2025-08-06 Nr. AB-12429-3-61-3-03635-2025-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-953-575/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03635-2025-9

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. rugpjūčio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, VMI) 2025 m. gegužės 29 d. raštą Nr. RKD-1796 (toliau – ir Atsakymas) ir įpareigoti VMI iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2025 m. gegužės 21 d. prašymą.

Pareiškėjas skunde taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti VMI 2025 m. gegužės 20 d. pranešimo apie pradėtą mokestinį patikrinimą (toliau – ir Pranešimas) vykdymą, kol bus išnagrinėta byla ir priimtas galutinis teismo sprendimas.

Pareiškėjas skunde paaiškino, kad ginčijamas atsakymas yra nepagrįstas, kadangi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (toliau – ir MAĮ) nenustato, jog mokestiniam išieškojimui netaikomas senaties terminas.

Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – Pranešimo vykdymo sustabdymą – pareiškėjas grindė tuo, kad šiuo pranešimu VMI informavo pareiškėją apie pradėtą pakartotinį mokestinį patikrinimą ir nurodė pateikti (parengti) dokumentus bei informaciją, atsakant į Pranešimo priede nurodytus klausimus už 2012–2016 metus. Pareiškėjo teigimu, kadangi šiame skunde yra keliamas mokestinio patikrinimo laikotarpio ir senaties termino klausimas, todėl, kol bus išnagrinėtas šis skundas, tikslinga sustabdyti Pranešimo (jame suformuluotų nurodymų) vykdymą.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. liepos 3 d. nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjo skundą, tačiau netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsniu ir akcentavo, kad spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo teismas turi nustatyti, jog yra reali grėsmė, kad netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Teismas nustatė, kad ginčas šioje administracinėje byloje iš esmės kilęs dėl VMI 2025 m. gegužės 29 d. rašto Nr. RKD-1796, kuriuo atsakyta į pareiškėjo 2025 m. gegužės 22 d. prašymą. Preliminariai įvertinęs skundžiamo atsakymo turinį, teismas nurodė, kad juo VMI išaiškino pareiškėjui apie mokestinio patikrinimo eigą, senaties terminą ir pan.

Pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, teismas konstatavo, kad jis nėra susijęs su skundžiamu atsakymu, kadangi VMI šiuo atsakymu nenustatė jokių naujų įpareigojimų pareiškėjui, nesprendė dėl pareiškėjo atliekamo patikrinimo, o tik pateikė išaiškinimus ir rėmėsi jau anksčiau priimtais sprendimais. Teismas pastebėjo, kad pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas.

Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką vien tai, kad pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų turtinio pobūdžio pasekmių galiojant ginčijamam administraciniam aktui, nėra ypatinga (išskirtinė) aplinkybė, pavirtinanti, jog gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas darė išvadą, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas būtų neadekvatus siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyrą, viešąjį interesą, todėl pareiškėjo prašymo netenkino. Teismas pažymėjo, kad ši teismo nutartis neužkerta kelio pareiškėjui vėlesnėje proceso stadijoje ir pasikeitus situacijai pateikti teismui naują (motyvuotą ir pagrįstą įrodymais) prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo (ABTĮ 70 str. 1 d.).

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 3 d. nutarties dalį, kuria netenkintas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdyti 2025 m. gegužės 20 d. Pranešimo vykdymą, kol bus išnagrinėta byla ir priimtas galutinis teismo sprendimas.

Pareiškėjas nurodo, kad egzistuoja ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos prašomai reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti. Pareiškėjas pažymi, kad po Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) sprendimo priėmimo pareiškėjo mokestinio patikrinimo procedūra sugrąžinta į pradinę stadiją pas mokesčių administratorių.

