vėliau kaip per 7 dienas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino Kolegijos pateiktą Pranešimą kaip dokumentą, kurio pagrindu Migracijos departamentas priėmė ginčijamą Sprendimą.

18.2. Pareiškėjo nurodoma akademinių atostogų pradžia šiuo atveju nėra reikšminga, nes užsienietis, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, visą šio leidimo galiojimo laikotarpį privalo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi. Pareiškėjui šių sąlygų neatitinkant, Migracijos departamentas turėjo pareigą panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi, išduotą ketinant studijuoti Lietuvoje.

18.3. Ginčijamame Sprendime nustatytos visos būtinos ir pakankamos sprendimo priėmimui faktinės aplinkybės. Migracijos departamentas neturi pareigos išsiaiškinti priežastis, dėl kurių pareiškėjui buvo suteiktos akademinės atostogos, pakanka, jog yra nustatytas pats akademinių atostogų (studijų pertraukos) suteikimo faktas, ir nesvarbu, kuri iš šalių jas inicijavo. Pareiškėjo santykiai su trečiaisiais asmenimis (Kolegija) nėra susiję su ginčijamu Sprendimu, todėl nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.

20. Pareiškėjas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

21. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y., nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau teismui neprivaloma atsižvelgti į šį prašymą.

22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė motyvų, kodėl prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant, nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka, nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, dalyvaujant pareiškėjui ir jo atstovui advokatui, proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai ir išsamiai išdėstyta raštu pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas.

23. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad Migracijos departamentas Sprendimu pagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, Sprendime aiškiai išdėstytos reikšmingos faktinės aplinkybės, tinkamai taikytos teisės normos, Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatas, yra teisėtas ir pagrįstas.

24. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, nenustatė, kada ir kieno iniciatyva pareiškėjui buvo suteiktos akademinės atostogos, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

25. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų.

26. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2023 m. rugpjūčio 22 d. pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760281177 studijų Kolegijoje pagrindu, galiojęs iki 2025 m. rugpjūčio 29 d. d. Per Lietuvos migracijos informacinę sistemą 2025 m. kovo 6 d. buvo gautas Kolegijos pranešimas Nr. 2503-PRNŠ-0335, kuriame nurodyta, kad nuo 2025 m. birželio 3 d. pareiškėjui suteiktos akademinės atostogos. Kartu su Pranešimu pateiktas Kauno kolegijos (duomenys neskelbtini) dekanės 2025 m. kovo 6 d. įsakymą dėl studijų pertraukos suteikimo (duomenys neskelbtini) studentams. Kauno kolegija 2025 m. kovo 10 d. Migracijos departamentui pateiktame elektroniniame laiške patikslino, kad pareiškėjo studijų pertrauka yra nuo 2025 m. kovo 6 d. iki 2025 m. rugsėjo 10 d. Iš byloje pateikto Studentų registro išrašo (I t., b. l. 35–39) matyti, kad pareiškėjo studijos buvo pertrauktos laikotarpiu nuo 2025 m. kovo 6 d. iki 2025 m. rugsėjo 10 d. Atsakovas skundžiamu Sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą Leidimą vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu ir 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, konstatavęs, kad asmuo neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu pagrindu.

27. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina mokytis Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 46 straipsnio nuostatas. Pagal Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punktą, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą. Įstatymo 36 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ne vėliau kaip per 7 dienas informuoti Migracijos departamentą apie užsienietį privalo švietimo įstaiga ar priimantysis subjektas – apie užsieniečio, turinčio leidimą laikinai gyventi, mokymosi, studijų, stažuotės, kvalifikacijos tobulinimo ar savanoriškos veiklos nutraukimą ar apie užsieniečio neatvykimą, jeigu nuo švietimo įstaigos arba priimančiojo subjekto nurodytos dienos, kai užsienietis turėjo atvykti į Lietuvos Respubliką, praėjo daugiau kaip 10 dienų.

28. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 62 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatyta, kad studentai turi teisę išeiti akademinių atostogų dėl ligos, gydytojui ar gydytojų konsultacinei komisijai rekomendavus, arba dėl nėštumo ir gimdymo, vaiko priežiūros, arba atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, taip pat kartą per studijų laikotarpį dėl asmeninių priežasčių, bet ne ilgesniam kaip vienų studijų metų laikotarpiui, neprarandant studento statuso ir teisės po akademinių atostogų tęsti studijas valstybės finansuojamoje studijų vietoje, jeigu joje studijavo prieš išeidami akademinių atostogų.

29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padaryta išvada, kad pareiškėjui nuo 2025 m. kovo 6 d. yra suteiktos kasmetinės atostogos, t. y. nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu.

30. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-473-968/2025 ir kt.).

31. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nekyla abejonių dėl to, kad pareiškėjui yra suteiktos akademinės atostogos. Pirmosios instancijos teismas įvertino Kolegijos atsakovui pateiktus dokumentus dėl pareiškėjui suteiktų akademinių atostogų (Kauno kolegijos Verslo fakulteto dekanės 2025 m. kovo 6 d. įsakymo dėl studijų pertraukos suteikimo (duomenys neskelbtini) studentams išrašą, Kolegijos 2025 m. kovo 10 d. Migracijos departamentui pateiktą elektroninį laišką, kuriame patikslintas pareiškėjui suteiktų akademinių atostogų laikotarpis, Pranešimo duomenis), Studentų registro išrašus ir pagrįstai konstatavo, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad pareiškėjui yra suteiktos akademinės atostogos, ir jo studijų pertraukimo data yra 2025 m. kovo 6 d., planuojama grįžimo data 2025 m. rugsėjo 10 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo apeliaciniame skunde pateikiami argumentai dėl to, kad Kolegija pateikė nepasirašytą įsakymą, ar kad nėra aiški akademinių atostogų suteikimo data, nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atmestini apeliacinio skundo argumentai, jog atsakovas neįrodė aplinkybės, kad pareiškėjui nuo 2024 m. kovo 6 d. buvo suteiktos akademinės atostogos.

32. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo Sprendimo pagrįstumą, t. y. vertindama, ar atsakovas turėjo faktinį ir teisinį pagrindą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad jam buvo suteiktos akademinės atostogos pažymi, kad nagrinėjamu atveju leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjui buvo išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 46 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. konstatavus, kad pareiškėjas ketina mokytis Lietuvos Respublikoje ir jis yra priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą (Tarpininkavimo rašte nurodyta, kad pareiškėjas yra priimtas studijuoti pagal studijų programą (programas) ir kad buvo sumokėti mokslo ir studijų institucijos nustatyti mokesčiai, pažymėta, kad numatoma studijų pradžia – 2023 m. rugsėjo 1 d., o numatoma studijų pabaigos data – 2026 m.).

33. Atsakovas skundžiamu Sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą Leidimą vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu ir 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, konstatavęs, kad asmuo neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu pagrindu.

34. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1–19 punktuose nustatyti pagrindai. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu.

35. Teisėjų kolegija pažymi, kad Įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje konkrečius užsieniečiams išduotų leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindus, yra nustatomi ir bendrieji tokių leidimų panaikinimo pagrindai (pvz., leidimo gavimas apgaulės būdu; grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai; nelegalios migracijos grėsmė; kt.), ir atskirai įtvirtinti specialieji pagrindai, taikomi nustačius, kad išnyko aplinkybės, kurių pagrindu buvo išduotas konkretus leidimas laikinai gyventi. Pažymėtina, kad tokių specialiųjų pagrindų nustatymas nėra savitikslis, o jų taikymas negali būti automatiškas. Kiekvienas toks specialusis leidimo laikinai gyventi pagrindas privalo būti susietas su konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių nustatymu ir ištyrimu, turi būti individualizuotas, tinkamai pagrįstas.

36. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punkte (leidimo laikinai gyventi panaikinimo specialusis pagrindas), yra nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiamas mokymasis, studijos, stažuotė, kvalifikacijos tobulinimas arba jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu, neatvyko mokytis, studijuoti, stažuoti ar tobulinti kvalifikacijos, taip pat jeigu užsienietis, priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas), yra surinkęs mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus ir šio straipsnio 11 dalyje nustatyta tvarka nenustatyta pateisinamų priežasčių. Įstatymo 50 straipsnio 11 dalyje nurodyta, kad sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo šio straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu užsieniečiui, kuris yra surinkęs mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus, Migracijos departamentas gali priimti tik po konsultacijų su mokslo ir studijų institucija, kurioje šis užsienietis studijuoja.

37. Atsakovas skundžiamame Sprendime padarė išvadą, kad Kauno kolegija, informavusi atsakovą apie pareiškėjui suteiktas akademines atostogas, atšaukė Tarpininkavimo raštą, todėl pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu (t. y. užsienietis nebeįgyvendina faktinio atvykimo – mokymosi – tikslo). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju atsakovas nevertino Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo sąlygų, būtinų studijų tikslu išduotam leidimui laikinai gyventi panaikinti, jų netyrė, nesusiejo su pareiškėjo asmenine situacija, pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi nebuvo panaikintas šiuo specialiuoju Įstatyme nustatytu pagrindu.

38. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo studijos nėra nutrauktos, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas pagrįstai panaikino Leidimą, kuris būtent ir buvo išduotas dėl to, kad pareiškėjas priimtas studijuoti į Kolegiją pagal studijų programą.

39. Apibendrindama aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde pagrįstai nurodė, kad jis atitinka visus reikalavimus, keliamus užsieniečiui, studijuojančiam ir dirbančiam Lietuvoje, todėl atsakovo Sprendimas yra neteisėtas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, priimamas naujas sprendimas, kuriuo Sprendimas panaikinamas.

40. Nustatyta, kad pareiškėjas sumokėjo 25 Eur žyminio mokesčio už skundą pirmosios instancijos teismui ir 22,50 Eur už apeliacinį skundą.

41. ABTĮ 35 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą, pareiškimą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 30 eurų žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas šio įstatymo 36 ir 37 straipsniuose. Šio įstatymo ir straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog už apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo mokamas 15 eurų žyminis mokestis. Pagal minėto straipsnio 3 dalį, šiame straipsnyje nurodytus skundus (prašymus, pareiškimus) paduodant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą skundą (prašymą, pareiškimą) mokėtinos žyminio mokesčio sumos. Pagal ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 1 punktą, sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu reikia pagal šį įstatymą.

42. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas skundą pirmosios instancijos teismui ir apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė elektroninėmis ryšių priemonėmis, todėl mokėtinas žyminis mokestis sudarytų 22,50 Eur ir 11,25 Eur, t. y. viso 33,75 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas sumokėjo 25 Eur žyminį mokestį pateikdamas skundą pirmosios instancijos teismui, ir 22,50 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą, jam grąžintina 13,75 (47,50 - 33,75) Eur suma.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo S. P. apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo S. P. skundą tenkinti.

Panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. kovo 12 d. sprendimą Nr. 25S67453.

Grąžinti pareiškėjui S. P. 2025 m. balandžio 29 d. sumokėtą 2,50 Eur (du eurai penkiasdešimt centų centų) žyminio mokesčio permoką už skundą administracinėje byloje Nr. eI2-10688-414/2025 ir 2025 m. liepos 16 d. sumokėtą 11,25 Eur (vienuolika eurų dvidešimt penki centai) žyminio mokesčio permoką administracinėje byloje Nr. eA-2452-822/2025. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjos Milda Vainienė

Dalia Višinskienė

Skirgailė Žalimienė