Pareiškėjas nurodo argumentus dėl kratos metu paimtų piniginių lėšų nuosavybės (savininko nustatymo) ir pareiškėjo galimo apmokestinimo gyventojų pajamų mokesčiu, t. y. asmens nubaudimo du kartus. Pareiškėjo teigimu, mokesčių administratorius vėl iš naujo įpareigoja pareiškėją pateikti visus duomenis, kurie reikalingi priimti sprendimą, nevertinat to fakto, kad šis reikalavimas pažeidžia dvigubo baudimo vengimo principą, kuo padaroma didelė žala pareiškėjui, kadangi jam mokestinio patikrinimo metu buvo apskaičiuota sumokėti 240 832,62 Eur, o kratos metu paimtų pinigų bendra vertė sudarė 569 246,91 Eur, ir šiuo atveju nėra nurodyta, dėl kokios pinigų sumos yra atliekamas mokestinis patikrinimas, ar kratos metu paimti pinigai yra pripažinti priklausantys pareiškėjui, ar ne. Pareiškėjas šiuo atveju negali pasinaudoti savo teise į gynybą, nes įpareigotas teikti visus prašomus duomenis, o tik po to mokesčių administratorius vertins dėl apmokestinamos sumos dydžio. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjui gali būti padaryta sunkiai atitaisoma didelė žala.

Atsakovas VMI atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

VMI pabrėžia, kad prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės turi būti tiesiogiai susiję su teismo priimtais nagrinėti reikalavimais. VMI vertinimu, skundo reikalavimas nėra tikėtinai pagrįstas. MGK sprendimu VMI pavedė pakartotinai patikrinti mokestinį laikotarpį, įvertinant teismų praktikoje įtvirtintus non bis in idem ir res judicata principus. Todėl pareiškėjo teiginiai, jog šie principai pažeidžiami, yra nepagrįsti ir nesavalaikiai, nes būtent pakartotinio patikrinimo metu bus užtikrintas jų laikymasis.

VMI teigia, kad pareiškėjas taip pat nepagrindė, kokia neatitaisoma žala jam kiltų dėl paprastos pareigos pateikti dokumentus pagal MAĮ 40 straipsnio nuostatas. Pats mokestinio patikrinimo procesas nėra žala, o galutinis sprendimas (galintis suketi žalą) gali būti ginčijamas teismine tvarka. Pareiškėjo argumentai dėl kratos metu paimtų pinigų (569 246,91 Eur) ir anksčiau apskaičiuotos mokestinės prievolės (240 832,62 Eur) neturi reikšmės, kadangi nėra priimtas naujas galutinis sprendimas ir nėra nustatyta, kad paimti pinigai priklauso pareiškėjui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacijos dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 3 d. nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti 2025 m. gegužės 20 d. Pranešimo vykdymą, kol bus išnagrinėta byla ir priimtas galutinis teismo sprendimas, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakymą tenkinti prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones grindė tuo, jog pareiškėjo prašoma taikyti reikalavimo priemonė nesusijusi su byloje ginčijamu atsakymu. Teismas taip pat vertino, kad pareiškėjas nepagrindė, jog pareiškėjui kils neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma didelė žala.

Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, pareiškėjas tvirtina, kad mokesčių administratoriui iš naujo pradėjus pareiškėjo mokestinį patikrinimą, iš jo reikalaujama pateikti visus duomenis, reikalingus priimti galutinį sprendimą, tuo pažeidžiant dvigubo nubaudimo draudimo principą ir neatsižvelgiant į reikšmingas aplinkybes, t. y. pareiškėjui gali būti padaryta sunkiai atitaisoma didelė žala.

ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir dėl to, kad administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad negalima taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių, tiesiogiai nesusijusių su ginčo dalyku (žr., pvz., 2008 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-140/2008); teismas, spręsdamas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi atsižvelgti į tai, ar prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais, kuriuos teismas nutartimi priėmė nagrinėti, ar jis neperžengia kilusio administracinio ginčo ribų (žr., pvz., 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-22-492/2020); gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas(-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-520/2019; 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-772-789/2021); reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-986-520/2016); reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013); asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas skunde prašo panaikinti VMI 2025 m. gegužės 29 d. raštą Nr. RKD-1796, kuriuo VMI atsakė į pareiškėjo 2025 m. gegužės 22 d. prašymą pateikti informaciją, kokiu teisiniu pagrindu atliekamas mokestinis patikrinimas už laikotarpį, kuris viršija 5 metų senaties terminą. VMI pareiškėjo skundžiamu atsakymu, be kita ko, nurodė, kad MGK išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl mokesčių administratoriaus sprendimo, kuriuo buvo patvirtinti pareiškėjo mokestinio patikrinimo už 2012–2016 metus rezultatai, pavedė atlikti pareiškėjo pakartotinį mokestinį patikrinimą. VMI, vadovaudamasi MAĮ 68 straipsnio 1–2 dalimis ir 118 straipsniu, informavo pareiškėją, kad pareiškėjo pakartotinis patikrinimas atliekamas laikantis minėtų MAĮ nuostatų, reglamentuojančių mokesčių apskaičiavimo senatį ir pakartotinio patikrinimo atlikimą.

Bylos duomenimis, pareiškėjas kartu su skundu taip pat pateikė VMI 2025 m. gegužės 20 d. Pranešimą, kuriuo mokesčių administratorius pranešė pareiškėjui, kad VMI pradėjo pareiškėjo teminį mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo pakartotinį patikrinimą; patikrinimo dalykas – gyventojų pajamų mokestis (už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.). Numatomam mokestiniam patikrinimui VMI prašė pareiškėjo pateikti (parengti) dokumentus ir pateikti informaciją atsakant į Pranešimo priede nurodytus klausimus. Iš Pranešimo priedo turinio matyti, kad jame išvardinti dokumentai (informacija), kuriuos pareiškėjas turi pateikti už 2012–2016 metus mokesčių administratoriui.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – ginčijamo individualaus teisės akto galiojimo laikiną sustabdymą, t. y. prašė sustabdyti Pranešimo, kuriame suformuluoti nurodymai pareiškėjui pateikti VMI dokumentus ir / ar informaciją už 2012–2016 metus, vykdymą iki kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas.

Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę iš esmės grindžia tuo, kad jis kelia ginčą dėl mokesčių apskaičiavimo senaties ir pakartotinio patikrinimo atlikimo, kurį atliekant gali būti pažeistas dvigubo baudimo draudimo principas, pareiškėjo pakartotinai reikalaujama pateikti visus duomenis, nenurodant, dėl kokios pinigų sumos atliekamas pakartotinis mokestinis patikrinimas, pareiškėjui gali būti padaryta sunkiai atitaisoma didelė žala.

Pasisakydama dėl atskiro skundo argumentų, susijusių ginčijamo atsakymo neteisėtumu ir su pareiškėjui anksčiau apskaičiuota mokestine nepriemoka bei kratos metu rastų piniginių lėšų savininko nustatymu, teisėjų kolegija pažymi, jog, sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą, byla nėra nagrinėjama iš esmės, todėl nurodyti argumentai šioje proceso stadijoje nevertinami (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-233/2012; 2022m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-177-815/2022).

Įvertinusi pareiškėjo prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kuriomis grindžiama reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybė, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė nėra susijusi su byloje skundžiamu Atsakymu.

Akcentuotina, kad pareiškėjas skunde prašė panaikinti VMI 2025 m. gegužės 29 d. Atsakymą ir įpareigoti VMI išnagrinėti pareiškėjo prašymą iš naujo. Kaip minėta, administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios reikalavimo užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl 2025 m. gegužės 29 d. Atsakymo teisėtumo ir pagrįstumo ir dėl to, ar yra pagrindas įpareigoti VMI iš naujo išnagrinėti pareiškėjo kreipimąsi, t. y. byloje nesprendžiama dėl VMI, kaip kompetentingos institucijos, atliekamų veiksmų pradedant ir atliekant pareiškėjo pakartotinį mokestinį patikrinimą.

Taigi, pareiškėjo nurodomos pasekmės, kuriais grindžiama reikalavimo užtikrinimo būtinybė, nėra tiesiogiai susijusi su bylos ginčo dalyku. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjas, kuriam tenka pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybę, nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistuoja pagrindas taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nagrinėjamu atveju būtų susijęs su konkretaus pareiškėjo skundo reikalavimo užtikrinimu.

Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo nurodomos galimos patirti pasekmės ir teisių pažeidimai yra susiję su būsimais VMI sprendimais, kuriais bus užbaigtas pareiškėjo pakartotinis mokestinis patikrinimas, o pareiškėjo teiginiai dėl tikėtinos sunkiai atitaisomos ir didelės žalos yra deklaratyvūs ir hipotetinio pobūdžio. Įvertinusi nustatytas reikšmingas aplinkybes ir atsižvelgdama į pareiškėjo keliamų reikalavimo byloje pobūdį, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nėra pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti, todėl skundžiama nutarties dalis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ričardas Piličiauskas

Dalia Višinskienė